Civilinė byla Nr. e2-2288-435/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20243-2020-5

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.1.5.1.2.8; 2.4.2.9.1; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pirmininkui K. V. ir advokatei R. V.,

atsakovei S. B. ir jos atstovei advokatei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės S. B. (toliau – atsakovė) 880,74 Eur skolą, 1 931,69 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jog atsakovė nemoka privalomų mokėjimų už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų administravimą, priežiūrą ir naudojimą, nors faktiškai šiais inžineriniais tinklais naudojasi. Bendrija buvo įregistruota 2007 m. gegužės 2 d., tą pačią dieną patvirtinti jos įstatai, šiuo metu aktualūs įstatai patvirtinti 2020 m. rugsėjo 30 d. Bendrijos tikslas – įgyvendinti žemės sklypų, namų ar butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno r., savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Bendrija valdo, naudoja ir prižiūri lauko vandentiekio tinklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savitakinių buitinių nuotekų tinklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), slėginių nuotekų tinklą su pakėlimo siurbline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikinus vietinės reikšmės kelius, įrengtus nurodytoje teritorijoje. Objektai Registrų centre kaip bendrijos nuosavybė bylos iškėlimo teisme metu įregistruoti nebuvo, tačiau jie pastatyti bendrijos iniciatyva, ką patvirtina statybos leidimas, rangos sutartis, statybos užbaigimo aktas. Inžineriniai tinklai yra naudojami bendrijos reikmėms, tenkina gyventojų poreikius tinklų aptarnaujamose gatvėse. Bendrijos nariai ir faktiškai tinklais besinaudojantys asmenys privalo prisidėti prie šių inžinerinių tinklų priežiūros, remonto ir atnaujinimo.

1.2.                      Atsakovė 2011 m. lapkričio 3 d. įgijo nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. – ¼ dalį žemės sklypo ir ½ dalį buto. Nuosavybės įsigijimo momentu atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas buvo prijungtas prie bendrijos inžinerinių tinklų, šiais tinklais nuo pat nuosavybės įsigijimo momento atsakovė faktiškai naudojosi. Atsakovė nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. yra bendrijos narė. 2015 m. vasario 9 d. atsakovė pateikė prašymą nuo 2015 m. vasario 15 d. nutraukti narystę bendrijoje. Atsakovei buvo siunčiami raginimai nurodant, kad ji privalo mokėti bendrijos nustatytus mokesčius, tačiau raginimus atsakovė ignoravo, savo prievolės mokėti mokesčius nepripažino. 2020 m. lapkričio 9 d. raštu atsakovė buvo informuota, kad jos skola bendrijai sudaro 1 225,70 Eur, buvo nurodytas terminas skolą apmokėti per vieną mėnesį nuo laiško gavimo dienos. 2020 m. lapkričio 20 d. raštu atsakovės atstovė advokatė pateikė bendrijai motyvuotą nesutikimą dėl priskaičiuotos skolos. Bendrija iš dalies sutiko su atsakovės atstovės motyvais dėl skolos paskaičiavimo už laikotarpį iki 2016 m., tačiau už vėlesnį laikotarpį mokėti mokestį bendrijai atsakovė atsisako nepagrįstai.

1.3.                      2007 m. kovo 31 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo nuspręsta kas mėnesį rinkti po 30 Lt mokestį nuo kiekvieno sklypo. 2014 m. rugsėjo 27 d. bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtinti 9 Eur/mėn. bendrijos nario mokesčio dydį ir 8 Eur/ mėn. tikslinių rinkliavų dydį, viso 17 Eur/mėn. 2016 m. kovo 19 d. pakartotinio bendrijos susirinkimo metu buvo nuspręsta apjungti bendrijos administravimo ir kaupiamųjų lėšų mokesčius į vieną, įvardinus kaip abonentinį savininko mokestį. Atsižvelgiant į tokius nutarimus, 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. atsakovei tenka mokėti po 1/4 dalį nuo 30 Lt, t. y. po 7,5 Lt per mėnesį. Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsakovei tenka mokėti nario mokestį už narystės laikotarpį, t. y. po 9 Eur už 1,5 mėnesio ir dalį (ieškovės skaičiavimu – ¼, pagal sklypo dalį) tikslinių įmokų mokesčio, t. y. po 2 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. (imtinai). Nuo 2016 m. kovo mėn. bendrijos nariai sutarė mokėti abonentinį savininko mokestį po 17 Eur/mėn., taigi atsakovei skaičiuojama po 17 Eur/mėn.

1.4.                      Bylos nagrinėjimo metu inžineriniai tinklai buvo užregistruoti ieškovės vardu, todėl, ieškovės nuomone, neturėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNSBĮ) ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą. Skola iš atsakovės priteistina, kadangi ji susijusi su bendrijos infrastruktūros, kuria naudojasi ir atsakovė, išlaikymu bei priežiūra. Kadangi atsakovei buvo nuolat siunčiamos sąskaitos dėl mokesčių mokėjimo, tačiau savo prievolių atsakovė nevykdė, todėl iš jos priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo prievolės praleidimo momento iki kreipimosi į teismą dienos, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteistinos procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai papildomai nurodė, jog ruošiantis bylos nagrinėjimui ieškovė įsiregistravo inžinerinius tinklus savo vardu (2021 m. kovo 9 d.). Tie tinklai visada buvo bendrijos nuosavybė, o ne bendra dalinė nuosavybė kvartalo gyventojų, todėl pasikeitė teisinis santykis. Kvartale visi namai prijungti prie tų inžinerinių tinklų ir jie aptarnauja ir atsakovės namą. Visi namai turėjo būti individualūs, tačiau faktiškai tarp vienbučių namų atsirado keturbutis namas su keturiais abonentais. Visi šie butai gauna komunalines paslaugas pagal atskiras paslaugų teikimo sutartis. Atitinkamai keturgubas apkrovimas ir inžineriniams tinklams, o ne po ¼ apkrovos. Kiti namo gyventojai moka po 17 Eur, jie tokių reikalavimų kaip atsakovė nekelia. Visi nariai turi mokėti vienodai, niekam nėra suteikiamos privilegijos. Bendrija kitos veiklos nevykdo, todėl visos surinktos lėšos yra skirtos tinklų priežiūrai ir administravimui. Bendrijos pirmininkas papildomai nurodė, jog iš surinktų lėšų prižiūrimos ir gatvės, tai yra irgi inžinerinis statinys. Visos surenkamos lėšos yra panaudojamos tam pačiam tikslui, visiškai nėra skirtumo, kaip tas mokestis yra pavadintas.

