Civilinė byla Nr. 2-213-1115/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03936-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei,
dalyvaujant ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui Žydrei Stirbienei, atsakovų Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui Rasai Karčiauskaitei, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įgaliotam asmeniui Vygaudui Čekanauskui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Mantui Lideikai, V. J. atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Leonienei, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui Irmai Šapokaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „VYGG“, dėl leidimo, sąvado, akto ir pažymos panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „Geokada“, V. A. B.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir tarnyba, ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t. 8, b. l. 144-166) prašydama:
1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojęs iki 2017 m. gegužės 9 d.);
2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 3 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkininko sodybai žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini));
3) panaikinti Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini);
4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini);
5) įpareigoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistai 2014 m. balandžio 8 d., lankydamiesi valstybiniame Griovių geomorfologiniame draustinyje (toliau – ir Draustinis), užfiksavo didelės apimties darbus, galimai prieštaraujančius teisės aktams. Be daugybės aplinkosauginių pažeidimų tarnyba užfiksavo ir galimai savavališkų statybų pradžią: (žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nukasti, išlyginti Draustinyje saugomų žemės paviršiaus formų šlaitai, suformuota aikštė, iškirsti medžiai, įrengtos dirbtinės terasų pakopos, pastatyti laiptai, vartų fragmentai, statomi įvažiavimo bortai, kt. Dėl to tarnyba 2014 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir VRAAD) ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI), prašydama patikrinti situaciją, nustačius pažeidimus, imtis priemonių savavališkų veiksmų likvidavimui. Taip pat tarnyba VTPSI paprašė patikrinti, ar minėtuose sklypuose buvo parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detalieji planai, ar juose numatytos statybos. Minėtame rašte tarnyba paprašė informuoti apie situaciją bei apie priimtus sprendimus. VTPSI 2014 m. balandžio 28 d. raštu informavo tarnybą, kad VTPSI kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl dokumentų pateikimo ir gavusi dokumentus iš savivaldybės administracijos informuos tarnybą apie patikrinimo rezultatus. VTPSI 2014 m. liepos 23 d. raštu informavo tarnybą, kad, patikrinus ginčijamo leidimo išdavimo teisėtumą, nustatyta, kad rajono savivaldybės administracija leidimą statytojui išdavė teisėtai.
3. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 22 d. akte konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Ūkininko sodybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2007 m., išduotas neteisėtai.
4. Ieškovės įsitikinimu, kad nors sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyti žemės sklypui taikytini apribojimai dėl Draustinio, tačiau statybą leidžiantį dokumentą išduodančios, statybos vietą parinkusios institucijos turėjo visą reikiamą medžiagą ir privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Draustinyje. Institucijos (atsakovai Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (anksčiau – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas), Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos) aplaidžiai vykdė savo darbą, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų, o rėmėsi tik pateiktais nuosavybės dokumentais, kuriuose buvo neįrašyti saugomos teritorijos (geomorfologinio draustinio) apribojimai. Kadangi Draustinyje statyba negalima, ieškovė prašo panaikinti statybos leidimą, išduotą ūkininko sodybos statybai (duomenys neskelbtini), žemės sklype bei kitus administracinius aktus, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, taip pat ieškovė prašo panaikinti statomų statinių bei daiktinių teisių į juos registraciją nekilnojamojo turto registre. Apie tai, kad atsakovas V. J., kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų kokiu nors būdu daręs įtaką neteisėtų administracinių aktų priėmimui, aiškiai žinojęs jų prieštaravimui imperatyvioms įstatymo normoms, ieškovė duomenų neturi.
5. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovės Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti; alternatyviai, nustatyti, kad atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra atsakinga už padarinius atsiradusius dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo; priteisti iš ieškovės atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės naudai bylinėjimosi išlaidas (t. 9, b. l. 33-49).
6. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, statybos leidimą leidžiantį dokumentą išdavė pagrįstai, remdamasi Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašu, kuriame nebuvo nurodyta, kad žemės sklypas patenka į Draustinio teritoriją. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, o ne atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, į NTR neįrašė specialios žemės naudojimo sąlygos „Geomorfologiniai draustiniai“. Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos neprieštaravo ginčijamų dokumentų išdavimui.
7. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad atsakovas V. J., įsigijęs žemės sklypą, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti sąvadą ūkininko sodybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio teritorijos planavimo skyrius 2006 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinį padalinį dėl projektavimo sąlygų išdavimo planuojamai statyti ūkininko sodybai. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2006 m. rugpjūčio 18 d. raštu paprašė papildomų dokumentų. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. rugpjūčio 31 d. pakartotinai paprašė išduoti projektavimo sąlygas. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2006 m. rugsėjo 22 d. išdavė projektavimo sąlygas. Kadangi žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo numatyta sodybos vieta, išduotame 2006 m. spalio 3 d. sąvade Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtvirtinta pareiga ūkininko sodybą ir ūkinius pastatus komponuoti žemės sklype pagal ūkininko sodybos statybos parinkimo vietos schemą, remiantis Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti 1, 3 ir 10 punktais.
8. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos ūkininko sodybos vietos parinkimo 2007 m. balandžio 11 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui buvo parinkta sodybos vieta, patvirtinta Komisijos veikloje dalyvavusio aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojo, kuris pastatų sodybos vietai priekaištų neturėjo ir nenurodė, kad sodybos vietos parinkimas iš esmės prieštarautų saugomų teritorijų apsaugos teisės aktams. Atsakovės įsitikinimu, taip Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas iš esmės patvirtino, kad statyba žemės sklype nedraudžiama. Ūkininko V. J. pastatų išdėstymo schemą parengė atsakovė UAB „VYGG“.
9. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad prieš priimant Ūkininko sodybos vietos parinkimo aktą, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2007 m. kovo 9 d. raštu nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos neprieštarauja vietos parinkimo planui ir primena, kad ūkininko ūkio parinkimo planą suderinus Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, būsimų pastatų vietose būtina atlikti žvalgomuosius tyrimus. Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nurodė atlikti šiuos tyrimus tik po derinimo Nuolatinėje statybos komisijoje ir nenurodė, kad jų dalyvavimas Nuolatinėje statybos komisijoje yra būtinas. 2007 m. balandžio 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija surašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. J. ūkininko sodybos statybos leidimo išdavimo. Atsižvelgdamas į Nuolatinės statybos komisijos rekomendaciją pritarti statybos leidimui, 2007 m. gegužės 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal techninį projektą, parengtą UAB „VYGG“, pastatų statybai žemės sklype.
10. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 10 d. išdavė pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Šioje pažymoje nurodyta, kad žemės sklype statomi statiniai yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kurį 2007 m. parengė projektuotojas trečiasis asmuo V. A. B. Pažymoje taip pat nurodyta, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 2012 m. rugpjūčio 1 d.
11. Atsakovė nurodė, kad, 2014 m. balandžio 11 d. ieškovei žemės sklype užfiksavus didelės apimties, darbus, ji kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą ir VTPSI. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškovei nurodė, kad Draustinyje esančiame žemės sklype yra galimai iškirstas miškas (ar atskiri medžiai), nukastas šlaitas, suformuota apie 0,70 ha aikštė, išlygintos reljefo formos, nuo upės padarytas naujas kelias (privažiavimas). Atsakovei tokia Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija apie galimą statybų neteisėtumą nesuprantama, nes jis pats dalyvavo parenkant ūkininko sodybos vietą ir jos statyboms neprieštaravo. Atsakovė pažymėjo, kad VTPSI ieškovei adresuotame 2014 m. liepos 23 d. rašte nurodė, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, o 2014 m. rugpjūčio 22 d. akte jau nurodė, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai.
12. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė patikslintą ieškinį atmesti (t. 9, b. l. 51-52). Nurodė, kad palaiko ankstesniuose atsiliepimuose išdėstytą poziciją (t. 7, b. l. 2-7, 138-143).
13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti (t. 9, b. l. 60-61). Nurodė, kad palaiko 2019 m. sausio 28 d. atsiliepime išdėstytą poziciją (t. 7, b. l. 65-70). Atsakovė pažymėjo, kad 2007 m. balandžio 11 d. ūkininko sodybos vietos parinkimo aktas tėra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, o ne statybą leidžiantis dokumentas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos statybą leidžiančio dokumento neišdavė, todėl ji nėra atsakinga dėl, ieškovės nuomone, tariamai neteisėtai atliktų darbų.
14. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime prašė jam pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (t. 9, b. l. 64-65). Nurodė, kad departamento atstovas, dalyvaudamas parenkant vietą ūkininko sodybai, vadovavosi pateiktais nuosavybės dokumentais, kuriuose specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga įrašyta nebuvo.
15. Atsakovas V. J. atsiliepimuose į pradinius ieškinius prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b. l. 77-88, 158-163), rašytiniuose paaiškinimuose dėl patikslinto ieškinio taip pat prašė jį atmesti (t. 10 b. l. 1-16). Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1,6700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojantį Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus Vilniaus rajono savivaldybės administracijai jis pateikė visus reikiamus dokumentus, kurie buvo būtini gauti ginčijamą 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nė viena iš nuolatinės statybos komisijos narių, patikrinus pateiktą statybos dokumentaciją, neprieštaravo 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimui, todėl, atsakovo įsitikinimu, jis buvo išduotas visiškai teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai“. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad saugoma teritorija būtų įrašyta į viešąjį registrą, todėl visos institucijos ir atsakovas V. J. negalėjo žinoti, jog ginčo teritorija yra draustinyje. Be to, 2014 m. rugpjūčio 22 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso nėra paminėta, kad statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtai išduotas, kadangi atsakovui V. J. priklausantis žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją ir žemės sklypui turėtų būti nustatytos specialios sąlygos „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai“. Taigi, net ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vertindama statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, nenustatė esminės faktinės aplinkybės, kuria remiasi ieškovas šioje civilinėje byloje, t. y. kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinio Griovių geomorfologinio draustinio teritoriją. Anot atsakovo, ieškovė nevykdė saugomos teritorijos kontrolės, stebėsenos (monitoringo) bei neužtikrino šios saugomos teritorijos tinkamos apsaugos. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės reiškiamas 2020 m. sausio 28 d. patikslintas ieškinys bei jame nurodyti reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų bei teisių į nekilnojamąjį turtą išregistravimo (atsakovo V. J. turimų nuosavybės teisių apimties siaurinimas) nėra tinkama priemonė kompensuoti pačios ieškovės neveikimą ar netinkamą neveikimą Griovių geomorfologinio draustinio apsaugos ir priežiūros atžvilgiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent 2006–2007 metais, t. y. ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, Vilniaus rajono savivaldybė būtų gavusi iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Griovių geomorfologinio draustinio žemėlapius (kitą susijusią kartografinę medžiagą). Byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad 2006-2007 metais egzistavę žemėlapiai galėjo būti pakankamai tikslūs, t. y. kad žemėlapio duomenys būtų buvę pririšti prie aiškios koordinačių sistemos, ir tie duomenys būtų buvę pakankami sulyginti, ar ginčo žemės sklypas patenka į Griovių geomorfologinio draustinio teritoriją. Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas tik 2014-12-18. Atsakovas pažymėjo, kad valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl savo pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimai dėl 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimo ir kitų su statybos leidimu susijusių dokumentų panaikinimo yra pažeidžiantys teisėtų lūkesčių principą, aiškiai neteisėti ir nepagrįsti.
16. Atsakovė UAB „VYGG“ atsiliepime į pradinį ieškinį prašė ieškinį atmesti (t. 7, b. l. 185-189).
17. Atsakovas VĮ Registrų centras prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (t. 9, b. l. 66-68).
18. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašė patikslintą ieškinį tenkinti (t. 9, b. l. 55-58). Trečiasis asmuo atsiliepime palaikė patikslintame ieškinyje nurodytą poziciją, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija negalėjo išduoti ginčijamų aktų, nes teisės aktai nenumatė nei galimybės draustinyje parinkti vietą ir statyti ūkininko sodybą, nei išduoti statybą leidžiantį dokumentą – ūkininko sodybai statyti. 2007 m. balandžio 19 d. Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisija pasirašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ūkininko V. J. sodybos (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos leidimo išdavimo. Tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo departamento specialistų parašų protokole nėra. Nepritarus šių institucijų atstovams statybos leidimas negalėjo būti išduotas.
19. Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimuose į pradinius ieškinius prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (t. 6, b. l. 170, t. 8., b. l. 100, 104).
20. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo argumentus ir reikalavimus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Atsakovo V. J. atstovė papildomai nurodė, kad atsakingai institucija pateikė pasiūlymą dėl draustinio ribų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad draustinio ribos gali pasikeisti, anot atsakovo atstovės, tai pagrindo šiuo metu tenkinti ieškinį nėra.
Teismas
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
21. Civilinė byla pagal ginčo teisenos taisykles pradedama ieškinio priėmimo veiksmu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinys priimamas ir civilinė byla pagal pateiktąjį ieškinį pradedama, jeigu šis procesinis dokumentas atitinka proceso įstatymo nustatytus turinio ir formos reikalavimus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad pagrindas peržengti byloje pareikštus reikalavimus nenustatytas.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė be pradinio 2014 m. rugpjūčio 25 d. gauto prašymo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, pateikė dar 5 patikslintus ieškinius. Taigi byloje yra iš viso 6 ieškovės procesiniai dokumentai, kuriuose ji dėsto savo materialiuosius reikalavimus (t.1, b. l. 1-11; t. 5, b. l. 59-71; t. 6, b. l. 143-159; t. 7 b. l. 118-125; t. 8. b. l. 69-80; t. 8, 144-166). Paskutiniame patikslintame ieškinyje, gautame 2020 m. sausio 28 d. (t. 8, 144-166), ieškovė prašė 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojęs iki 2017 m. gegužės 9 d.); 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 3 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkininko sodybai žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) panaikinti Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 6) įpareigoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis.
23. Šiame (paskutiniame) patikslintame ieškinyje ieškovė dėsto ne tik aplinkybes, jos nuomone, susijusias su ginčijamų teisės aktų neteisėtumu, bet ir su atsakovų atsakomybe. Atsakovai dėl to pateikė atsikirtimus. Ieškovei nereiškiant reikalavimo atlyginti žalą, neprašant priteisti nuostolius, neįrodinėjant žalos dydžio, aplinkybės dėl atsakovų atsakomybės, teismo vertinimu, nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas jų netiria ir dėl jų nepasisako (CPK 180, 265 straipsniai).
24. Taigi teismas nagrinėjamu atveju ištyrė ir įvertino, ar yra teisinis pagrindas pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, panaikinti ieškovės ginčijamus teisės aktus, įpareigoti savininką išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos.
Dėl ginčijamų teisės aktų panaikinimo
25. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti (be to, šalių ginčo dėl to nėra), kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės saugomoje teritorijoje – Griovių valstybiniame geomorfologiniame draustinyje. Iš Nekilnojamojo turto registro 2014 m. spalio 8 d. išrašo (t. 2, b. l. 167-170) matyti, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Šiame išraše matyti šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: dirvožemio apsauga, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės pasaugos juostos, miško naudojimo apribojimai, nekilnojamojo kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos. Žymos apie tai, kad žemės sklypas yra draustinyje ar kad yra taikytini saugomos teritorijos (geomorfologinio draustinio) apribojimai, nėra.
26. Pažymėtina, kad draustinis įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą ir suderintą draustinio projektą. Draustinio plotas – 575 ha. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Draustinio planas, nekeičiant Draustinio ploto ir ribų. Ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų nustatymo data – 2004 m. sausio 7 d.
27. Vyriausybė 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino naują Draustinio ribų planą, o aplinkos ministras 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Griovių valstybinio geomorfoginio draustinio tvarkymo planą. Patvirtinus nurodytus dokumentus žemės sklypo padėtis nesikeitė.
28. Kaip nurodė ieškovė, draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentą, išsiskiriantį išsivysčiusiomis griovių tipo formomis.
29. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas). Šio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d.) 8 straipsnis draustinius apibrėžė kaip saugomas teritorijas, įsteigtas išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose augančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei gentinį fondą. Geomorfologiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, kuriuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).
30. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Taigi pareiga laikytis veiklos apribojimų draustinyje buvo nustatyta įstatyme.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tam tikros veiklos konkrečiame draustinyje, tarp jų ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatyti teisės aktu ir galioja patvirtinus specialųjį teritorijų planavimo dokumentą – saugomos teritorijos (draustinio) planą. Teismo vertinimu, specialiųjų sąlygų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą buvo privalomas jau atkuriant nuosavybės teises į žemę, t. y. rengiant žemėtvarkos projektus saugomose teritorijose. Aplinkybė, kad tokie veiksmai nebuvo atlikti, neturi įtakos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų taikymui nustatytose teritorijose, nes veiklos ribojimai geomorfologiniame draustinyje kyla Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės nutarimų pagrindu.
