Administracinė byla Nr. A-70-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01524-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 12.13.5

 (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja O. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. kovo 9 d. raštą Nr. RNA-8996 „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovą iš naujo apsvarstyti jos 2022 m. vasario 18 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad mokestinio ginčo metu nustatyta mokėtina suma yra 28 669 Eur, bet VMI reikalauja sumokėti 31 113 Eur. Mokestinė prievolė nustatyta atsakovo sprendimu, todėl, jos nuomone, papildomai apskaičiuoti delspinigiai (2 444 Eur) turėjo būti patvirtinti ne žemesnės teisinės galios aktu, nei nustatyta pati prievolė. Nesant tokios teisinės galios akto, papildomi delspinigiai nustatyti (apskaičiuoti) neteisėtai.

3.       Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog mokestinio ginčo metu nustatyta 15 689,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma, o priskaičiuoti delspinigiai sudaro daugiau kaip pusę priskaičiuoto GPM.

4.       Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovas nurodė, kad VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, atsakė jai Raštu, kuris buvo išsiųstas pareiškėjos nurodytu elektroniniu paštu ir registruotu laišku jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Mokestinių ginčų metu (nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 11) mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 4 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020, mokestinis ginčas buvo baigtas ir nustatyta 28 669 Eur mokestinė nepriemokos suma. Pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjai buvo suformuotas raginimas sumokėti 28 669 Eur (iš jų – 15 689,87 Eur GPM, 4 706,96 Eur GPM baudos ir 8 272,17 Eur GPM delspinigių) geruoju per 20 kalendorinių dienų. Raginimas buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 16 d. registruotu laišku pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomas įteiktu 2020 m. lapkričio 23 d. Kadangi pareiškėja pagal raginime nustatytą terminą nesumokėjo mokestinės nepriemokos, pasibaigus mokestiniams ginčams buvo apskaičiuota papildoma 2 444 Eur GPM delspinigių suma. Delspinigiai skaičiuoti už visą skundo laikotarpį iki 2020 m. kovo 15 d., o ne 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, nes pareiškėja buvo įtraukta į mokėtojų, kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. delspinigiai nebuvo skaičiuojami).

 

II.

 

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjos O. K. skundą.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. vasario 18 d. pateikė VMI prašymą dėl mokestinės nepriemokos valstybei dydžio patikslinimo bei antstolio informavimo apie tai. VMI 2022 m. kovo 9 d. Raštu atsakė į pareiškėjos prašymą.

8.       Teismas nustatė, jog VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-321 patvirtino mokėtiną 28 831,92 Eur sumą, t. y. 15 796,87 Eur GPM, 4 739,06 Eur GPM baudos ir 8 295,99 Eur GPM delspinigių. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr.S-216 (7-196/2018) buvo pakeistas VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, mokėtina suma iš viso sudarė 28 669 Eur vietoj VMI nustatytos 28 831,92 Eur sumos. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 4 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020, mokestinis ginčas buvo baigtas, pareiškėjai nustatyta mokėtina suma – 28 669 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareiškėjai 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas raginimas Nr. (23.31-08) 464-1268, kuriame ji buvo raginama per 20 kalendorinių dienų geruoju sumokėti 28 669 Eur. Raginimas išsiųstas pareiškėjai 2020 m. lapkričio 16 d. registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jis laikomas įteiktu 2020 m. lapkričio 23 d. (MAĮ 164 str. 3 d.).

9.       Vadovaujantis MAĮ 96–98 straipsnių nuostatomis, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą prasidėjus mokestiniam ginčui (MAĮ 110 str. 1 d.), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas ir skaičiavimas tęsiamas ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Pareiškėja nesumokėjo mokestinės nepriemokos pagal raginimą, todėl, pasibaigus mokestiniams ginčams, atsakovas pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo jai papildomai 2 444 Eur GPM delspinigių sumą. Pagal VMI apskaitos informacinės sistemos 2021 m. balandžio 12 d. duomenis, pareiškėjos mokestinė nepriemoka iš viso sudarė 31 113 Eur. Ginčijamame Rašte nurodyta, kad delspinigiai skaičiuoti už visą skundo laikotarpį iki 2020 m. kovo 15 d., o ne 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, nes pareiškėja buvo įtraukta į mokėtojų, kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą. Vadovaujantis VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronoviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. delspinigiai nebuvo skaičiuojami.

10.       Teismas darė išvadą, kad VMI priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą, kurio panaikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, Raštas yra aiškus, motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

 

III.

 

11.       Pareiškėja O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pareiškėja teigia, jog ji kreipėsi į teismą dėl Rašto, prašydama įpareigoti atsakovą iš naujo apsvarstyti jos 2022 m. vasario 18 d. prašymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, jog papildomai apskaičiuoti delspinigiai turėjo būti patvirtinti ne žemesnės teisinės galios aktu nei nustatyta pati prievolė. Papildomai apskaičiuoti delspinigiai nurodyti VMI Mokesčių apskaitos Informacinėje sistemoje, remiantis informacinio pobūdžio aktu. Teismas dėl minėto informacinio pobūdžio rašto nepasisakė ir netikrino atsakovo skundžiamo sprendimo tokia apimtimi, kokia buvo prašoma skunde. Akcentuoja, kad Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.

13.       Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14.       Atsakovo vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią VMI surinktų duomenų ir įrodymų analizę, įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus ir pagrįstai konstatavo, kad Raštas yra aiškus, motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. VMI objektyviai ištyrė turimą medžiagą ir pateiktus duomenis. Rašte išaiškina, kokia tvarka ir terminais Raštas gali būti skundžiamas, tai leidžia daryti išvadą, kad mokesčių administratorius laikosi VAĮ 3 straipsnio.

15.       Atsakovas pažymi, jog mokestinių ginčų metu (nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d.) mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, mokestinis ginčas buvo baigtas ir nustatyta 28 669 Eur mokestinė nepriemokos suma. Pasibaigus mokestiniam ginčui, buvo suformuotas raginimas sumokėti 28 669 Eur mokestinę nepriemoką geruoju per 20 kalendorinių dienų. Raginimas buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 16 d. registruotu laišku pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomas įteiktu 2020 m. lapkričio 23 d. Kadangi pareiškėja nesumokėjo mokestinės nepriemokos, pasibaigus mokestiniams ginčams, buvo apskaičiuota papildoma 2 444 Eur GPM delspinigių suma. Delspinigiai skaičiuoti už visą skundo laikotarpį iki 2020 m. kovo 15 d., o ne 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, nes pareiškėja buvo įtraukta į mokėtojų, kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

16.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VMI 2022 m. kovo 9 d. rašto Nr. RNA-8996 „Dėl pateikto prašymo“ (Raštas), kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos 2022 m. vasario 18 d. prašymą (Prašymas) patikslinti priverstinai išieškomos mokestinės nepriemokos dydį ir apie tai informuoti išieškojimą vykdantį antstolį.

 

Reikšmingos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

 

17.       Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-321 (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas) apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinus 15 796,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 8 295,99 Eur šio mokesčio delspinigių bei skyrė 4 739,06 Eur dydžio GPM baudą.

18.       Pareiškėja 2018 m. spalio 11 d. teismui pateiktu skundu inicijavo mokestinį ginčą dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuris buvo baigtas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020 patvirtinus 28 669 Eur dydžio pareiškėjos mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 15 689,87 Eur GPM, 8 272,17 Eur šio mokesčio delspinigių bei 4 706,96 Eur dydžio GPM bauda.

19.       2020 m. lapkričio 16 d. mokesčių administratorius išsiuntė pareiškėjai 2020 m. lapkričio 13 d. raginimą Nr. (23.31-08) 464-1268, kuriuo ji buvo paraginta per 20 kalendorinių dienų geruoju sumokėti minėtą (28 669 Eur dydžio) mokestinę nepriemoką.

20.       Kadangi pareiškėja nesumokėjo raginime nurodytų sumų, mokesčių administratorius 2021 m. balandžio 12 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-11442 nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitų. Mokesčių administratoriaus 2021 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-34643 pripažino šį nurodymą netekusiu galios.

21.       Nustačius, kad išieškojimas iš pareiškėjos sąskaitų nėra efektyvus (iki 2021 m. birželio 2 d. nebuvo nurašytos lėšos iš sąskaitų), buvo priimti (i) 2021 m. birželio 2 d. sprendimas 
Nr. (23.31-08) 492-370, kuriuo buvo nustatyta priverstinė hipoteka / įkeitimas pareiškėjos turtui, užtikrinant 15 689,87 Eur reikalavimo sumą, (ii) 2021 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-22498 išieškoti 15 689,87 Eur mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto, bei (iii) 2021 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-22489 išieškoti 15 423,13 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto.

22.       2021 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-22498 ir 2021 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-22489, pagal kuriuos iš pareiškėjos turto išieškotina mokestinė nepriemoka sudaro 31 113 Eur, buvo perduoti antstoliui vykdyti.

23.       2022 m. vasario 18 d. pareiškėja pateikė Prašymą, kuriame prašė atsakovo patikslinti jos mokestinės nepriemokos valstybei dydį ir apie tai informuoti antstolį. Iš prašymo matyti, kad pareiškėja iš esmės laikėsi pozicijos, kad jos mokestinė nepriemoka yra ne 31 113 Eur, bet 28 669 Eur, kaip tai, be kita ko, nurodyta minėtame 2020 m. lapkričio 16 d raginime.

24.       Ginčijamu Raštu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą, be kita ko, iš esmės nurodydamas, kad 2 444 Eur skirtumą tarp minėtų sumų sudaro GPM delspinigiai, papildomai apskaičiuoti pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ; toliau tekste remiamasi 2004 m. 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) nuostatas už priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpio dalį, t. y. už laikotarpį nuo mokestinio ginčo pradžios iki 2020 m. kovo 15 d. (toliau – ir ginčo delspinigiai). 

25.       Rašte taip pat nurodyta, kad, VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2021 m. balandžio 12 d. duomenimis, pareiškėjos mokestinė nepriemoka sudarė 31 113 Eur suma, įskaitant 10 716,17 Eur GPM delspinigių sumą.

26.       Pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos Prašymą. Pareiškėja iš esmės laikėsi pozicijos, kad papildomai apskaičiuoti delspinigiai (2 444 Eur) turėjo būti patvirtinti ne žemesnės teisinės galios mokesčių administratoriaus sprendimu nei pati mokesčio nepriemoka, o nesant tokio sprendimo laikytina, kad ginčo delspinigiai nustatyti neteisėtai, neatsižvelgiant į tai, kad šie delspinigiai yra nurodyti MAIS.

27.       Pirmosios instancijos teismui 2022 m. liepos 5 d. sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, akcentuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl jos skunde nurodytų argumentų, susijusių su mokesčių administratoriaus sprendimo dėl papildomai mokėtinų delspinigių nepriėmimu.

28.       Atsakovas 2024 m. balandžio 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, jog po mokestinio ginčo VMI nepriima sprendimų dėl papildomai apskaičiuotų delspinigių, todėl nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuotos 2 444 Eur delspinigių sumos.

29.       Ginčui aktualus MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, įtvirtina, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą mokestį. Tokiu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o, nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 str. 2 d. (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija). Tokia tvarka pradėti skaičiuoti delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (MAĮ 97 str. 2 d.).

30.       Nagrinėjamu atveju ginčo delspinigiai buvo apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, be kita ko, nustatančia, kad, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą dėl skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimo, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

31.       Ginčo delspinigiai, kaip, be kita ko, iš esmės patvirtina bylos medžiaga bei pats atsakovas (dar iki pradedant vykdyti jų priverstinio išieškojimo veiksmus), buvo automatiškai apskaičiuoti ir kaip pareiškėjos mokestinės nepriemokos dalis apskaityti MAIS be jokio (atskiro) mokesčių administratoriaus sprendimo. Iš Prašymo, ginčijamo Rašto bei šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų matyti, jog ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovo teisės priverstinai išieškoti ginčo delspinigius, kai nėra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo šie delspinigiai būtų apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti.

32.       Taigi šioje byloje aktualios mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo tvarką nustatančio MAĮ nuostatos.

 

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokesčio delspinigius 

 

33.       Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio („Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas“) 1 dalimi (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija), mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

34.       MAĮ 105 straipsnio 2 dalis ((2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija) įtvirtina: „Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.“

35.       Šiose nuostatose vartojamas sąvokas įstatymų leidėjas apibrėžia taip: (i) „mokestinė nepriemoka“ – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (MAĮ 2 str. 19 d.); (ii) „su mokesčiu susijusios sumos“ – MAĮ nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, įskaitant palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai“ (MAĮ 2 str. 30 d. (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija)). 

36.       Kadangi ginčo situacija akivaizdžiai nepatenka į MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies antrame sakinyje (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija) nurodytus atvejus, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar atsakovas buvo (yra) įgijęs teisę ne ginčo tvarka priverstinai išieškoti ginčo delspinigius pagal to paties straipsnio 1 dalies 1 ir (arba) 3 punktus (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija).

37.       Nagrinėjamu atveju nei 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-321, nei pareiškėjai siųstame 2020 m. lapkričio 13 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-1268 nebuvo nurodyti ginčo delspinigiai, t. y. šių delspinigių sumos nepateko į MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytas su mokesčiu (nagrinėjamu atveju – GPM) susijusias sumas.

38.       Kaip matyti iš MAĮ 2 straipsnio 19 dalies, skaitomos kartu su to paties straipsnio 30 dalimi (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija), į mokestinės nepriemokos sąvoką, be kita ko, patenka šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai.

39.       Mokesčio delspinigius, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.), taiko būtent administratorius (MAĮ 33 str. 15 p.), o šių delspinigių apskaičiavimas, kaip matyti, be kita ko, iš MAĮ 67 straipsnio 1 dalies, 95 straipsnio 2 dalies, yra mokesčių administratoriaus atliekamas veiksmas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad MAĮ 34 straipsnis („Mokesčių administratoriaus veiksmų įforminimas“) aiškiai nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

40.       MAĮ 81 straipsnio („Mokestinės prievolės vykdymas“) 2 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) įtvirtina, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

41.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai apima ne tik sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo, be kita ko, minimus MAĮ 132 straipsnio 3 dalyje (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija), bet ir kitus sprendimus, pagal kuriuos mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos. Be to, minėtoje įstatymo nuostatoje vartojami jungtukai „ir (arba)“ aiškiai parodo, kad ši nuostata taikoma ir mokesčių administratoriaus sprendimams, kuriais naujai apskaičiuojamos ir nurodomos sumokėti tik su atitinkamu mokesčiu susijusios sumos, kaip jos apibrėžiamos MAĮ 2 straipsnio 30 dalyje (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija), t. y. ir sprendimams, kuriais apskaičiuojami ir nurodomi sumokėti vien tik mokesčio delspinigiai.

42.       Taigi įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad mokesčio mokėtojui (papildomai) apskaičiuoti ne muitinės administruojamo mokesčio delspinigiai turi būti nurodyti MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) minimame sprendime.

43.       Svarbu akcentuoti ir tai, jog tam, kad mokesčio delspinigiai galėtų būti pripažinti mokesčio mokėtojo turima mokestine prievole, kaip ji apibrėžiama MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje, jie (delspinigiai) pirmiausia turėtų būti apskaičiuoti mokesčių administratoriaus MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ 2 str. 30 d. (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija)). Be to, kaip matyti iš MAĮ 2 straipsnio 19 dalies, skaitomos kartu su to paties straipsnio 30 dalimi (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija), tam, kad tokie delspinigiai galėtų būti pripažinti mokesčio mokėtojo turima mokestine nepriemoka, jie (delspinigiai) turi būti nesumokėti mokesčio įstatyme nustatytu laiku, t. y. per MAĮ 81 straipsnio („Mokestinės prievolės vykdymas“) 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytą terminą – per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo mokesčio mokėtojui dienos. Atitinkamai ir mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti šiuos delspinigius MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) pagrindu atsiranda (įgyjama) tik suėjus šiam terminui (MAĮ 105 str. 2 d. pirmas sakinys (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija)).

44.       Ginčui aktualios MAĮ nuostatos neįtvirtina jokių taisyklių, kurios leistų diferencijuoti prieš tai aptartų įstatymo nuostatų aiškinimą ir (ar) taikymą vien pagal tai, už kurį laikotarpį yra apskaičiuoti (priverstinai išieškotini) delspinigiai. Kitaip tariant, kiek tai yra susiję su mokesčių administratoriaus veiksmų apskaičiuojant ginčo delspinigius įforminimu, MAĮ nenustato jokios kitos šių delspinigių apskaičiavimo tvarkos.

45.       MAĮ neįtvirtina nuostatų, kurios leistų objektyviai konstatuoti (pripažinti), kad MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytais pagrindais raginime ir (ar), pavyzdžiui, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą pradėjęs mokesčių administratorius savaime įgyja teisę atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus ir dėl šiuose dokumentuose (raginime, sprendime) nenurodytų delspinigių sumų už priverstinio išieškojimo laikotarpį, įskaitant ir jo sustabdymo, kilus mokestiniam ginčui, laikotarpį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų (nagrinėjamu atveju – mokesčių administratoriaus) kompetencijos aiškinimas yra negalimas (be kita ko, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A1432-858/2015 35 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-704-662/2024 30 p.).

46.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratorius neturi teisės priverstinai išieškoti MAĮ 98 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytus ne muitinės administruojamo mokesčio delspinigius šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) pagrindu, jeigu šių delspinigių apskaičiavimas nėra įformintas MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytame sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui inter alia nustatytina galimybė geruoju sumokėti delspinigius per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos (MAĮ 105 str. 2 d. (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija)).

47.       Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomas VMI 2021 m. balandžio 12 d. nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų Nr. (23.31-08) 467-11442 (toliau – ir Nurodymas) negali būti pripažintas sprendimu dėl ginčo delspinigių jau vien dėl to, kad mokesčių administratorius pripažino šį nurodymą netekusiu galios nuo 2021 m. liepos 28 d., t. y. dar iki pareiškėjai pateikiant 2022 m. vasario 18 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos dydžio patikslinimo. Nurodymo pripažinimo netekusiu galios faktas leidžia vertinti, kad ir pats mokesčių administratorius nelaiko jo sprendimu, nustatančiu mokestinės prievolės dydį.

48.       Be to, Nurodymo priėmimo (davimo) teisiniu pagrindu buvo nurodytos MAĮ 33 straipsnio 8 dalis, 105 straipsnis, ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas, t. y. nuostatos, susijusios su mokesčių administratoriaus teise atlikti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus. Konkrečiai šiuo nurodymu buvo įformintas mokesčio administratoriaus sprendimas išieškoti, be kita ko, ginčo delspinigių sumas 106 straipsnio („Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai“) 1 dalies 1 punkte (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1454 redakcija) nurodytu būdu, t. y. duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Tokiu nurodymu, kuris yra adresuojamas (duodamas) ne mokesčio mokėtojui, bet minėtoms įstaigoms (MAĮ 63 str. (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1454 redakcija), nėra nustatomos mokesčio mokėtojo prievolės (nagrinėjamu atveju – apskaičiuojami mokesčio delspinigiai), o jame nurodytos priverstinai išieškotinos mokestinės nepriemokos sumos atspindi (gali būti grindžiamos) tik neįvykdytų mokestinių prievolių, be kita ko, nustatytų mokesčio mokėtojo pateiktoje mokesčio deklaracijoje ir (ar) mokesčio administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, dalį.

49.       Iš esmės identiškai vertintini ir minėti 2021 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-22498 ir 2021 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-22489, kuriais buvo (yra) įforminti tik mokesčių administratoriaus MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1849 redakcija) nustatytais būdais atliekamo išieškojimo veiksmai.

50.       Visa tai lemia, kad ginčijamas Raštas ir jį patvirtinusio pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažinti pagrįstais, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas yra naikintinas priimant naują sprendimą – panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

51.       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

52.       Skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors pareiškėja nedetalizuoja šių išlaidų, byloje yra duomenys (mokėjimo pavedimai) apie pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį – 30 Eur už skundą pirmosios instancijos teismui ir 60 Eur už apeliacinį skundą.

53.       Dėl už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 2 dalimi, už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Todėl pareiškėjai grąžintina 45 Eur dydžio jos sumokėto žyminio mokesčio dalis (permoka) (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.).

54.       Kadangi galutinis sprendimas byloje priimtas pareiškėjos naudai, jai iš atsakovo priteistina (i) 30 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už skundą pirmosios instancijos teismui, ir (ii) 15 Eur šio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (iš viso priteistina 45 Eur) (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos O. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. kovo 9 d. raštą Nr. RNA-8996 „Dėl pateikto prašymo“ bei įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos O. K. 2022 m. vasario 18 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjos O. K. naudai iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Gražinti O. K. 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

        Ričardas Piličiauskas

 

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

        Ernestas Spruogis

 

        Arūnas Sutkevičius