Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-4-689/2020

                                        Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00015-2019-7

                                        Procesinio sprendimo kategorija 12.29

                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. Š. 2019 m. sausio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę su koviniu graižtviniu šaunamuoju ginklu (medžioklės lapas Nr. 18), būdamas medžiotojas selekcininkas, gebantis skirti sumedžioto gyvūno amžių, turėdamas visas galimybes apžiūrėti ir nustatyti sumedžioto gyvūno amžių, pareigą įsitikinti, ką gabens, ir užtikrinti, kad nebūtų gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai, 2018 m. gruodžio 10 d. Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, automobiliu „Toyota Land Cruiser 150“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš sumedžiojimo vietos gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną – stirniną, taip pat su S. Š. jį dorojo. Tokiais savo veiksmais R. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.3 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. Š. nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimu R. Š. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį 900 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir automobilio „Toyota Land Cruiser 150“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.

II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą be pakeitimų. Prašyme nurodoma:

5.1. Kauno apygardos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos priimant neteisėtą nutarimą. Nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai traktavo subjektyviuosius ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyto nusižengimo požymius. Suformuotos vienodos teismų praktikos nėra, apygardos teismai nurodo, kad pažeidimas padaromas tiek tiesiogine tyčia, tiek ir neatsargia kaltės forma, todėl būtina suformuoti vienodą teismų praktiką, kurioje būtų aiškiai nustatyta, kokia kaltės forma (ar formomis) padaromas ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytas nusižengimas. Taip pat būtina vienoda teismų praktika dėl transporto priemonių, ginklų konfiskavimo padarius šį nusižengimą.

5.2. Apylinkės teismas konstatavo, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Vadovaudamasis naujausia teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-380/2019) ir nekaltumo prezumpcija, apylinkės teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog jis (R. Š.) suprato, kad gabena ir doroja tyčia neteisėtai sumedžiotą žvėrį, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

5.3. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 290 straipsnį, neteisingai aiškino kaltės formas ir jų neatribojo, neatskleidė kaltės turinio, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose yra nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėtis. Apygardos teismo vertinimu, jis (R. Š.), elgdamasis nerūpestingai ir neapdairiai, gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, todėl pripažino jį padarius administracinį nusižengimą. Tačiau iš priimto nutarimo negalima suprasti, kokia kaltės forma jis veikė, šiuo klausimu padarytos prieštaringos išvados. Nutarimo 13 punkte teismas sutiko su apylinkės teismo pozicija, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, ir toliau kaltę grindė teigdamas, jog nusižengimą jis padarė neatsargia kaltės forma. Tačiau nutarimo 12 punkte teismas teigia, kad jis žinojo, jog gabena neteisėtai sumedžiotą gyvūną; kad pakanka fakto, jog jis, žinodamas apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną, gabeno jį iš sumedžiojimo vietos dorojimo vietos link, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, draudžiančio gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, reikalavimus. Taigi tuo atveju, jei jis žinojo, kad gabena neteisėtai sumedžiotą gyvūną, jis veikė tyčine kaltės forma. Tačiau 13 punkte teigiama, kad tyčios jo veiksmuose nebuvimas nėra pagrindas atleisti nuo administracinės atsakomybės. 

5.4. Kaltės esmę, jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas administracinis nusižengimas. Intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Apygardos teismas ne nustatė, o interpretavo, neva jis suvokė ir žinojo, kad žvėris nušautas neteisėtai, bet tai netiesa. Niekam (nei jam su broliu, nei pareigūnams) nebuvo žinoma, kad žvėris nušautas netinkamo amžiaus, kol nebuvo atliktas dantų tyrimas. Teismas pervertino selekcininko gebėjimą tiksliai nustatyti žvėries amžių, nes gamtoje yra labai daug anomalijų, o viena iš jų yra šio žvėries neišsivystymas, dėl to jis buvo palaikytas jaunikliu. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.3.-1306-1028/2016, kuria rėmėsi apylinkės teismas, buvo apklausti specialistai (sertifikuoti trofėjų ekspertai), jie papasakojo, kokių anomalijų būna gamtoje ir kad tikslus žvėries amžiaus nustatymas galimas tik iš dantų, nes pagal kailį, ragus, kailio spalvą, žvėries sudėjimą to nustatyti negalima. Jo brolis S. Š. sąžiningai suklydo, jis pagrįstai tikėjo, kad sumedžiojo jauniklį. S. Š. yra selekcininkas, todėl nebuvo jokio pagrindo juo abejoti.

5.5. Taigi apygardos teismo pozicija (kuri plačiau nemotyvuota), kad aptariamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas elgiantis nerūpestingai ir neapdairiai (beje, ANK net nėra sąvokos „neapdairumas“), nepagrįsta. Jo (R. Š.) veiksmuose nėra ne tik tyčios, bet ir neatsargios kaltės formos. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju jis (R. Š.) buvo įsitikinęs, kad gabena teisėtai sumedžiotą žvėrį. Beje, stirnos patino amžius buvo nustatytas tik atlikus specialų tyrimą ir įvertinus apatinio žandikaulio dantis. Tuo tarpu vizualiai stirnos patinas atrodė kaip pirmametis, jis buvo silpnai išsivystęs, svėrė tik 20 kg. Atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai taip pat negalėjo nustatyti žvėries amžiaus, nors pareigūnas M. T. taip pat yra selekcininkas, fotografavo ragus ir siuntė juos trofėjų ekspertui. Visa tai rodo, kad abejonių, jog sumedžiota stirna yra tik jauniklis, o ne suaugęs patinas, nekilo ir negalėjo kilti. Taigi jis (R. Š.) nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti ANK nustatyti padariniai, negalėjo ir neturėjo to numatyti.

5.6. Sprendimas konfiskuoti automobilį akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą ir nėra proporcingas padaryto nusižengimo sunkumui. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas nusižengimui daryti ir tiesiogiai su juo nebuvo padarytas pažeidimas, t. y. jis nebuvo naudojamas medžiojant žvėrį, sumedžiotą žvėrį buvo galima išgabenti bet kokiu automobiliu, tam nereikėjo automobilio specialiai paruošti, todėl nėra pagrindo teigti, jog automobilis yra tiesioginis administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad vidutinė konfiskuojamo automobilio vertė yra 30 000 Eur, tai akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą, todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir nekonfiskuoti automobilio.

5.7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir už šį pažeidimą (nusižengimą) nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-52-511-2016, 2AT-4-489/2016, 2AT-2-489/2017). Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra numatyta ir skiriama, sunkumą (2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljevič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S.C. Fiercolect Impex S.R.L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01).

5.8. Apygardos teismas tik formaliai pasisakė, kad nėra nustatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nekonfiskuoti automobilio. Teismas nevertino, ar 30 000 Eur kainuojančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga priemonė padarytam nusižengimui. Automobilio konfiskavimas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis yra aiškiai neproporcingas padaryto nusižengimo pavojingumui, nes neatitinka nusižengimo pobūdžio. Tokia priemonė nėra būtina siekiant užkirsti kelią medžioklės taisyklių pažeidimams panaudojant šį automobilį ateityje.