32. Pažymėtina, kad pozicijos, jog specialiųjų sąlygų neįrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis nereiškia, kad žemės sklypui, patenkančiam į saugomą teritoriją, nėra taikomi žemės sklypo naudojimo ribojimai, laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-63-1555-10; 2012 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2051-12; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-377-302/2014; 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-176-653/2015).
33. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje buvo įtvirtinta (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu), kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.
34. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtintos analogiškos nuostatos, pagal kurias gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose. Minėtos dalies 20 punkte nurodyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos: a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 19 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą; b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
35. Ginčo žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naujų pastatų (taip pat ir ūkininkų sodybų) statybos nebuvo numatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie buvusią sodybą. Be to, apie tai, kad minėtame žemės sklype nebuvo sodybos konstatuota ir įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendime Nr. 2YT-106-494/2016 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vilniaus apygardos teismas, tikrinęs minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjo sklype nebuvo sodybos, t. y. A. T. priklausiusio 1937 m. statybos gyvenamojo namo (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1050-590/2017).
36. Kaip minėta, teisės aktuose įtvirtintos aiškios nuostatos, draudžiančios ginčo žemės sklype vykdyti statybas. Nei teisės aktuose, nei planavimo dokumentuose minėtoje vietoje statinių, taip pat ir ūkininkų sodybų, statybų galimybė nenustatyta. Tačiau iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad statytojas 2006 m. birželio 13 d. pateikė paraišką (Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus rajono savivaldybės administracijai projektavimo sąlygų sąvadui gauti.
37. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 4 d. iki 2006 m. spalio 31 d.) 20 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją): 1) inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; 2) aplinkos apsaugos institucijai; 3) už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti); 4) už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti); 5) kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų.
38. Pagal minėtos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 5 dalį projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.
39. Šio įstatymo redakcijos 23 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą.
40. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. spalio 3 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ūkininko sodybai žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)
41. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą neturėdama Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų sąlygų projektavimui bei šioms institucijoms nepasirašius Nuolatinės statybos komisijos protokole.
42. Pažymėtina, kad ūkininko sodybos vietos parinkimo ir kitos procedūros 2006–2007 m. buvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Statybos privačioje žemės reglamente (neteko galios Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu). Nors šio reglamento 1.2 papunktyje buvo įtvirtinta galimybė nustatyti sodybos vietą, nurodytos šios galimybės įgyvendinimo procedūros, tačiau šios procedūros galėjo būti vykdomos ne valstybės saugomose teritorijose. Valstybiniuose draustiniuose veiklą, kaip minėta, reglamentavo Saugomų teritorijų įstatymas, kuriame nebuvo (ir nėra) įtvirtintos galimybės kurti sodybas, jeigu jos nepažymėtos draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, ar esamose ir buvusiose sodybose. Taigi nagrinėjamu atveju teisės aktai nenumatė galimybės parinkti vietą ir statyti ūkininko sodybą.
43. Be to, nei projektavimo sąlygų sąvade, nei techniniame projekte nenurodyta, kad statybos projektuojamos pagal Statybų privačioje žemėje reglamentą, o nurodyta, kad statyba projektuojama buvusių pastatų vietoje, kaip įtvirtinta Saugomų teritorijų įstatyme, nors sodybos, kaip jau ne kartą buvo pažymėta, minėtoje vietoje nebuvo.
44. Taigi sutiktina su ieškovės argumentais, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas pažeidžiant: 1) Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį (neatsižvelgus į tai, kad ginčo žemės sklype statybos negalimos); 2) Statybų privačioje žemėje reglamento 1.2 papunkčio nuostatas (jos apskritai netaikytinos saugomose teritorijose (šiuo atveju, Draustinyje); 3) Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsnių nuostatas (neturint Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų sąlygų projektavimui bei šioms institucijoms nepasirašius Nuolatinės statybos komisijos protokole; 4) Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, nes pateiktame techniniame projekte nėra pateikti dokumentai, įrodantys, kad būtų atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai.
45. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojęs iki 2017 m. gegužės 9 d.) tenkintinas.
46. Atsakovo V. J. argumentai (išreikšti per atstovę teismo posėdžio metu bei prašyme sustabdyti bylą), kad ginčo teritorijoje neišliko vertingųjų savybių ir dėl to keistinos draustinio ribos bei statybos leidimas paliktinas galioti, nepagrįsti. Pažymėtina, kad ginčo teritorija tebėra draustinyje. Vien aplinkybės, kad ieškovė nebereiškia reikalavimo atstatyti žemės sklypą į pradinę padėtį bei kad specialisto išvadoje nurodyta, jog atstatyti žemės sklypą į pradinę padėtį nėra galimybės ir kad atsakovas V. J. Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijai pateikė pasiūlymą dėl saugomos teritorijos „Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio“ ribų keitimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo teritorijoje vertingosios savybės neišliko.
47. Teismas taip pat akcentuoja, kad šios bylos ir atsakovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-219-701/2021 aplinkybės nesutampa. Išnagrinėtoje kasacinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministras nusprendė pritarti pasiūlymui dėl draustinio ribų koregavimo ir pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pradėti koregavimo procedūras. Nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė ir nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad būtų pradėtos draustinio ribų koregavimo procedūros. Vien atsakovo pasiūlymo komisijai pateikimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokios procedūros yra pradėtos.
48. Taigi teismas, kaip minėta, laiko pagrįstu ieškovės reikalavimą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą ginčo teritorijoje. Teismas taip pat laiko pagrįstais ieškovės reikalavimą panaikinti ir kitus administracinius aktus, kurie turėjo įtakos neteisėtam statybos leidimo išdavimui.
49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad techninis projektas ir statybos leidimas išduotas vadovaujantis projektavimo darbų sutartimi, projektavimo sąlygų sąvadu. Atsižvelgiant į tai, kad tiek projektavimo sąlygų sąvadas, tiek ūkininko sodybos parinkimo vietos aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, naikintini Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 3 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkininko sodybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ūkininko sodybos parinkimo vietos aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
50. Kaip neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pasekmė naikintina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
51. Šioje pažymoje nepagrįstai patvirtinta, jog statytojo V. J. žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statomi statiniai (pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinės ūkinės paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra „be esminių nukrypimų nuo statinio projekto TP, kurį 2007 metais parengė projektuotojas V. A. B. <...> ir pagal kurį Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą „Statybos leidimas, 2007-05-10, Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pažymoje taip pat nurodyta, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 2012 m. rugpjūčio 1 d. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje patikimų įrodymų, kad statiniai buvo statomi, nėra. 2014 m. balandžio 8 d. atlikto patikrinimo vietoje metu nenustatyta statomų statinių, kurie nurodyti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.
Dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo
52. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruota: pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, baigtumas 7 proc., pastatas-ūkio pastatas, baigtumas 15 proc., pastatas-pirtis, baigtumas 17 proc. Šie pastatai, kaip minėta įregistruoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
53. Iš Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos yra matyti: „Statybos aikštelė išlyginta. Statinių nėra. Žemės paviršiaus altitudės nenustatytos. Riboženklių nėra“.
54. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinti ieškinio reikalavimai panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 3 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkininko sodybai žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinti Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra pastatų ir į tai, kad jau išduotas statybos leidimas negalioja nuo 2017 m. gegužės 9 d., tenkintinas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą V. J. išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
55. Tenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-647/2015, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
57. Už ieškovės pateiktą ieškinį ir vėliau pateiktus jo patikslinimus mokėtinas žyminis mokestis – 100 Eur, tačiau ieškovė nuo jo mokėjimo buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jo pateikimo metu, nebuvo reikalavimo mokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).
58. Nagrinėjamoje byloje valstybė turėjo 234,64 Eur pašto išlaidų.
59. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, į tai, kad atsakovai nesutiko su ieškinio argumentais, prašė jį atmesti, valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteistina 334,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 55,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270, 273 straipsniais, 274 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojęs iki 2017 m. gegužės 9 d.).
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 3 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkininko sodybai žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Panaikinti Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovą V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išregistruoti nekilnojamuosius daiktus: pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinės ūkinės paskirties statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro.
Priteisti valstybei iš atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622), V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188708224), uždarosios akcinės bendrovės „VYGG“ (juridinio asmens kodas 132670216), Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927), Kultūros paveldo departamento (juridinio asmens kodas 188692688) lygiomis dalimis 334, 64 Eur t. y. iš kiekvieno atsakovo po 55,77 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėja: Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-647/2015, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Indrė Savkinienė