Civilinė byla Nr. 2A-1279-823/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29639-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 27  d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui G. Č. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

              Ieškovė T. G. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

              Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iš atsakovo G. Č. buvo priteista sūnaus išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo sprendimas buvo priimtas kai nepilnamečiui vaikui buvo treji metai ir jo išlaikymui pakako mažesnių lėšų. Šiuo metu sūnui yra 14 metų, jis lanko mokyklą, didėja jo kasdieniai poreikiai, šalyje padidėjo prekių ir paslaugų kainos, vaikas nori lankyti būrelius, tačiau tam nepakanka lėšų. Nuo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė ir ieškovės šeimyninė bei finansinė padėtis, kadangi ji susilaukė dar vieno vaiko bei tapo našle. Šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių – jam reikalingos oftalmologo paslaugos, gydytojo homeopato paslaugos, vaikas nešioja akinius. Sūnaus poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 2 000 Lt. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kitų išlaikytinių neturi, todėl, siekiant patenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo priteistas išlaikymas didintinas bent iki 800 Lt per mėnesį.

              Atsakovas G. Č. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad vaiko išlaikymui sutinka skirti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Didesnio išlaikymo skirti negali dėl savo turtinės padėties.

              Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje siūlė padidinti priteisto išlaikymo dydį proporcingai vaiko tėvų turtinei padėčiai bei nepilnamečio vaiko poreikiams.

              Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius vaiko poreikius bei sąlygas ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir nustatė, kad atsakovas G. Č. privalo mokėti savo sūnaus S. Č. išlaikymui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai T. G.; priteisė iš atsakovo G. Č. ieškovei T. G. 500 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; ieškovei T. G. grąžino 243 Lt žyminio mokesčio; atsakovui G. Č. grąžino 54 Lt žyminio mokesčio.

2014 m. rugpjūčio 8 d. papildomu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė iš ieškovės T. G. atsakovo G. Č. naudai 200 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, gimusį 2010 m. balandžio 21 d., dirba, jos per mėnesį gaunamas pajamas sudaro apie 2 200 Lt atskaičius mokesčius. Ieškovės sūnui R. G. yra mokama našlių arba našlaičių pensija, kuri sudaro 394,48 Lt. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, su nepilnamečiais sūnumis gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą moka po 400 Lt per mėnesį. Komunaliniai buto mokesčiai vidutiniškai sudaro nuo 380 Lt iki 540 Lt į mėnesį. Ieškovė turi registruotino kilnojamojo turto. Atsakovas G. Č. yra įsigijęs verslo liudijimą, pagal Metinės pajamų deklaracijos duomenis bei atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu vidutiniškai jo gaunamas pajamas priklausomai nuo užsakymų kiekio sudaro apie 500 Lt – 1000 Lt atskaičius mokesčius per mėnesį. Atsakovas turi nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto. Atsakovas pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad jis turi sveikatos problemų ir turėjo vartoti vaistus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo kitus turimus išlaikytinius ar nustatytą nedarbingumo ar neįgalumo lygį. Teismas sprendė, kad abiejų bylos šalių galimybės teikti išlaikymą sūnui yra lygios, o atsakovo galimybės išlaikyti vaiką taip pat yra pakankamos, todėl atsakovas turėtų skirti bent pusę lėšų, reikalingų minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.

Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu yra paauglys, lanko mokyklą, turi specialių poreikių-nešioja akinius. Išlaikymas buvo priteistas kuomet vaikui buvo trys metai, teikiamo išlaikymo suma nebuvo keičiama daugiau nei dešimt metų, todėl akivaizdu, kad nepilnamečio poreikiai po 2002 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, ženkliai padidėjo. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomą 800 Lt išlaikymą sūnui, kad ir kokie bebūtų vaiko poreikiai - jo gaunamos pajamos nėra didelės, turimas turtas nėra vertingas, o atsakovo gyvenimo sąlygos nepasižymi prabanga. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pagal savo galimybes gera valia duoda vaikui pinigų, perka reikiamus daiktus, taip papildomai prisidėdamas prie sūnaus poreikių patenkinimo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

                            Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo G. Č. priteisti išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui S. Č. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo 2014 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtus pinigus pervedant į ieškovės T. G. sąskaitą, a/s (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos; priteisti iš atsakovo visas ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad didesnio išlaikymo nei 500 Lt vaikui nereikia, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikas turi didesnius nei minimalius poreikius. Teismas neatsižvelgė į tai, jog, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis neturėtų būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgytus gebėjimus. Visuotinai pripažintą vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, kurios yra būtinos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai. Papildomo mokymo pagalba yra užtikrinama vaiko teisė į protinį vystymąsi ir ugdymą, tačiau tik nedaugelis papildomo ugdymo programų yra nemokamos ar visiems finansiškai prieinamos. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad vaikas šiuo metu jokių būrelių nelanko, kadangi šiuo metu ieškovė neturi tam pakankamai lėšų. Dėl to, kad ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo minimalaus išlaikymo sūnaus laisvalaikiui nepakanka, yra pažeidžiama sūnaus teisė dalyvauti užimtumo bei laisvalaikio programose. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad sūnui sunkiai sekasi mokslai. Norint užtikrinti vaiko teisę į tinkamas sąlygas tobulėti ir tėvų paramą siekiant išsilavinimo, vaikui būtini matematikos ir anglų kalbos korepetitoriai, kas sudaro iš viso 460 Lt  per mėnesį. Kadangi tai yra specialieji ir būtini vaiko ugdymo poreikiai, jų negalima nepaisyti, todėl, ieškovės nuomone, minėtos sumos yra protingos bei pagrįstos ir turi būti pripažintos būtinomis išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad S. Č. turi problemų su regėjimu, nešioja akinius, dažnai serga peršalimo ir kitomis ligomis, tačiau, priimdamas galutinį sprendimą, šio poreikio pinigine išraiška neįvertino ir nepasisakė, kad dėl sveikatos problemų sūnui yra būtinas didesnis nei minimalus išlaikymo dydis. Teismų praktikoje pažymima, jog vaiko specialieji poreikiai yra susiję su vaiko sveikatos sutrikimais, kurie tiesiogiai sąlygoja didesnes išlaidas išlaikymui. Dėl sveikatos sutrikimų vaikui yra reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Sūnaus poreikiai taip pat padidėjo, kadangi vaikas nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradės lankyti mokyklą. Jam bus reikalinga mokyklinė uniforma, kuriai reikia papildomų išlaidų, t.y. apie 240 Lt per metus.

              2) Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nurodytas nuostatas taikė siaurai ir nenustatinėjo bei nevertino atsakovo darbo istorijos, jo gebėjimų, profesinio pasirengimo ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant atsakovo darbinį potencialą, t. y. tikrąją, o ne oficialiąją jo turtinę padėtį ir neteikė pirmumo vaiko teisių ir interesų apsaugai, o tik apsiribojo teismo posėdyje pateikta išvada, jog jis yra įsigijęs verslo liudijimą, vidutiniškai jo gaunamos pajamos per mėnesį, priklausomai nuo užsakymų kiekio, sudaro apie 500-1000 Lt, taip pat, kad jo turimas turtas nėra vertingas. Teismas neatkreipė dėmesio į 2013 m. rugsėjo 25 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovas G. Č. dirba pagal individualios veiklos liudijimą, o jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 2 500 Lt, todėl yra objektyvus pagrindas manyti, jog atsakovas tyčia bylos nagrinėjimo metu slėpė savo tikrąjį atlyginimą, kad pablogintų savo turtinę padėtį. Teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakė ir akivaizdaus neatitikimo tarp atsakovo deklaruojamo darbo užmokesčio nevertino nepilnamečio vaiko interesų naudai, nors pagal teismų praktiką privalėjo tą padaryti.

              3) Atsakovas neįrodė, kad dėjo pastangų pagerinti savo turtinę padėtį. Pagal atsakovo amžių ir sveikatą jo profesinės galimybės yra žymiai didesnės nei jis nurodo. Byloje nebuvo objektyvių įrodymų, kad atsakovas yra dalinai nedarbingas, kad jam nustatytas neįgalumas, kad atsakovas negali dirbti papildomo darbo ir pasididinti pajamas. Jo profesijos atstovai darbo rinkoje yra paklausūs ir gauna ženkliai didesnes pajamas. Be to, iš internetinių tinklalapių forumų matyti, jog G. Č. yra paklausus specialistas automobilių vidaus apdailos darbuose. Rekomendacijos apie jį labai geros, todėl teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo kaip tėvo veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo bei rūpestingumo reikalavimams. Atsakovas sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleisdamas tretiesiems asmenims t. y. 2014 m. kovo 19 d. atsakovas G. Č. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jam priklausančius žemės sklypus savo seseriai O. S. už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Papildomi nauji įrodymai, kurie atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apie nepilnamečiui vaikui reikalingą mokyklinę uniformą ir atsiliepimai apie sūnaus tėvo S. Č. darbą yra svarbūs bylai, nes jie įrodo, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio atsirado papildomos išlaidos vaiko išlaikymui ir aplinkybę, kad atsakovas darbo rinkoje yra vertinamas kaip geras specialistas, turintis pakankamai užsakymų, kas reiškia, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu slėpė tikrąją savo turtinę padėtį, o jei neslėpė, tai protingai neišnaudojo savo galimybių dirbti ir gerai uždirbti.

              4) Teismas nevertino to, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki kaip jis teigia, neišanalizavo visų svarbių faktinių aplinkybių, t. y. kad atsakovas vaikui nuo 2014 m. kovo mėnesio savanoriškai teikia išlaikymą po 500 Lt, o tai paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jo pajamos siekia vos 500 – 1 000 Lt per mėnesį, kadangi geranoriškai teikdamas sūnui 500 Lt dydžio išlaikymą, atsakovas turi pakankamai pajamų išlaikyti ir save, kas, gaunant tokias mažas pajamas, būtų neįmanoma.

              5) Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame būste, kurio nuoma siekia 400 Lt per mėnesį, priskaičiavus kitas paslaugas, kasmėnesinė suma siekia apie 850 Lt. Ieškovei iš gaunamų pajamų išlaikyti save ir vaikus, kurių poreikiai kasdien vis didėja, tapo nebeįmanoma. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo, t.y. 500 Lt ieškovė neišgalės užtikrinti savo nepilnamečio vaiko normalaus vystymosi bei ugdymo.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš ieškovės T. G. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

              1) Atsakovas niekada nevengė savo pareigos išlaikyti sūnų, todėl jis sutiko su ieškovės ieškiniu iš dalies t. y. sutiko, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas būtų padidintas iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovas sūnui perka rūbus, reikiamus daiktus, duoda ir papildomai pinigų, be to, sūnus, jau padavus ieškinį teismui, gyveno kelis mėnesius ne pas ieškovę, o pas atsakovą, ir buvo jo pilnai išlaikomas, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas teikia vaikui išlaikymą ne tik pervesdamas po 500 Lt į mėnesį sūnaus motinai, tačiau ir papildomai perka įvairius reikalingus sūnui daiktus, tarp jų ir drabužius, dažnai su juo būna atsakovo namuose, sūnus periodiškai nakvoja pas tėvą, jie nuolat kartu bendrauja ir pramogauja.

              2) Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jis gauna itin nedideles pajamas ir turi nemažų sveikatos problemų. Dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti kokio nors kito darbo, todėl pajamos iš jo gaunamos veiklos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Atsakovo turtinė padėtis yra gana sunki dėl pateisinamų priežasčių, todėl teikti didesnio nei 500 Lt dydžio išlaikymo vaikui reguliariai, kas mėnesį pervedant pinigus į vaiko motinos sąskaitą, atsakovas objektyviai negali.

              3) Kelis mėnesius šalių sūnus gyveno pas tėvą ir vaiko tėvas jį pilnai išlaikė, tenkino visus jo poreikius, o ieškovė gaudavo vaikui skirtą išlaikymą, nors tuo metu vaiką išlaikė vienas tėvas, todėl tie išlaikymo pinigai, kurie negalėjo tuo metu būti išleisti vaikui, galėtų būti panaudoti sūnui reikalingai uniformai nupirkti. Be to, uniforma nėra itin brangi ir yra reikalinga nupirkti tik vieną kartą per metus, todėl iš esmės nepagrindžia didesnio išlaikymo vaikui būtinybės, kadangi vaikui nuolat reikia drabužių ir visada jų reikėjo, dalį drabužių sūnui perka pats atsakovas sūnaus prašymu.

              4) Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nesirūpina vaiku ir neskiria jam pakankamo dėmesio neatitinka tikrovės: būtent ieškovė apribojo vaiko tėvą nuo sūnaus auklėjimo, nes nuo mažų dienų tėvas galėjo matytis su vaiku ir pasiimti jį pas save tik tada, kai vaiko motinai tai buvo naudinga. Šiuo metu, nors vaikas jau paauglys, jis noriai ir reguliariai bendrauja su savo tėvu, o atsakovas visapusiškai stengiasi jam padėti ir juo pasirūpinti, jį tinkamai auklėti, siekdamas, kad vaikas vienas ir su savo draugais dažniau atvažiuotų ir jie kartu leistų kuo daugiau laisvalaikio.

              5) Šiuo metu atsakovas iš tikrųjų neturi daug darbo, jo klientų ratas nėra didelis, tik nedideliai daliai žmonių yra reikalingos atsakovo teikiamos paslaugos, todėl pastaruoju metu atsakovas stengiasi imtis bet kokio užsakymo. Ta aplinkybė, kad apie atsakovą internetiniuose forumuose yra gerų atsiliepimų tik patvirtina, kad atsakovas deda pastangas atlikti savo darbą kokybiškai, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jo pajamos yra didelės ir jis gali mokėti sūnui išlaikymą net po 800 Lt kas mėnesį. Aplinkybė, kad atsakovas gyvena nuosavame iš tėvų paveldėtame name nereiškia, kad atsakovo kasdienės išlaidos yra mažesnės nei ieškovės, kadangi nuo atsakovo namų iki jo darbo vietos atstumas siekia 40 km, be to, reikia važinėti ir darbo reikalais.