3.       Dėl senaties termino taikymo ieškovės atstovė nesutiko, nes palūkanos ir yra skaičiuojamos nuo 2016 m., o į teismą kreiptasi 2020 m., tai penkių metų ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti palūkanas nėra praleistas, o dėl reikalavimo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą dėl skolos priteisimo taip pat nesutiko, nes ieškovė neprisiteisinėja žalos, nori prisiteisti skolą, santykiai nėra paremti bendrąja daline nuosavybe, nes inžineriniai tinklai priklauso ieškovei, jais naudojasi daug gyventojų. Atsakovė nėra inžinerinių tinklų bendraturtė, tinklai priklauso ieškovei, atsakovė naudojasi ieškovės nuosavybe, jai niekada nebuvo leista naudotis jais nemokamai, atsakovei teikiama paslauga – bendrija prižiūri tinklus, atsakovė yra naudotoja svetimo daikto, todėl atsakovė privalo susimokėti. Atsakovei priklauso ½ dalis buto. Kuriant bendriją niekam nekilo minties, kad ant sklypo bus daugiabutis namas, situacija pasikeitė, todėl keitėsi ir bendrijos susirinkimo sprendimai, pereita nuo skaičiavimo sklypui prie skaičiavimo butui. Pradžioje paskaičiuota ¼ dalis, tai yra nuolaida atsakovei. 17 Eur/mėn. suma visa išnaudojama faktinėms išlaidoms, nėra jokių permokėjimų, todėl tokia suma yra pagrįsta.

II.       Atsakovės atsikirtimai

4.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog bendrijos nare buvo tik laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. vasario 15 d., o tuo metu, kai nebuvo bendrijos nare, jokių mokesčių mokėti bendrijai ji neprivalėjo. Atsakovė 2011 m. lapkričio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo ¼ dalį žemės sklypo ir ½ dalį buto, esančio dvibučiame gyvenamajame name. Atsakovei nėra žinomos jokios aplinkybės su gyvenamojo namo statyba, kaip ir nėra žinomos aplinkybės, prie kokių konkrečiai ieškovės nurodomų inžinierinių tinklų yra prijungtas namas, kuriame yra atsakovei priklausantis butas. Kad būtų galima taikyti DGNSBĮ nuostatas, ieškovė turi nurodyti, kokie konkrečiai inžineriniai tinklai priklauso atsakovei, kokia jos nuosavybės teisės apimtis ir kokia jos pareigų apimtis, turi būti pateikti įrodymai, kiek yra žemės sklypų, kurie naudojasi nurodytais inžineriniais tinklais, savininkų, kaip jie naudojasi inžineriniais tinklais, kad būtų galima nustatyti tų savininkų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Net jei ir būtų galima taikyti nurodyto įstatymo nuostatas, sprendimai, kuriais yra renkami mokesčiai, turi būti priimami ne bendrijos narių susirinkime, o visų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirikime ir tik tokiu atveju toks sprendimas galėtų būti privalomas asmenims, nesantiems bendrijos nariais.

1.2.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja 5 proc. dydžio palūkanas per mėnesį, nors dėl tokio palūkanų dydžio nebuvo atskiro susitarimo, todėl turėtų būti skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos. Be to, palūkanas ieškovė paskaičiavo ne nuo tos skolos sumos, kurią prašo priteisti ieškiniu, ieškovė niekada neteikė atsakovei paaiškinimų, kaip ir už ką skola atsakovei buvo skaičiuojama, tik gavusi 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovės raštą ieškovė pakeitė poziciją, todėl atsižvelgiant į neteisėtą ieškovės mokesčių rinkimą nėra pagrindo palūkanų skaičiavimui.

1.3.                      Triplike atsakovė nurodė, jog išlaidas, skirtas inžinerinių tinklų remontui ir priežiūrai, ji sutinka apmokėti, tačiau atsakovei tie mokesčiai turi būti skaičiuojami dalinant bendrą išlaidų sumą iš sklypų, kurie naudojasi siurbline, skaičiaus ir dalinant iš keturių, nes atsakovei priklauso tik ¼ dalis sklypo. Abonentinio mokesčio atsakovė mokėti nesutinka, nes tokio mokesčio rinkimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kur nurodyta, kad mokestis, nepriklausomai nuo to, kaip jis įvardijamas, jei jis renkamas nenurodžius konkretaus tikslo, susijusio su bendrosios nuosavybės išlaikymu ar bendraturčiams teikiamomis paslaugomis, yra renkamas be pagrindo.

1.4.                      Atsakovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo, jei teismas nuspręstų, kad atsakovės pareiga mokėti ieškovei mokesčius kyla iš jos, kaip inžinerinių tinklų bendraturtės, pareigų, taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį. Taip pat ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas ir reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai nurodė, jog galimai dalis lėšų yra skirta kaupimui, todėl jos negali būti renkamos tik bendrijos narių susirinkimo nutarimo pagrindu, turėjo būti visų asmenų, kurie turi mokėti, susirikinimas ir tokio susirinkimo nutarimas. Atsakovė nekelia ginčo, kad ji turėtų mokėti ¼ dalį jai skaičiuojamos sumos.

