Civilinė byla Nr.e2-370-357/2019
Teisminio proceso Nr.2-58-3-00009-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.13.; 2.6.8.11.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Lukašonokui,
atsakovo „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės atstovui Tomui Valaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl lizingo sutarties kainos sumažinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Teismas, išnagrinėję bylą,
n u s t a t ė:
1. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo sumažinti lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pastato – prekybos centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kainą iki 497 439,68 Eur, pripažįstant ieškovo nuosavybės teisę į minėtą turtą; priteisti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovas reikalavo nuostolių priteisimo, Vilniaus apygardos teismas 2013-01-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2607-590/2013, į kurią trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir atsakovas, sprendime nurodė, jog „savininkas, kuris perdavė daiktą pagal nuomos sutartį, negali nuomos sutarties laikotarpiu tą patį daiktą perduoti kitam asmeniui pagal lizingo sutartį, nes būtų pažeistos CK 6.477 str. 1 d. ir CK 6.483 str. 1 d. imperatyvios nuostatos, įpareigojančios daikto savininką daiktą perduoti nuomininkui. Atitinkamai lizingo davėjas, perdavęs daiktą lizingo gavėjui, negali tą patį daiktą ir išnuomoti.“ Vilniaus apygardos teismas konstatavo būtent atsakovo veiksmų, siūlant ieškovui sudaryti Sutartį ir vėliau ją sudarant, neteisėtumą, kadangi toks veiksmas, t.y. išnuomoto Turto perdavimas pagal lizingo sutartį kitam subjektui (ieškovui) pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nėra jokio pagrindo NM Sutartį pakeisti į subnuomos sutartį. Tokiu būdu, kasacinis teismas iš esmės tik dar kartą konstatavo, kad atsakovo ieškovui sukurtas lūkestis dėl NM Sutarties pakeitimo į subnuomos sutartį yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas. 2018-02-27 ieškovui pateikė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl įsiskolinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo“ , atsakovas informavo ieškovą, kad nuo 2018-03-30 ieškovui nesumokėjus visos pagal Sutartis pradelstos skolos, atsakovas vienašališkai nutrauks Sutartis. Ieškovas iki nurodyto termino, įskaitymo pagrindu įvykdė visus savo įsipareigojimus atsakovui, tačiau atsakovas vis tiek nutraukė Sutartis.
3. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį reikalaudamas pripažinti ieškovo atliktą Sutarčių nutraukimą neteisėtu, 2018 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2 - 25436 - 595/2018 teismas ieškinį atmetė. Iki Sutarties nutraukimo ieškovas sumokėjo net 511 733 Eur t.y. gerokai daugiau, nei pusę Sutartyje aptartos Turto kainos, egzistuoja pagrindas sumažinti Sutartyje numatytą Turto kainą. Sutarties sudarymo metu atsakovas ieškovui sudarė aiškiai nepagrįstus lūkesčius dėl galimybės subnuomoti Turtą, nors realiai ieškovas tokios galimybės neturėjo, toks atsakovo nesąžiningumas vėliau lėmė tai, kad ieškovas prarado galimybę subnuomoti Turtą UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“. Ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikytina klasikiniu netiesioginiu lizingo sandoriu, kadangi nuosavybės teisę į Turtą atsakovas jau buvo įgijęs gerokai iki Sutarties sudarymo, ne ieškovas pasirinko lizingo objektą ir nurodė jį atsakovui. Atsakovas pasiūlė ieškovui įsigyti Turtą ir tuo pačiu pasiūlė finansuoti Turto įsigijimą Sutarties pagrindu, ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis turi būti vertinama kaip tiesioginio lizingo sandoris.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymėjo, kad tiesioginis lizingas įtvirtintas CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip finansinė nuoma, kuriai mutatis mutandis taikomos lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos. Kai lizingo davėjas yra ir nuomojamo turto savininkas, tokiam sandoriui labiau būdingi pirkimo ir pardavimo požymiai, lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos jam taikomos mutatis mutandis (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kaip lizingo gavėjas, turi teisę reikšti visas pretenzijas dėl Turto atsakovui, kuris privalo atsakyti kaip Turto pardavėjas. Turtas neatitiko ieškovo ir atsakovo aptartų sąlygų, pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas sudarė Sutartį ir siekė įsigyti nuosavybės teisę į Turtą būtent Sutartyje nurodytomis sąlygomis už Sutartyje nurodytą kainą, buvo ketinimas Turtą subnuomoti UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“. Mažmeninės prekybos veiklai skirtų ir kitų nekilnojamojo turto objektų nuomos veikla yra pagrindinė ieškovo veikla, ieškovas manė, kad NM Sutartis bus laikytina subnuomos sutartimi, kurios nutraukimas bus visiškai paprastas (t.y. ji automatiškai pasibaigs pasibaigus sudarius Sutartį), o ieškovas galės sėkmingai subnuomoti Turtą kitiems nuomininkams palankesnėmis sąlygomis. Tuo tikslu ieškovas kaip tik operatyviai sudarė IKI Sutartį ir Bordolinos Sutartį, nes galimybė sėkmingai subnuomoti Turtą buvo esminė Sutarties sudarymo sąlyga. Ieškovas ne tik tuo metu nevykdė, bet ir šiuo metu nevykdo jokios mažmeninės prekybos veiklos, kuriai Turtas ir yra skirtas. Ieškovas atliko preliminarius galimai iš UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“ ar bet kokių kitų subnuomininkų gautinų nuomos pajamų skaičiavimus, iš jų buvo matyti, kad mažiausiai per dešimties metų laikotarpį ieškovo už Turto subnuomą gautina lėšų suma bus didesnė už Sutartyje numatytą Turto kainą ir tokiu būdu ieškovas galės ne tik padengti minėtą kainą, tačiau tuo pačiu ir generuoti atitinkamą pelną. Išvadoje nurodytais skaičiavimais, ieškovo iš Turto subnuomos subnuomininkams UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“ gautinos pajamos būtų sudariusios net 1 478 836,84 Eur. Sąlyga gauti tokias pajamas buvo operatyvus Turto subnuomojimas kitiems subnuomininkams, būtent tai ir buvo esminė Sutarties sąlyga, lėmusi ieškovo sutikimą už Turtą sumokėti Sutartyje numatytą kainą, t.y. 955 746,06 EUR. Per analogišką laikotarpį ieškovas iš NM būtų galėjęs gauti tik 769 694,11 Eur pajamų, per 10 metų laikotarpį netgi nebūtų galėjęs gauti tiek pajamų, kurių būtų užtekę Sutartyje numatytai Turto kainai padengti, būtų buvęs nuostolingu, esant tokioms sąlygoms ieškovas apskritai netgi nebūtų sudaręs Sutarties.
5. Atsakovui Sutarties sudarymo metu neabejotinai buvo žinomi aukščiau aptarti ieškovo tikslai, t.y. operatyvi Turto subnuoma ir tolimesnis subnuomos pajamų generavimas. Šias aplinkybes patvirtina šalių tą dieną sudarytas Susitarimas, kurio 1 p. atsakovas pareiškia, jog neprieštarauja tam, kad ieškovas Turtą subnuomotų, sekančiais Susitarimo punktais atsakovas tiesiog apibrėžė būsimų subnuomos sutarčių būtinas sąlygas. Atsakovas nuo pat Sutarties sudarymo suvokė, kokiu tikslu ieškovas ketina įsigyti Turtą ir kodėl sutiko mokėti už Turtą Sutartyje numatytą kainą, t.y. 955 746,06 Eur.
6. Dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, kurių nesąžiningumas yra pripažinti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu bei aukštesnės instancijos teismų nutartimis, ieškovas negalėjo subnuomoti Turto, dėl ko galiausiai IKI Sutartis ir Bordolinos sutartis apskritai buvo nutrauktos, o ieškovas neteko pajamų šaltinio. Atsakovas perdavė ieškovui Turtą, kuris iš esmės neatitiko su ieškovu aptartų sąlygų, CK 6.399 str. nuostatų, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 str. 1 d. 2 p. nustato, jog pardavus kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą ir pardavėjui su pirkėju neaptarus šių trūkumų, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Atsakovas perdavė Turtą, kurio negalėjo subnuomoti dėl tuo metu galiojusios NM Sutarties, ne tik nenurodė tos aplinkybės, kad ieškovas negalės subnuomoti Turto, tačiau veikė priešingai, sukūrė lūkestį, kad NM Sutartis bus pakeista į subnuomos sutartį. Remiantis CK 6.457 str. 2 d., kuri numato, jog nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nutraukia ir subnuomos sutartį, laikytina, kad NM Sutartis taip pat nutrūko nuo to momento, kuomet atsakovas nutraukė su UAB „4 VĖJAI IR KO“ sudarytą lizingo sutartį.
7. Ieškovas, dėl atsakovo pateiktų patvirtinimų neturėjo jokio pagrindo abejoti tuo, kad NM Sutartis arba jau yra laikytina nutraukta, arba bus nutraukiama be jokių sunkumų. Išvadoje pateiktais duomenimis, ieškovas turėjo generuoti iš viso 1 478 836,84 Eur, tačiau NM ne tik kad nesutiko sudaryti atskiros subnuomos sutarties, tačiau tuo pačiu neišsikėlė iš Turto, ieškovas dėl to netgi privalėjo inicijuoti atskirą teisminį procesą, kad NM būtų priverstinai iškeldintas. Tokia situacija tarp ieškovo ir NM susidarė tik dėl to, kad atsakovas ieškovui suteikė nepagrįstus ir netgi neteisėtus lūkesčius. Atsakovas negalėjo esant galiojančiai NM Sutarčiai, kitos Sutarties pagrindu perduoti Turto ieškovui, toks atsakovo elgesys pažeidžia CK 6.477 str. 1 d. ir CK 6.483 str. 1 d. suformuluotas nuostatas. Atsakovas perdavė ieškovui Turtą, kuris iš esmės neatitiko Turto sąlygų, kurias šalys buvo aptarę dar iki Sutarties sudarymo.
8. Turto kaina turi būti mažinama CK 6.334 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Ieškovas pagal Sutartį atsakovui iš viso buvo įsipareigojęs sumokėti 955 746,06 Eur, per laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2018-11-30 būtų gavęs net 1 478 836,84 Eur pajamų. Ieškovas neturėjo galimybių IKI Sutarties ir Bordolinos Sutarties pagrindu perduoti Turtą atitinkamai UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“, dėl šių priežasčių ieškovas turėjo teorinę galimybę nuomos mokestį gauti tik iš NM. Remiantis Išvadoje pateiktais duomenimis, iš NM Ieškovas per tą patį laikotarpį, t.y. nuo 2008-11-06 iki 2018-11-30, būtų gavęs 769 694,11 Eur. Vadinasi, reali Turto kaina turi būti nustatinėjama atsižvelgiant būtent į iš NM galimai gautinų nuomos pajamų dydį. Tikėdamasis gauti 1 478 836,84 Eur pajamų, kurias ketino gauti iš IKI Sutarties ir Bordolinos Sutarties, ieškovas sutiko mokėti už Turtą 955 746,06 Eur. Sutartyje numatyta Turto kaina turėtų būti mažinama iki 497 439,68 Eur, kadangi negalėdamas Turto subnuomoti UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“, ieškovas turėjo teorinę galimybę nuomos pajamas gauti tik iš NM, iš kurios būtų gavęs 769 694,11 Eur. 955 746,06 Eur kaina už tokią pajamų sumą generuojantį Turtą būtų aiškiai nepagrįsta ir, remiantis CK 6.334 str. 1 d. 2 p., turėtų būti mažinama iki 497 439,68 EUR.
9. Ieškovas jau yra sumokėjęs atsakovui sumažintą Turto kainą, egzistuoja pagrindas pripažinti jo nuosavybės teisę į Turtą. Ieškovas nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo atsakovui iš viso buvo sumokėjęs 511 733 Eur Turto išpirkimo įmokų, tą pinigų sumą, iki kurios šiuo ieškiniu reikalauja sumažinti Turto kainą. Sutarties 10.2. p. nustatė, kad po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas Sutartyje numatytas sąlygas Turto nuosavybės teisė perduodama klientui, t.y. ieškovui. Taigi, ieškovui taip pat turi būti pripažįstama nuosavybės teisė į Turtą. Nepripažinus ieškovo nuosavybės teisės į Turtą būtų pažeidžiamos Sutarties 10.2. p. suformuluotos nuostatos, tiek ir Sutarties 3.1. p., pagal kurį būtent nuosavybės teisės į Turtą įgijimas buvo esminis ieškovo tikslas sudarant Sutartį.
10. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmesti vien šiuo savarankišku pagrindu; jei teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, prašo atmesti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį „Svvedbank lizingas“, UAB kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovo „Swvedbank lizingas“, UAB naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Dėl ieškinio senaties taikymo nurodo, kad CK 6.399 bei 6.334 straipsnių reikalavimams taikytinas CK 6.388 straipsnio 2 dalyje numatytas pretenzijų pareiškimo terminas bei atitinkamai CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Sutartyje nėra nustatytas Turto kokybės ar tinkamumo naudoti terminas, todėl, remiantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, ieškovas pretenzijas dėl Turto trūkumų galėjo pareikšti per du metus nuo Turto perdavimo ieškovui valdyti ir naudotis dienos. Ieškinio senaties terminas pretenzijoms dėl Turto trūkumu pareikšti suėjo 2011-05-06. Kadangi su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi tik 2019-01-15, akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas itin daug laiko. Apie UAB „Norfos mažmena“ sudarytą Turto nuomos sutartį ieškovui buvo žinoma ne tik prieš Sutarties sudarymą, bet ir Sutarties vykdymo metu, perduotas Turtas visiškai atitiko šalių sutartas sąlygas, atsakovas yra finansų įstaiga.
12. Ieškovui dar prieš Sutarties sudarymą buvo žinoma, kad UAB „Norfos mažmena“ yra sudariusi Turto nuomos sutartį, informacija apie minėtos nuomos sutarties sudarymą yra nurodyta 2008-11-06 sudaryto Sutarties priedo Nr. 3 preambulėje. Ieškovas patvirtino, jog jam nurodytos aplinkybės yra žinomos ir jis sutinka sudaryti Sutartį žinodamas, kad Turtu naudojasi UAB „Norfos mažmena“. Ieškovui buvo suteikta teisė inicijuoti UAB „Norfos mažmena“ sudarytos nuomos sutarties pakeitimą į subnuomos sutartį. Ieškovas įsipareigojo dar kartą persiderėti su UAB „Norfos mažmena“ dėl sutarties pakeitimo į subnuomos sutartį. Sutarties sudarymo metu ši bendrovė buvo vienas iš didžiausių ieškovo klientų, todėl galima prielaida, jog dėl turimų ilgalaikių verslo ryšių su UAB „Norfos mažmena“ ieškovas tikėjosi, kad problemų dėl nuomos sutarties pakeitimo į subnuomos sutartį arba šios sutarties nutraukimo ieškovui nekils.
13. Atsakovas jokia apimtimi neįsipareigojo užtikrinti Turto nuomos pajamų dydžio ar stabilumo, valdomo turto nuoma ar subnuoma yra ieškovo verslas, todėl tik ieškovui ir tenka su šia veikla susijusi rizika, bei pareiga įvertinti sudaromų sandorių ekonominį naudingumą ieškovui. Dėl Turto kainos sumažinimo atsakovo argumentai yra nepagrįsti, Turtas visiškai atitinka Sutartyje nurodytas sąlygas, šalys Turto kainos jokia apimtimi nesiejo su Turto nuomos pajamų dydžiu - Sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios leistų spręsti, jog Turto perleidimo kaina priklausė nuo to, kokio dydžio pajamas šis turtas galėjo generuoti. Ieškovo siekis praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo Sutarties sudarymo ir Sutarčiai jau esant nutrauktai, susieti Turto kainą su ieškovo hipotetiniais skaičiavimais apie galimas Turto nuomos pajamas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
14. Ieškovo pateikti skaičiavimai apie pajamas, kurias laikotarpiu nuo 2008-11- 06 iki 2018-11-30 ieškovas būtų galėjęs tikėtis gauti iš UAB „Norfos mažmena“ pateikti neatsižvelgiant šios bendrovės sudarytos nuomos sutarties sąlygas. 2003-05-02 sudaryta nuomos sutartis buvo terminuota - numatytas nuomos terminas iki 2013-05- 06. Visiškai nėra aišku, kodėl atlikdamas skaičiavimus ieškovas darė prielaidą, jog Turtą UAB „Norfos mažmena“ nuomosis ir pasibaigus šios sutarties terminui. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog dėl UAB „Norfos mažmena“ veiksmų, ieškovas neteko galimybės subnuomoti Turtą UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“. Su ieškiniu pateiktos UAB „Konsauditas“ konsultacinės išvados dalyje „2.3 Subunomos sutartis su UAB „Bordolina““ buvo vertinamos ne pagal 2009-02-10 sudarytą subnuomos sutartį gautinas pajamos, o pagal ją pakeitusią 2010-01-11 sudarytą subnuomos sutartį gautinas pajamos. Turtą iš UAB „Norfos mažmena“ ieškovas perėmė 2010-01-14, todėl nėra aišku kokios priežastys ieškovui galėjo sutrukdyti iki 2010-07-31 dalį Turto perduoti UAB „Bordolina“ ir taip gauti UAB „Konsauditas“ išdavoje nurodytas pajamas - 695.088,05 Eur. Nuo 2010-01-14 ieškovui nebuvo jokių kliūčių Turtą ar jo dalį subnuomoti ir kitiems subjektams, ne tik UAB „Bardolina“. Turto generuojamas pajamas ieškovas galėjo dar ir padidinti, šia galimybe ieškovas pasinaudojo - 2013-10-03 ieškovas ir UAB „Fresh market“ sudarė realią dalies Turto nuomos sutartį, ši sutartis buvo sudaryta naudingesnėmis finansinėmis sąlygomis, nei 2008-12-10 su UAB „Palink“ sudaryta subnuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, dėl nesuprantamų priežasčių, atlikdamas skaičiavimus ieškovas neįvertino pajamų, kurias jis net tik galėjo gauti, bet ir gavo pagal realiai sudarytą nuomos sutartį. Nėra pateiktas ir nepriklausomo turto vertintojo atliktas Turto rinkos vertės įvertinimas.
15. Ieškovas nėra sumokėjęs Turto kainos, nes po vienašalio lizingo sutarties nutraukimo ir lizinguoto turto atsiėmimo, lizingo davėjas privalo išrašyti lizingo gavėjui kreditinę sąskaitą - faktūrą, kurioje yra fiksuojama likusi neišpirkta turto vertė (t. y. nesumokėtų turto išpirkimo įmokų suma). Vykdydamas šią pareigą atsakovas 2018-05-10 išrašė ieškovui kreditinę sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta likusi neišpirkta Turto vertė – 458 408,62 Eur. Ieškovas net nebando savo ieškinio reikalavimų pagrįsti tinkamais įrodymais apie realiai sumokėtų įmokų sumą, šių įmokų skirstymą į turto išpirkimo įmokas, palūkanų įmokas delspinigius ir kt.
Ieškinys atmestinas.
16. Bylos dokumentais nustatyta, kad 2008-10-30 ieškovas pateikė atsakovui paraišką dėl lizingo sutarties sudarymo, 2008-11-06 šalys sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato - prekybos centro (bendras plotas 2 032,35 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei dėl kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Turto priėmimo - perdavimo 2008-11-06 Aktu turtas perduotas ieškovui valdyti ir naudotis, ieškovas patvirtino, jog perduoto Turto būklė ir kokybė atitinka šalių aptartas sąlygas.
17. Ieškovas 2008-12-17 kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti Turtą subnuomoti UAB „Palink“, atsakovas tokį sutikimą suteikė, rašte nurodė, kad dar 2003-05-02 UAB „Norfos mažmena“ sudarė Turto nuomos sutartį ir ši sutartis buvo registruota viešame registre, o atsakovo leidimas subnuomoti Turtą UAB „Palink“ galioja tik tuo atveju, jei bus nutraukta nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Norfos mažmena“.?
18. UAB „Norfos mažmena“ iš ginčo Turto išsikėlė 2010-01-14. Ieškovas 2010-01-13 pateikė atsakovui prašymą leisti 2008-12-10 su UAB „Palink“ sudarytą subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti viešame registre.
19. Ieškovas 2009-02-10 sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Bordolina“, kuria sutarė subnuomoti dalį Turto, ieškovo teigimu, 2009-09-18 raštu ši subnuomos sutartis vienašališkai buvo nutraukta.
20. 2010-01-11 tarp ieškovo ir UAB „Bordolina“ buvo sudaryta nauja subnuomos sutartis, pakeičianti 2009-02-10 sudarytą sutartį, 2010-12-03 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti dalį Turto subnuomoti UAB „Bordolina“ ir kartu pateikė 2010-01-11 sudarytos subnuomos sutarties kopiją. Šia sutartimi ieškovas ir UAB „Bordolina“ susitarė dėl tos pačios Turto dalies, t. y. 1080 kv. m. ploto, subnuomos už tą pačią kainą - 24.000 Lt už visą nuomojamą plotą. Naujai sudarytos subnuomos sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, jog patalpos subnuomininkui turi būti perduotos iki 2010-07-31. Atsakovo sutikimas dėl Turto dalies subnuomavimo UAB „Bordolina“ buvo suteiktas 2011- 01-03.
21. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, 2011-11-25 įsitiesėjo Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bordolina“. Ši nutartis vėliau buvo panaikinta, UAB „Bordolina“ inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. 2014-01-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei vėl iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2014-03-13) ir šiuo metu bendrovė yra bankrutuojanti.
22. 2013-10-03 ieškovas ir UAB „Fresh market“ sudarė dalies Turto - pirmajame aukšte esančių 678,6 kv. m. ploto ir rūsyje esančių 339 kv. m. ploto patalpų - nuomos sutartį, nustatytas nuomos mokesčio dydis - 26 Lt už vieną nuomojamo ploto kvadratinį metrą (plius PVM) arba 26.457,60 Lt. kas sudaro 7.662,65 EUR, už visą nuomojamą plotą per mėnesį. Pagal sutartį ieškovo tikėtinos pajamos po 23.358,00 Lt, kas sudaro 6.764,95 EUR, už visą nuomojamą plotą per mėnesį.
23. 2018-02-27 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovas vienašališkai nutraukė Sutartį, ieškovui nevykdant įsipareigojimų ir pareikalavo grąžinti jos pagrindu valdytą ir naudotą Turtą.
24. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. 2018-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25436- 595/2018 ieškovo reikalavimai buvo atmesti, teismo sprendimas neįsiteisėjęs.
25. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė 2008 metų dokumentus, kurių pagrindu buvo suteiktas ieškovui finansinis lizingas (popierinės bylos lapai 174-189).Kredito pažymoje nurodoma, kad turtas išnuomotas pagal ilgalaikę nuomos sutartį iki 2013.05.06 Norfai (nuomos pajamos 22 000 Lt/mėn) (duomenys neskelbtini), klientas tikisi persitarti dėl nuomos įkainių; suderėta pardavimo kaina 3 300 000, likutinė vertė 2 804 632, pelnas 495 tūkst. Lt. Rizikos skiltyje nurodoma, kad projektas svarstomas lizingo būdu, HL yra turto savininkas, lengvesnė galimybė nutraukti lizingo sutartis ir atsiimti turtą; Lizingo suma 2 970 000 Lt.
26. Ieškinys pareikštas dėl lizingo sutarties kainos sumažinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo CK 6.567 str.1d, 6.399 str., 6.334 str., pagrindais.
Dėl ieškinio senaties
27. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmesti vien šiuo savarankišku pagrindu. Ieškovas reikalavimus grindžia CK 6.399 bei 6.334 straipsniais, reglamentuojančiais netinkamos kokybės prekę nusipirkusio pirkėjo teises, todėl šiems reikalavimams taikytinas CK 6.388 straipsnio 2 dalyje numatytas pretenzijų pareiškimo terminas bei atitinkamai CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų, pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Sutartyje nėra nustatytas Turto kokybės ar tinkamumo naudoti terminas, todėl, remiantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, ieškovas pretenzijas dėl Turto trūkumų ieškovas galėjo pareikšti per du metus nuo Turto perdavimo ieškovui valdyti ir naudotis dienos. Kadangi Turtas ieškovui valdyti ir naudotis perduotas 2008-11-06, tai pretenzijas dėl jo kokybės galėjo reikšti iki 2010-11-06. Nuo šios dienos turi būti pradėtas skaičiuoti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pripažintina, kad terminas pretenzijoms dėl Turto trūkumų pareikšti suėjo 2011-05-06. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Teismas, nenustatęs ieškovo teisių pažeidimo ir atmesdamas ieškovo reikalavimus pažymi, kad byloje nespręstina dėl ieškinio senaties ar jo atnaujinimo instituto taikymo.
Dėl prejudicijos taikymo
28. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
29. Ieškovo argumentas dėl prejudicijos taikymo iš esmės grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį atmetė ir nurodė, kad nuomos sutartis su atsakovu negalėjo modifikuotis į subnuomos sutartį (CK 6.477 str.1d.,6.483 str.1d., 6.497 str., 6.567 str.). Šioje byloje teismas sprendžia, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismo sprendimą cituoja fragmentiškai, taip iškreipiant teismo sprendimo esmę, nes byla buvo nagrinėjama dėl kitų teisinių santykių t.y. daikto perdavimo naudotis teisėtumo bei nuostolių atlyginimo. Minėto teismo sprendimo motyvai, vertinantys teisės normų taikymą, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes teisės normų taikymo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Dėl lizingo sutarties sąlygų
30. Ieškovas teigia, kad dėl UAB „Norfos mažmena“ veiksmų, t. y. fakto, jog bendrovė iš Turto išsikėlė tik 2010-01-14, ieškovas negalėjo dalies Turto perduoti UAB „Palink“ valdyti ir naudotis, todėl 2009-06-02 UAB „Palink“ pateikė ieškovui pranešimą, kuriuo 2008-12-10 sudaryta subnuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Taip pat nurodo, jog 2009-02-10 sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Bordolina“, kuria sutarė subnuomoti dalį Turto, šiai bendrovei ieškovas negalėjo perduoti sutartos Turto dalies, todėl pastaroji 2009-09-18 raštu vienašališkai nutraukė subnuomos sutartį ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių.
31. Teismas atmeta ieškovo argumentus dėl Turto neatitikimo Lizingo sutarties sąlygoms. Pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad apie UAB „Norfos mažmena“ sudarytą Turto nuomos sutartį ieškovui buvo žinoma ne tik prieš Sutarties sudarymą, bet ir Sutarties vykdymo metu. Byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad prieš sutarties sudarymą ir po Turto perdavimo ieškovui, jam buvo žinomos visos sąlygos susijusios su Turto būkle, kokybe ir valdymu, ieškovas turėjo galimybę atsisakyti sudaryti sutartį ar pareikšti atsakovui pretenzijas per nustatytus terminus. Ieškovas pretenzijas dėl Turto kokybės pareiškė tik po sutarties vienašališko nutraukimo ir Turto atsiėmimo.
32. Atsakovo pagrindinė veikla yra finansinių paslaugų teikimas, atsakovas įrodė, jog Turtas visiškai atitiko šalių sutartas sąlygas ir pagrįstai teigia, kad mažmeninės prekybos veiklai skirtų ir kitų nekilnojamojo turto objektų nuomos veikla yra pagrindinė ieškovo veikla, jis yra nekilnojamojo turto įsigijimo ir nuomos teisinių santykių profesionalas, ir būtent ieškovas turi pakankamą patirtį bei žinias šioje srityje. Todėl akivaizdu, jog paties ieškovo pareiga buvo pasidomėti su Turtu susijusia visa informacija bei įvertinti galimas rizikas.
33. 2008-11-06 sudaryto Sutarties priedo Nr. 3 preambulėje yra nurodyta informacija apie minėtos nuomos sutarties sudarymą, taigi, ieškovui prieš Sutarties sudarymą buvo žinoma, kad galioja UAB „Norfos mažmena“ Turto nuomos sutartis. Priede nurodoma, kad buvusiam atsakovo klientui UAB „4 vėjai ir ko“ nepavyko šios sutarties pakeisti į subnuomos sutartį, iš šių įrodymų teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės ieškovui buvo žinomos, ir jis sutiko sudaryti Sutartį žinant, kad Turtu naudojasi UAB „Norfos mažmena“. Atsakovas suteikė teisę inicijuoti UAB „Norfos mažmena“ sudarytos nuomos sutarties pakeitimą į subnuomos sutartį, Sutarties priedo Nr. 3.1 punkte yra nurodoma, kad UAB „Norfos mažmena“ sudaryta nuomos sutartis turi būti pakeista į ieškovo ir UAB „Norfos mažmena“ sudarytą subnuomos sutartį. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad byloje pateigti įrodymai paneigia ieškovo teiginius bei nepatvirtina fakto, kad ieškovas galėjo tikėtis UAB „Norfos mažmena“ sudarytos nuomos sutarties automatiško transformavimo į subnuomos sutartį. Priešingai, atsakovas atskleidė ieškovui, jog buvusiam klientui UAB „4 vėjai ir ko“ nepavyko pakeisti nuomos sutarties į subnuomos sutartį, todėl būtent ieškovas įsipareigojo dar kartą derėtis su UAB „Norfos mažmena“ dėl sutarties pakeitimo į subnuomos sutartį. Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad ši bendrovė buvo vienas iš ieškovo klientų, jog dėl turimų ilgalaikių verslo ryšių ieškovas tikėjosi išspręsti sutarties pakeitimo klausimus.
34. Šioje byloje prejudicinę galią turi atsakovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-104-686/2015, kurioje konstatuota, kad 2008-11-06 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 3 „Susitarimas dėl Turto subnuomos ir su tuo susijusių kliento įsipareigojimų“ nurodyta, kad UAB „4 vėjai ir ko“ įsipareigojęs pakeisti Nuomos sutartį į subnuomos sutartį ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Kasatorius sutiko sudaryti lizingo sutartį dėl ginčo pastato žinodamas tai, kad juo naudojasi atsakovas, kasatoriui pirmiau nurodytų šalių susitarimu buvo suteikta teisė inicijuoti UAB „Norfos mažmena“ patalpų naudojimosi pagrindo pakeitimą į subnuomos jam priimtinomis sąlygomis ar nuomos sutarties nutraukimą. Kasatorius buvo informuotas apie galiojančią Nuomos sutartį, apie UAB „4 vėjai ir ko“ šios sutarties nepakeitimą į subnuomos sutartį.
35. Atsakovas pagrįstai teigia, kad daikto perdavimo naudotis (nuomos) teisiniai santykiai nėra tapatūs fiziniam daikto valdymui lizingo sutarties pagrindu ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pripažintina, kad ieškovas žinojo apie UAB „Norfos mažmena“ sudarytą nuomos sutartį prieš Sutarties sudarymą ir pareiga pakeisti sutartį buvo numatyta ieškovui. Prieš Sutarties sudarymą atsakovo atskleista visa su Turtu susijusi informacija buvo teisinga, ieškovas įvertinęs visą informaciją išreiškė pageidavimą sudaryti Sutartį dėl Turto įsigijimo. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad tai buvo ieškovo verslo sprendimas, kurį jis turėjo priimti savo rizika atsižvelgdamas į visą reikšmingą informaciją, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo apgautas ar suklaidintas, o ieškovo verslo rizika negali būti perkelta atsakovui.
Dėl turto kainos
36. CK 6.567 str. 1 d. nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Ieškovas nurodo, kad šalių sudaryta Sutartis negali būti laikytina klasikiniu netiesioginiu lizingo sandoriu, kadangi nuosavybės teisę į Turtą atsakovas jau buvo įgijęs gerokai iki Sutarties sudarymo, ne ieškovas pasirinko lizingo objektą ir nurodė jį atsakovui. Atsakovas pasiūlė ieškovui įsigyti Turtą ir tuo pačiu pasiūlė finansuoti Turto įsigijimą Sutarties pagrindu. Ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis turi būti vertinama kaip tiesioginio lizingo sandoris.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tiesioginis lizingas įtvirtintas CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip finansinė nuoma, kuriai taikomos lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos. Kai lizingo davėjas yra ir nuomojamo turto savininkas, tokiam sandoriui labiau būdingi pirkimo ir pardavimo požymiai, lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos jam taikomos mutatis mutandis (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nuo klasikinės finansinės nuomos (lizingo), tiesioginio lizingo atveju lizingo davėjas prieš lizingo gavėją atsako ir kaip daikto pardavėjas (CK 6.573 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kaip lizingo gavėjas, turi teisę reikšti visas pretenzijas dėl Turto atsakovui, kuris privalo atsakyti kaip Turto pardavėjas.
38. Teismas pažymi, kad iš Lizingo sutarties sąlygų akivaizdu, jog atsakovas neįsipareigojo ieškovui užtikrinti Turto nuomos pajamų dydžio ir tai nėra atsakovo, kaip turto pardavėjo pareiga. Pirkėjui tenka pareiga įvertinti ar jam yra priimtina parduodamo daikto kaina, todėl ieškovui teko pareiga įvertinti sudaromų sandorių ekonominį naudingumą. Byloje nepaneigta, kad individualiai buvo aptartos ne tik specialiosios, bet ir bendrosios Sutarties sąlygos, todėl Sutartyje nurodyta Turto kaina atspindi dviejų verslo subjektų susitarimą dėl konkretaus daikto kainos. Atsakovas pagrindė, kad ginčo Turtas atitiko Sutartyje nurodytas sąlygas, o visa reikšminga su Turtu susijusi informacija ieškovui buvo atskleista iki Sutarties sudarymo, ieškovo pateikiami skaičiavimai dėl Turto kainos mažinimo yra neįrodyti, nes šalys kainos nesiejo su Turto nuomos pajamų dydžiu. Turto perleidimo kaina nepriklausė nuo to, kokio dydžio pajamas šis turtas galėjo generuoti.
39. Atsakovas pagrįstai teigia, kad pagrindo mažinti Turto kainą nėra, o ieškovo siekis praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo Sutarties sudarymo ir Sutarčiai jau esant nutrauktai, susieti Turto kainą su ieškovo hipotetiniais skaičiavimais apie galimas Turto nuomos pajamas yra neteisėtas. Šioje byloje prejudicinę galią turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012, kurioje dėl to paties ginčo Turto UAB „4 vėjai ir ko“ reikalavimai buvo atmesti, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad reali Turto rinkos vertė 2008-09-09 buvo 6.080.000,00 Lt, kas sudaro 1.760.889,71 EUR. Ši aplinkybė paneigia ieškovo teiginius apie Sutartyje nustatytą nepagrįstai didelę Turto kainą, taigi, ieškovo pateikiami skaičiavimai yra neįrodyti.
40. Ieškovas teigia, kad nebūtų sutikęs už turtą mokėti Sutartyje nurodytos kainos, jei būtų žinojęs, jog laikotarpiu nuo 2008-11-06 iki 2018-11-30 už Turto nuomą gautų pajamų suma sudarytų tik 769.694,11 Eur, nurodo, kad būtų buvę ekonomiškai tikslinga sudaryti Sutartį joje nurodytomis sąlygomis tik tuo atveju, jei Turto nuomos pajamos nurodytu laikotarpiu sudarytų 1.478.836,84 Eur.
41. Teismas pažymi, kad ieškovas turto neįsigijo nuosavybės teise, ir pritaria atsakovo paskaičiavimui, jei per visą Sutarties galiojimo laikotarpį Turtas galėjo sugeneruoti tik 769.694,11 Eur pajamų, ginčo sandoris vis tiek neabejotinai laikytinas ekonomiškai naudingu, nes Turto generuojamos pajamos beveik padengia jo įsigijimo kainą. Atsakovas pagrindė, jog ieškovo pateikti skaičiavimai apie pajamas, kurias laikotarpiu nuo 2008-11- 06 iki 2018-11-30 ieškovas būtų galėjęs tikėtis gauti iš UAB „Norfos mažmena“ pateikti neatsižvelgiant į šios bendrovės sudarytos nuomos sutarties sąlygas. 2003-05-02 sudaryta nuomos sutartis buvo terminuota - numatytas nuomos terminas iki 2013-05- 06, nėra akivaizdu, jog Turtą UAB „Norfos mažmena“ nuomosis ir pasibaigus šios sutarties terminui. Pasibaigus nuomos sutarčiai, buvęs nuomininkas būtų turėjęs pirmenybės teisę išsinuomoti Turtą, tačiau tik nuomotojo pasiūlytomis sąlygomis, t. y. po sutarties termino pabaigos šalys galėjo persiderėti dėl visų sutarties sąlygų, įskaitant ir nuomos kainą.
42. Ieškovo teiginiai, kad dėl UAB „Norfos mažmena“ veiksmų ieškovas neteko galimybės subnuomoti Turtą UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“, šiuo atveju atsakovui neturi teisinių pasekmių. Ieškovui 2010-01-13 pateikus atsakovui prašymą leisti 2008-12-10 su UAB „Palink“ sudarytą subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti viešame registre, o 2010-12-03 pateikus prašymą leisti dalį Turto subnuomoti UAB „Bordolina“ (pagal 2010-01-11 sudarytą subnuomos sutartį), atsakovas davė sutikimą. Turto valdymą iš UAB „Norfos mažmena“ ieškovas perėmė 2010-01-14, ir nebuvo kliūčių vykdyti su UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“ sudarytas subnuomos sutartis.
43. Atsakovas pagrįstai teigia, kad 2010-01-11 sutartimi ieškovas ir UAB „Bordolina“ susitarė dėl tos pačios Turto dalies, t. y. 1080 kv. m. ploto, subnuomos už tą pačią kainą - 24.000 Lt už visą nuomojamą plotą. Naujai sudarytos subnuomos sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, jog patalpos subnuomininkui turi būti perduotos iki 2010-07-31. UAB „Norfos mažmena“ veiksmai neužkirto ieškovui kelio subnuomoti dalį Turto UAB „Bordolina“. Nuo 2011 metų UAB „Bordolina“ susidūrė su finansiniais sunkumais, tai leidžia daryti prielaidą, jog subnuomos sutarčių su ieškovu UAB „Bordolina“ atsisakė dėl patiriamų finansinių sunkumų, o ne dėl kitų priežasčių.
44. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad UAB „Konsauditas“ konsultacinės išvados dalyje „2.3 Subunomos sutartis su UAB „Bordolina“ buvo vertinamos pagal 2010-01-11 sudarytą subnuomos sutartį gautinos pajamos, t. y. buvo vertinamos ne pagal 2009-02-10 sudarytą subnuomos sutartį gautinos pajamos, o pagal ją pakeitusią 2010-01-11 sudarytą subnuomos sutartį. Pagal antrosios subnuomos sutarties sąlygas dalis Turto subnuomininkui turėjo būti perduota iki 2010-07-31. Apie tai pažymėta ir konsultacinėje išvadoje ir būtent dėl to gautinos pajamos apskaičiuotos nuo 2010-08-01. Pripažintina, kad Turtą iš UAB „Norfos mažmena“ perėmęs 2010-01-14 ieškovas nepagrindė, kaip atsakovas susijęs su tuo, kad ieškovas neperdavė dalies turto UAB „Bordolina“ iki 2010-07-31 ir kaip atsakovas susijęs su 695.088,05 Eur pajamų negavimu.
45. Pripažintina, kad ieškovui nuo 2010-01-14 nebuvo kliūčių Turtą ar jo dalį subnuomoti ir kitiems subjektams, ne tik UAB „Bardolina“, turto generuojamas pajamas ieškovas galėjo padidinti, šia galimybe ieškovas pasinaudojo 2013-10-03, sudarė sutartis naudingesnėmis finansinėmis sąlygomis, nei 2008-12-10 su UAB „Palink“. Nepagrįsti ieškovo skaičiavimai kokia apimtimi Turto kaina turėtų būti sumažinta, nes nurodomas santykis tarp Turto kainos ir ieškovo suskaičiuotų hipotetinių Turto nuomos negautų pajamų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad Turto kaina (rinkos vertė) turėtų būti tiesiogiai priklausoma nuo Turto nuomos pajamų, kiti ieškovo teiginiai apie per didelę Turto kainą yra neįrodyti. Kaip minėta, eksperto yra įvertinta, jog Turto rinkos vertė 2008-09-09 buvo 6.080.000,00 Lt, kas sudaro 1.760.889,71 Eur, o šalys sudarydamos lizingo sutartį sutarė dėl mažesnės Turto perleidimo kainos.
46. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas yra sumokėjęs 511.733,00 Eur turto išpirkimo įmokas. Kaip patvirtino atsakovas, Lizingo davėjas privalo išrašyti lizingo gavėjui kreditinę sąskaitą - faktūrą, kurioje yra fiksuojama likusi neišpirkta turto vertė (t. y. nesumokėtų turto išpirkimo įmokų suma). Vykdydamas šią pareigą atsakovas 2018-05-10 išrašė ieškovui kreditinę sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta likusi neišpirkta Turto vertė - 458.408,62 Eur, ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti 955.746,06 Eur turto išpirkimo įmokų. Taigi, Sutarties galiojimo metu ieškovas yra sumokėjęs 497.337,44 Eur turto išpirkimo įmokų, o Sutartimi įsipareigojo mokėti ne tik turto išpirkimo įmokas, bet ir palūkanų įmokas, sutarties mokestį, delspinigius bei kitas Sutartyje nurodytas įmokas. Pripažintina, kad ieškovo teiginiai apie sumokėtą visą Turto kainą yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimsoi išlaidų
47. Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
48. Atsakovas byloje patyrė 118,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.
49. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovui atidėtas 3556 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 3556 Eur žyminis mokestis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas 111568069) 118,53 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų ir 53 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ valstybei 3556 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.
Teisėja Rasa Bartašienė