Civilinė byla Nr. 2-1246-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00207-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus J. K. finansinis reikalavimas ir į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius L. K.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Skirnuva“ iškelta bankroto byla; bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio administratorių agentūra“ (toliau – bankroto administratorė). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį paliko nepakeista.

2.       BUAB „Skirnuva“ kreditorius J. K. 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas patikslinti jo finansinį reikalavimą, kadangi pagal 2020 m. gegužės 28 d. teismo patvirtinto finansinio reikalavimo perleidimo sutartį jis 2 000 Eur finansinio reikalavimo dalį perleido L. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditoriaus J. K. 2 960,75 Eur finansinį reikalavimą ir į BUAB „Skirnuva“ kreditorių sąrašą įtraukė L. K. su 2 000 Eur finansiniu reikalavimu.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorius J. K. kartu su prašymu teismui pateikė 2020 m. gegužės 28 d. teismo patvirtinto finansinio reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą J. K. ir L. K., kurios pagrindu kreditorius J. K. teisę į 2 000 Eur finansinį reikalavimą perleido L. K. už 500 Eur. Teismas, susipažinęs su minėtos sutarties turiniu nustatė, kad ji įsigaliojo nuo sudarymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 28 d.

5.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartyje pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 28 d. finansinio reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, teismui nepateikta duomenų, kad ši sutartis būtų ginčijama, todėl nėra teisinio pagrindo netenkinti kreditoriaus J. K. prašymo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus J. K. 4 960,75 Eur finansinis reikalavimas, teismas nutarė tenkinti kreditoriaus J. K. prašymą ir patvirtinti patikslintą – 2 960,75 Eur (4960,75 – 2000 = 2960,75) – šio kreditoriaus finansinį reikalavimą, į BUAB „Skirnuva“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą įtraukti naują kreditorių L. K. su 2 000 Eur finansiniu reikalavimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atsakovė BUAB „Skirnuva“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – J. K. prašymą dėl L. K. įtraukimo į BUAB „Skirnuva“ bankroto bylą su 2 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu atmesti; priteisti apeliantės naudai solidariai iš J. K. ir L. K. apeliantės patirtas advokato pagalbos išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Kreditorius J. K. tiesiogiai teismui paduoto prašymo bankroto administratorei nėra pateikęs. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės pozicijos neprašė ir jos neišklausė. Ši situacija ne tik pažeidė įstatymo procedūrinę normą dėl nustatytos tvarkos tokių prašymų teikimui ir nagrinėjimui, bet ir bankroto administratorės, kuri atstovauja bendrovės ir visų jos kreditorių teisėtus interesus, teisę būti tinkamai ir realiai išklausyta.

6.2.                      L. K., kaip reikalavimą perėmęs asmuo, nagrinėjamu klausimu savo pozicijos nėra išreiškęs. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesant tinkamo subjekto procesinio prašymo ir neišklausęs bankroto administratorės, tokį prašymą patenkino. L. K. tyčia privedė įmonę prie bankroto, be to, jam yra pareikšti kaltinimai dėl lėšų pasisavinimo (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-124-919/2020).

6.3.                      L. K. susitarimo sudarymo metu turėdamas itin didelius finansinius įsipareigojimus bankrutavusioms įmonėms, kurias jis pats privedė prie bankroto, negalėjo, pažeisdamas teisės imperatyvias normas, prisiimti naujų piniginių prievolių ir atsiskaityti su artimu giminaičiu apeidamas atsiskaitymų su esamais kreditoriais įstatyminę tvarką. Todėl kreditoriaus J. K. pateikta teismui sutartis yra niekinė. 

7.       Suinteresuotas asmuo L. K. (toliau – suinteresuotas asmuo) atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko, prašė apeliantės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu teise ir skirti jai penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų skiriant suinteresuotam asmeniui. Nurodė, kad:

7.1.                      Apeliantės atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, kadangi ji praleido terminą jam pateikti.

7.2.                      Teisės normos nedraudžia perleisti finansinį reikalavimą net ir tyčinį bankrotą sukėlusiam asmeniui. Be to, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, kuria BUAB „Skirnuva“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nėra nurodytas konkretus asmuo, privedęs bendrovę prie tyčinio bankroto.  

7.3.                      Apeliantė melagingai teigia, kad būtent suinteresuotas asmuo sukėlė BUAB „Skirnuva“ tyčinį bankrotą, taip pat nepagrįstai nurodo, jog ji laikėsi atskirajame skunde nurodytų reikalavimų nekoreguoti kreditorių finansinių reikalavimų po kreipimosi į teismą dėl likvidavimo procedūrų užbaigimo. Po 2019 m. gegužės 7 d., kai bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl priverstinio likvidavimo procedūrų užbaigimo, bankroto administratorė pati teikė teismui prašymus pakeisti BUAB „Skirnuva“ kreditorius (2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas apeliantei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7.4.                      Kreditoriaus J. K. finansinis reikalavimas kilo iš Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo (civilinė byla Nr. e2-1069-260/2016), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu. Šie procesiniai teismo sprendimai buvo priimti civilinėje byloje pagal bankroto administratorės ieškinį dėl 2015 m. vasario 13 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismams nusprendus taikyti restituciją, J. K. buvo suteikta teisė iš BUAB „Skirnuva“ reikalauti 10 860,75 Eur. 

8.       Kreditorius J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko, prašė apeliantės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu teise ir skirti jai penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų skiriant kreditoriui J. K.. Atskirajame skunde kreditorius J. K. remiasi analogiškais argumentais, kurie buvo išdėstyti suinteresuoto asmens atskirajame skunde.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d., Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d., Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarčių kopijas, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. vykdomojo rašto kopiją, 2019 m. gegužės 7 d. prašymo dėl įmonės pabaigos kopiją, 2019 m. lapkričio 15 d., 2019 m. lapkričio 22 d. kaltinamųjų aktų kopijas. Suinteresuotas asmuo prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d., Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarčių kopijas, 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Skirnuva“ valdybos protokolo kopiją, 2016 m. balandžio 29 d. bankroto administratorės pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai kopiją, 2020 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo lydraščio kopiją. Kreditorius J. K. kartu su atsiliepimu pateikė Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. lydraščio kopiją, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarčių kopijas. Teisėjų kolegijos manymu, apeliantės kartu su atskiruoju skundu, suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų priėmimo klausimas nėra aktualus, kadangi jie (išskyrus teismo procesinius sprendimus ir dokumentus bei UAB „Skirnuva“ 2014 m. rugsėjo 17 d. valdybos protokolo, bankroto administratorės 2016 m. balandžio 29 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai kopijas) buvo teikti pirmosios instancijos teismui bei jau yra pridėti prie bylos, o su Lietuvos Respublikos teismų procesinių sprendimų ir dokumentų, kuriuos teikė apeliantė, suinteresuotas asmuo bei kreditorius J. K., turiniu teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali susipažinti pasinaudojus Lietuvos teismų informacinės sistema LITEKO. Byloje nenustačius, kad UAB „Skirnuva“ valdybos 2014 m. rugsėjo 17 d. protokolo ir bankroto administratorės 2016 m. balandžio 29 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai kopijos yra byloje, šie dokumentai, kaip galintys patvirtinti svarbias nagrinėjamam ginčui aplinkybes, pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

12.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė papildomus dokumentus (DOK – 3026, DOK – 3027), kuriuos atsisakytina priimti, kadangi jie pateikti teismui jam išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 258 straipsnis).

Dėl byloje taikomo teisinio reglamentavimo

13.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis).  JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

14.       BUAB „Skirnuva“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ (2015 m. rugpjūčio 27 d.). Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ priskiria kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas (kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas prilyginamas jų tvirtinimo procedūrai) turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas.

Dėl bankrutavusios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, teismo patvirtintų finansinių reikalavimų tikslinimo

15.       Vienas iš esminių apeliantės atskirojo skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus J. K. prašymą patikslinti BUAB „Skirnuva“ kreditorių finansinius reikalavimus, nesikreipė į bankroto administratorę dėl jos pozicijos šiuo klausimu gavimo, ir skundžiamą nutartį priėmė pažeidęs įstatymo procedūrinę normą, numatančią tokių prašymų teikimo ir nagrinėjimo tvarką.  

16.       ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimą ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms išieškoti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

17.       Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad res judicata (galutinis teismo sprendimas) taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų: viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo; kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Vienok, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan.

18.       Bankroto bylos iškėlimas skolininkui neriboja jo kreditorių teisės disponuoti reikalavimo teisėmis savo nuožiūra. Taigi kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis). Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-330/2017).

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorius J. K. 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu patikslinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje, o būtent – prašė bankroto administratorę pateikti teismui tvirtinti L. K. 2 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, paliekant kreditoriui J. K. 2 960,75 Eur reikalavimą. Kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2020 m. gegužės 28 d. teismo patvirtinto finansinio reikalavimo perleidimo sutartis, kuria kreditorius J. K. 2 000 Eur iš 4 960,75 Eur finansinio reikalavimo, patvirtinto Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi, už 500 Eur perleidžia L. K., sau pasilikdamas 2 960,75 Eur reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (2020 m. birželio 1 d.) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. K. prašymą ir patvirtino jo patikslintą 2 960,75 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Skirnuva“ kreditorių sąrašą įtraukęs kreditorių L. K. su 2 000 Eur finansiniu reikalavimu. 

20.       Pažymėtina, kad ĮBĮ nenumato atskiros kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo tvarkos, todėl reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio nuostatomis. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų bylos faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus J. K. prašymą neturėdamas bankroto administratoriaus nuomonės šiuo klausimu, t. y. neatlikus pirminio kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje kreditoriui J. K. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikus prašymą dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, pirmosios instancijos teismas, gindamas bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, turėjo spręsti klausimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių tinkamo patikrinimo ir įvertinimo, siekiant užtikrinti tiek įmonės kreditorių, tiek bankrutavusios bendrovės interesus. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas bankroto administratorės nuomonės tiriamu klausimu ir priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino finansinio reikalavimo perleidimo sutarties, jos sąlygų. Kaip matyti iš apeliantės atskirajame skunde nurodytų motyvų, ji kvestionuoja minėtos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą apeliuodama į jos prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, be to, nesutinka su ginčijamu teismo procesiniu sprendimu ir dėl kreditoriaus J. K. nesavalaikio prašymo teikimo, suinteresuoto asmens L. K. prašymo įtraukti jį į bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašą nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas bankroto administratorės atsiliepimo į kreditoriaus J. K. prašymą, šių argumentų neanalizavo, todėl dėl jų nepasisakė.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimas dėl BUAB „Skirnuva“ patvirtintų finansinių reikalavimų tikslinimo pagal kreditoriaus J. K. prašymą pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas neatskleidus visų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, t. y. neatskleidus bylos esmės, pažeidžiant tokių klausimų nagrinėjimo tvarką, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo klausimo išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime nevertintais, aspektais, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis naikinama ir kreditoriaus J. K. prašymo patikslinti BUAB „Skirnuva“ kreditorių finansinius reikalavimus nagrinėjimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22.       Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas nespręstinas.

       Dėl baudos (ne)skyrimo

23.       Kreditorius J. K. ir suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliantės atskirąjį skundą prašo skirti jai iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant kreditoriui J. K. ir suinteresuotam asmeniui. Anot kreditoriaus J. K. ir suinteresuoto asmens, bankroto administratorė nesilaikė kreditorių lygiateisiškumo principo teikiant prašymus dėl finansinių reikalavimų tikslinimo (tvirtinimo) bei reikšdama aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

24.       CPK 95

25.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

26.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog apeliantės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė pasinaudojo jai suteikta teise ginčyti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kas negali būti vertintina kaip piktnaudžiavimas procesu. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus J. K. ir suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo apeliantei atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus J. K. finansinis reikalavimas ir į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius L. K., ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                         Vilija Mikuckienė

                                        Antanas Rudzinskas

Jūratė Varanauskaitė