6.       Atsakovės atstovės nuomone, atsakovei kyla pareiga mokėti įmokas iš jos, kaip bendraturtės, teisių ir pareigų. 2008 m. visi bendrijos nariai susitarė sumokėti dalimis už bendros nuosavybės sukūrimą – inžinerinių tinklų pastatymą. Žemės sklypo savininkė, iš kurios nekilnojamąjį turtą įsigijo atsakovė, sumokėjo už šių inžinerinių tinklų įrengimą. Tai, kad ieškovė įsiregistravo inžinerinius tinklus viešame registre savo vardu jokios įtakos situacijos vertinimui neturi, skola yra paskaičiuota iki kreipimosi į teismą dienos. Bendrijai yra patikėta tik inžinerinių tinklų valdymo teisė, bendrija sukurta tuo tikslu, kad tinklus įrengti ir prižiūrėti. Tinklai pastatyti iš žemės sklypų savininkų lėšų, įstatai patvirtina, kad bendrija įkurta tik juos prižiūrėti. Bet bendrija negali spręsti, kiek kas turi mokėti. Skolos dydis skaičiuojamas pagal bendrijos narių susirinkimų protokolus. Įmokos turi būti mokamos proporcingai. Vėlesniais protokolais nebuvo pakeista sumos skaičiavimo sistema, t. y. pasikeitė tik suma, bet niekas nenustatė, kad skaičiuojama ne proporcingai. Kas yra abonentas ieškovė nusistato pati. Į kiekvieną sklypą eina viena atšaka, todėl skaičiuoti kiekvienam pilną mokestį yra neteisinga. Ieškovė neskaičiuoja ir pagal sunaudotą vandenį, toks skaičiavimas būtų teisingiausias. Palūkanos skaičiuojamos neteisingai, nes skolos suma vis perkeliama į sekantį mėnesį, todėl galutiniam variante palūkanos išeina kaip mėnesinės. Atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2007 m. gegužės 2 d. buvo įregistruota bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos tikslas: įgyvendinti žemės sklypų, namų ar butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, savininkų teises, pareigas susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Bendrijos registravimo dieną įregistruoti įstatai buvo patvirtinti 2007 m. kovo 31 d. bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolu (protokolas pateiktas į bylą), tuomet buvo pasirašyta ir individualių namų (duomenys neskelbtini) Kauno r., bendrijos steigimo sutartis, kurią pasirašė 21 sklypo savininkas. 2020 m. rugsėjo 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti naujos redakcijos įstatai, patvirtinti 2020 m. birželio 8 d. bendrijos narių susirikime.

8.       2007 m. kovo 31 d. susirinkime, kai buvo įsteigta bendrija, būsimos bendrijos nariai susitarė bendrijos administracijos išlaikymui ir atsiskaitymui su paslaugų teikėjais, kas mėnesį rinkti po 30 Lt mokestį nuo kiekvieno sklypo (2007 m. kovo 31 d. protokolo 5.2 punktas). 2014 m. rugsėjo 27 d. bendrijos narių susirinkime (protokolas pateiktas į bylą), kurio sekretorė buvo atsakovė, nutarta nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtinti bendrijos nario mokesčio dydį – 9 Eur/mėn., tikslinių rinkliavų dydį – 8 Eur/mėn., šios lėšos, kaip nurodoma protokole, reikalingos nuotekų siurblinės gedimams šalinti, remontui atlikti. 2016 m. kovo 19 d. vykusio pakartotinio susirikimo metu (susirinkimo protokolas pateiktas į bylą), kuriame dalyvavo ir atsakovė, bet dalyvių sąraše nepasirašė, buvo diskutuojama dėl atsakovės atleidimo nuo tikslinės rinkliavos komunikacijų atstatymui (siurblinės priežiūros ir kt.) mokesčio, tačiau toks kito bendrijos nario pasiūlymas buvo atmestas. Taip pat nutarta apjungti bendrijos administravimo ir kaupiamųjų lėšų mokesčius į vieną, įvardijant kaip abonentinį savininko mokestį, tokia formuluotė turėjo būti naudojama išrašant sąskaitas bendrijos tinklų naudotojams už 2016 m. kovo mėn. 2017 m. gegužės 19 d. susirinkime nutarta kiekvieną papildomai prisijungiantį prie komunikacijų apmokestinti 16 000 Eur suma (butą, namą, kotedžą). Kvartale yra registruoti: vandentiekio tinklai, du buitinių nuotekų tinklai, slėginių nuotekų tinklai, visi jie pastatyti (įrengti) 2008 m., šių tinklų statybai 2008 m. balandžio 11 d. buvo išduotas statybos leidimas, statytoju nurodyta ieškovė, kuri 2008 m. gegužės 22 d. sudarė rangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Giluminiai gręžiniai“ dėl šių tinklų įrengimo. Statybos užbaigimo aktas užpildytas 2011 m. gruodžio 23 d. Ieškovės vardu šie inžineriniai statiniai valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre užregistruoti nuo 2021 m. kovo 9 d. Pagal ieškovės parengtą pažymą, inžineriniais tinklais nuo 2007 m. iki 2010 m. naudojosi 34 abonentai, 2011–2013 m. – 36 abonentai, 2014–2016 m. – 39 abonentai, 2017–2018 m. – 40 abonentų, 2019–2021 m. – 45 abonentai.

9.       Atsakovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2015 m. vasario 9 d. ieškovei pateikė prašymą nutraukti jos narystę bendrijoje nuo 2015 m. vasario 15 d. 2015 m. vasario 23 d. ieškovė atsakovei pateikė raštą dėl prašymo išstoti iš bendrijos, kuriame išdėstė, jog atsakovės prašymas negali būti patenkintas, nes narys išstoti iš bendrijos gali tik visiškai su ja atsiskaitęs, o atsakovė skolinga bendrijai 477,45 Lt (138,28 Eur) sumą, nurodė, kad išstojimas iš bendrijos neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu. 2016 m. sausio 10 d. ieškovė atsakovei pateikė tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola ieškovei sudarė 308,27 Eur, atsakovė 2016 m. sausio 20 d. ieškovei el. paštu atsakė, kad su paskaičiuotos skolos suma nesutinka, pateikė savo paskaičiavimą, sutiko, kad yra skolinga 51,57 Eur sumą, tokią sumą sumokėjo ir pateikė tai patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Ieškovės pirmininkas atsakovei nurodė, jog jos skaičiavimai nėra teisingi, įpareigojo padengti 308,26 Eur įsiskolinimą iki 2016 m. vasario 29 d. Atsakovė dar kartą nurodė, jog su paskaičiavimais nesutinka, jai mokestis turėtų būti skaičiuojamas proporcingai deklaruotam sunaudoto vandens kiekiui arba vadovaujantis įstatais – proporcingai turimai turto daliai.

10.       Už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. atsakovei priskaičiuota 880,74 Eur skola ir 1 931,69 Eur palūkanos. 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, pareikalavo sumokėti 1 225,70 Eur skolą, atsakovės atstovė 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė ieškovei atsakymą, nurodė, jog atsakovė su paskaičiuota skolos suma nesutinka, nes ji įsigijusi nekilnojamąjį turtą netapo bendrijos nare, todėl neturi pareigos mokėti bendrijos nario mokesčio, bendrijos nare atsakovė tapo tik 2014 m. rugsėjo 27 d., o iš bendrijos išstojo 2015 m. vasario 15 d., atsakovės vardu nėra registruotų jokių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, todėl jai nekyla pareiga mokėti už jų priežiūrą ir administravimą.

11.       Uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ teismui pateikė informaciją, iš kurios nustatyta, jog yra sudarytos 5 atskiros elektros energijos tiekimo sutartys objektui, esančiam Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir 4 gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartys. Dėl vandens tiekimo su uždarąja akcine bendrove „Kauno vandenys“ yra sudarytos 3 sutartys, atsakovė sutarties nėra sudariusi, bet vanduo tiekiamas keturiems atskiriems vienetams, yra atskiri skaitikliai ir vienas bendras įvadinis skaitiklis. Atsakovė pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 2014 m. liepos 7 d. kvietimą sutarties sudarymui ir su šia įmone 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. 

12.       Komunikacijos buvo įvestos 2008 m., už jų įvedimą namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai yra sumokėję: 2008 m. gegužės 27 d. sumokėta 12 000 litų suma, 2008 m. liepos 5 d. – 12 000 litų suma, 2008 m. rugpjūčio 18 d. – 15 621 litų suma. Ieškovė į bylą pateikė sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad šie mokėjimai buvo atlikti.

13.       Byloje kilo ginčas dėl prievolės pobūdžio ir kilmės, taip pat paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio ir ieškovės priskaičiuotų palūkanų dydžio, senaties termino taikymo.

Dėl prievolės pobūdžio (kilmės)

14.       Šioje byloje kilęs šalių ginčas dėl atsakovės, turinčios ½ dalį buto ir ¼ dalį žemės sklypo gyvenamųjų namų savininkų bendrijoje, bet nesančios bendrijos nare, prievolės mokėti bendrijai šios nustatytas atitinkamas įmokas (ne)egzistavimo ir, tokiai prievolei egzistuojant, jos masto.

15.       Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

16.       Sprendžiant klausimą dėl atsakovės prievolės mokėti bendrijai šios nustatytas įmokas nagrinėjamoje byloje visų pirma ginčas kilo dėl DGNSBĮ taikymo. Ieškovė teigia, kad inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso ieškovei, nėra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, todėl šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos ginčo teisiniam santykiui, kaip ir CK normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ypatumus. Kita vertus, atsakovė teigia, kad DGNSBĮ turėtų būti taikomas ginčo situacijoje, nes inžineriniai tinklai įrengti gyventojų lėšomis, už inžinerinių tinklų įrengimą savo dalį yra sumokėjusi ir buto, kuriame gyvena atsakovė, buvusi savininkė.

17.       Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos nustato ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirti CK 4.81–4.85 straipsniai. Kasacinės instancijos teismas vienoje iš nagrinėtų bylų yra nurodęs, kad minėtame CK skirsnyje nėra normų, kurios reglamentuotų tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl ne daugiabučių namų, o gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, žemės sklypų savininkų, neturinčių jokių statinių, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. Pastariesiems teisiniams santykiams reguliuoti specialiai skirtos atitinkamos DGNSBĮ normos, kurios buvo priimtos 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1967, pagal kurio 1 straipsnį DNSBĮ yra pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant ir įstatymo pavadinimą. Tik nustačius, kad konkretūs ginčo teisiniai santykiai patenka į pastarųjų teisės normų reguliavimo sritį, ginčas teisme spręstinas taikant jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 19 punktas).

18.       DGNSBĮ 1 straipsnyje įtvirtinta, kad: šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).

19.       DGNSBĮ 2 straipsnyje pateiktos įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys, pagal kurias, be kita ko: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (4 dalis); kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (10 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (15 dalies 4 punktas); bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (15 dalies 5 punktas).

