Nr. DOK-4216

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17754-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 18 d. paduotu suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Elenesa“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal išieškotojos ir skolininkės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija  2024 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022; atsisakyti tvirtinti išieškotojos UAB „MM Group“ ir skolininkės UAB „Edensa“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą taikos sutartį vykdomosiose bylose Nr. 0241/22/01235 ir Nr. 0241/22/01236; pripažinti suinteresuotų asmenų UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutartį negaliojančia.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, pagal kurią jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.

2. Apeliacinės instancijos teismas netaikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Suinteresuotas asmuo ir A. K. M. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2023 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1925-852/2023. Nors A. K. M. į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukta nebuvo, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad minėta taikos sutartis, kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teisme, taip pat negaliojanti, o A. K. M. galinti teises ginti ir kitais būdais. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuriam esant apeliacinės instancijos teismas privalėjo naikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Šią bylą nagrinėję teismai nesivadovavo teismo paskirtos ekspertės teismo ekspertizės aktu, tokį savo pasirinkimą argumentuodami subjektyviais motyvais, taip pat ta aplinkybe, kad kiti specialistai buvo kitos nuomonės. Nors teismai kritikavo teismo ekspertės pasirinką metodą ginčo turtui vertinti, tačiau tokia kritika taip pat buvo paremta ne galiojančiais teisės aktais, kurie aiškiai nurodo atvejus, kada ir koks metodas yra taikytinas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatų profesinė bendrija „Adlex“, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jai ir grąžintinas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Adlex“ (300645737) 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 18 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 537, kodas ZN72988.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė