Civilinė byla Nr. e2A-281-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00417-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1;
2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. N. ir A. T. bei atsakovės viešosios įstaigos Šilutės ligoninės apeliacinius skundus bei trečiųjų asmenų V. M. ir Ž. D. prisidėjimus prie atsakovės apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. T., J. N. ir A. T. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Šilutės ligoninei ir draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per savo filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje – A. M. K., V. M. ir Ž. D.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. T., J. N. ir A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 56-121 „Dėl A. T., J. N., A. T. pareiškimo“ (toliau – Komisijos sprendimas); 2) priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šilutės ligoninės A. T. 30 000 Eur, o J. N. ir A. T. kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei J. N. papildomai 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovės ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. apie 21.00 val. savo namuose mirė ieškovo A. T. sutuoktinė, ieškovų J. N. ir A. T. motina I. T. Prieš mirtį, t. y. 2017 m. spalio 31 d. 19.41 val., I. T. atvyko į Šilutės ligoninės Skubios pagalbos skyrių ir tos pačios dienos 22.00 val. I. T. po apžiūros išleista į namus. 2017 m. lapkričio 2 d. 7.20 val. I. T. dėl pablogėjusios sveikatos (stipraus skausmo krūtinėje) pakartotinai atvyko į Šilutės ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Tos pačios dienos 10.05 val. I. T. po apžiūros vėl buvo išleista į namus.
3. Teismo medicinos deontologinės ekspertizės išvados patvirtina, kad atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės gydytojai sveikatos priežiūros paslaugas I. T. teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, neatliko visų būtinų ir įmanomų veiksmų, kad patikrintų I. T. sveikatos būklę, taip pažeidė teisės aktų reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 13 straipsnis). Ieškovų manymu, tiesiogine I. T. mirties priežastimi buvo netinkamai jai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl tarp atsakovės darbuotojų neveikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai yra pagrindas taikyti atsakovėms deliktinę atsakomybę ir priteisti iš jų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimu pareiškėjui A. T. nustatyta atlygintina neturtinė žala – 30 000 Eur, tačiau tokia žala nenustatyta pareiškėjams J. N. ir A. T. Pareiškėjas A. T. sutinka su jam nustatyta žalos dalimi, tačiau pareiškėjai (ieškovai) J. N. ir A. T. nesutinka, kad jie neturi teisės į žalos dėl motinos I. T. mirties atlyginimą. Ieškovų teigimu, sutuoktinį A. T. ir vaikus J. N. bei A. T. su motina I. T. siejo glaudūs artimi ryšiai, netikėta motinos mirtis ieškovams sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė jų gyvenimą, todėl sutuoktinis patirtą neturtinę žalą įvertina 30 000 Eur, o kiekvienas vaikas po 20 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės ieškovui A. T. 30 000 Eur, ieškovams A. T. ir J. N. po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei J. N. 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės ieškovei J. N. 1 586,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei VšĮ Šilutės ligoninei iš kiekvieno ieškovo po 787 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės į valstybės biudžetą 773 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 31 d., apie 19.43 val., I. T. (toliau – ir Pacientė), ieškovų J. N. ir A. T. motina, lydima ieškovo Pacientės sutuoktinio A. T., kreipėsi į VšĮ Šilutės ligoninę, skundėsi dėl pablogėjusios savijautos ir deginimo jausmo krūtinėje. Gydytoja Ž. D. Pacientės nusiskundimus užfiksavo Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, paskyrė infuziją (natrio chlorido tirpalas, eufilinas ir deksametazonas), TPI (širdies raumens išemijos markerio) tyrimą, krūtinės ląstos rentgenogramą. 2017 m. spalio 31 d. 21.10 val. gydytoja Ž. D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientė skundėsi deginimo pojūčiu krūtinėje, skyrė „Ketolganą“ ir „Diazepamą“. 21.20 val. gydytoja Ž. D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad buvo atliktas CRB tyrimas. 2017 m. spalio 31 d. 22.00 val. gydytoja Ž. D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientės būklė pagerėjo, tyrimų rezultatai atitinka normą, Pacientė išleista į namus, rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją.
6. 2017 m. lapkričio 2 d. 7.40 val. I. T. pakartotinai atvyko į VšĮ Šilutės ligoninę. Pagal VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo patvirtintą darbo grafiką nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 8.00 val. ryto iki 2017 m. lapkričio 2 d. 8.00 val. ryto Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje turėjo budėti gydytoja V. M. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie V. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
7. 2017 m. lapkričio 2 d. 8.05 val. VšĮ Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus šeimos medicinos gydytoja A. M. K. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientė skundėsi deginančio pobūdžio skausmu kairėje krūtinės pusėje ir stemplės projekcijoje, skausmo intensyvumą įvertino 5–6 balais ir pažymėjo, kad Pacientė kreipėsi antrą kartą. Pacientei paskirtas ir paimtas (8.25 val.) TPI (troponino) tyrimas, kurio atsakymas gautas 9.10 val., paskirtas elektrokardiogramos tyrimas, paskirtas aspirinas, natrio chlorido tirpalo infuzija, vaistai „Eufilinas“, „Ketolganas“, „Relanium“. Gydytoja A. M. K. 10.20 val. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad pacientės būklė patenkinama, išrašyta gydytis ambulatoriškai, rekomendavo pablogėjus būklei kreiptis pakartotinai.
8. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 21.00 val. I. T. mirė. Mirties priežastis – ūmus transmuralinis kairiojo skilvelio užpakalinės sienos ir dešiniojo skilvelio miokardo infarktas dėl dešiniosios vainikinės arterijos trombozės, komplikuotas širdies plyšimu ir tamponada.
9. Teismas konstatavo, kad gydytojos Ž. D. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugą Pacientei 2017 m. spalio 31 d., nustatydama pacientės ligos diagnozę, parinkdama gydymo taktiką galbūt nesivadovavo VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2016 m. įsakymo Nr. KL-4 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo protokolo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. įsakymo Nr. 1078 diagnostikos ir gydymo rekomendacijų „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. paskelbto diagnostikos ir gydymo protokolo „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“ nuostatomis. Gydytojos Ž. D. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad neišsamiai surinko Pacientės ligos anamnezę, neįvertino skausmo intensyvumo balais. Be to, kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto išvadoje, 2017 m. spalio 31 d., įtarus ūmų išeminį sindromą be ST segmento pakilimo, Pacientei buvo tikslinga skirti antikoaguliantus, aspiriną ir toliau stebėti troponino I dinamiką, tačiau Pacientė 2017 m. spalio 31 d. nuskausminus buvo išleista į namus, rekomendavus aspiriną.
10. Gydytoja V. M. nevykdė VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2004 m. įsakymo „Dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos“ ir 2014 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. Al-26, kuriuo patvirtinti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo pareiginiai nuostatai, kadangi nesuteikė būtinosios medicininės pagalbos atvykusiai Pacientei, jos neapžiūrėjo, nepaskyrė tyrimų, netaikė gydymo, be administracijos leidimo išvyko iš darbo anksčiau, tokiu būdu sukeldama tiesioginę grėsmę Pacientės sveikatos būklei.
11. Gydytoja A. M. K., teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugą Pacientei 2017 m. lapkričio 2 d., nustatydama Pacientės ligos diagnozę ir parinkdama gydymo taktiką, nesivadovavo VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2016 m. įsakymo Nr. KL-4 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo protokolo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. įsakymu Nr. 1078 patvirtintų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. paskelbto diagnostikos ir gydymo protokolo „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“ nuostatomis. Gydytoja A. M. K. neišsamiai surinko Pacientės ligos anamnezę, per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino atliktų tyrimų rezultatų svarbos (TPI ir ST pakilimo AVF ir III standartinėje derivacijose), parinko netinkamą gydymą Pacientei ir teikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo. Pagal miokardo klasterio programos algoritmą, įtarusi ūmų išeminį sindromą su ST pakilimu, gydytoja A. M. K. privalėjo Pacientę pervežti į visą parą PTVA atliekantį centrą (šiuo atveju – Klaipėdos jūrininkų ligoninė). Pagal PTŽSAĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu paciento buvimo vietovės sveikatos priežiūros įstaigoje nėra galimybių laiku suteikti tinkamą būtinąją medicinos pagalbą arba jei sveikatos priežiūros įstaiga pagal savo kompetenciją pacientui būtinosios medicinos pagalbos suteikti negali, ji turi informuoti apie tai pacientą ir užtikrinti, kad pacientas kaip įmanoma greičiau būtų pervežtas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.
12. Teismas konstatavo, kad atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojos gydytojos A. M. K., V. M. ir Ž. D. neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjo atlikti, – laiku neįtarė Pacientei ūmaus išeminio sindromo su ST pakilimu, neorganizavo jos pervežimo į visą parą PTVA atliekantį centrą (šiuo atveju – Klaipėdos jūrininkų ligoninę). Teismo vertinimu, šie neteisėti veiksmai (gydytojos V. M. neveikimas) buvo tiesiogine Pacientės mirties priežastimi, todėl teismas konstatavo, kad tarp atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių (Pacientės mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas taikyti darbdavio civilinę atsakomybę pagal CK 6.264 straipsnį.
13. Teismas nustatė, kad ieškovas A. T. su I. T. santuokoje gyveno 32 metus. Teismo vertinimu, jų santykiai buvo artimi, pagarbūs, paslaugūs. Ieškovas A. T. abu kartus vežė sutuoktinę į ligoninę, pas šeimos gydytoją, puikiai žinojo sutuoktinės ligų pobūdį. Teismo posėdžio metu nuosekliai papasakojo apie 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. įvykius, susijusius su sutuoktinės gydymu.
14. Teismas, atsižvelgdamas į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp sutuoktinių, pragyvenusių 32 metus santuokoje, ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, konstatavo, kad sutuoktinės mirtis sukėlė ieškovui A. T. didelę neturtinę žalą, taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas. Dėl to teismas tenkino ieškovo A. T. reikalavimą ir priteisė jam iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Ieškovai J. N. ir A. T. savo išgyvenimus įrodinėjo vieninteliu įrodymu – savo paaiškinimais. Iš šių ieškovų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovai sukūrė savo šeimas, turi savo vaikų. Ieškovė J. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. mama rūpinosi tėvas. Teismas atmetė ieškovų J. N. ir A. T. argumentus, kad tėvai gyveno greta, nes visi ieškovai paaiškino, kad ieškovas A. T. ir I. T. jau dvejus metus gyvena Šilutės mieste, o ne Lapalių kaime, atvažiuoja pasisvečiuoti. Teismo vertinimu, ieškovai J. N. ir A. T., turėdami savo šeimas, gyvendami skyrium nuo tėvų, nebegali skirti viso savo laiko tėvams, todėl natūralu, kad santykiai nebėra nuolatinio pobūdžio, silpnėja emocinis ryšys. Be to, ieškovai J. N. ir A. T. nepateikė įrodymų, kad mirus motinai, pašlijo jų sveikata, emocinė būsena. Dėl to teismas iš dalies tenkino ieškovų J. N. ir A. T. reikalavimus priteisti iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė iš atsakovės po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui.
16. Ieškovė J. N. reikalavimą priteisti iš atsakovės VšĮ Šilutės 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl kapo sutvarkymo grindė pateikta PVM sąskaita faktūra. Teismas atmetė atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės argumentus, kad ieškovės sumokėta 2 750 Eur suma kapavietei įrengti neatitinka protingumo kriterijų, be to, atsakovė neįrodė, kad kapavietė įrengta keliems šeimos nariams. Dėl to teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus bei prisidėjimų prie apeliacinio skundo argumentai
17. Ieškovai J. N. ir A. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį ir ieškovų ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės ieškovams J. N. ir A. T. po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistas 20 000 Eur sumas; priteisti iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės ieškovei J. N. 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės VšĮ Šilutės ligoninė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Teismas klaidingai nusprendė, kad ieškovai J. N. ir A. T., turėdami savo šeimas ir gyvendami skyrium nuo tėvų, nebegali skirti visą savo laiką tėvams, todėl santykiai nebėra nuolatinio pobūdžio ir silpnėja emocinis ryšys. Priešingai, šiuos ieškovus su motina I. T. siejo labai stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo išlikę artimi ir glaudūs santykiai. Nors ieškovai J. N. ir A. T. jau turėjo savo šeimas ir vaikų, tačiau tai niekaip nepakeitė jų stipraus ryšio su abiem savo tėvais, su kuriais nuolat susitikdavo šeimomis, seneliai artimai bendravo ir džiaugėsi anūkais. Šilutės gyventojams gerai žinoma, kad Lapalių kaimas yra Šilutės priemiestis, nutolęs vos 4 kilometrus, tad tai nebūdavo jokia kliūtis ieškovams j. N. ir A. T. lankyti tėvus bei pastariesiems nuolat svečiuotis sau artimame Lapalių kaime. Nėra nustatyto pakankamo pagrindo teigti, kad fizinis atstumas susilpnino ir (ar) panaikino ieškovus bei jų motiną siejusius emocinius ryšius.
17.2. Natūralu, kad suaugusiems ieškovams J. N. ir A. T. netekus motinos, buvo nutrauktas svarbus ryšys su jų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukta ateitimi. Motinos mirtis akivaizdžiai yra skausminga ir pilnamečiui bei darbingam vaikui. I. T. ieškovams buvo gyvenimo realybės dalis, su kuria tiek patys, tiek ieškovų vaikai (Pacientės anūkai) palaikė šiltą ryšį, todėl jos netektis natūraliai sukrėtė, o tais atvejais, kai ši netektis buvo netikėta, dvasinės netekties skausmas tapo ypač didelis. Atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp kad ir suaugusių vaikų ir motinos ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, šiuo atveju matyti, kad netikėta motinos mirtis sukėlė ieškovams J. N. ir A. T. ypač didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus.
17.3. Teismas neįvertino dar vieno ieškovų patirtai neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingo kriterijaus, t. y. atsakovės ir jos darbuotojų elgesio po padarytų pažeidimų. Atsakovė neigė, kad jos darbuotojų gydytojų veiksmuose nebuvo jokio neteisėto neveikimo, sukėlusio ar kokiu nors būdu galėjusio sukelti žalą Pacientei, bandė pastarajai permesti kaltę, teigdama, jog civilinėje byloje nėra duomenų, jog ši laikotarpiu nuo pirmojo iki antrojo apsilankymo vartojo aspiriną, rūpinosi savo sveikata, kaip rekomendavo gydytojai. Tokia yra atsakovės gynybos pozicija, tačiau tas neapibrėžtumas, kurį sukūrė ligoninė, visų kitų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste papildomai sukėlė ieškovams stiprius dvasinius išgyvenimus. Duomenys medicininiuose dokumentuose galėjo būti iškraipomi tam, kad būtų pateisintas gydytojų neveikimas, apsunkintas aplinkybių aiškinimasis.
17.4. Pacientės sutuoktinio A. T. ir vaikų J. N. bei A. T. patirta neturtinė žala nėra vienoda, tačiau sutuoktinio prisirišimo laipsnis nebuvo tiek intensyvesnis, kad suaugusių vaikų patirtus neigiamus išgyvenimus būtų galima įvertinti net 6 kartus mažesnėmis piniginėmis sumomis. Teismas netinkamai įvertino ieškovų J. N. ir A. T., kurių santykiai su motina atitiko artimumo ir glaudumo kriterijų, t. y. pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, atvirumu, patirtą neturtinę žalą, o teismo priteisto po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamas ieškovų patirtai žalai kompensuoti.
17.5. Nors teismas šioje byloje nusprendė, kad buvo patenkinta 58,76 proc. ieškovų reikalavimų dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovų nuomone, turi būti laikoma, kad visgi ieškovų reikalavimai patenkinti visiškai, nes įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, o pats žalos dydžio nustatymas yra subjektyvi ieškovų pozicija, kurią teismas patvirtina arba ne. Be to, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą yra aiškiai per didelės. Dėl to ieškovai prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jų priteista lygiomis dalimis po 787 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, ir jai šių išlaidų nepriteisti, o iš atsakovės priteisti visas ieškovės J. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovė VšĮ Šilutės ligoninė atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti; priteisti iš apeliantų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
18.1. Apeliantai byloje nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jų žodžiu deklaruojamą nuolatinį bendravimą su Paciente. Apeliantų teiginys apie dažną bendravimą su Paciente, siejant bendravimo dažnumą su aplinkybe, kad Lapalių kaimas nuo Šilutės nutolęs apie 4 kilometrus, yra tik teorinio pobūdžio. Apeliantų teiginį apie neva dažną lankymąsi pas Pacientę ar rūpinimąsi ja, paneigia ir tai, kad apeliantai nelankė Pacientės šiai būnant gydymosi įstaigoje. Teismo posėdyje apeliantai nuosekliai nesugebėjo paaiškinti, kokiomis ligomis sirgo Pacientė, kokius vaistus vartojo, kaip Paciente rūpinosi 2017 m. spalio 31 d.–lapkričio 2 d. ir pan. Taip pat apeliantai nenuosekliai aiškino motyvus, kurie paskatino kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo.
18.2. Apeliantai civilinėje byloje neįrodinėjo tik žodžiu deklaruojamo ryšio su Paciente nei praeities, nei dabarties, nei ateities atžvilgiu. Byloje Pacientės anūkai nėra pareiškę reikalavimų, klausimas dėl pastarųjų ryšio su Paciente nebuvo keltas, šis apeliantų apeliaciniame skunde nurodomas argumentas yra naujas, nenagrinėtas pirmosios instancijos teismo.
18.3. Visi ekspertų išvadose plačiai analizuoti gydytojų veiksmai, ne tik atsakovės, bet ir ekspertų nuomone, atitiko ligos diagnostikos gydymo metodikas ir nelėmė Pacientės mirties. Byloje pateiktos ekspertų išvados nėra nuginčytos, byloje nėra pateikta kitokių ekspertinių tyrimo išvadų. Tapatūs atsakovės personalo atlikti veiksmai baudžiamosios teisės prasme buvo pripažinti nesukėlę teisinių pasekmių ir nesiejami su žala Pacientės sveikatai, tuo tarpu šioje civilinėje byloje teismas vienareikšmiškai vertino, kad atsakovės personalo atlikti veiksmai (gydytojos V. M. neveikimas) buvo tiesiogine Pacientės mirties priežastimi.
18.4. Apeliantai vertina civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovės išsakytos pozicijos argumentus, o ne atsakovės ir jos personalo veiksmus po padarytų formalių ir, kaip nustatė ekspertai, žalos Pacientės sveikatai nelėmusių pažeidimų. Šiuo nauju argumentu, t. y. kaip įvardina apeliantai – dėl atsakovės ir jos darbuotojų elgesio po padarytų pažeidimų, apeliantai nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Civilinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad Pacientė laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo apsilankymo rūpinosi savo sveikata kaip rekomendavo gydytojai. Pacientei sergant ir kitomis ligomis, šios ligos taip pat galėjo turėti tiesioginę įtaką ne tik diagnozės nustatymui, gydytojoms vertinant tyrimų objektyviuosius ir subjektyviuosius rodiklius, bet ir bendrai Pacientės sveikatos būklei bei kitoms ligoms vystytis.
18.5. Apeliantų skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo netaikytina šioje konkrečioje civilinėje byloje, nes tose bylose nagrinėti atvejai nei faktine, nei teisine prasme nesusiję su šioje civilinėje byloje nagrinėjama situacija. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad asmenų, kurie su mirusiuoju yra susieti giminystės ryšiais, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi priklauso ne vien tik dėl esamo giminystės ryšio. Būtent neturtinės žalos reikalaujantis giminaitis privalo būti ir / ar nepilnametis vaikas, sutuoktinis, nedarbingas tėvas ar kitas faktinis nedarbingas išlaikytinis. Byloje nepateikta duomenų, kad apeliantai buvo Pacientės išlaikytiniai, todėl jie neatitinka subjektų, apibrėžtų CK 6.284 straipsnio 1 dalyje.
18.6. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jų dydžio apeliantai pirmosios instancijos teisme neginčijo.
19. Atsakovė VšĮ Šilutės ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
19.1. Teismas gydytojų veiksmus kaip neteisėtus vertino analogiškai kaip ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – Tarnyba). Tarnyba pagal kompetenciją gydytojų veiksmus vertina tik administracinės teisės aspektu. Tarnyba priėjo išvadų dėl apeliantės Pacientei teiktų paslaugų kokybės, tačiau ne dėl žalos Pacientės sveikatai ar Pacientės mirties priežasties.
19.2. Teismo nevertino specialistų atliktų ekspertizių išvadų. Šios išvados patvirtina, kad abiejų Pacientės apsilankymų metu pas apeliantę dirbančių / dirbusių gydytojų neteisėtų veiksmų CK 6.283, 6.284 straipsnių prasme, pasireiškusių kaip neveikimas, nebuvo. Skirtingai nei atliekant ekspertizę, gydytojui tuos pačius rodiklius reikėjo įvertinti vienam, per žymiai trumpesnį laiką, matant ir subjektyviuosius rodiklius. Dėl to tik kvalifikuotiems ekspertams nustačius, kad rodiklius gydytojui buvo galima interpretuoti ir kitaip, nėra pagrindo retrospektyviai teigti, kad gydytojo neteisinga interpretacija, atitinkamomis aplinkybėmis vertinant tyrimų rodiklius, kurie visu šimtu procentų nenusakė ligos diagnozės, yra neteisėtas sąmoningas veikimas ar neveikimas.
19.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių (Pacientės mirties). Ekspertų išvados patvirtina, kad atsakovės gydytojų veiksmai atitiko ligos diagnostikos gydymo metodikas ir nelėmė Pacientės mirties. Be to, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Šilutė), atlikusi ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-57162-17, kurio metu tyrė gydytojų atliktus veiksmus Pacientės atžvilgiu, 2019 m. birželio 20 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nutarime nurodydama, kad tarp gydytojų veiksmų, diagnozuojant I. T. būklę, ir jos mirties nėra priežastinio ryšio, nustatyti medicinos darbuotojų pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su I. T. mirtimi. Šioje byloje faktinis priežastinis ryšys nėra nustatytas, o padariniai teisine prasme yra pernelyg akivaizdžiai nutolę nuo apeliantės darbuotojų atliktų veiksmų ar neveikimo, nurodomo Tarnybos išvadoje.
19.4. Teismas, nustatydamas ieškovui A. T. priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi kasacinio teismo praktika bylose, kuriose nagrinėti atvejai nei faktine, nei teisine prasme nesusiję su šioje civilinėje byloje nagrinėjama situacija. Teismas neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus. Santuokos trukmė savaime nepagrindžia sutuoktinių artimo ryšio buvimo. Ieškovas jokių papildomų įrodymų, įrodančių artimą ryšį su Paciente, nepateikė. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog Pacientė rūpinosi savo sveikata dar iki jos pirmojo apsilankymo ligoninėje, o vėliau vykdė gydytojų rekomendacijas ir dėjo pastangas sveikatai kilusiai žalai išvengti. Net nustačius priežastinį ryšį, apeliantės įsitikinimu, apeliantė turi būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės arba ieškovo A. T. reikalaujama žala mažinama, be kita ko, ir CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu.
19.5. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ieškovams J. N. ir A. T. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad asmenų, kurie su mirusiuoju yra susieti giminystės ryšiais, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi priklauso ne vien tik dėl esamo giminystės ryšio. Būtent neturtinės žalos reikalaujantis giminaitis privalo būti ir / ar nepilnametis vaikas, sutuoktinis, nedarbingas tėvas ar kitas faktinis nedarbingas išlaikytinis. Byloje nepateikta duomenų, kad šie ieškovai buvo Pacientės išlaikytiniai, todėl jie neatitinka subjektų, apibrėžtų CK 6.284 straipsnio 1 dalyje.
19.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovė neįrodė, kad jos sumokėta suma kapavietei įrengti atitinka protingumo kriterijų, ir kad kapavietė įrengta ne keliems šeimos nariams.
19.7. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės žyminį mokestį, nes ieškovai šių išlaidų nepatyrė. Be to, šį klausimą teismas išsprendė procesiškai neleistinu būdu, t. y. priimdamas neteisėtą neskundžiamą nutartį, o ne papildomą sprendimą.
20. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su šiuo skundu ir prašo jį tenkinti.
21. Tretieji asmenys V. M. ir Ž. D. pateikė prisidėjimus prie atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės apeliacinio skundo, kuriuose prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Palaiko atsakovės skundo argumentus dėl neteisingai nustatytų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio egzistavimo.
22. Ieškovai A. T., J. N. ir A. T. atsiliepime į atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
22.1. Teismas atsižvelgė į pačios atsakovės vidaus medicininio audito ataskaitą, kurioje atsakovė pripažįsta savo darbuotojų ne maksimalų rūpestingumą bei atidumą Pacientės atžvilgiu, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju ne visi būtini veiksmai buvo atlikti maksimaliai operatyviai, atidžiai ir rūpestingai. Komisija taip pat nustatė, kad Pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos VšĮ Šilutės ligoninėje, nebuvo pakankamai kokybiškos, gydytojai nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė ir skirtas adekvatus gydymas.
22.2. Ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Byloje esantys ekspertizės aktai neatitinka visų tokio akto turiniui keliamų reikalavimų, nes tiriamojoje dalyje iš esmės yra tik pakartojami kitų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenys, tačiau nėra pateikiamas ekspertų atliktas šių duomenų išsamus vertinimas ir argumentai, kurių pagrindu daromos išvados. Šie trūkumai lemia, kad nėra galimybės tinkamai įvertinti ekspertizės akto patikimumo ir įrodomosios reikšmės.
22.3. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo sprendžia teismas, o ne ekspertai. Ekspertai negalėjo ir neturėjo pagrindo spręsti dėl teisinio priežastinio ryšio atsakovės civilinei atsakomybei kilti egzistavimo, todėl bet kokios išvados dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių (Pacientės mirties) nebuvimo teismas neprivalėjo paneigti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių (Pacientės mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
22.4. Byloje nėra ginčo, kad buvo pažeista ieškovams artimo žmogus – sutuoktinės ir motinos, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas.
22.5. Ieškovės patirtos 2 750 Eur išlaidos už Pacientės kapo granito paminklą su borteliais yra protinga, proporcinga ir adekvati pinigų suma, o atsakovės argumentas, kad už tokią sumą galėjo būti įrengta šeimos kapavietė, paremta vien deklaratyviais teiginiais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos šalių apeliaciniuose skunduose nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų
24. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 31 d., apie 19.43 val., I. T., ieškovo A. T. sutuoktinė ir ieškovų J. N. bei A. T. motina, kreipėsi į VšĮ Šilutės ligoninę, skundėsi dėl pablogėjusios savijautos ir deginimo jausmo krūtinėje. Gydytoja Ž. D. Pacientės nusiskundimus užfiksavo Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, paskyrė infuziją (natrio chlorido tirpalas, eufilinas ir deksametazonas), TPI (širdies raumens išemijos markerio) tyrimą, krūtinės ląstos rentgenogramą. 2017 m. spalio 31 d. 21.10 val. gydytoja Ž .D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientė skundėsi deginimo pojūčiu krūtinėje, skyrė „Ketolganą“ ir „Diazepamą“. 21.20 val. gydytoja Ž. D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad buvo atliktas CRB tyrimas. 2017 m. spalio 31 d. 22.00 val. gydytoja Ž. D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientės būklė pagerėjo, tyrimų rezultatai atitinka normą, Pacientė išleista į namus, rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją.
25. 2017 m. lapkričio 2 d. 7.40 val. I. T. pakartotinai atvyko į VšĮ Šilutės ligoninę. Pagal VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo patvirtintą darbo grafiką nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 8.00 val. ryto iki 2017 m. lapkričio 2 d. 8.00 val. ryto Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje turėjo budėti gydytoja V. M. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie V. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
26. 2017 m. lapkričio 2 d. 8.05 val. VšĮ Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus šeimos medicinos gydytoja A. M. K. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientė skundėsi deginančio pobūdžio skausmu kairėje krūtinės pusėje ir stemplės projekcijoje, skausmo intensyvumą įvertino 5–6 balais ir pažymėjo, kad Pacientė kreipėsi antrą kartą. Pacientei paskirtas ir paimtas (8.25 val.) TPI (troponino) tyrimas, kurio atsakymas gautas 9.10 val., paskirtas elektrokardiogramos tyrimas, paskirtas aspirinas, natrio chlorido tirpalo infuzija, vaistai „Eufilinas“, „Ketolganas“, „Relanium“. Gydytoja A. M. K. 10.20 val. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad pacientės būklė patenkinama, išrašyta gydytis ambulatoriškai, rekomendavo pablogėjus būklei kreiptis pakartotinai.
27. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 21.00 val. I. T. mirė. Mirties priežastis – ūmus transmuralinis kairiojo skilvelio užpakalinės sienos ir dešiniojo skilvelio miokardo infarktas dėl dešiniosios vainikinės arterijos trombozės, komplikuotas širdies plyšimu ir tamponada.
28. Byloje keliamas klausimas dėl žalos, padarytos Pacientei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Ieškovai, laikydamiesi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 2019 m. birželio 28 d. kreipėsi į Komisiją, prašydami įpareigoti VšĮ Šilutės ligoninę atlyginti dėl Pacientės mirties jos sutuoktiniui ir vaikams padarytą neturtinę žalą (sutuoktiniui A. T. – 40 000 Eur, vaikams J. N. ir A. T. – po 20 000 Eur). Komisija 2019 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – nusprendė, kad Pacientės sutuoktiniui A. T. nustatoma atlygintina neturtinė žala – 30 000 Eur, o vaikams J. N. ir A. T. atlygintina neturtinė žala nenustatoma. Ieškovai, iš dalies nesutikdami su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės A. T. 30 000 Eur, o J. N. ir A. T. kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei J. N. papildomai 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimą.
29. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovų reikalavimus ir priteisęs iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės A. T. 30 000 Eur, o J. N. ir A. T. po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei J. N. 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimą, konstatavo, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, kaltė (CK 6.246–6.250 straipsniai).
30. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundžia abi bylos šalys – ieškovai nesutinka su sprendimo dalimi dėl J. N. ir A. T. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, o atsakovė VšĮ Šilutės ligoninė nesutinka su teismo išvadomis dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei kilusių padarinių egzistavimo, jų kaltės, mirusios Pacientės pilnamečių vaikų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, taip pat ginčija teismo nustatytą ieškovams padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį.
Dėl VšĮ Šilutės ligoninės atsakomybės mirus Pacientei
31. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, kuri taikoma tuo atveju, jeigu nustatomos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.250 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad gydytojo veiksmai turi būti vertinami objektyviai pagal sąžiningo gydytojo, kuris turi reikiamas medicinos srities ir specialybės žinias, įgūdžius bei sugebėjimą priimti tinkamus sprendimus, veiksmų standartą, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis veikė, todėl gydytojas atsako už nerūpestingumą, kai jis neišvengia žalos, kurios, veikdamas tinkamai, būtų išvengęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
33. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 23/2018(02) (toliau – Ekspertizės aktas), kuris buvo parengtas 2018 m. rugsėjo 10 d.–2019 m. balandžio 25 d. atlikus teismo medicinos deontologinę (medicininių dokumentų) ekspertizę ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-57162-17, pradėtame po Pacientės mirties, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Iš Ekspertizės akto turinio matyti, kad ši teismo ekspertizė buvo atlikta, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp anksčiau atliktos (2018 m. balandžio 16 d.–birželio 7 d.) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto ir VšĮ Šilutės ligoninės 2017 m. lapkričio 27 d. vidaus medicininio audito ataskaitos išvadų dėl Pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
34. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad VšĮ Šilutės ligoninėje 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Pacientei diagnostikos metodikos nebuvo pažeistos; atlikti visi tyrimai, kurie reikalingi, įtariant ūmų išeminį sindromą; 2017 m. spalio 31 d. vizito metu Pacientei miokardo infarktas jau buvo „prasidėjęs“, tačiau šio vizito metu nebuvo patikimų klinikinių diagnostinių miokardo infarkto požymių, leidžiančių diagnozuoti šią patologiją; vertinant skausmus krūtinėje, troponino I koncentracijos padidėjimą, galima buvo įtarti ūmų išeminį sindromą be ST segmento pakilimo; 2017 m. lapkričio 2 d. vizito metu Pacientė skundėsi skausmais širdies plote (ambulatorinėje kortelėje nėra aprašyta, ar šie skausmai buvo praėję, kokia jų trukmė, pobūdis), troponino I koncentracija – artima normai (0,07 ng/ml), EKG galima įtarti ST segmento pakilimą II, III, aVF derivacijose iki 1 mm, tačiau jis galėjo būti nepastebėtas ir neįvertintas dėl prastos EKG kokybės; įtarus ūmų išeminį sindromą be ST segmento pakilimo, pacientui tikslinga skirti antikoaguliantus, aspiriną ir toliau stebėti troponino I dinamiką, tačiau Pacientė 2017 m. spalio 31 d. nuskausminus buvo išleista namo, rekomendavus aspiriną; 2017 m. lapkričio 2 d. Pacientės troponino I koncentracija buvo normali, tačiau EKG galima įtarti ST segmento pakilimą, tokiu atveju, pagal miokardo klasterio programos algoritmą, buvo tikslinga Pacientę pervežti į visą parą PTVA atliekantį centrą (šiuo atveju – Klaipėdos jūrininkų ligoninę); savalaikis vainikinės arterijos atvėrimas sumažina miokardo nekrozės plotą ir pagerina kardiovaskulines išeitis (mažina su širdies-kraujagyslių sistema susijusių komplikacijų riziką ir apimtis).
35. Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad VšĮ Šilutės ligoninės 2017 m. lapkričio 27 d. vidaus medicininio audito ataskaitoje konstatuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo trūkumai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai galėjo turėti įtakos tolesnei ligos (miokardo infarkto) diagnostikai ir eigai, o taip pat ir mirčiai.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ekspertizės akto išvados sudaro pagrindą konstatuoti, kad VšĮ Šilutės ligoninėje 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. Pacientei sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, Pacientės skundimasis skausmu krūtinės srityje ir atliktų tyrimų rezultatai nebuvo tinkamai įvertinti, nebuvo užtikrinta vieno iš tyrimų (EKG) tinkama kokybė. Pacientė jau po pirmojo kreipimosi turėjo būti stacionarizuota, toliau stebint ir tiriant jos sveikatos būklę, tačiau buvo išleista namo. Po šiek tiek daugiau nei paros Pacientė kreipėsi antrą kartą dėl skausmo krūtinės srityje, tačiau vėl buvo išleista namo, nors pagal tyrimų rezultatus buvo tikslinga Pacientę pervežti į kitą gydymo įstaigą. Šios aplinkybės, vertinant jų visumą civilinės atsakomybės taikymo aspektu, patvirtina atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus (neveikimą). Pažymėtina, kad VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojų teiktų sveikatos priežiūros paslaugų Pacientei trūkumai ir šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai konstatuoti ir pačios atsakovės 2017 m. lapkričio 27 d. vidaus medicininio audito ataskaitoje. Pacientei nebuvo diagnozuotas prasidėjęs miokardo infarktas ir laiku suteiktas šios ligos gydymas, kuris, atsižvelgiant į Ekspertizės akto išvadas, tikėtina, kad būtų leidęs išvengti Pacientės mirties. Dėl to yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės (jos darbuotojų) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, mirus Pacientei.
37. Apeliaciniame skunde atsakovė remiasi byloje pateiktu prokurorės 2019 m. birželio 20 d. nutarimu, kuriuo nutrauktas minėtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas po Pacientės mirties. Jame konstatuota, kad VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojų pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su I. T. mirtimi. Tačiau tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp Pacientės mirties ir VšĮ Šilutės ligoninės medicinos personalo padarytų pažeidimų, be kita ko, atsižvelgus į Ekspertizės akto išvadose nurodytą prastą EKG kokybę kaip objektyvią priežastį, dėl kurios galėjo būti nepastebėtas ir neįvertintas miokardo infarkto požymis, nereiškia, jog šie veiksmai (neveikimas) neturėjo jokios įtakos kilusioms pasekmėms. Pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę nebuvimas savaime nepaneigia civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų egzistavimo. Nagrinėjamu atveju Pacientės mirtį, remiantis specialistų ir ekspertų išvadomis, betarpiškai lėmė terminalinė komplikacija – širdies tamponada (perikardo ertmės užsipildymas krauju dėl širdies sienos plyšimo). Šiuo atveju negalima kategoriškai teigti, kad laiku ir tinkamai diagnozavus Pacientės ligą jos gyvybė būtų buvusi išgelbėta, nes kiekviena chirurginė operacija yra susijusi su tam tikra rizika ir jos sėkminga baigtis negali būti garantuojama. Tačiau tikimybė išgelbėti Pacientės gyvybę būtų buvusi, jeigu VšĮ Šilutės ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos Pacientei būtų suteiktos tinkamai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės (jos darbuotojų) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei taikyti.
38. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad jos gydytojoms tuos pačius rodiklius reikėjo įvertinti kitomis sąlygomis, nei atliekant ekspertizę juos retrospektyviai vertino kvalifikuoti ekspertai. Todėl, apeliantės teigimu, neteisinga ligos diagnozė šiuo atveju nelaikytina sąmoningu neteisėtu veikimu ar neveikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia atsakovės kaltės dėl Pacientei netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir iš to kilusių pasekmių. Pažymėtina, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, negalima konstatuoti, kad VšĮ Šilutės ligoninėje Pacientei sveikatos priežiūros paslaugų teikimas atitiko minėtus kriterijus.
39. Apibendrindama, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai įrodė visas sąlygas, būtinas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Žala šiuo atveju padaryta VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojų, jiems einant savo darbines (tarnybines) pareigas, neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl atsakovei kaip darbdavei kyla netiesioginė civilinė atsakomybė pagal CK 6.264 straipsnį.
Dėl pilnamečių vaikų teisės į neturtinės žalos atlyginimą
40. Atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės apeliaciniame skunde teigiama, kad neturtinės žalos atlyginimas ieškovams J. N. ir A. T. priteistas nepagrįstai, nes byloje nepateikta duomenų, kad šie ieškovai buvo Pacientės išlaikytiniai, todėl jie neatitinka subjektų, apibrėžtų CK 6.284 straipsnio 1 dalyje.
41. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 33–47 punktus).
42. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).
43. Pažymėtina, kad aktualios PTŽSAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. sausio 1 d., 13 straipsnyje įtvirtintos panašios nuostatos, t. y. kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Komisija pagal mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių) ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį).
44. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad mirusios Pacientės pilnamečiai vaikai apskritai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos dydžio
45. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
47. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
48. Apeliaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieškovui A. T. priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismas neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, vadovavosi kasacinio teismo praktika bylose, kuriose nagrinėti atvejai skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
49. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovų paaiškinimais, nustatė, jog ieškovas A. T. su I. T. santuokoje gyveno 32 metus, jų santykiai buvo artimi, pagarbūs, paslaugūs. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas A. T. abu kartus vežė sutuoktinę į ligoninę, pas šeimos gydytoją, puikiai žinojo sutuoktinės ligų pobūdį. Teismo posėdžio metu nuosekliai papasakojo apie 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. įvykius, susijusius su sutuoktinės gydymu. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad santuokos trukmė savaime nepagrindžia sutuoktinių artimo ryšio buvimo. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, ši aplinkybė yra reikšminga individualizuojant neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų paaiškinimus dėl jų santykių ir artimų ryšių su Paciente. Dėl to atmestinas ir atsakovės argumentas, kad ieškovas turėjo pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jo artimą ryšį su sutuoktine. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp sutuoktinių, pragyvenusių 32 metus santuokoje, ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, sutuoktinės mirtis sukėlė ieškovui A. T. didelę neturtinę žalą, kuri tokiu atveju iš esmės gali būti preziumuojama. Papildomai pažymėtina, kad Pacientė kelių dienų laikotarpiu du kartus kreipėsi į VšĮ Šilutės ligoninę, po antro kreipimosi vėl išsiųsta namo gydytis ambulatoriškai tos pačios dienos vakare mirė. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovams (artimiausiems šeimos nariams) jos mirtis buvo netikėta ir sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus.
50. Atsakovė VšĮ Šilutės ligoninė taip pat laikosi pozicijos, kad ji turi būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės arba ieškovo A. T. reikalaujama žala mažinama, be kita ko, ir CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog Pacientė rūpinosi savo sveikata dar iki jos pirmojo apsilankymo ligoninėje, o vėliau vykdė gydytojų rekomendacijas ir dėjo pastangas sveikatai kilusiai žalai išvengti. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti minėtą normą. Pacientė kreipėsi į ligoninę dėl skausmo krūtinės srityje. Iš Ekspertizės akto matyti, kad tuo metu Pacientei jau buvo prasidėjęs miokardo infarktas. Ekspertai nenustatė, kad gydytojos rekomendacijos vartoti aspiriną laikymasis būtų turėjęs reikšmingos įtakos minėtos ligos eigai ir kilusioms pasekmėms. Pacientė nedelsdama pakartotinai kreipėsi į ligoninę dėl to paties juntamo skausmo, todėl negalima konstatuoti, kad ji pati nesirūpino savo sveikata ir mirė dėl savo pačios kaltės. Taigi, atsakovės argumentai nesudaro pagrindo sumažinti skundžiamu sprendimu nustatytą ieškovui A. T. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą ar, juo labiau, atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
51. Ieškovai J. N. ir A. T. (Pacientės pilnamečiai vaikai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo jiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu (kiekvienam po 5 000 Eur). Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad toks atlyginimo dydis nėra pakankamas jų patirtai žalai kompensuoti.
52. Kaip minėta, tiek pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą (PTŽSAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. sausio 1 d., 13 straipsnį) teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento pilnamečiai vaikai, jeigu santykiai su pacientu buvo gana artimi ir glaudūs, pasižymintys nuolatiniu pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovams J. N. ir A. T., iš esmės pripažino, kad jų santykiai su motina buvo pakankamai artimi ir glaudūs. Teismas atsižvelgė į pačių ieškovų paaiškinimus, kad J. N. ir A. T. sukūrė savo šeimas, turi savo vaikų, gyvena atskirai nuo tėvų, pas kuriuos (arba tėvai pas juos) atvažiuodavo pasisvečiuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pilnamečius vaikus J. N. ir A. T. su jų motina siejęs emocinis ryšys, tarpusavio santykių artumas ir glaustumas yra silpnesnio pobūdžio, nei tarp sutuoktinių A. T. ir I. T. Ieškovų apeliaciniame skunde teigiama, kad su motina juos siejo labai stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo išlikę artimi ir glaudūs santykiai, netikėta motinos mirtis jiems sukėlė ypač didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie nepagrįstai įvertinti net 6 kartus mažesnėmis piniginėmis sumomis, nei sutuoktinio atveju. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieškovai byloje yra pateikę ir rašytinius trijų liudytojų parodymus, patvirtintus notaro. Šie argumentai ir įrodymai yra subjektyvaus pobūdžio ir, vertinant juos bylos aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovams J. N. ir A. T. padarytos neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai (CPK 185 straipsnis).
53. Ieškovai nurodo, kad atsakovės gynybos pozicija, neigiant savo darbuotojų neteisėtus veiksmus kaip sukėlusius ar galėjusius sukelti žalą Pacientei ir įrodinėjant jos pačios kaltę, sukūrė neapibrėžtumą, kuris papildomai sukėlė ieškovams stiprius dvasinius išgyvenimus. Šis argumentas stokoja pagrįstumo. Nors VšĮ Šilutės ligoninės 2017 m. lapkričio 27 d. vidaus medicininio audito ataskaitoje konstatuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Pacientei trūkumai ir pažeidimai, Ekspertizės akto išvados nepatvirtina atsakovės darbuotojų tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovų teigimu, duomenys medicininiuose dokumentuose galėjo būti iškraipomi tam, kad būtų pateisintas gydytojų neveikimas, apsunkintas aplinkybių aiškinimasis. Tačiau tai tėra prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Taigi, aptarti argumentai nesudaro pagrindo padidinti skundžiamu sprendimu nustatytą ieškovams J. N. ir A. T. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.
54. Pažymėtina, kad ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra išskirtinai mažesnis ar didesnis nei kitose pagal faktines aplinkybes panašaus pobūdžio civilinėse bylose priteistos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010, kurioje dėl netinkamo gydymo mirusios pacientės (suaugusio asmens) tėvams priteista po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-458-516/2017, kurioje dėl netinkamo gydymo mirusio paciento sutuoktiniui priteista 13 000 Eur, o pilnamečiams vaikams – po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo).
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo
55. Ieškovė J. N. prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės 2 750 Eur išlaidas, patirtas dėl kapavietės sutvarkymo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šios išlaidos buvo patirtos jau po Komisijos sprendimo priėmimo, todėl reikalavimas atlyginti šią turtinę žalą, kilusią dėl Pacientės mirties, privalomo ikiteisminio nagrinėjimo metu negalėjo būti pareikštas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai, nesutikdami su Komisijos sprendimu, inicijavo teisminį ginčo nagrinėjimą, o papildomai pareikštas reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą (laidojimo išlaidas) yra išvestinio pobūdžio ir gali būti tenkinamas esant nustatytoms visoms kitoms būtinoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo šį reikalavimą, juolab kad atsakovė šiuo aspektu sprendimo neskundžia.
56. Pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.
57. Apeliaciniame skunde atsakovė VšĮ Šilutės ligoninė nesutinka su teismo priteistu ieškovei 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, kad jos sumokėta suma kapavietei įrengti atitinka protingumo kriterijų, ir kad kapavietė įrengta ne keliems šeimos nariams. Ieškovė byloje pateikė su UAB „Sibrusta“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą sutartį dėl kapavietės sutvarkymo darbų. Sutartyje nurodyta darbų bendra kaina su PVM 2 750 Eur. Minėta įmonė ieškovei 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą sutartyje nurodytai sumai apmokėti. Tos pačios datos kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovė sąskaitą apmokėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šias su Pacientės laidojimu susijusias ieškovės patirtas išlaidas vertinti kaip nepagrįstas ar akivaizdžiai neprotingas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
58. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų reikalavimus, teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, t. y. iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė visas būtinas sąlygas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, nustatydamas ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus reikšmingus kriterijus. Šalių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (jo dalį, kuria išspręsti materialiniai reikalavimai), todėl skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
59. Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka ir su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Jų nuomone, turi būti laikoma, kad ieškovų reikalavimai patenkinti visiškai, nes įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, o pats žalos dydžio nustatymas yra subjektyvi ieškovų pozicija, kurią teismas patvirtina arba ne. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Ieškovai pareiškė turtinius reikalavimus, kuriuos teismas tenkino iš dalies. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
60. Ieškovai nurodo, kad atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą yra aiškiai per didelės. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė VšĮ Šilutės ligoninė pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, kad turėjo 5 724,61 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Įvertinus pateiktas išlaidų detalizacijas, nenustatyta, kad šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už atitinkamo pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas. Šios bylos sudėtingumas ir atsakovės advokatės darbo bei laiko sąnaudos taip pat nesudaro pagrindo mažinti atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista.
61. Atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas negalėjo priteisti iš atsakovės žyminio mokesčio, nes ieškovai šių išlaidų nepatyrė. Ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą ieškinį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai atleisti, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
62. Ieškovė J. N. apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas 1 700 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą dydžio, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės priteistina visa nurodyta išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Šilutės ligoninės (juridinio asmens kodas 277329430) 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis