Civilinė byla Nr. e2A-1535-580/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17759-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių S. P. ir A. P. ieškinį atsakovui S. Š. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegijos teisėjai, išnagrinėję apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės S. P. ir A. P. prašė nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės S. P. tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220 Eur per mėnesį iki ieškovės S. P. pilnametystės bei 2 310 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad:
1. ieškovei A. P. (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Atsakovas tėvystės nepripažįsta bei vaiko neišlaiko. Vaiko būtiniausiems poreikiams reikia apie 440 Eur per mėnesį. Atsakovas gali teikti vaikui 220 Eur per mėnesį išlaikymą;
2. vaikas gimė neišnešiotas, todėl reikia pirkti papildus, kas tris mėnesius lankytis pas neurologą, ne visada galima registruotis nemokamam vizitui. Neurologo konsultacija kainuoja iki 44 Eur. Vaikui reikalingi masažai, atopiniam dermatitui gydyti – tepalai. Vaikas linkęs sirgti, įtariama daug ligų. Ieškovė A. P. gauna 280 Eur per mėnesį motinystės išmoką, papildomų pajamų neturi. Už būstą moka 218 Eur kreditą;
3. atsakovas dirba autošaltkalviu Vilniuje, jo specialybė paklausi. Atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Pareiškus ieškinį, atsakovas perleido jam nuosavybės teise priklausiusį turtą.
2. Atsakovas S. Š. ieškinį prašė tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti 140 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Nurodė, kad:
1. dirba, gauna apie 400 Eur per mėnesį darbo užmokestį. 150 Eur išleidžia būsto nuomai, apie 80 Eur komunaliniams patarnavimams, moka 65 Eur per mėnesį kreditą, remia tėvus, papildomų pajamų bei turto neturi. Atsakovas kartu su broliu buvo išsimokėtinai įsigijęs nekilnojamojo turto už 8 688,60 Eur, tačiau atsakovas savo dalį padovanojo broliui, kad išvengtų išieškojimo. Už sandorį gavo 2 000 Eur, tačiau juos išleido. Yra sveikas, darbingas, turi žemės ūkio mechaniko-šaltkalvio suvirintojo specialybę;
2. su vaiku nebendrauja, neprisidėjo prie jo išlaikymo. Kūdikio poreikiai nėra pagrįsti. Jei iš atsakovo būtų priteista prašoma suma, jam neliktų lėšų jo paties poreikiams tenkinti. Galimybių susirasti geriau apmokamą darbą nėra. Išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas, nes išlaikymas nemokėtas dėl konfliktinės situacijos su ieškove ir sunkios turtinės padėties.
3. Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad S. P. gyvena su motina. Namuose mažametei sudarytos geros sąlygos. Būtinas pusės minimalios mėnesinės algos išlaikymas patenkintų tik minimalius vaiko poreikius. Ieškovė A. P. tenka kasdieniai rūpinimosi vaiku rūpesčiai. Vaikas turi sveikatos sutrikimų, auga, didėja jo poreikiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra S. P. tėvas, o S. P. yra S. Š. dukra; priteisė iš atsakovo S. P. naudai išlaikymą, mokamą po 210 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-19 iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 1 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė A. P.; priteisė iš atsakovo 1 321,51 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 105,31 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Apylinkės teismas:
1. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei A. P. gimė dukra. Biologinės ekspertizės tėvystei nustatyti akte nurodyta, kad atsakovas yra S. P. biologinis tėvas.
2. sprendė, kad poreikių lentelėje nurodytos išlaidos vaikui būtinos ir protingos. Išlaidas sveikatos priežiūrai sumažino iki 130 Eur per mėnesį, nes galima naudotis valstybės garantuojamu nemokamu gydymu. Ieškovės neįrodė būtinybės pas neurologą lankytis privačiai. Vaikui reikalingas 420 Eur per mėn. išlaikymas;
3. iki bylos iškėlimo atsakovui nuosavybės teise priklausė du mėsos perdirbimo cechai, odų sūdymo cechas, dvi malkinės ir sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 5 481 Eur. Iškėlus bylą atsakovas nekilnojamąjį turtą padovanojo broliui, kuris su atsakovu atsiskaitė. Sprendė, kad turtas perleistas, siekiant išvengti išlaikymo vaikui. Dėl šios priežasties atsakovo turtinė padėtis negali būti laikoma blogesne. Analogiškai teismas pasisakė ir apie transporto priemonę „Citroen Xantia“, kuri dar 2016-08-16 buvo registruota atsakovo vardu, tačiau 2016-10-20 neregistruota. Atsakovas dirba, gauna apie 600 Eur darbo užmokestį, moka 65 Eur per mėnesį kreditą. Išlaidų būsto nuomai nepagrindė, neįrodė, kad turi remti savo tėvus;
4. ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/124 dalis automobilių parkavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir 77 / 21 334 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Turto vertė apie 19 356 Eur. Ieškovės vardu įregistruota 2002 m. gamybos transporto priemonė. Iki motinystės atostogų ieškovė gaudavo apie 750 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Ieškovei išėjus motinystės atostogų, ji gauna 332,39 Eur motinystės pašalpą. Ieškovės pajamos mažesnės nei atsakovo, tačiau grįžus dirbti, darbo užmokestis bus didesnis nei atsakovo. Atsakovas sveikas, darbingas, turi išsilavinimą. Nėra priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų gauti didesnių pajamų. Sprendė, kad šalys turi teikti išlaikymą lygiomis dalimis;
5. išlaikymo įsiskolinimas už 10 mėn. nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo 2016-05-19 sudaro 2 100 Eur. Atsakovas patvirtino, kad prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei A. P. nurodė, kad pirmą mėnesį po vaiko gimimo atsakovas skyrė lėšų vaiko poreikiams tenkinti, todėl iš atsakovo priteista 1 900 Eur;
6. patenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 31 Eur žyminis mokestis. Tenkinus apie 90 proc. ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 90 proc. mokėtino žyminio mokesčio – 100 Eur. Ieškovė patyrė 1 290,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas S. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovės S. P. naudai priteisti išlaikymą, mokamą po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-19 iki jos pilnametystės. Nurodė, kad:
1. ieškovės teiginiai dėl 440 Eur išlaikymo sumos pagrįsti neteisėtais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodė, kad už būstą, kuris priklauso jai ir jos motinai lygiomis dalimis, moka 210 Eur kreditą. Kredito įmoką turi mokėti ieškovė ir jos motina. Ne visos nurodytos išlaidos yra realios. Nustačius vaiko išlaikymą 380 Eur ir atėmus atsakovo mokėtinus 210 Eur, ieškovė vaiko išlaikymui skirs 170 Eur, mažiau nei atsakovas. Ieškovei grįžus dirbti, jos darbo užmokestis bus beveik dvigubai didesnis nei atsakovo. Atsakovas dirba autošaltkalviu Vilniuje, jo specialybė paklausi, tačiau mažai apmokama. Kvalifikacijos kėlimo galimybės mažos, galimybių susirasti geriau apmokamą darbą nėra;
2. ieškovė gyvena jai ir jos motinai priklausiančiame būste, o atsakovas moka 150 Eur už būsto nuomą. Atsakovas turi kitų finansinių įsipareigojimų, turi pareigą išlaikyti savo pagyvenusius ir dėl sveikatos būklės nuolatinės pagalbos reikalaujančius tėvus. Atsakovo tėvai yra išsiskyrę, motina R. Š. gyvena viena, sunkiai vaikšto, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Ji beveik visiškai priklausoma, reikalingas specialus maitinimas, motinos pajamos neviršija 200 Eur. Šių pajamų nepakanka kasdienėms bei sveikatos priežiūros išlaidoms padengti. Atsakovas dėl sunkios materialinės padėties, blogėjančios motinos sveikatos būklės ir artėjančios operacijos 2017-01-26 iš UAB „General Financing“ paėmė 3 100 Eur vartojimo kreditą, sumokėjo 799,39 Eur sandorio sudarymo mokestį. Atsakovas kas mėnesį iki 2024-02-28 privalo mokėti 68,52 Eur įmoką kreditui padengti. Atsakovas paskolą kreditoriui „IPF Digital Lietuva“ baigs išmokėti 2017-08-18.
6. Ieškovės A. P. ir S. P. atsiliepime prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
1. apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Atsakovo nesutikimas su iš jo priteisto išlaikymo dyžiu paremtas subjektyvaus nenoro vykdyti išlaikymo prievolę. Teismas įvertino vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį bei jų galimybes teikti išlaikymą. Atsakovas nenurodė, į kokius įrodymus teismas neatsižvelgė. Atsakovas nenurodė, kokia išlaikymo suma reikalinga. Priteista suma nežymiai skiriasi nuo orientaciniu kriterijumi pripažinto 380 Eur minimalios mėnesinės algos dydžio. Realūs dukters poreikiai didesni. Prie išlaikymui reikalingų sumų nuo 2017 m. vasario mėn. papildomai prisidėjo ir 140 Eur išlaidos dukters ugdymui. Apskaičiuojant dukters poreikius būstui  įtraukta ne visa ieškovės ir jos motinos bankui mokama suma, o tik 1/2 ieškovei tenkančios dalies, kas sudaro 1/4 visos įmokos arba apie 55 Eur/mėn.;
2. atsakovas nepateikė įrodymų dėl savo atlyginimo, kitų išlaikytinių, būsto nuomos išlaidų. Atsakovas perleido turėtą nekilnojamąjį turtą broliui, 2017-01-26 sudarė dar vieną vartojimo kredito sutartį. 2017-01-26 sutartis sudaryta tam, kad dirbtinai pablogintų finansinę padėtį. Darbo skelbimų analizė rodo, kad atsakovas turi galimybes uždirbti daugiau. Atsakovui darbo užmokestis mokamais grynais pinigais, automobilių remonto paslaugų rinkoje didelė dalis darbo užmokesčio mokama neapskaitant mokamų sumų. Atsakovui teigiant, kad jo finansinė padėtis sudėtinga, jis turėjo pareigą šias aplinkybes įrodyti. Ieškovės iki gimdymo gautas darbo užmokestis sudarė apie 750 Eur. Nežinoma, ar ieškovė ir toliau gaus tokias pajamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl iš atsakovo nepilnametei priteisto 210 Eur išlaikymo dydžio.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese

10. Tiek atsakovas, tiek ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, tačiau nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus prijungti, kaip tai nurodyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CPK 314 straipsnis). Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė tarp atsakovo ir UAB „General Financing“ 2017-01-26 sudarytą vartojimo kredito sutartį (El. b. t. 3, b. l. 37-45). Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė antstolės A. S. 2017-03-03 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ieškovės ir VšĮ „Regnum“ 2017-02-21 vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, 2017-02-21 mokėjimo nurodymą dėl 140 Eur lėšų pavedimo bei darbo pasiūlymų asmeniui, turinčiam autošaltkalvio profesiją, suvestinę (El. b. t. 3, b. l. 53-59).
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsakovas teikiama kredito sutartimi grindžia savo turtinę padėtį, kuri yra aktuali sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimus. Kredito sutartis sudaryta 2017-01-26, apylinkės teismui jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės (El. b. t. 2, b. l. 67-68), todėl ją pateikti pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės. Ieškovės prašo prijungti antstolės 2017-03-03 patvarkymą ir 2017-03-20 vaiko ugdymo sutartį, kurios taip pat atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo. Darbo rinkos skelbimais ieškovės atsikerta į ieškovo apeliacinio skundo teiginius. Abiejų pusių dokumentai nėra didelės apimties, įrodymai pateikti savalaikiai, šalys dėl jų galėjo pasisakyti procesiniuose dokumentuose, pateikiamuose apeliacinės instancijos teismui. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, ir proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Dėl priteisto nuolatinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pagrįstumo

13. Pasisakydamas dėl priteisto 210 Eur išlaikymo dydžio atsakovas iš esmės apeliuoja į apylinkės teismo netinkamai atliktą įrodymų, kuriuos būtina vertinti pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnį, vertinimą bei įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimus.
14. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.
15. Atsakovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko poreikių įvertinimas 440 Eur suma buvo grindžiamas neteisėtais rašytiniais įrodymais bei oficialiomis pažymomis, kurios kelia teisėtumo abejones. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovių teiktais įrodymais (AB „Teo LT“, AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“, AB „DNB bankas“, VĮ Centro poliklinikos, UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, DNSB „Virbeliškių bendrija“, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo  pažymomis bei išrašais, internetinių parduotuvių skelbimais ir kt.) bei byloje esančiomis oficialiomis įvairių institucijų (VĮ Registrų centro, VĮ Regitros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos) pažymomis, šiuos atsakovo teiginius laiko nepagrįstais. Atsakovo teiginiai abstraktūs, jis nenurodo kokie konkrečiai įrodymai yra neteisėti bei kodėl. Apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti abstrakčių, subjektyvaus pobūdžio atsakovo samprotavimų, nesant išsamesnio jų pagrindimo. Atsakovas 2017-01-10 vykusiame teismo posėdyje nenurodė jokių abejonių dėl byloje esančių oficialių pažymų tikrumo ar byloje esančių įrodymų neteisėtumo. Atsakovas neginčijo oficialių valstybės institucijų pažymų turinio (CPK 197 straipsnio 2 dalis), nereiškė pastabų dėl šių dokumentų autentiškumo. Ieškovių pateikti įrodymai buvo tiriami 2017-01-10 posėdžio metu šalims pasisakant dėl bylai reikšmingų aplinkybių bei komentuojant byloje esančius įrodymus. 2017-01-10 vykusio posėdžio metu atsakovo atstovė komentavo bei samprotavo dėl ieškovių į bylą pateiktų įrodymų turinio, ieškovių atstovei uždavė klausimų, tačiau pastabų dėl įrodymų neteisėtumo neteikė. Atsakovo atstovė 2017-01-10 posėdžio metu kritikavo į bylą ieškovių pateiktus įvairių parduotuvių fiskalinius kvitus, kuriais buvo įrodinėjami nepilnametės poreikiai, tačiau apylinkės teismas šiais įrodymais sprendimo motyvų ir negrindė. Kitų argumentų, dėl ieškovių pateiktų įrodymų autentiškumo, ar būdų, kuriais buvo įrodymai surinkti, neleistinumo, atsakovas nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje esančių oficialių valstybės institucijų pažymos teisėjų kolegijai nekelia abejonių.
16. Atsakovas nurodė, jog apylinkės teismas nevertino visų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu taip nesutinka. Apylinkės teismas analizavo į bylą teiktus ieškovių įrodymus, teismo sprendime pasisakė dėl reikšmingų įrodymų vertinimo, nesivadovavo tais įrodymais, kurie nebuvo išversti į valstybinę lietuvių kalbą, sprendimo motyvų negrindė abejones sukėlusiais įrodymais, pavyzdžiui, parduotuvių kasos kvitais. Kolegija sprendžia, jog bylai reikšmingų įrodymų tyrimas ir vertinimas buvo atliktas tinkamai.
17. Tiek atsakovas, tiek ieškovės, įrodinėjant nepilnametės poreikius, nurodė motyvus, susijusius su vienu minimaliu mėnesio atlyginimo dydžiu. Nei CK, nei kiti įstatymai nenustato jokio konkretaus išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, todėl priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, nutarties 19 punktas). Nėra pagrindo tvirtinti, jog kiekvienu atveju priteisiamas išlaikymas negali būti mažesnis arba didesnis už pusę minimalios algos, todėl plačiau dėl argumentų, susijusių su vienu mėnesiniu darbo užmokesčiu, priteisiant nepilnametei išlaikymą, plačiau nepasisakytina. Kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vertinimu, todėl jie analizuojami išsamiau.
18. Atsakovas nurodė, jog ne visos ieškovės A. P. nurodytos išlaidos nepilnametei yra realiai pagrįstos. Analizuojant nepilnametės poreikių lentelę (El. b. l. 1, b. l. 14) nustatyta, kad ieškovė A. P. nurodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį yra 440 Eur: 90 Eur maistui, 50 Eur rūbams ir avalynei, 100 Eur būstui, 150 Eur higienai ir sveikatos priežiūrai, 30 Eur žaislams, laisvalaikiui ir pramogoms, 20 Eur kurui, rinkliavoms, parkavimosi mokesčiams, vežiojant dukrą. Vaiko poreikiai maistui, rūbams, avalynei įrodinėti pateikiant kvitus ir maisto prekių parduotuvių, tačiau įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip poreikis maistui, avalynei bei rūbams, neracionalu reikalauti pateikti parduotuvių kasos kvitus, kuriuose atsispindėtų konkrečių prekių ar paslaugų kainos. Kolegijos vertinimu, 90 Eur maistui bei 50 Eur rūbams bei avalynei dvejų metui vaikui yra protingos išlaidos. Kolegijos teisėjai, nesant detalesnių skundo bei atsiliepimo argumentų, susijusių su nepilnametės sveikata ir specialiaisiais poreikiais, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog išlaidos privatiems gydytojams nebūtinos. Nepilnamečiai iki 18 m. draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis (Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktas), todėl sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai. Sutiktina su atsakovu, jog ieškovių pateiktoje nepilnametės poreikių lentelės 3 punkte (El. b. t. 1, b. l. 14) nurodytas 55 Eur išlaidos buto kreditui padengti nėra pagrįstos. Kredito įmokos mokamos siekiant įsigyti butą nuosavybės teise, tačiau nepilnametis vaikas kreditavimo sutarčių nėra sudaręs ir pareigos mokėti tokių įmokų neturi. Ieškovė A. P. kartu su D. P. ir AB „Swedbank“ 2012-03-07 sudarė būsto kredito sutartį iki 2031-02-15, mėnesinė įmoka – 218,29 Eur  (El. b. t. 2, b. l. 50-56). Būsto kredito įmokos fiksuotos, nepriklausančios nuo ieškovės A. P. išlaikytinių skaičiaus, todėl būsto kredito išlaidos vertinamos kaip ieškovės A. P. finansiniai įsipareigojimai, o ne vaiko būtinosios išlaidos.
19. Nepilnamečio būtinaisiais poreikiais pripažįstamos padidėjusios vandens, elektros ir kitos dėl vaiko gimimo padidėjusios komunalinių patarnavimų sąnaudos. Ieškovės pateiktos AB Vilniaus energijos sąskaitos rodo, jog išlaidos šildymui ir karštam vandeniui taip pat yra mažesnės nei vidutiniškai 15-16 Eur asmeniui. Pavyzdžiui už 2016 m. kovo mėnesį už šias paslaugas mokėta 31,16 Eur, t. y. po 10 Eur asmeniui. Tik žiemos mėnesiais mokėtina suma padidėja, pavyzdžiui už 2015 m. gruodžio mėnesį mokėta 63,60 Eur. Už elektrą per mėnesį taip pat pateikiama 15-16 Eur sąskaita, todėl gyvenant trims asmenims mergaitės dalis negalėtų būti didesnė nei 5 Eur. Tuo labiau, kad tokio amžiaus vaikas elektros prietaisais nesinaudoja. Į bylą pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-21 Buities tyrimo akte nurodyta, jog bute gyvena 3 asmenys. Išlaidos už interneto paslaugas (El. b. t. 2, b. l. 57-65) mokamos nepriklausomai nu vaiko gimimo, juolab dvejų metų vaikui nėra poreikio naudotis telekomunikacijų paslaugomis. Padidintos ir 20 Eur išlaidos kitoms paslaugoms, nes iš pateiktų sąskaitų matyti, jog per mėnesį mokama 20-30 Eur, kitą dalį sudaro skolos. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie tai, jog ūgtelėjus vaikui atsirado papildomų išlaidų jo ugdymui bei priežiūrai (El. b. t. 3, b. l. 55-58), tačiau iš pateiktos sutarties nėra aišku, kokios ugdymo paslaugos teikiamos. Ieškovė nenurodė, ar tai vaikų darželio paslaugos, ar vaiko priežiūros paslaugos. Pirmuoju atveju, ieškovė turi pareigą pateikti paaiškinimus dėl to, kodėl nesinaudojama valstybiniu vaikų darželiu, antruoju – nurodyti, kodėl paslaugos reikalingos, jei ji pati yra vaiko priežiūros atostogose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog nepilnametės išlaidos per mėnesį apytiksliai sudaro 420 Eur per mėn. Atėmus išlaidas kreditui, mokamoms medicinos paslaugoms, sumažinus išlaidas komunaliniams patarnavimams, vaiko išlaidos vertintinos 360 Eur. Apylinkės teismui nustačius, jog vaiko išlaikymas turi būti teikiamas lygiomis dalimis ir atsakovui to neginčijant apeliaciniu skundu, laikoma, jog atsakovui tenkanti išlaikymo dalis sudaro 180 Eur. Kadangi apylinkės teismas nepagrįstai nustatė per didelius vaiko poreikius, tai teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaikymo įsiskolinimo atsakovas neskundžia, todėl šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas nekeičiamas.
20. Atsakovas teigia, jog apylinkės teismas netyrė šalių įrodymų apie jų realią turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Skundžiamame sprendime buvo išsamiai vertinta tiek ieškovės A. P., tiek atsakovo turtinė padėtis, padaryta išvada, jog ieškovei A. P. grįžus iš motinystės atostogų jo atlyginimas bus didesnis nei atsakovo. Nustatyta, kad ieškovei priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau už šį būstą ieškovė moka 109,14 Eur paskolą, tenkančią jos buto daliai. Atsakovo atlyginimas sudaro apie 500 – 600 Eur neatskaičius mokesčių (El. b. t. 1, b. l. 109; t. 2, b. l. ), o atsakovės atlyginimas iki motinystės atostogų svyravo nuo 550 Eur iki 850 Eur per mėn. (El. b. t. 1, b. l. 28-29). Abiejų šalių atlyginimas esmingai nesiskiria. Atsakovas nurodė, jog nors ir dirba, tačiau jo specialybė mažai apmokama, kvalifikacijos galimybės mažos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nurodo deklaratyvius teiginius, kadangi tokių nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovės pateikė duomenis apie tai, kad atsakovui 2015 m. buvo išduotas verslo liudijimas atlikti variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą (El. b. t. 1, b. l. 21-22), taip pat, jog darbo rinkoje yra nemažai darbo pasiūlymų autošaltkalviams (El. b. t. 3, b. l. 59). Kolegija sprendžia, jog atsakovas, neturintis specialiųjų poreikių, turi dėti daugiau pastangų, kad susirasti geriau apmokamą darbą, arba dirbti papildomą darbą. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie tai, jog bandė ieškotis geriau apmokamo darbo, bandė įsidarbinti papildomai. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė A. P. po motinystės atostogų galimai gaus šiek tiek didesnį atlyginimą nei atsakovas, savaime nėra pagrindas išvadai, jog ieškovės turtinė padėtis iš esmės yra geresnė. Atsakovas taip pat nurodė, jog išlaiko savo senyvo amžiaus motiną, dėl jos sveikatos problemų turėjo 2017-01-26 pasiskolinti 3 100 Eur. Kolegija atmeta šiuos atsakovo teiginius kaip nepagrįstus, kadangi atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie tai, jog atsakovo motina yra reikalinga materialinės paramos. Analizuojant atsakovo 2017-01-26 sudarytos kredito sutarties nuostatas (El. b. t. 3, b. l. 37-45) nustatyta, jog atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kur pasiskolintus pinigus išleido. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie tai, kur 3 100 Eur lėšos buvo panaudotos, sprendžia, jog vartojimo kreditas buvo panaudotas asmeniniams, o ne nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Tokia aplinkybė negali būti pagrindu mažinti nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį. Nenustatyta, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių. Kolegijos teisėjai pažymi ir tai, jog tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl šiuo pagrindu išlaikymo mažinti teisinio pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimą, tai turi būti svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo apylinkės teismas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 31  Eur  žyminio mokesčio. Atsakovo mokėtina suma už periodinio išlaikymo priteisimą sudaro 48,60 Eur (180x12x0,03x0,75). Žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimą sudaro 42,75 Eur (1 900x12x0,03x0,75). Bendra žyminio mokesčio suma – 91,35 Eur, t. y. 8,65 Eur mažesnė. Ieškinio tenkinimo procentas nekeičiamas, kadangi be periodinio išlaikymo reikalavimo ieškovė reiškė ir neturtinė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, kuris buvo pilnai tenkintas. Kadangi žyminio mokesčio dalis nedidelė, o nustatant ieškinio tenkinimo procentą neįvertintas neturtinis reikalavimas, netikslinga keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
22. Ieškovės A. P. pateiktos 350 Eur išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą protingos, todėl pusė šių išlaidų priteisiama iš atsakovo. 

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

atsakovo S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu iš atsakovo S. Š. priteisto išlaikymo S. P. dydį iki 180 Eur (šimtas aštuoniasdešimt eurų), kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. Š. ieškovės A. P. naudai 175 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai atlyginti už procesą apeliacinės instancijos teisme.  

Teisėjai                                                                                                   Vilija Mikuckienė

Vaclovas Paulikas

     Jūra Marija Strumskienė