Civilinė byla Nr. 2-1745/2011

                                                                                    2-55-3-01080-2011-8

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo V. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. T. atžvilgiu iki ieškinio padavimo teismui dienos.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos – areštuoti subdomeno vardą silenceagency.com, uždraudžiant jo savininkui atsakovui M. T. bet kokiu būdu perleisti jį tretiesiems asmenims, uždraudžiant skelbti interneto puslapyje www.silenceagency.com bet kokio turinio informaciją bei įpareigoti atsakovą užtikrinti, kad jam priklausantis subdomeno vardas silenceagency.com nebūtų naudojamas muzikinėje/prodiuserio veikloje, įskaitant muzikinės agentūros pristatymą vardu SILENCEAGENCY.COM. Nurodė, kad ieškovui priklauso prekių ženklas SILENCE fig, registruotas 9-oje bei 41-oje klasėse (toliau – ženklas). Ženklas nuo 2009 m. kovo mėnesio yra intensyviai naudojamas pramogų industrijoje, turi aukštą reputaciją, naudojamas ieškovo įsteigtos ir jam priklausančios UAB „SILENCE FAMILY“ pavadinime, veikloje, įskaitant internetinį puslapį. Atsakovui M. T. 2010 m. lapkričio mėnesį užregistravus bei savo veikloje naudojant subdomeno vardą silenceagency.com pažeidžiamos ieškovo, kaip registruoto prekių ženklo savininko, teisės. Subdomenų vardų registracijos ir perleidimo procedūros įgalina kelių dienų laikotarpiu perleisti užregistruotą subdomeno vardą bet kokiai trečiajai šaliai, todėl atsakovas turi galimybę skubiai iki ieškinio pateikimo dienos, perleisti ginčo subdomeno vardą kitam asmeniui, įskaitant užsienio fizinius ar juridinius asmenis, dėl ko palankaus sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, ieškovas susidurtų su papildomomis laiko ir materialinėmis sąnaudomis inicijuodamas teisminį procesą prieš kitą atsakovą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui dienos patenkino – areštavo subdomeno vardą silenceagency.com, uždraudė jo savininkui M. T. bet kokiu būdu perleisti jį tretiesiems asmenims, uždraudė skelbti interneto puslapyje www.silenceagency.com bet kokio turinio informaciją bei įpareigojo M. T. užtikrinti, kad jam priklausantis subdomeno vardas silenceagency.com nebūtų naudojamas muzikinėje/prodiuserio veikloje, įskaitant muzikinės agentūros pristatymą vardu SILENCEAGENCY.COM. Nurodė, kad ieškovas yra ženklo SILENCE savininkas. Atsakovui įregistravus bei naudojant interneto adresų srities simbolinį pavadinimą – subdomeno vardą silenceagency.com galimai yra daromas Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje numatytas pažeidimas, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atskiruoju skundu apeliantas M. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria apeliantui uždrausta skelbti interneto puslapyje www.silenceagency.com bet kokio turinio informaciją bei apeliantas įpareigotas užtikrinti, kad jam priklausantis subdomeno vardas silenceagenvy.com nebūtų naudojamas muzikinėje/prodiuserio veikloje, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Apeliantas yra teisėtas subdomeno silenceagency.com savininkas, jį naudoja išimtinai pagal tiesioginę jo paskirtį – kaip nuorodą į jo internetinį puslapį. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, jog yra pagrindas įtarti, kad daromas Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje numatytas pažeidimas. Apelianto naudojamas subdomenas nėra tapatus nei ieškovo įregistruotam prekės ženklui „Silence“, nei jo juridinio asmens pavadinimui UAB „SILENCE FAMILY“, nei domenui silencefamily.com, nėra klaidinančiai panašus į ieškovo prekės ženklą. Nors abi šalys užsiima muzikine veikla, tačiau veikia pakankamai skirtingose srityse, žymenys su žodžiu „silence“ yra skirti skirtingoms vartotojų grupėms, todėl nėra ir negali būti painiojami. Apeliantas jokių žodinių ar rašytinių pastabų iš trečiųjų asmenų dėl esamo ar potencialaus klaidinimo nėra gavęs. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie tariamą vartotojų klaidinimą ir ženklo reputacijos pažeidimą.

            2. Ieškovas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne užkirsti kelią šiuo metu galimai daromiems pažeidimams, o mėgina įgyti vienintelio muzikos versle naudojančio žymenį „silence“ subjekto statusą. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti visiškai pakanka nutartyje nustatyto draudimo perleisti subdomeną tretiesiems asmenims. Kiti nutartyje nurodyti apribojimai akivaizdžiai pažeidžia ekonomiškumo principą, nes suteikia perdėtą pranašumą ieškovui ir suvaržo apelianto teises labiau negu būtina.

            3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka vieno iš būtinų požymių – laikinumo. Atsižvelgiant į kilusio ginčo specifiką, laikinosios apsaugos priemonės gali galioti ilgiau negu vienerius metus. Po šio laikotarpio teismui priėmus galimai apeliantui palankų teismo sprendimą, bus sudėtinga ar net neįmanoma apeliantą sugrąžinti į buvusią padėtį. Ilgesniam laikui eliminavus ginčijamą subdomeną iš interneto erdvės, jis praras savo patrauklumą bei didžiąją dalį lankytojų, tolimesnis jo naudojimas gali netekti prasmės, nes apeliantas bus priverstas registruoti ir naudoti savo veikloje kitus subdomenus. 

            Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Egzistuojančios faktinės aplinkybės ir ieškovo pateikti jas patvirtinantys įrodymai pakankamai išsamiai iliustruoja ieškovo, kaip prekių ženklo SILENCE savininko, teisių pažeidimą. Iki ginčo subdomeno vardo įregistravimo apeliantas savo muzikinėje/prodiuserio veikloje nenaudojo tariamo savo pavardės vertimo į anglų kalbą, nenaudojo ir nėra įregistravęs juridinio asmens pavadinimo/prekių ženklo „silence agency“/“tylos agentūra“, kitose apelianto internetiniuose puslapiuose skelbiamame tekste muzikinė agentūra yra pristatoma kaip „atlikėjai.com“ ir/arba „MT agentūra“, o ne „tylos agentūra“. Akivaizdu, kad ieškovo prekių ženklas ir esminė ginčo subdomeno dalis yra tapačios, šalys veikia toje pačioje – populiariosios muzikos – rinkoje, kas sudaro pakankamą pagrindą įtarimui dėl ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teisių pažeidimo. Be to, klausimas dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio pagrindu gali būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo principo. Interneto puslapis www.silenceagency.com, kuriame uždrausta skelbti informaciją, nėra vienintelis puslapis, kurį savo veikloje naudoja apeliantas. Tapati informacija apie apelianto veiklą yra skelbiama dvejuose interneto puslapiuose www.silenceagency.com ir www.atlikejai.com, todėl pritaikius ginčijamas laikinąsias apsaugos priemones apelianto teisė skleisti informaciją pažeista nebuvo. Ginčijamą žymenį apeliantas naudojo pakankamai neilgą laiką, šis žymuo nėra registruotas apelianto prekių ženklas ar juridinio asmens pavadinimas. Bendrovė, per kurią apeliantas vykdo veiklą, vadinasi UAB „Gyva muzika“, o ginčijamas žymuo buvo naudojamas kaip papildomas muzikinės agentūros pavadinimas.

3. Esant galimai apeliantui palankiam teismo sprendimui, jis ir toliau galėtų sėkmingai skelbti informaciją ginčo interneto puslapyje  bei naudoti ginčo subdomeno vardą  kaip vieną savo veiklos identifikatorių. Apelianto pateikti duomenys ir teiginiai apie įgytą interneto puslapio populiarumą ir galimą jo praradimą vertintini kritiškai. Apeliantas subdomeną naudoja neilgą laikotarpį, informacijai skelbti lygiagrečiai naudoja ir kitą internetinį puslapį, todėl jis nėra verčiamas registruoti naujus subdomenus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie ginčo subdomeno populiarinimo veiksmus ir didelius populiarumo taškus, neišaiškino kaip turėtų būti vertintina jo pateikta informacija apie svetainės lankomumą. Be to, ieškovo interneto puslapis, priešingai negu nurodo apeliantas, taip pat yra reitinguojamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo V. Č. busimo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo M. T. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis 148 straipsnio 2 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikyti gali taip pat iki ieškinio teismui padavimo dienos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įvirtintas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje. Pažymėtina, kad CPK pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis – CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Prekių ženklų įstatymo 503 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones.

Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nutraukti galimai neteisėtus veiksmus ir užkirsti jiems kelią, skundžiama nutartimi pagrįstai taikė visas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tokių, Prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrina, kad nebūtų tęsiamas galimas Prekių ženklų įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

Vertinant šalių vykdomos muzikinės veiklos pobūdį yra pagrindo teigti, kad draudimas ginčo internetiniame puslapyje skelbti bet kokio turinio informaciją bei naudoti subdomeno vardą apelianto muzikinėje/prodiuserio veikloje, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tikslingas, siekiant tinkamai apsaugoti ieškovo interesus.

Apelianto argumentai dėl ekonomiškumo principo pažeidimo nėra pagrįsti. Apeliantas ginčo subdomeno vardą naudoja neilgą laikotarpį, informaciją apie savo muzikinę/prodiuserio veiklą jis skleidžia taip pat kituose internetiniuose puslapiuose, o teiginiai dėl internetinių puslapių reitingavo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apelianto teigimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus pažeisti jo interesai, sudėtinga ar neįmanoma sugrąžinti apeliantą į pradinę padėtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Jeigu, apelianto manymu, pritaikyti ribojimai gali sukelti jam didelius nuostolius, jis įstatymo nustatyta tvarka, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, apeliantas taip pat galėtų reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos apeliantas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 147 str. 3 d.).

Kiti apelianto argumentai apie neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, neduoda pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutartį, nes šių priemonių taikymu yra siekiama užtikrinti, kad būtų įmanoma įvykdyti būsimą ir ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės, jų tikslas nutraukti veiksmus, kuriuos ieškovas traktuoja kaip neteisėtus. Nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų nustatyta, kad ieškovo teisės yra pažeistos, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo įsiteisėjimo gali būti toliau tęsiamas ieškovo teisių pažeidimas.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.