Pranešėjas
Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr.
1A-360-185-2013
Teisėjas Gytis Stasevičius
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00638-2012-1
Procesinio
dokumento kategorija 2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. birželio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Prano Šimkaus,
teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro
Meidaus,
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant prokurorei Jelenai
Sabaliauskienei
nuteistajam A.
T.,
gynėjui advokatui Valdui
Bivainiui,
nukentėjusiajam A.
M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. T.
apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams,
įpareigojant šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22.00
val. iki 6.00 val.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
baudžiamąją bylą,
N U S T A T Ė :
A. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 01.00 val., Utenos r., Tauragnų sen., Politiškių k., prie Politiškių ežero
esančios lauko pavėsinės, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tyčia
dėl chuliganiškų paskatų, ne mažiau kaip vieną kartą smogdamas stikline A. M. į veidą, dėl kairės akies viršutinio voko ir kairio
skruosto pjautinių žaizdų nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šiais įžūliais
veiksmais A. T. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir
sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Utenos rajono
apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jo padarytą
veiką iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. bei sumažinti priteistą
neturtinės žalos dydį.
Apelianto manymu teismas netinkamai pritaikė
įstatymą tiek kvalifikuodamas jo padarytą veiką, tiek skirdamas bausmę, nes
nesilaikė BK 41 str. 2 d. ir 54 str. 1 d. nuostatų. Nuteistasis teigia, kad
tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp jo ir A. M.,
gimtadienio šventė jau buvo pasibaigusi. Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytojai
E. J., kurio gimtadienis buvo švenčiamas ir D. Š.: E. J. teigė, kad įvykio metu jis
jau buvo kitoje vietoje ir statė palapines, o D. Š. tuo
metu jau miegojo. Pasibaigus gimtadienio šventei, visuomenės tvarka ir rimtis nebuvo
sutrikdyta.
Apelianto manymu, teismas neteisingai konstatavo, kad gimtadienio
šventimo vietoje galėjo laisvai atsirasti kitų asmenų ir, kad jis, kaltinamasis
A. T., į tą gimtadienio šventimo vietą atvyko be jokių
kliūčių ir suvaržymų. A. T. nurodo, kad jis į E. J. gimtadienį buvo pakviestas kaip K. Š. draugas.
Iš 2012-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad į šią sodybą
vedantis kelias yra užtveriamas vartais ir yra pastatytas ženklas „Eismas
draudžiamas" su lentele „Privati valda".
Skunde nuteistasis pritaria teismo išvadai, kad asmeniui keliami tam
tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeidinėti kitų žmonių
teisių, rimties, netrukdyti jiems, tačiau nesutinka, kad šios nuostatos yra
privalomos tik jam, kaltinamajam. Teigia, kad teismas nepagrįstai jo nusikalstamos
veikos padarymo priežastį įvertino kaip menkavertę dingstį. Jis ir liudytoja K. Š. parodė, kad nukentėjusysis A. M. įžūliai
kibo prie K. Š., bandė ją bučiuoti bei lietė rankomis jos
kojas. Tačiau teismas nurodęs, jog šios aplinkybės nebuvo minimos ikiteisminio
tyrimo metu, atmetė jas kaip siekį švelninti kaltininko padėtį. Apeliantas
tvirtina, jog jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė dėl kokių priežasčių
smogė A. M. į veidą ir tai yra įrašyta į apklausos protokolą.
Šios aplinkybės pilnai nebuvo atskleistos, nes tyrėjas neprašė išsamiau
nurodyti incidento priežasčių, gynėjo ikiteisminio tyrimo metu neturėjo. Todėl
nusikalstamos veikos padarymo priežastį papildė bylą nagrinėjant teisme.
A. T. teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo ir K. Š. parodymus, jog dar švenčiant gimtadienį, jie abu prašė E. J. perspėti A. M. dėl jo netinkamo ir
įžūlaus elgesio K. Š. atžvilgiu. Nors teisme liudytojas E. J. nepatvirtino jog, jo buvo prašoma sudrausminti A. M., teismas jo parodymus turėjo vertinti kritiškai, kaip
savo draugo gynimą.
Skunde nurodoma, kad teismas konstatavęs nukentėjusiojo A.
M. elgesį kaip menkavertį pažeidimą, neatsižvelgė į tai jog, tas pažeidimas
buvo padarytas jaunos, nukentėjusiajam nepažįstamos merginos, kuri gimtadienio
šventime dalyvavo su savo draugu, atžvilgiu. Teismas turėjo įvertinti A. M. veiksmus ne kaip menkavertę dingstį, o kaip įžūlų,
provokuojantį girto asmens elgesį, neatitinkantį gero elgesio taisyklėms,
kadangi jis bandė K. Š. bučiuoti ir lietė rankomis jos
kojas bei siūlė jaunai merginai vartoti alkoholinius gėrimus prasilenkia su
moralės normomis. Mano, kad tokie nukentėjusiojo A. M. veiksmai
atitinka BK 284 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis nepadoriu
elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Būtent dėl tokių nukentėjusio
nusikalstamų veiksmų, jis buvo priverstas ginti savo merginos garbę ir orumą, nukentėjusiojo
išprovokuotas, sudavė smūgį jam į veidą.
Dėl savo veiksmų apeliantas labai gailisi, šią aplinkybę teismas turėjo
įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią ir atsižvelgti skiriant bausmę bei
priteisiant neturtinę žalą.
Apeliantas pažymi, kad jo veika buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos
pažeidimą, ji buvo padaryta dėl asmeninių paskatų, nes siekė nutraukti viešosios
tvarkos pažeidėjo A. M. neteisėtus veiksmus jo merginos K. Š. atžvilgiu. Įvertinus šias aplinkybes, teismas, A. T. manymu, turėjo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti
iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.
Apeliantas nesutinka ir su priteista neturtine žala. Skunde jis nurodo,
kad neturtinės žalos padarymas nėra preziumuojamas, todėl jos dydį privalo
įrodyti ieškovas (nukentėjusysis). Tačiau byloje nukentėjusysis A.
M. nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo yra jam
padaryta 30 000 Lt neturtinė žala. Ši suma civiliniame ieškinyje grindžiama iš
esmės tik deklaratyviais teiginiais: padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas,
smurtas pavartotas daugelio žmonių akivaizdoje. A. T. tvirtina,
kad incidentą matė tik jis, K. Š., prie kurios nukentėjusysis
priekabiavo ir D. V., kuris pritarė nukentėjusiojo įžūliam
elgesiui. Apeliantas mano, jog neįrodyta ir teismo priteista 10 000 Lt
neturtinė žala, nes byloje nėra duomenų, kad sužalojimo metu nukentėjusiajam
buvo sukeltos didelės kančios ar kitokie sunkūs padariniai, kėlę nerimą dėl
sveikatos pasekmių ateityje ar kad būtų pablogėjusi jo reputacija ir
sumažėjusios bendravimo galimybės. Nors teismas teisingai pažymėjo, jog jo
turtinė padėtis nėra gera, tačiau neįvertino, jog teikia išlaikymą dviems savo
nepilnamečiams vaikams. Nuteistojo manymu, šiuo atveju teisingas atlyginimas už
padarytą neturtinę žalą būtų 1000-1500 Lt. Nukentėjusysis A.
M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinės žalos dydį nurodys
artimiausiu metu, nes ketina atlikti plastinę operaciją. Nuteistojo manymu,
teismas nemotyvavęs priteisto 10000 Lt neturtinės žalos dydžio, pažeidė
teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nukrypo nuo teismų praktikos
panašaus pobūdžio bylose.
Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar
maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio,
privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos
dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas
atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta
visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę
padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad
asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus,
rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje
situacijoje etaloną (CK 1.5.).
Teismo
posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras
ir nukentėjusysis prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo
perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. l d. A. T. nesutinka su jo padarytos veikos teisiniu įvertinimu, motyvuodamas
tuo, kad sužalojo A. M. dėl asmeninių paskatų privačioje
valdoje ir tuo metu, kai gimtadienio šventė jau buvo pasibaigusi. Nuteistasis
tvirtina, kad jo veika nebuvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau,
išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su joje surinktais bei
teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai
įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai A. T. nuteisė
pagal BK
284 str. 1 d.
