Administracinė byla Nr. eI-1723-790/2017

Proceso Nr. 3-61-3-04718-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. V.,

atsakovo atstovams A. T. K., M. B.,  

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo ir tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą skundu (t. 1, b. l. 1–15), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. AP-298 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir šiuo įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas netinkamai, nėra aišku, kuo remiantis ir kada, nes buvo sudarytos dvi komisijos: Agentūros direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226 sudaryta komisija (toliau – ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. komisija) ir Agentūros direktoriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. AV-239 ,,Dėl komisijos tarnybiniams nusižengimams tirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija). 2016 m. spalio 11 d. motyvuotą išvadą Nr. 12P-13 (toliau – ir Išvada) surašiusi Komisija buvo sudaryta ir tarnybinis nusižengimas pradėtas tirti atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimą, kuriame iš esmės nurodoma nubausti Agentūros darbuotojus, o ne pateikiama informacija apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Sudarant Komisiją, nebuvo garantuotas nepriklausomumas, nes 2016 m. rugpjūčio 11 d. komisijos ir Komisijos pirmininku buvo paskirtas Agentūros direktoriaus pavaduotojas V. K., kuris turėjo išankstinę nuomonę pareiškėjo atžvilgiu ir galėjo daryti įtaką kitiems Komisijos nariams. Iš pareiškėjui įteikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą nėra aišku, kokiu pagrindu jame nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip netinkamas pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas. Išvadoje pateiktos teisės aktų nuostatos, nedetalizavus ir tinkamai neatskleidus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo elementų, apsiribota tik atskirų Agentūros priimtų pažymų teiginių citavimu, teisės aktų bei pareiškėjo paaiškinimo turinio perrašymu, nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktus, susijusius su taršos leidimo Nr. TL-U.5-14/2016 išdavimu, pažeidė pareiškėjas. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas dėl neatsargumo aplaidžiai ir nerūpestingai atliko jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, kai 2016 m. liepos 25 d. derino (vizavo) 2016 m. liepos 27 d. sprendimą, kuriuo priimta veiklos vykdytojo 2016 m. liepos 18 d. paraiška, ir 2016 m. liepos 28 d. sprendimą išduoti taršos leidimą Nr. TL-U.5-14/2016, tačiau Išvadoje nėra konkrečiai nurodytos pažeistos teisės normos, reglamentuojančios taršos leidimų išdavimą. Pareiškėjui nebuvo pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis konstatuotas pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, Agentūros 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. liepos 28 d. sprendimai bei taršos leidimas Nr. TL-U.5-14/2016 yra galiojantys ir privalomi. Pareiškėjui vizuojant sprendimus, nebuvo teikiami dokumentai, kuriais remiantis jis galėtų nustatyti ar įvertinti galimus pažeidimus. Su atitinkamais dokumentais ir informacija dirba už dokumentų parengimą atsakingi Agentūros darbuotojai ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) darbuotojai, todėl tik jie gali įvertinti, ar pateikti dokumentai atitinka teisės aktų turinį. Nustačius, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės pastebėti Išvadoje nurodytų pažeidimų, negali būti daroma išvada, kad yra įrodyta jo kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, institucija, teikianti pastabas dėl veiklos vykdytojų teikiamų paraiškų, yra teritorinis regiono aplinkos apsaugos departamentas, todėl ne pareiškėjas, o Utenos RAAD turėjo pareigą teikti pastabas dėl veiklos vykdytojo teikiamų paraiškų. Agentūros sprendimus, pateiktus pareiškėjui vizuoti, pagal kompetenciją parengė ir išdavė Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento specialistai, kurie yra atsakingi, kad teikiami pasirašyti (vizuoti) dokumentai būtų parengti tinkamai ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas negali būti kaltinamas padaręs pažeidimą derindamas (vizuodamas) 2016 m. liepos 27 d. sprendimą, nes po jo vizos (2016 m. liepos 25 d. 14.33 val.) šis sprendimo projektas buvo atmestas ir šis sprendimas buvo derinamas iš naujo, tuomet jau nebuvo teikiamas vizuoti pareiškėjui.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 1–18) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Komisija sudaryta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, pareiškėjui įteiktas Komisijos 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, jame aiškiai nurodyta, kokius veiksmus atliko pareiškėjas. Pareiškėjas turėjo galimybę suprasti pareikštų įtarimų esmę, pobūdį ir turėjo galimybes paaiškinime pasisakyti dėl nurodytų faktinių aplinkybių bei apsiginti. Komisija 2016 m. spalio 5 d. pateikė pareiškėjui papildomą prašymą paaiškinti aplinkybes. Pareiškėjas teise pareikšti nušalinimą nepasinaudojo, todėl neturėjo abejonių dėl Komisijos pirmininko ar kitų Komisijos narių nešališkumo ir nepriklausomumo. Komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, laikėsi teisės aktais nustatytų procedūrų ir terminų. Išvados konstatuojamoje ir rezoliucinėje dalyse yra konkrečiai ir aiškiai nurodytos Komisijos įvertintos ir nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veiksmais, nurodytos konkrečios teisės normos, kurių pareiškėjas nesilaikė ir pažeidė. Aplinkybė, kad Agentūros 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. liepos 28 d. sprendimai ir taršos leidimas Nr. TL-U.5-14/2016 yra galiojantys, nėra reikšminga. Pareiškėjas vizavo konkrečius Agentūros sprendimus, nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar jam pavaldūs valstybės tarnautojai tinkamai įvertino veiklos vykdytojo pataisytus pagal pateiktas pastabas dokumentus taršos leidimui išduoti, ar visi veiksmai, nurodyti teisės aktuose, yra atlikti, ar parengti dokumentų projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, nors pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus jis turėjo koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių administracijos padalinių veiklą. Pareiškėjas, matydamas, kad jam nėra pateikti dokumentai, kuriais remiantis jis galėtų nustatyti ar įvertinti nurodytus pažeidimus, turėjo galimybes ir įgaliojimus pagal Agentūros darbo reglamento 15 ir 36 punktus išsireikalauti iš jam pavaldžių valstybės tarnautojų ir darbuotojų visus dokumentus. Pagal užimamas pareigas pareiškėjas turi būti susipažinęs su atliekų tvarkymo sritį ir taršos leidimų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Tarp pareiškėjo neveikimo (pareigų nevykdymo) ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Nesant duomenų, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė tyčia, pagrįstai konstatuota, kad jis buvo padarytas dėl neatsargumo, t. y. pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti neigiamos pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Parenkant tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Teismas

konstatuoja:

Agentūros 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. AP-298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažinta, kad pareiškėjas, einantis Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu, 2.1-2.3, 2.5, 3.2, 7.1 ir 9.3 papunkčių nuostatas ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. 1, b. l. 37). Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į Komisijos Išvadą (t. 1, b. l. 38-62), kurioje kaip tarnybinis nusižengimas įvertinti pareiškėjo veiksmai, kuomet jis netinkamai atliko pareigybės aprašymo 7.3 papunktyje nurodytą pareigą ir derino (vizavo) Agentūros 2016 m. liepos 27 d. raštą Nr. (28.5)-A4-7662 „Dėl UAB „Vespila“ paraiškos taršos leidimui gauti“, kuriuo nuspręsta priimti UAB „Vespila“ paraišką taršos leidimui gauti (t. 2, b. l. 19), ir Agentūros 2016 m. liepos 28 d. raštą Nr. (28.5)-A4-7728 „Sprendimas dėl taršos leidimo išdavimo“, kuriuo nuspręsta išduoti UAB „Vespila“ atliekų laikymo aikštelės (duomenys neskelbtini) taršos leidimą Nr. TL-U.5-14/2016 (t. 2, b. l. 23).

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 straipsnio 12 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis). Remiantis Valstybės tarnybos 29 straipsnio 3 dalimi už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Agentūros įsakymu jam paskirta nuobauda, pirmiausia teigdamas, kad buvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės. Pareiškėjas kelia argumentus dėl 1) pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą netinkamumo; 2) netinkamo pranešimo apie tarnybinį nusižengimą; 3) netinkamai surašytos Išvados; 4) nepateiktų visų dokumentų, kuriais remiantis konstatuotas pažeidimas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3-5 punktai numato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą; valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Taisyklių 7-9 punktai numato, kad komisija surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo valstybės tarnautojas informuojamas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir kartu pateikiama valstybės tarnautojui turima informacija apie tarnybinį nusižengimą; valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti komisijai rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo; valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariams, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, kt. Taisyklių 13-14 punktai nustato, kad ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus; jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda; valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti.

Agentūros direktorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226, vadovaudamasis Agentūros nuostatų 17.2 papunkčiu, nustatančiu, kad direktorius užtikrina, jog būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir Agentūros nuostatų, sudarė komisiją tarnybinio patikrinimo dėl UAB „Vespila“ išduoto taršos leidimo TL0U.5-14/2016 atlikimui (t. 2, b. l. 209). Šiai komisijai dar nebaigus atlikti tarnybinio patikrinimo, Agentūroje buvo gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-556 sudarytos komisijos atlikto tyrimo dėl Agentūros patikrinimo ir UAB „Vespila“ 2016 m. liepos 28 d. taršos leidimo Nr. TL-U.5-14/2016 išdavimo pagrįstumo ir atitikties aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimams 2016 m. rugpjūčio 24 d. surašyta pažyma Nr. (16-4)-D15-758 (t. 2, b. l. 195-207) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 6 d. pavedimas Nr. (16-4)-D8-6831 (t. 2, b. l. 176) Agentūros direktoriui dėl išduoto taršos leidimo panaikinimo nedelsiant kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, o už Agentūros pareigūnų netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, susijusį su taršos leidimo išdavimu, pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras. Agentūros direktorius, gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimą, 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. AV-239 sudarė komisiją tirti valstybės tarnautojų galimiems tarnybiniams nusižengimams ir pavedė jai ištirti pareiškėjo bei kitų valstybės tarnautojų galimus tarnybinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-556 sudarytos komisijos atlikto tyrimo 2016 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje Nr. (16-4)-D15-758 nustatytas faktines aplinkybes, taip pat Agentūros direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226 sudarytos komisijos tarnybinio patikrinimo dėl UAB „Vespila“ išduoto taršos leidimo TL0U.5-14/2016 atlikimui tyrimo medžiagoje nustatytas faktines aplinkybes. Agentūros direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226 sudaryta komisija tarnybinio patikrinimo dėl UAB „Vespila“ išduoto taršos leidimo TL0U.5-14/2016 atlikimui 2016 m. rugsėjo 9 d. surašė pažymą Nr. A11-8, kurioje nustatė teisės aktų pažeidimus išduodant aptariamą taršos leidimą (t. 2, b. l. 147-175).

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pagrindas, kuriuo remdamasis Agentūros direktorius pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, yra aiškus ir numatytas Taisyklėse – gauta oficiali informacija apie valstybės tarnautojų galimą tarnybinį nusižengimą. Ši oficiali informacija – tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 6 d. pavedimas Nr. (16-4)-D8-6831 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-556 sudarytos komisijos atlikto tyrimo 2016 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. (16-4)-D15-758, kurioje konstatuoti teisės aktų, reglamentuojančių taršos leidimų išdavimą, pažeidimai, bei aplinkybės, kad pareigūnai, susiję su leidimo išdavimu, netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Agentūros direktorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226 sudarytė komisiją, siekiant atlikti patikrinimą dėl teisės aktų reikalavimų laikymosi išduodant UAB „Vespila“ taršos leidimą Nr. TL0U.5-14/2016. Šios komisijos tikslas nebuvo ištirti konkrečių valstybės tarnautojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, bet išsiaiškinti, ar taršos leidimas buvo išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, taigi ji negali būti prilyginama tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai, numatytai Taisyklėse.

Iš aptariamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimo matyti, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jame nėra pavedama nubausti konkrečius valstybės tarnautojus, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-556 sudarytos komisijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. (16-4)-D15-758, kurioje pateikiama informacija apie pareigūnų, susijusių su leidimo išdavimu, netinkamai atliktas tarnybines pareigas, Agentūros direktoriui pavedama pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimas neatleido atsakovo nuo pareigos laikantis Taisyklių reikalavimų ištirti galimus valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus ir tik tyrimo metu nustačius visus tarnybinio nusižengimo požymius patraukti konkrečius tarnautojus tarnybinėn atsakomybėn. Tad teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tinkamu pagrindu, o priešingi pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad, sudarant Komisiją, nebuvo garantuotas jos nepriklausomumas. Nors pareiškėjas šį teiginį grindžia aplinkybe, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. Agentūros direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226 sudarytos komisijos pirmininku ir tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininku buvo paskirtas Agentūros direktoriaus pavaduotojas V. K., teismo vertinimu, ši aplinkybė nepagrindžia minėto asmens šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Kaip jau minėta, Agentūros direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226 sudarytos komisijos tikslas buvo ne ištirti konkrečių valstybės tarnautojų galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, bet išsiaiškinti, ar taršos leidimas buvo išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl ši komisija nenagrinėjo, ar atskiri valstybės tarnautojai tinkamai vykdė jiems pavestas pareigas, ar jų veiksmuose yra tarnybinių nusižengimų požymiai. Taigi ši komisija ir jos pirmininkas, atlikdami tarnybinį patikrinimą dėl taršos leidimo išdavimo teisėtumo, neišreiškė išankstinės nuomonės, kad pareiškėjas ar kiti valstybės tarnautojai netinkamai atliko pavestas pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininko V. K. galimą šališkumą ar suinteresuotumą neobjektyviai ištirti tarnybinį nusižengimą, ar nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, nenurodo. Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo Taisyklių 9 punkte įtvirtinta teise pareikšti nušalinimą Komisijai ar jos nariui.  

Teismas, įvertinęs pareiškėjui pateikto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą (t. 1, b. l. 98-101) turinį, konstatuoja, kad jis atitinka Taisyklių reikalavimus. Pranešime pareiškėjas tinkamai informuojamas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą jo atžvilgiu, jame pateikiama informacija apie konkrečius teisės aktų pažeidimus išduodant UAB „Vespila“ taršos leidimą, apibūdinami konkretūs galimai neteisėti pareiškėjo veiksmai (t. y. sprendimų vizavimas), jų atlikimo laikas, galimai pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo tarnybinę veiklą. Pranešime prašoma pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, išaiškinamos Taisyklėse įtvirtintos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo valstybės tarnautojo turimos teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Taigi pranešimas visiškai atitinka Taisyklių reikalavimus, juo užtikrinta pareiškėjo kaip tarnautojo, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, ir teisė gintis nuo tokio kaltinimo. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neaišku, kokiu pagrindu pranešime nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip netinkamas pareiškėjo tarnybinių pareigų neatlikimas. Pastebėtina, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai teikė išsamų paaiškinimą (t. 1, b. l. 31-34), iš kurio aiškiai matyti, kad jis suprato įtariamo tarnybinio nusižengimo esmę (pvz., paaiškinimo 2.2 papunktis).

Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2016 m. spalio 11 d. motyvuota išvada Nr. 12P-13 (t. 1, b. l. 38-62) neatitinka Taisyklių reikalavimų. Kaip minėta, Taisyklės reikalauja, kad motyvuotoje išvadoje nusižengimas būtų kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodyta jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju išvados konstatuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyti visi šie elementai – konkretūs pareiškėjo atlikti veiksmai, įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, jų padarymo diena, nurodytas teisinis veiksmų kvalifikavimas (kokios Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo pareigų atlikimą, nuostatos buvo pažeistos), išsamiai nurodytos tarnybinio nusižengimo įvykdymo aplinkybės, nurodyta kaltės forma, pažeidimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Nors pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis konstatuotas pažeidimas, o tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu sudarytos komisijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. (16-4)-D15-758 ir Agentūros direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226 sudarytos komisijos 2016 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. A11-8, tai nesudaro pagrindo konstatuoti Taisyklių pažeidimo. Iš Taisyklių nuostatų matyti, kad valstybės tarnautojas tik baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą turi teisę susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Taigi Taisyklių nuostatos nereikalauja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pateikti valstybės tarnautojui visų tyrimo metu gaunamų duomenų. Pažymėtina, kad pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo pateikta visa reikiama informacija apie tarnybinį nusižengimą, be to, pareiškėjas pripažįsta, kad jam papildomai buvo pateiktos minėtų komisijų pažymos, kuriose detaliai aptariami taršos leidimo išdavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Taigi pareiškėjas tyrimo metu disponavo pakankama informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kokia tyrimo metu jam nepateikta informacija galimai sukliudė tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Antra vertus, tyrimo metu pareiškėjas neprašė pateikti jam konkrečių tyrimo metu surinktų duomenų. Pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikia duomenų, jog, pasibaigus tyrimui, atsakovas būtų kliudęs jam susipažinti su visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl nepateiktos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos deklaratyvūs ir atmestini, šiuo aspektu nenustatyti Taisyklių pažeidimai.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse, o priešingi pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Kaip minėta, tarnybiniu nusižengimu įvertinti pareiškėjo veiksmai, kuomet jis netinkamai atliko pareigybės aprašymo 7.3 papunktyje nurodytą pareigą ir derino (vizavo) Agentūros 2016 m. liepos 27 d. raštą Nr. (28.5)-A4-7662 „Dėl UAB „Vespila“ paraiškos taršos leidimui gauti“, kuriuo nuspręsta priimti UAB „Vespila“ paraišką taršos leidimui gauti (t. 2, b. l. 19), ir Agentūros 2016 m. liepos 28 d. raštą Nr. (28.5)-A4-7728 „Sprendimas dėl taršos leidimo išdavimo“, kuriuo nuspręsta išduoti UAB „Vespila“ atliekų laikymo aikštelės (duomenys neskelbtini) taršos leidimą Nr. TL-U.5-14/2016 (t. 2, b. l. 23), tuo pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu, 2.1-2.3, 2.5, 3.2, 7.1 ir 9.3 papunkčių nuostatas.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktai numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1-2.3, 2.5, 3.2, 7.1, 9.3 papunkčiai numato, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų, vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, asmeniškai atsakyti už savo sprendimus, savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtino Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės). Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad taršos leidimas išduodamas, jeigu atitinkamas įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) ir numatomos minėto įrenginio eksploatavimo sąlygos atitinka Leidimų išdavimo taisyklių reikalavimus.

Leidimų išdavimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad leidimą pagal veiklos vykdytojo pateiktą paraišką išduoda, pakeičia ir jo galiojimą panaikina Agentūra. Išduodant, pakeičiant leidimus, nustatant leidimo sąlygas ir eksploatuojant įrenginius turi būti užtikrintas Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatytų principų laikymasis (Leidimų išdavimo taisyklių 14 punktas). Leidimų išdavimo taisyklių 18 punktas numato, kas turi būti nurodyta bendrojoje paraiškos išduoti taršos leidimą dalyje. Tų pačių taisyklių 19 punkte nustatyta, kokios gali būti specialiosios paraiškos dalys, o 20 punkte – kad pareiškėjas rengia bendrąją paraiškos dalį ir tą (-as) specialiąją (-ąsias) paraiškos dalį (-is), pagal kurią (-as) turi būti išduotas ar pakeistas leidimas. Paraiškos specialiosiose dalyse, kai pildoma „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymas“ dalis, turi būti pridedami: atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas ir atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas (Leidimų išdavimo taisyklių 24 punktas). Paraiškos pateikimo ir derinimo tvarka nustatyta Leidimų išdavimo taisyklių 29 – 32 punktuose. Paraiška pateikiama Agentūrai, o ši paraiškos dokumentus pateikia pastaboms ir pasiūlymams atitinkamo regiono RAAD, kurio teritorijoje vykdoma veikla. Jeigu Agentūra ar atitinkamo regiono RAAD turi pasiūlymų, paraiška grąžinama ją pateikusiam asmeniui pataisymui. Grąžinant paraišką nurodoma prievolė patikslinti paraišką ir (ar) kartu pateiktus dokumentus – pateikti dokumentus ar informaciją arba pateikti paaiškinimus. Jei paraiška atitinka Leidimų išdavimo taisyklių reikalavimus ir pakanka duomenų leidimo sąlygoms nustatyti, Agentūra priima sprendimą priimti paraišką ir išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška yra priimta. Taršos leidimo išdavimo tvarka ir reikalavimai taršos leidimo turiniui nustatyti Leidimų išdavimo taisyklių 33 – 39 punktuose. Taršos leidimą rengia Agentūra (Leidimų išdavimo taisyklių 33 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Vespila“, siekdama eksploatuoti atliekų laikymo aikštelę ir vykdyti nepavojingų atliekų laikymo veiklą, jas laikant ilgiau nei vienerius metus, kreipėsi į Agentūrą dėl taršos leidimo tokios veiklos vykdymui išdavimo, 2016 m. birželio 23 d. pateikdama paraišką taršos leidimui gauti. Kaip tai numato Leidimų išdavimo taisyklės, Agentūra 2016 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į Utenos RAAD dėl pastabų ir pasiūlymų paraiškai pateikimo. Utenos RAAD 2016 m. liepos 8 d. raštu pateikė pastabas UAB „Vespila“ pateiktai paraiškai, tą pačią dieną UAB „Vespila“ pastabas pateikė ir Agentūra. 2016 m. liepos 11 d. UAB „Vespila“ pakartotinai pateikė paraišką taršos leidimui gauti, taip pat pateikė paaiškinimus dėl pataisytoje paraiškoje įvertintų Agentūros ir Utenos RAAD pastabų. Agentūra 2016 m. liepos 12 d. kreipėsi į Utenos RAAD dėl pastabų ir pasiūlymų paraiškai pateikimo. 2016 m. liepos 15 d. Utenos RAAD nurodė, kad UAB „Vespila“ pateiktai pataisytai paraiškai pastabų ir pasiūlymų neturi. UAB „Vespila“ 2016 m. liepos 18 d. pakartotinai pateikė paraišką taršos leidimui gauti, taip pat pateikė paaiškinimus dėl Agentūros ir Utenos RAAD pastabų. 2016 m. liepos 21 d. Utenos RAAD nurodė, kad UAB „Vespila“ pateiktai pataisytai paraiškai pastabų ir pasiūlymų neturi. Galiausiai, Agentūra priėmė jau minėtus sprendimus priimti paraišką taršos leidimui gauti ir išduoti taršos leidimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu sudarytos komisijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. (16-4)-D15-758 ir Agentūros direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2016 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. A11-8 patvirtina, kad 2016 m. liepos 28 d. taršos leidimas Nr. TL-U.5-14/2016 UAB „Vespila“ buvo išduotas nepagrįstai, pažeidžiant tokių leidimų išdavimą, aplinkos apsaugą, atliekų tvarkymą ir žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Šie pažeidimai minėtose pažymose išsamiai apibūdinti, todėl, pareiškėjui jų nekvestionuojant, teismas  jų išsamiai neaptaria. Teismas tik pažymi, kad Agentūra 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (16)-A4-9196 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti taršos leidimo Nr. TL-U.5-14/2016 panaikinimą (t. 2, b. l. 177-183). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad prokuroras tenkino šį Agentūros prašymą ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, gindamas viešąjį interesą ir prašydamas panaikinti taršos leidimą, o teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1273-643/2017 patenkino šį prašymą ir panaikino taršos leidimą. Taigi taršos leidimo išdavimo procedūros metu buvo padaryti ne formalūs, bet esminiai teisės aktų pažeidimai, sudarę pagrindą inicijuoti išduoto taršos leidimo panaikinimo procedūrą.

 Nekyla ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas, eidamas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, 2016 m. liepos 28 d. derino (vizavo) sprendimą išduoti UAB „Vespila“ taršos leidimą Nr. TL-U.5-14/2016. Derinimo (vizavimo) teisinė reikšmė atskleista Agentūros darbo reglamento, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-72, 36 punkte (t. 1, b. l. 71-90), kuriame numatyta, kad dokumentų projektus derinantys (vizuojantys) asmenys patvirtina, kad yra susipažinę su dokumento projektu, jam pritaria ir prisiima atsakomybę pagal kompetenciją. Vadinasi, pareiškėjas, derindamas (vizuodamas) minėtą sprendimą išduoti taršos leidimą, patvirtino, kad yra susipažinęs su tokio sprendimo turiniu, jam pritarė ir prisiėmė atsakomybę pagal kompetenciją.

Remiantis Agentūros direktoriaus 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. AV-267 patvirtintu Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymu, su kuriuo pasirašytinai supažindintas pareiškėjas (t. 1, b. l. 147-148), ši pareigybė reikalinga organizuoti nustatytų funkcijų įgyvendinimą su aplinkos apsauga susijusių funkcijų reguliavimo srityse. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, turi būti susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą, atliekų tvarkymą, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taršos integruotą prevenciją ir kontrolę. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas ne tik organizuoja ir koordinuoja nustatytų funkcijų įgyvendinimą su aplinkos apsauga susijusiose srityse, kad būtų įgyvendinti Agentūrai teisės aktuose nustatyti uždaviniai (pareigybės aprašymo 7.1 punktas), bet ir pagal kompetenciją pasirašo ir vizuoja Agentūros administracijos struktūrinių padalinių rengiamus dokumentus ir jų projektus, kad būtų įgyvendinti Agentūrai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos (pareigybės aprašymo 7.3 punktas).

Aptartos faktinės aplinkybės, kuomet pareiškėjas suderino (vizavo) Agentūros nepagrįstus, pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus sprendimus, kuriais remiantis buvo išduotas taršos leidimas UAB „Vespila“, įrodo, kad pareiškėjas tuo netinkamai atliko pareigas, numatytas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.3 punkte ir neužtikrino, kad Agentūra tinkamai įgyvendintų aptartuose teisės aktuose Agentūrai nustatytus uždavinius ir funkcijas išduodant taršos leidimus, todėl teismas vertina, kad Išvadoje ir skundžiamame įsakyme pareiškėjo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu, 2.1-2.3, 2.5, 3.2, 7.1 ir 9.3 papunkčių nuostatų pažeidimas. 

Nors pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo objektyvios galimybės nustatyti taršos leidimo išdavimo pažeidimų, nes Agentūros sprendimai buvo parengti Agentūros darbuotojų, kad nei Agentūros darbuotojai, nei Utenos RAAD neišreiškė pastabų dėl pateiktos paraiškos, tačiau šie pareiškėjo argumentai, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo atmetami kaip nepagrįsti. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo nagrinėjant UAB „Vespila“ paraiškas taršos leidimui gauti. Antai, 2016 m. liepos 8 d. jam elektroniniu paštu Poveikio aplinkai vertinimo departamento tarnautoja atsiuntė pastabų, teikiamų UAB „Vespila“ dėl 2016 m. birželio 23 d. pateiktos paraiškos, projektą. Pareiškėjas atsakė į šį elektroninį laišką, nurodydamas „perkalbėjau ir AM, tai geriausia butu pastabas (sulaukus ir RAAD) siusti rengėjui ir laukiam jo atsakymo su patikslinta paraiška. Reiktu siandien persiusti. Jie patikslina, ir mes tikrai tilpsim i terminus. As su Justina pakalbesiu. Laikas strategiskai svarbus“ (t. 1, b. l. 116). Pareiškėjas šiame elektroniniame laiške pavaldiems valstybės tarnautojams nurodė, kokiu konkrečiu veiklos vykdytojo atstovo elektroninio pašto adresu išsiųsti pastabas. 2016 m. liepos 8 d. jam elektroniniu paštu Poveikio aplinkai vertinimo departamento tarnautoja atsiuntė Utenos RAAD pastabas dėl UAB „Vespila“ 2016 m. birželio 23 d. pateiktos paraiškos (t. 1, b. l. 118). Be to, 2016 m. liepos 11 d. pareiškėjas UAB „Vespila“ pakartotinai pateiktą paraišką taršos leidimui gauti elektroniniu laišku siuntė Poveikio aplinkai vertinimo departamento tarnautojoms (t. 1, b. l. 104). Dar daugiau, UAB „Vespila“ 2016 m. liepos 11 d. pakartotinai pateikta paraiška Agentūroje buvo užregistruota šią paraišką elektroniniu paštu pareiškėjui persiuntus Agentūros Bendrųjų reikalų skyriaus specialistei E. K., iš ko galima spręsti, kad UAB „Vespila“ pakartotiną paraišką teikė būtent per pareiškėją. Pareiškėjas skunde teismui pripažįsta, kad jis dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo nagrinėjamu atveju konsultavosi Aplinkos ministerijoje (skundo 14 puslapis). Taigi pareiškėjas buvo pakankamai reikšmingai buvo įsitraukęs į sprendimo dėl taršos leidimo UAB „Vespila“ išdavimo priėmimo procedūrą, žinojo pirminei paraiškai pateiktų pastabų turinį, sprendė, kokiu būdu informuoti apie pastabas veiklos vykdytoją, nurodė pavaldiems valstybės tarnautojams, kad „laikas strategiškai svarbus“, persiuntė pavaldiems valstybės tarnautojams jau sekančią darbo dieną po pastabų pateikimo pareiškėjo gautą pakartotinę veiklos vykdytojo paraišką, sprendė, ar konkrečiu atveju būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Iš šių faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad pareiškėjas, būdamas įsitraukęs į taršos leidimo išdavimo procedūrą, turėjo objektyvią galimybę kontroliuoti, ar pavaldžių valstybės tarnautojų siūlomi sprendimų projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar veiklos vykdytojo pakartotinai pateiktoje paraiškoje yra ištaisyti anksčiau nustatyti trūkumai. Pažymėtina, kad tokį vertinimą pareiškėjas privalėjo atlikti pagal minėtą pareigybės aprašymo 7.3 punktą prieš derindamas (vizuodamas) atitinkamus sprendimus, todėl atmestini pareiškėjo paaiškinimai, kad tik už dokumentų parengimą atsakingi Agentūros darbuotojai bei Utenos RAAD darbuotojai galėjo įvertinti paraiškos atitiktį teisės aktams. Atsižvelgus į teisės aktų pažeidimų, išduodant veiklos vykdytojui taršos leidimą, pobūdį, pareiškėjas pagal savo kompetenciją ir užimamas pareigas juos objektyviai turėjo galimybę nustatyti. Pavyzdžiui, Utenos RAAD ir Agentūros teiktose pastabose dėl pirminės paraiškos buvo nurodyta, kad žemės naudojimo pobūdis neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro patvirtintų žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžių turinio. UAB „Vespila“ 2016 m. liepos 18 d. paraiškoje bendrosios dalies 1.3 punkte nurodyta tokia pati kaip pirminėje paraiškoje  žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis. UAB „Vespila“ 2016 m. liepos 18 d. paaiškinimuose nurodoma, kad žemės sklypo naudojimo pobūdis bus pakeistas, tačiau duomenys, kad tai buvo padaryta, nebuvo pateikti. Taigi aplinkybė, kad veiklos vykdytojas neatsižvelgė į šią anksčiau teiktą pastabą, buvo lengvai nustatoma. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje galimai nebuvo pateikti visi veiklos vykdytojo paraiškos priedai, neatleido pareiškėjo nuo pareigos tinkamai įvertinti taršos leidimo išdavimo UAB „Vespila“ teisėtumo klausimą, kadangi pareiškėjas, eidamas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, vadovaudamasis Agentūros darbo reglamento 15 punktu, turėjo įgaliojimus visus reikiamus dokumentus išsireikalauti iš jam pavaldžių valstybės tarnautojų. Tai, kad už tinkamą paraiškos taršos leidimui gauti įvertinimą tiesiogiai buvo atsakingi kiti Agentūros valstybės tarnautojai, pagal aptartas faktines aplinkybes neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, kadangi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, derindamas (vizuodamas) sprendimus turėjo objektyvią galimybę veikti tokiu būdu, kad būtų tinkamai įgyvendinti Agentūrai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos bei būtų išvengta kilusių neigiamų pasekmių.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse. Tarnybinio tyrimo komisija motyvuotoje išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui skundžiamu įsakymu paskirta švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba, parinkta teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, pareiškėjui tenkančios atsakomybės laipsnį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnę labai gerai vertintą pareiškėjo tarnybinę veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo panaikinti skundžiamą Agentūros įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, nėra, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.  

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo R. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                Marius Bajoras