20.       Byloje nustatyta, kad bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ tikslas – įgyvendinti žemės sklypų, namų ar butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, savininkų teises, pareigas susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Juridinių asmenų registro išrašas). Pagal bendrijos įstatų I dalies 1 punktą, bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šių namų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namams priskirtų žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (2007 m. gegužės 2 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakcija). Bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai (2007 m. gegužės 2 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakcija, I dalies 5 punktas). Bendrijos steigėjai yra individualių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, savininkai (2007 m. gegužės 2 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakcija, I dalies 3 punktas). Pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakciją, bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės norminiais aktais, taip pat šiais įstatais (Įstatų I dalies 1 punktas). Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra: lauko vandentiekio tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savitakinių buitinių nuotekų tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), slėginių nuotekų tinklas su pakėlimo siurbline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus nuotekų tinklas, laikini vietinės reikšmės keliai, įrengti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone (Įstatų I dalies 5 punktas). Bendrijos steigimo tikslas: įgyvendinti žemės sklypų, namų ar butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Įstatų I dalies 7 punktas). Bendrijos uždaviniai: priimti sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti; priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimui; priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atnaujinimo ir dėl jo įgyvendinimo būdo; organizuoti žemės sklypų, namų ar butų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų ar jų dalies atnaujinimo (modernizavimo) priemonių; organizuoti žemės sklypų, namų ar butų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl žemės sklypų, namų ar butų savininkų bendrųjų interesų tenkinimo; ginti bendrijos narių ir žemės sklypų, namų ar butų savininkų, nesančių bendrijos nariais interesus, susijusius su bendrijos veiklos sfera (Įstatų I dalies 8 punktas).

21.       Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. gegužės 2 d. Bendrijos teritorijoje atsakovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo ir ant jo esančio buto ½ dalis.

22.       Nors ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad teikia ne bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, bet rūpinasi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, o atsakovė naudojasi ieškovės turtu ir už tai turi atsiskaityti su ieškove, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrijoje nuosavybėje yra (ar bent jau buvo iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo) tokie bendro naudojimo objektai – lauko vandentiekio tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savitakinių buitinių nuotekų tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), slėginių nuotekų tinklas su pakėlimo siurbline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus nuotekų tinklas, laikini vietinės reikšmės keliai, įrengti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone (Įstatų I dalies 5 punktas). Inžineriniai tinklai, kurie yra konkrečiai įvardinti ieškovės įstatuose, nurodant ir unikalius jų numerius, buvo įrengti bendromis sklypų, kurie yra bendrijos teritorijoje, savininkų lėšomis, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2013 m. rugpjūčio 12 d. bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini) namo gyventojams nurodoma, kad jie nėra skolingi už komunikacijų įvedimą, 2013 m. rugsėjo 12 d. sąskaita faktūra, ieškovės išrašyta atsakovei (42 621,00 litų sumai), bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovei priklausančios dalies žemės sklypo ankstesnė savininkė R. S. už įvedamus inžinerinius tinklus sumokėjo: 2000 m. lapkričio 7 d. – 3 000,00 litų, 2008 m. gegužės 27 d. – 12 000,00 litų, 2008 m. liepos 15 d. – 12 000,00 litų, 2008 m. spalio 14 d. – 15 831,00 litų, iš viso – 42 831,00 litų, kitų sklypų savininkai bendrijai atitinkamai taip pat pervedinėjo lėšas, nurodydami, jog lėšos – įnašas už komunikacijas, už sklypą, už komunikacijų įvedimą ir pan. Atsakovė byloje neginčija, jog naudojasi nurodytais inžineriniais tinklais. Byloje duomenų, kad bendrijos teritorijoje yra kokie nors kiti inžineriniai tinklai, kuriais gyventojai turi galimybę naudotis ir galimai naudojasi, nėra. Taip pat atsakovė neginčija ir aplinkybės, kad naudojasi bendru vietiniu keliu, kurio priežiūrą taip pat atlieka bendrija, taip pat yra pradėtos procedūros dėl bendros lietaus nuvedimo sistemos įrengimo.

23.       Bendro naudojimo objektai buvo sukurti bendrijos narių lėšomis, prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais yra prisidėjusi ir ankstesnė atsakovės nekilnojamojo turto savininkė (Sprendimo 22 punktas). Bendrijos narių lėšomis sukurti bendro naudojimo objektai yra skirti atsakovės ir kitų savininkų ir kartu su jais gyvenančių šeimos narių poreikiams tenkinti.

24.       Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra (ar bent jau skolos skaičiavimo laikotarpiu buvo) bendro naudojimo objektų bendraturtė, kažkurį laiką atsakovė buvo ir bendrijos narė, atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (ar priklausė skolos susidarymo laikotarpiu) bendro naudojimo objektai, todėl šiuo atveju ginčo santykiai patenka į DGNSBĮ reglamentavimo sritį.

25.       DGNSBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, nurodytame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (DGNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis). DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje išvardytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; <...>; 6) laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų (DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalis).

26.       Bendrijos narių lėšomis sukurta inžinerinė infrastruktūra yra skirta žmonių poreikiams tenkinti ir sklypui bei jame stovintiems statiniams aptarnauti. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

27.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad atsakovė yra bendro naudojimo objektų bendraturtė, ginčo santykiai kvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ginčo santykius reguliuoja CK bei DGNSBĮ normos, reglamentuojančios teisinius santykius tarp bendraturčių, ir atsakovė turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt.

28.       Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų statiniui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Bendrijos įstatų (2007 m. gegužės 2 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakcija) 17.5 punktas numatė, kad bendrijos narys privalo atsiskaityti nustatytąja tvarka už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Įmokų dydis nustatomas proporcingai sklypų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje (2007 m. gegužės 2 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakcija, 38 punktas). Įmokų dydžius apskaičiuoja bendrijos pirmininkas arba sutarties pagrindu bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas teikianti įmonė (jeigu bendrijos narių susirinkimo nutarimu tokia sutartis yra sudaryta) (2007 m. gegužės 2 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakcija, 39 punktas). Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas (2007 m. gegužės 2 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakcija, 43 punktas). Pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. įregistruotų bendrijos įstatų redakcijos 17.2.1 punktą, žemės sklypo, namo ar buto savininkas privalo vykdyti bendrijos organų, žemės sklypų, namų ar butų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; laikytis kitų DGNSBĮ ir kituose įstatymuose bei teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų (Įstatų 17.2.3 punktas). Pagal naujos redakcijos įstatus, bendrijos lėšas sudaro: tikslinės žemės sklypų, namų ar butų savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms apmokėti (Įstatų 50.1 punktas). Kaupiamosios lėšos ir už jas įgytas turtas yra žemės sklypų, namų ar butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Įstatų 56 punktas).

29.       DGNSBĮ 10 straipsnyje yra apibrėžta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas); tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką (DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas); tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (DGNSBĮ 10 straipsnio 12 punktas).

30.       Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių ir jų atstovų byloje pateikti žodiniai paaiškinimai patvirtina, jog atitinkami įmokų dydžiai buvo nustatyti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose: 2007 m. kovo 31 d. bendrijos steigiamojo susirinkimo metu buvo nutarta skirti bendrijos pirmininkui 300,00 litų atlyginimą, o bendrijos administracijos išlaikymui ir atsiskaitymui su paslaugų teikėjai nutarta kas mėnesį rinkti po 30,00 litų mokestį nuo kiekvieno sklypo. 2014 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo metu, pirmininkui informavus apie galimus bendrijai priklausančios nuotekų siurblinės gedimo atvejus, nenumatytus remontus ir gedimų padarinių šalinimo atvejus, nutarta visiems bendrijos nariams įvesti tikslines rinkliavas – 25 Lt/mėn. nenumatytų gedimų / remonto atvejų išlaidų padengimui; nuo 2015 m. sausio 1 d. nuspręsta, kad bendrijos nario mokestis bus 9 Eur/mėn., tikslinių rinkliavų dydis – 8 Eur/mėn., iš viso – 17 Eur/mėn. 2016 m. kovo 19 d. susirikinimo metu nutarta apjungti bendrijos administravimo ir kaupiamųjų lėšų mokesčius į vieną ir įvardinti jį kaip abonentinį savininko mokestį, tokia formuluotė naudota išrašant sąskaitas bendrijos tinklų naudotojams.

Dėl įsiskolinimo dydžio 

31.       Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).

32.       Pateiktoje ieškovės skolos skaičiuotėje dėl atsakovės įsiskolinimo nurodyta, kad atsakovė 2012–2015 m. mokėjo nereguliariai, iš esmės įsiskolinimas pradėtas skaičiuoti ir nuolat augo nuo 2016 m. Pagal skolos skaičiuotę 2016 m. pabaigoje atsakovės skola siekė 81,74 Eur, 2017 m. pabaigoje 285,74 Eur, 2018 m. pabaigoje 489,74 Eur, 2019 m. pabaigoje 693,74 Eur, kreipiantis į teismą (priskaičiavus vienuolika 2020 m. mėnesių) – 880,74 Eur. Tokią sumą ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės. Pagal ieškovės teismui pateiktą pažymą „Pradelstos apmokėti sąskaitos-faktūros“, atsakovei kas mėnesį yra išrašoma sąskaita 17,00 Eur sumai. Atsakovė paskutinę įmoką ieškovei atliko 2016 m. sausio 20 d., buvo priskaičiuota permoka, o nuo 2016 m. balandžio mėn. atsirado skola, kuri kas mėnesį didėjo.

33.       Byloje ginčo dėl sumų, atsakovei priskaičiuotų iki 2015 m. sausio 1 d. (1/4 dalis nuo 30,00 litų sumos, kuri buvo skaičiuojama sklypui) nebeliko. Atsakovė bendrijos nare tapo 2014 m. rugsėjo 27 d., 2015 m. vasario 9 d. pateikė prašymą išstoti iš bendrijos nuo 2015 m. vasario 15 d. Nors ieškovė nurodė, kad išstoti narys gali tik neturėdamas įsiskolinimų, tačiau iš pačios ieškovės teismui pateiktos „Pradelstos apmokėti sąskaitos-faktūros“ lentelės nustatyta, kad tuo metu, kai atsakovė pateikė bendrijai prašymą dėl išstojimo, ji įsiskolinimo ieškovei neturėjo, todėl laikytina, kad atsakovė bendrijos nare buvo iki 2015 m. vasario 15 d. Iki šios datos atsakovė įsiskolinimų taip pat ieškovei neturėjo ir ginčo tarp šalių dėl paskaičiuotų sumų byloje taip pat nėra – atsakovė neginčijo, kad jai teisingai buvo skaičiuojamas 9 Eur/mėn. mokestis kaip bendrijos narei ir 2 Eur/mėn. tikslinių rinkliavų (1/4 dalis nuo tikslinės rinkliavos – 8 Eur). Nesant ginčo tarp šalių dėl nurodytu laikotarpiu skaičiuoto mokesčio dydžio į bylą pateiktos tuo metu ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros teismo nevertinamos. Kadangi atsakovė nuo 2015 m. vasario 16 d. nebebuvo bendrijos narė, jai negalėjo būti skaičiuojamas 9 Eur mokestis, kuris buvo nurodomas kaip bendrijos nario mokestis. Taigi nuo 2015 m. kovo mėn. ieškovė atsakovei galėjo skaičiuoti tik 2 Eur mokestį tikslinių rinkliavų (1/4 dalis nuo 8 Eur), kadangi pati ieškovė sutiko, kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, padarė atsakovei „nuolaidą“, ir tikslinės rinkliavos dalį skaičiavo atsakovei pagal turimo sklypo dalį. 2016 m. kovo 19 d. bendrijos narių susirinkime mokesčiais apjungti ir pervadinti į abonentinį savininko mokestį. Taigi atsakovei turėjo būti priskaičiuota:

27.1.                      Už 2015 m. sausio mėn. – 11 Eur (9 Eur + (8 Eur / 4)); už 2015 m. vasario mėn. – 11 Eur (9 Eur + (8 Eur / 4)); už 2015 m. kovo mėn.–2016 m. vasario mėn. – po 2 Eur/mėn. (8 Eur / 4), iš viso per nurodytą laikotarpį – 46 Eur (11 Eur + 11 Eur + 2 Eur x 12), o pagal ieškovės pateiktą lentelę „Pradelstos apmokėti sąskaitos-faktūros“ buvo priskaičiuota 160 Eur (39 Eur už 2015 m. 1–3 mėn., po 11 Eur už 2015 m. balandžio mėn. – 2016 m. vasario mėn.).

27.2.                      Kaip buvo nustatyta ir minėta šiame sprendime, 2007 m. redakcijos bendrijos įstatų 38 punkte buvo įtvirtinta, kad įmokų dydis nustatomas proporcingai sklypų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tokią įstatų 38 punkto formuluotę ir įvertinus tai, kad ieškovė neskirsto mokėtinų sumų pagal proporciją (bendras sklypų plotas / kiekvieno savininko sklypo plotas), o yra nustačiusi konkretų įmokos dydį kiekvienam abonentui, kai abonentu laiko kiekvieną gyvenamojo namo, buto ar jo dalies savininką, konstatuotina, kad atsakovei mokėtina suma ieškovės buvo skaičiuojama nesilaikant savo pačios įstatuose įtvirtintų normų, taip pat proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl negali būti vertinama kaip teisinga. Sistemiškai aiškinant tokią ieškovės įstatų normą ir CK nuostatas dėl pareigos savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendros dalinės nuosavybės objektų išlaikymui (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad atsakovė turėjo mokėti ¼ dalį nuo susirinkimo metu nustatytos 17 Eur/mėn. sumos (4,25 Eur). Todėl už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki naujų įstatų įregistravimo (2020 m. rugsėjo 30 d.) atsakovei galėjo būti priskaičiuota ne daugiau kaip 233,75 Eur suma (4,25 Eur x 55 mėn.), o buvo priskaičiuota – 935 Eur (17 Eur x 55 mėn.).

27.3.                      2020 m. rugsėjo 30 d. įregistruotų įstatų 17.2.1 punkte įtvirtina, kad žemės sklypo, namo ar buto savininkas privalo vykdyti bendrijos organų, žemės sklypų, namų ar butų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Taigi nuo naujos įstatų redakcijos užregistravimo atsakovei, kaip ½ dalies buto savininkei, turi būti skaičiuojama ½ dalis nustatytos 17 Eur sumos (8,5 Eur). Todėl už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. (įskaitytinai) atsakovei turėjo būti priskaičiuota 17 Eur suma (8,5 Eur x 2 mėn.), o buvo priskaičiuota 34 Eur.

27.4.                      Iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. atsakovei turėjo būti priskaičiuota 298,75 Eur (46 Eur + 233,75 Eur + 17 Eur) suma. Kadangi 2014 m. gruodžio mėn. buvo susidariusi 136,84 Eur permoka, atsakovės skola per nurodytą laikotarpį – 159,91 Eur (296,75 Eur – 136,84 Eur).

34.       Ieškovė pateikė į bylą finansines ataskaitas už 2014–2020 m. (dubliko DOK-35954 priedas 10, dokumento DOK-135009 priedai), lentelę dėl išlaidų siurblinės priežiūrai 2014–2020 m. (dokumento DOK-135009 priedas skaičiavimai) bei siurblinės remonto išlaidas patvirtinančias sąskaitas (dokumento DOK-135009 priedai 7-13). Ieškovė taip pat pateikė lentelę, kurioje detalizuojamos visos bendrijos išlaidos pagal išlaidų rūšis (dokumento DOK-119154 priedas), ir patikslintą lentelę (dokumento DOK-135009 priedas). Atlikus šių dokumentų analizę nustatyta, kad ieškovė 2015 m. turėjo 3 218,04 Eur išlaidų, 2016 m. – 4 625,37 Eur išlaidų, 2017 m. – 6 276,46 Eur išlaidų, 2018 m. – 2 444,29 Eur išlaidų, 2019 m. – 5 429,55 Eur išlaidų, 2020 m. – 12 822,14 Eur išlaidų. Visos nurodytos išlaidos buvo skirtos bendrijos tikslų įgyvendinimui, t. y. bendrija tokias išlaidas patyrė organizuodama inžinerinių tinklų, bendrų vietinės reikšmės gatvių priežiūrą, remontą, administravimą. Kadangi jokios kitos veiklos bendrija nevykdo, jokių kitų išlaidų ji neturėjo, taigi darytina išvada, kad visos surenkamos lėšos yra susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu, kas atitinka kasacinio teismo išaiškinimuose nurodytą lėšų panaudojimo tikslingumo kriterijų (Sprendimo 31 punktas).

35.       Kita vertus, pagal ieškovės pateiktus duomenis nustačius, kad 2015 m. ieškovė mokestį skaičiavo 35 abonentams, jos surinktos lėšos turėjo sudaryti 7 140,00 Eur (38 x 17 Eur x 12 mėn.), 2016 m. – 7 956,00 Eur (39 x 17 Eur x 12 mėn.), 2017 m. – 7 956,00 Eur (39 x 17 Eur x 12 mėn.), 2018 m. – 7 956,00 Eur (39 x 17 Eur x 12 mėn.), 2019 m. – 8 976,00 Eur (44 x 17 Eur x 12 mėn.), 2020 m. – 9 180,00 Eur (45 x 17 Eur x 12 mėn.). Nurodytos sumos daugeliu atvejų kelis kartus viršija išlaidų sumas, todėl šiuo atveju ieškovės pasirinktas mokesčių paskaičiavimo būdas neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo, sąžiningumo principų, o siekis iš atsakovės prisiteisti tokio paties dydžio mokestį kaip ir iš kitų nekilnojamojo turto objektų savininkų, pažeidžia atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės turto savininkės, interesus, prieštarauja pačios ieškovės įstatuose įtvirtintiems mokesčių paskaičiavimo metodams bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto išlaikymo pareigos. Atsižvelgiant į tai, byloje nesant visų šiame punkte nurodytų lėšų (kurias planavo gauti ieškovė) panaudojimą patvirtinančių rašytinių įrodymų (sąskaitų, paslaugas teikiančių asmenų kvitų ir pan.) teismas sprendžia, kad pagrįsta ir įrodyta, jog atsakovės skola ieškovei už laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. (įskaitytinai) suteiktas bendrosios nuosavybės objektų priežiūros, remonto, išlaikymo, administravimo paslaugas sudaro 159,91 Eur sumą ir tokią sumą priteisia ieškovei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl palūkanų

36.       Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 931,69 Eur palūkanas. Paaiškino, kad skaičiuoja 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo prievolės praleidimo momento iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė su paskaičiuota palūkanų suma nesutiko, nurodė, jog palūkanos paskaičiuotos neteisingai, taip skaičiuojant palūkanas 5 proc. palūkanos paskaičiuojamos ne už metus, bet už mėnesį.

37.       Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006). Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

38.       Teismas sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, kad palūkanas ieškovė paskaičiavo netinkamai, t. y. palūkanos nepagrįstai buvo skaičiuojamos praeito mėnesio įsiskolinimo sumą pridedant prie einamojo mėnesio įsiskolinimo ir palūkanas skaičiuojant už kiekvieną sumą iki pat kreipimosi į teismą dienos. Siekiant aiškumo palūkanų paskaičiavimą teismas pateikia lentelėje:

Įvertinus lentelėje pateiktus duomenis ir atliktus skaičiavimus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 11,33 Eur palūkanos.

39.       Iš atsakovės, laiku neatsiskaičiusios su ieškove, ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino

40.       Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti veiksmingą civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tokius sutrumpintus ieškinio senaties terminus byloje prašo taikyti atsakovė.

41.       Atsakovė nurodė, kad nuostoliai yra žalos forma, o pagal CK 4.76 straipsnį, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pirmiausia, bendrija ir atsakovė yra saistomos susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių, todėl atsakovės skola už ieškovės teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų administravimo, priežiūros, remonto paslaugas nelaikytina žala, dėl kurios atlyginimo pareikštam reikalavimui galėtų būti taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju netaikytinas žalos atlyginimo institutas, nes individualių namų savininkų bendrija pagal įstatymą yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-712-657/2017). Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad kiti bendrijos nariai, kitų individualių namų savininkai turėjo nuostolių dėl atsakovės neapmokėtų sąskaitų, kad jie turėjo atsakovės neapmokėtas sąskaitas padengti ir turėti didesnes išlaidas, nei būtų turėję atsakovei tinkamai vykdant prievolę atsiskaityti. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė privalo įvykdyti piniginę prievolę bendrijai, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. balandžio 30 d., t. y. po paskutinio atsakovės mokėjimo atsiradusi skola, kuri nuolat didėjo atsakovei nevykdant prievolės atsiskaityti (duomenys pagal ieškovės teismui pateiktą lentelę „Pradelstos apmokėti sąskaitos-faktūros“), o ieškinys pateiktas teismui 2020 m. gruodžio 16 d. (ieškinio pasirašymo data, ieškinio užregistravimo teisme diena – 2020 m. gruodžio 17 d.), todėl spręstina, kad dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Taip pat nėra praleistas ir sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų, kadangi pagal Sprendimo 38 punkte pateiktą lentelę matyti, kad palūkanos pradėtos skaičiuoti tik 2017 m. gruodžio mėn., o ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 16 d.

42.       Įvertinus išdėstytą, atsakovės prašymas taikyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

44.       Ieškovė teismui pateikė prašymą atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 600,00 Eur už ieškinio parengimą, 400,00 Eur už dubliko parengimą, 80,00 Eur už papildomų įrodymų rinkimą, 20,00 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, 300,00 Eur už pasirengimą 2021 m. liepos 20 d. posėdžiui ir ieškovės atstovavimą jame (dokumento DOK-92736 priedai).

45.       Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 400,00 Eur už atsiliepimo parengimą, 300,00 Eur už tripliko parengimą, 200,00 Eur už papildomų prašymų parengimą ir pasirengimą 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžiui, 200,00 Eur už atstovavimą 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdyje (dokumento DOK-92698 priedai), 300,00 Eur už konsultaciją, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo rengimą, susipažinimą su naujai pateiktais įrodymais, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, prašymo dėl senaties parengimą, 200,00 Eur už atstovavimą 2021 m. gruodžio 7 d. posėdyje (dokumento DOK-156667 priedai).

46.       Tiek ieškovės, tiek atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Ieškinys patenkintas iš dalies (6 proc.) (2 812,43 Eur / 171,24 Eur x 100 proc.), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamos 84,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 400,00 Eur x 6 proc.), o atsakovei iš ieškovės, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos 1 504,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 600 Eur x 94 proc.).

47.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,91 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 91 ct) skolą, 11,33 Eur (vienuolikos eurų 33 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (171,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 504,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė