Civilinė byla Nr. e2A-3-390/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06431-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4;
2.6.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui advokatui R. Š., atsakovėms B. Š. ir T. B., jų atstovui advokatui P. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. B., R. B., G. Š. ir B. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-222-285/2019 pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovams B. Š., G. Š., T. B., R. B. dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys B. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Zita Kasperovičienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine (negaliojančia), pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų ieškovei perkėlimo.
2. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti apsimestiniu (negaliojančiu) sandoriu 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį Nr. 837, sudarytą tarp pardavėjų B. Š., G. Š. ir pirkėjų T. B., R. B.; 2) pripažinti 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį Nr. 837 pirkimo-pardavimo sutartimi, perkelti ieškovei V. S., visas pirkėjo teises ir pareigas, nustatant, kad B. Š., G. Š. pardavė, o V. S. nupirko 29/112 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) už 12 687,50 Eur; 3) priteisti iš ieškovės V. S. atsakovams T. B. ir R. B. 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartyje Nr. 837 nurodytą kainą už žemės sklypą – 12 687,50 Eur; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškovei V. S. priklauso 420/2352 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., dalys. 2013 m. birželio 7 d. tarp žemės sklypo bendraturčių V. S., B. Š., G. Š., B. M. ir Lietuvos Respublikos buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. 2017 m. atsakovai B. Š. (ieškovės sesuo) ir G. Š. buvo užsiminę ieškovei apie ketinimus parduoti jiems priklausiusias žemės sklypo dalis (79/2352 ir 530/2352 dalis). Ieškovė išreiškė norą pirkti atsakovams priklausiusią žemės sklypo dalis, tačiau pardavimo sąlygų ir kainos šalys neaptarė, kadangi atsakovai dar nebuvo apsisprendę, kada ir kokiomis sąlygomis ketina parduoti minėtą žemės sklypą. 2017 m. pabaigoje įvyko pokalbis tarp atsakovės T. B. ir ieškovės sūnaus L. S., kurio metu atsakovė T. B. (ieškovės ir B. Š. sesuo ir gretimo žemės sklypo savininkė) pasiūlė notarine tvarka ieškovei atsisakyti savo pirmenybės teisės pirkti žemės sklypo dalį, kadangi atsakovė ketina pirkti minėtą žemės sklypą iš Š. Ieškovės sūnus L. S., žinodamas, kad ieškovė siekia įsigyti atsakovams B. Š. ir G. Š. priklausančią žemės sklypo dalis, nesutiko su atsakovės T. B. siūlymu ieškovei atsisakyti jos kaip bendraturtės pirmumo teisės įsigyti žemės sklypo dalį. Po šio pokalbio ėmus domėtis atsakovų B. Š. ir G. Š. žemės sklypo dalies pardavimu ir kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir tada paaiškėjo, kad 2018 m. sausio 23 d. buvo sudaryta mainų sutartis, kuria atsakovai G. Š. ir B. Š. perleido atsakovei T. B. asmeninėn nuosavybėn 29/112 dalis, kas sudaro 609 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į atsakovei T. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę FORD TRANSIT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovai G. Š. ir B. Š. perleido 79/2352 ir 530/2352 dalis žemės sklypo atsakovams T. B. ir R. B., kurie nėra žemės sklypo bendraturčiai. To pasėkoje žemės sklypas šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. S. (420/2352 dalys), atsakovams T. B. ir R. B. (29/112 dalys), tretiesiems asmenims B. M. (1/6 dalys) ir Lietuvos Respublikai (931/2352 dalys). Ieškovė mano, jog tarp šalių sudaryta mainų sutartis yra apsimestinė, iš tikrųjų siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir tokiu būdu atimti iš ieškovės pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalį iš atsakovų G. Š. ir B. Š.. Atsakovai, žinodami ieškovės norą ir siekius įsigyti žemės sklypo dalį, sąmoningai sudarė apsimestinį mainų sandorį, tokiu būdu užkertant kelią ieškovės teisių realizavimui. Atsakovams buvo žinomas ieškovės noras įsigyti žemės sklypo dalį, todėl ne ieškovės atsisakymo raštu nedavimas faktiškai sukliudė atsakovams sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, o būtent tai, kad ieškovė siekė ir norėjo realizuoti savo teisę įsigyti žemės sklypo dalį, o tai būtų buvusi kliūtis įgyvendinti atsakovų T. B. ir R. B. (neturinčių pirmumo teisės) interesą įsigyti žemės sklypą. Ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisės buvo pažeistos, nes atsakovai, ketindami parduoti žemės sklypo dalį, privalėjo pranešti apie tokį ketinimą bendraturčiams, t. y. ieškovei, nurodydami kainą ir kitas sąlygas, kuriomis parduoda žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovai, be jų pačių nurodomų paaiškinimų, byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovei buvo suteiktos galimybės realizuoti savo kaip bendraturtės teises, todėl ieškovė turi visapusiškai pagrįstą teisę reikalauti, kad pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos ieškovei pagal sudarytą ginčijamą, apsimestinį mainų sandorį. Atsakovų nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai (2018 m. sausio 23 d. pakvitavimas ir mokėjimo nurodymai) dėl tariamai buvusio šalių (atsakovų) tarpusavio susitarimo žemės sklypą parduoti už 25 000,00 Eur, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės pirmenybės teisės pirkti žemės sklypą pažeidimo fakto, kadangi tokie atsakovų vidiniai susitarimai, kurie nebuvo viešinami bei žinomi ieškovei. Atsakovų minimos aplinkybės dėl sudarytų vidinių neišviešintų susitarimų negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų. Remiantis atsakovų minimais vidiniais susitarimais akivaizdu, jog atsakovai nėra sąžiningos ginčo sandorio šalys, nes viešai deklaruodami mainų sandorį, iš esmės siekė pridengti pirkimo-pardavimo sandorį tam, kad išvengtų ieškovės pirmenybės teisės įsigyti žemės sklypo dalį. Ieškovė pažymi, jog atsižvelgiant į atsakovų nesąžiningų veiksmų seką, yra pagrindas abejoti tariamai sudarytų vidinių susitarimų realumu, t. y. ieškovė daro prielaidą, jog 2018 m. sausio 23 d. pakvitavimas galimai buvo sudarytas atgaline data (juolab atsižvelgiant į tai, kad pakvitavimas nepatvirtina realaus pinigų gavimo fakto), siekiant šioje byloje įrodinėti aplinkybes, jog tarp šalių neva egzistavo kitoks susitarimas dėl žemės sklypo pardavimo nei numatyta mainų sutartyje. Todėl šiuo atveju manytina, jog atsakovų minimi vidiniai susitarimai tėra gerai apgalvota ir suderinta strategija siekiant bet kokiais būdais pateisinti savo nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Ieškovė pažymi, jog išmainyto automobilio FORD TRANSIT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina mainų sandorio sudarymo metu (2018 m. sausio mėn.) buvo 5 570,00 Eur (su PVM), kas visiškai neatitinka mainų sandoryje nurodytos šalių susitarimu nustatytos automobilio vertės (t. y. 12 000,00 Eur ). Išmainyti daiktai – žemės sklypas ir automobilis nėra lygiaverčiai, t. y. remiantis nekilnojamojo turto registro išrašu, perleistos žemės sklypo dalies (29/112 dalių) vidutinė rinkos vertė sudaro 12 687,50 Eur, kaip nurodoma ir pačioje mainų sutartyje (žr. sutarties 3.1. p.), o tai reiškia, jog išmainyto automobilio vertė nesiekia nei pusės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, kas akivaizdžiai patvirtina, jog mainai negali būti vertinami kaip lygiaverčiai. Toks mainomų daiktų nelygiavertiškumas tik patvirtina, jog ginčo sandoris buvo apsimestinis, sudarytas siekiant pridengti realų pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovai atsiliepime į ieškinį pripažino, jog transporto priemonė atsakovams G. Š. ir B. Š. perduota nebuvo, nes atsakovai neturėjo jokio tikslo įsigyti konkretų individualiais požymiais apibrėžtą, atsakovei T. B. priklausiusį automobilį, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios būtų svarbios ar reikalingos atsakovams, kas tik patvirtina mainų sandorio apsimestinumą. 2018 m. gegužės 28 d atsakovė T. B. perleido automobilį trečiajam asmeniui V. P., kai tuo tarpu šiuo metu mainų sandorio pagrindu atsakovė nėra automobilio savininkė, t. y. mainų sutartimi nuosavybės teisė yra perėjusi atsakovams G. Š. ir B. Š.. Atsakovai atsiliepime į ieškinį iš esmės patys pripažįsta, jog sudarė apsimestinį sandorį, tokiu būdu siekdami apeiti ieškovės pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalį. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju atsakovai neturėtų būti laikomi sąžiningomis proceso šalimis, atsakovų notarine tvarka patvirtintas mainų sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir deklaratyviai, t. y. nesiekiant išmainyti konkrečiai apibrėžtus daiktus, o pridengti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypo dalį. Atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis, turi būti kvalifikuojamas kaip pirkimo-pardavimo sandoris. Kadangi ginčo mainų sandoris buvo sudarytas pažeidžiant ieškovės teisę pirkti parduodamą ginčo žemės sklypo dalį pirmenybės teise, šiuo atveju yra pagrindas ginti ieškovės teises, ieškovei perkėlus atsakovams B. Š. ir G. Š. priklausiusio žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas ieškovei kyla pareiga nekilnojamo turto savininkui - pirkėjui (atsakovams T. B. ir R. B.), kurio teisės ir pareigos perkeltos ieškovei sumokėti parduodamo nekilnojamojo daikto kainą, nurodytą ginčo mainų sandoryje, t. y. 12 687,50 Eur.
4. Atsakovei T. B., R. B., G. Š. ir B. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams G. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausė 29/112 dalys 2 352 kv. m. žemės sklypo, kas sudaro 609 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai nusprendė parduoti šią žemės sklypo dalį. Pardavimo kaina buvo nustatyta pasitarus su nekilnojamojo turto vertintojais ir buvo 25 000,00 Eur už visą priklausančią sklypo dalį. Kadangi žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovei V. S. ir B. M., pirmiausia pirkti minėtą žemės sklypą buvo pasiūlyta būtent joms. Tačiau nei viena iš bendraturčių už minėtą kainą sklypo dalies pirkti nepageidavo ir nesutiko. Ieškovei pardavimo kaina ir visos su pardavimu susijusios sąlygos buvo žinomos. Atsakovams G. Š. ir B. Š. nebuvo jokio tikslo ar priežasties neparduoti ieškovei V. S. jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies už norimą 25 000,00 Eur kainą. B. Š. ir V. S. yra seserys, jokių pykčių ar konfliktų tarpusavyje neturėjo. Gerus santykius patvirtina tai, kad 2013 m. birželio 7 d. tarp šalių buvo sudaryta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo sutartis, o 2013 m. liepos 12 d. sudaryta mainų sutartis. Ieškovei ir kitai žemės sklypo bendraturtei B. M. atsisakius pirkti atsakovams G. Š. ir B. Š. priklausiusią žemės sklypo dalį, ši dalis buvo pasiūlyta pirkti buvusiai šio žemės sklypo bendraturtei T. B., kurios atidalintas žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Atsakovė T. B. su tokiu pasiūlymu pirkti atsakovams G. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausiusias 29/112 dalis 2352 kv. m. žemės sklypo už 25 000 Eur sutiko ir jį priėmė. Paprašius ieškovės V. S. parašyti notarinį atsisakymą įsigyti minėtą žemės sklypą už 25 000 Eur, ji tai padaryti atsisakė. Atsakovai, nusprendę, kad toks jos atsisakymas bus kliūtis sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį bei reikės kreiptis į teismą ir patirti papildomų išlaidų, nusprendė sudaryti mainų sandorį, pagal kurį ginčo žemės sklypas būtų išmainytas į atsakovei T. B. priklausančią transporto priemonę Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tačiau, iš tiesų, transporto priemonė atsakovams G. Š. ir B. Š. perduota nebuvo, o buvo perduota sutarta pinigų suma 25 000,00 Eur. Mainų sandorio sudarymo dieną G. Š. ir B. Š. buvo perduota 20 000,00 Eur suma grynais pinigais, o vėliau mokėjimo pavedimais buvo pervesta dar 5 000 Eur. Atsakovai sutinka, ir neneigia, kad jų sudarytas mainų sandoris atitinka apsimestinį sandorį, tačiau vien dėl to perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovei pagal šį sandorį nėra pakankamai objektyvių priežasčių, nes minėtu sandoriu jos teisės niekaip nebuvo pažeistos. Ieškovės šio ieškinio tikslas – tai pasipelnymas atsakovų G. Š. ir B. Š. sąskaitą, siekiant įsigyti nekilnojamąjį daiktą, kuris vertas 26 300,00 Eur už perpus mažesnę sumą t. y. 12 387,00 Eur. Atsakovai pateikė teismui įrodymus apie realią sklypo kainą ir apie jų tarpusavyje egzistavusius susitarimus, todėl, jei ir būtų tenkinamas ieškovės ieškinys, tai pirkėjo teisės ieškovei turėtų būti perkeltos už realią rinkos sklypo vertę, o ne už dvigubai mažesnę kainą, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 29/112 nuosavybės teisės priklauso atsakovams T. B., R. B., 420/2353 - ieškovei V. S., 1/6 - trečiajam asmeniui B. M. ir 931/2352 - Lietuvos Respublikai. Atsakovai T. B. ir R. B. 29/112 žemės sklypo įgijo 2018 m. sausio 23 d. mainų sutarties Nr. 837 pagrindu. Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos 2018 m. sausio 23 d. mainų sutarties Nr. 837 sudarymo aplinkybės, tikroji sandorį sudariusių asmenų valia, tačiau mano, kad remiantis vien ieškovės išdėstytais motyvais, nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypo dalies mainai yra apsimestinis ir prieštaraujantis įstatymo normoms sandoris, kadangi asmuo, esantis nuosavybės teisės objekto savininkas, turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 2 dalis), o CK 6.156 straipsnis įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, o nusprendę sudaryti, savo nuožiūra renkasi, su kuo tai padaryti.
6. Trečiasis asmuo B. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškovės V. S. ieškiniu nesutinka, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka realybės. Jai yra žinoma, kad atsakovams G. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausė 29/112 dalys 2 352 kv. m. žemės sklypo, kas sudaro 609 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams nusprendus parduoti šią žemės sklypo dalį, B. M. buvo pasiūlyta pirkti minėtą žemės sklypą už 25 000,00 Eur, tačiau įsigyti žemės sklypo dalies nepageidavo. Kiek yra žinoma, ieškovei taip pat buvo siūlyta pirkti ginčo žemės dalį, tačiau jos netenkino atsakovų siūloma suma, todėl ji atsisakė pirkti šią žemę. Mano, kad ieškiniu ieškovė siekia pasipelnyti, įgyti žemės sklypą už dvigubai mažesnę, nei jis vertas, kainą.
7. Trečiasis asmuo Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Zita Kasperovičienė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. sausio 23 d. patvirtino mainų sutartį tarp atsakovų G. Š., B. Š. ir T. B., kurią T. B. ir R. B. atiteko 29/112 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o G. Š. ir B. Š. atiteko transporto priemonė FORD TRANSIT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įtarimų dėl sutarties apsimestinumo nekilo, nes buvo informuota, kad T. B. ir B. Š. yra ne svetimi žmonės, o artimos giminaitės – seserys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 837, sudarytą tarp pardavėjų B. Š., G. Š. ir pirkėjų T. B., R. B. apsimestiniu sandoriu; pripažino, kad atsakovai B. Š., G. Š. ir atsakovai T. B., R. B. 2018 m. sausio 23 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį; perkėlė ieškovei V. S. pirkėjų T. B., R. B. teises ir pareigas pagal 2018 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad B. Š., G. Š. pardavė, o V. S. nupirko 29/112 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)., už 12 687,50 Eur sumą; priteisė iš ieškovės V. S. atsakovams T. B. ir R. B. 12 687,50 Eur už perkamą žemės sklypo dalį; priteisė ieškovei V. S. iš atsakovų B. Š., G. Š., T. B., R. B. po 28,25 Eur žyminio mokesčio ir 450,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovų B. Š., G. Š., T. B., R. B. valstybei po 8,21 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą; paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl 29/112 dalies nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio plotas 0,2352 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio T. B., R. B. perleidimo draudimo.
9. Teismas nustatė, kad 2018 m sausio 23 d. mainų sutartimi atsakovai G. Š., B. Š. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 79/2352 ir 530/2352 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išmainė į atsakovams T. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę FORD TRANSIT. Atsakovai mainų sutartyje nurodė, kad žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė 12 687,50 Eur, šalių susitarimu žemės sklypo dalies 12 000,00 Eur vertė, transporto priemonės vertė 12 000,00 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.
11. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovei būtų tinkamai pranešta apie ketinamą parduoti žemės sklypo dalį, nurodytos konkrečios pardavimo sąlygos, parduodamo žemės sklypo kaina.
12. Teismas padarė išvadą, kad buvo akivaizdus atsakovų interesas, jog jų turima žemės sklypo dalis, esanti bendrąja nuosavybe, būtų perleista kitiems atsakovams mainų sutarties pagrindu, nors ginčo turtas galėjo būti perleistas ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį tik tada, kai atsakovai būtų įvykdę įstatymo nustatytą bendraturčiui pareigą pranešti apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovei, o ši nebūtų pasinaudojusi pirmenybės teise pirkti šią dalį būtent ta kaina, kuria buvo ketinama ją parduoti.
13. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovų veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės, todėl ginčijamas 2018 m. sausio 23 d. mainų sandoris pripažįstamas apsimestiniu sandoriu, sudarytas jų siekiant pridengti kitą, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovų sudarytas apsimestinis sandoris pažeidė ieškovės, t. y. ginčo nekilnojamojo turto bendraturtės, interesus, nes dėl šio apsimestinio sandorio jai buvo atimta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis.
15. Teismas pažymėjo, kad turto vertintojo nustatyta vidutinė rinkos vertė neturi nieko bendro su parduoto daikto kaina, kurią šalys susitarė ir nustatė sutartyje, taip pat ir atsakovų vidiniai susitarimai, kurie nebuvo viešinami bei žinomi ieškovei. Atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, turėdami tikslą nesąžiningai elgtis ieškovės atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovai T. B., R. B., G. Š. ir B. Š. prašo: panaikinti 2019 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atmesti; iš ieškovės atsakovų naudai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nors teismas teisingai nustatė apsimestinio sandorio sudarymo faktą (dėl šio fakto net nebuvo ginčo), tačiau visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tikroji atsakovų valia buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kuriame žemės sklypo kaina yra neva tik 12 687,50 Eur. Šiuo atveju kaip šalių, sudariusių apsimestinį sandorį, nesąžiningumas nesudaro pagrindo taikyti kažkokias sankcijas ar keisti apsimestiniu sandoriu pridengtų sandorio esminių sąlygų nustatant jas kitokias, nei susitarė šalys sudarydamos apsimestinį sandorį.
16.2. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės reikalavimus žemės sklypo kaina buvo 12 687,50 Eur, o sprendimą motyvavo tuo, kad apsimestinį sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Su tokia teismo išvada negalima sutikti ir laikytina, kad ji yra nepagrįsta ir neteisėta, nes šiuo atveju šalių nesąžiningumas neturi jokios įtakos sandorio – pirkimo-pardavimo sutarties, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje sudarydamos mainų sutartį, sąlygoms.
16.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, taip pat, užuot vertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie apsimestinio sandorio metu sumokėtą žemės sklypo kainą ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės sklypo vertę, apskaičiuodamas apsimestinio sandorio kainą pagal ieškovės prašymą taikė masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kuri dvigubai mažesnė ir už sklypo realią vertę, ir už realiai sumokėtą sklypo kainą. Šiuo atveju turi būti aiškinamasis ne mainų sutarties tekstas, nes visos ginčo šalys pripažįsta, kad šis sandoris yra apsimestinis ir sudarytas siekiant nuslėpti kitą – pirkimo-pardavimo sandorį, o privalo būti vertinami tikrieji šalių ketinimai, įskaitant ir tikrąją žemės sklypo dalies kainą, kuri buvo sumokėta ir yra visi tą patvirtinantys įrodymai.
16.4. Nors motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas konstatavo, kad už žemės sklypo dalį T. B. ir R. B. faktiškai sumokėjo 25 000,00 Eur kainą, tačiau kitoje sprendimo dalyje teismas visiškai be jokio teisinio pagrindo kaip „sankciją“ už apsimestinio sandorio sudarymą šią kainą sumažino iki 12 687,50 Eur. Pabrėžtina, kad 29/112 dalies žemės sklypo kaina yra 25 000,00 Eur ir laikytina, kad byloje yra visi šios kainos faktinį sumokėjimą patvirtinantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemės sklypo dalies kainos laikytina nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
16.5. Konstatavus, kad tikroji ir faktiškai sumokėta kaina už 29/112 žemės sklypo dalį yra 25 000,00 Eur, o ieškovė nereiškia reikalavimo pirkti žemės sklypo už tokią kainą, laikytina, kad ieškovės reikalavimai dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo už 12 687,50 Eur kainą negali būti tenkinami. Analogiškai netenkinus šių reikalavimų ir ieškovei nereikalaujant bei nesutinkant 29/112 žemės sklypo dalį įsigyti už 25 000,00 Eur, laikytina, kad nebuvo pažeistos ieškovės kaip žemės sklypo bendraturtės teisės pasinaudoti pirmumo teise, todėl nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi.
17. Ieškovė V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo: atmesti atsakovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą.
Nurodo šiuos argumentus:
1.1. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei buvo pasiūlyta pirkti žemės sklypą būtent už 25 000,00 Eur kainą, kad ieškovė būtų buvusi pagal įstatymą informuota apie ginčo žemės sklypo kainą, o taip pat įrodymų, kad žemės sklypo kaina, kaip kad nurodo atsakovai „pasitarus su nekilnojamojo turto vertintojais“, buvo nustatyta dar prieš teikiant pasiūlymą ieškovei, o ne vėliau, iškilus ginčui. Šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
1.2. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nei atmetė kokius nors įrodymus, nei savo iniciatyva pasirinko taikyti žemės sklypo vertę, apskaičiuotą masinio vertinimo būdu. Teismas pritaikė tokią kainą, dėl kokios šalys, t. y. patys atsakovai, buvo susitarę notariškai patvirtintoje mainų sutartyje, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas atmetė atsakovų įrodymus. Priešingai – savo sprendimą jis grindė būtent atsakovų įrodymais, pačių atsakovų laisva valia sudaryta sutartimi ir joje nurodytomis sąlygomis.
1.3. Pagrindiniai ieškovės reikalavimai, kuriais ieškovė gina savo teises yra pripažinti sandorį negaliojančiu (apsimestiniu), taikyti pridengto sandorio (pirkimo-pardavimo sutarties) taisykles ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Ieškovės ieškinio dalyke nurodyta suma – 12 687,50 Eur neturi įtakos ieškinio riboms, kadangi teismas, pripažinęs sandorį apsimestiniu ir taikydamas pridengto sandorio taisykles bei ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą – perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, turi pareigą ex officio nustatyti sąlygas, kuriomis ieškovui perkeliamos iš sandorio kildinamos pirkėjų teisės ir pareigos.
2. Trečiasis asmuo Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Zita Kasperovičienė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą spręsti savo nuožiūra.
3. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimo dėl 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo panaikinimo ar palikimo galioti priimti teismo nuožiūra.
Nurodo šiuos argumentus:
3.1. Tiek teismas, tiek ir G. Š. bei B. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad sudarydami mainų sutartį nesiekė iš T. B. įsigyti transporto priemonę. Taip pat apeliantai pripažino, kad minėtas automobilis jiems perduotas nebuvo, o vietoj jo buvo perduota 25 000,00 Eur suma, todėl teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendime pagrįstai pripažino mainų sutartį apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant pridengti kitą – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
3.2. V. S., gindama savo pažeistą pirmumo teisę ir turėdama visas įstatymo nustatytas sąlygas, pasirinko gynimo būdą – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą. Teismas pripažindamas mainų sutartį apsimestiniu sandoriu, pagrįstai perkėlė ieškovei pirkėjo teises ir pareigas.
3.3. Mainų sutartyje nurodyta žemės sklypo 29/112 dalies vidutinė rinkos vertė yra 12 687,50 Eur, o pagal apeliantų pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Turto vertė“ Retrospektyvinį nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 1806-0024 žemės sklypo dalies vertė – 26 300,00 Eur. Teismas perkeldamas ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal mainų sutartį nustatė, kad ji žemės sklypo 29/112 dalį nusipirko už 12 687,50 Eur, tačiau kyla abejonių ar tikrai apeliantų B. Š. ir G. Š. siekis buvo parduoti žemės sklypo dalį už dvigubai mažesnę kainą ir ar tai nelems neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimo.
4. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apeliantai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos kartu su papildomais rašytiniais įrodymais prašo prijungti prie bylos.
Nurodo šiuos argumentus:
4.1. Atsakovai viso proceso metu teigė, kad žemės sklypą parduoti buvo nutarta dar 2012 metais, o nutarus parduoti žemės sklypo dalį ir atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovei V. S. ir B. M., pirmiausia pirkti žemės sklypą buvo pasiūlyta būtent joms. Tačiau nei viena iš bendraturčių už pasiūlytą 25 000,00 Eur kainą Žemės sklypo dalies pirkti nepageidavo ir nesutiko. Kadangi ieškovė V. S., atsakovės B. Š. bei T. B. yra artimi giminaičiai – seserys, todėl atsakovei B. Š. jokių minčių, kad sesuo galėtų kaip nors pakeisti savo nuomonę, ar tuo labiau vėliau sudarius ginčijamą mainų sandorį jį ginčyti teisme, nekilo.
4.2. Iki 2017 metų birželio mėnesio atsakovei B. Š. (76/100 dalys) bei P. M. (24/100 dalys dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo ūkiniu pastatu naudojosi būtent ieškovė. Kadangi žemės sklypo dalies atsakovei parduoti nepavyko per 3 metų pardavinėjimo laikotarpį būtent dėl to, jog ūkinis pastatas buvo didelis, jis buvo prastos būklės ir visi potencialūs pirkėjai, atvykę apžiūrėti sklypo, iš karto į jį atkreipdavo dėmesį, kadangi tokio pastato buvimas žemės sklype iš esmės trukdė racionaliam atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies naudojimui, atsakovė B. Š. nutarė ūkinį pastatą iš viso nugriauti ir 2015 metais paprašė ieškovės atlaisvinti minėtą sandėlį, nurodydama, jog jai priklausančią žemės sklypo dalį rengiasi parduoti, o šis statinys trukdo sklypo dalies pardavimui. Ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo dalies pirkti nepageidavo, ūkinį pastatą atlaisvino ir 2017 metais atsakovė B. Š. šį ūkinį pastatą, pasamdžiusi privatų tokio pobūdžio darbus atliekantį asmenį, nugriovė. Griovimo išlaidos sudarė apie 10 000 Eur sumą, kurias dengė tik pati atsakovė B. Š..
4.3. Kad ieškovė žemės sklypo dalies įsigyti neplanavo, patvirtina ir 2013 m. liepos 12 d. tarp V. S., A. S. bei B. Š. ir G. Š. sudaryta mainų sutartis (1 t., b. l. 152-158), pagal kurią ieškovė pati perleido jai priklausančią to paties žemės sklypo dalį atsakovei B. Š..
5. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pakartotinai teisėjų kolegija 2020 m. rugsėjo 21d. nutartimi tarp šalių iškilusį ginčą apeliacinėje civilinėje byloje Nr. e2A-1024-390-2020 dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perdavė teisminei mediacijai.
8. Šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos proceso apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
9. 2021 m. spalio 28 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo, kuriuo ieškovė prašė priimti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą, o būtent: atsisakoma 2018-09-10 patikslinto ieškinio antro reikalavimo konkrečios nurodytos dalies: „12 687,50 Eur“ bei trečiojo reikalavimo konkrečios nurodytos dalies: „2018-01-23 mainų sutartyje Nr. 837 nurodytą“ bei „12687,50 Eur“ ir toliau bylą nagrinėti pagal šiame prašyme išdėstytus patikslino ieškinio reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialinis-teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. lapkričio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir k t). Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo turinį, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovo argumentaciją aptartu klausimu sprendžia, kad ieškovė nekeisdama patikslinto ieškinio dalyko neatsisako materialinio-teisinio reikalavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė palaikydama ieškinio reikalavimus ir toliau prašo pripažinti apsimestiniu (negaliojančiu) sandoriu 2018-01-23 mainų sutartį Nr. 837, pripažinti ją pirkimo-pardavimo sutartimi, perkelti ieškovei visas pirkėjo teises ir pareigas bei priteisti iš ieškovės kainą už žemės sklypą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė savo pareiškimu tik atsisako konkrečios prašomos priteisti sandorio kainos sumos ir paveda teismui pripažinus ginčijamą sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyti tikrąją sandorio kainą. Teisėjų kolegija įvertinusi šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes nelaiko, kad ieškovė atlikdama tokius veiksmus atsisako nuo pareikšto nagrinėjamoje byloje dalyko (CPK 42 straipsnis).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 2-jo notarų biuro notarės Zitos Kasperovičienės, notarinio registro Nr. 837, atsakovai G. Š., B. Š. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 79/2352 ir 530/2352 dalis žemės sklypo, kas sudaro 609 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išmainė į atsakovams T. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę FORD TRANSIT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovai mainų sutartyje nurodė, kad žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė 12 687,50 Eur, šalių susitarimu žemės sklypo dalies 12 000,00 Eur vertė, transporto priemonės vertė 12 000,00 Eur. 2018 m. sausio 23 d. mainų sutarties Nr. 837 pagrindu atsakovai T. B. ir R. B. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 29/112 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės V. S. teigimu, atsakovai, žinodami ieškovės norą ir siekius įsigyti žemės sklypo dalį, sąmoningai sudarė apsimestinį mainų sandorį, tokiu būdu užkertant kelią ieškovės teisių realizavimui, t. y. jai suteikta pirmenybės teise pirkti žemės sklypo dalį (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Dėl šių aplinkybių ieškovė prašo 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnio 1 dalis); pripažinti 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti visas pirkėjo teises ir pareigas, nustatyti tikrąją sandorio kainą.
13. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis) yra išaiškinęs, jog dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-707/2015).
14. Sutinkamai su CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarčių laisvės principu, atsakovai turėjo teisę sudaryti mainų sutartį ir neprivalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau CK 1.5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai reiškia, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (LR Konstitucijos 28 straipsnis). Tačiau sudarydami mainų sutartį atsakovai atėmė galimybę ieškovei įgyvendinti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčio pirmenybės teisę. Taigi, pirmosios instancijos teismas ištyręs šalių mainų sutarties sudarymo aplinkybes darė pagrįstą išvadą, kad mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas turint tikslą atsakovams B. Š. ir G. Š. perleisti nuosavybę į žemės sklypo dalį tokiu būdu, kad jos negalėtų nupirkti ieškovė V. S., pasinaudodama bendraturčio pirmenybės teise. Apylinkės teismo išvada aptartu klausimu yra pakankamai motyvuota ir argumentuota (CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl teismo sprendimo dalys šių nagrinėjamų reikalavimų patenkinimo dalyse pripažintinos teisėtomis ir pagrįstomis (CPK 263 straipsnis), todėl paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių ir nėra ginčo, kad atsakovai, ketindami parduoti savo žemės sklypo dalį, imperatyvių CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikė, raštu per notarą apie ketinimą parduoti žemę bei pardavimo sąlygas ieškovei nepranešė. Atsakovai taip pat pripažįsta, kad jų sudarytas mainų sandoris atitinka apsimestinį sandorį, kadangi iš tiesų automobilis atsakovams perduotas nebuvo, o kaip teigia atsakovai, jiems buvo perduota sutarta pinigų suma – 25000 Eur, t. y. realiai buvo sudarytas žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris. Taigi, iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pridengtos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Tai pastebėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija savo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje nagrinėdama šią bylą kasacine tvarka (nutarties 27, 29-30, 36, 39, 40 punktai). Tokie kasacinio teismo nurodymai yra privalomi apeliacinės instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
16. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, išklausęs šalių duotus paaiškinimus bei šalių išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose pateiktuose pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose vertina, kad transporto priemonė atsakovams G. Š. ir B. Š. perduota nebuvo, o buvo perduota sutarta pinigų suma – 25 000 Eur. Nustatyta, kad sandorio sudarymo dieną buvo perduota 20 000 Eur suma grynais pinigais, o vėliau mokėjimo pavedimais pervesta dar 5 000 Eur. Aptartas aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovų pateiktas 2018 m. sausio 23 d. sumos pakvitavimas bei 2018 m. balandžio 10-23 d. atlikti mokėjimo nurodymai, kurių bendra suma – 5 000 Eur. Nors šiuose dokumentuose ir nurodyta kita pinigų pervedimo paskirtis, tačiau labiau tikėtina, kad buvo perduota vis gi 25 000 Eur pinigų suma, nes ir pati ieškovė iš esmės tokios aplinkybės jau ir neginčija, o nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinėje instancijoje savo pateiktuose 2021 m. gruodžio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jai būtų priteista bet kokia suma, kokią teismas nustatys kaip tikrąją sandorio kainą.
18. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo yra nuosekliai suformuota. Nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis rašytinis įrodymas tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
19. Byloje nustatyta, kad mainų sutartyje šalys tvirtinant sandorį pas notarą mainomą žemė sklypo dalį įvertino 12 687, 50 Eur ir tokia suma atsispindi mainų sutartyje. Tačiau įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą (CPK 178-185 straipsniai ) ir nustatytas šios nutarties 33 punkte ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad tikroji sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys kaina buvo 25 000 Eur. Nustačius nurodytą aplinkybę konstatuotina, kad ieškovei perkėlus pirkėjo teises, jai kyla pareiga nekilnojamojo turto savininkui sumokėti parduodamo daikto kainą, kuri sudaro 25 000 Eur. Esant tokiai nustatytai aplinkybei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys aptartu klausimu keistinos nurodant, kad atsakovė B. Š., G. Š. pardavė, o ieškovė V. S. nupirko 29/112 dalį ginčo žemės sklypo už 25 000 Eur bei iš ieškovės atsakovams priteistini 25 000 Eur už perkamą žemės sklypo dalį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra išvestiniai ir nagrinėjama ginčui tarp šalių spręsti nėra reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl neanalizuotini. Be to teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
34. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
35. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Ieškovė pareiškė keturis ieškinio reikalavimus, iš kurių trys paliekami iš esmės nepakeisti (75 proc. ieškinio reikalavimų), ir vienas reikalavimas (25 proc. ieškinio reikalavimų) pakeičiamas, priteisiant iš ieškovės atsakovams T. B. ir R. B. ne 12 687,50 Eur, o 25 000 Eur, šis reikalavimas netenkintas 49,25 proc., kas, atitinkamai 25 proc. ieškinio reikalavimų, sudaro 12,34 proc. (25 proc. x 49,25 proc. : 100 proc.). Iš viso ieškinys tenkinamas 87,31 proc. ir netenkinamas 12,69 proc.
37. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė už ieškinį sumokėjo 133 Eur žyminį mokestį ir 4 085,39 Eur už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų apimtį ir vykusių teismo posėdžių trukmę, sprendė, kad ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti sumažintas iki 1 800 Eur. Ieškovė neskundė šios sprendimo dalies, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Atsakovė T. B. yra pateikusi duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 1 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (sąskaita už teisines paslaugas, pinigų mokėjimo kvitas). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.
38. Proporcingai atmestų ir tenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui, ieškovei iš atsakovų priteistinos iš viso 1 687,70 Eur (87,31 proc), t. y. po 421,93 Eur ir atsakovei T. B. priteistinos iš ieškovės 190,35 Eur (12,69 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 32,85 Eur. Todėl priteistinos iš ieškovės 4,17 Eur ir iš atsakovų – 28,68 Eur, t. y. po 7,17 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovai yra 2019 m. spalio 2 d. sumokėję valstybei po 8,21 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Apeliaciniu skundu atsakovai prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovų apeliacinį skundą 12,69 proc. (nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalis), proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
41. Atsakovė T. B. yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 258,40 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau pagal suteiktų paslaugų ataskaitą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) yra 940 Eur, o likusi ieškovės prašomų priteisti šių išlaidų dalis – 318,40 Eur (1 258,40 – 940,00 = 318,40 Eur), nėra pagrįsta rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
42. Atsakovei T. B. priteisiamos iš ieškovės 9,52 Eur (75 Eur x 12,69 proc. :100 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei iš atsakovų priteisiamos 820,71 Eur (940 Eur x 87,31 proc. : 100 proc.), t. y. po 205,18 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme sudarė iš viso 22,15 Eur. Todėl priteistinos iš ieškovės 2,81 Eur ir iš atsakovų – 19,34 Eur, t. y. po 4,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
44. Atsakovė B. Š. už kasacinio skundo padavimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie kasacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
45. Kasaciniam teismui tenkinus atsakovų kasacinį skundą 50 proc., atsakovei B. Š. priteisiama iš ieškovės 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos kasacinės instancijos teisme.
46. Kasacinis teismas turėjo 18,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl iš ieškovės priteisiamos 9,05 Eur, o iš atsakovų – 9,05 Eur, t. y. po 2,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
47. Vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), daromas priešpriešinių sumų užskaitymas ir ieškovei V. S. priteisiamos iš atsakovų R. B. 627,11 Eur (421,93 + 205,18), G. Š. 627,11 Eur (421,93 + 205,18), T. B. 427,24 Eur (421,93 + 205,18 –190,35 – 9,52), B. Š. 589,61 Eur (421,93 + 205,18 – 37,50) bylinėjimosi išlaidos.
48. Valstybei priteisiamos iš ieškovės V. S. 16,03 Eur (4,17 + 2,81 + 9,05) ir iš atsakovų po 6,06 Eur (7,17 + 4,84 + 2,26 – 8,21) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 837, sudarytą tarp pardavėjų B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pirkėjų T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apsimestiniu sandoriu.
Pripažinti, kad atsakovai B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovai T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 23 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.
Perkelti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjų T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pagal 2018 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nupirko 29/112 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur sumą.
Priteisti iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 000 Eur už perkama žemės sklypo dalį.
Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 627,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 627,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 427,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 589,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,03 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei po 6,06 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė