Civilinė byla Nr. 2YT-3794-1021/2020

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00542-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.5.11; 3.2.3.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 21 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko (duomenys neskelbtini) skundus dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis Algimantas Maliukevičius, išieškotoja (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2020 m. gegužės 21 d. buvo priimtas antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2020-05-14 patvarkymas Nr. S-20-135-5452 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 netenkinti 2020-05-07 antstolio kontoroje gauto skolininko (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, kuriame prašoma panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S- 20-135-503 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-5022 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, pagal jį iškelta civilinė byla Nr. 2YT-3794-1021/2020 (b. l. 9).

2020-05-14 patvarkyme Nr. S-20-135-5452 antstolis nurodo, kad skolininko skundas atmestinas, remiantis šiais argumentais: išieškotojas (duomenys neskelbtini) 2020-05-04 antstolio kontorai pateikė Kauno apygardos teismo 2020-04-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-521- 773/2019. Vadovaudamasis CPK 651 str. įtvirtinta tvarka, antstolis patikrino ir nustatė, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl 2020- 05-04 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967. Skolininkas 2020-05-06 skunde prašo panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, argumentuodamas tuo, kad kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad skolininkas, pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-21 sprendimo civilinėje byloje vykdymą, o Kauno apygardos teismas nusprendė prašymą nagrinėti, nereiškia, kad skolos išieškojimas neturi būti vykdomas. Priešingai, kaip nurodyta Kauno apygardos teismo 2020-04-30 nutartyje, „prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimas nėra pagrindas neišduoti ieškovei vykdomojo rašto jos prašymu, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patenkinti ieškovės reikalavimai (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismas vykdomuosius raštus išdavė įvertinęs, kad klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo sprendimas per se netrukdo išduoti vykdomųjų raštų, taip pat įvertinęs tikėtiną proceso pagal pareikštą prašymą trukmę, jei teismo procesinis sprendimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtų apskųstas apeliacine tvarka. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo procesas pagal ieškovės pareikštą ieškinį vyksta nuo 2015 m. kovo 17 d. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad vykdomojo rašto išdavimo atidėjimas iki nebus išspręstas atsakovų prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą gali nepagrįstai suvaržyti ieškovės teisę įgyvendinti teismo sprendimu pritaikytas jos pažeistų teisių gynybos priemones. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Taigi, Kauno apygardos teismui, išnagrinėjus vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš esmės ir nusprendus jį išduoti suponuoja išvadą, kad išieškotojas turi teisę pateikti jį vykdymui, o jo priėmimo vykdyti teisėtumo klausimas vertintinas tik CPK 651 str. 2:‘d. pagrindais, kurių pažeidimo skolininkas skunde nenurodė. Teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-521-773/2019 yra vykdomosios bylos Nr. 0135/20/00359 pagrindas ir antstolis jį vykdyti privalo tokia apimtimi, kokia yra surašytas. Vadovaujantis CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau be atskiros teismo nutarties antstolis negali sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmų ir laukti kol teismai išnagrinės (duomenys neskelbtini) ir A. S. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. S., (duomenys neskelbtini) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. CPK 627 str. numatė, jog antstolis neturi teisės be pagrindo savo iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą, jam suteikta teisė atidėti vykdymo veiksmus tik išieškotojui prašant. Nesant tokio išieškotojo prašymo, antstolis veiktų ultra vires. 2020-04-30 Kauno apygardos teismas nagrinėdamas ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, „Teismui išdavus ieškovei vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra (CPK 586 straipsnis). CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Antstolio vykdomo proceso metu taikomo arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio butų galima išieškoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2-471-943/2020). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vykdymo procese taip pat gali kilti poreikis taikyti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, tarp jų ir turto areštą, o pagal BK 658 straipsnio 2 dalį, antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 1267/2014). Teismo vertinimu, toks teisės normų aiškinimas, reiškia, kad išdavus ieškovei vykdomuosius raštus, įgalinančius ieškovę pradėti vykdymo procesą, teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas vykdymo procese antstoliui suteiktais įgalinimais. Išieškotojas, naudodamasis savo teise, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui pateikė prašymą areštuoti skolininkui priklausantį turtą, įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, motyvuodamas tuo, kad „skolos suma yra didelė, o teismų praktikoje tai jau pripažįstama kaip vienas kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, be to, šio konkretaus ginčo atveju skolininko nesąžiningas elgesys rodo jo tikslą kiek įmanoma ilgiau išvengti išieškotojo naudai priimto teismo sprendimo vykdymo - t.y. skolininkas yra pateikęs prašymą neišduoti išieškotojui jo prašomo vykdomojo rašto, nenurodydamas tam jokio teisinio pagrindo] kuriuo remiantis vykdomųjų raštų išdavimas galėtų būti stabdomas / nukeliamas, o tokio prašymo tikslas yra vienintelis — vilkinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo vykdymą. Dar daugiau, skolininkas yra patvirtinęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti (kas aiškiai rodo nesąžiningą skolininko elgesį, nes turto jis turi), todėl šiuo atveju būtina areštuoti visą skolininko turtą tam, kad jis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų apskritai negalimas. Atsižvelgiant į tai, jog byla tęsiasi daugiau nei 5 metus ir į tai, jog skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai apskritai sieks jo išvengti”. 2020-05-05 antstolis, vadovaudamasis CPK 658 str. 2 d., įvertinęs išieškotojo prašymą bei faktines aplinkybes, skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmę bei skolos mastą priėmė patvarkymą Nr. S-20-135-5022, kuriuo nusprendė areštuoti skolininkės (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas jai priklausančiose banko sąskaitose, žemės sklypus unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog raginimo laikotarpiu antstolis nesiėmė turto realizavimo veiksmų, tik pritaikė minimo turto areštą. Apribojimas taikomas tam, kad skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų būtų užtikrintas realus vykdomojo dokumento įvykdymas ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimas. 2020-05-04  antstolis parengė įpareigojimą Nr. S-20-135-4996 skolininkui per 10 dienų pateikti turimo turto sąrašą bei jo vertę, kad būtų galima nustatyti faktinę skolininko turtinę padėtį bei, užtikrinant skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, koreguoti areštuoto turto turinį bei mastą, tačiau skolininkais įpareigojimo dar neįvykdė. Skolininko laukimas iki paskutinės termino dienos suponuoja išvadą, kad jis nededa pastangų bendradarbiauti vykdymo procese, ko pasėkoje patiria neigiamas pasekmes. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-135-4979 skolininkui asmeniškai įteiktas 2020- 05-05, taigi terminas jį įvykdyti 2020-05-15. Vadovaujantis CPK 624 str., priverstinio vykdymo „veiksmai būtų pradėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą - anksčiau, negu Kauno apygardos teismas priimtų sprendimą dėl skolininko prašymo išdėstyti 2020-04-21 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2A-657-407/2020 vykdymą, kurio nagrinėjimo posėdis numatytas 2020-05-20. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas teismo prašo išdėstyti skolos mokėjimą per 18 mėn. laikotarpį, suponuoja išvadą, kad jis pats neketina skolos sumokėti per raginimo laikotarpį (iki 2020-05-15 d.), taigi 2020-05-05 antstolio priimtas patvarkymas areštuoti skolininko turtą įteikus raginimą įvykdyti sprendimą negali pažeisti skolininko teisės įvykdyti raginimą geruoju. 2020-05-13 antstolio kontoroje gauta Marijampolės apylinkės teismo nutartis sustabdyti išieškojimą antstolio Algimanto Maliukevičiaus žinioje esančioje -vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, jog lėšos, kurios buvo nurašytos nuo skolininko banko sąskaitos buvo saugomos antstolio kontoros depozitinėje sąskaitoje be intencijos į jas, skirstyti nesibaigus raginimo įvykdyti sprendimą terminui. Vadovaujantis šia teismo nutartimi, buvo panaikintas 2020-05-05 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023, tačiau siekiant apsaugoti išieškotojo interesus bei palaikant antstolio poziciją dėl lėšų arešto; taikymo būtinumo priimtas nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, pagal kurį lėšos nenurašomos, bet areštuojamos ir saugomos skolininko sąskaitoje iki atskiro antstolio nurodymo (b. l. 3-4);

2020-05-06 skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žinodamas apie byloje gautą pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo 2020 m. balandžio 27 d. išieškotojas Kauno apygardos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams (t. y. pareiškėjui ir atsakovui A. S.) priklausantį turtą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu išieškotojo naudai priteistų sumų ribose. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi byloje atmetė šį išieškotojo prašymą kaip nepagrįstą ir atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą pareiškėjo turtui. Šioje nutartyje Kauno apygardos teismas aiškiai nurodė, jog nėra objektyvių įrodymų apie pareiškėjo nesąžiningumą. 2020 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismui išdavus byloje vykdomąjį raštą Išieškotojas jį pateikė vykdyti antstoliui. Vykdomąjį raštą antstolis priėmė 2020 m. gegužes 5 d. patvarkymu Nr. S-20-135-4967 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi byloje priėmė pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei dėl sprendimo vykdymo tvarkos dar tik bus sprendžiama 2020 m. gegužės 20 d. 10 val. 00 min. žodiniame teismo posėdyje Kauno apygardos teisme. Taigi šiuo metu negali būti vykdomi jokie skuboti vykdymo (išieškojimo) veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, kadangi sprendimo vykdymo (išieškojimo) tvarka Kauno apygardos teismo dar bus nustatyta. Akivaizdu, kad antstolis, reikalaujamas išieškotojo, skubotai ėmėsi neteisėtų išieškojimo veiksmų vien tik, kad kuo didesnės sumos būtų išieškotos iš pareiškėjo ir A. S. iki Kauno apygardos teismas nustatys išieškojimo veiksmų tvarką. Dėl nurodytų priežasčių yra būtina, jog antstolis (arba teismas) panaikintų 2020 m. gegužės 5 d. priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2020 m. gegužės 5 d. pareiškėjas gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą (toliau - raginimas), kuriame raginama per 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti iš viso 1 362 843,53 EUR į antstolio depozitinę sąskaitą. Tenkinęs išieškotojo 2020 m. gegužės 4 d. prašymą taikyti areštą visam pareiškėjo turtui iškart išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą gera valia, 2020 m. gegužės 5 d. antstolis Vykdomojoje byloje nepagrįstai ir neteisėtai atliko šiuos priverstinio išieškojimo veiksmus: priėmė patvarkymą Nr. S-20-135-4967 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (toliau - X Patvarkymas/1); priėmė patvarkymą Nr. S-20-135-5022, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjo pinigines lėšas jam priklausančiose banko sąskaitose bei žemės sklypus unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); surašė turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024 pareiškėjo turtui, arešto mastas - 1 362 762,51 EUR; priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023, kuriuo antstolis nurodė priverstinai nurašyti 1 362 762,51 EUR pareiškėjo ,, banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Kitaip tariant, Kauno apygardos teismui dar net nespėjus išspręsti dėl išieškojimo iš pareiškėjo turto vykdymo tvarkos bei nesuėjus raginime nustatytam 10 dienų terminui geranoriškai sumokėti įsiskolinimą, antstolis ėmėsi skubių priverstinio išieškojimo veiksmų. Pažymėtina, kad patvarkymai, turto arešto aktas ir nurodymas yra nepagrįsti ir neteisėti. Šiuo metu nėra nustatyta sprendimo vykdymo (išieškojimo) tvarkos bei ji dar tik bus nustatoma Kauno apygardos teisme 2020 m. gegužės 20 d. Kaip minėta, 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas byloje priėmė pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nustatė išieškotojui 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti bei šį prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 20 d. 10 val. 00 min. Kauno apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo tvarka šiuo metu byloje dar tik bus nustatyta bei dėl jos nustatymo bus sprendžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. posėdyje, šiuo metu negali būti skubotai priimami ir vykdomi jokie vykdymo (išieškojimo) veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Tuo tarpu priimtu patvarkymu ir turto arešto aktu antstolis jau areštavo pareiškėjo turtą (įskaitant ir pinigines lėšas) visai išieškojimo sumai bei nurodymu jau nurodė visą išieškojimo sumai nurašyti pareiškėjo pinigines lėšas esančias banko sąskaitoje, t. y. nurodytais veiksmais nepagrįstai ir neteisėtai jau vykdomas priverstinis išieškojimas pareiškėjo atžvilgiu. Skubotais priverstinio išieškojimo veiksmais jau sukelta itin didelė žala pareiškėjui, nes areštuotos piniginės lėšos yra reikalingos pareiškėjo veiklos tęstinumui, o priverstiniu vykdymu net nesuėjus raginime nustatytam terminui ir nesulaukus Kauno apygardos teismo sprendimo dėl skolos sumokėjimo tvarkos iš esmės, yra užkertamas kelias pareiškėjui geranoriškai apmokėti įsiskolinimą, tuo pačiu visiškai ignoruojamas tas faktas, kad Kauno apygardos teismas gali numatyti visiškai kitokią išieškojimo tvarką, negu ta, kurios šiuo metu ėmėsi antstolis. Būtent todėl pareiškėjas ir pateikė teismui nurodytą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kad būtų užtikrinta tolimesnė pareiškėjo veikla, o tuo pačiu - ir sprendimo įvykdymas iš pareiškėjo gaunamų pajamų. Vien 2020 m. kovo mėnesį pareiškėjas apie 60 000 EUR sumą skyrė darbo užmokesčiui išmokėti (šiuo metu įmonėje dirba 111 darbuotojų ), apie 21 000 EUR mokėjimams į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, apie 14 000 EUR pridėtinės vertės mokesčio mokėjimams į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Už 2019 metus pareiškėjas taip pat sumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą 42 664 EUR pelno mokesčio. Kitaip tariant, kas mėnesį išmokant darbo užmokestį bei privalomus mokėti mokesčius pareiškėjas sumoka apie 100 000 EUR. Nesulaukus sprendimo vykdymo išdėstymo tvarkos, kurią nustatys posėdyje Kauno apygardos teismas, antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą, pareiškėjas nebegalės vykdyti atsiskaitymo už reikalingas žaliavas produkcijos gamybai, apmokėti sąskaitų už elektros; energiją, vandenį, mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, mokesčių ir pan. Kitaip tariant, pareiškėjo veikla bus visiškai paralyžiuota, kas reikš ir šios įmonės veiklos pabaigą, tuo pačiu - ir darbo santykių su darbuotojais pabaigą (jų šiai dienai yra net 111) bei įmonei grės bankrotas, dėl ko kils itin neigiamos pasekmės visam Vilkaviškio regionui. Kaip, minėta 2020 m. gegužės 20 d. 10 val. 00 min. Kauno apygardos teisme paskirtas teismo posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarkos. Skubotais priverstinio išieškojimo veiksmais, t. y. piniginių lėšų nurašymu bei pritaikytu turto areštu, ne tik bus sukelti negrįžtami ir neatitaisomi neigiami padariniai, t. y. bus padaryta didžiulė žala pareiškėjui ir jo darbuotojams, bet ir nurodytas teismo posėdis Kauno apygardos teisme taps beprasmiškas, kadangi pareiškėjui negailint vykdyti veiklos ir gauti pajamų bei dėl to nebegalint vykdyti sprendimo nebeteks reikšmės sprendimo vykdymo išdėstymas. Taigi yra būtina panaikinti skubotai priimtus - patvarkymą, kuriuo priimtas vykdyti vykdomasis raštas, patvarkymą - turto arešto aktą bei nurodymą ir pirma sulaukti nurodyto 2020 m. gegulės 20 d. Kauno apygardos teismo posėdžio, kuriame bus nustatytą teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka, atitinkamai pagal kurią ir turės būti vykdomas teismo sprendimas. Antstolio veiksmais yra nepagrįstai nepaisoma raginime įtvirtinto 10 dienų procesinio termino. 2020 m. gegužės 5 d. pareiškėjas gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame raginama per 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti išviso 1 362 843,53 EUR į antstolio depozitinę sąskaitą. Raginime nurodoma, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus praeitas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Net neprasidėjus raginime nurodytam terminui, 2020 m. gegužės 5 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 1 362 762,51 EUR į pareiškėjo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų. CPK 624 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu skolininkas per raginime vykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti .priverstinai. Taigi antstolio 2020 m. gegužės 5 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines, lėšas yra visiškai nepaisoma CPK 624 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos ir raginime įtvirtinto 10 d. procesinio sprendimo termino bei tuo yra paneigiama raginimo įvykdyti sprendimą reikšmė. Atitinkamai nurodymas negalėjo būti priimtas bei turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Antstolis netinkamai taikė CPK 658 str. 2 d. bei nepagrįstai ir neteisėtai areštavo pareiškėjo turtą - 2020 m. gegužės 5 d. antstolis priėmė patvarkymą bei surašė turto arešto aktą, kuriais areštavo pareiškėjo turtą. Turto arešto mastas - 1 362 762,51 EUR. Patvarkymas areštuoti pareiškėjo turtą yra grindžiamas tuo, jog išieškotojas 2020 m. gegužės 4 d. pateikė antstoliui prašymą, kuriame deklaratyviai nurodė, jog neva skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai apskritai sieks jo išvengti bei prašė antstolio taikyti areštą visam pareiškėjo turtui, iškart išsiuntus raginimą įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Neįtikėtina, tačiau vien šių deklaratyvių, nesąžiningų ir niekuo nepagrįstų išieškotojo teiginių pakako, kad antstolis priimtų patvarkymą bei areštuotų pareiškėjo turtą. Patvarkyme taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad skolos suma yra didelė, neareštavus skolininkui priklausančio turto, skolos išieškojimas gali nepagrįstai užsitęsti. Taigi antstolis patvarkyme vadovavosi skolos sumos dydžio kriterijumi, kuriuo teismų praktikoje nesivadovaujama. Išieškotojo teiginiai, jog pareiškėjas neva ,,visais manomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai apskritai sieks jo išvengti“ yra jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jokiais įrodymais nepagrįsti bei yra nesąžiningi. Išieškotojas nurodytu 2020 m. gegužės 4 d. prašymu areštuoti pareiškėjo turtą kreipėsi į antstolį tik po to, kai Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2-521-773/2019 atmetė išieškotojo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą pareiškėjo turtui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu išieškotojo naudai priteistų sumų ribose. Šioje Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2-521-773/2019 nurodyta, kad „ieškovė (t. y. išieškotojas) atsakovų (t. y. jų tarpe pareiškėjo) nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad jie pasinaudojo procesine teise pareikšti prašymus, tame tarpe ir prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu toks atsakovų elgesys savaime negali būti laikomas nesąžiningu, kol nėra išnagrinėtas atsakovų prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą pagrįstumas, nes teisė teikti tokį prašymą numatyta CPK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovai teikdami prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atvirai atskleidė duomenis apie turimo turto kiekį ir apimtį, šios aplinkybės tapo žinomos ir ieškovei. Todėl tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai slepia turtą ar ketina jį perleisti. Dėl priteistos sumos dydžio, teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui tyra didelė, vien ši aplinkybė per se negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835M64/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018 ir kt.). Todėl nesant objektyvių įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą, taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat nebūtų pagrindo. Taigi nurodytoje nutartyje Kauno apygardos teismas laikė nepagrįstais išieškotojo teiginius apie pareiškėjo menamą nesąžiningumą bei pripažino, kad nėra objektyvių įrodymų apie pareiškėjo nesąžiningumą. Minėtas aplinkybes, t. y. pareiškėjo sąžiningumą, patvirtina ir 2016 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2016. Šia nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė išieškotojo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - pareiškėjo turto areštą bei nurodė, kad „sutiktina su atsakovų (t. y. jų tarpe pareiškėjo) argumentu, jog ieškovės (t. y. išieškotojo) įrodinėjamą aplinkybę, kad atsakovai gali slėpti ar perleisti savo turtą paneigia ir aplinkybė, kad atsakovas A. S. jai bylos nagrinėjimo metu 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigiję nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinis teismas toje pačioje nutartyje taip pat nurodė, kad teismas nenustatė atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie sudarytų pagrįstą prielaidą spręsti, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu ketintų slėpti, perleisti turtą, minėta situacija ir šiai dienai nėra pasikeitusi. Antstolis patvarkymu areštavo pareiškėjo turtą iškart išsiuntus raginimą įvykdyti teismo sprendimą remdamasis be kita ko tuo, jog atsižvelgiant į tai, kad skolos suma yra didelė, neareštavus skolininkui priklausančio turto, skolos išieškojimas gali nepagrįstai užsitęsti. Pažymėtina, kad CPK 658 str. 2 d. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Aiškindamas CPK 658 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2S-512-425/2018 yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo manymu, CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos tik tuo atvejui jei kyla pagrįstos abejonės dėl skolininko ketinimų paslėpti turtą. Byloje nėra pateikti jokių įrodymų ar nurodytų aplinkybių, kurios pagrįstų CPK 658 straipsnio 2 dalies taikymą skolininkės UAB „Galinta ir partneriai“ atžvilgiu vykdomojoje byloje <...> apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolei R. G. nebuvo pagrindo priimti 2018 m. vasario 28 d. patvarkymą N r. 009/18/00296/S-519, areštuoti UAB „Galinta ir partneriai“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl šis patvarkymas naikintinas“. Taigi antstolis patvarkymu negalėjo įteikęs ar išsiuntęs raginimą iškart areštuoti pareiškėjo turtą, remdamasis tuo, jog iš Pareiškėjo išieškotina suma yra didelė, kadangi CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos tik tuo atveju, jei kyla pagrįstos abejonės dėl skolininko ketinimų paslėpti turtą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ą2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-134-516/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837- 236/3018 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjas niekada nesistengė paslėpti savo turimo turto, vengti teismo sprendimo byloje vykdymo. Kaip minėta, išieškotojas 2020 m. gegužės 4 d. prašymo antstoliui areštuoti pareiškėjo turtą nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, o anksčiau nurodytomis nutartimis Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė pareiškėjo nesąžiningų veiksmų bei pripažino, jog nėra objektyvių įrodymų apie pareiškėjo nesąžiningumą. Atitinkamai nesant nustatyta pareiškėjo nesąžiningumo patvarkymu bei Turto arešto aktu negalėjo būti taikomas areštas pareiškėjo turtui, dėl ko patvarkymas ir turto arešto aktas turi būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš esmės visą laiką elgęsis sąžiningai, niekada savo turto nebandęs slėpti ir niekada nebandęs nesąžiningai išvengti teismo sprendimo vykdymo, dabar būtent dėl to susilaukė itin neigiamų pasekmių. Antstoliui ignoruojant tą faktą, kad pareiškėjas visą laiką elgėsi sąžiningai, sulaukęs jam nepalankaus teismo sprendimo neėmė slėpti turimo turto, ir nedelsiant areštavus visą pareiškėjo turtą remiantis vien tik šališkais išieškotojo motyvais apie tariamą pareiškėjo nesąžiningumą, Pareiškėjo veikla šiai dienai neteisėtais antstolio veiksmais yra apsunkinta tik todėl, kad pats pareiškėjas elgėsi sąžiningai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašo: panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S- 20-135-4967 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20- 135-5023 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-5022 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024 vykdomojoje byloje 0135/20/00359 (b. l. 5-8);