Kaip
ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, viešoji vieta teismų praktikoje
suprantama kaip tokia vieta, į kurią turi teisę patekti kiti
asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri
elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių,
rimties, netrukdyti jiems. Ją galima pažeisti ir privačioje aplinkoje, jei
pažeidžiama asmenų teisė į ramią aplinką (nutartis Nr. 2K-670/2002). Šiuo
atveju E. J. į močiutės sodybą pasikvietė draugus švęsti
jo gimimo dienos. A. T. kviestas nebuvo, tačiau jis atvyko
kaip K. Š. draugas. Teisiamojo posėdžio metu E. J. ir liudytojas D. V. parodė, kad šventės
metu jokių konfliktų nebuvo, nukentėjusysis A. M. K. Š. atžvilgiu jokio išskirtinio dėmesio nerodė. D. V., buvęs įvykio vietoje, parodė, kad konfliktas kilo tik
dėl to, kad A. M. merginai pasiūlė draugiškai išgerti. Šią
dingstį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino menkaverte. Tuomet, D. V. žodžiais tariant, A. T. atsistojo,
pasakė: “nelįsk, negirdyk mano panos”, paėmė stiklinę ir trenkė nukentėjusiajam
į kairę veido pusę. Po smūgio nukentėjusiojo veidas buvo supjaustytas, bėgo
kraujas. Nėra abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo šokiruotas gimimo dieną
šventęs E. J. bei jo draugai, sugadinta jų nuotaika. Po
šio įvykio jaunimas liovėsi šventęs, buvo skubiai iškviesta greitoji medicinos
pagalba.
Apeliantas teigia, kad jo veiksmai buvo
atsakas į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, kuris jo merginai K. Š. įkyriai siūlė gerti alkoholinį gėrimą, bandė
bučiuotis, lietė jos kojas. Šią naują versiją apie nepadorų nukentėjusiojo
elgesį A. T. iškėlė tik pirmosios instancijos teisme, kuri
nuosprendyje motyvuotai paneigta. Pirmosios instancijos teismas šiuos A. T., o taip pat ir jo draugės K. Š. argumentus
įvertino kaip siekį pašvelninti A. T. baudžiamąją
atsakomybę, nes niekas kitas iš gimimo dienos šventime dalyvavusių asmenų jų
nepatvirtino. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai viso proceso metu buvo
nuoseklūs ir nesikeičiantys, jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už
melagingų parodymų davimą, su A. T. iki įvykio susipykę
nebuvo, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis šių asmenų galėjo būti apkalbėtas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad susiformavusia teismų praktika
pripažįstama, jog BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl
įvairių paskatų, todėl ir asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos
priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma
visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (Nr.
2K-242/2009, Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009 ir kt.). Viešosios
tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir
neapibrėžta. Neapibrėžta tyčia yra tuomet, kai kaltininkas viešoje vietoje
elgiasi įžūliai aplinkinių žmonių akivaizdoje, naudoja smurtą prieš kitą
asmenį, nekonkretizuodamas, kokį poveikį aplinkiniams turės jo veiksmai, bet
bendrais bruožais numato arba, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo
numatyti, kad aplinkinių rimtis bus sutrikdyta (Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Nustatyta,
kad A. T. smūgiavo stikline A. M. į veidą
dėl to, kad šis jo merginai pasiūlė išgerti alkoholio, t.y. dėl asmeninių
paskatų, tačiau psichinių sutrikimų neturintis žmogus negali nesuvokti tokių
veiksmų šokiruojantį poveikį šventės dalyviams. Taigi, nuteistasis nedetalizavo
savo veiksmais keliamų padarinių aplinkiniams, todėl jo kaltė pasireiškė
tiesiogine neapibrėžta tyčia ir turi atsakyti pagal kilusias pasekmes.
Nuteistasis
teigia, kad tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp jo ir A. M.,
gimtadienio šventė jau buvo pasibaigusi, nes E. J. kitoje
vietoje statė palapines, o D. Š. miegojo. Tačiau iš byloje
esančios medžiagos matyti, kad visi šventės dalyviai buvo sodyboje, namo išsiskirstę
nebuvo, dalis jų tebešventė pavėsinėje. Nors ne visi buvo tiesioginiai A. T. įžūlių veiksmų liudytojai, tačiau, nėra abejonės, kad šis
įvykis visiems sukėlė sumaištį ir didelį išgąstį dėl draugo sveikatos.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. T. padaryta
nusikalstama veika atitinka viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtį ir teisingai
kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinio skundo prašymas
perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atmetamas.
Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirta
bausme, tačiau įvertinus byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas
aplinkybes, ji negali būti laikoma per griežta.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio
kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą
nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies
nuostatų. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios
bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas,
arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas bausmę individualizavo,
vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., t.y. įvertino tai, kad A. T. padarytas
nusikaltimas nesunkus, atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs
nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, neteistas. Tačiau ne mažesnę reikšmę
bausmei turi tai, kad A. T. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą,
charakterizuojamas jis patenkinamai, yra linkęs daryti administracinius teisės
pažeidimus, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo
alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nuteistasis nenurodo,
kokia bausmės rūšis bei jos dydis, jo manymu, būtų teisingas, tačiau įvertinus
minėtas aplinkybes laisvės apribojimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei
BK 48 straipsnyje numatytas jos vidurkis, yra teisinga ir atitinka BK 41
straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad dėl savo veiksmų
labai gailisi, šią aplinkybę teismas turėjo įvertinti kaip jo atsakomybę
lengvinančią ir atsižvelgti skiriant bausmę bei priteisiant neturtinę žalą.
Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas A. T. baudžiamąją
atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs
nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tinkamai įvertino ją skirdamas
bausmę, todėl dar kartą vertinti šią aplinkybę nėra pagrindo.
Nuteistasis
teigia, kad byloje neįrodyta teismo priteista 10 000 Lt neturtinė žala A. M., nes joje nėra duomenų, kad sužalojimo metu
nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės kančios ar kitokie sunkūs padariniai,
kėlę nerimą dėl sveikatos pasekmių ateityje ar kad būtų pablogėjusi jo
reputacija ir sumažėjusios bendravimo galimybės. Su šiuo skundo argumentu
kolegija nesutinka. Patikrinus nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos
atlyginimo, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino
6.250 straipsnyje numatytus kriterijus, reikšmingus nukentėjusiojo A. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas įvertino
tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytos kairės akies voko ir kairio skruosto
pjautinės žaizdos. Nors konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusiajam
veido srityje - kairio skruosto, kairio viršutinio voko, kairio skruosto
apatinėje dalyje liko standūs, gruoblėti, raudoni randai su aplinkinių siūlių
žymėmis. Tai rodo, kad A. M. neturtinėms vertybėms padaryta
žala, nes jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir bendravimo nepatogumus bei
dvasinius pergyvenimus dėl pasikeitusios išvaizdos, kas yra ypač skausminga
jaunam žmogui. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, Civilinis kodeksas
nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas,
spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK
6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo
kriterijus: pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį,
padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes,
taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaudamasis šia
įstatymo nuostata, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo A. T. tyčiniais veiksmais sukeltas pasekmes, sužalojimo
pobūdį bei reikalingumą ateityje daryti procedūras randams pašalinti. Teismas
taip pat įvertino A. T. turtinę padėtį, kuri nėra gera,
tačiau kolegija sutinka su teismo išvada, kad šis kriterijus jaunam, darbingam
ir turinčiam profesinį išsilavinimą žmogui negali būti laikomas lemiamu, nes turtinė
padėtis ateityje gali pagerėti. Taigi, už nukentėjusiojo patirtus neturtinio
pobūdžio išgyvenimus pirmosios instancijos teismas motyvuotai nustatė 10 000
litų dydžio piniginę kompensaciją, kuri negali būti laikoma per didele, ji
atitinka teismų praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose
išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
N U T A R I A:
Nuteistojo A. T. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Pranas Šimkus
Teisėjai
Valdas Petras Meidus
Sigitas Bagdonavičius