              6) Ieškovės nurodomi paskaičiavimai apie vaiko poreikius neatitinka tikrovės, pati ieškovė nurodo ir tai galima matyti iš pridėto dokumento, kad vaikas mokosi tikrai prastai, todėl vietoj to, kad užsiimtų namų darbais ir mokslais, ieškovės manymu, jis turėtų lankyti ne tik aikido treniruotes, bet ir gitaros pamokas, nors jau lanko matematikos ir anglų pamokas po pamokų. Be to, ieškovė į vaiko poreikius, nurodytus ieškinyje, įtraukia ir savo automobilio kuro bei jo remonto išlaidas, remdamasi tuo, kad ieškovė vaiką vežioja automobiliu savaitgaliais, o darbo dienomis jis naudojasi viešuoju transportu, tačiau ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad vaikas dažnai bendrauja su tėvu, kuris taip pat jį vežioja automobiliu. Ieškovė į vaiko poreikius taip pat įskaičiuoja gitaros kainą ir kitus daiktus, kurie yra vienkartinio pirkimo dalykai ir kurių nereikia pirkti kiekvienus metus ar mėnesius, kadangi jų užtenka ne vieneriems metams.

              7) Atsakovas teismo posėdyje išsamiai paaiškino, kodėl jis perleido savo paveldėto turto dalį paveldėto turto bendraturčiams (savo giminaičiams), todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad jis tyčia sumažino savo turtą. Atsakovas išnaudoja galimybę užsidirbti, kiek tai leidžia jo sveikata. Atsakovas sutiktų teikti didesnę išlaikymo sumą sūnui tuo atveju, jeigu jo turtinė padėtis tai leistų, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o sveikatos būklė tik prastėja.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Šalys neginčija, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti pagrindai Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimui (padidinimui), tačiau nesutaria dėl konkretaus atsakovo vaikui teiktino išlaikymo dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Būtent tokio dydžio (t.y. pusės minimalios mėnesio algos) išlaikymas priteistas iš atsakovo ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios.

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą remdamasi tuo, kad šalių nepilnametis vaikas turi didesnių nei minimalūs poreikių. Kolegija pažymi, kad šios aplinkybės ginčijamu sprendimu neneigė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikui didesnio išlaikymo, nei būtinas vaiko minimalių poreikių patenkinimui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui paprastai turi būti teikiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios, tačiau sprendžiant dėl didesnio nei nurodytasis išlaikymo (t.y. išlaikymo, reikalingo tenkinti kitus, nei būtinieji, vaiko poreikius – laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo, ir pan.) priteisimo tėvų turtinė padėtis turi esminės reikšmės.

Kolegija pažymi, kad nors byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus yra silpnos sveikatos, šie sveikatos sutrikimai nėra rimti. Pačios ieškovės pateiktais skaičiavimais, vaiko gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 72 Lt (b.l. 2, t. I). Kitų specialiųjų vaiko poreikių byloje nenustatyta.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomą 800 Lt išlaikymą sūnui. Apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas, piktybiškai mažina turimą turtą, siekdamas išvengti išlaikymo prievolės, yra ieškovės vertinimai, neparemti kitais įrodymais. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, jo gaunamos pajamos yra nereguliarios, todėl vien ta aplinkybė, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta atsakovo gaunamų pajamų suma yra didesnė, nei nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu pagal atsakovo pajamų deklaracijų duomenis, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas savo pajamas slepia. Byloje nenustatyta aplinkybių, liudijančių, kad atsakovas vengtų savo prievolės išlaikyti sūnų. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovas prisidėdavo prie vaiko išlaikymo daugiau, nei teismo nustatytas išlaikymo dydis, o ieškovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo iš esmės neginčijo, nesutikdamas tik su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas vestų gyvenimo būdą, akivaizdžiai neadekvatų jo nurodomoms gaunamoms pajamoms.

Apeliantė pagrįstai pažymi, kad sprendžiant dėl vaiko tėvų turtinės padėties kaip pagrindo pakeisti išlaikymo dydį, teismo turi būti įvertinamos ne tik tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, bet ir jų elgesys siekiant uždirbti pajamas vaikų išlaikymui, tačiau, kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina to, kad atsakovas nededa pastangų siekdamas uždirbti pajamas savo ir savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Priešingai, pačios ieškovės su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovas dirba ir yra vertinamas specialistas. Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, nereiškia atsakovo nesąžiningumo, vengiant vaiko išlaikymo pareigos.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas primtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 000 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 62, t. II).

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

n u t a r i a :

              Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Goda Ambrasaitė - Balynienė

Teisėjai                                                                                                                Rūta Burdulienė

Vidas Stankevičius