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2020 m. gegužės 21 d. buvo gautas ir 2020 m. gegužės 26 d. priimtas antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2020-05-20 patvarkymas Nr. S-20-135-6206 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 netenkinti 2020-05-14 antstolio kontoroje gauto skolininko (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, kuriame prašoma panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) visų jai priklausančių banko sąskaitų 1.344,49 Eur sumai, pagal jį iškelta civilinė byla Nr. 2YT-3845-831/2020 (b. l. 14);

2020-05-20 patvarkyme Nr. S-20-135-6206 antstolis nurodo, kad 2020-05-14 antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoroje gautas skolininko (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 (2020-05-13 nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą). Skunde skolininkas prašo panaikinti 2020-05-13 dienos antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) visų jai priklausančių banko sąskaitų, 1344.680,49 EUR sumai. Šis skolininko (duomenys neskelbtini) skundas vertintinas kaip 2020-05-14 gauto skundo tęsinys ir nagrinėtinas kartu, kadangi skundžiamas antstolio nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-135-5388 pakeitė anksčiau priimtą (2020-05-05) ir kartu su kitais veiksmais apskųstą antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5387, kuris antstolio buvo išnagrinėtas 2020-05-14 patvarkymu netenkinti skolininko skundo Nr. S- 20-135-54 52 ir atiduotas Marijampolės apylinkės teismui dėl tolimesnio skolininko skundo nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3794-1021/2020. 2020-05-05 antstolis Algimantas Maliukevičius priėmė patvarkymą Nr. S-20-135-5022, kuriame 'nusprendė areštuoti skolininkės (duomenys neskelbtini) lėšas jai priklausančiose banko sąskaitose, žemės sklypus unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Toks patvarkymas priimtas, patenkinus išieškotojo (duomenys neskelbtini) prašymą pritaikyti turto areštą iškart išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą, nepažeidžiant CPK 658 str. 2 d. nuostatų, išnagrinėtas 2020-05-14 patvarkymu netenkinti skolininko skundo Nr. S-20-135-5452 ir perduotas teismui. Kol teismas nenusprendė kitaip, antstolio patvarkymas taikyti turto areštą įteikus raginimą įvykdyti sprendimą yra galiojantis ir teisėtas. 2020-05-12 Marijampolės apylinkės teismui priėmus nutartį Nr. e2SP-3493-1021/2020 antstoliui uždrausta atlikti, t. y. „nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, jog vadovaujantis šia nutartimi, antstolis panaikino nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau areštuoti lėšas saugant skolininko banko sąskaitose, teismas neuždraudė, o tebegaliojant antstolio patvarkymui taikyti turto areštą įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, teisėtu laikytinas ir nurodymas netraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Vadovaujantis CPK 689 str. 2 d., antstolis Algimantas Maliukevičius 2020-05-05 PLAIS pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Areštuota suma sudarė 136 2762,51 Eur, kuri susideda iš 1 048 085,63 Eur skolos ir 2020-05-05 paskaičiuotų metinių palūkanų 314 676,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo nurašyta 18 082,02 Eur, priimant nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš pirminės, areštuotos sumos buvo išminusuotos nurašyta suma ir areštuotas likutis, t. y. 1 344 680,49 Eur. Pažymėtina, kad teismas priteisė ne tik 1 048 085,63 Eur skolą, bet ir 6 % metines palūkanas, taigi areštas pritaikytas visos skolos sumai ir negali būti laikytinas pertekliniu ir viršijančiu išieškotiną sumą. Skolininkas 2020-05-12 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo interpretuoja plečiamai ir antstolio prašo atlikti veiksmus, kurių teismas nenurodė - grąžinti pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo skolininko sąskaitų laikotarpyje 2020-05-05 - 2020-05-13. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) klaidingai nurodo sumą, kuri buvo nurašyta, t. į. antstolio kontoros depozitinę sąskaitą: pateko 18 082,02 Eur, o ne 33269,75 Eur. Vadovaudamasis Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, antstolis pinigines lėšas saugo depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas sprendimas: ar lėšos grąžintinos skolininkui, ar pervestinos išieškotojui. Antstolis vykdydamas vykdomąją bylą dėl skolos išieškojmo iš (duomenys neskelbtini) nedraudžia ir neriboja skolininko ekonominės veiklos. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nepatogumų, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Pažymėtina, kad nuo vykdomosios bylos užvedimo 2020-05-04, skolininkas nedėjo pastangų bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese, nenurodė kito turto, kurį areštavus butų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, Antstoliui 2020-05-04 įpareigojus skolininkui pateikti informaciją apie turimą turtą, paskutinę termino dieną (2020-05-15 ) jis atsiuntė atsakymą, jog įpareigojimo turinys jam nėra aiškus, terminas per trumpas (nors antstoliui su skolininku bendraujant telefonu patikino, jog informacija yra rengiama, terminas nebus pažeistas ir įpareigojimo turinio pastabų neišsakė) bei pateikė keletą sutarčių, kurios nėra naudingos išieškojimo procesui, pelno nuostolio ataskaitą, kurią jau buvo pateikęs anksčiau bei ilgalaikio turto žiniaraštį. Antstolis Algimantas Maliukevičius siekia įvykdyti teismo sprendimą bei užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, jeigu skolininkui grės bankrotas, tai tik dėl paties skolininko veiksmų, visų pirma, dėl pačios skolos atsiradimo, taip pat dėl bendradarbiavimo vykdymo procese stokos.Vadovaujantis CPK 510 str. 3 d. ir tuo, kas išdėstyta, patvarkantis netekinti (duomenys neskelbtini) 2020-05-14 skundo ir perduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams dėl tolimesnio nagrinėjimo (b. l. 15)

2020-05-14 skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2020-05-13 vykdomojoje byloje buvo priimtas antstolio nurodymas Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) visų jai priklausančių banko sąskaitų. Suma, kurią draudžiama pareiškėjui išmokėti yra 1.344.680,49 EUR. Pareiškėjas paduoda skundą dėl minėto 2020-05-13 dienos antstolio nurodymo Nr. S-20-135-5388, bei nurodo ir kitas svarbias faktines aplinkybes: 2020-05-05 dieną pareiškėjas gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame raginama per 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti iš viso 1.362.843,53 EUR į antstolio depozitinę sąskaitą. Raginime nurodoma, kad „..neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Net neprasidėjus raginime nurodytam terminui, 2020 m. gegužės 5 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 1.362 762,51 EUR pareiškėjo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų. CPK 624 str. 1 d. įtvirtinta, kad „... jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.“ Taigi, antstolio 2020-05-05 dienos nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra visiškai nepaisoma CPK 624 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos ir Raginime įtvirtinto 10 dienų procesinio termino bei tuo yra paneigiama raginimo įvykdyti sprendimą reikšmė. Atitinkamai nurodymas negalėjo būti priimtas bei turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Nežiūrint į tai pastarasis antstolio nurodymas buvo vykdomas ir iš pareiškėjo banko sąskaitų būvą, priverstinai nurašytos lėšos sumoje 33.269,75 EUR. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2SP-3493-1021/2020 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nuspręsta sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2020-05-06 skundas dėl antstolio veiksmų. Jokių kitų apribojimų, tokių kaip, kad uždrausti ar apriboti pareiškėjui verstis ekonomine veikla, patvarkymais nustatyta nebuvo. Tačiau esant dideliems piniginiams suvaržymams, nustatytiems patvarkymais ir skundžiamu 2020-05-13 antstolio nurodomu, šiai dienai praktiškai jokia ekonominė pareiškėjo veikla nėra' įmanoma. Galiojant skundžiamam antstolio nurodymui pareiškėjas nebeturi apyvartinių lėšų veiklos vykdymui bei atsiskaitymams. 2020-05-13 dienos antstolio nurodymas, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš pareiškėjo visų jai priklausančių banko sąskaitų, bei draudimas išmokėti 1.344.680,4 EUR sumą yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti skubiai panaikintas, nes galioja Marijampolės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-3493- 1021/2020 skubiai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; antstolis viršijo savo įgaliojimus, nes priverstinai nurašęs ir iki šiol negrąžinęs pareiškėjo lėšas sumoje 33.269,75 EUR, papildomai 2020-05-13 dienos nurodomu uždraudė iš pareiškėjo sąskaitų vykdyti mokėjimus 1.344.680,49 EUR sumai, t.y. viso antstolis areštavo ir uždraudė disponuoti lėšomis, kuriu bendra suma yra 1.377 950,24 EUR ir ši suma viršija viso piniginio išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 dydį, tokie antstolio veiksmai yra neteisėti ir viršijantys įgaliojimus; Antstolio 2020-05-13 nurodymas taip pat yra perteklinis ir daro ypatingą žalą pareiškėjo komercinei - ūkinei veiklai. Antstolio 2020-05-13 nurodymas, jei jis nebus panaikintas, gali tapti tiesiogine, bei vienintele pareiškėjo nemokumo priežastimi. Pareiškėjas nebegalės vykdyti atsiskaitymo už reikalingas žaliavas produkcijos gamybai, apmokėti sąskaitų už elektros energiją, vandenį, mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, mokesčių ir pan. Kitaip tariant, pareiškėjo veikla bus visiškai paralyžiuota, kas reikš ir šios įmonės veiklos pabaigą, tuo pačiu - ir darbo santykių su darbuotojais pabaigą (jų šiai dienai yra net 111) bei įmonei grės bankrotas, dėl ko kils itin neigiamos pasekmės visam Vilkaviškio regionui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome panaikinti 2020-05-13 dienos Antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) visų jai priklausančių banko sąskaitų, 1.344. 680,49 EUR sumai (b. l. 16-17);

Taip pat Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2020 m. gegužės 26 d. buvo gautas ir 2020 m. gegužės 27 d. priimtas antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2020-05-26 patvarkymas Nr. S-20-135-6396 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 netenkinti 2020-05-20 antstolio kontoroje gauto skolininko (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, kuriame prašoma panaikinti 2020-05-14 dienos antstolio patvarkymą Nr. S-20-135-5453, kuriuo yra patvarkoma netenkinti skolininko prašymų dėl arešto panaikinimo pareiškėjo piniginėms lėšoms bendrovei priklausančiuose banko sąskaitose bei žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat dėl pareiškėjo visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo (b. l. 18);

Antstolis Algimantas Maliukevičius 2020-05-26 patvarkyme Nr. S-20-135-6396 nurodė, kad 2020-05-20 antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoroje gautas skolininko (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 (2020-05-14 patvarkymas Nr. S-20-135-5453 netenkinti skolininko prašymų). Skunde skolininkas prašo panaikinti 2020-05-14 dienos antstolio patvarkymą Nr. S-20-135-5453, kuriuo yra patvarkoma netenkinti skolininko prašymų dėl arešto panaikinimo pareiškėjo piniginėms lėšoms bendrovei priklausančiose banko sąskaitose bei žemės sklypams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat dėl pareiškėjo visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo. Pažymėtina, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 skundžia trečią kartą. Pirmasis skundas gautas 2020-05-07, kuriame prašyta panaikinti 2020-05-05 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-503, patvarkymą Nr. S-20-135-5022 ir turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359. Antstolis Algimantas Maliukevičius 2020-05-14 priėmė patvarkymą netenkinti skolininko skundo Nr. S-20-135-5452 ir atidavė Marijampolės apylinkės teismui dėl tolimesnio skolininko skundo. 2020-05-14 antstolio kontoroje gautas antras skolininko (duomenys neskelbtini) skundas, kuriame prašoma panaikinti 2020-05-13 dienos antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) visų jai priklausančių banko sąskaitų, 1344680,49 EUR sumai. Šis skundas taip pat nebuvo patenkintas ir 2020-06-20 atiduotas Marijampolės apylinkės teismui dėl tolimesnio skolininko skundo nagrinėjimo su patvarkymu Nr. S-20-135-6206. Atsižvelgiant į tai, kad visi trys (duomenys neskelbtini) skundai vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 yra neatsiejamai susiję, kylantys iš 2020-05-05 priimtų patvarkymų, antstolio nuomone, jie turėtų būti nagrinėjami visi kartu. Kaip buvo pasisakyta 2020-05-14 patvarkyme netenkinti skolininko skundo, vadovaujantis CPK 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau be atskiros teismo nutarties, antstolis negali sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmų ir laukti kol teismas nenagrinės (duomenys neskelbtini) ir A. S. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. S., (duomenys neskelbtini) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. CPK 627 str. numato, jog antstolis neturi teisės be pagrindo savo iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą, jam suteikta teisė atidėti vykdymo veiksmus tik išieškotojui prašant. Nesant tokio išieškotojo prašymo, antstolis veiktų ultra vires. Pažymėtina, jog antstolis Algimantas Maliukevičius dar nėra pradėjęs turto realizavimo veiksmų, kol kas tik yra pritaikytas skolininko turto areštas, siekiant užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, tuo atveju, jeigu skolininkas nevykdytų savo įsipareigojimų. Kaip buvo pasisakyta 2020-05-20 patvarkyme netenkinti skolininko skundo, 2020-05-12 Marijampolės apylinkės teismui priėmus nutartį Nr. e2SP-3493-1021/2020 ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo imperatyviai nustatyti veiksmai, kuriuos antstoliui uždrausta atlikti, t. y. „nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų”. Pažymėtina, jog vadovaujantis šia nutartimi, antstolis - panaikino nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau areštuoti, lėšas saugant skolininko banko sąskaitose, teismas neuždraudė, o skolininko prašymai dėl arešto panaikinimo piniginėms lėšoms bendrovei priklausančiose banko sąskaitose bei žemės sklypams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat dėl visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo viršija Marijampolės apylinkės teismo nutarties rezoliucinės dalies turinį, todėl laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-05-12 Marijampolės apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo apskųsta 2020-05-21 ir pakeista 2020-05-26 vietoje frazės „pareiškėja tikėtinai pagrindė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo“ įrašant ,,pareiškėja tikėtinai pagrindė savo skundą dėl antstolio veiksmų“. Pažymėtina, jog skolininkas tapatina Kauno apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2A-521-773/2019 dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir vykdomąją bylą Nr. 0135/20/00359, o skunduose dėl antstolio veiksmų remiasi ne teisiniais argumentais dėl priverstinio vykdymo proceso, o šalutiniais procesais iš civilinės bylos, kurie per se nereiškia antstolio veiksmų neteisėtumo. Bendrai vertinant visus tris skolininko (duomenys neskelbtini) skundus vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 darytina išvada, kad skolininkas vykdymo procese elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikia analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų, nepateikdamas pagrįstų teisinių argumentų ir tokiais savo veiksmais vilkina skolos išieškojimą bei pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Vadovaujantis CPK 510 str. 3 d. ir tuo, kas išdėstyta, patvarkantis netekinti (duomenys neskelbtini) 2020-05-20 skundo ir perduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams dėl tolimesnio nagrinėjimo (b. l. 19).

2020-05-20 skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2020-05-13 pareiškėjas antstolio kontorai pateikė prašymą panaikinti areštą ir grąžinti pinigines lėšas. Pareiškėjas rėmėsi Marijampolės apylinkes teismo 2020-05-12 d. priimta teismo nutartimi Nr. e2SP- 3493-1021/2020, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, uždraudžiant antstoliui Algimantui Maliukevičiui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas Pareiškėjo UAB „A. G.“ skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas 2020-05-13 savo prašyme antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontorai prašė: panaikinti areštą (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms bendrovei priklausančiose banko sąskaitose; panaikinti areštą (duomenys neskelbtini) žemes sklypams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); grąžinti (duomenys neskelbtini) visas priverstinai nurašytas pinigines lėšas. Pareiškėjas paduoda skundą dėl 2020-05-14 dienos antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453, kuriuo antstolis atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą bei nurodo kitas svarbias faktines aplinkybes, kurias dėsto žemiau. Pareiškėjas neginčija vykdomojo rašto išduoto Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019, tačiau pareiškėjas pakartotinai informuoja, kad yra pateikęs prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tvarkos, kuris jau yra išnagrinėtas 2020-05-20 žodiniame teismo posėdyje Kauno apygardos teisme, tačiau teismo sprendimas bus skelbiamas tik 2020-05-26. Taigi šiuo metu negali būti vykdomi jokie skuboti vykdymo (išieškojimo) veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, kadangi sprendimo vykdymo (išieškojimo) tvarka Kauno apygardos teismo bus nustatyta artimiausiomis dienomis. Akivaizdu, kad antstolis, reikalaujamas išieškotojo, skubotai imasi neteisėtai išieškojimo veiksmų vien tik tam, kad kuo didesnės sumos būtų išieškotos būtent dabar, nelaukiant teisėto teismo sprendimo dėl sprendimo vykdymo (išieškojimo) tvarkos. Taip pat svarbus dokumentas vykdomojoje byloje yra Marijampolės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020, kurioje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nuspręsta sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2020-05-06 skundas dėl antstolio veiksmų. Teismo nutartis antstoliui buvo pateikta dar 2020-05-12, nutartis yra galiojanti, neapskųsta, nepakeista. Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės apylinkes teismo 2020-05-12 priimta teismo nutartimi Nr. e2SP-3493-1021/2020, teismas preliminariai įvertinęs prašymo turinį ir su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad iš pareiškėjo prašymo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų galima daryti išvada, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pareiškėjas prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pridėjo vykdomąjį raštą, antstolio patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimą vykdyti sprendimą, patvarkymą areštuoti turtą, nurodymą privertinai nurašyti lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, Turto arešto aktą, skundą dėl antstolio veiksmų su priedais. Teismas sprendžia, kad iš prašymo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo prašymą. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, „...kad netaikant atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdant išieškojimo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje, antstoliui pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus siekiant išieškoti iš atsakovės skolą, ir teismui galbūt priėmus atsakovės atžvilgiu palankų procesinį sprendimą dėl jos pateikto prašymo, neabejotinai teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, kadangi atsakovė patirs papildomas išlaidas, bus nurašomi pinigai ir paskirstomi pinigai išieškotojui. neatsižvelgiant, kad pareiškėjas turi kitu įsipareigojimu, tokių kaip darbo užmokesčiui sumokėti, bei privalomai mokėti mokesčius, o tai gali privesti bendrove ir iki nemokumo...“ Pareiškėjas pasikartoja, kad jokių kitų apribojimų, tokių kaip, kad uždrausti ar apriboti pareiškėjui verstis ekonomine veikla, patvarkymais nustatyta nebuvo. Tačiau esant esamiems dideliems piniginiams suvaržymams, nustatytiems kitais patvarkymais ir skundžiamu, 2020-05-14 dienos antstolio patvarkymu, šiai dienai praktiškai jokia ekonominė pareiškėjo veikla nėra įmanoma. Galiojant skundžiamam antstolio patvarkymui pareiškėjas nebeturi apyvartinių lėšų ekonominės veiklos vykdymui, atsiskaitymams su darbuotojais ir privalomiems mokesčiams valstybei, kurie pagal 2020-05-12 antstoliui pateiktą buhalterinę pažymą sudaro apie 387 tūkst. Eur. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams 2020-05-14, antstolio patvarkymas, kuriuo netenkinami 2020-05-12 pareiškėjo pateikti prašymai panaikinti areštą piniginėms lėšoms ir žemės sklypams bei grąžinti visas priverstinai nurašytas pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti skubiai panaikintas, nes: galioja Marijampolės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2SP-3493-1021/2020 skubiai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; antstolis, žino, kad yra pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tvarkos, kuris 2020-05-20 buvo išnagrinėtas žodiniame teismo posėdyje Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019, tačiau sprendimo skelbimas atidėtas iki 2020-05-26. Šiuo metu negali būti vykdomi jokie skuboti vykdymo (išieškojimo) veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, kadangi antstolis viršijo savo įgaliojimus, nes nevykdo Marijampolės apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020 ir priima neteisėtą 2020-05- 14 patvarkymą. Antstolio 2020-05-14 patvarkymas yra perteklinis ir daro ypatingą žalą pareiškėjo komercinei - ūkinei veiklai, kuri yra pagrindinis ir vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis. Antstolio 2020-05-14 patvarkymas, jei jis nebus panaikintas, gali tapti tiesiogine, bei vienintele pareiškėjo nemokumo priežastimi. Pareiškėjas nebegalės vykdyti atsiskaitymo už reikalingas žaliavas produkcijos gamybai, apmokėti sąskaitų už elektros energiją, vandenį, mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, mokesčių ir pan. Kitaip tariant, pareiškėjo veikla bus visiškai paralyžiuota, kas reikš ir šios įmonės veiklos pabaigą, tuo pačiu - ir darbo santykių su darbuotojais pabaigą (jų šiai dienai yra net 111) bei įmonei grės bankrotas, dėl ko kils itin neigiamos pasekmės visam Vilkaviškio regionui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo panaikinti 2020-05-14 dienos antstolio patvarkymą Nr. S-20-135-5453, kuriuo yra patvarkoma netenkinti skolininko prašymų dėl arešto panaikinimo pareiškėjo piniginėms lėšoms bendrovei priklausančiose banko sąskaitose bei žemes sklypams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat dėl Pareiškėjo visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo (b. l. 20 -21).

2020-05-27 Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos I. N. nutartimi nutarta sujungti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2YT-3794-1021/2020 pagal skolininko (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, Nr. 2YT-3845-831/2020 pagal skolininko (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 ir 2YT-3939-1021/2020 pagal skolininko (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 į vieną civilinę bylą, bylai suteikti Nr. 2YT-3794-1021/2020 ir paskirti ją nagrinėti teisėjui Jonui Abraičiui; sujungtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-3794-1021/2020 skolininką (duomenys neskelbtini) pripažinti pareiškėju, o antstolį Algimantą Maliukevičių ir (duomenys neskelbtini) suinteresuotais asmenimis (b. l. 24-25);

Skundai buvo teismo priimti, suinteresuotiems asmenims išsiųsti teismo pranešimai, skundų kopijos ir nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimų įteikimo dienos terminas atsiliepimams pateikti (CPK 142 straipsnis). Suinteresuoto asmens išieškotojos (duomenys neskelbtini) atsiliepimas gautas 2020-06-16. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atsiliepimai gauti 2020-06-17 ir 2020-06-22. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Maliukevičius atsiliepimų nepateikė.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) savo 2020-06-16 atsiliepimu prašo: tenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2020-05-14 skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 (2020-05-13 nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą); tenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2020-05-20 skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 (2020-05-14 patvarkymas Nr. S-20-135-5453 netenkinti skolininko prašymų; panaikinti 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymą netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo Nr. S-20-135-6206 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 26 d. patvarkymą netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo Nr. S-20-135-6396 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 (b. l. 54-57)

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodoma, kad vykdomoji byla Nr. 0135/20/00359 yra vykdoma dėl bylinėjimosi išlaidų, žalos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo (duomenys neskelbtini) (toliau - išieškotojas) naudai pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2020 m. balandžio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-521-773/2019. Pagrindas vykdomajam raštui išduoti yra Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-657-407/2020. Antstolis 2020-05-20 patvarkymu Nr. S-20-135-6206 bei 2020-05- 26 patvarkymu Nr. S-20-135-6398 netenkino pareiškėjo 2020-05-14 skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 (2020-05-13 nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą) bei pareiškėjo 2020-05- 20 skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 (2020-05-14 patvarkymas Nr. S-20-135-5453 netenkinti skolininko prašymų). Pareiškėjas apeliacinės instancijos sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikdamas kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi priėmė, ir kuris yra įrašytas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Taigi akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų, žalos ir palūkanų priteisimo iš pareiškėjo klausimas yra vis dar neišspręstas bei dėl jo dar bus sprendžiama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant pareiškėjo kasacinį skundą. Nurodyta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka sustabdyti apeliacinės instancijos sprendimo vykdymą bei šiuo metu vykdomoji byla yra sustabdyta. Atitinkamai antstolio veiksmai yra ne tik nepagrįsti ir neteisėti, bet ir beprasmiški, kadangi apeliacinės instancijos sprendimo panaikinimo ar palikimo galioti klausimas dar bus sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant pareiškėjo kasacinį skundą. Taigi yra tikėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, panaikins apeliacinės instancijos sprendimą ir atmes šieškotojo ieškinį pareiškėjui, dėl ko išieškojimo veiksmai bus vykdomi išieškotojo, o ne pareiškėjo atžvilgiu. Išieškojimas vykdomojo rašto pagrindu negali būti vykdomas, tik Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus galutinai nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų, žalos ir palūkanų iš pareiškėjo arba bylinėjimosi išlaidų iš išieškotojo priteisimo / nepriteisimo, todėl yra pagrįsta ir protinga panaikinti visus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus bei kitus antstolio veiksmus. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje antstolis neteisėtai neleidžia disponuoti pareiškėjui jo turimomis piniginėmis lėšomis bei neteisėtai nurašė pareiškėjo pinigines lėšas, tai pat neteisėtai areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, dėl ko bus pasisakyta toliau šiame atsiliepime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas yra realią tikslinę veiklą vykdanti įmonė, gaunanti užsakymus, gaminanti produkciją, ir turinti didelį skaičių darbuotojų. Antstolis areštavo ir nurašė net 1 362 762,51 EUR pinigines lėšas pareiškėjo banko sąskaitose. Vykdomojoje byloje antstolio areštuotos bei nurašytos piniginės lėšos yra šiuo metu reikalingos pareiškėjo ūkinei veiklai tęsti, kurių negalėjimas naudoti savo veikloje kelia grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui bei sukels didelę žalą pareiškėjui ir dideliam skaičiui pareiškėjo darbuotojų. Tokiu būdu pareiškėjo veikla bus visiškai paralyžiuota, kas reikš ir šios įmonės veiklos pabaigą, tuo pačiu - ir darbo santykių su darbuotojais pabaigą (jų šiai dienai yra net 137) bei įmonei grės bankrotas, dėl ko kils itin neigiamos pasekmės visam Vilkaviškio regionui. Nesant jokių pareiškėjo ketinimą slėpti turtą patvirtinančių duomenų ar įrodymų, nurodytų pareiškėjo piniginių lėšų ir turto, kurios buvo neteisėtai antstolio areštuotos ir nurašytos, draudimas pareiškėjui disponuoti ir naudoti ūkinėje veikloje yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir neprotingas. Atitinkamai akivaizdu, kad visi vykdomojoje byloje antstolio pritaikyti areštai turi būti panaikinti, o nurašytos piniginės lėšos turi būti visos grąžintos pareiškėjui. Patvarkymai nėra pagrįsti bei neužtikrina skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Patvarkyme Nr. 1 antstolis teigia, kad niekaip nedraudžia ir neriboja skolininko ekonominės veiklos, be to nurodo, kad siekia įvykdyti teismo sprendimą bei užtikrinti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Patvarkyme Nr. 2 antstolis teigia, kad „Bendrai vertinant visus tris skolininko (duomenys neskelbtini) skundus vykdomojoje byloje N r. 0135/20/00359 darytina išvada, kad skolininkas vykdymo procese elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikia analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų, nepateikdamas pagrįstų teisinių argumentų ir tokiais veiksmais vilkina skolos išieškojimą bei pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus“. Tokie teiginiai patvarkymuose yra itin abstraktūs ir prieštaraujantys patys sau. Antstolis teigia, kad nesiekia riboti skolininko ekonominės veiklos, tačiau jo priimtas Patvarkymas 1 ir Patvarkymas 2 tiesiogiai riboja pareiškėjo ekonominę veiklą, nes patvarkymai yra pertekliniai ir daro ypatingą žalą pareiškėjo komercinei - ūkinei veiklai, kuri yra pagrindinis ir vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis; patvarkymai, jei jie nebus panaikinti, gali tapti tiesiogine, bei vienintele pareiškėjo nemokumo priežastimi. Pareiškėjas nebegalės vykdyti atsiskaitymo už reikalingas žaliavas produkcijos gamybai, apmokėti sąskaitų už elektros energiją, vandenį, mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, mokesčių ir pan. Kitaip tariant, Pareiškėjo veikla bus visiškai paralyžiuota, kas reikš ir šios įmonės veiklos pabaigą, tuo pačiu - ir darbo santykių su darbuotojais pabaigą (jų šiai dienai yra net 111) bei įmonei grės bankrotas, dėl ko kils itin neigiamos pasekmės visam Vilkaviškio regionui. Pareiškėjas teisėtai gina savo teises, nes kitu atveju, kol bus išnagrinėtas kasacinis pareiškėjo skundas, yra itin didelė rizika, kad pareiškėjas gali patirti nemokumo problemų ar net prieiti iki bankroto. Pareiškėjas imasi veiksmų apsaugoti savo ūkinę - komercinę veiklą, dėl to antstoliui teikia pagrįstus prašymus. Pareiškėjas pažymi, kad jokių kitų apribojimų, tokių kaip, kad uždrausti ar apriboti pareiškėjui verstis ekonomine veikla, patvarkymais nustatyta nebuvo. Pareiškėjas prašymuose pagrindė savo teiginius argumentais, jog taikomos antstolio priemonės neturi trukdyti įmonės normalios ūkinės - komercinės veiklos, o šiuo atveju antstolis priėmęs patvarkymuose numatytus veiksmus: areštuoti (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms bendrovei priklausančiose banko sąskaitose;? areštuoti  (duomenys neskelbtini) žemes sklypus, užkalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); priverstinai nurašyti (duomenys neskelbtini) visas pinigines lėšas; nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš (duomenys neskelbtini) visų jai priklausančių banko sąskaitų, akivaizdžiai riboja pareiškėjo normalią ūkinę - komercinę veiklą bei absoliučiai neužtikrina skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Tokie antstolio veiksmai yra sąmoningas skolininko veiklos žlugdymas, kuris trukdo skolininko normaliai veiklai ir gali sukelti itin dideles pareiškėjo nemokumo problemas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas prašys teismo skundus patenkinti. Tačiau, esant esamiems dideliems piniginiams suvaržymams, nustatytiems kitais patvarkymais ir skundžiamu patvarkymu 1 ir patvarkymu 2, šiai dienai praktiškai jokia ekonominė pareiškėjo veikla nėra įmanoma. Galiojant skundžiamam antstolio patvarkymui pareiškėjas nebeturi apyvartinių lėšų ekonominės veiklos vykdymui, atsiskaitymams su darbuotojais ir privalomiems mokesčiams valstybei, kurie pagal 2020- 05-12 antstoliui pateiktą buhalterinę pažymą sudaro apie 387 tūkst. Eur.(b. l. 54-58).

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) savo 2020-06-22 atsiliepime į antstolio patvarkymus atmesti jo skundus prašo tenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti visus areštus bei bet kokius kitus apribojimus antstolio Algimanto Maliukevičiaus pritaikytus pareiškėjo (duomenys neskelbtini) turtui vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; įpareigoti antstolį Algimantą Maliukevičių grąžinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) visas priverstinai nurašytas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti antstolio Algimanto Maliukevičiaus priimtą nurodymą, pagal kurį pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos nenurašomos, bet areštuojamos ir saugomos skolininko sąskaitoje iki atskiro antstolio nurodymo vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymą netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo Nr. S-20-135-5452 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-5022 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 (b. l. 62-63).

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) savo 2020-06-22 atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikdamas kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi priėmė, ir kuris yra įrašytas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Taigi akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų, žalos ir palūkanų priteisimo iš pareiškėjo klausimas yra vis dar neišspręstas bei dėl jo dar bus sprendžiama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant pareiškėjo kasacinį skundą. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka sustabdyti apeliacinės instancijos sprendimo vykdymą bei šiuo metu vykdomoji byla yra sustabdyta. Atitinkamai antstolio veiksmai yra ne tik nepagrįsti ir neteisėti, bet ir beprasmiški, kadangi apeliacinės instancijos sprendimo panaikinimo ar palikimo galioti klausimas dar bus sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant pareiškėjo kasacinį skundą. Taigi yra tikėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, panaikins apeliacinės instancijos sprendimą ir atmes išieškotojo ieškinį pareiškėjui, dėl ko išieškojimo veiksmai bus vykdomi išieškotojo, o ne pareiškėjo atžvilgiu. Išieškojimas vykdomojo rašto pagrindu negali būti vykdomas , nes tik Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus galutinai nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų, žalos ir palūkanų iš pareiškėjo arba bylinėjimosi išlaidų iš išieškotojo priteisimo / nepriteisimo, todėl yra pagrįsta ir protinga panaikinti visus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus ir kitus antstolio veiksmus. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje antstolis neteisėtai pritaikė areštą pareiškėjo turtui bei neteisėtai nurašė pareiškėjo pinigines lėšas, dėl ko bus pasisakyta toliau šiame atsiliepime. Pareiškėjas yra ūkinę veiklą vykdanti įmonė, gaunanti užsakymus, gaminanti produkciją ir turinti didelį skaičių darbuotojų. Antstolis areštavo ir nurodė nurašyti net 1 362 762,51 EUR sumai pinigines lėšas pareiškėjo banko sąskaitose. Vykdomojoje byloje antstolio areštuotos bei nurašytos piniginės lėšos yra šiuo metu reikalingos pareiškėjo ūkinei veiklai tęsti, kurių negalėjimas naudoti savo veikloje kelia grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui bei sukels didelę žalą pareiškėjui ir dideliam skaičiui pareiškėjo darbuotojų, šias aplinkybes kartu su jas patvirtinančiais įrodymais pareiškėjas pateikė kartu su skundu. Nesant jokių pareiškėjo ketinimą slėpti turtą patvirtinančių duomenų ar įrodymų, nurodytų pareiškėjo piniginių lėšų, kurios buvo neteisėtai antstolio areštuotos ir nurašytos, draudimas pareiškėjui disponuoti ir naudoti ūkinėje veikloje yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir neprotingas. Atitinkamai akivaizdu, kad visi vykdomojoje byloje antstolio pritaikyti areštai turi būti panaikinti, o nurašytos piniginės lėšos turi būti visos grąžintos pareiškėjui. Patvarkyme nurodoma, jog „2020-05-05 antstolis, vadovaudamasis CPK 658 str. 2 d., įvertinęs išieškotojo prašymą bei faktines aplinkybes, skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmę bei skolos mastą priėmė patvarkymą Nr. S-20-135-5022, kuriuo nusprendė areštuoti skolininkės (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas jai priklausančiose banko sąskaitose, žemės sklypus <...>.“ Taigi antstolis patvarkyme arešto pareiškėjo turtui taikymą motyvuoja itin abstrakčiais teiginiais ir vengia įvardinti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis remiantis antstolis pritaikė areštą pareiškėjo turtui. Patvarkyme visiškai nenurodoma kokias konkrečias faktines aplinkybes jis neva įvertino, taip pat patvarkyme antstolis remiasi nepagrįstais ir teisinės reikšmės taikant CPK 658 str. 2 d. neturinčiais motyvais dėl neva „skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmės“ bei „skolos masto“. CPK 658 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Aiškindamas CPK 658 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2S-512-425/2018 yra nurodęs, kad „apeliacinės instancijos teismo manymu, CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos tik tuo atveju, jei kyla pagrįstos abejonės dėl skolininko ketinimų paslėpti turtą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar nurodytų aplinkybių, kurios pagrįstų CPK 658 straipsnio 2 dalies taikymą skolininkės UAB „Galinta ir partneriai“ atžvilgiu vykdomojoje byloje <...> apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolei R. G. nebuvo pagrindo priimti 2018 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. 009/18/00296/S-519, areštuoti UAB „Galinta ir partneriai“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl šis patvarkymas naikintinas.“ Patvarkyme nėra nurodyta nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų pavojų, jog yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimų paslėpti turtą. Antstolis tenkino išieškotojo prašymą, kuriame taip pat nėra nurodyta nei vienos pareiškėjo ketinimą paslėpti turtą patvirtinančios aplinkybės. Patvarkyme nurodoma, jog išieškotojas prašymą areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą, įteikus raginimą įvykdyti apeliacinės instancijos sprendimą, motyvavo tuo, jog neva „skolos suma yra didelė, o teismų praktikoje tai jau pripažįstama kaip vienas kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, <...> skolininkas yra pateikęs prašymą neišduoti išieškotojui jo prašomo vykdomojo rašto, nenurodydamas tam jokio teisinio pagrindo <..> tokio prašymo tikslas yra vienintelis – vilkinti <...> sprendimo vykdymą. Dar daugiau, skolininkas yra patvirtinęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti (kas aiškiai rodo nesąžiningą skolininko elgesį, nes turto jis turi), <...> skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą <...>.“ Pirma. nei išieškotojas nei antstolis nenurodo teismų praktikos, pagal kurią skolos dydis „pripažįstamas kaip vienas kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui“. Priešingai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina, ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018 ir kt.). Antra: išieškotojas prašymą motyvuoja nelogišku teiginiu, jog , viena vertus, „skolininkas yra patvirtinęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti“, tačiau kita vertus tai „aiškiai rodo nesąžiningą skolininko elgesį, nes turto jis turi.“ Pažymėtina, kad pareiškėjas niekada ir nebuvo teigęs, jog jis turto apskritai neturi, Pareiškėjas tiek 2020 m. balandžio 23 d. prašyme dėl apeliacinės instancijos sprendimo vykdymo išdėstymo, tiek skunde yra sąžiningai nurodęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų apeliacinės instancijos sprendimui įvykdyti nedelsiant vienu mokėjimu, kas būtų nepakeliama finansinė našta sukelsianti itin neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklos tęstinumui, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ši situacija yra išlikusi ir šiuo metu. Stebėtina, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjo turtą, vadovavosi nurodytais akivaizdžiai nelogiškais išieškotojo teiginiais. Trečia - išieškotojas prašyme nurodydamas, jog neva „skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą“, neįvardija konkrečių neva „visais įmanomais būdais“. Pareiškėjo vilkinimo veiksmų išieškotojo minimas pareiškėjo 2020 m. balandžio 22 d. prašymas Kauno apygardos teismui nespręsti dėl ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą iki nebus išspręstas prašymas atidėti / išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra ir negali būti laikomas sprendimo vykdymo vilkinimu, kadangi jis yra pagrįstas ir motyvuotas dėl pareiškėjo veiklos tęstinumui kilsiančių itin neigiamų finansinių pasekmių tuo atveju, jeigu pareiškėjas turėtų sumokėti išieškotojui beveik 1,4 milijono eurų nedelsiant vienu mokėjimu. Ketvirta - antstolis pritaikydamas areštą pareiškėjo turtui nepagrįstai vadovavosi neva „skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmės“ kriterijumi, t. y. vadovavosi ginčo teisinių santykių pobūdžiu kaip kriterijumi. Pabrėžtina, kad įstatymas nesuteikia teisės antstoliui remtis ginčo teisinių santykių pobūdžiu, sprendžiant dėl turto arešto bei piniginių lėšų nurašymo nesuėjus raginime įtvirtintam terminui. CPK 658 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad tik tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Pažymėtina taip pat tai, kad pareiškėjo kasacinis skundas, kuriuo yra apskųstas apeliacinės instancijos sprendimas, šiuo metu yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas ir dėl apeliacinės instancijos sprendimo panaikinimo dar bus galutinai sprendžiama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taip pat šiuo metu apeliacinės instancijos sprendimo vykdymas bei vykdomoji byla yra sustabdyti. Tikėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, panaikins apeliacinės instancijos sprendimą ir atmes išieškotojo ieškinį pareiškėjui, taigi menamos skolos neva „atsiradusios iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų“ priteisimo / nepriteisimo klausimas šiuo metu yra vis dar neišspręstas. Patvarkyme nepagrįstai nurodoma, jog „attsižvelgiant į tai, kad skolininkas teismo prašo išdėstyti skolos mokėjimą per 18 mėn. laikotarpį, suponuoja išvadą, kad jis pats neketina skolos sumokėti per raginimo laikotarpį (iki 2020-05-15 d.), taigi 2020-05-05 d. antstolio priimtas patvarkymas areštuoti skolininko turtą įteikus raginimą įvykdyti sprendimą negali pažeisti skolininko teisės įvykdyti raginimą geruoju.“ Šie antstolio teiginiai patvirtina faktą, jog antstolis yra šališkas, visiškai ignoruoja pareiškėjo nurodomas skunde aplinkybes bei jas patvirtinančius pareiškėjo pateiktus įrodymus, jog pareiškėjas neturi pakankamai turto įvykdyti apeliacinės instancijos sprendimą, taip pat, jog pareiškėjas yra ūkinę veiklą vykdanti įmonė, kuriai reikalinga apmokėti veiklos išlaidas be kita ko mokėti atlyginimus dideliam skaičiui darbuotojų, mokėti mokesčius, vykdyti kontrahentų užsakymus ir t. t. Atitinkamai pareiškėjas siekia nebankrutuoti, išsaugoti veiklą ir pajamų gavimą, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dar tik bus galutinai nuspręsta dėl apeliacinės instancijos sprendimo panaikinimo ar nepanaikinimo. Juo labiau pabrėžtina, kad antstolio veiksmai, kuriais yra areštuotos bei nurašytos pareiškėjo piniginės lėšos, yra neteisėti ir negalėjo būti atlikti. Patvarkymo motyvais klaidingai interpretuodamas antstolio teisių ir pareigų apimtį vykdymo procese, antstolis priskyrė sau daugiau nei įtvirtinta įstatyme teisių bei, veikdamas ultra vires, areštavo pareiškėjo turtą ir nurašė pareiškėjo pinigines lėšas bankų sąskaitose. Pirma - aplinkybė, jog kaip patvarkyme nurodoma „skolininkas teismo prašo išdėstyti skolos mokėjimą per 18 mėn. laikotarpį“, nesuteikia antstoliui teisės pradėti pareiškėjo atžvilgiu priverstinio vykdymo priemonių, t. y. taikyti turto areštą bei nurašyti pinigines lėšas iš bankų sąskaitų, kol nėra suėjęs raginime nustatytas terminas. CPK 655 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, pagal kurią, kol yra nesuėjęs raginime nustatytas terminas, tol priverstinio vykdymo priemonės skolininko atžvilgiu negali būti pradėtos. Antra - patvarkyme nurodomas motyvas, jog neva „skolininko laukimas iki paskutinės termino dienos suponuoja išvadą, kad jis nededa pastangų bendradarbiauti vykdymo procese, ko pasekoje patiria neigiamas pasekmes“ nesuteikia antstoliui teisės taikyti areštą pareiškėjo turtui bei nurašyti pareiškėjo pinigines lėšas, nesuėjus raginime nustatytam terminui. CPK 658 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad tik tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Nesant pagrįstų duomenų dėl pareiškėjo ketinimų paslėpti turtą, antstolis neturi teisės taikyti arešto nesuėjus raginime nustatytam terminui, atitinkamai 2020 m. gegužės 5 d. pritaikytas areštas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Paminėtina ir tai, kad duomenis bei įrodymus apie savo turtinę padėtį pareiškėjas antstoliui pateikė kartu su skundu. Kaip minėta šiuo metu apeliacinės instancijos sprendimo vykdymas bei vykdomoji byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra sustabdyti iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo kasacinis skundas. Pažymėtina, kad nei CPK įtvirtintose nuostatose nei kasacinio teismo praktikoje, antstoliui nėra suteikiama visiška diskrecijos laisvė savo nuožiūra bet kada pasirinkti momentą dėl arešto skolininko turtui taikymo. CPK 624 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose įtvirtinta, kad priverstinio vykdymo priemonės be kita ko yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių bei skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. CPK 675 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 aiškindamas CPK 655 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymą nurodė, kad „taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Siccum“ skundą, bylos Nr. 3K-3-192/2005; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-541/2012; 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2015).“ Taigi remiantis CPK nuostatų analize bei kasacinio teismo praktika kol yra nesuėjęs raginime nustatytas terminas, tol priverstinio vykdymo priemonės skolininko atžvilgiu negali būti pradėtos bei šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų. 2020 m. gegužės 5 d. pareiškėjas gavo antstolio raginimą įvykdyti apeliacinės instancijos sprendimą, kuriame raginama per 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti iš viso 1 362 843,53 EUR į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi antstolis neturėjo teisės pradėti priverstinio vykdymo priemonių pareiškėjo atžvilgiu iki pat 2020 m. gegužės 15 d. imtinai. Pabrėžtina, kad antstolis pritaikė areštą pareiškėjo turtui bei nurašė pareiškėjo pinigines lėšas iš banko sąskaitų 2020 m. gegužės 5 d., t. y. dar net neprasidėjus raginime nustatytam 10 dienų terminui. Atitinkamai, antstolis grubiai pažeidė CPK nuostatas bei kasacinio teismo praktikoje pripažįstamą vieną iš pareiškėjo, kaip skolininko vykdomojoje byloje, teisių ir teisėtų interesų garantijos formų. Taigi skundu skundžiami antstolio veiksmai yra neteisėti ir negalėjo būti priimti bei todėl turi būti panaikinti. Patvarkyme nurodoma, jog „2020-05-13 d. antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoroje gauta Marijampolės apylinkės teismo nutartis sustabdyti išieškojimą antstolio <...> vykdomojoje byloje <...> uždraudžiant antstoliui Algimantui Maliukevičiui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų. <...> Vadovaujantis šia teismo nutartimi buvo panaikintas 2020-05-05 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023, tačiau siekiant apsaugoti išieškotojo interesus bei palaikant antstolio poziciją dėl lėšų arešto taikymo būtinumo priimtas nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, pagal kurį lėšos nenurašomos, bet areštuojamos ir saugomos skolininko sąskaitoje iki atskiro antstolio nurodymo.“ Taigi antstolis nesuėjus raginime nustatytam terminui dar kartą neteisėtai pritaikė toms pačioms pareiškėjo piniginėms lėšoms besidubliuojantį areštą nesant jokių duomenų apie pareiškėjo ketinimus paslėpti turtą ir neatsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, kad pareiškėjui nurašytos ir areštuotos piniginės lėšos yra reikalingos tęsti ūkinę veiklą, gauti pajamas, mokėti atlyginimus darbuotojams, mokėti mokesčius. Nurodęs, jog naujai priimtu nurodymu lėšos nenurašomos, bet areštuojamos ir saugojamos skolininko sąskaitoje, antstolis iki šiol negrąžino piniginių lėšų pareiškėjui. Pažymėtina, kad pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą iš neteisės nekyla teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Antstolis, panaikinęs neteisėtą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, negali priimti naujo nurodymo ir juo išsaugoti neteisėto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas teisinių pasekmių. Šiuo metu antstolio sąskaitoje pareiškėjo piniginės lėšos yra laikomos be teisėto pagrindo. Antstolis privalo nedelsiant grąžinti pareiškėjui neteisėtai nurašytas lėšas ir nedelsiant panaikinti neteisėtai pritaikytą piniginių lėšų areštą. Antstolis yra šališkas bei tikėtina proteguoja išieškotojo interesus pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų kaina sąskaita. Pabrėžtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi atsižvelgti ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininko interesus. Antstolis iki šiol veikė išimtinai vien tik išieškotojo interesais, neatsižvelgdamas į pareiškėjo interesus. Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis patvarkyme vien nurodo, jog veiksmus atlieka išieškotojo interesais, tačiau visiškai neatsižvelgia į pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ignoruoja pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir pateiktus jas patvirtinančius įrodymus dėl neturėjimo pakankamai piniginių lėšų Apeliacinės instancijos sprendimui įvykdyti nedelsiant vienu mokėjimu bei dėl 1 362 762,51 EUR sumai nurašytų ir areštuotų piniginių lėšų reikalingumo pareiškėjo ūkinės veiklos tęstinumui. Antstolis visiškai nekritiškai pritarė niekuo nepagrįstai išieškotojo pozicijai dėl pareiškėjo menamo nesąžiningumo bei tenkindamas niekuo nepagrįstą išieškotojo prašymą pritaikė areštą 1 362 762,51 EUR sumai pareiškėjo piniginėms lėšoms, neturėdamas jokių duomenų apie pareiškėjo ketinimus slėpti turtą. Antstolis yra stebėtinai šališkas, kyla pagrįsta prielaida, jog antstolis, tikėtina, proteguoja išieškotojo interesus pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų sąskaita. Atsižvelgiant į itin didelę 1 362 762,51 EUR išieškojimo sumą, antstolio potencialiai gaunama ekonominė nauda iš išieškojimo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu yra itin didelė. Antstolio nekritiškumas ir stebėtinas palankumas išieškotojo atžvilgiu, visiškas pareiškėjo ekonominės padėties bei nurodomų aplinkybių ir pateikiamų įrodymų ignoravimas, o taip pat itin skubiai ir pažeidžiant CPK nuostatas neteisėtai pritaikomas pareiškėjo turto areštas ir kuo skubiau nurašomos piniginės lėšos dar net neprasidėjus raginime nustatytam terminui, kelia pagrįstą prielaidą dėl antstolio galimo nesąžiningumo galimai siekiant pasipelnyti pareiškėjo turto sąskaita. Pažymėtina, kad tik operatyvių pareiškėjo veiksmų dėka buvo laiku sustabdyti šie neteisėti antstolio priverstinio išieškojimo veiksmai, akivaizdu, kad pareiškėjui operatyviai nesureagavus, nurašytos piniginės lėšos jau būtų pervestos išieškotojui dar nesuėjus raginime nustatytam terminui (b. l. 62-63).

Suinteresuotas asmuo išieškotoja (duomenys neskelbtini) savo 2020-06-16 atsiliepime prašo skundus atmesti, bei nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-657-407/2020 Išieškotojo naudai iš pareiškėjo ir A. S. solidariai priteista 1 020 407,43 EUR žalos atlyginimo bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 020 407,43 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat išieškotojo naudai iš A. S. priteista 36 504,43 EUR bylinėjimosi išlaidų, o iš pareiškėjo - 27 678,20 EUR bylinėjimosi išlaidų. 2020-04-23 pareiškėjas kartu su A. S. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui išdėstyti sprendimo vykdymą, motyvuojant tuo, kad A. S. ir pareiškėjas neturi lėšų sprendimo įvykdymui. Prašyme išdėstyti sprendimo vykdymą pareiškėjas ir A. S. taip pat prašė Kauno apygardos teismo neišduoti (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto iki nebus išspręstas jų prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Išieškotojas pateikė prašymą Kauno apygardos teismui išduoti vykdomuosius raštus sprendimo vykdymui. Atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą neišduoti vykdomųjų raštų išieškotojui, taip pat į tai, kad iki to momento, kol bus išduoti vykdomieji raštai, egzistavo rizika, kad sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar pasunkėti, išieškotojas Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. pareiškėjo ir A. S. turto arešto, iki bus išduoti vykdomieji raštai. Kauno apygardos teismas tenkino išieškotojo prašymą ir išdavė vykdomuosius raštus 2020-04-30 nutartyje (pridėta prie 2020-05-06 skundo] pažymėdamas, kad “prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimas nėra pagrindas neišduoti ieškovei (Išieškotojui) vykdomojo rašto jos prašymu, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patenkinti ieškovės reikalavimai (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismas vykdomuosius raštus išdavė įvertinęs, kad klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo sprendimas netrukdo išduoti vykdomųjų raštų, taip pat įvertinęs tikėtiną proceso pagal pareikštą prašymą trukmę, jei teismo procesinis sprendimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtų apskųstas apeliacine tvarka. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo procesas pagal ieškovės pareikštą ieškinį vyksta nuo 2015 m. kovo 17 d. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad vykdomojo rašto išdavimo atidėjimas iki nebus išspręstas atsakovų prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą gali nepagrįstai suvaržyti ieškovės teisę įgyvendinti teismo sprendimu pritaikytas jos pažeistų teisių gynybos priemones. Kauno apygardos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjo ir A. S. turto atžvilgiu, nes iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendimo išdavė išieškotojui vykdomuosius raštus, o juos išdavus, nebeliko pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartyje nurodė, kad teismui išdavus ieškovui (Išieškotojui) vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra (CPK 586 straipsnis). Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Antstolio vykdymo proceso metu taikomo arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2-471- 943/2020). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vykdymo procese taip pat gali kilti poreikis taikyti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, tarp jų ir turto areštą, o pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014)". Pareiškėjui aukščiau nurodytų Kauno apygardos teismo 2020-04-30 nutarčių turinys buvo žinomas, tačiau nepaisant to, pareiškėjas pateikė nepagrįstus skundus teigdamas, kad antstolis negalėjo priimti vykdomojo rašto vykdyti iki nebus išspręstas pareiškėjo ir A. S. prašymas išdėstyti Sprendimo vykdymą ir atlikti kitus veiksmus, nors, kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartyje nurodė, kad teismui išdavus ieškovui vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra, o išieškotojui pradėjus vykdymo procesą, yra visos galimybės imtis CPK numatytų priemonių užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, nes antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019 atmetė pareiškėjo ir A. S. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nurodydamas, kad teismui nėra pagrindo spręsti, kad yra susidariusios tokios aplinkybės, kurios būtų vertintinos kaip labai nepalankios įvykdyti sprendimą, ir kad remiantis esamomis faktinėmis aplinkybėmis kaip išimtį galima būtų taikyti teismo sprendimo išdėstymo institutą. Kauno apygardos teismas sprendė, kad turto, iš esmės, yra pakankamai įvykdyti sprendimą jo vykdymo neatidedant ir neišdėstant. Pareiškėjas ir A. S. Kauno apygardos teismo 2020-05-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019, kuriuo atmestas jų prašymas dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo, neskundė. Šios civilinės bylos išsprendimui reikšminga faktinė aplinkybė yra ir tai, kad pagal pareiškėjo su prašymu Kauno apygardos teismui išdėstyti sprendimo vykdymą pateiktus duomenis 2020-04-21, pareiškėjo banko sąskaitose iš viso buvo 177 473,93 EUR (su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą pareiškėjo pateikti banko sąskaitų išrašai pridedami), tačiau antstoliui areštavus (duomenys neskelbtini) lėšas, banko sąskaitose iki 2020-05-13 buvo tik 18 082,02 EUR (išrašas pridedamas). Šios civilinės bylos išsprendimui taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad teismas 2020-05-12 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020, kuria nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas (2020-05-06 skundas) dėl antstolio veiksmų, t.y. teismas nutartimi nustatė baigtinį sąrašą draudimų antstoliui. Po skundų pateikimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė pareiškėjo kasacinį skundą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-26 nutartimi nutarė sustabdyti sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymas sustabdytas po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo ir sprendimo vykdymo sustabdymas niekaip neįtakoja skundais skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo. 

Dėl 2020-05-06 skundo - antstolis privalėjo priimti vykdomąjį raštą ir imtis CPK numatytų priemonių užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo įvykdymą. Pareiškėjas 2020-05-06 skunde nenurodo nė vienos teisės normos, teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ar išaiškinimų, kuriais remiantis antstolis galėjo ir turėjo nepriimti vykdomojo rašto ir nepradėti išieškojimo veiksmų Vykdomojoje byloje. Su 2020-05-06 skundu yra pateiktos Kauno apygardos teismo 2020-04-30 nutartys, kuriose Kauno apygardos teismas yra aiškiai nurodęs, kad pareiškėjo ir A. S. prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimas nėra pagrindas neišduoti (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto, o teismui išdavus ieškovui (išieškotojui) vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra (CPK 586 straipsnis). Esant tokiems Kauno apygardos teismo išaiškinimams, 2020-05-06 skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartyje taip pat konstatavo, kad CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Antstolio vykdymo proceso metu taikomo arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2-471- 943/2020). Pareiškėjas prašyme išdėstyti sprendimo vykdymą nurodė, kad jis ir A. S. neturi pakankamai turto sprendimui įvykdyti (atkreiptinas teismo dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi konstatavo priešingas aplinkybes) ir prašė neišduoti išieškotojui vykdomojo rašto, t. y. pripažino, kad neketina vykdyti sprendimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl vien ši aplinkybė buvo pagrindas areštuoti turtą, kad būtų išlaikomas pareiškėjo turtas, iš kurio bent iš dalies būtų galima išieškoti sprendimu priteistą sumą. Pareiškėjo 2020-05-06 skundo argumentai, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas išieškotojo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2020-04-30 nutartyje nenustatė akivaizdaus pareiškėjo ir A. S. nesąžiningumo, nėra teisiškai reikšmingi, nes Kauno apygardos teismas vertino, kad paties prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimas nereiškia pareiškėjo nesąžiningumo. Tuo tarpu pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas pateikė teismui visiškai nepagrįstą prašymą neišduoti išieškotojui vykdomojo rašto tam nesant jokio teisėto pagrindo (ką konstatavo Kauno apygardos teismas, išdavęs vykdomąjį raštą), t. y. pareiškėjas siekė išvengti sprendimo vykdymo. Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019 atmetė pareiškėjo ir A. S. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, paneigdamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad jo turimo turto nepakanka sprendimui įvykdyti, taip pat konstatuodamas, kad nėra pagrindo esamomis faktinėmis aplinkybėmis kaip išimtį taikyti teismo sprendimo išdėstymo institutą, kas dar kartą patvirtina 2020-05-06 skundo nepagrįstumą. Dėl antstolio raginime įtvirtinto 10 dienų termino - antstolio 2020-05-14 patvarkyme netenkinti pareiškėjo 2020-05-06 skundo yra aiškiai nurodyta, kad raginimo laikotarpiu antstolis nesiėmė turto realizavimo veiksmų, tik pritaikė turto areštą. Apribojimas taikomas tam, kad pareiškėjui nevykdant savo įsipareigojimų būtų užtikrintas realus vykdomojo dokumento įvykdymas ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimas. Pareiškėjas į civilinę bylą nėra pateikę įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis raginimo laikotarpiu areštuotas pinigines lėšas paskirstė ir pervedė išieškotojui. Šiuo atsiliepimu išieškotojas patvirtina, kad jam nebuvo pervestos jokios pareiškėjo lėšos, todėl 2020-05-06 skundo deklaratyvūs teiginiai apie tariamą raginime nustatyto 10 dienų termino nepaisymą atmestini kaip nepagrįsti, kas dar kartą patvirtina tai, jog pareiškėjas visais įmanomais būdais siekia išvengti sprendimo vykdymo. Dėl pareiškėjo turto arešto -vykdymo procese turto arešto taikymo (o taikius turto areštą - ir turto arešto (į)vykdymo), pakeitimo bei panaikinimo taisykles bei procedūrą reguliuoja CPK XLVIII skyriaus „Turto areštas“ nuostatos (CPK 675-690 straipsniai), taip pat bendrosios vykdymo proceso taisyklės ir sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Aptartą CPK 658 straipsnio 2 dalį detalizuoja sprendimų vykdymo instrukcijos 6 punktas. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą (išieškotojo prašymą antstoliui taikyti areštą su duomenimis apie pateiktą prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, neišduoti vykdomojo rašto išieškotojui, pareiškėjo elgesį (nebendradarbiavimą su antstoliu vykdymo procese), didelę sprendimu priteistą sumą, šiuo konkrečiu atveju antstolis pagrįstai taikė pareiškėjo turto areštą.

Dėl 2020-05-14 skundo, - kaip nurodyta aukščiau, teismo nutartimi nutarta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Priėmus nutartį, antstolis panaikino nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau atsižvelgiant į nutartį, pareiškėjo piniginių lėšų areštas, lėšas saugant pareiškėjo banko sąskaitose, liko. Atitinkamai, galiojant antstolio patvarkymui taikyti turto areštą įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, antstolis priėmė pagrįstą nurodymą Nr. S-20-135-5388 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Pareiškėjas nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą neteisėtumą nepagrįstai grindžia nutartimi, nes nutartyje yra aiškiai nurodyta, kas uždrausta antstoliui - nurašyti, paskirstyti ir išmokėti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2020-05-06 skundas dėl antstolio veiksmų, jokių kitų draudimų nėra nustatyta. Pareiškėjas taip pat nenurodo jokių teisės normų, kurias antstolis būtų pažeidęs, priimdamas nurodymą Nr. S-20-135-5388 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad iš pareiškėjo banko sąskaitų buvo nurašytos lėšos 3269,75 EUR sumoje. 2020-05-20 patvarkyme, kuriuo netekintas pareiškėjo 2020-05-14 skundas, nurodyta 18 082,02 EUR suma, todėl pareiškėjo argumentai, kad neva antstolis areštavo ir uždraudė disponuoti suma, kuri viršija piniginio išieškojimo sumą vykdomojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl 2020-05-20 skundo - juo pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2020-05-14 patvarkymą, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2020-05-13 prašymas panaikinti areštą pareiškėjo piniginėms lėšoms ir 2 žemės sklypams. Pareiškėjo 2020-05-20 skundas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kad neva antstolis negalėjo ir neturėjo priimti vykdomojo rašto ir pradėti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, nes pareiškėjas ir A. S. yra pateikę prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl negali būti atliekami jokie skuboti vykdymo veiksmai iki Kauno apygardos teismas nustatys sprendimo vykdymo tvarką. Argumentai dėl tokių pareiškėjo motyvų nurodyti aukščiau, todėl nekartojami. Pareiškėjas 2020-05-20 skundu skųsdamas antstolio veiksmus (2020-05-14 patvarkymą) taip pat remiasi nutartimi, tačiau kaip jau nurodyta aukščiau, nutartimi nustatyti draudimai negali būti aiškinami plečiamai, nutartimi nėra uždraustas pareiškėjo turto areštas. Pareiškėjas 2020-05-20 skunde apskritai nenurodo ir nepateikia jokių motyvų, kodėl turėtų būti panaikintas pareiškėjui priklausančių žemės sklypų areštas, ir kodėl toks areštas tariamai žlugdo pareiškėjo veiklą, t. y. skundo dalis dėl žemės sklypų arešto yra be jokių motyvų ir argumentų, kas rodo, kad pareiškėjas trečią kartą skundžia antstolio veiksmus tam nesant jokio pagrindo. 2020-05-20 skunde pareiškėjas teigia, kad nepanaikinus pareiškėjo piniginių lėšų arešto tai taps jo nemokumo priežastimi, tačiau pareiškėjas skundais neskundžia antstolio veiksmų, kuriais būtų atsisakyta leisti pareiškėjui disponuoti tam tikra areštuota piniginių lėšų suma. Pažymėtina, kad per visą laikotarpį nuo turto arešto taikymo pradžios iki 2020-06-15 į pareiškėjo banko sąskaitas pateko iš viso tik 76 066,42 EUR (atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2020-05-06 skunde nurodė, kad jam kas mėnesį reikalinga 100 000 EUR suma sumokėti darbo užmokestį darbuotojams bei kitus privalomus mokesčius, todėl pareiškėjo gautinos sumos turėtų būti ženkliai didesnės, kas tikėtinai rodo, kad pareiškėjas gauna pinigines lėšas kitų šalių bankuose esančiose sąskaitose arba yra nurodęs didžiausiam savo gaminamos produkcijos pirkėjui ir pagrindiniam akcininkui - Monolith Frost Gmbh - nemokėti už parduodamą produkciją. Šiuo atveju esminė aplinkybė, reikšminga šiam ginčui teisingai išspręsti, yra ta, kad pareiškėjo piniginių lėšų areštas yra priimtas jau priteistos sumos išieškojimo procese, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (būtent pastaruoju atveju prioritetas yra teikiamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštui, o disponavimas piniginėmis lėšomis ribojamas tik kai nepakanka kito turto). Tuo atveju, kai jau vykdomas priverstinis išieškojimas, priešingai nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, prioritetas yra teikiamas piniginių lėšų areštui ir išieškojimui bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto naudoti gamyboje, areštui ir ieškojimui, nes pagal CPK 665 str. 2 d., nevykdant išieškojimo iš hipotekos ir įkeisto turto, pirmiausiai išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. Atitinkamai, 2020-05-26 patvarkymu netenkinti 2020-05-20 skundo antstolis pagrįstai atsisakė naikinti piniginių lėšų bei nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, areštą. Pareiškėjas, skųsdamas kiekvieną antstolio veiksmą, trukdo pastarajam atlikti įstatymų numatytus veiksmus, ir tuo tik dar kartą įrodo, jog elgiasi nesąžiningai, visais įmanomais būdais vilkina sprendimo įvykdymą, nepaiso teismų priimtų sprendimų ir nebendradarbiauja su antstoliu (b. l. 41-44)

(duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-26 nutartis nepatvirtina antstolio veiksmų neteisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-26 nutartimi nutarė sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-657-407/2020 vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, tačiau pažymėtina, kad sprendimo vykdymas sustabdytas po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo ir sprendimo vykdymo sustabdymas niekaip neįtakoja skundais skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo/neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad yra pagrįsta ir protinga panaikinti visus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus, nes išieškojimas (šiuo metu) negali būti vykdomas ir tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinį sprendimą. Visų pirma, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2020-05-13 antstolis neatlieka jokių išieškojimo veiksmų, o tik imasi priemonių pareiškėjo turtui surasti bei areštuoti. Pareiškėjo atsiliepime į patvarkymą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nebuvo panaikintas pareiškėjo turto areštas, o tik sustabdytas sprendimo vykdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-26 nutartis nedraudžia antstoliui surasti bei areštuoti pareiškėjo turtą (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Maža to, antstolis, atsižvelgiant į teisės aktais nustatytas antstolių funkcijas, ne tik gali, bet ir turi pareigą surasti bei areštuoti skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisėto pagrindo panaikinti teisėtą antstolio patvarkymą ar pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai, kuria sustabdytas sprendimo vykdymas. Kaip minėta, šiuo metu jokie išieškojimo veiksmai nėra vykdomi ir pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos. Tuo tarpu pareiškėjo turto arešto panaikinimas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės pareiškėjo kasacinį skundą ne tik būtų neteisėtas ir nepagrįstas jokiomis teisės normomis, bet ir grubiai pažeistų išieškotojo teises ir teisėtus interesus, nes kasaciniam teismui palikus sprendimą nepakeistą, galimai nebeliktų (ar ženkliai sumažėtų] turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas sprendimo pagrindu. Pareiškėjo turto areštas taikytas pagrįstai. Pareiškėjas atsiliepime į patvarkymą nepagrįstai teigia, kad nebuvo pagrindų taikyti pareiškėjo turto areštą. Tokie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti dėl žemiau nurodytų argumentų. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013, 2016 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis]. Antstolis, vykdantis sprendimą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis), tame tarpe areštuoti skolininko turtą (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Aptartą CPK 658 straipsnio 2 dalį detalizuoja sprendimų vykdymo instrukcijos 6 punktas. Patvarkyme aiškiai nurodyta, kad antstolis areštavo pareiškėjo turtą vadovaudamasis CPK 658 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į išieškotojo prašymą antstoliui taikyti areštą (su išieškotojo nurodytais duomenimis apie skolininko nesąžiningumą, sprendimo vykdymo vilkinimą) bei skolos atsiradimo kilmę, t. y. šiuo konkrečiu atveju antstolis pagrįstai taikė pareiškėjo turto areštą. Pareiškėjo argumentai, kad didelė sprendimu priteista suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra teisiškai reikšmingi šiuo konkrečiu atveju, t.y. sprendimo vykdymo stadijoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kitaip nei turto areštas įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstino vykdymo atveju (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis), laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos nei turto paieškoms, nei jo sukaupimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-512-464/2019]. Tuo tarpu antstolio vykdymo proceso metu taikomo arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Priverstinio vykdymo veiksmai atliekami vykdomojo dokumento pagrindu, kai šalių ginčas jau yra išnagrinėtas iš esmės teismo sprendimu arba kitų kompetentingų institucijų sprendimu (CPK 587 straipsnis). Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521- 773/2019 atmetė pareiškėjo ir A. S. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nurodydamas, kad teismui nėra pagrindo spręsti, kad yra susidariusios tokios aplinkybės, kurios būtų vertintinos kaip labai nepalankios įvykdyti sprendimą, ir kad remiantis esamomis faktinėmis aplinkybėmis kaip išimtį galima būtų taikyti teismo sprendimo išdėstymo institutą. Kauno apygardos teismas sprendė, kad turto, iš esmės, yra pakankamai įvykdyti sprendimą jo vykdymo neatidedant ir neišdėstant. Tai yra, nors pareiškėjas teigė, kad negali įvykdyti sprendimo jo neišdėsčius, Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, kad turto yra pakankamai, ir būtent šias aplinkybes išieškotojas pagrįstai nurodė antstoliui prašydamas taikyti pareiškėjo turto areštą. Taigi pareiškėjo atsiliepime į patvarkymą dėstomi nepagrįsti argumentai apie jo sąžiningumą Kauno apygardos teismui šiame punkte nurodyta nutartimi konstatavus, jog turto yra pakankamai, tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas visais įmanomais būdais siekė ir toliau siekia išvengti sprendimo vykdymo sukurdamas regimybę, jog yra pažeidžiami jo interesai. Dar daugiau, pareiškėjas kiekviename savo teikiamame dokumente nurodo, jog antstolio veiksmai bus pareiškėjo bankroto priežastimi, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs, o šiuose paaiškinimuose nurodyti duomenys patvirtina priešingas aplinkybes - pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis augo arešto taikymo metu. Pareiškėjas atsiliepime į patvarkymą nepagrįstai teigia, kad jo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą buvo pagrįstas ir motyvuotas bei nereiškia sprendimo vilkinimo. Pakartotina, kad Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019 atmetė pareiškėjo ir A. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, t. y. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad pareiškėjo prašymas buvo nepagrįstas, dėl ko ir buvo atmestas. Nepagrįsto pareiškėjo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą tikslas vienintelis - kiek įmanoma ilgiau vilkinti sprendimo vykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto arešto instituto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Vadovaujantis teismų praktika, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Šio instituto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-945/2020). Atitinkamai, vadovaujantis aukščiau aptarta teismų praktika, antstolis ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nors sprendimo vykdymas yra sustabdytas, sprendimas yra įsiteisėjęs ir juo yra konstatuoti pareiškėjo neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, todėl antstolis, spręsdamas dėl pareiškėjo turto arešto, pagrįstai atsižvelgė ir į skolos kilmę. Antstolis skolininko turtą areštavo atsižvelgdamas į eilę reikšmingų aplinkybių: išieškoma suma yra didelė, skolininkas teismui nurodė, kad negalės vykdyti sprendimo (dėl ko jį prašė išdėstyti, nors kaip konstatavo Kauno apygardos teismas, skolininkas turi turto pakankamai, kas patvirtina, jog skolininkas vengia mokėti skolą), skola atsirado iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Skolininkas taip pat nededa jokių pastangų bendradarbiauti vykdymo procese. Sprendimas įsiteisėjo 2020-04-21, tačiau pareiškėjas nebandė ir nebando susitarti su išieškotoju, o tik skundžia antstolio teisėtus veiksmus ir visais įmanomais būdais bando išvengti savo prievolių vykdymo. Antstoliui, priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sprendimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, jo veiksmai - nesuėjus terminui įvykdyti teismo sprendimą areštuoti skolininko turtą - negali būti traktuojami kaip skolininko teisių pažeidimas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog antstolis nurodė kokiais duomenimis, vadovaudamasis priima sprendimą areštuoti skolininko turtą, antstolis nagrinėjamu atveju CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, nes buvo akivaizdus pagrindas areštuoti skolininko turtą. Dar daugiau, skolininkas ir toliau vykdymo procese elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikia analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų, siekdamas vienintelio tikslo - pareiškėjo turto arešto panaikinimo tam, kad vėliau apskritai nebeliktų turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas. Vėliau paaiškėję skolininko nesąžiningų veiksmų faktai taip pat patvirtina būtinybę taikyti skolininko turto areštą. Šioje byloje išieškotojas yra nurodęs, kad pagal pareiškėjo su prašymu Kauno apygardos teismui išdėstyti sprendimo vykdymą pateiktus duomenis 2020-04-21, pareiškėjo banko sąskaitose iš viso buvo 177 473,93 EUR, tačiau antstoliui areštavus (duomenys neskelbtini) lėšas, banko sąskaitose iki 2020-05-13 buvo tik 18 082,02 EUR. Papildomai reikalinga nurodyti, jog pareiškėjas 2020-06-19 atsiliepime į patvarkymus klaidina teismą, jog neva antstolis areštavo ir nurašė 1362762,51 EUR - antstolis, remdamasis Marijampolės apylinkės teismo 2020-05-12 nutartimi, 2020-05-13 priėmė patvarkymą panaikinti 2020-05-05 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023, o lėšas, nurašytas iš skolininko (duomenys neskelbtini) sąskaitų, pagal minėtą nurodymą saugoti antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoros depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas (duomenys neskelbtini) skundas. Pareiškėjas viso vykdymo proceso metu elgiasi nesąžiningai, nevykdo antstolio nurodymų ir su juo nebendradarbiauja (tai patvirtina vykdomosios bylos medžiaga). Eilinį pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina jo elgesys atsidarant naują banko sąskaitą bei atliekant iš jos mokėjimus, sąmoningai pažeidžiant antstolio nurodymus. 2020-05-29 pareiškėjas Šiaulių banke, AB, kuriame jau turėjo 3 areštuotas sąskaitas, atsidarė naują sąskaitą, ir pažeisdamas antstolio pritaikytus apribojimus sąskaitoms bei išieškotojo interesus, neteisėtai atliko mokėjimus. Laikotarpiu nuo sąskaitos atidarymo (2020-05-29) iki antstolio apribojimų šiai sąskaitai pritaikymo (2020-06-02) buvo pervesta 45 514,65 EUR, iš kurių 44 381,86 EUR pareiškėjas išleido. Lėšas į minėtą pareiškėjo sąskaitą pervedė Monolith Frost GmbH, kuri yra pagrindinė pareiškėjo akcininkė, ir su pareiškėju, jo direktoriumi bei minėta pagrindine akcininke susijęs asmuo - UAB “Eisprom”. T.y., iki antstolis sužinojo apie neteisėtai atidarytą pareiškėjo sąskaitą, pareiškėjas, apeidamas antstolio nustatytus apribojimus bei pažeisdamas išieškotojo teises, neteisėtai naudojosi lėšomis, kurioms taikytas areštas. Tokie pareiškėjo elgesio pavyzdžiai akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, išieškotojo teisių pažeidimą bei CPK reikalavimų skolininkui nepaisymą. Antstolis neprivalo grąžinti piniginių lėšų - teismas 2020-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020 tenkino pareiškėjo prašymą ir nutarė sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Nutartyje nustatytas baigtinis sąrašas draudimų antstoliui. Nutartimi nėra panaikintas pareiškėjo turto areštas, o tik uždrausta antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti lėšas. Kaip minėta, po nutarties priėmimo antstolis neatlieka jokių išieškojimo veiksmų, tik imasi priemonių pareiškėjo turtui surasti bei areštuoti. Nutartis netaikytina retrospektyviai, todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolio veiksmai atlikti iki nutarties priėmimo, laikytini neteisėtais nutarties pagrindu yra visiškai nepagrįsti. Atitinkamai, antstolis neturi pareigos grąžinti piniginių lėšų, nurašytų į antstolio sąskaitą iki nutarties įteikimo. Be to, šioje byloje nėra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais jis neva nepagrįstai atsisakė grąžinti lėšas, t. y. pareiškėjo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla. Antstolis tinkamai vykdo jam priskirtas funkcijas - pareiškėjas, nepateikdamas jokių įrodymų, deklaratyviai teigia, kad antstolis yra šališkas. Antstolio procesinių veiksmų kontrolė vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 594 straipsnis). Jokie antstolio veiksmai nėra pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos, nepaisant to, kad vykdymo procesas neišvengiamai sukelia nepatogumus skolininkui. Aplinkybė, kad pareiškėjas neva neturi pinigų vienu mokėjimu sumokėti sprendimu priteistą sumą ir/ar pareiškėjui reikalingi pinigai jo paties veiklai vykdyti, nepaneigia ir neeliminuoja antstolio pareigos imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis, taikydamas pareiškėjo turto areštą, aiškiai nurodė, kokiais duomenimis vadovaudamasis priima sprendimą areštuoti skolininko turtą, t. y. nagrinėjamu atveju antstolis ne tik nepažeidė CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatų, bet ir tinkamai vykdė jam pavestas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo arešto pareiškėjo turtui taikymo dienos iki šiol, į pareiškėjo sąskaitas pateko tik 19 1431,73 EUR. Pareiškėjas vykdo veiklą, todėl įvertinus pareiškėjo ankstesnių metų duomenis, taip pat atsižvelgiant į sezoniškumą ledų gamybos rinkoje, pareiškėjas nuo turto arešto taikymo dienos iki 2020-08-10 turėjo gauti ne mažiau kaip 2 500 000 EUR (gautinų pajamų paskaičiavimas pridedamas). Ši aplinkybė tikėtinai patvirtina, kad pareiškėjas gauna pinigines lėšas kitų šalių bankuose esančiose sąskaitose arba yra nurodęs didžiausiam savo gaminamos produkcijos pirkėjui ir pagrindiniam akcininkui - Monolith Frost Gmbh - nemokėti už parduodamą produkciją. Pareiškėjo atsiliepime nurodyti prašymai nėra nurodyti skunduose - pareiškėjo atsiliepime yra suformuluoti nauji prašymai, kurie nėra nurodyti pareiškėjo skunduose. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio procesinių veiksmų kontrolė vykdoma CPK 594 nustatyta tvarka, pareiškėjo atsiliepime į patvarkymą nurodyti nauji prašymai nenagrinėtini. Dėl atsiliepimo į patvarkymus - pareiškėjas atsiliepime į patvarkymus nepagrįstai nurodo, kad antstolis trukdo jo ekonominei veiklai, dėl antstolio veiksmų pareiškėjas negali atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir pan..Pakartotina, kad nors vykdymo procesas neišvengiamai sukelia nepatogumus skolininkui, vykdymo procesas privalo būti vykdomas laikantis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos reikalavimų. Šiuo atveju, antstolis nėra pažeidęs jokių teisės normų. Pareiškėjo 2020-06-17 skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais antstolis netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti laisvai disponuojamą apyvartinėmis lėšomis sumą (387 000 EUR), atmestas teismo 2020-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4536-831/2020. T. y. minėta nutartimi yra paneigti pareiškėjo argumentai dėl tariamo antstolio veiksmų neteisėtumo trukdant pareiškėjo veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prašyta nustatyti kaip laisvai disponuojama lėšų suma per mėnesį (387 000 EUR) kelis kartus viršija pareiškėjo faktiškai gaunamas sumas į areštuotas sąskaitas. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, ir gautinas sumas nukreipia kitur arba yra nurodęs savo debitoriams šių sumų nemokėti. Pagal viešai skelbiamus duomenis, pas pareiškėją dirba 118 darbuotojų, kurių darbo užmokestis (lyginant nuo 2020 m. balandžio iki birželio mėn.), nuosekliai didėjo, kas akivaizdžiai paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo veiklos žlugdymo antstolio veiksmais, vedimo prie bankroto ir t.t. (https://rekvizitai.vz.lt/imone/art_glacio/atlyginimas) (b. l. 69-72)

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str.1 d.) Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str.1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) skundais prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-4967 priimti vykdomąjį dokumentą ir jį vykdyti; 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą Nr. S- 20-135-503 priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-5022 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359;  panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) visų jai priklausančių banko sąskaitų 1.344,49 Eur sumai; 2020-05-14 dienos antstolio patvarkymą Nr. S-20-135-5453, kuriuo yra patvarkoma netenkinti skolininko prašymų dėl arešto panaikinimo pareiškėjo piniginėms lėšoms bendrovei priklausančiuose banko sąskaitose bei žemės sklypams, unikalus Nr. 4400-1432-5490 ir 9325-0005-2035, o taip pat dėl pareiškėjo visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo.

Dėl 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymo Nr. S-20-135-4967 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo ((duomenys neskelbtini) 2020-05-06 skundas)

Pareiškėjo pagrindiniai skundo argumentai yra tai, kad 2020 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismui išdavus byloje vykdomąjį raštą, išieškotojas jį pateikė vykdyti antstoliui, kuris vykdomąjį raštą priėmė 2020 m. gegužes 5 d. patvarkymu Nr. S-20-135-4967 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi byloje priėmė pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei dėl sprendimo vykdymo tvarkos dar tik bus sprendžiama 2020 m. gegužės 20 d. 10 val. 00 min. teismo posėdyje. Antstolis skubotai ėmėsi neteisėtų išieškojimo veiksmų vien tik, kad kuo didesnės sumos būtų išieškotos iki Kauno apygardos teismas nustatys išieškojimo veiksmų tvarką. Savo patvarkyme atmesti skundą antstolis nurodė, kad vadovaudamasis CPK 651 str., patikrino ir nustatė, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl 2020-05-04 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967. Kad išieškotojas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo išdėstymo, nereiškia, kad skolos išieškojimas neturi būti vykdomas, nėra pagrindas neišduoti teismui vykdomojo rašto (CPK 646 straipsnio 1 dalis), todėl Kauno apygardos teismui, išnagrinėjus vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš esmės ir nusprendus jį išduoti, darytina išvada, kad išieškotojas turi teisę pateikti jį vykdymui, o jo priėmimo vykdyti teisėtumo klausimas vertintinas tik CPK 651 str. 2:‘d. pagrindais, kurių pažeidimo skolininkas skunde nenurodė. 2020-04-30 Kauno apygardos teismas nagrinėdamas ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, jog „Teismui išdavus ieškovei vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra (CPK 586 straipsnis).

Savo atsiliepime pareiškėjas nurodė, kad apeliacinės instancijos sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pateikdamas kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi priėmė, nutarė iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka sustabdyti apeliacinės instancijos sprendimo vykdymą, bei šiuo metu vykdomoji byla yra sustabdyta.  Išieškojimas vykdomojo rašto pagrindu negali būti vykdomas, antstolio veiksmai yra ne tik nepagrįsti ir neteisėti, bet ir beprasmiški, tik Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus galutinai nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų, žalos ir palūkanų iš pareiškėjo arba bylinėjimosi išlaidų iš išieškotojo priteisimo / nepriteisimo, todėl yra pagrįsta ir protinga panaikinti visus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus bei kitus antstolio veiksmus. Tikėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, panaikins apeliacinės instancijos sprendimą ir atmes išieškotojo ieškinį pareiškėjui, dėl ko išieškojimo veiksmai bus vykdomi išieškotojo, o ne pareiškėjo atžvilgiu. Analogiškai pareiškėjas nurodė ir savo 2020-06-22 atsiliepime.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime teigė, kad Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartyje nurodė, kad teismui išdavus ieškovui (išieškotojui) vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra (CPK 586 straipsnis). Sprendimo vykdymas sustabdytas, po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo ir sprendimo vykdymo sustabdymas niekaip neįtakoja skundais skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo. Pareiškėjas 2020-05-06 skunde nenurodo nė vienos teisės normos, teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ar išaiškinimų, kuriais remiantis antstolis galėjo ir turėjo nepriimti vykdomojo rašto ir nepradėti išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje. 2020-04-30 Kauno apygardos teismas yra aiškiai nurodęs, kad pareiškėjo ir A. S. prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimas nėra pagrindas neišduoti (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto, o teismui išdavus ieškovui (išieškotojui) vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra (CPK 586 straipsnis). Savo papildomuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo teigė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-26 nutartimi nutarė sustabdyti sprendimo vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, tačiau pažymėtina, kad sprendimo vykdymas sustabdytas po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo, ir sprendimo vykdymo sustabdymas niekaip neįtakoja skundais skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo/neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad išieškojimas (šiuo metu) negali būti vykdomas ir tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinį sprendimą.

Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs kiekvieno byloje dalyvaujančio argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymo Nr. S-20-135-4967 priimti vykdomąjį dokumentą priėmimo vykdyti panaikinimo yra nepagrįstas, dėl to atmestinas. LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2020-04-29 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.e2-521-773/2019, kurioje priimtas sprendimas įsiteisėjo 2020-04-21, išieškotojui (duomenys neskelbtini), skolininkas (duomenys neskelbtini), nors teisme jau 2020-04-23 buvo gautas pareiškėjo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. 2020-04-30 spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymu, teismas nutartyje nurodė, kad yra gautas skolininkas (duomenys neskelbtini) prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kuriame buvo prašoma ir neišduoti ieškovui vykdomąjį raštą, bei pasisakė, kad ieškovė turi teisę pradėti vykdymo procesą ir ieškovės prašymu 2020 m. balandžio 29 d. teismas išdavė ieškovei vykdomuosius raštus CPK 646 – 647 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis CPK VI dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Teismui išdavus ieškovei vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra (CPK 586 straipsnis). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismas nematė kliūties pradėti išieškojimo procesą, esant pareiškėjo prašymui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Be to jau 2020-05-27 teismo nutartimi buvo išspręstas šis pareiškėjo prašymas, jis atmestas, bei pareiškėjo nebuvo apskųstas, ir įsiteisėjo. Teismui išdavus vykdomąjį raštą, išieškotojas turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl išieškojimo pradžios. Teismo sprendimas išduoti vykdomąjį raštą antstolio negali būti peržiūrimas, antstolis neturi kompetencijos atlikti jo teisėtumo ar pagrįstumo patikrinimą, jo veiksmai gavus vykdomąjį raštą yra apibrėžti 651 str.2 d., kuriame nurodytos akivaizdžios kliūtys, dėl kurių antstolis negali priimti vykdomojo rašto ir jį vykdyti. Šio str. 3 d. nustatyta, kad nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Todėl antstolis, priėmęs vykdomąjį raštą, galėjo atlikti ir vykdymo veiksmus. Pareiškėjas nenurodė jokių įstatymų pažeidimų, kuriuos galimai padarė antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą ir pradėdamas jo vykdymą, kaip ir teismas nenustatė. Teismas, vertindamas skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumą, nevertina tų aplinkybių, kurios atsirado po jo priėmimo, t. y. kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra sustabdęs teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, vykdymą, kadangi jos neegzistavo antstoliui priimant patvarkymą, todėl niekaip negalėjo įtakoti jo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl 2020 m. gegužės 5 d. nurodymo Nr. S- 20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikinimo ((duomenys neskelbtini) 2020-05-06 skundas).

Pareiškėjo pagrindiniai skundo argumentai yra tai, kad antstolis 2020-05-05 priėmė nurodymą Nr. S-20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo antstolis nurodė priverstinai nurašyti 1 362 762,51 EUR pareiškėjo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, nors nesuėjo raginime nustatytas 10 dienų terminas, tuo antstolis pažeidė CPK 624 str.1 d.. Analogiškai pareiškėjas nurodė ir savo atsiliepime.

Antstolis patvarkymu skundo netenkino, atsižvelgdamas į tai, kad 2020-05-13 antstolio kontoroje gauta Marijampolės apylinkės teismo nutartis sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų. Lėšos, kurios buvo nurašytos nuo skolininko banko sąskaitos buvo saugomos antstolio kontoros depozitinėje sąskaitoje be intencijos į jas skirstyti nesibaigus raginimo įvykdyti sprendimą terminui. Vadovaujantis šia teismo nutartimi, buvo panaikintas 2020-05-05 nurodymas Nr. S-20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į civilinę bylą nėra pateikę įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis raginimo laikotarpiu areštuotas pinigines lėšas paskirstė ir pervedė išieškotojui. Šiuo atsiliepimu išieškotojas patvirtina, kad jam nebuvo pervestos jokios pareiškėjo lėšos, todėl 2020-05-06 skundo deklaratyvūs teiginiai apie tariamą raginime nustatyto 10 dienų termino nepaisymą atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas susipažinęs su vykdomojoje byloje esančiu skundžiamu antstolio 2020 m. gegužės 5 d. nurodymu Nr. S- 20-135-5023, nustatė, kad juo antstolis 2020-05-05 nutarė priverstinai iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų nurašyti 1 362 762,51 Eur piniginių lėšų, vadovaudamasis CPK 689 str.1 d, kuris kalba apie išieškojimą iš piniginių lėšų skolininko banko sąskaitoje. Antstolis 2020-05-04 raginimu įvykdyti teismo sprendimą Nr.S-20-135-4979 skolininką pareiškėją ragino skolą sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, bei nurodė, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus vykdymo išlaidų, bus pradėtas priverstinis vykdymo (išieškojimo) procesas, kas rodo, jog priimant skundžiamą nurodymą nebuvo praėjęs 10 d. savanoriško teismo sprendimo vykdymo terminas. CPK 624 straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta, kad priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 p. nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Ta aplinkybė, kad antstolis neišieškojo iš pareiškėjo sąskaitos per 10 d. raginime nustatytą terminą, teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, kad minėtu nurodymu antstolis nepradėjo priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje yra pagrįstas, kadangi antstolio 2020-05-05 nurodymas Nr. S- 20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra priimtas pažeidžiant CPK 624 str. 1 d. nuostatą. Ta aplinkybė, kad vykdomojoje byloje 2020-05-13 nurodymu Nr. S-20-135-5387 antstolis, vadovaudamasis CPK 689 str.1 d., atšaukė savo nurodymą iš (duomenys neskelbtini) išieškoti 1 362 762,51 Eur., nepadaro skundžiamo nurodymo teisėtu. Be to pažymėtina, kad antstolis pasinaikino nurodymą ne dėl to, kad jam atrodė jis neteisėtas, ar tenkindamas skundą, o remdamasis 2020-05-13 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, tuo pačiu pripažindamas, kad tai buvo priverstinio vykdymo veiksmas. Skundas antstolio kontoroje buvo gautas 2020-05-07, o antstolis skundą atmetė 2020-05-14 patvarkymu, jau 2020-05-13 nurodymu buvo panaikinęs nurodymą nurašyti pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, teismas nesprendžia 2020-05-07 antstolio nurodymo Nr. S- 20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikinimo, kadangi skundžiamas nurodymas jau panaikintas paties antstolio.

Dėl 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymo Nr. S-20-135-5022 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto akto Nr. S-20-135-5024 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; panaikinimo ((duomenys neskelbtini) 2020-05-06 skundas).

Pareiškėjas 2020-05-06 skunde antstoliui kaip esminius skundo argumentus nurodė tai, kad antstolis netinkamai taikė CPK 658 str. 2 d., bei surašė turto arešto aktą. Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartimi atmetė ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą; pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, dėl ko negali būti vykdomi jokie skubūs priverstinio išieškojimo veiksmai; turto areštą uždėjo neteisėtai, nesulaukęs 10 dienų termino geruoju įvykdyti teismo sprendimą; skubotais vykdymo veiksmais sukėlė didelė žalą pareiškėjui, nes areštuotos piniginės lėšos yra reikalingos pareiškėjo veiklos tęstinumui, užkerta kelią skolos apmokėjimui iš gaunamų pajamų, gali įmonė bankrutuoti; išieškotojo teiginiai, jog pareiškėjas neva ,,visais manomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai apskritai sieks jo išvengti“ yra jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jokiais įrodymais nepagrįsti bei yra nesąžiningi; antstolis negalėjo areštuoti turto, remdamasis vien tik išieškotinos sumos dydžiu.

Antstolis patvarkyme atmesti skundą kaip savo pagrindinius argumentus nurodė tai, kad kad išieškotojas pateikė prašymą areštuoti skolininkui priklausantį turtą, motyvuodamas tuo, kad „skolos suma yra didelė“, šio konkretaus ginčo atveju skolininko nesąžiningas elgesys rodo jo tikslą kiek įmanoma ilgiau išvengti išieškotojo naudai priimto teismo sprendimo vykdymo, t. y. jis yra pateikęs prašymą neišduoti išieškotojui jo prašomo vykdomojo rašto, nenurodydamas tam jokio teisinio pagrindo, tikslu vilkinti sprendimo vykdymą; skolininkas yra patvirtinęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti (kas aiškiai rodo nesąžiningą skolininko elgesį, nes turto jis turi), byla tęsiasi daugiau nei 5 metus, skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai apskritai sieks jo išvengti”. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas teismo prašo išdėstyti skolos mokėjimą per 18 mėn. laikotarpį, rodo, kad jis pats neketina skolos sumokėti per raginimo laikotarpį iki 2020-05-15. Antstolis, įvertinęs išieškotojo prašymą bei faktines aplinkybes, skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmę, bei skolos mastą priėmė patvarkymą Nr. S-20-135-5022 areštuoti skolininkės (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas jai priklausančiose banko sąskaitose, žemės sklypus unikalus daikto Nr. 4400-1432-5490 ir 3925- 0005-2035.

Pareiškėjas atsiliepime kaip pagrindinius kontrargumentus į antstolio patvarkymą netenkinti skundo, nurodė, kad antstolis areštavo ir nurašė net 1 362 762,51 EUR pinigines lėšas pareiškėjo banko sąskaitose, kurios reikalingos pareiškėjo ūkinei veiklai tęsti, kelia grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui bei sukels didelę žalą pareiškėjui ir dideliam skaičiui pareiškėjo darbuotojų bei įmonei grės bankrotas. Nėra jokių pareiškėjo ketinimą slėpti turtą patvirtinančių duomenų ar įrodymų. Neužtikrinama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra. Kol bus išnagrinėtas kasacinis pareiškėjo skundas, yra itin didelė rizika, kad pareiškėjas gali patirti nemokumo problemų ar net prieiti iki bankroto. Antstolis patvarkyme arešto pareiškėjo turtui taikymą motyvuoja itin abstrakčiais teiginiais ir vengia įvardinti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis remiantis antstolis pritaikė areštą pareiškėjo turtui, remiasi nepagrįstais ir teisinės reikšmės neturinčiais motyvais dėl neva „skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmės“ bei „skolos masto“. Patvarkyme nėra nurodyta nei vienos aplinkybės dėl pareiškėjo ketinimų paslėpti turtą, ko nėra ir išieškotojo prašyme. Išieškotojas prašymą motyvuoja nelogišku teiginiu, jog viena vertus, ,,skolininkas yra patvirtinęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti“, tačiau kita vertus tai „aiškiai rodo nesąžiningą skolininko elgesį, nes turto jis turi‘. Pareiškėjas niekada ir nebuvo teigęs, jog jis turto apskritai neturi, tiek 2020 m. balandžio 23 d. prašyme dėl apeliacinės instancijos sprendimo vykdymo išdėstymo, tiek skunde yra sąžiningai nurodęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų apeliacinės instancijos sprendimui įvykdyti nedelsiant vienu mokėjimu, kas būtų nepakeliama finansinė našta sukelsianti itin neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklos tęstinumui, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, ši situacija yra išlikusi ir šiuo metu. Išieškotojas prašyme nurodydamas, jog neva „skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą“, tačiau jų neįvardija. Prašymas teismui išdėstyti mokėjimą, yra pagrįstas ir motyvuotas dėl pareiškėjo veiklos tęstinumui kilsiančių itin neigiamų finansinių pasekmių tuo atveju, jeigu pareiškėjas turėtų sumokėti išieškotojui beveik 1,4 milijono eurų nedelsiant vienu mokėjimu. Antstolis pritaikydamas areštą pareiškėjo turtui nepagrįstai vadovavosi neva „skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmės“ kriterijumi, t. y. vadovavosi ginčo teisinių santykių pobūdžiu kaip kriterijumi. Patvarkyme nepagrįstai nurodoma, jog „atsižvelgiant į tai, kad skolininkas teismo prašo išdėstyti skolos mokėjimą per 18 mėn. laikotarpį, suponuoja išvadą, kad jis pats neketina skolos sumokėti per raginimo laikotarpį (iki 2020-05-15 ), taigi 2020-05-05 antstolio priimtas patvarkymas areštuoti skolininko turtą, įteikus raginimą įvykdyti sprendimą negali pažeisti skolininko teisės įvykdyti raginimą geruoju.“ Pareiškėjas siekia nebankrutuoti, išsaugoti veiklą ir pajamų gavimą, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dar tik bus galutinai nuspręsta dėl apeliacinės instancijos sprendimo panaikinimo ar nepanaikinimo. Kad skolininkas teismo prašo išdėstyti skolos mokėjimą, nesuteikia antstoliui teisės taikyti turto areštą bei nurašyti pinigines lėšas iš bankų sąskaitų, kol nėra suėjęs raginime nustatytas terminas.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savo atsiliepimo atmesti skundą argumentus motyvuoja iš esmės tuo, kad Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartyje nurodė, kad CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Antstolio vykdymo proceso metu taikomo arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014). Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019 atmetė pareiškėjo ir A. S. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nes teismas sprendė, kad turto, iš esmės, yra pakankamai įvykdyti sprendimą jo vykdymo neatidedant ir neišdėstant. Pagal pareiškėjo su prašymu Kauno apygardos teismui išdėstyti sprendimo vykdymą pateiktus duomenis 2020-04-21 pareiškėjo banko sąskaitose iš viso buvo 177 473,93 EUR, tačiau antstoliui areštavus (duomenys neskelbtini) lėšas, banko sąskaitose iki 2020-05-13 buvo tik 18 082,02 EUR. Teismas 2020-05-12 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020, kuria nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-26 nutartimi nutarė sustabdyti sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Sprendimo vykdymas sustabdytas po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo ir sprendimo vykdymo sustabdymas niekaip neįtakoja skundais skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo. Pareiškėjas prašyme išdėstyti sprendimo vykdymą nurodė, kad jis ir A. S. neturi pakankamai turto sprendimui įvykdyti (Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi konstatavo priešingas aplinkybes) ir prašė neišduoti išieškotojui vykdomojo rašto, t. y. pripažino, kad neketina vykdyti sprendimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl vien ši aplinkybė buvo pagrindas areštuoti turtą, kad būtų išlaikomas pareiškėjo turtas, iš kurio bent iš dalies būtų galima išieškoti sprendimu priteistą sumą. Antstolio 2020-05-14 patvarkyme netenkinti pareiškėjo 2020-05-06 skundo yra aiškiai nurodyta, kad raginimo laikotarpiu antstolis nesiėmė turto realizavimo veiksmų, tik pritaikė turto areštą. Pareiškėjas į civilinę bylą nėra pateikę įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis raginimo laikotarpiu areštuotas pinigines lėšas paskirstė ir pervedė išieškotojui. Šiuo atsiliepimu išieškotojas patvirtina, kad jam nebuvo pervestos jokios pareiškėjo lėšos.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savo rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kad didelė sprendimu priteista suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra teisiškai reikšmingi šiuo konkrečiu atveju, t.y. sprendimo vykdymo stadijoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kitaip nei turto areštas įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstino vykdymo atveju (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis), laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos nei turto paieškoms, nei jo sukaupimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-512-464/2019). Tuo tarpu antstolio vykdymo proceso metu taikomo arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Priverstinio vykdymo veiksmai atliekami vykdomojo dokumento pagrindu, kai šalių ginčas jau yra išnagrinėtas iš esmės teismo sprendimu arba kitų kompetentingų institucijų sprendimu (CPK 587 straipsnis). ) Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521- 773/2019 sprendė, kad turto iš esmės, yra pakankamai įvykdyti teismo sprendimą jo vykdymo neatidedant ir neišdėstant, t.y., nors pareiškėjas teigė, kad negali įvykdyti sprendimo jo neišdėsčius, ir būtent šias aplinkybes išieškotojas pagrįstai nurodė antstoliui prašydamas taikyti pareiškėjo turto areštą. Tai tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas visais įmanomais būdais siekė ir toliau siekia išvengti sprendimo vykdymo sukurdamas regimybę, jog yra pažeidžiami jo interesai. Kad pareiškėjas patirs bankrotą, jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs, o šiuose paaiškinimuose nurodyti duomenys patvirtina priešingas aplinkybes - pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis augo arešto taikymo metu. Nepagrįsto pareiškėjo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą tikslas vienintelis - kiek įmanoma ilgiau vilkinti sprendimo vykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto arešto instituto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto arešto instituto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Vadovaujantis teismų praktika, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Šio instituto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-945/2020). Atitinkamai, vadovaujantis aukščiau aptarta teismų praktika, antstolis ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. sprendimas yra įsiteisėjęs ir juo yra konstatuoti pareiškėjo neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, todėl antstolis, spręsdamas dėl pareiškėjo turto arešto, pagrįstai atsižvelgė ir į skolos kilmę. Antstolis skolininko turtą areštavo atsižvelgdamas į eilę reikšmingų aplinkybių: išieškoma suma yra didelė, skolininkas teismui nurodė, kad negalės vykdyti sprendimo (dėl ko jį prašė išdėstyti, nors kaip konstatavo Kauno apygardos teismas, skolininkas turi turto pakankamai, kas patvirtina, jog skolininkas vengia mokėti skolą), skola atsirado iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Eilinį pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina jo elgesys atsidarant naują banko sąskaitą bei atliekant iš jos mokėjimus, sąmoningai pažeidžiant antstolio nurodymus. 2020-05-29 pareiškėjas Šiaulių banke, AB, kuriame jau turėjo 3 areštuotas sąskaitas, atsidarė naują sąskaitą, ir pažeisdamas antstolio pritaikytus apribojimus sąskaitoms bei išieškotojo interesus, neteisėtai atliko mokėjimus. Laikotarpiu nuo sąskaitos atidarymo (2020-05-29) iki antstolio apribojimų šiai sąskaitai pritaikymo (2020-06-02) buvo pervesta 45 514,65 EUR, iš kurių 44 381,86 EUR pareiškėjas išleido. Tokie pareiškėjo elgesio pavyzdžiai akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, išieškotojo teisių pažeidimą bei CPK reikalavimų skolininkui nepaisymą. Po 2020-05-12 nutarties priėmimo antstolis neatlieka jokių išieškojimo veiksmų, tik imasi priemonių pareiškėjo turtui surasti bei areštuoti. Atitinkamai, antstolis neturi pareigos grąžinti piniginių lėšų, nurašytų į antstolio sąskaitą iki nutarties įteikimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas neva neturi pinigų vienu mokėjimu sumokėti sprendimu priteistą sumą ir/ar pareiškėjui reikalingi pinigai jo paties veiklai vykdyti, nepaneigia ir neeliminuoja antstolio pareigos imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo arešto pareiškėjo turtui taikymo dienos iki šiol, į pareiškėjo sąskaitas pateko tik 19 1431,73 EUR. Pareiškėjas vykdo veiklą, todėl įvertinus pareiškėjo ankstesnių metų duomenis, taip pat atsižvelgiant į sezoniškumą ledų gamybos rinkoje, pareiškėjas nuo turto arešto taikymo dienos iki 2020-08-10 turėjo gauti ne mažiau kaip 2 500 000 EUR (gautinų pajamų paskaičiavimas pridedamas). Pareiškėjas atsiliepime į patvarkymus nepagrįstai nurodo, kad antstolis trukdo jo ekonominei veiklai, dėl antstolio veiksmų pareiškėjas negali atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir pan.. Pakartotina, kad nors vykdymo procesas neišvengiamai sukelia nepatogumus skolininkui, vykdymo procesas privalo būti vykdomas laikantis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos reikalavimų. Šiuo atveju, antstolis nėra pažeidęs jokių teisės normų. Pagal viešai skelbiamus duomenis, pas pareiškėją dirba 118 darbuotojų, kurių darbo užmokestis (lyginant nuo 2020 m. balandžio iki birželio mėn.), nuosekliai didėjo, kas akivaizdžiai paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo veiklos žlugdymo antstolio veiksmais, vedimo prie bankroto ir t.t..

Teismas, susipažinęs su pateikta vykdomąja byla Nr. 0135/20/00359, nustatė, kad antstolis 2020-05-05 patvarkymu Nr.S-20-135-5022 areštavo skolininkės (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas jai priklausančiose banko sąskaitose, žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyti arešto motyvai yra tai, kad išieškotojas 2020-05-04 prašyme dėl elektroninio vykdomojo dokumento pateikimo nurodo, kad skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai sieks to išvengti, ir prašo taikyti areštą visam skolininko turtui, iš karto išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą gera valia, atsižvelgiant į tai, kad skolos suma yra didelė, neareštavus skolininkui priklausančio turto, skolos išieškojimas gali nepagrįstai užsitęsti. Išieškotojo (duomenys neskelbtini) 2020-04-29 prašyme dėl priverstinio vykdymo priemonių, kuriuo remdamasis antstolis areštavo skolininkės turtą, nurodyta, kad skolos suma yra didelė, o teismų praktikoje tai jau pripažįstama kaip vienas kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Be to šio konkretaus ginčo atveju skolininko nesąžiningas elgesys rodo jo tikslą kiek įmanoma ilgiau išvengti išieškotojo naudai priimto teismo sprendimo vykdymo, t. y. skolininkas yra pateikęs prašymą neišduoti išieškotojui jo prašomo vykdomojo rašto, nenurodydamas tam jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis vykdomųjų raštų išdavimas galėtų būti stabdomas / nukeliamas, o tokio prašymo tikslas yra vienintelis - vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Dar daugiau, skolininkas yra patvirtinęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti (kas aiškiai rodo nesąžiningą skolininko elgesį, nes turto jis turi), todėl šiuo atveju būtina areštuoti visą skolininko turtą tam, kad jis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų apskritai negalimas. Atsižvelgiant į tai, jog byla tęsiasi daugiau nei 5 metus ir į tai, jog skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai apskritai sieks jo išvengti, prašė taikyti areštą visam skolininko turtui, iškarto išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą gera valia.

CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Šio str. 1 d. nustatyta, kad taip pat gali įpareigoti skolininką nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą. Ši įstatymo nuostata nenustato jokio 10 d. termino, per kurį nebūtų galima taikyti turto arešto, kaip nurodo skunduose, atsiliepimuose pareiškėjas, kuris nepagrįstai turto areštą sieja su priverstiniu ieškojimu. CPK 658 straipsnis nustato konkrečius antstolio veiksmus, kuriuos jis gali atlikti iš karto, išsiuntęs raginimą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau –Sprendimų vykdymo instrukcija), 10 p. taip pat nustatyta, kad jeigu yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, antstolis, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, areštuoja skolininko turtą ar pinigines lėšas ir priima motyvuotą patvarkymą, kuriame nurodo aplinkybes, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti. CPK 624 str. 2 d. išvardyti priverstinio vykdymo veiksmai, kuriuos antstolis gali atlikti tik suėjus patvarkyme nustatytam teismo sprendimo savanoriško vykdymo terminui, tarp kurių turto areštas nėra minimas. Atsižvelgiant į išvardintas teismo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentas, kad antstolis neturėjo teisės, nesulaukęs 10 d., uždėti pareiškėjo turtui areštą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vienas iš pareiškėjo argumentų yra tai, kad Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartimi atmetė ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą; pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, dėl ko negali būti vykdomi jokie skubūs priverstinio išieškojimo veiksmai. Teismas aukščiau jau pasisakė, kad antstolis turėjo teisę ir net pareigą priimti vykdomąjį raštą vykdymui, ir nesulaukęs raginime nustatyto 10 d. termino, areštuoti pareiškėjos turtą. Nors Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartimi atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo remiantis gali būti pradėtas vykdymas, pažymėdamas, kad sprendimo vykdymą užtikrins antstolis. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) kaip kontrargumentą nurodė tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kitaip nei turto areštas įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstino vykdymo atveju (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis), laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos nei turto paieškoms, nei jo sukaupimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-512-464/2019), o tuo tarpu antstolio vykdymo proceso metu taikomo arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2020-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019, nustatė, kad teismas iš esmės netenkino (duomenys neskelbtini) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą, dėl to, kad jau buvo išduoti vykdomieji raštai, turto areštą gali uždėti antstolis, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės tapo nereikalingos. Teismas pareiškėjo nesąžiningumo klausimą sprendė jų pateikto prašymo išdėstyti teismo sprendimą aspektu, teikdamas, kad ta aplinkybė, jo atsakovai teikdami prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą atvirai atskleidė duomenis apie jų turimo turto kiekį ir apimtį, šios aplinkybės tapo žinomos ir ieškovei, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai slepia turtą ar ketina jį perleisti. Taip pat teismas nurodė, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau teismas pabrėžė, kad kitaip nei turto areštas, įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstino vykdymo atveju laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos nei turto paieškoms, nei jo sukaupimui, t.y. pabrėžė šių priemonių skirtumą. Ši teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi antstoliui jokios prejudicinės galios, kadangi nors skamba panašiai, tačiau tai yra skirtingos priemonės, taikomos skirtingu proceso metu, jų taikymo tvarka ir paskirtis skirtina. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentas, kad neva teismas nusprendė, kad turto areštas nėra galimas, ir antstolis šio klausimo negalėjo spręsti savo nuožiūra, yra nepagrįstas ir atmestinas.

CPK 658 straipsnio 2 dalis nustato tik vieną pagrindą skolininko turto areštui, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti. CPK neišvardina aplinkybių, kurioms esant yra pagrindas taip manyti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p. taip pat nepateikia tokių aplinkybių, tik įpareigoja antstolį tokias aplinkybes nurodyti savo patvarkyme ir jį motyvuoti. Antstolis šiuos įstatymo reikalavimus įvykdė, patvarkyme nurodydamas, kad skolininkas visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai sieks to išvengti, ir prašo taikyti areštą visam skolininko turtui, iš karto išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą gera valia, atsižvelgiant į tai, kad skolos suma yra didelė, neareštavus skolininkui priklausančio turto, skolos išieškojimas gali nepagrįstai užsitęsti. Antstolis rėmėsi išieškotojo prašymo motyvais, kad yra išieškotina didelė suma; skolininkas yra pateikęs prašymą neišduoti išieškotojui jo prašomo vykdomojo rašto be jokio teisinio pagrindo, siekdamas vilkinti teismo sprendimo vykdymą, yra patvirtinęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti, kas aiškiai rodo nesąžiningą skolininko elgesį, nes turto jis turi, todėl šiuo atveju būtina areštuoti visą skolininko turtą tam, kad jis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų apskritai negalimas. Teismų praktikoje vien tik išieškomos skolos dydis nėra laikomas pagrindu areštuoti turtą, t. y. tą patį nurodė ir Kauno apygardos teismas 2020-04-30 nutartimi. Teismo vertinimu, ar šis kriterijus yra reikšmingas, reikia atsižvelgti į išieškomos skolos dalį skolininko turte, bei jo iš šio turto gaunamas nuolatines pajamas. Antstolis išieško iš 1 344680,49 EUR sumą, kuri nėra maža palygint su tais duomenimis, kurie nurodyti Kauno apygardos teismo 2020-05-27 nutartyje, kurioje teigiama, kad vertinant atsakovų A. S. ir (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį teismas įvertina tai, kad teismas įvertino atsakovų pateiktą (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, kuriame nurodyta, kad ši bendrovė turi ilgalaikio turto už 1 371 377 Eur, trumpalaikio turto už 1 617 933 Eur, viso turto už 3 014 585 Eur., kas rodo, jog išieškomo turto vertė sudaro nedaug mažiau kaip pusę turto vertės, todėl šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad turtas gali būti slepiamas.

Nors turto areštas yra galimas tik tokiu atveju, kai yra pavojus, jog turtas gali būti slepiamas, tačiau tokios išvados antstolis patvarkyme nepadarė, tik nurodė, kad įvertinęs išieškotojo prašymą bei faktines aplinkybes, skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmę, bei skolos mastą priėmė patvarkymą. Teismui nėra jokio pagrindo sutikti, kad išieškotojo nurodyta aplinkybė, kad skolininkas visais įmanomais būdais siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, yra pagrįsta. Pasinaudojimas savo teise prašyti teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tuo tikslu neišduoti vykdomojo rašto, negalima laikyti bandymu išvengti teismo sprendimo vykdymo, atsižvelgiant, kad skolininkas yra veikianti įmonė. Nors išieškotojas yra nurodęs prašyme, kad skolininkas yra patvirtinęs, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti, teigdamas, kad tai aiškiai rodo nesąžiningą skolininko elgesį, nes turto jis turi, tačiau piniginės lėšos ir turtas nėra vienas ir tas pats, kadangi skolininkas yra įmonė, kuriai turtas yra reikalingas jos veiklos vykdymui. Išieškotojas nei kiti asmenys nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kad arešto metu skolininkas turėjo išieškomą pinigų sumą. Nėra pagrindo nepritarti teiginiui, kad tai, kad skolininkas teismo prašo išdėstyti skolos mokėjimą per 18 mėn. laikotarpį, rodo, kad jis pats neketina skolos sumokėti per raginimo laikotarpį iki 2020-05-15, atsižvelgiant į tai, kad jo prašymas bus išnagrinėtas vėliau, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad jis slėps turtą, ir jį areštuoti. Nors antstolis vertino ginčo pobūdį - skolos atsiradimą iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmę, tačiau nemotyvavo, kuo tai leidžia manyti, kad skolininkas slėps turtą, kadangi kiekvieną atsakovą pralošusį bylą galima vadinti nesąžiningu, kadangi jis ginčijo ieškinį. O jei antstolis areštą uždėjo vien tik, kad skolininkas ir ieškotojas konkuruoja tarpusavyje, tad jo veiksmuose galima būtų įžvelgti sąmoningą kišimąsi į jų tarpusavio konkurenciją, antstolis gali būti panaudotas kaip įrankis. Teismo vertinimu, vykdymo metu, kai išieškojimą jau vykdo antstolis pagal vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjus teismo sprendimui, skirtingai negu taikant laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą vykstant teismo procesui, pagrindas manyti, kad turtas bus slepiamas, turi būti mažiau pagrįstas aplinkybėmis, negu proceso metu, kadangi jau vykdomas išieškojimas, o turto arešto vienas iš tikslų yra ir išieškotino turto sukaupimas, siekiant jį vėliau realizuoti. Todėl teismo manymu turto areštas, kuriuo areštuotas nekilnojamas turtas, yra pagrįstas atsižvelgiant į išieškotino turto ir skolininko turto santykį, t.y. į išieškotino turto vertę.

Tačiau antstolių įstatymo 3 d. nustatyta, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismo vertinimu antstolis uždėdamas turto areštą visoms skolininko banko sąskaitoms, pažeidė ne tik skolininko, bet ir išieškotojo interesus. Skolininkas yra įmonė, sėkmingai vykdanti savo veiklą, kaip nurodė išieškotojas suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini)- įvertinus pareiškėjo ankstesnių metų duomenis, taip pat atsižvelgiant į sezoniškumą ledų gamybos rinkoje, pareiškėjas nuo turto arešto taikymo dienos iki 2020-08-10 turėjo gauti ne mažiau kaip 2 500 000 EUR pajamų. Teismo vertinimu nėra jokios abejonės, kad realios grynos pajamos nėra tokios, nes neatimtos išlaidos, tačiau tai rodo, kad gaunamos pajamos, ir įmonės veikla plečiasi, nes kitais pateiktais duomenimis į bylą, nustatyta, kad darbuotojų skaičius padidėjęs, bet tai gali turėti įtakos ir sezoniškumas. CPK 665 str. nustatyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė, kurioje nustatyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. CPK 675 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis 2020-05-05 turto arešto aktu Nr.S-20-135-5024 areštavo pareiškėjo nekilnojamą turtą – 2 žemės sklypus, kurių vertė nėra nurodyta. Tačiau nepaisant to, 2020-05-05 nurodymu Nr.S-20-135-5023 nutarė nurašyti iš viso 1 362762,51 Eur. iš sąskaitų, visą išieškomą sumą, kas akivaizdu rodo, jog yra viršijama išieškoma suma. Kauno apygardos teismo 2019-11-08 sprendimu suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) ieškinys buvo atmestas, tačiau Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2020-04-21 sprendimu nuspręsta priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 1 020 407,43 Eur žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 020 407,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. S. 36 504,43 bylinėjimosi išlaidų; 3) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 303131399) 27 678,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi du teismai priėmė visiškai skirtingus sprendimus, byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme, todėl pritartina pareiškėjo argumentui, kad nėra aišku koks bus priimtas galutinis sprendimas, o jis toks turės būti priimtas, ir kada bus priimtas. Kauno apygardos teismas 2020-05-27 nutartimi atmesdamas pareiškėjo bei solidaraus skolininko prašymą atmesti teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, konstatavo, kad vertinant atsakovų A. S. ir (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį teismas įvertina tai, kad abu atsakovai 2020 m. balandžio 22 d. turėjo piniginių lėšų, viso apie 234 940,25 Eur (196 201,88 Eur + 38 738,37 Eur), t. y. apie penktadalį visos išieškotinos sumos. Teismas taip pat įvertina atsakovų pateiktą (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, kuriame nurodyta, kad ši bendrovė turi ilgalaikio turto už 1 371 377 Eur, trumpalaikio turto už 1 617 933 Eur, viso turto už 3 014 585 Eur.. Šie įrodymai teismui leidžia spręsti, kad turimo bendrovės turto iš esmės yra pakankamai įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d., sprendimą jo vykdymo neatidedant ir neišdėstant. Teismas šioje nutartyje iš esmės pasisako, kad aplinkybė, kad dėl priverstino sprendimo vykdymo būtų apsunkinta atsakovo (duomenys neskelbtini) veikla, savaime nėra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, nes atsakovai A. S. ir (duomenys neskelbtini) bendrai valdo didelės vertės turtą, gali parduoti ir/ar įkeisti savo turimą turtą, įskaitant ir A. S. valdomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijas. (duomenys neskelbtini) valdomo nekilnojamojo turto pardavimas niekaip neįtakotų (duomenys neskelbtini) veiklos. Po ½ dalį žemės sklypo, kuriame yra ledų fabrikas, ir po ½ dalį ledų fabriko pastato priklauso A. S. ir jo sutuoktinei bei G. Sch. ir jo sutuoktinei, iš kurių joks turto išieškojimas nevykdomas. Taigi Kauno apygardos teisme nurodyta, kad yra ir kito solidarių skolininkų turto, iš kurio galimas išieškojimas, ne vien tik į pareiškėjo skolininko (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas  įplaukiančios sumos iš įmonės veiklos.

Ieškojimo metu turi būti taikomi proporcingumo ir interesų derinimo principai. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 1 d.). Teismas sutinka su pareiškėju, kad piniginių lėšų areštas yra itin varžanti juridinio asmens ekonominę veiklą priemonė, todėl visų pirma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo, interesų derinimo principus, esant alternatyvioms galimybėms turi būti nustatytinas ir areštuotinas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, kadangi išieškant iš juridinių asmenų, antrąja eile išieškoma tiek iš piniginių lėšų, tiek iš nekilnojamojo turto (t. y. ta pati išieškojimo eilė). CPK 665 str. 2 d. numato, jog antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. CPK 665 straipsnio 2 dalies nuostatos neįtvirtina privalomumo visų pirma areštuoti ir išieškojimą vykdyti iš piniginių lėšų ar nekilnojamojo turto (Vilniaus apygardos teismo 2013-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-201-340/2013). Pažymėtina, kad nors minėta įstatymo nuostata ir numato alternatyviai pasirenkamą turtą iš kurio galimas išieškojimas antrąja eile, t.y. nors nenumato draudimo visų pirma areštuoti pinigines lėšas, o paskui nekilnojamąjį ar kitą turtą ar atvirkščiai, tačiau teismas/antstolis šių priemonių taikymo eiliškumą ir mastą sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į bylai (vykdomajai bylai) reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl jei skolininkas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio užtektų užtikrinti išieškotojo pagal vykdomąjį dokumentą interesus - reikalavimus, šiam turtui nėra nustatyta hipoteka (ar kiti apribojimai), skolininkas sutinka, kad šis turtas būtų parduotas užtikrinant vykdomojo dokumento reikalavimus, antstolis turėtų svarstyti ar piniginių lėšų areštas, esančių konkrečioje skolininko sąskaitoje, areštas ne itin apsunkins pareiškėjo, kaip veikiančio juridinio asmens, ūkinę – komercinę veiklą, pakeičiant šį areštą į nekilnojamojo turto areštą, tam kad būtų kuo mažiau apsunkinama pareiškėjo veikla, tačiau kartu galimai būtų visiškai užtikrintas teismo sprendimo realus įvykdymas. CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, negali būti atsietai aiškinama nuo teisingumo, protingumo, proporcingumo, išieškotojo ir skolininko interesų derinimo principų.

Teismo vertinimu antstolis šių įstatymo normų nesilaikė. CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. LITEKO duomenimis toje pačioje civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019 išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko A. S., bei iš jo išieškojimą vykdo anstolis L. L.. Iš LITEKO sistemos matyti, kad Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2YT-3721-802/2020 nustatė, kad antstolis L. L. 2020 m. gegužės 4 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr.S-20-187-2076. 2020 m. gegužės 5 d. pareiškėjas gavo antstolio raginimą per dešimt dienų nuo jo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą geruoju, sumokant į antstolio depozitinę sąskaitą 1 371 675,16 Eur sumą. 2020 m. gegužės 5 d. surašytas turto arešto aktas Nr.0187/20/00106, kuriuo areštuotas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas; priimti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-20-187-2104, Nr.S-20-187-2105, 1 371 842,90 Eur sumai pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiose banko sąskaitose, t. y. išieškoma ta pati suma, kaip ir antstolio Algimanto Maliukevičiaus, bei uždėtas turto areštas visai sumai. Nors yra du solidarūs skolininkai – pareiškėjas ir A. S., antstoliai nebendradarbiavo, nenustatė kiekvieno skolininko turimo turto (remiantis Kauno apygardos teismo teismo nutartimi jo yra pakankamai), nepaskirstė turto arešto masto abiem skolininkams, skundžiamas antstolis tuo nepaisė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kaip įmonės vykdančios savo veiklą, mokančios mokesčius, ir įnešančios savo indėlį į valstybės ekonomiką interesų. Nepaisydamas to, jis uždėjo tik gavęs vykdomąjį raštą, areštą ne tik pareiškėjo žemės sklypams, nesiremdamas jokia jų verte, bet dar uždėjo visoms įmonės sąskaitoms visai išieškotinai sumai, nors yra dar solidarus skolininkas A. S., taip pat turintis turto, kaip nustatyta Kauno apygardos teismo nutartimi atmetus prašymą išdėstyti skolos sumokėjimą, iš kurio taip pat vykdomas išieškojimas, bei uždėtas turto areštas tai pačiai sumai. Teismo vertinimu toks antstolio elgesys neužtikrina ne tik skolininko interesų, bet ir išieškotojo interesų (nebent jo interesas yra sužlugdyti konkurentą (duomenys neskelbtini)), kadangi bylos duomenimis nėra jokių įrodymų, kad skolininkas banko sąskaitose turi 1 362 762,51 Eur, kuriais gali padengti skolą, ir kiekvienas įplaukiančių sumų areštas šiai sumai žlugdys įmonės veiklą, dėl ko įmonė negalės jos vykdyti, bus priversta bankrutuoti, ar perkelti veiklą į kitas įmones, dėl ko bus pažeisti ne tik skolininko, bet išieškotojo interesai. Iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atsiliepimų, paaiškinimų matyti, kad skolininkas jau yra priverstas taip daryti, gaunama į sąskaitas mažai įplaukų, atsidaromos naujos sąskaitos, kadangi jis kitaip elgtis negali siekdamas išsaugoti įmonės veiklą. Nors CPK nustatyta, kad apeliacinės instancijos sprendimas įsiteisėja nuo pat jo paskelbimo, ir sprendimas vykdomas iškarto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas buvo vienoks, o apeliacinės instancijos kitoks, byla nagrinėjama kasaciniame teisme, nėra aišku koks sprendimas bus priimtas. Priėmus priešingą teismo sprendimą, gali atsitikti taip, kaip nurodo pareiškėjas, kad kol byla bus nagrinėjama, pareiškėjas bus priverstas bankrutuoti, darbo neteks daug žmonių, bus padaryta žala ne tik pareiškėjui, bet ir išieškotojui, bei valstybės ekonomikai. Ne tik pareiškėjas, bet ir išieškotojas turės teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos kaltiems asmenims. Atsižvelgiant į minėta, turto areštas dalyje dėl banko sąskaitų apribojimo panaikintinas, kaip iš esmės neatitinkantis savo paskirties – užtikrinti, kad nebūtų slepiamos piniginės lėšos, nėra proporcingas, bei iš esmės pažeidžiantis skolininko interesus, panaikintinas. Teismo vertinimu antstolis turi ieškoti kito turto, kuris minimas Kauno apygardos teismo nutartyje, bendradarbiauti iš bendraskolio A. S. vykdančiu antstoliu, areštą taikyti bendrai išieškotinai sumai, nes teismo vertinimu negali būti nepagrįstai varžomos abiejų bendraskolių nuosavybės į dvigubą sumą, nors iš jų priteista dvigubai mažesnė, kas neatitinka nei protingumo net teisingumo principų, ir tik išnaudojus visas galimybes apriboti įmonės sąskaitas.

Dėl 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymo Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas, panaikinimo (2020-05-14 skundas).

Pareiškėjo skundo dėl šio patvarkymo esminiai argumentai yra tai, kad net neprasidėjus raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodytam terminui, 2020 m. gegužės 5 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 1.362 762,51 EUR pareiškėjo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, taip nepaisoma CPK 624 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos ir raginime įtvirtinto 10 dienų procesinio termino bei tuo yra paneigiama raginimo įvykdyti sprendimą reikšmė; nežiūrint į tai, antstolio nurodymas buvo vykdomas ir iš pareiškėjo banko sąskaitų buvo priverstinai nurašytos lėšos sumoje 33.269,75 EUR; nurodymas; galioja Marijampolės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-3493- 1021/2020 skubiai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359; todėl antstolis viršijo savo įgaliojimus, nes priverstinai nurašęs ir iki šiol negrąžinęs pareiškėjo lėšas sumoje 33.269,75 EUR, papildomai 2020-05-13 dienos nurodymu uždraudė iš pareiškėjo sąskaitų vykdyti mokėjimus 1 344.680,49 EUR sumai, bendra suma yra 1 377 950,24 EUR viršija viso piniginio išieškojimo dydį vykdomojoje byloje. Antstolio 2020-05-13 nurodymas taip pat yra perteklinis ir daro ypatingą žalą pareiškėjo komercinei - ūkinei veiklai; esant dideliems piniginiams suvaržymams, nustatytiems patvarkymais ir skundžiamu antstolio nurodymu praktiškai jokia ekonominė pareiškėjo veikla nėra įmanoma; nurodymas, jei jis nebus panaikintas, gali tapti tiesiogine, bei vienintele pareiškėjo nemokumo priežastimi, pareiškėjas nebegalės vykdyti atsiskaitymo už reikalingas žaliavas produkcijos gamybai, apmokėti sąskaitų už elektros energiją, vandenį, mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, mokesčių ir pan., kas reikš ir šios įmonės veiklos pabaigą, tuo pačiu - ir darbo santykių su darbuotojais pabaigą (jų šiai dienai yra net 111) bei įmonei grės bankrotas, dėl ko kils itin neigiamos pasekmės visam Vilkaviškio regionui.

Antstolis kaip kontrargumentus pareiškėjo skundui nurodė tai, kad vadovaujantis Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3493- 1021/2020 antstolis panaikino nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau areštuotas lėšas saugant skolininko banko sąskaitose, teismas neuždraudė, o tebegaliojant antstolio patvarkymui taikyti turto areštą įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, teisėtu laikytinas ir nurodymas netraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Vadovaudamasis CPK 689 str. 2 d., antstolis 2020-05-05 PLAIS pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, areštuota suma sudarė 136 2762,51 Eur, atsižvelgiant į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo nurašyta 18 082,02 Eur., priimant nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš pirminės areštuotos sumos, buvo išminusuota nurašyta suma ir areštuotas likutis, t. y. 1 344 680,49 Eur. Teismas priteisė ne tik 1 048 085,63 Eur skolą, bet ir 6 % metines palūkanas, taigi areštas pritaikytas visos skolos sumai ir negali būti laikytinas pertekliniu ir viršijančiu išieškotiną sumą. Skolininkas prašo atlikti veiksmus, kurių 2020-05-12 nutartimi teismas nenurodė - grąžinti pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo skolininko sąskaitų laikotarpyje 2020-05-05 - 2020-05-13. Skolininkas (duomenys neskelbtini) klaidingai nurodo sumą, kuri buvo nurašyta, t.y. į. antstolio kontoros depozitinę sąskaitą: pateko 18 082, 02 Eur, o ne 33 269,75 Eur. Vadovaudamasis nutartimi, antstolis pinigines lėšas saugo depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas sprendimas: ar lėšos grąžintinos skolininkui, ar pervestinos išieškotojui. Antstolis vykdydamas vykdomąją bylą dėl skolos išieškojmo iš (duomenys neskelbtini) nedraudžia ir neriboja skolininko ekonominės veiklos. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nepatogumų, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Nuo vykdomosios bylos užvedimo 2020-05-04, skolininkas nedėjo pastangų bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese, nenurodė kito turto, kurį areštavus butų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, antstoliui 2020-05-04 įpareigojus skolininkui pateikti informaciją apie turimą turtą, paskutinę termino dieną -2020-05-15 jis atsiuntė atsakymą, jog įpareigojimo turinys jam nėra aiškus, terminas per trumpas (nors antstoliui su skolininku bendraujant telefonu patikino, jog informacija yra rengiama, terminas nebus pažeistas ir įpareigojimo turinio pastabų neišsakė) bei pateikė keletą sutarčių, kurios nėra naudingos išieškojimo procesui, pelno nuostolio ataskaitą, kurią jau buvo pateikęs anksčiau bei ilgalaikio turto žiniaraštį. Antstolis siekia įvykdyti teismo sprendimą bei užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, jeigu skolininkui grės bankrotas, tai tik dėl paties skolininko veiksmų, visų pirma, dėl pačios skolos atsiradimo, taip pat dėl bendradarbiavimo vykdymo procese stokos.

Atsiliepime į antstolio patvarkymą netenkinti skundo, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) konkrečių naujų argumentų dėl skundžiamo antstolio nurodymo nepateikė.

Atsiliepime suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) iš esmės nurodė, kad teismo nutartimi nutarta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Priėmus nutartį, antstolis panaikino nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau atsižvelgiant į nutartį, pareiškėjo piniginių lėšų areštas, lėšas saugant pareiškėjo banko sąskaitose, liko. Atitinkamai, galiojant antstolio patvarkymui taikyti turto areštą įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, antstolis priėmė pagrįstą nurodymą Nr. S-20-135-5388 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Pareiškėjas nurodymo neteisėtumą nepagrįstai grindžia  teismo nutartimi, nes nutartyje yra aiškiai nurodyta, kas uždrausta antstoliui - nurašyti, paskirstyti ir išmokėti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2020-05-06 skundas dėl antstolio veiksmų, jokių kitų draudimų nėra nustatyta. Pareiškėjas taip pat nenurodo jokių teisės normų, kurias antstolis būtų pažeidęs, priimdamas nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad iš pareiškėjo banko sąskaitų buvo nurašytos lėšos 33269,75 EUR sumoje. 2020-05-20 patvarkyme, kuriuo netekintas pareiškėjo 2020-05-14 skundas, nurodyta 18 082,02 EUR suma, todėl pareiškėjo argumentai, kad neva antstolis areštavo ir uždraudė disponuoti suma, kuri viršija piniginio išieškojimo sumą vykdomojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savo paaiškinimuose naujų argumentų nenurodė.

Vykdomosios bylos Nr. 0135/20/00359 medžiaga nustatyta, kad antstolis 2020 m. gegužės 13 d. nurodymu Nr. S-20-135-5388 nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš visų pareiškėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų 1 344 680,49 Eur sumai, vadovaudamasis CPK 869 straipsnio 1 dalimi. Remiantis CPK 689 str.1 d. išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje atidaryto skolininko sąskaitos arba disponavimo tokioje sąskaitoje laikomoms pinginėms lėšoms apribojimą vykdantis antstolis, turi teisę areštuoti ar duoti nruodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų. Antstolis 2020-05-04 raginimu Nr. S-20-135-4979 įvykdyti teismo sprendimą skolininką pareiškėją ragino skolą sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, bei nurodė, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus vykdymo išlaidų, bus pradėtas priverstinis vykdymo (išieškojimo) procesas, kas rodo, jog priimant skundžiamą nurodymą nebuvo praėjęs 10 d. savanoriško teismo sprendimo vykdymo terminas. CPK 624 straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta, kad priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Skundžiamu nutarimu antstolis nurodydamas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš visų pareiškėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų 1 344 680,49 Eur sumai, teismo vertinimu be jokios abejonės atlikos priverstinio išieškojimo veiksmą, kadangi CPK 689 str.1 d. išskiria skirtingas sąvokas kaip turto areštas ir nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų, o CPK 624 straipsnio 1 dalis leidžia tik turto areštą, kol nesuėjo savanoriško sprendimo vykdymo terminas. Ta aplinkybė, kad antstolis neišieškojo iš pareiškėjo sąskaitos per 10 d. raginime nustatytą terminą, teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, kad minėtu nurodymu antstolis nepradėjo priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje yra pagrįstas, kadangi antstolio 2020-05-05 nurodymas Nr. S- 20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra priimtas pažeidžiant CPK 624 str. 1 d. nuostatą, ir yra naikintinas.

Dėl 2020-05-14 dienos antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453, kuriuo yra patvarkoma netenkinti skolininko prašymų dėl arešto panaikinimo (2020-05-20 skundas).

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pagrindiniai skundo argumentai yra tai, kad: pareiškėjas yra padavęs prašymą Kauno apygardos teismui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tvarkos, prašymas bus dar tik nagrinėjamas; yra priimta Marijampolės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020, kurioje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nuspręsta sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2020-05-06 skundas dėl antstolio veiksmų; jokių kitų apribojimų, tokių kaip, kad uždrausti ar apriboti pareiškėjui verstis ekonomine veikla, patvarkymais nustatyta nebuvo; tačiau esant esamiems dideliems piniginiams suvaržymams, nustatytiems kitais patvarkymais ir skundžiamu, 2020-05-14 dienos antstolio patvarkymu, šiai dienai praktiškai jokia ekonominė pareiškėjo veikla nėra įmanoma; gali tapti tiesiogine, bei vienintele pareiškėjo nemokumo priežastimi.

Antstolio patvarkymo atmesti pareiškėjo skundą pagrindiniai argumentai yra tai, kad: be atskiros teismo nutarties, antstolis negali sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmų ir laukti kol teismas nenagrinės (duomenys neskelbtini) ir A. S. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. S., (duomenys neskelbtini) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, CPK 627 str. numato, jog antstolis neturi teisės be pagrindo savo iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą, jam suteikta teisė atidėti vykdymo veiksmus tik išieškotojui prašant; antstolis Algimantas Maliukevičius dar nėra pradėjęs turto realizavimo veiksmų; 2020-05-12 Marijampolės apylinkės teismui priėmus nutartį Nr. e2SP-3493-1021/2020 taikyti laikinąsias apsaugos priemones, antstolis panaikino nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau areštuoti, lėšas saugant skolininko banko sąskaitose, teismas neuždraudė; skolininkas vykdymo procese elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikia analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų, nepateikdamas pagrįstų teisinių argumentų ir tokiais savo veiksmais vilkina skolos išieškojimą bei pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Atsiliepime suinteresuotas asmuo išieškotojas (duomenys neskelbtini) kaip savo pagrindinius argumentus nurodė tai, kad kasacinis teismas priėmė pareiškėjo skundą ir sustabdė teismo sprendimo vykdymą, todėl antstolio veiksmai yra ne tik nepagrįsti ir neteisėti, bet ir beprasmiški, tik kasacinio teismo sprendimas bus galutinis, todėl yra pagrįsta ir protinga panaikinti visus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus bei kitus antstolio veiksmus. Antstolis areštavo ir nurašė net 1 362 762,51 EUR pinigines lėšas pareiškėjo banko sąskaitose, dėl ko pareiškėjo veikla bus visiškai paralyžiuota, kas reikš ir šios įmonės veiklos pabaigą, tuo pačiu - ir darbo santykių su darbuotojais pabaigą (jų šiai dienai yra net 137) bei įmonei grės bankrotas, dėl ko kils itin neigiamos pasekmės visam Vilkaviškio regionui; taikomos antstolio priemonės neturi trukdyti įmonės normalios ūkinės - komercinės veiklos. Toliau pareiškėjas nurodo tuos pačius argumentus, kurie yra susiję su 2020-05-06 skundu dėl antstolio patvarkymo areštuoti pareiškėjo turtą.

Atsiliepime suinteresuotas asmuo išieškotojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kad neva antstolis negalėjo ir neturėjo priimti vykdomojo rašto ir pradėti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, nes pareiškėjas ir A. S. yra pateikę prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl negali būti atliekami jokie skuboti vykdymo veiksmai iki Kauno apygardos teismas nustatys sprendimo vykdymo tvarką. Taip pat remiasi nutartimi, tačiau ja nustatyti draudimai negali būti aiškinami plečiamai, nutartimi nėra uždraustas pareiškėjo turto areštas. Pareiškėjas skunde apskritai nenurodo ir nepateikia jokių motyvų, kodėl turėtų būti panaikintas pareiškėjui priklausančių žemės sklypų areštas, ir kodėl toks areštas tariamai žlugdo pareiškėjo veiklą, t. y. skundo dalis dėl žemės sklypų arešto yra be jokių motyvų ir argumentų. 2020-05-20 skunde pareiškėjas teigia, kad nepanaikinus pareiškėjo piniginių lėšų arešto tai taps jo nemokumo priežastimi, tačiau pareiškėjas skundais neskundžia antstolio veiksmų, kuriais būtų atsisakyta leisti pareiškėjui disponuoti tam tikra areštuota piniginių lėšų suma. Per visą laikotarpį nuo turto arešto taikymo pradžios iki 2020-06-15 į pareiškėjo banko sąskaitas pateko iš viso tik 76 066,42 EUR, nors pareiškėjas nurodė, kad jam kas mėnesį reikalinga 100 000 EUR suma sumokėti darbo užmokestį darbuotojams bei kitus privalomus mokesčius, kas tikėtinai rodo, kad pareiškėjas gauna pinigines lėšas kitų šalių bankuose esančiose sąskaitose arba yra nurodęs didžiausiam savo gaminamos produkcijos pirkėjui ir pagrindiniam akcininkui - Monolith Frost Gmbh - nemokėti už parduodamą produkciją. Pareiškėjo piniginių lėšų areštas yra priimtas jau priteistos sumos išieškojimo procese, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (būtent pastaruoju atveju prioritetas yra teikiamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštui, o disponavimas piniginėmis lėšomis ribojamas tik kai nepakanka kito turto). Tuo atveju, kai jau vykdomas priverstinis išieškojimas, priešingai nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, prioritetas yra teikiamas piniginių lėšų areštui ir išieškojimui bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto naudoti gamyboje, areštui ir ieškojimui, nes pagal CPK 665 str. 2 d., nevykdant išieškojimo iš hipotekos ir įkeisto turto, pirmiausiai išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose iš esmės nurodė, kad 2020-05-13 antstolis neatlieka jokių išieškojimo veiksmų, o tik imasi priemonių pareiškėjo turtui surasti bei areštuoti. Nuo 2020-05-13 antstolis neatlieka jokių išieškojimo veiksmų, o tik imasi priemonių pareiškėjo turtui surasti bei areštuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nebuvo panaikintas pareiškėjo turto areštas, o tik sustabdytas sprendimo vykdymas, kas nedraudžia antstoliui surasti bei areštuoti pareiškėjo turtą (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu pareiškėjo turto arešto panaikinimas iki kasacinio skundo išnagrinėjimo ne tik būtų neteisėtas ir nepagrįstas jokiomis teisės normomis, bet ir grubiai pažeistų išieškotojo teises ir teisėtus interesus, nes kasaciniam teismui palikus sprendimą nepakeistą, galimai nebeliktų (ar ženkliai sumažėtų) turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas sprendimo pagrindu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdantis sprendimą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis), tame tarpe areštuoti skolininko turtą (CPK 658 straipsnio 2 dalis).

Vykdomosios bylos Nr. 0135/20/00359 medžiaga nustatyta, kad antstolis 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. S-20-135-5453 nusprendė netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymo nustatyti laisvai disponuojamą apyvartinėms lėšoms sumą, kurią skolininkas gali laisvai naudotis kiekvieną mėnesį, lygią 387 000 Eur, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 p., 93 p., CPK 739str. Taip pat antstolis netenkino pareiškėjo skolininko prašymo panaikinti areštą pareiškėjo piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, bei žemės sklypams, bei gražinti nurašytas pinigines lėšas. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi 2020-05-12 teismo nutartimi Nr. e2SP-3493-1021/2020, kadangi antstolis ja remdamasis 2020-05-13 priėmė patvarkymą panaikinti 2020-05-05 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-20-135; lėšas, nurašytas iš skolininko sąskaitą, pagal minėtą nurodymą saugoti antstolio kontoros depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas teisme skundas dėl antstolio veiksmų, priimti nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, pagal kurį lėšos nenurašomos, bet areštuojamos ir saugojamos skolininko sąskaitoje iki atskiro nurodymo. Skolininko prašymai panaikinti turto areštą bei gražinti priverstinai nurašytas pinigines lėšas viršija teismo nutarties rezoliucinę dalį, todėl netenkintini kaip nepagrįsti. 

Teismas jau anksčiau išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl turto arešto panaikinimo, iš dalies jį tenkino, panaikindamas iš dalies turto areštą, todėl papildomai, dėl šio skundo nepasisako, bei iš dalies panaikina antstolio patvarkymą atmesti prašymą dėl turto arešto panaikinimo, kadangi priešingu atveju susiklostytų dviprasmiška situacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atlyginti 2795,10 Eur su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, bei pateikė dokumentus apie jų buvimą(b. l. 84- 86).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis atsiskaitė su advokatu pagal pateiktas sąskaitas, jo bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra spręstinas šiuo metu.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atlyginti advokato atstovavimo išlaidas 1524,6 Eur, bei pateikė jas patvirtinančias išlaidas ( b. l. 79-83). Šios išlaidos yra apmokėtos, todėl gali būti priteistos iš priešingą interesą turinčio pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš esmės savo skunduose prašė panaikinti 6 antstolio dokumentus, iš kurių du prašymai buvo atmesti, vienas buvo pripažintas iš esmės neteisėtu, bet buvo jau paties antstolio panaikintas, t.y. iš viso tenkinti du, du tenkinti iš dalies, todėl pareiškėjo prašymai tenkinti 50 proc., dėl ko iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai priteistina 762,30 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2020 m. gegužės 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020 taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio Algimanto Maliukevičiaus žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, uždraudžiant antstoliui Algimantui Maliukevičiui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų. Ši laikinoji apsaugos priemonį panaikintina teismo nutarčiai įsiteisėjus.

Teismas, remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 510-513 straipsniais

n u t a r i a :

Pareiškėjo išieškotojo (duomenys neskelbtini) skundus tenkinti iš dalies.

Netenkinti pareiškėjo išieškotojo (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 6 d. skundo dalyje dėl  2020 m. gegužės 5 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967 vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359 panaikinimo; 2020-05-05 Nr. S-20-135-5024 turto arešto akto panaikinimo

Palikti nenagrinėtu (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 6 d. skundo dalį dėl 2020 m. gegužės 5 d. nurodymo Nr. S- 20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359

Tenkinti pareiškėjo išieškotojo (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 6 d. skundą dalyje ir 2020 m. gegužės 5 d. antstolio Algimanto Maliukevičiaus patvarkymą Nr. S-20-135-5022 vykdomoje byloje Nr. 0135/20/00359 dalyje dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų jai priklausančiose banko sąskaitose arešto panaikinti.

Tenkinti pareiškėjo išieškotojo (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 14 d. skundą ir panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš pareiškėjo išieškotojo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų.

Netenkinti pareiškėjo išieškotojo (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 20 d. skundo dėl 2020 m. gegužės 14 dienos antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl netenkinimo skolininko prašymų dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausantiems žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),

Tenkinti pareiškėjo išieškotojo (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 20 d. skundą dėl 2020 m. gegužės 14 dienos antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl netenkinimo skolininko prašymo dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausančioms banko sąskaitoms, ir įpareigoti antstolį iš naujo spręsti prašymą dėl visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo.

Panaikinti teismo nutarčiai įsiteisėjus 2020 m. gegužės 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdymą išieškojimo antstolio Algimanto Maliukevičiaus žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00359, uždraudžiant antstoliui Algimantui Maliukevičiui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas.

Priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 302553248, suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 302553248, 762,30 Eur (septynis  šimtus šešiasdešimt du eurus 30 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0135/20/00359 gražinti antstoliui Algimantui Maliukevičiui. 

Nutarties kopiją per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas                                                                                                                      Jonas Abraitis