5.9. Be to, apygardos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, nes, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visų pirma turėjo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir tuomet priimti naują. Kadangi apygardos teismas apylinkės teismo nutarimo nepanaikino, todėl šiuo metu abu nutarimai yra galiojantys. Galima būtų teigti, kad pažeidimas yra formalus, tačiau šis pažeidimas kartu su išdėstytais materialiosios teisės pažeidimais rodo, jog apygardos teismo nutarimas buvo priimtas skubotai, išsamiai neišnagrinėjus bylos duomenų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 

6. Atsiliepimu Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė Vida Gagienė prašo pareiškėjo R. Š. prašymo netenkinti, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad kiekvienas ANK 290 straipsnyje apibrėžtas nusižengimas yra skirtingas tiek pagal objektyviuosius, tiek pagal subjektyviuosius požymius. Būtų neteisinga eliminuoti neatsargios kaltės formą kaip galimą padarant ANK 290 straipsnyje nurodytą nusižengimą, nes tuomet dalis kaltų asmenų, pažeidžiančių Medžioklės taisykles, išvengtų administracinės atsakomybės ir jų neteisėtais veiksmais padaryta žala gamtai liktų neatlyginta, būtų pažeistas viešasis interesas.

6.1. Pareiškėjo teiginys, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo veiksmuose yra jam inkriminuoto nusižengimo sudėtis, yra deklaratyvus. Apylinkės teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną vien tuo pagrindu, kad sprendė, jog R. Š. veiksmuose nėra tyčios. Apylinkės teismas pažymėjo, kad R. Š., pasitikėdamas savo broliu S. Š. ir pagrįstai manydamas, kad veža teisėtai sumedžiotą žvėrį, elgėsi nerūpestingai, tačiau jo veiksmuose nėra tyčios. Vadinasi, apylinkės teismas pripažįsta R. Š. kaltu (dėl nerūpestingumo), tačiau bylą nutraukė nesant jo veiksmuose tyčios. R. Š. nurodo, kad jis sąžiningai suklydo, nes pasitikėjo savo broliu, kuris yra medžiotojas selekcininkas ir geba atskirti jauniklį nuo suaugusio stirnino. Tačiau toks argumentas tik patvirtina, kad R. Š. veikė nerūpestingai, t. y., dalyvaudamas medžioklėje, kuri yra didesnės rizikos veikla, pasirašęs Medžioklės lape Nr. 18, būdamas medžiotojas selekcininkas, neįsitikino, kokį žvėrį gabens automobiliu. Bylos duomenimis paneigta, kad stirnino amžius nustatytas tik atlikus ekspertizę, nes ekspertizės metu stirnino amžius buvo tik patikslintas. Be to, vyriausiasis specialistas M. T. 2019 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime, taip pat teisme liudytojai M. T. ir T. G. patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą iškart kilo abejonių, jog sumedžiotas ne stirnos jauniklis, o patinas. Ekspertizė buvo skirta dėl stirnos amžiaus tikslumo (mėnesiais), o ne dėl to, kad būtų buvę neaišku, kas sumedžiotas – stirnos patinas ar jauniklis. Bylos duomenimis paneigti ir kiti prašyme nurodomi argumentai. 

6.2. Prašymo argumentai dėl automobilio konfiskavimo prieštarauja ANK 290 straipsnio 8, 10 dalių nuostatoms, kurios nurodo privalomą, o ne alternatyvų transporto priemonių konfiskavimą, todėl apygardos teismas pagrįstai taikė automobilio, priklausančio R. Š., konfiskavimą. Automobilio konfiskavimą ANK nustato ne tik už neteisėtą gyvūno sumedžiojimą, bet ir už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, todėl akivaizdu, kad automobilis konfiskuotas pagrįstai, nes juo buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Prie R. Š. prašymo pridėtas lapas su automobilių kainomis yra neinformatyvus, juo remiantis negalima teigti, kad automobilis „Toyota Land Cruiser 150“ kainuoja 30 000 Eur. R. Š. nepateikė automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ar kitų dokumentų, įrodančių automobilio vertę, nes ne tik automobilio markė ir modelis lemia jo kainą, bet ir komplektacija, techninė būklė, nusidėvėjimas ir kt.  Apygardos teismas R. Š. skyrė teisingą ir protingą nuobaudą, nes įvertinus tai, kad jis padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir nesigailėjo, atsižvelgiant į tai, kad automobilis gali būti panaudotas naujiems administraciniams nusižengimams aplinkos apsaugos srityje daryti, pusiausvyra tarp paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių administracinės nuobaudos tikslui pasiekti yra išlaikyta.

6.3. R. Š. prašyme teigia, kad apygardos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, nes priimdamas nutarimą, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nepanaikino apylinkės teismo nutarimo, todėl abu nutarimai yra galiojantys. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka nepažeidžiant apskundimo terminų, nustatytų ANK 635 straipsnio 4 dalyje, todėl negali būti galiojantis. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d. ir yra galiojantis.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados 

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. prašymas atmestinas.

                Dėl ANK 7, 8, 9 straipsnių, 290 straipsnio 8 dalies taikymo

8. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimu R. Š. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas medžiotojas selekcininkas, gebantis atpažinti tikslų gyvūno amžių ir lytį, turėdamas visas galimybes patikrinti, koks žvėris yra sumedžiotas, bei nustatyti jo amžių, elgdamasis nerūpestingai ir neapdairiai, gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

9. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi šioje normoje nurodyti trys alternatyvūs veiksmai – neteisėtas gyvūno sumedžiojimas, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. Administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. R. Š. nubaustas už dviejų ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą.

10. Byloje nustatyta, kad S. Š., turėdamas teisę medžioti ir medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, 2018 m. gruodžio 10 d., draudžiamu metu, sumedžiojo stirnos patiną. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Taisyklės), 15.2.4 punktą stirnų patinus galima medžioti nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. Byloje taip pat nustatyta, kad S. Š. neteisėtai sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, kurį vairavo R. Š., bagažinę, kartu su R. Š. gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo. Apygardos teismas padarė išvadą, kad R. Š. neteisėtai sumedžiotą stirniną gabeno ir dorojo elgdamasis nerūpestingai ir neapdairiai. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą R. Š. nurodo, kad iš apygardos teismo nutarimo negalima suprasti, kokia kaltės forma jis veikė, šiuo klausimu padarytos prieštaringos išvados. Be to, R. Š. nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo ne tik tyčios, bet ir neatsargios kaltės formos, jis buvo įsitikinęs, kad gabena ir doroja teisėtai sumedžiotą žvėrį, nes vizualiai stirnos patinas atrodė kaip pirmametis.

11. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis). Visi ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai reglamentuojami ir Taisyklėse, todėl darytina išvada, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

12. Byloje nustatyta, kad stirnino, kurį gabeno ir dorojo R. Š., amžius yra 19–20 mėnesių, jo ragai silpnai išsivystę, kairiojo rago ilgis 4,2 cm, dešiniojo – 4 cm, ragai yra su trumpomis (iki 2 cm ilgio) atšakomis (b. l. 17, 18). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 patvirtintus Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus (toliau – Nuostatai) toks stirninas priskiriamas atrankinių grupei (Nuostatų 8 lentelės 1 eilutė). Atrankiniai (selekciniai) žvėrys – tai žvėrys, nepasiekę trofėjinės brandos, kurie savo amžiaus klasėje yra mažesnio nei vidutinio svorio arba turi smulkesnius už vidutinius atitinkamoje amžiaus klasėje ragus (Nuostatų 2.8.1 punktas), jie sumedžiotini prieš rują (Nuostatų 5 punkto 1 papunktis).

13. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą R. Š. teisingai nurodo, kad apygardos teismo nutarime dėl jo kaltės formos yra prieštaringų teiginių: viena vertus, nutarime konstatuota, kad R. Š. sumedžiotą gyvūną gabeno iš sumedžiojimo vietos link dorojimo vietos žinodamas, jog jis sumedžiotas neteisėtai (nutarimo 12 punktas), t. y. veikė tyčia, kita vertus, padaryta išvada, kad R. Š. neteisėtai sumedžiotą stirniną gabeno ir dorojo elgdamasis nerūpestingai ir neapdairiai (nutarimo 13 punktas), t. y. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Nors apygardos teismo nutarime dėl R. Š. kaltės formos yra prieštaringų teiginių, tačiau nutarime padaryta išvada, kad tyčios R. Š. veiksmuose nebuvimas nesudaro pagrindo atleisti jį nuo administracinės atsakomybės (nutarimo 13 punktas), reiškia, jog R. Š. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma.

14. Apygardos teismo išvada, kad R. Š. neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno dėl neatsargumo, yra pagrįsta. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų galima paneigti R. Š. ir S. Š. parodymus apylinkės teismo posėdyje apie tai, kad sumedžiotą gyvūną į automobilį įkėlė S. Š., o R. Š. keliamo į automobilį gyvūno nematė ir pasitikėjo broliu, kuris pasakė, kad sumedžiojo stirnos jauniklį. Pagal Taisyklių 58.2.3 punktą draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta medžiotojo pareiga laikytis šio įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. Taigi R. Š. privalėjo vykdyti Taisyklių 58.2.3 punkte įtvirtintus reikalavimus ir, prieš gabendamas sumedžiotą kanopinį žvėrį, įsitikinti, ar jis sumedžiotas teisėtai. Pasitikėdamas broliu ir nepatikrindamas, kokį sumedžiotą gyvūną gabens, R. Š. nenumanė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyti padariniai (gabens neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną), nors pagal veikos aplinkybes (Taisyklių 58.2.3 punkte nustatytų reikalavimų laikymasis) ir savo asmenines savybes (yra medžiotojas selekcininkas, tai yra medžiotojas, mokantis atpažinti tikslų gyvūno amžių ir lytį, žinantis, kad gamtoje yra daug anomalijų, o viena iš jų yra žvėries neišsivystymas) galėjo ir turėjo tai numatyti. Vadinasi, R. Š. antrametį stirniną (neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną) gabeno dėl nerūpestingumo.

15. Kitaip vertintina R. Š. kaltė dorojus neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną. Iš arti pamatęs į dorojimo vietą atgabentą gyvūną, jo kad ir neišsivysčiusius, bet su atšakomis ragus, būdamas medžiotojas selekcininkas, R. Š. neabejotinai suprato, kad buvo sumedžiotas ir atgabentas neišsivystęs antrametis stirninas. Patikrinime dalyvavęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas T. G. apylinkės teisme paaiškino, kad, pamačius ragus, iš karto kilo abejonių, kad buvo sumedžiotas ne stirnos jauniklis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Š., dorodamas neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

16. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą pakartojami R. Š. įgalioto atstovo atsiliepime į institucijos apeliacinį skundą išdėstyti argumentai apie tai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai taip pat negalėjo nustatyti žvėries amžiaus, nors pareigūnas M. T. taip pat yra selekcininkas, fotografavo ragus ir siuntė juos trofėjų ekspertui, tai rodo, kad abejonių, jog sumedžiota stirna yra tik jauniklis, o ne suaugęs patinas, nekilo ir negalėjo kilti. Į šiuos argumentus išsamiai atsakyta apygardos teismo nutarime (10, 10.1 punktai). Pažymėtina, kad pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Specialistų paaiškinimai (ANK 593 straipsnio 1 dalies 9 punktas) šiuo atveju vertintini kaip visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo užtikrinimo priemonė.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad materialiosios teisės norma – ANK 290 straipsnio 8 dalis – byloje yra pritaikyta tinkamai.

18. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą R. Š. teigia, kad apygardos teismo sprendimas konfiskuoti automobilį akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą ir nėra proporcingas padaryto nusižengimo sunkumui, nes automobilis nebuvo specialiai pritaikytas nusižengimui daryti ir tiesiogiai su juo nebuvo padarytas pažeidimas. ANK 290 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Byloje nustatyta, kad R. Š. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu buvo gabenamas sumedžiotas gyvūnas, todėl ANK 290 straipsnio 10 dalis pritaikyta tinkamai.

19. Apygardos teismo nutarime padaryta išvada, kad byloje nustatyta aplinkybių, nurodytų ANK 34 straipsnio 5 dalyje, kurios sudarytų pagrindą nekonfiskuoti R. Š. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, naudotos administraciniam nusižengimui padaryti. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą R. Š. teigia, kad apygardos teismas dėl minėtos normos taikymo pasisakė tik formaliai, nevertino, ar automobilio konfiskavimas yra proporcinga priemonė padarytam nusižengimui. Prašyme taip pat nurodoma, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta, taip pat išvardijamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-489/2016, 2AT-52-511-2016, 2AT-2-489/2017. Pažymėtina, kad prašyme išvardytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo teisėtumo (ANK 29 straipsnio 4 dalis), todėl šiose nutartyse priimti sprendimai ir pateikti išaiškinimai negali būti precedentas nagrinėjamai bylai.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, nurodoma, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nurodytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d., 2011 m. sausio 31 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Savininko pareigas lemia, be kita ko, nuosavybės objektų specifika – įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų ypatumus, nustatyti tam tikras šių objektų savininkų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

21. EŽTT praktikoje turto, panaudoto kaip uždraustos ir pavojingos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas paprastai vertinamas kaip nuosavybės naudojimo kontrolė pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį (pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Slovėniją, peticijos Nr. 42079/12, par. 38). Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, EŽTT praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra numatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., su atitinkamais pakeitimais, 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11, par. 44 ir kt.; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S.C. Fiercolect Impex S.R.L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07, par. 69–72; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140). Pažymėtina, kad šios EŽTT bylos nurodomos ir R. Š. prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą.

22. Privalomas transporto priemonių, kurios buvo panaudotos sumedžiotiems gyvūnams gabenti, konfiskavimas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtinta administracinio poveikio priemonė, skiriama už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad už administracinio nusižengimo padarymą skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių proporcingumą pirmiausia įvertina įstatymo leidėjas, apibrėždamas įstatymų uždraustas veikas ir nustatydamas atsakomybę už jas. Taigi nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriamas konkretaus daikto (transporto priemonės, panaudotos sumedžiotiems gyvūnams gabenti) konfiskavimas, įstatymų leidėjas konstatavo, kad tokios priemonės taikymas atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. Skirdamas transporto priemonės, kuria R. Š. gabeno neteisėtai sumedžiotą stirniną, konfiskavimą, apygardos teismas atsižvelgė į įstatyme nustatytą šios priemonės taikymo privalomumą, R. Š. asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytų aplinkybių nebuvimą.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad materialiosios teisės norma – ANK 290 straipsnio 10 dalis – byloje yra pritaikyta tinkamai.

24. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą R. Š. pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, nes nepanaikino apylinkės teismo nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena R. Š. buvo nutraukta. Nors apygardos teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, priimant naują nutarimą – R. Š. pripažįstant kaltu, padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, tačiau apygardos teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje sprendimas panaikinti apylinkės teismo nutarimą nenurodytas. Taigi apygardos teismas pažeidė ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad pagal ANK 642 straipsnio 6 dalį apeliacine tvarka apskųstas apylinkės teismo nutarimas ar nutartis, jeigu jie nepanaikinti, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Taigi, apygardos teismui nepriėmus sprendimo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą, šis nutarimas įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarimo paskelbimo dienos (ANK 654 straipsnis). Situacija, kai dėl vieno ir to paties administracinio nusižengimo yra įsiteisėjęs nutarimas nutraukti teiseną ir nutarimas pripažinti asmenį kaltu padarius tą administracinį nusižengimą, yra negalima, todėl apygardos teismo nutarimas keistinas ir apylinkės teismo nutarimas naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą.

Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                Sigita Jokimaitė

                                                                Pranas Kuconis