Byla Nr. TS-7-791/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05328-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 17 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z. (D. Z.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) nutarimo Nr. 357-7, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažino su pateikta medžiaga.

Teismas

n u s t a t ė :

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

2015 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 1aisvės atėmimo (įsiteisėjo 2016 m. spalio 14 d).

Bausmės pradžia – 2015 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2022 m .vasario 11 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 26 dienos laisvės atėmimo. 

Komisija vienbalsiu 2020 m. sausio 15 d. nutarimu netenkino nuteistojo D. Z. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime Komisija nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. D. Z. anksčiau yra teistas          6 kartus. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turėdamas finansinių įsipareigojimų juos sprendžia, turi teigiamas nuostatas. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pasimatymų metu yra lankomas, susituokė pataisos namuose. Turėdamas priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms, šią problemą taip pat sprendžia, dalyvaudamas Anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Pataisos namuose mokosi ketvirtoje gimnazijos klasėje. Savęs vertinimas aukštas. Tačiau individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones D. Z. vykdo tik iš dalies. Viena iš priemonių numatyta laikytis pataisos įstaigos nustatytos vidaus tvarkos, tačiau jos nesilaiko. Drausmine tvarka baustas 11 kartų, nuobaudos yra galiojančios. Taip pat buvo numatyta dalyvauti Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose programose, tačiau dėl dalyvavimo D. Z. nesikreipė. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų. D. Z. nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu buvo 114 balų, šiuo metu vertinama 96 balais. Rizika išlieka pakankamai didelė – artima aukštai. Išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis D. Z. 2020 m. sausio 22 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė Komisijos     2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 357-7 panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio pagrindu. Nuteistojo teigimu, Komisija nepagrįstai Nutarime akcentuoja jam skirtas drausmines nuobaudas, kurias nurodo galiojančiomis, tačiau pažymėtina, kad Nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Juolab, kad tendencingai pateikiamas ir didesnis nuobaudų skaičius, nei, kad iš tiesų buvo paskirta. Teiginys, jog Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros taip pat nepagrįstas jokiais duomenimis. Nutarime nurodoma, kad Nuteistasis turi priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms, kurią sprendžia dalyvaudamas Anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Pažymėtina, kad Komisija jokių Nuteistojo priklausomybes patvirtinančių duomenų nepateikė ir neįrodė, todėl padaryta išvada dėl Nuteistojo priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms visiškai nepagrįsta. Nuteistojo paskaitų pagal autorinę T. Š. programą „Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“ lankymas nėra ir negali būti pagrindas daryti išvadą apie Nuteistojo priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Nuteistasis mokosi, dalyvauja įvairiose socialinėse programose, turi gyvenamąją vietą, yra sukūręs šeimą, palaiko artimus socialinius ryšius, išėjęs į laisvę dirbs UAB (duomenys neskelbtini). Paneigtina Komisijos išvada, kad išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Pažymėtina, kad galioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos imperatyvas – teiginys, kad asmuo nusikals, turi būti labai aiškiai ir labai atsakingai argumentuotas, priešingu atveju tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimu. Taigi, Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, jame pateiktos išvados paremtos prielaidomis, tačiau ne pagrįstais įrodymais ir duomenimis. Akcentuotina ir tai, jog viena iš sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų yra gebėjimas užsitikrinti lėšų pragyvenimui teisėtais būdais, todėl nuteistojo pastangos šiuo aspektu taip pat labai reikšmingos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nagrinėjamu atveju, Komisija nepagrįstai sumenkino Nuteistojo teigiamą elgesį ir net nevertino jo gebėjimo užsitikrinti pajamas pragyvenimui teisėtais būdais, tai yra, kad jis turi susiradęs darbą laisvėje ir turės pastovią gyvenamąją vietą, sukūrė šeimą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, nuo 114 balų sumažėjo iki 96 balų, jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų (skolų), aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse, kuriomis jo elgesys akivaizdžiai keičiamas pozityvia linkme. Jis dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo šachmatų, šaškių ir nardų turnyruose, gyros rovimo varžybose, adaptacijos programose, šviečiamojo pobūdžio prevenciniame užsiėmime „Priklausomybė kaip liga“, taip pat psichoedukacinėje programoje „Bendravimo įgūdžių ugdymas ir emocijų valdymas“, lankė paskaitas pagal autorinę T. Š. programą „Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, laikant sobriologijos mokslo pasiekimus“. Dalyvavo lokalinio sektoriaus tvarkyme, sodino gėles, kurias pastoviai prižiūrėdavo. Taip pat yra įtrauktas į pastoviai lankančių koplyčią sąrašą, aktyviai skaito knygas, įgijo pagrindinį išsilavinimą, be to yra pasiryžęs baigti mokyklą, todėl užsiregistravo mokymosi įstaigoje. Laisvėje planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kuri pateikė siūlymą įsidarbinti nuteistajam jų įmonėje, o tai padėtų ženkliai pagerinti tiek socialinį, tiek materialinę statusą. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos ir vertintos Komisijos. Visa tai rodo, kad jis yra motyvuotas prasmingam užimtumui, koreguoja savo elgesį teigiama linkme. Finansinių įsipareigojimų neturėjimas ir darbo pasiūlymas dirbti konkrečioje įmonėje, taip pat leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad jis lengvai integruosis laisvėje. Tai, kad Nuteistasis laisvėje gyvens su sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku, prisidės prie šeimos finansinio išlaikymo, patvirtina, kad nuteistasis laisvėje turės pastovią gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, palaikys socialinius ryšius. Pažymėtina, kad nuteistojo darbinė motyvacija, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, socialiniai ryšiai yra svarbūs kriterijai vertinant ar probacija bus sėkminga. Šiuo atveju būtent nuteistojo teigiamas požiūris į darbą ir priežiūrą, nuosekliai mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, jog bausmė jau atliko tinkamą ir pakankamą baudžiamąjį bei auklėjamąjį poveikį, todėl yra pagrindas tikėtis tokio pat teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio ir laisvėje.

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo D. Z. asmens byla, daro išvadą, kad nėra pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas nesudaro formalaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta laikytis pataisos įstaigos nustatytos tvarkos, tačiau nuteistasis šio reikalavimo nevykdė, kadangi pažeidė įkalinimo įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas 11 kartų, nuobaudos galiojančios. Taip pat nedalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytoje kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje – dėl dalyvavimo nesikreipė. Nevykdo ir socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės įsidarbinti – įkalinimo įstaigoje dėl įdarbinimo nesikreipė, nesikreipimo priežasčių nenurodė. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtinas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Kadangi šiuo metu D. Z. šių priemonių ir Komisijos rekomendacijų pilnai nevykdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti ir jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. Z. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro net 96 balus ir vertinama, kaip vidutinė. Iš jų 45 balus sudaro statiniai veiksniai ir net 51 balą dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

Pažymėtina ir tai, jog D. Z. praeityje teistas jau 6 kartus, buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, darė naujus nusikaltimus. Šiuo metu D. Z. atlieka 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, iš kurių vienas labai sunkus (BK 129 straipsnio 1 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis), padarymą. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį sistemingai nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Skunde D. Z. nuolatos pabrėžia tai, kokia didelė yra jo darbinė motyvacija, tuo tarpu jo teigimu Komisija nevertino jo gebėjimo užsitikrinti pajamas pragyvenimui teisėtais būdais, tai yra, kad jis turi susiradęs darbą laisvėje. Teismas šiuo atveju išnagrinėjęs bylos medžiagą, priėjo priešingos išvados. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog D. Z. būdamas laisvėje yra trumpai dirbęs tik nelegalius darbus, tuo tarpu oficialiai apskritai nėra dirbęs, darbinės patirties neturi. Atlikdamas įkalinimo bausmę taip pat nedirba, dėl galimybės būti įdarbintas nesikreipė, nors būtinybė kreiptis dėl įsidarbinimo yra numatyta jo individualiame socialinės reabilitacijos plane. Konkrečių priežasčių kodėl jis nesikreipia dėl įdarbinimo nenurodė. D. Z. skunde akcentuojamas gebėjimas užsitikrinti pajamas pragyvenimui šiuo metu apskritai net negali būti vertinamas, kadangi jis jokių pajamų negauna. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, netgi jo turėtus įsiskolinimus padengė ne jis pats, o jo artimieji. Akivaizdu, jog darbinės patirties neturėjimas D. Z. išėjus į laisvę labai apsunkins jo integraciją į visuomenę ir galimybes uždirbti pajamas tik teisėtomis priemonėmis, todėl Komisija pagrįstai įvardijo D. Z. galimybę įsidarbinti, kriminogeniniu veiksniu. Nors byloje yra pateikta pažyma iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog lygtinio paleidimo atveju D. Z. siūlo pradėti dirbti jų bendrovėje vadybininko pareigose pilną darbo dieną, kas teismo vertinama teigiamai, tačiau tokios pažymos teismų praktikoje nėra sureikšminamos, kadangi negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje bendrovėje.

Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, jog Komisija nepagrįstai Nutarime akcentuoja jam skirtas drausmines nuobaudas, kurias nurodo galiojančiomis, tačiau pažymėtina, kad nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Teismas su šiuo nuteistojo teiginiu absoliučiai nesutinka, kadangi asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką elgtis nepriekaištingai yra ne jo teisė, o pareiga. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog D. Z. net 11 kartų pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles:1 kartą atsisakė tikrintis blaivumą, 1 kartą atsisakė, kad jam būtų atliktas narkotinių medžiagų testas,            1 kartą turėjo su savimi neleistinų daiktų, 2 kartus buvo sulaikytas neblaivus, 4 kartus nevykdė administracijos nurodymų, 1 kartą dėl dienotvarkės pažeidimo, 1 kartą dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, bei 1 kartą už kitus pažeidimus. D. Z. turi galiojančių nuobaudų. Viso bausmės atlikimo metu neskatintas nei karto. Teismo vertinimu, minėtų pažeidimų kiekis, pobūdis, bei tai, jog D. Z. pažeidimus daro sistemingai, net ir praėjus beveik 4 metams nuo bausmės pradžios, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai keliami asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, rodo, kad jis įžūliai negerbia įstatymų ir nėra linkęs taisytis, nesistengia koreguoti savo elgesio, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas laisvėje. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

D. Z. savo skunde taip pat pažymi, jog Komisija nurodydama, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo to neįrodė ir nepateikė jokių jo priklausomybes patvirtinančių duomenų, todėl Komisijos padaryta išvada dėl jo priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms visiškai nepagrįsta. Nurodo, jog jo paskaitų pagal autorinę T. Š. programą „Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“ lankymas nėra ir negali būti pagrindas daryti išvadą apie priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Teismas šiuo atveju pažymi, jog nuteistasis netgi būdamas įkalinimo įstaigoje yra 2 kartus baustas dėl to, jog buvo sulaikytas neblaivus, taip pat 1 kartą dėl to, jog nesutiko tikrintis blaivumo. Akivaizdu, jog jeigu asmuo netgi būdamas tokioje įstaigoje kurioje alkoholio įsigijimas negalimas, o vartojimas draudžiamas, vis tiek vartoja, jis turi priklausomybės problemų, kurias turi spręsti. Šiuo atveju nuteistojo minimas dalyvavimas programose prieš alkoholio vartojimo įveikimą nėra įrodymas, kad jis turi problemų, tai tiesiog minėtų problemų sprendimo būdas, kuris teismo vertintinas teigiamai.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl teismas konstatuoja, jog Komisijos 2020 m. sausio 15 d. Nutarimas nepaleisti nuteistojo D. Z. iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. Z. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                         Vilma Dapkevičienė