Civilinė byla Nr. e2A-544-460/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00971-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.6.11.6; 2.4.2.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

            (S)

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 22 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių akcinės bendrovės „D. S.“, uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „K.“ apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir O. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. Č., uždarajai akcinei bendrovei „K.“, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, akcinei bendrovei „D. S.“ dėl servitutų nustatymo ir kompensacijų priteisimo, ir A. Č., uždarosios akcinės bendrovės „K.“, uždarosios akcinės bendrovės „A.“, akcinės bendrovės „D. S.“ patikslintą priešieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, A. I., antstolei R. V. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į statinius pripažinimo arba statinių nugriovimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, S. A. M., V. A., notarė A. B., J. M.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai R. B. ir O. A. (toliau kartu – ieškovai, o kiekvienas atskirai atitinkamai – ieškovė, ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo bei 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikslintu ieškiniu, kuriuo galutinai suformuluoti reikalavimai teismui, prašydami teismo:

1.1.                      Atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 10 kv. m. ploto statinių servitutą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž;

1.2.                      Nustačius atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 10 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovui periodinę 1,74 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 d. neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.3.                      Atsakovei UAB „K.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 119 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir pažymėtą plane taškais 8-9-10-11-12-13-14-15-16-21-5-6-7-8, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu lAlb;

1.4.                      Atsakovei UAB „K.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 42 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 17-18-19-20-21-5-4-17, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;

1.5.                      Nustačius atsakovei UAB „K.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinus: 119 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir pažymėtą plane taškais 8-9-10-11-12-13-14-15-21-5-6-7-8, ir 42 kv. m. ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 17-18-19-20-21-5-4-17, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovei UAB „K.“ periodinę 81,13 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.6.                      Atsakovei UAB „A.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 174 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-9-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b;

1.7.                      Atsakovei UAB „A.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 36 kv. m. ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 11-10-8-7-12-11, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų keliu;

1.8.                      Nustačius atsakovei UAB „A.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinus 174 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-9-5, ir 36 kv. m. ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 11-10-8-7-12-11, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovei UAB „A.“ periodinę 106,09 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.9.                      Atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 131 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5 ir 9-10-11-12-13-18-14-9, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 6Ilp; dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž; dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu lAlb;

1.10.                      Atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 31 kv. m. ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 16-15-18-13-17-16, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;

1.11.                      Nustačius atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinus: 131 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5 ir 9-10-11-12-13-18-14-9, ir 31 kv. m. ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 16-15-18-13-17-16, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovei AB D. S. periodinę 142,81 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.12.                      Atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 3 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1020 kv. m., pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b;

1.13.                      Nustačius atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 3 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1020 kv. m., pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-5, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovei AB D. S. periodinę 2,64 Eur pinginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.14.                      priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovų 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikslinto ieškinio pagrindiniai argumentai:

2.1.                      Ieškovams nuosavybės teise priklauso šie statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai šių statinių savininkais tapo 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

2.2.                      Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra visi aukščiau nurodyti statiniai, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, kadastro duomenų pakeitimo padalinus šį sklypą į šešis atskirus žemės sklypus“ buvo padalintas į atskirus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

2.3.                      Atsakovui A. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame atsakovui priklausančiame žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai: 1) dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 311 b; 2) dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 5I1ž.

2.4.                      Atsakovei UAB „K.“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame atsakovei priklausančiame žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis statinys – pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu lA1b.

2.5.                      Atsakovei UAB „A.“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame atsakovei priklausančiame žemės sklype yra ieškovams priklausantys statiniai: 1) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 411b; 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 711 b.

2.6.                      Atsakovei AB D. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys šie statiniai: 1) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 6Ilp; 2) dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 311 b; 3) dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 51lž; 4) dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu lAlb.

2.7.                      Taigi, ieškovai šiuo metu nėra atsakovams priklausančių žemės sklypų, ant kurių stovi jų statiniai, savininkai ar teisėti valdytojai. Jie iš esmės negali naudotis ne tik privažiavimu iki statinių, bet ir jokia teritorijos dalimi šalia arba aplink statinius.

2.8.                      Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdus viešpataujančio daikto savininkų (ieškovų) ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkų (atsakovų) nesutarimas. Mano, kad nustatyti ieškovų statiniams kelio ir statinių servitutus yra būtina, nes ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiais statiniais, negali jų net prižiūrėti. Taigi, tai tenkina antrąją servituto nustatymo sąlygą – kai nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalis).

2.9.                      Atsakovai nesutinka dėl ieškovams priklausančių statinių rekonstrukcijos ar atstatymo, todėl nustatyti ieškovų prašomus statinių ir kelio servitutus yra būtina. Be to, nors atsakovai teigia, kad statiniai sunykę ir jų nebėra, tačiau net ir tokiu atveju ieškovų nuosavybės teisė į statinius nėra išnykusi. Byloje pateiktas UAB „Krivita“ 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. parengtas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad statiniai realiai egzistavo juos įsigyjant 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Atsakovų pateiktuose į bylą detaliojo plano dokumentuose yra ne vieną kartą nurodyti ir pažymėti ieškovams priklausantys statiniai. Tiek rengiant detalųjį planą, tiek ir šiuo metu Nekilnojamojo turto registre šie statiniai yra registruoti, todėl dėl jų buvimo abejonių negali kilti. Minėtais duomenimis yra paneigiamas atsakovų argumentas, kad ieškovams priklausančių statinių atsakovų žemės sklypuose iš viso nebuvo. Ieškovai ir toliau moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir tai yra patvirtinama byloje esančiais dokumentais. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovai iš esmės pakeitė kelio servituto vietą. Tai buvo atlikta po to, kai ieškovams tapo aiški atsakovų pozicija dėl to, kad privažiavimas prie statinių turėtų būti ne nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bet nuo to privažiavimo, kuris buvo nustatytas 2005 metais. Taigi, ieškovai mėgino ieškoti priimtiniausio abiem ginčo pusėms varianto.

2.10.                      Ieškant kriterijų, kuriais būtų galima nustatyti žemės sklypų nuomos vidutinę rinkos kainą, taikant šią kainą servitutų kainos dydžio nustatymui, buvo susipažinta ir vadovautasi su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-228 „Dėl 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“. Palangos miesto savivaldybės taryba šiuo sprendimu nustatė 2015 m. nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus. Ieškovų nuomone, šiame Sprendime nustatyti žemės sklypų Palangos mieste nuomos dydžiai (tarifai), labiausiai realiai atspindi šių žemės sklypų vidutines nuomos rinkos kainas. Dėl to, teisės aktų taikymo analogijos prasme, šie dydžiai (tarifai) gali būti taikomi sprendžiant atsakovų žemės sklypams nustatytinų servitutų atlyginimo dydį / kainą. Tarifai nesikeitė (liko tokie patys) ir 2017 metams bei pateikia periodinių kompensacijų už prašomus žemės sklypuose nustatyti servitutus, mokėtinų kiekvienam atsakovui, dydžio paskaičiavimus, kurių dydžiai nurodyti ieškinio reikalavimuose.

3.       Atsakovės UAB „A.“ ir UAB „K.“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

3.1.                      Ieškovai sutiko su atsakovų argumentais, jog statiniai, kurių naudojimui ieškovai nori nustatyti servitutus yra arba sunykę arba tokios būklės, kai jų negalima naudoti pagal paskirtį. Nors ieškovai nori statinius atstatyti, tačiau tai nėra pagrindas nustatyti servitutus. Servitutą būtų galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu žemės sklype realiai egzistuotų statiniai. Kol statiniai yra sugriuvę, servitutų nustatymas yra nerealus, jis nėra būtinas, nes statinio liekanoms naudotis (prižiūrėti) servitutas nereikalingas, tokio pobūdžio servituto nustatymui nėra jokio teisinio pagrindo.

3.2.                      Sugriuvusio pastato atstatymas reiškia naujo statinio statybą. Atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, nesutinka, jog liekanų vietoje būtų statomi nauji statiniai, tuo pačiu pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, sunykusių buvusių pastatų atstatymas nėra numatytas, numatytas jų liekanų demontavimas. Statinio statyba galima tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, byloje yra pateiktas 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Vertinant detaliojo plano sprendinius, žemės sklypuose nenumatyta atstatyti buvusius pastatus, numatyta demontuoti jų liekanas. Detaliojo planavimo sprendiniai yra galiojantys, todėl buvusių statinių atstatymas nėra galimas. Tuo pačiu tai reiškia, jog servitutų būtinybė tokiems pastatams nėra atsiradusi ir realiai būtina. Teritorijų planavimo sprendiniai ieškovams įsigyjant turtines teises turėjo būti žinomi, todėl ribotas statinių liekanų naudojimasis nepažeidžia jų teisėtų interesų.

3.3.                      Statinių įsigijimo ieškovų nuosavybėn aplinkybės turi būti papildomai tiriamos aiškinantis, kaip vykdymo procese, kai buvo pardavinėjamos tik galimos A. I. turtinės teisės į statinių liekanas, buvo perleista pati statinių nuosavybės teisė, nors A. I. niekada statinių liekanų nuosavybės teisės nebuvo perėmęs.

 

4.       Atsakovė AB „DFDS „Seaways“ pateiktu atsiliepimu ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.                      Atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose ieškovai prašo nustatyti servitutą, galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – Detalusis planas). Kaip matyti iš prie šio Detaliojo plano pridėto esamos padėties įvertinimo, 0,6851 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodybinio tipo, jame planavimo metu stovėjo mūrinis dviejų aukštų apleistas gyvenamasis namas ir du avarinės būklės ūkiniai pastatai, į sklypą buvo patenkama esamu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Detaliojo plano tvirtinimo metu minėtas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė S. A. M., UAB „T.“, V. A. ir trečiajam asmeniui A. I.

4.2.                      Kaip matyti iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto, buvo priimti šie detaliojo plano sprendiniai: (1) esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sąskaita (0,3851 ha) formuojami šeši žemės sklypai; (2) Palangos miesto generalinio plano sprendiniai planuojamai teritorijai nekeičiami; (3) naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama – paliekama galioti nekilnojamojo turto registre įregistruota pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; gyvenamoji teritorija (indeksas GI); (4) sklypams nustatomi tvarkymo ir naudojimo reglamentai; (5) sklype esantis avarinės būklės gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai demontuojami: (6) visuose sklypuose numatoma gyvenamųjų namų statyba.

4.3.                      Pagal planuojamos teritorijos vystymo ir tvarkymo koncepciją kiekviename iš suplanuotų žemės sklypų buvo numatyta dviejų aukštų su mansarda gyvenamųjų namų bei vieno aukšto blokuojamų garažų statyba (rengiant vieną techninį projektą). Įvažiavimai į naujai suformuotus sklypus buvo numatyti rytinėje sklypų dalyje iš esamo bendro naudojimo privažiavimo. Visiems sklypams nustatytas servitutas, suteikiantis teisę bendrai naudotis įvažiavimu į teritoriją, įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku (servituto zona – 533 kv. m).

4.4.                      Visi išdėstyti Detaliojo plano sprendiniai taip pat aiškiai matyti ir grafinėje detaliojo plano dalyje – esami statiniai pažymėti kaip griaunami, numatytos naujų šešių gyvenamųjų namų su sublokuotais garažais užstatymo zonos, privažiavimai į visus šešis sklypus, sklypų apželdinimo vietos rytinėje pusėje.

4.5.                      Be to, minėtieji du avarinės būklės ūkiniai pastatai naujai suformuotuose žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pateko į užstatymo ir privažiavimo į sklypus zonas, o dviejų aukštų apleistas gyvenamasis namas – į du naujai suformuotus žemės sklypus – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

4.6.                      Detalusis planas kaip individualus teisės aktas yra privalomas tam tikram ratui subjektų, kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, – visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Nagrinėjamu atveju į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją patenka atsakovams priklausantys žemės sklypai ir ieškovų įsigyti statiniai, kuriems prašoma nustatyti servitutus. Todėl šio detaliojo plano sprendiniai yra neabejotinai privalomi tiek atsakovams, tiek ieškovams. Kitoks aiškinimas, esant nurodytam galiojančiam Detaliajam planui, reikštų juo nustatyto privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamento paneigimą. Todėl, sprendžiant servitutų nustatymo klausimą, būtina įvertinti, ar ieškovų prašomi nustatyti servitutai atitinka teritorijoje galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Priešingu atveju, jei būtų nustatytas detaliojo plano sprendiniams prieštaraujantis servitutas, būtų paneigta ir paties teritorijų planavimo esmė. Kitaip tariant, iškiltų galiojančio detaliojo plano sprendinių ir teismo sprendimu nustatyto servituto konkurencijos klausimas, kadangi teismo sprendimu naujai nustatytas servitutas faktiškai reikštų teismo įsikišimą į detaliojo planavimo procedūrą ir galimybę pakeisti galiojančio Detaliojo plano sprendinius nekeičiant Detaliojo plano taip, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir / ar Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.

4.7.                      Iš anksčiau išdėstytų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendinių matyti, kad ieškovų prašomi nustatyti servitutai ne tik prieštarauja patiems šio Detaliojo plano sprendiniams, tačiau iš viso paneigia Detaliojo plano esmę ir tikslą. Pagrindinis minėtojo Detaliojo plano tikslas buvo iš pakankamai didelio sodybinio sklypo suformuoti atskirus šešis sklypus gyvenamiesiems namams statyti, t. y. vietoje vieno apleisto gyvenamojo namo ir avarinės būklės pastatų suformuoti ir pastatyti nedidelį atskirų šešių gyvenamųjų namų kvartalą. Tuo tarpu ieškovai ieškiniu siekia nustatyti servitutus tiems statiniams, kurie pagal detaliojo plano sprendinius turi būti demontuoti, kas iš esmės reiškia ne tik tolesnį griautinų pastatų naudojimą, bet ir tai, jog atskirų šešių gyvenamųjų namų kvartalas niekuomet nebebus pastatytas, o Detaliojo plano sprendiniai niekuomet nebus įgyvendinti. Savaime suprantama, kad nustačius servitutus tokiomis ribomis, kokiomis pageidauja ieškovai, atsakovai nebeturėtų jokių galimybių naudotis šiais žemės sklypais, nors ieškinyje yra mėginama sukurti iliuziją, jog ieškovai tik labai simboliškai siekia apriboti atsakovų nuosavybės teisę. Iš tikrųjų ieškovai prašo nustatyti tokius servitutus, kad faktiškai tik jie vieninteliai visa apimtimi galėtų naudotis visais ieškinyje nurodytais žemės sklypais nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), nes ieškovų prašomų nustatyti servitutų faktinis rezultatas būtų senojo sodybinio sklypo, buvusio iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano patvirtinimo, atkūrimas. Taigi tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas ir ieškovų statinių naudai būtų nustatyti servitutai, atsakovai, įsigiję žemės sklypus su galimybe pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius statyti gyvenamuosius namus, tokios galimybės nebetektų. Akivaizdu, kad tai ne tik prieštarautų anksčiau išdėstytam teisiniam reguliavimui, bet ir teisėtų lūkesčių, teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams.

4.8.                      Be to, ieškovų ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti Detaliojo plano sprendiniams prieštaraujančius servitutus, taip pat vertintinas ir kaip ieškovų mėginimas išvengti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymo.

4.9.                      Nagrinėjamu atveju yra nesvarbu, kokio ploto ir kuriuose atsakovams priklausančių žemės sklypų vietose yra prašoma nustatyti servitutus, todėl nepasisakoma nei dėl prašomų nustatyti servitutų ribų akivaizdaus nepagrįstumo, nei dėl ieškovų siūlomos nustatyti „kompensacijos“ apskaičiavimo, nei dėl akivaizdaus fakto, jog kai kurie ieškovų įsigyti statiniai faktiškai net neegzistuoja (yra sunykę).

4.10.                      Ieškovų prašomi nustatyti servitutai akivaizdžiai prieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendiniams, todėl neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų servituto objektyvaus būtinumo bei viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų interesų pusiausvyros kriterijų.

4.11.                      Be to, tuo metu, kai buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimas ir patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detalusis planas, atsakovas A. I. buvo tiek šio sklypo bendraturčiu, tiek faktiniu ieškovų įsigytų statinių savininku, tačiau jokių prieštaravimų dėl Detaliojo plano sprendinių nereiškė, taip pat teismui neskundė ir paties Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimo. Taigi, tiek atsakovui A. I., tiek statinius iš jo įsigijusiems ieškovams, buvo (turėjo būti) žinoma, jog ieškovai įsigyja statinius nusigriovimui, juolab, kad vykdymo proceso metu ieškovai buvo būtent atsakovo A. I. pasiūlyti pirkėjai. Dėl šių priežasčių yra pagrindas ieškovų ieškinį dėl servitutų nustatymo nagrinėjamoje byloje vertinti ir kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5.       Atsakovai A. Č., UAB „K.“, UAB „A.“, AB „D. S.“ 2022 m. kovo 18 d. pateikė patikslintą priešieškinį ieškovams, atsakovams A. I., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ (trečiasis asmuo pagal ieškinį), antstolei R. V. (trečiasis asmuo pagal ieškinį), Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, S. A. M., V. A., notarei A. B., J. M. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į statinius pripažinimo arba statinių nugriovimo. Patikslintu priešieškiniu prašoma:

5.1.                      Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei pripažinti atsakovams bendrąją dalinę nuosavybės teisę į 126,43 kv. m ploto pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1 Alb; 37 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 311 b; 89 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 411b; 5 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 511ž; 24 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 611p; 31 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 711b; kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Č. - 1/3 dalį, atsakovei AB D. S. – 1/3 dalį, atsakovei UAB „K.“ – 1/6 dalį ir atsakovei UAB „A.“ – 1/6 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

5.2.                      Teismui atmetus pirmąjį atsakovų reikalavimą, įpareigoti ieškovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (nusikelti) šiuos statinius (faktiškai išlikusias statinių dalis), esančius adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro: 126,43 kv. m ploto pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1 Alb; 37 kv. užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1 b; 89 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą411 b; 5 kv. m. užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 511ž; 24 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 611 p; 31 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 711b; kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

5.3.                      Už teismo sprendimo nevykdymą ieškovams paskirti 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną tol, kol teismo įpareigojimas nugriauti statinius (faktiškai išlikusias statinių dalis), sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro bus visiškai įvykdytas;

5.4.                      Teismo sprendime nurodyti, kad ieškovams neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius, atsakovai AB D. S., UAB „K.“, UAB „A.“ ir A. Č. turi teisę nugriauti ieškovams priklausančius statinius (faktiškai išlikusias statinių dalis) bei sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir / ar išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, reikiamas išlaidas išieškant iš ieškovų;

5.5.                      Priteisti iš ieškovų išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pagrindiniai priešieškinio argumentai:

6.1.                      Atsakovai pateikė teismui patikslintą 2020 m. gegužės 5 d. priešieškinį, kuriuo pareikštus reikalavimus papildė alternatyviu reikalavimu pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei pripažinti atsakovų bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius, kurį prašo tenkinti tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo nebebuvo ginčo statinių savininkė ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis dėl ginčo statinių atsakovui A. I. perleidimo yra niekinė dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis).

6.2.                      Atsakovų patikslintame 2020 m. gegužės 5 d. priešieškinyje nebuvo patikslinta ginčijamoje 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte sudariusių asmenų procesinė padėtis, todėl atsakovai dar kartą tikslino savo priešieškinį ir, kadangi dėl restitucijos ginčo statinių atžvilgiu netaikymo atsakovai buvo pasisakę patikslintame 2020 m. gegužės 5 d. priešieškinyje ir šios pozicijos nekeičia, t. y. prašo teismo pripažinti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo statinius. Tuo tarpu dėl restitucijos taikymo piniginių lėšų, sumokėtų (galimai sumokėtų) pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, atžvilgiu atsakovai pasisakys tuomet, kai nagrinėjamoje byloje bus pilnai išanalizuotos 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo aplinkybės, apklausti šias sutartis sudarę asmenys.

6.3.                      Nagrinėjamoje byloje yra kur kas daugiau aplinkybių, patvirtinančių prezumpciją, numatytą CK 4.40 ir 6.395 straipsnio 1 dalyje, nei ją paneigiančių.

6.4.                      2004 m. sausio 16 d. D. S. H. T. išduotame įgaliojime, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliotiniui J. M. buvo pavesta valdyti ir tvarkyti jai privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Palangos mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauti ją visose įstaigose, įmonėse, bendrovėse, organizacijose, būti planavimo organizatoriumi, rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, gaunant leidimą statybai. Taigi, D. S. H. T. dar iki žemės sklypo pardavimo ir Detaliojo plano ruošime proceso pradžios išreiškė savo valią dėl to, jog J. M. pradėtų Detaliojo plano ruošimo procesą, būtų planavimo organizatoriumi ir gautų leidimą statybai. Tai reiškia, jog dar iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo D. S. H. T. suprato, žinojo ir išreiškė savo valią, kad pagal ketinamo ruošti jai priklausančio žemės sklypo Detaliojo plano sprendinius vietoje senųjų ginčo statinių būtų statomi nauji statiniai. J. M. iniciatyva, veikiant kaip įgaliotiniui, D. S. H. T. vardu buvo išduotas 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2, kas iš esmės patvirtina 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių buvusią D. S. H. T. valią dėl tuo metu jai tebepriklausančių ginčo statinių likimo, tai yra D. S. H. T. neketino šiais statiniais naudotis ir jų išsaugoti, jai nebuvo svarbu, kas bus su šiais statiniais daroma po žemės sklypo pardavimo.

6.5.                      Be to, ta aplinkybė, kad 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2 atitiko Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendinius dėl ginčo statinių nugriovimo, reiškia, jog jų nugriovimas neprieštaravo D. S. H. T. valiai. Po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo 0,6851 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė trims bendraturčiams – V. A., S. A. M. ir UAB „T.“, jų turimos žemės sklypo dalys nebuvo individualizuotos, naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat nebuvo nustatyta. Atitinkamai, tuo metu statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininke buvusi D. S. H. T. iki šių statinių perleidimo 2004 m. gegužės 13 d. atsakovui A. I. su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai priklausančiais statiniais, esančiais svetimame žemės sklype. Toks D. S. H. T. elgesys patvirtina, jog po žemės sklypo perleidimo ji nebeketino toliau šiais ginčo statiniais naudotis ir jų išsaugoti savo nuosavybėje.

6.6.                      Faktas, jog sutampa Palangos miesto savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 12 d. leidimo nugriauti statinį Nr. 2 išdavimo bei 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo datos, reiškia, jog leidimo nugriauti ginčo statinius išdavimas buvo viena iš šių sutarčių sudarymo sąlygų.

6.7.                      D. S. H. T., pardavusi minėtą žemės sklypą, nesiekė išsaugoti nuosavybės teisės į šiame sklype esančius ginčo statinius kuomet pagal 2004 m. balandžio 15 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį iš S. A. M. įsigijo atsakovas A. I. ir tapo ketvirtuoju šio sklypo bendraturčiu, D. S. H. T. su A. I. taip pat neaptarė kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai priklausančiais statiniais, esančiais svetimame žemės sklype. Ši aplinkybė patvirtina nuoseklų D. S. H. T. ketinimų naudotis ginčo statiniais ir juos išsaugoti nebuvimą vėliausiai nuo 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo.

6.8.                      Atsakovas A. I., įsigijęs ginčo statinius iš D. S. H. T. pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), analogiškai, su likusiais žemės sklypo bendraturčiais V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ taip pat nesusitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir neaptarė naudojimosi įsigytais statiniais sąlygų, nors A. I. turėta 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis buvo tik idealioji ir nepriskirta konkretiems statiniams naudoti (aptarnauti).

6.9.                      Naudojimosi įsigytais statiniais sąlygų su likusiais žemės sklypo bendraturčiais V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ atsakovas A. I. neaptarė ir nesiekė aptarti net po to, kai pagal 2005 m. kovo 3 d. susitarimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino sutuoktiniams M. 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kas reiškia, kad ir pats atsakovas A. I. neketino įsigytais statiniais naudotis ir išsaugoti nuosavybės teisės į juos.

6.10.                      Be to, atsakovas A. I. neįregistravo savo nuosavybės teisės į ginčo statinius Nekilnojamojo turto registre, t. y. neišviešino tapimo statinių savininku fakto, kas aiškiai demonstruoja tai, kad A. I. neturėjo jokios valios aptarti ir nustatyti naudojimosi statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), tvarką su kitais žemės sklypo bendraturčiais.

6.11.                      Tikėtina, kad tokius A. I. veiksmus lėmė jo paties ir kitų tuometinių žemės sklypo bendraturčių noras ginčo statinius nugriauti be papildomų biurokratinių formalumų, kadangi, įregistravus savininko pasikeitimą, būtų reikėję keisti ir 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimą nugriauti statinį Nr. 2, kuris buvo išduotas D. S. H. T. vardu.

6.12.                      Faktai, kad D. S. H. T. pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo statinius perleido būtent vienam iš tuo metu buvusių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių atsakovui A. I., sudarant šią sutartį D. S. H. T. pagal 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovavo šio žemės sklypo detaliojo planavimo organizatorius J. M., siekiant išvengti formalumų dėl 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo nugriauti statinį Nr. 2 pakeitimo, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota A. I. nuosavybės teisė į šiuos statinius, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčo statinių perleidimas atsakovui A. I. buvo visiškai formalus ir atliktas būtent tam, kad tiek žemės sklypas, tiek jame esantys statiniai liktų rankose ir kontrolėje tų asmenų, kurie po žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano patvirtinimo taps jau padalintų žemės sklypų savininkais.

6.13.                      Šią išvadą patvirtina ir tai, jog 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta likus dviem dienoms iki 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto J. M., pasibaigimo, t. y. buvo suskubta pasinaudoti išduotu įgaliojimu ir, jeigu iškiltų kokių nors kliūčių detaliojo plano ruošimo metu, turėti vietoje esantį formalų ginčo statinių savininką.

6.14.                      Be to, ginčo statinių perleidimas ne nepriklausomam trečiajam asmeniui, o būtent vienam iš žemės sklypo bendraturčių, aiškiai patvirtina, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių objektas faktiškai buvo žemės sklypas su visais jame esančiais statiniais, o ne atskirai be jų.

6.15.                      Dėl to, manytina, kad 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimas J. M. ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymas yra būtent tie D. S. H. T. valiniai veiksmai, kuriais ji patvirtino savo ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius dar 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu.

6.16.                      Tą pačią dieną, kai įsigijo ginčo statinius (2004 m. gegužės 13 d.), atsakovas A. I. išdavė įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo J. M. atstovauti jį Palangos miesto žemėtvarkos tarnyboje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano projekto. Ši aplinkybė taip pat patvirtina A. I. valią ir suinteresuotumą dėl Detaliojo plano, pagal kurio sprendinius ginčo statiniai turėjo būti nugriauti, paruošimo ir patvirtinimo. Patvirtinus Detalųjį planą, ginčų dėl to nebuvo ir, darytina išvada, kad Detaliojo plano sprendiniai dėl ginčo statinių nugriovimo visiškai atitiko tiek D. S. H. T., tiek iš jos ginčo statinius įsigijusio atsakovo A. I. valią ir ketinimus, nė vienas iš jų neketino naudotis šiais statiniais ir išsaugoti savo nuosavybės teisės į juos, o visi žemės sklypo bendraturčiai buvo susitarę šiuos statinius nugriauti.

6.17.                      Be to, pagal Nekilnojamojo registro duomenis statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo statyti 1910 - 1994 m., daugumos jų fizinio nusidėvėjimo procentas pagal 1994 m. rugsėjo 22 d. atliktus kadastrinius matavimus siekė 70 (septyniasdešimt) procentų ir daugiau (išskyrus 1970 m. ir 1992 m. baigtus statyti ūkinius pastatus), kas patvirtina, jog statinių, kuriuos vėliau įsigijo ieškovai, fizinė būklė buvo pakankamai bloga ir jų būklė tik blogėjo. Detaliojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad sklype esantis avarinės būklės gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai yra demontuojami. Jų kritinė būklė yra nurodyta ir 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. UAB „Krivita“ atliktos ekspertizės metu. Todėl tuo atveju, jei nors vienas iš buvusių ginčo statinių savininkų būtų turėjęs bent menkiausią valią naudotis ginčo statiniais pagal paskirtį ir juos išsaugoti kaip atskirą individualią savo nuosavybę, tokia situacija, kai per 25 metų laikotarpį iš ginčo statinių faktiškai išliko tik vienas, niekuomet nebūtų susiklosčiusi, o šių statinių savininkas būtų dėjęs pastangas ne tik sutvarkyti šių statinių būklę, tačiau ir nustatyti naudojimosi jais tvarką su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiais.

6.18.                      Dėl atsakovų dalinės nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo pažymėtina, jog kaip jau yra nustatyta, D. S. H. T. su V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ sudarytose 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartyse, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ginčo statiniai, kaip šių sutarčių dalykas, buvo neindividualizuoti, ir nei D. S. H. T., nei naujųjų žemės sklypo savininkų teisės į šiuos statinius buvo neaptartos.

6.19.                      Anksčiau išdėstyti argumentai ir aplinkybės patvirtina CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius perleidimo prezumpciją, t. y. tai, jog D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo – pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudarymo nesiekė išsaugoti nuosavybės teisės į perleistame 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvusius ginčo statinius ir netgi atliko valinius veiksmus, kurie patvirtino D. S. H. T. ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į juos.

6.20.                      Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo perleisti 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ nuosavybėn. Vadinasi, 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo metu D. S. H. T. nebuvo ginčo statinių savininkė ir negalėjo jų parduoti atsakovui A. I., kas yra pagrindu pripažinti 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia dėl netinkamos sandorio šalies. Pripažinus niekine ir negaliojančia 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo atsakovas A. I., jo atlikti teisiniai veiksmai – ieškovų pasiūlymas ginčo statinių pirkėjais vykdymo procese, bei šių veiksmų pagrindu sudarytas 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas taip pat yra priešingi teisei, ir, jų pagrindu įgyvendintos subjektinės teisės negali būti ginamos (CK 1.137 straipsnis). Pagal taisyklę injuria ius non oritur teisė iš neteisės atsirasti negali, todėl, atitinkamai, niekiniu ir negaliojančiu taip pat pripažintinas ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Pripažinus niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, turėtų būti taikoma restitucija ir ginčo statiniai grąžinti D. S. H. T. nuosavybėn (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

6.21.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Šiuo atveju ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagrindu faktiškai buvo perleisti 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ nuosavybėn, restitucija ginčo statinių atžvilgiu nagrinėjamoje byloje netaikytina ir, siekiant išnagrinėti ginčą iš esmės, spręstina, kas šiuo metu yra ginčo statinių savininkai. Priešingu atveju, teismui pasisakius tik dėl 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties bei 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiais (niekiniais), ginčas nebūtų išspręstas iš esmės – ginčo statinių nuosavybės klausimas liktų atviras ir nebūtų aišku, kas turi teisę (o tuo pačiu ir pareigą) ginčo statinius nugriauti ir tokiu būdu įgyvendinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius ir Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo suformuoti 6 (šeši) nauji žemės sklypai (nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš kurių savininkais šiuo metu yra A. Č., AB D. S., UAB „K.“ ir UAB „A.“. Sutartyse, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, esančius adresu nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ginčo statiniai, kaip šių sutarčių dalykas, taip pat nebuvo individualizuoti ir atsakovų teisės į šiuos statinius nebuvo aptartos. Vadinasi, analogiškai, nuosavybės teisė į ginčo statinius CK 6.395 straipsnio 1 dalies ir CK 4.40 straipsnio 1 dalies bei nurodytų sutarčių pagrindu yra perėjusi atsakovams. Atsakovų nuomone, tam, kad būtų tinkamai apgintos atsakovų teisės ir teisėti interesai, o tarp šalių iškilęs ginčas išspręstas iš esmės, teismui pripažinus ginčo statinių 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą niekiniais (negaliojančiais), atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, atsakovams pripažintina nuosavybės teisė į statinius (faktiškai išlikusias statinių dalis), esančius adresu (duomenys neskelbtini): 126,43 kv. m. ploto pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą lAlb, 37 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 311b, 89 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 411b, 5 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1Ž, 24 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 611 p, 31 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 711b, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant atitinkamas dalis, nurodytas priešieškinio reikalavimuose. Pripažinus atsakovų nuosavybės teisę į ginčo statinius, jie įgytų pagrindą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šiuos statinius savo vardu, atitinkamai, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo priežiūros ir statybos inspekciją dėl leidimo šiuos statinius nugriauti išdavimo, o nugriovus faktiškai išlikusią pastato - gyvenamojo namo dalį, išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro.

6.22.                      Dėl atsakovų alternatyvaus priešieškinio reikalavimo dėl ginčo statinių nugriovimo, pažymima, kad ieškovams priklausantys statiniai šiuo metu neturi teisėto pagrindo būti atsakovų žemės sklypuose, todėl šių statinių buvimas riboja atsakovų, kaip žemės sklypų, esančių nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teises – nugriauti šių statinių savarankiškai be teismo atsakovai negali, o tol, kol šie statiniai nenugriauti, atsakovai neturi galimybės realizuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių ir pradėti naujų statinių statybos. Be to, patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galią. Nagrinėjamu atveju į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suplanuotą teritoriją patenka atsakovams priklausantys žemės sklypai ir ieškovų įsigyti statiniai. Todėl šio detaliojo plano sprendiniai yra neabejotinai privalomi tiek atsakovams, tiek ieškovams. Taigi, teismo įpareigojimas ieškovams nugriauti (nusikelti) ant atsakovų žemės sklypų išsidėsčiusius statinius per tam tikrą terminą ne tik apgintų pažeistas atsakovų nuosavybės teises, bet tuo pačiu sudarytų sąlygas realizuoti (įgyvendinti) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu ir patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius, kas be teismo įpareigojimo būtų neįmanoma.

7.       Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka. Pagrindiniai atsiliepimo į priešieškinį argumentai:

7.1.                      Dėl D. S. H. T. nuosavybės teisės į Statinius išsaugojimo sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorius paaiškintina, kad byloje kilus ginčui dėl CK 4.40 straipsnio 1 dalyje bei 6.395 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos taikymo, tikrieji sutarties dalyvių ketinimai ir sutarties turinys turi būti nustatomi vadovaujantis bendraisiais sutarčių aiškinimo principais.

7.2.                      Nagrinėjamoje byloje buvo surinkti nauji duomenys, kurie koreliuoja su jau anksčiau esamais byloje duomenimis ir neabejotinai patvirtina tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius šalys neturėjo ketinimų ir lūkesčių perleisti / įgyti nuosavybės teises į statinius, šalims buvo žinoma apie tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius, ir kad D. S. H. T. išsaugo nuosavybės teises į statinius. Jokie šalių susitarimai, ketinimai ir lūkesčiai dėl statinių (ne)griovimo neįtakojo ir nesąlygojo šių sandorių sudarymo, nes nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tokie susitarimai būtų buvę. Tuo tarpu atsakovų priešieškinyje nurodomas subjektyvias interpretacijas dėl minėtų sandorių šalių valios jokie byloje surinkti objektyvūs duomenys nepagrindžia. Priešingai, bylos duomenys paneigia priešieškinio nepagrįstus teiginius neva D. S. H. T., sudarydama 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius, būtų išreiškusi kokią nors valią atsisakyti nuosavybės teisės į statinius. Iš notarės pateiktų dokumentų, surinktų tvirtinant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius, jokie duomenys nei apie ketinimus statinius griauti, nei apie jų kitokį likimą nebuvo pateikti, kaip ir nebuvo šalių aptarti sandorių tekstuose ar derybų protokoluose. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog sudarydamos 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius šalys išreiškė valią ir ketinimus tik dėl žemės sklypų, tačiau jokios teisės į statinius nebuvo nei derybų, nei sudarytų sandorių objektas. 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudaryme pardavėja D. S. H. T. dalyvavo tiesiogiai, ne per atstovą. Iki šių sandorių sudarymo 2004 m. sausio 16 d. ji buvo išdavusi tik vieną įgaliojimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), susijusį tik su žemės sklypo valdymu ir tvarkymu, kuriame jokie įgaliojimai dėl esamų statinių valdymo ir / ar disponavimo nenumatyti. Tačiau būtent šio įgaliojimo pagrindu įgaliotinis J. M. kreipėsi į Palangos m. savivaldybės administraciją dėl statinių nugriovimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog D. S. H. T. apskritai buvo žinoma apie tokį įgaliotinio veikimą. Leidimas nugriauti statinius buvo išduotas 2004 m. kovo 12 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir sudaryti žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandoriai. Net darant prielaidą, jog žemės sklypo savininkė žinojo apie J. M. kreipimąsi dėl leidimo griauti Statinius, tokia aplinkybė tik patvirtintų, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) sandoriais šalys neketino perleisti / įsigyti nuosavybės teisių ir į Statinius, nes, jei sandorio šalių valia apimtų ir Statinių nuosavybės perleidimą, jau po sandorio sudarymo dėl tokio leidimo galėjo kreiptis patys žemės sklypo (jo dalių) savininkai. Dar svarbiau tai, jog po mėnesio, t. y. 2004 m. balandžio 15 d., D. S. H. T. išduoda atskirą įgaliojimą jau ne dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo, bet dėl žemės sklype esančių Statinių pardavimo. Pastarasis įgaliojimas išduodamas tam pačiam įgaliotiniui J. M., kuriam buvo išduotas ir ankstesnis įgaliojimas dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo. Savininkės ir pardavėjos valia realizuoti nuosavybės teises į žemės sklypą ir į statinius atskirais sandoriais yra nuosekli ir logiška: (a) nuosavybės teises į žemės sklypą bei į statinius ji įgijo skirtingais teisiniais pagrindais (atitinkamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atkurtų nuosavybės teisių pagrindu ir 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu); (b) ji išdavė skirtingus įgaliojimus tam pačiam įgaliotiniui dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo bei dėl Statinių pardavimo; todėl (c) ir šių nekilnojamojo turto objektų realizavimas skirtingais sandoriais tik patvirtina tikrąją D. S. H. T. valią sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorius realizuoti nuosavybės teisę išimtinai į žemės sklypą, bet ne į jame esančius statinius.

7.3.                      Ginčo sandorių sudarymo aplinkybės bei šalių faktiniai veiksmai po sandorių sudarymo patvirtina, jog pardavėjos valia atitiko ir įgijėjų valią 2004 m. kovo 12 d. sudarytais sandoriais įsigyti nuosavybėn išimtinai žemės sklypą (jo dalis), neturint jokių ketinimų ir lūkesčio įgyti nuosavybės teises į jame esamus statinius: jokie duomenys apie tai, kad įgyjamuose žemės sklypuose esantys statiniai yra griautini, neatsispindi nei 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriuose nei notarei sandorio šalių pateiktuose dokumentuose; nuo 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės į statinius buvo įregistruotos jų savininkės D. S. H. T. vardu, šios teisės liko įregistruotos pastarosios vardu ir po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo – nė vienas iš žemės sklypo (jo dalių) įgijėjų neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre. Tokių veiksmų neatliko ir notarė A. B., nors po dviejų mėnesių (2004 m. gegužės 13 d.) patvirtinus statinių pirkimo-pardavimo sandorį, ta pati notarė A. B. pateikė VĮ Registrų centrui pranešimą apie nuosavybės teisių į statinius perleidimą A. I. ir šį sandorį išviešino; 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriais pirkėjai įgijo idealiąsias dalis į žemės sklypą, todėl objektyviai nei vienas iš jų negalėjo turėti lūkesčio, jog įsigijo būtent tą dalį, kurioje fiziškai buvo statiniai. 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. I. įsigijus dalį žemės sklypo ir tapus žemės sklypo bendraturčiu (žemės sklypo idealiosios dalies savininku), jis vienintelis išreiškė valią įsigyti statinius – papildomai už juos sumokėdamas 28 962 Eur ir sudarydamas 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį. Pastarąjį tvirtino ta pati notarė A. B. Be to, vieno iš 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorio įgijėjai S. A. M. ir L. B. M., 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleidę A. I. 1000 kv. m ploto įgytos žemės sklypo dalies dalį, buvo atstovaujami sūnaus J. M. pagal 2004 m. balandžio 14 d. išduotą įgaliojimą. 2004 m. balandžio 14 d. J. M. išduotas įgaliojimas buvo patvirtintas tos pačios notarės A. B. Įgaliojimas išduotas tik dėl žemės sklypo dalies pardavimo. Įgaliojime nurodoma, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Tuo atveju, jei žemės sklypo dalies savininkai M. būtų laikę save ir statinių savininkais, jų sūnus J. M. (jų įgaliotas atstovas) neturėtų teisės sudaryti statinių perleidimo sandorio, atstovaujant ne jiems, o D. S. H. T. Tačiau jau po mėnesio J. M., atstovaudamas Statinių savininkei D. S. H. T., 2004 m. gegužės 13 d. sudaro atlygintinį statinių pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo nuosavybės teises į statinius už 28 962 Eur įgyja A. I., tuo metu jau būdamas žemės sklypo, kuriame yra Statiniai, bendraturčiu. Šį sandorį patvirtina ta pati notarė A. B. Aptartų 2004 m. balandžio 15 d. bei 2004 m. gegužės 13 d. sandorių (vienu iš jų A. I. įgyja žemės sklypo dalį, kitu – statinius) sudarymas dalyvaujant tam pačiam atstovui J. M., susijusiam giminystės ryšiais su žemės sklypo (dalies) pardavėjais (jų sūnus), šių sandorių tvirtinimas tos pačios notarės A. B. (tarp sandorių tvirtinimo praėjus vos mėnesiui), ir tai, jog nei viena sandorio šalis nei vieno iš sandorio niekada neginčijo ir neginčija šiuo metu, byloja apie tai, jog visi šie sandoriai atitinka tikrąją šalių valią ir lūkesčius, inter alia, tai, jog nuosavybės teisė į žemės sklypą (jo dalis) bei į statinius buvo perleidžiama skirtingais sandoriais ir skirtingiems savininkams, ir, kad žemės sklypo savininkams tai buvo ir / ar turėjo būti žinoma.

7.4.                      Artimos giminystės ryšio faktas tarp žemės sklypo sandorių ir statinių sandorio dalyvių yra reikšmingas faktas spręsti, jog žemės sklypų įgijėjai galėjo ir objektyviai turėjo galimybę žinoti apie statinių perleidimą atsakovui A. I. ne tik iš viešai prieinamų duomenų, tačiau ir remiantis tarpusavio artimais giminystės ryšiais su statinių sandorį sudariusiu įgaliotiniu J. M. Nepaisant to, nei vienas 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių dalyvių — žemės sklypo (dalies) įgijėjų – niekada nei ginčijo 2004 m. gegužės 13 d. sudarytą atlygintinį statinių pirkimo-pardavimo sandorį, nei atliko kokius nors veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių įregistravimu į ginčo statinius ir kitokių savininko teisių realizavimu. Šios aplinkybės taip pat byloja apie tai, jog žemės sklypo įgijėjai nelaikė savęs statinių savininkais ir jokių savo, kaip savininko, teisių neįgyvendino, o nuosavybės teisę į statinius po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo išlaikė D. S. H. T.

7.5.                      Apibendrinant, tiek 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių tekstas, tiek faktinis sandorių šalių elgesys po sandorių sudarymo paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, jog nuosavybės teisė į statinius būtų perėjusi žemės sklypo (dalių), kuriame yra tie statiniai, įgijėjams, o priešingas sandorių aiškinimas neatitiktų tikrosios sandorio šalių valios, todėl nagrinėjamoje byloje ši prezumpcija netaikytina. Atsižvelgiant į tai, atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytas pirkėjui aktą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

7.6.                      Dėl restitucijos / vindikacijos taikymo sandorį pripažįstant negaliojančiu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Tokiu atveju byloje kiltų būtinumas spręsti sandorio negaliojimo teisines pasekmes.

7.7.                      Ieškovai laikosi pozicijos, jog 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoris yra teisėtas ir neprieštaraujantis jokioms imperatyviosioms teisės normoms, todėl poreikį spręsti šio sandorio negaliojimo teisines pasekmes ieškovai vertina hipotetiškai.

7.8.                      Nagrinėjamoje byloje atsakovų nesieja prievoliniai santykiai nei su ieškovais, nei su ankstesniu statinių savininku A. I., todėl atsakovų reikalavimas išreikalauti statinius turi būti sprendžiamas laikantis CK 4.96 straipsnyje nustatytų reikalavimų tiek ieškovų, tiek A. I. atžvilgiu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog atsakovų priešieškinio reikalavimas taikyti restituciją tarp sandorių, kurių dalyviais atsakovai nėra, šalių, gali būti sprendžiamas, tačiau tik kaip papildomas reikalavimas ir tik tuomet, jei byloje būtų konstatuotas teisinis pagrindas išreikalauti statinius pagal vindikacijos taisykles iš sąžiningų įgijėjų – ieškovų. Taigi, ginčo statiniai iš ieškovų gali būti išreikalauti tik pagal vindikacijos taisykles taikant daiktinės teisės normas, nes atsakovai priešieškiniu ginčija sandorius, kurių dalyviais jie patys nėra, tarp atsakovų ir ieškovų nėra atsiradę prievolinių teisinių santykių. Nesant pagrindo byloje taikyti statinių vindikacijos, negali būti tenkinami ir atsakovo reikalavimai dėl sandorių restitucijos taikymo, nes, kaip minėta, pagal suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu atveju reikalavimus dėl sandorių restitucijos atsakovai gali reikšti, o teismas juos vertinti, tik kaip papildomus kartu su vindikacijos taikymu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog priešieškinyje siūlomas restitucijos būdas negalėtų būti taikomas bet kuriuo atveju, kaip neproporcingas ir nesąžiningas.

7.9.                      Bylos duomenys patvirtina (šios aplinkybės byloje neginčijamos), jog tiek A. I., tiek ieškovai statinius įgijo pagal atlygintinus sandorius: A. I. už statinius pagal 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį sumokėjo 28 692 Eur, ieškovai pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą – 21 374 Eur. Nepaisant to, atsakovai prašo taikyti vienašalę restituciją tik grąžinant ankstesniems savininkams nuosavybės teises į statinius, tačiau negrąžinant sandorių šalims sumokėtas pinigų sumas už statinius. Tokios vienašalės restitucijos atsakovai nepagrindžia nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. Atsakovai neįrodė priešieškinio reikalavimų dėl statinių vindikacijos / restitucijos taikymo ir nuosavybės į statinius jiems pripažinimo, todėl šioje dalyje priešieškinis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

7.10.                      Dėl negatorinio (alternatyvaus) priešieškinio reikalavimo statinius nugriauti

. Priešieškinyje atsakovai teigia, jog palaiko savo ankstesnius reikalavimus, inter alia, teigdami, kad Statiniai faktiškai nėra išlikę. Atkreipia dėmesį, jog 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame į nagrinėjamą bylą, buvo užfiksuota statinių būklė ieškovų nuosavybės į statinius įsigijimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) momentu – kiekvieno statinio būklė, išlikusios konstrukcijos, pamatai. Be to, priešieškinio reikalavimą nugriauti Statinius atsakovai grindžia ir 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniais.

7.11.                      Pažymėtina, jog detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas, detaliojo plano sprendiniai neturi įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Be to, detaliojo plano sprendiniai savaime nesuteikia teisės statyti, jie yra tik viena iš prielaidų gauti statybą leidžiantį dokumentą. TPĮ nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ne visi detaliojo plano sprendiniai ir ne visuomet susiję su įpareigojimais, o tik tiek, kiek tai susiję su privalomu teritorijos naudojimo reglamentu, bendrųjų planų reikalavimais, t. y. veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimais ir apribojimais. Teismų praktikoje pasisakoma, kad Detaliojo plano sprendiniai leido, bet neįpareigojo savininkus statinius griauti, dėl ko atsakovų nuosavybės teisės suvaržymai, įskaitant ieškovų teisę statinius išsaugoti ir reikalauti nustatyti Statinių servitutą, laikyti teisėtais.

7.12.                      Detaliojo plano sprendiniai dėl statinių griovimo negalėjo ir negali būti įgyvendinami – privatinės teisės veikimas, kurioje galioja principas, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu, o kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnis).

7.13.                      Nei nagrinėjamoje byloje, nei Detalaus plano dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, jog Detalaus plano organizatorius J. M. būtų įgaliotas kurio nors statinių savininko veikti statinių savininko vardu, įskaitant veikti statinių savininko vardu dėl statinių griovimo ir / ar tokio griovimo numatymo Detaliojo plano sprendiniais. Nesant duomenų apie statinių savininko valią apriboti turimą nuosavybės teisę į statinius, toks apribojimas negali būti grindžiamas trečiųjų asmenų valia, inter alia, žemės sklypų savininkų (buvusių ar esamų) noru patogiau ir jiems racionalesniu būdu disponuoti įgytais žemės sklypais. Tai faktiškai reikštų nuosavybės paėmimą iš vieno asmens ir jos perdavimą kitam asmeniui, kad šis patogiau galėtų naudotis savo nuosavybe. Toks reikalavimas iš esmės pažeidžia kito savininko teisę į nuosavybę.

7.14.                      Ieškovai 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės turto pardavimo akto pagrindu statinius įgijo už rinkos kainą (21 374 Eur), kuri buvo nustatyta 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. UAB „Krivita“ ekspertizės aktu. Iš šio akto matyti, jog atliekant turto vertinimo ekspertizę buvo apžiūrėta ir įvertinta kiekvieno statinio būklė, o rinkos kaina nustatyta naudojant išlaidų metodą – nustatant atkuriamąją turto vertę, atsižvelgus būtent į tai, kad statinių būklė buvo bloga, šis metodas taikytas kaip tinkamiausias rinkos kainai nustatyti. Ekspertizės akte taip pat nurodoma: „Atsižvelgiant į ekspertizės objekto vietą, aplinką, tikslinga ir toliau naudoti ekspertizės objektą pagrindinei tiksliniai paskirčiai. Dabartinis ekspertizės objekto panaudojimas atitiks maksimalų ir geriausią jo panaudojimą tuomet, kai gyvenamasis namas bus suremontuotas ir įrengtas, o sugriauti pastatai bus atstatyti“. Ieškovas mokėjo (ir tebemoka) už įgytą nekilnojamąjį turtą (statinius) vietinę rinkliavą, kitus mokesčius, nuo pat statinių įsigijimo nuosavybėn siekia atkurti / rekonstruoti šiuos statinius. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 14 d. raštu gavo patvirtinimą, jog statinių rekonstrukcija galima, tačiau tik gavus žemės sklypų savininkų sutikimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovų lūkestis dėl statinių privalomo nugriovimo nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti ginamas, paneigiant ieškovų teisėtai įgytą nuosavybės teisę į statinius bei jų teisėtus lūkesčius disponuoti įgytu nekilnojamuoju turtu. Kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, jog statinių atstatymas prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms: nei viešosios teisės normų, nei civilinių sandorių, kurie ieškovams turėtų įpareigojantį pobūdį, pagrindu.

7.15.                      Atsakovai siekia ieškovų nuosavybės teisės į statinius visiško paneigimo, tuo tarpu ieškovai teisėtai ir sąžiningai įgiję nuosavybės teises į statinius prašo nustatyti servitutą, t. y. siekia minimalaus žemės sklypų savininkų teisių apribojimo – tik tiek, kiek būtina statinius naudoti pagal paskirtį. Visiškas ir neatlygintinis ieškovų nuosavybės teisės paneigimas nebūtų proporcingas, akivaizdžiai pažeistų ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principą, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio „Nuosavybės apsauga“ nuostatas.

7.16.                      Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei tuo, jog atsakovai neįrodė pareikšto negatorinio reikalavimo dėl statinių nugriovimo pagrįstumo, toks reikalavimas laikytinas neteisėtu ir negali būti tenkinamas.

8.       Trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas 2022 m. kovo 30 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija dėl priešieškinio neprieštarauja. Kol žemės ir statinių savininkas buvo vienas ir tas pats asmuo, nebuvo jokių ginčų. Buvo suderinti Detaliojo plano sprendiniai, išreikšta vieninga savininko valia dėl Detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos yra formuojami keli nauji žemės sklypai, o pastatus numatoma nugriauti. Tarp šalių ginčai prasidėjo tik tada, kai, prasidėjus finansiniams sunkumams, dalyvaujant antstoliams, žemės sklypai ir statiniai buvo perleisti skirtingiems asmenims. Būdami atidūs, įsigydami statinius, statinių pirkėjai turėjo įvertinti ir Detaliojo plano sprendinius. Jei statinių pirkėjams nebuvo atskleista visa informacija apie parduodamus statinius (neatskleisti Detaliojo plano numatyti sprendiniai), statinių pirkėjai turėjo teisę tokius sandorius ginčyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Pagal CK 4.40 straipsnį prioritetas turi būti suteikiamas žemės sklypui. Palangos miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad galiojančio, nenuginčyto Detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti – įsigyti statiniai turi būti nugriauti, nes kitaip neįmanoma įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių.

9.       Atsakovė antstolė R. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą 2022 m. kovo 18 d. priešieškinį, su priešieškiniu nesutiko. Atsiliepimo į patikslintą priešieškinį pagrindiniai argumentai:

9.1.                      Prašoma taikyti ieškinio senaties institutą reikalavimui pripažinti 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (toliau – Turto pardavimo aktas) negaliojančiu. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas Turto pardavimo aktas ir jo pagrindu nuosavybės teisių į ginčo statinius perleidimo faktas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre nuo 2014 m. spalio 9 d. Dar iki šioje byloje nagrinėjamo ieškovų 2015 m. lapkričio 3 d. ieškinio pateikimo teismui, ieškovai registruotomis pašto siuntomis, datuotomis 2015 m. rugpjūčio 21 d., visiems atsakovams buvo išsiuntę pasiūlymus dėl servitutų nustatymo (šie pranešimai pateikti į bylą kartu su ieškiniu). Tokiu būdu vėliausia data, kuomet atsakovams tapo ir (ar) turėjo tapti žinoma apie skundžiamą Turto pardavimo aktą ir juo pagrindu ieškovų įgytą nuosavybės teisę į statinius, yra ieškinio pateikimo data, t. y. 2015 m. lapkričio 3 d. Tačiau reikalavimą dėl turto pardavimo akto atsakovai byloje pareiškė tik 2020 m. gegužės 5 d.

9.2.                      2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje, bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjant jau antrą kartą, teisėja klausė atsakovų, kodėl jie neginčija sandorių ir Turto pardavimo akto. Tuomet atsakovės AB D. S. atstovas nurodė, jog neginčija, nes praėjo ieškinio senaties terminai. Teismui paaiškinus, jog ieškinio senaties terminai gali būti teismo atnaujinti, atstovas nurodė, kad šią situaciją galima išspręsti kitaip. Tad akivaizdu, jog iki 2020 m. gegužės 5 d. reikalavimo dėl Turto pardavimo akto nuginčijimo pareiškimo, nebuvo jokių svarbių priežasčių, kurios trukdė atsakovams tokį reikalavimą pareikšti, priešingai – tokio reikalavimo nepareiškimas buvo jų sąmoningas ir apgalvotas procesinis veikimas. Taigi, šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo manyti, jog atsakovai vienerių metų ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, atsakovai nepateisinamai ilgai delsė reikšti reikalavimą dėl Turto pardavimo akto, to nepadarė nei pareiškus ieškinį 2015 m., nei teismui dar 2018 m. bylą nagrinėjant pirmoje teismo instancijoje antrą kartą. Todėl prašė teismo atsakovų reikalavimui pripažinti Turto pardavimo aktą negaliojančiu taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti šiuo savarankišku pagrindu (CPK 602 straipsnio 3 dalis; CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

9.3.                      Dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo ir pagrįstumo, nesant jokių teisinių pagrindų jo pripažinimui negaliojančiu, pažymi, jog ji veikė pagal jai, kaip antstolei, įstatymų suteiktas teises vadovaudamasi įstatymais. Priverstinio vykdymo veiksmai, tarp jų ir ginčo statinių pardavimo ieškovams veiksmai, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

9.4.                      Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta antstolio S. M. Šio antstolio iniciatyva buvo parengtas UAB „Krivita“ 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatyta ginčo statinių vidutinė rinkos vertė (73 800 Lt), už kurią minėti ginčo statiniai vėliau ir buvo parduoti ieškovui, jų būklė bei vieta, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Būtent antstolis S. M., pradėjęs išieškojimo veiksmus iš skolininko A. I., surado ir areštavo skolininkui priklausantį turtą – ginčo statinius. Skolininko A. I. turtines teises į ginčo statinius, įgytas pagal sudarytą 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, buvo areštavę ir kiti antstoliai – V. M. bei V. Č. Taigi, nė vienam iš paminėtų antstolių nekilo abejonių, jog pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurios sudarymo faktas buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre, įgytas turtas priklauso skolininkui A. I., todėl areštuotinas tikslu į šį turtą nukreipti išieškojimą priverstinio vykdymo procese.

9.5.                      Prieš pradėdama vykdymo veiksmus, antstolė patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įsitikino, kad skolininkas A. I. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu yra ginčo statinių savininkas. Ne tik antstoliams areštuojant skolininkui A. I. priklausantį turtą, apribojant jo teisę statinius valdyti ir disponuoti, bet ir VĮ Registrų centrui, vėliau registruojant Turto pardavimo akto pagrindu įgytus ginčo statinius naujo įgijėjo (savininko)– ieškovo vardu, nekilo jokių abejonių dėl nuosavybės į ginčo statinius perleidimo iš A. I. ieškovui teisėtumo. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esamų Nekilnojamojo turto registro išrašų, juridinis faktas apie sudarytą ginčo statinių pirkimo - pardavimo sutartį buvo įregistruotas (įrašas galiojo nuo 2004 m. gegužės 14 d.). Tokiu būdu, įvykdžius CK 6.393 straipsnio 3 dalies reikalavimą ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį įregistravus nekilnojamojo turto registre, ši sutartis tapo sukelianti teisines pasekmes prieš trečiuosius asmenis, o remiantis CK 6.393 straipsnio 4 dalimi, nuosavybės teisė pirkėjui A. I. pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį perėjo perdavus nekilnojamąjį daiktą. Statinių perdavimo - priėmimo aktas šalių buvo sudarytas ir pasirašytas 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bei patvirtintas notarės A. B. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog aplinkybė, kad statinių įgijėjas A. I. neįregistravo nuosavybės teisių į ginčo statinius, nesuteikė antstolei teisės nevykdyti skolininkui priklausančio turto (ginčo statinių) realizavimo, nes, kaip minėta, skolininko nuosavybės teises į statinius patvirtino 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir šios sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre bei šių statinių 2004 m. gegužės 13 d. perdavimo - priėmimo aktas, patvirtinantis nuosavybės teisės perdavimą A. I. 

9.6.                      Antstolė griežtai laikėsi teisės aktų reikalavimų: nustatė, ar turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir, ar yra jam nustatyti apribojimai. Nenustačius apribojimų, kurie sudarytų kliūtis ar pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus, ji atliko vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas – nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą (ginčo statinius) juos parduodama ieškovui 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Todėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui nėra jokių teisinių pagrindų.

10.       Trečiasis asmuo J. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškovų patikslintą ieškinį dėl atlygintinų statinių ir kelio servitutų nustatymo ir kompensacijos priteisimo prašė atmesti, atsakovų UAB „K.“, UAB „A.“, AB D. S., A. Č. patikslintą priešieškinį tenkinti. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:

10.1.                      Jis, veikdamas pagal jam trečiųjų asmenų suteiktus įgaliojimus ir spręsdamas žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo, teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo detaliojo plano ir gyvenamųjų pastatų statybos techninio projekto rengimo, žemės sklypo padalijimo bei su tuo susijusių dokumentų derinimo valstybės ir savivaldybės institucijose klausimus, veikė pagal šiuos suinteresuotų asmenų jam išduotus įgaliojimus: (1) S. A. M. 2004 m. kovo 12 d. įgaliojimą, 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimą ir 2014 m. birželio 6 d. įgaliojimą; (2) UAB „T.“ 2004 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 9 dėl detaliojo plano paruošimo išduotą įgaliojimą; (3) V. A. 2004 m. gegužės 10 d. įgaliojimą; (4) A. I. 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimą; (5) D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimą, kurie į bylą yra pateikti. Veikdamas pagal minėtus įgaliojimus jis atliko veiksmus, kurie buvo numatyti įgaliojime ir nė vienas iš įgaliotojų J. M. pretenzijų nereiškė.

10.2.                      Pagal D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Lietuvos Respublikos ambasados Vašingtone, J. M. buvo įgaliotas parduoti ir 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi pardavė, o pirkėjas A. I. nupirko, pardavėjai D. S. H. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančius ir adresu (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) m. sav., Palangos mieste, esančius – pastatą - gyvenamą namą su sutartyje nurodytais 5 priklausiniais (Nekilnojamojo turto registro 2004 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), sutartyje nurodant, kad pastatai yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) m. sav., Palangos mieste) ir nuosavybės teise priklauso pirkėjui, perdavimo - priėmimo akte statinių buvimo vieta konkrečiame žemės sklype nenurodyta. Pastatai parduoti už 100 000 Lt. Įgaliotoji D. S. H. T. įgaliotiniam J. M. jokių pretenzijų nereiškė.

10.3.                      Organizuojant žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano rengimą A. I. jam buvo sakęs, kad nežino ar galima griauti statinius, kurie stovi žemės sklype (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), nes jie, jo manymu, priklauso D. S. H. T.. Jis A. I. paaiškino, kad iki žemės sklypo dalių 2004 m, kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, pardavėja D. S. H. T. pirkėjus – V. A., UAB „T.“ ir S. A. M. informavo, kad ji kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl leidimo nugriauti statinius išdavimo, kad ji į šiuos statinius jokių pretenzijų (nuosavybės teisių) nereiškia, užtikrino, kad žemės sklypo dalių 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartys bus pasirašytos, kai bus gautas leidimas statinius nugriauti. Leidimas nugriauti statinius D. S. H. T. Palangos miesto savivaldybėje buvo išduotas 2004 m. kovo 12 d., tą pačią dieną buvo sudarytos žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) dalių 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartys. Tvirtinant minėtus sandorius šis leidimas buvo pateiktas. Trečiojo asmens įsitikinimu, A. I. šių aplinkybių galėjo nežinoti (jo sutartis dėl žemės sklypo 0,10 ha dalies įsigijimo iš S. A. M. buvo sudaryta vėliau (2004 m. balandžio 15 d.), arba šios aplinkybės A. I. buvo žinomos, tačiau, jis to nenorėjo atskleisti, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi užvaldyti svetimą turtą – statinius, kuriuos 2004 m. kovo 12 d. sandoriais jau buvo įgiję jo bendraturčiai, dalį jų jis taip pat įgijo kartu su 0,10 ha žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) dalimi, kurią 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nupirko iš S. A. M. 

10.4.                      Trečiasis asmuo prisimena, kad A. I. jam sakęs, kad susisieks su D. S. H. T., kuri tuo metu gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), ir pats viską išsiaiškins. D. S. H. T. paprašė J. M. sutikti pagal jos išduotą įgaliojimą atstovauti ją ir pasirašyti sutartį dėl statinių perleidimo nugriovimui A. I., paaiškino, kad ji su A. I. viską aptarė, kad A. I. įsipareigojo pasirašius sutartį statinius nugriauti. 2004 m. gegužės 13 d. sutartį parengė ir ją patvirtino Palangos miesto notarų biuro notarė A. B., statinių įgijėjas A. I. sumokėjo statinių pardavėjai D. S. H. T. 100 000 Lt.

10.5.                      Trečiasis asmuo neabejojo, kad sudaryta sutartimi siekta kaip galima greičiau atlaisvinti bendraturčiams (V. A., S. A. M., UAB „T.“, A. I.) priklausantį žemės sklypą (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), tikslu jame įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius.

10.6.                      A. I. bendraturčiams pažadėjo 2004 m. gegužės 13 d. sutarties pagrindu žemės sklype (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) atlikti senųjų statinių griovos darbus, mainais už šių darbų atlikimą pasiimant gyvenamojo namo ir kitų statinių konstrukcijas, plytas, kitą statybinį laužą. Be to, A. I., įgijęs statinius, išsidėsčiusius beveik visose žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) dalyse, kurios priklausė skirtingiems bendraturčiams, galimai manė įgijęs ne tik teisę į statinius, bet ir teisę į po jais esančią žemę.

10.7.                      Trečiasis asmuo yra įsitikinęs, kad 2004 m. gegužės 13 d. sandorio sudarymas, neabejotinai tapo viena iš priežasčių A. I. siekti sugrąžinti S. A. M. iš jo 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi įgytą 0,10 ha ploto žemės sklypo dalį bei atgauti už žemę sumokėtus pinigus. 2005 m. kovo 3 d. tarp A. I. bei S. A. M. ir jo sutuoktinės bendraturtės buvo sudarytas susitarimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo susitarta 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir 2004 m. balandžio 15 d. perdavimo - priėmimo aktą panaikinti, grąžinant gautas pinigines lėšas A. I. Išregistravus iš Nekilnojamo turto registro (žemės registro) nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame stovėjo ir A. I. 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi įgyti statiniai, neliko kliūčių šią teisę į statinius įregistruoti Nekilnojamo turto registre (statinių registre). Šiame registre, atliekant statinių teisinę registraciją, nebuvo reikalaujama nurodyti žemės sklypo, kuriame stovi savininkui priklausantis nekilnojamasis daiktas (statinys). Būtent iš šios, žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. ir A. I. sudarytos 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties ieškovai ir kildina savo nuosavybės teisių į statinius atsiradimą. Ieškovai teigia, kad šia 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi visi žemės sklype (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) esantys statiniai, neva buvo perduoti A. I., o 2014 m. sandorio pagrindu nuosavybės teisę į juos įgijo ieškovai, ieškiniu reikalaujantys nustatyti atsakovų žemės sklypuose servitutus.

10.8.                      Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ši 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių (V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir paties A. I.) nuosavybės teisių apimties į žemės sklype (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančias žemės ir statinių dalis nepakeitė (negalėjo pakeisti), nes teisė į statinius jiems perėjo kartu su teise į žemės sklypo dalis 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Be to, A. I. ir buvusios žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. sudarytame 2004 m. gegužės 13 d. perdavimo - priėmimo akte nėra duomenų apie statinių buvimą konkrečiame žemės sklype, atitinkamai teisė į žemės plotą po statiniais jokiais pagrindais nebuvo įgyta, kaip kad nebuvo įgyti ir statiniai, nes 2004 m. gegužės 13 d. sandorio dėl statinių pirkimo-pardavimo sudarymo momentui jie pardavėjai D. S. H. T. nepriklausė, todėl jų ji ir negalėjo parduoti A. I., šalių ketinimai buvo statinius nugriauti, bet ne juos atstatyti. Mano, kad nesąžiningas A. I. elgesys sąlygojo ginčo tarp šalių atsiradimą, tačiau nei atsakovų, nei trečiojo asmens J. M. kaltės tame nėra, nuo 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sandorį tvirtinusio notaro taip pat niekas nebuvo nuslėpta, notaras turėjo pareigą įsitikinti sandorio atitiktimi teisės aktams, todėl palaiko atsakovų priešieškinyje išdėstytą poziciją bei jame išdėstytus reikalavimus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

11.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir:

11.1.                      Nustatyti atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 10 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovui A. Č. periodinę 1,74 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.2.                      Nustatyti atsakovei UAB „K.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 119 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir pažymėtą plane taškais 8-9-10-11-12-13-14-15-16-21-5-6-7-8, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu lAlb, ir atlygintinį 42 kv. m. ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 17-18-19-20-21-5-4-17, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, įpareigojant viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovui UAB „K.“ periodinę 81,13 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.3.                      Nustatyti atsakovei UAB „A.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 174 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-9-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b ir atlygintinį 36 kv. m. ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 11-10-8-7-12-11, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų keliu, įpareigojant viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovei UAB „A.“ periodinę 106,09 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.4.                      Nustatyti atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 131 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5 ir 9- 10-11-12-13-18-14-9, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 6Ilp; dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž; dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu lAlb ir atlygintinį 31 kv. m. ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 16-15-18-13-17-16, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, įpareigojant viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovei AB D. S. periodinę 142,81 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą kalendorinius per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.5.                      Nustatyti atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 3 kv. m. ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1020 kv. m., pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b, įpareigojant viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) mokėti atsakovei AB D. S. periodinę 2,64 Eur pinginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

11.6.                      Priteisti iš atsakovo A. Č. 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisti iš atsakovo A. Č. 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisti iš atsakovės UAB „K.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisti iš atsakovės UAB „K.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisti iš atsakovės UAB „A.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisti iš atsakovės UAB „A.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisti iš AB „D. S.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisti iš AB „D. S.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

11.7.                      Priteisti iš atsakovo A. Č. R. V. naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „K.“ R. V. naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „A.“ R. V. naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės AB D. S. R. V. naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.8.                      Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č. 72,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „K.“ valstybės 72,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „A.“ valstybės 72,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovės AB D. S. valstybės 72,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

11.9.                      Prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinti. Atgręžti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 panaikinto Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 ir Plungės miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo įvykdymą ir priteisti iš atsakovės AB D. S. lygiomis dalimis po 5305,17 Eur ieškovų turėtų bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų, viso bendra suma 10 610,35 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų iš atsakovės AB D. S. už priteistas sumas, tai yra, ieškovui 5 proc. metinių palūkanų nuo priteisiamos sumos – 5305,17 Eur ir ieškovei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteisiamos sumos – 5305,17 Eur, skaičiuojant nuo ieškovų kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme, tai yra, nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11.10.                      Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) grąžinti ieškovui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 31,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokėtas 2019 m. gegužės 17 d. Įpareigoti VMI grąžinti ieškovei pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 31,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokėtas 2019 m. gegužės 15 d.

12.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:

12.1.                      Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, esminių naujų aplinkybių nustatyti tikrąją pačios žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. valią išsiaiškinti nepavyko, nes iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms 2020 m. birželio 4 d. rašto nustatyta, kad D. S. H. T. mirė (duomenys neskelbtini) ir nepavyko nustatyti mirusios D. S. H. T. teisių ir pareigų perėmėjų (paveldėtojų). Todėl byloje aiškinantis, kokia buvo tikroji D. S. H. T. valia parduodant žemės sklypus, buvo vadovaujamasi rašytinėje bylos medžiagoje ir į teismo posėdį atvykusių sandorių šalių ir kitų dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimais.

12.2.                      Teismas nustatė, kad ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sutartyse, kaip šių sutarčių dalykas, neindividualizuoti ir naujų žemės sklypo savininkų teisės į šiuos statinius neaptartos. Dėl šios priežasties byloje buvo būtina išsiaiškinti, ar D. S. H. T., 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduodama ginčo statinius atsakovui A. I., buvo teisėta šių statinių savininkė.

12.3.                      Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų teismas sprendė, jog pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorius šalys neturėjo ketinimų ir lūkesčių perleisti / įgyti nuosavybės teises į statinius, šalims buvo žinoma apie tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorius, D. S. H. T. išsaugo nuosavybės teises į Statinius. Jokie šalių susitarimai, ketinimai ir lūkesčiai dėl statinių griovimo ar negriovimo nedarė įtakos ir nesąlygojo šių sandorių sudarymo, nes nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tokie susitarimai būtų buvę.

12.4.                      Byloje surinkti duomenys ir pačių atsakovų teiginiai patvirtina, jog sudarant sandorius tiek ankstesni žemės sklypo, jo dalių, įgijėjai, tiek atsakovai neturėjo lūkesčio dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo. Atsakovai savo lūkestį dėl įgytų žemės sklypų valdymo ir tokio lūkesčio pažeidimą siejo su lūkesčiu dėl statinių pašalinimo iš žemės sklypų, bet ne su turėtu lūkesčiu žemės sklypo įgijimo metu įgyti ir nuosavybės teises į statinius. Dėl to, lūkestis dėl statinių nugriovimo patvirtina lūkesčio dėl nuosavybės įgijimo į statinius nebuvimą, todėl ieškovų įgytos nuosavybės paneigimas šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai pažeistų teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu išdėstytos aplinkybės paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, jog nuosavybės teisė į statinius būtų perėjusi žemės sklypo (dalių), kuriame yra tie Statiniai, įgijėjams, o priešingas sudarytų sandorių aiškinimas neatitiktų tikrosios sandorio šalių valios, todėl nagrinėjamoje byloje ši prezumpcija netaikytina. Teismo nuomone, ieškovai yra teisėti ginčo statinių (viešpataujančių daiktų) savininkai, jie turi teisinį materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl servituto ginčo statiniams naudoti pagal paskirtį nustatymo.

12.5.                      Vien tik kreipimasis į teismą dėl servitutų nustatymo jau yra pagrindas spręsti, kad servitutų nustatymo prašantis asmuo turi suinteresuotumą naudotis viešpataujančiu tampančiu daiktu. Šioje byloje akivaizdus viešpataujančio daikto savininkų (ieškovų) ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkų (atsakovų) nesutarimas. Atsakovai į ieškovų prašymus duoti sutikimą prašomiems nustatyti servitutams davė neigiamus atsakymus arba iš viso neatsakė. 

12.6.                      Asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Ieškovai siekė servitutų nustatymo, kad galėtų rekonstruoti (atstatyti) jiems nuosavybės teise priklausančius statinius, atlikti jų remonto darbus bei turėti galimybę naudotis savo nuosavu turtu pagal paskirtį. Šie statiniai stovi ne ant ieškovams priklausančių žemės sklypų, todėl minėtų veiksmų atlikimui, būtinas servitutas. Į bylą yra pateiktas 2016 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad esamų pastatų rekonstrukcijos darbai galimi tik gavus žemės sklypų, į kuriuos patenka minimi pastatai, savininkų sutikimus. Teismo nuomone, nustatyti ieškovo statiniams kelio ir statinių servitutus yra būtina, kadangi ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiais statiniais, negali jų net prižiūrėti. Tai tenkina antrąją servituto nustatymo sąlygą, kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

12.7.                      Ieškovui priklausantys statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra išregistruoti, reiškia, jie egzistuoja.

12.8.                      Nors atsakovai atsiliepimuose į ieškinį ir nurodo, kad statiniai sunykę ir jų iš viso nebėra, tačiau net ir tokiu atveju ieškovų nuosavybės teisė į statinius nėra išnykusi. Aiškinant priešingai, būtų paneigiami esminiai nuosavybės teisės principai. Be to, teismui yra pateiktas UAB „Krivita“ 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. parengtas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (su spalvotomis ieškovams priklausančių statinių fotonuotraukomis). Pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad statiniai realiai egzistavo juos įsigyjant 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Dar daugiau, netgi atsakovų pateiktuose į bylą detaliojo plano dokumentuose yra ne vieną kartą nurodyti ir pažymėti ieškovams priklausantys statiniai. Tiek rengiant detalųjį planą, tiek ir šiuo metu Nekilnojamojo turto registre šie statiniai yra registruoti, todėl dėl jų buvimo abejonių negali kilti. Minėtais duomenimis yra paneigiamas atsakovų argumentas, kad ieškovams priklausančių statinių atsakovų žemės sklypuose iš viso nebuvo. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad statiniai yra išnykę. Ieškovai ir toliau moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir tai yra patvirtinama byloje esančiais dokumentais. Taigi ieškovai ir toliau moka visus būtinus mokėti mokesčius, rinkliavas, tačiau naudotis savo nuosavybe (statiniais) negali. Į bylą pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Palangos m. PK) 2017 m. birželio 16 d. raštas tik dar kartą patvirtina, kad be ieškinio patenkinimo šioje byloje ieškovai niekaip ir toliau neturės jokios galimybės netrukdomai atkurti, rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius. Ieškovai, vykdymo procese įsigiję nekilnojamojo turto objektus (statinius), įvertino, kad statiniai ateityje turės būti atnaujinti.

12.9.                      Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, esant pripažintam bei nenuginčytam ir statinių teisiniam egzistavimui, jiems esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), teismas nusprendė dėl ieškovų reikalavimo nustatyti servitutus pagrįstumo.

12.10.                      Servitutas nustatomas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad norint naudoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį, reikėtų jį sutvarkyti, suremontuoti, o kitus ūkinius ir kiemo statinius, jeigu įmanoma, visiškai atstatyti arba rekonstruoti.

12.11.                      Atsakovų teiginys, kad nėra jokio pagrindo nustatyti ieškovų prašomus servitutus teismo sprendimu, nes Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu , patvirtintame žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) detaliajame plane jau yra nustatytas ir viešajame registre įregistruotas kelio servitutas, suteikiantis teisę bendrai naudotis įvažiavimu į teritoriją įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip nepagrįstas. Pagal 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto 0,6851 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius (II skyriaus „Teritorijos raidos programa“ 3.2. papunktį) visiems suformuotiems žemės sklypams buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę bendrai naudotis įvažiavimu į teritoriją, įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku (servituto zona – 533 kv. m). Aptariamame detaliajame plane ieškovo įgyti statiniai (gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai) buvo numatyti, kaip griautini dėl avarinės būklės (demontuotini) ir jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį nebuvo numatytas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo administraciniu aktu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini), servitutas, suteikiantis ieškovams galimybę naudotis ginčo statiniais, nebuvo nustatytas, todėl jis nustatomas teismo sprendimu.

12.12.                      Teismas nesprendė, ar ieškovai turi teisę atlikti ginčo statinių (jų likusių konstrukcijų) statybos (rekonstrukcijos) darbus, t. y. ar jiems bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kadangi tai išeitų iš ieškovų ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo ribų.

12.13.                      Ieškant kriterijų, kuriais būtų galima nustatyti žemės sklypų nuomos vidutinę rinkos kainą, taikant šią kainą servitutų kainos dydžio nustatymui, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo susipažinta (ir vadovautasi) su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-228 „Dėl 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Šio nutarimo 1.3 papunktyje numatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis nei 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės. Ieškovai prašo priteisti iš jų atsakovams kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos (pagal Sprendimo 4 punktą) mokamas periodines kompensacijas dėl nustatytų servitutų bei pateikia siūlomos kompensacijos už kiekvieną nustatytą servitutą dydžius. Bendras ieškovų siūlomos kompensacijos už visus prašomus nustatyti atsakovams priklausančio žemės sklypo servitutus dydis yra 334,41 Eur. Ieškovai, pateikdami šiuos kompensacijų dydžius, vadovavosi Sprendimu, kuriuo Palangos miesto savivaldybės taryba nustatė 2015 m. nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus.

12.14.                      Nagrinėjamu atveju atsakovai prašomų nustatyti atlygintinų servitutų kompensacijos dydžių neginčija, todėl spręstina, kad dėl to ginčo byloje nėra. Atsakovai neįrodinėjo ir neįrodė jiems dėl servitutų nustatymo kilsiančių didesnių nuostolių (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovų siūlomas kompensacijos dydis, įvertinus servituto dydį ir turinį, yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą, todėl jis ir nustatytinas. Atsakovams priteistinos ieškovų nurodytų dydžių periodinės metinės kompensacijos, skaičiuojamos nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki servituto pabaigos.

12.15.                      Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei pripažinti atsakovams bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai šioje byloje siekė patvirtinti minėtos prezumpcijos egzistavimą ir įrodyti, kad D. S. H. T., 2004 m. kovo 12 d. perleisdama 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis V. A., S. A. M. ir UAB „T.“, faktiškai šiems asmenims perleido ir šiame sklype buvusius ginčo statinius. Tačiau bylos medžiaga, šalių paaiškinimai patvirtina, jog žemės sklypo įgijėjai, sudarydami žemės sklypo, jo dalių įgijimo sandorius, neturėjo lūkesčio ir pagrindo manyti, jog žemės sklype esančių statinių savininkas atlieka kokius nors valinius veiksmus, kurie patvirtintų šio asmens ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į statinius ir šią teisę perleisti žemės sklypo, jo dalių įgijėjams. Atitinkamai ir žemės sklypų įgijėjai neturėjo ketinimų ir negalėjo turėti teisėto lūkesčio sudaromais žemės sklypo, jo dalių, įsigijimo sandoriais kartu įgyti nuosavybės teises į statinius. Tai, kad nagrinėjamoje byloje 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorio šalių teisėtų lūkesčių vertinimas turi esminę reikšmę ginčo išsprendimui, pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje. Dėl teisėtų lūkesčių nustatymo ir teisėtų interesų pusiausvyros buvo išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014.

12.16.                      Teismas nusprendė, jog tiek 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorių tekstas, tiek faktinis sandorių šalių elgesys po sandorių sudarymo paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, jog nuosavybės teisė į statinius būtų perėjusi žemės sklypo, jo dalių, kuriame yra tie statiniai, įgijėjams, o priešingas sudarytų sandorių aiškinimas neatitiktų tikrosios sandorio šalių valios, todėl nagrinėjamoje byloje ši prezumpcija netaikytina. Todėl, teismo nuomone, ir atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jo netenkino.

12.17.                      Teismui akivaizdu, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Teismas priežastis atnaujinti praleistą terminą nepripažino svarbiomis, todėl CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą neatnaujino. 

12.18.                      Nepaisant praleisto ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai, pagrįstai pasitikėdami valstybės įgaliotu asmeniu – antstoliu neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iš kurio jie įsigijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, yra sąžiningas šių teisių turėtojas. Juolab, kad ankstesnis statinių savininkas A. I. nuosavybės teises įgijo pagal notaro patvirtintą sandorį, kurio teisėtumas ne tik buvo patikrintas ir patvirtintas notaro, bet net dešimt metų nebuvo ginčijamas.

12.19.                      Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovų bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius (prašė tenkinti tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo nebebuvo ginčo statinių savininkė ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis dėl ginčo statinių atsakovui A. I. perleidimo yra niekinė dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis)) teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo pripažinta, kad D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo tebebuvo ginčo statinių savininkė ir nepripažino 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties dėl ginčo statinių atsakovui A. I. niekine ir negaliojančia, todėl ir šį reikalavimą atmetė.

12.20.                      Dėl alternatyvaus priešieškinio reikalavimo dėl ginčo statinių nugriovimo teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausios Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 suformuota teisės aiškinimo taisyklė: „tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį) turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas, – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai, – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį“. Vadovaujantis šia teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, atsakovų teiginių dėl statinių neišlikimo teismas nelaikė pagrįstais.

12.21.                      Dėl detaliojo plano teismas nurodė, kad detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas, Detaliojo plano sprendiniai neturi įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Be to, Detaliojo plano sprendiniai savaime nesuteikia teisės statyti, jie yra tik viena iš prielaidų gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju pagal Detaliojo plano sprendinius dar 2004 m., t. y. prieš dešimt metų iki ieškovams tampant statinių savininkais, o atsakovams dar nebuvus žemės sklypų savininkais, buvusiems žemės sklypo savininkams buvo leista statinius nugriauti, pripažinus, jog jų (žemės sklypų savininkų) ketinama vykdyti veikla nepažeidžia konkrečios teritorijos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą, tačiau jokie Detaliojo plano sprendiniai nereglamentavo ir nenumatė savininkų tarpusavio įpareigojančių susitarimų. Tokiais įpareigojančiais susitarimais Detaliojo plano sprendiniai nebuvo grindžiami. Tokių įpareigojančių susitarimų tarp savininkų nebuvimas galėtų ar turėtų būti nustatomas ir vertinamas ne pagal viešosios, o pagal privatinės teisės normas – civilinės teisės normas. Jokių tarpusavio įpareigojančių susitarimų nei buvę žemės sklypų ir statinių, nei esami savininkai dėl 2004 m. ketintos vykdyti veiklos sudarę nebuvo.

12.22.                      Teismas nusprendė, kad atsakovai neįrodė pareikšto negatorinio reikalavimo dėl statinių nugriovimo pagrįstumo, toks reikalavimą atmetė.

12.23.                      Ieškovų ieškinys šioje byloje buvo patenkintas, todėl nuspręsta, kad turi būti grąžinamos sumos, išieškotos iš ieškovų. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 buvo įvykdytas iš dalies, tai yra, iš ieškovų atsakovės AB D. S. naudai buvo išieškota po 5173 Eur ir po 31,18 Eur į valstybės biudžetą. Be to, susidarė ieškovo turėtos vykdymo išlaidos, kurios sudaro 119,50 Eur ir papildomos išlaidos 14,55 Eur, viso 134,05 Eur, ieškovės – 119,50 Eur ir papildomos išlaidos – 10,80 Eur, viso 130,30 Eur. Taigi, viso ieškovų patirta 10 610,35  Eur, kurias privaloma išieškoti iš atsakovės AB D. S. Taip pat ieškovai nurodė, jog iš jų buvo išieškota po 31,18 Eur į valstybės biudžetą bei patirtos po 0,60 Eur papildomų išlaidų, kas kiekvienam iš ieškovų sudaro po 31,78 Eur (vykdymo išlaidos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019). Šios išlaidos (be papildomų išlaidų), yra įskaitytos šio sprendimo 139 punkte ir iš atsakovų papildomai nepriteistinos, tačiau VMI įpareigotina grąžinti ieškovams Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistų ir išieškotų iš ieškovo 31,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir iš ieškovės 31,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

12.24.                      Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, atgręžiant išieškotas sumas, iš išieškotojos AB D. S. priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos – 10 610,35 Eur (ieškovui ir ieškovei nuo 5305,17 Eur), tai yra nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.25.                      Prašymo dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš VMI netenkino, nes minėta institucija vykdė teismo sprendimą ir prievolė mokėti palūkanas pagal teismo sprendimą jai nekyla.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

13.       Atsakovė AB D. S. 2023 m. kovo 27 d. apeliaciniu skundu prašo:

13.1.                      Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti kaip pareikštą teisės tokį ieškinį reikšti neturinčių asmenų (neturinčių teisinio materialinio suinteresuotumo).

13.2.                      Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei pripažinti atsakovams bendrąją dalinę nuosavybės teisę į 126,43 kv. m ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą lAlb, 37 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 311b, 89 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 411b, 5 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 51lž, 24 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 611p, 31 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 711b, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Č. – 1/3 dalį, atsakovei AB D. S. – 1/3 dalį, atsakovei UAB „K.“ – 1/6 dalį ir atsakovei UAB „A.“ – 1/6 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

13.3.                      Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog ieškovai turi teisinį materialinį suinteresuotumą ir atmetus 2 punkte išdėstytą atsakovų reikalavimą, ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13.4.                      Tenkinti atsakovų priešieškinį ir įpareigoti ieškovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (nusikelti) šiuos statinius (faktiškai išlikusias statinių dalis), esančius adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro: 1) 126,43 kv. m ploto pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą lAlb; 2) 37 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 311b; 3) 89 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 411b; 4) 5 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 511ž; 5) 24 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 611p; 6) 31 kv. m užstatyto ploto pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 711b; 7) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

13.5.                      Už teismo sprendimo nevykdymą ieškovams paskirti 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną tol, kol teismo įpareigojimas nugriauti statinius (faktiškai išlikusias statinių dalis), sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro bus visiškai įvykdytas.

13.6.                      Teismo sprendime nurodyti, kad ieškovams neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius, atsakovai AB D. S., UAB „K.“, UAB „A.“ ir A. Č. turi teisę nugriauti ieškovams priklausančius statinius (faktiškai išlikusias statinių dalis) bei sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir / ar išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, reikiamas išlaidas išieškant iš ieškovų.

13.7.                      Priteisti iš ieškovų išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsakovės AB D. S. apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais

:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos žemės sklypo savininko nuosavybės teisių perėjimo į tame sklype esančius statinius bei įrenginius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo metu prezumpcijos pagrindė ne savo, o 2020 m. birželio 16 d. ieškovų atsiliepime į atsakovų priešieškinį išdėstyta argumentacija, kurią pažodžiui perrašydamas pateikė kaip savo argumentus. Tuo tarpu dėl atsakovų kontrargumentų, patvirtinančių pagrindą taikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintą prezumpciją, nepagrįstumo visiškai nepasisakė. Toks pirmosios instancijos teismo argumentacijos stilius sukelia pagrįstų abejonių dėl to, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu siekė būti išskirtinai palankus ieškovams, t. y. priimdamas ginčijamą sprendimą, nebuvo nešališkas, kas yra vienu iš pagrindų ginčijamą sprendimą panaikinti. Atsakovės AB D. S. nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvados, jog ieškovai nagrinėjamoje byloje nuginčijo CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtiną prezumpciją, ir, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius neperėjo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjams pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius.

14.2.                      Ieškovai nagrinėjamoje byloje neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų jos ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, ir siekė ją išsaugoti.

14.3.                      Nėra abejonių, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalys žinojo ir suprato, kad pagal šių sutarčių teksto formuluotes ginčo statiniai nėra perleidimo sandorių objektas ir jie lieka kaip D. S. H. T. nuosavybė, t. y. V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ formaliai nelaikė savęs ginčo statinių savininkais. Be jokios abejonės, ir notarė A. B. 2004 m. kovo 12 d. įformino tik žemės sklypo, o ne ginčo statinių pirkimo - pardavimo sandorius, taip pat nei notarė, nei kažkuris iš žemės sklypo dalių įgijėjų 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu neatliko veiksmų dėl nuosavybės į ginčo statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre. Jeigu būtų buvę kitaip, tuomet ir ginčo statiniai būtų buvę nurodyti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartyse kaip parduodamas turtas ir klausimo dėl CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos (ne)taikymo nagrinėjamoje byloje nebūtų reikėję spręsti.

14.4.                      Esminę reikšmę sprendžiant prezumpcijos taikymo klausimą, turėjo ne 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių tekstai (lingvistinis aiškinimas) ir ta teisinė tikrovė, kurią sukūrė šių sutarčių sudarymas (tolesnis D. S. H. T. buvimas formalia ginčo statinių savininke pagal viešo registro duomenis, tik žemės sklypo pardavimas ir nuosavybės teisės į jo dalis registracija viešame registre), kuo pasirėmė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, o tikrieji sutarčių šalių ketinimai, jų elgesys prieš ir po sutarčių sudarymo, iš ko būtų galima spręsti, ar D. S. H. T. tikrai neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų jos ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, o atvirkščiai – siekė ją išsaugoti.

14.5.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu ginčijamo sprendimo 66 punkte, kad byloje nebuvo duomenų, jog D. S. H. T., sudarydama 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorius, būtų išreiškusi kokią nors valią atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, teisės į statinius nebuvo nei derybų, nei sudarytų sandorių objektas. Tačiau taip pat byloje nebuvo duomenų, jog D. S. H. T., sudarydama 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorius, būtų išreiškusi kokią nors valią išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. Pats pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 62 punkte pripažino, kad esminių naujų aplinkybių nustatyti tikrąją pačios žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. valią išsiaiškinti nepavyko, nes Lietuvos Respublikos ambasada JAV ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms 2020 m. birželio 4 d. raštu informavo, kad D. S. H. T. (duomenys neskelbtini) mirė, o mirusios D. S. H. T. teisių ir pareigų perėmėjų (paveldėtojų) teismas nenustatė, dėl ko nusprendė tikrąją D. S. H. T. valią aiškintis rašytinėje bylos medžiagoje ir į teismo posėdį atvykusių sandorių šalių ir kitų dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimais. Tačiau šią valią besiaiškindamas, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo faktiškai nebuvo suinteresuota ginčo statinių likimu ir niekuomet neveikė kaip apdairus, rūpestingas ir atidus (lot. bonus pater familias) ginčo statinių šeimininkas. Pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio įrodymo: (i) kad D. S. H. T. kaip ginčo statinių savininkė su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais būtų aptarusi ar bent jau būtų mėginusi aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais, esančiais svetimame žemės sklype, ėmusi veiksmų dėl servitutų nustatymo ir pan., nors apdairus, rūpestingas ir atidus šeimininkas po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neabejotinai būtų suvokęs, kad teisinio pagrindo naudotis ginčo statiniais nebeturi ir privalo imtis veiksmų tokiam pagrindui nustatyti; (ii) kad D. S. H. T. ar kuris nors kitas asmuo būtų gyvenęs ginčo statiniuose (bent jau deklaravęs ten gyvenamąją vietą) tiek iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po to; priešingai, nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, jog D. S. H. T. faktiškai gyveno JAV; (iii) dėl faktinio naudojimosi ginčo statiniais, pavyzdžiui, sutarčių dėl elektros energijos tiekimo į ginčo statinius, sutarčių su kitais galimais komunalinių paslaugų tiekėjais ir pan.; (iv) kad D. S. H. T. būtų remontavusi ar kitaip pagerinusi ginčo statinius tiek iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po to; (v) kad J. M. iniciatyva (jam veikiant kaip įgaliotiniui) D. S. H. T. vardu išduotas 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2 būtų neatitikęs D. S. H. T. valios.

14.6.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo duomenų, kad D. S. H. T. buvo žinoma, jog J. M., kaip įgaliotinis, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statinių nugriovimo, tačiau notarė A. B. savo parodymuose patvirtino, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu jai buvo parodytas 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2. Atsižvelgiant į tai, yra didesnė tikimybė, jog D. S. H. T., asmeniškai dalyvavusiai sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis, taip pat turėjo būti žinoma apie 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo nugriauti statinį Nr. 2 išdavimo faktą.

14.7.                      Taigi, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio įrodymo, kad D. S. H. T., atvykusi į Lietuvą iš JAV ir 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis sudariusi asmeniškai, po šių sutarčių sudarymo būtų atlikusi nors kokį veiksmą, kuris patvirtintų jos valią išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. Tokios D. S. H. T. valios taip pat neįrodo nei ginčijamame sprendime aptariamas 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo J. M. dėl žemės sklype esančio gyvenamojo namo pardavimo išdavimo faktas, nei pats 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas. Akivaizdu, kad D. S. H. T. 2004 m. balandžio 15 d. išduotas įgaliojimas, kuriuo, beje, J. M. buvo suteikti įgaliojimai parduoti tik gyvenamąjį namą, o ne visus ginčo statinius, faktiškai yra ne D. S. H. T. tikrosios valios išraiškos forma, o sudėtinė 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties dalis.

14.8.                      Taip pat atkreiptinas dėmesys į ne tik visiškai nepagrįstus, tačiau ir itin prieštaringus argumentus dėl „tikrosios“ D. S. H. T. valios, išdėstytus ginčijamo sprendimo 68 punkte. Esą dėl to, jog D. S. H. T. teisę į žemės sklypą ir ginčo statinius ant jo buvo įgijusi atskirais sandoriais (teisę į žemę įgijo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atkurtų nuosavybės teisių pagrindu (kas nėra sandoris), o teisę į statinius – 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu), ji išdavė skirtingus įgaliojimus tam pačiam įgaliotiniui dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo (2004 m. sausio 16 d.) bei dėl statinių pardavimo (2004 m. balandžio 15 d.), todėl šių nekilnojamojo turto objektų realizavimas skirtingais sandoriais esą patvirtino tikrąją D. S. H. T. valią sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių), pirkimo - pardavimo sandorius realizuoti nuosavybės teisę išimtinai tik į žemės sklypą, tačiau ne į jame esančius ginčo statinius. Tokios D. S. H. T. valios buvimo tikimybę, pirmiausia, paneigia tai, jog nepaisant skirtingų nuosavybės teisių įgijimo į žemės sklypą ir ginčo statinius pagrindų, žemės sklypas ir ginčo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buvo vientisas objektas– sodyba. Todėl valios buvimas vientisą objektą parduoti skirtingais sandoriais, t. y. atskirai žemės sklypą, ir atskirai statinius, ir dar skirtingiems pirkėjams, yra labai mažai tikėtinas. Kita vertus, jei tokia D. S. H. T. valia ir būtų buvusi, ji aiškiai prieštaravo CK 6.394 straipsnio l ir 2 dalyse įtvirtinam teisiniam reguliavimui, t. y. imperatyviam reikalavimui pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą perduoti ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Taigi, D. S. H. T. valią sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių), pirkimo - pardavimo sandorius realizuoti nuosavybės teisę išimtinai tik į žemės sklypą, aiškiai paneigia faktas, jog ji su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais. Kadangi po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo D. S. H. T. pagrindo naudotis ginčo statiniais nebeturėjo, atitinkamai, tai reiškia, kad ji negalėjo ir turėti išankstinės, t. y. iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo susiformavusios valios ginčo statinius realizuoti atskirai nuo žemės sklypo.

14.9.                      Šie argumentai dar kartą patvirtina išvadą, jog 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas ir 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo J. M. dėl gyvenamojo namo pardavimo išdavimas yra ne išankstinė D. S. H. T. valios išraiškos realizuoti ginčo statinius atskirai nuo žemės sklypo forma (juolab, kad ir 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimas išduotas vėliau nei sudaryti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandoriai), o tos teisinės tikrovės, kurią sukūrė būtent 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymas, pasekmės bei tuometinių žemės sklypo bendraturčių mėginimas išspręsti susidariusią situaciją ir iki žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo perimti statinius savo nuosavybėn.

14.10.                      Aptariamu atveju sutiktina su argumentu, kad 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimu J. M. tiesiogiai nebuvo suteikta teisė kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo nugriauti ginčo statinius išdavimo, tačiau lygiai taip pat 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimu J. M. nebuvo suteikta teisė parduoti visus ginčo statinius, o tik gyvenamąjį namą. Taigi, tiek gaudamas 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimą nugriauti statinį Nr. 2, tiek sudarydamas 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį dėl visų ginčo statinių pardavimo A. I., įgaliotinis J. M. veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus (ultra vires), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo traktuoti 2004 m. sausio 16 d. ir 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimų pagrindu įgaliotinio atliktus veiksmus skirtingai, t. y. kaip veikimą prieš D. S. H. T. valią jai nežinant (2004 m. sausio 16 d. įgaliojimo atveju) ir kaip tikrosios D. S. H. T. valios realizavimą jai žinant (2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo atveju). Galbūt D. S. H. T. ir buvo nežinoma, jog 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimo pagrindu įgaliotinis J. M. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statinių nugriovimo, tačiau taip pat galėjo būti nežinoma ir apie 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, nes analogiškai, jokių duomenų ir įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių D. S. H. T. žinojimą apie šią sutartį, nagrinėjamoje byloje nebuvo.

14.11.                      Be to, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nutylėjo faktą, kad 2004 m. sausio 16 d. D. S. H. T. išduotame įgaliojime, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliotiniui J. M. buvo pavesta ne tik valdyti ir tvarkyti jai privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Palangos mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauti ją visose įstaigose, įmonėse, bendrovėse, organizacijose, bet ir būti planavimo organizatoriumi rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, gaunant leidimą statybai. Taigi, D. S. H. T. dar iki žemės sklypo pardavimo ir detaliojo plano ruošimo proceso pradžios buvo išreiškusi savo valią dėl to, jog būtų pradėtas detaliojo plano ruošimo procesas ir netgi gautas leidimas statybai. Tai reiškia, jog dar iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo D. S. H. T. suprato, žinojo ir netgi išreiškė savo valią, kad pagal ketinamo ruošti jai priklausančio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius vietoje senųjų ginčo statinių būtų statomi nauji statiniai.

14.12.                      Tuo tarpu tikimybę, jog D. S. H. T. nežinojo apie 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, sustiprina įrodymų dėl ginčo statinių kainos sumokėjimo nebuvimas ir sutartį pasirašiusių asmenų apsiribojimas šios sutarties 5 punkto nuostata, kad ginčo statinių kainą pirkėjas (A. I.) sumokėjo pardavėjai (D. S. H. T.) iki pasirašant šią sutartį.

14.13.                      Išdėstyti argumentai ne tik patvirtina labiau tikėtiną D. S. H. T. nežinojimą apie 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą ir šios sutarties fiktyvumą, tačiau ir aiškiai paneigia ginčijamo sprendimo 69-70 punktuose išdėstytus pirmosios instancijos teismo argumentus esą J. M. paaiškinimai dėl to, kad jis tarpininkavo parduodant ginčo statinius nežinodamas apie sutarties sudarymo tikslą, patvirtina „statinių savininkės valią gauti pinigus ne tik už žemės sklypą, bet ir už statinius“, ir pirmosios instancijos teismo konstatuotą faktą, esą A. I. už ginčo statinius sumokėjo gerokai daugiau, nei už žemės sklypą. Galiausiai, net jei kažkokia forma pasitvirtintų kainos sumokėjimo už ginčo statinius faktas, kainos dydis 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo – pardavimo sutartyje niekaip negali patvirtinti to, jog po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo D. S. H. T. neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų jos ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, o atvirkščiai – siekė ją išsaugoti.

14.14.                      Apeliantei iš išdėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių matyti, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tvirtinti esant labiau tikėtina tai, jog D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neatliko valinių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti jos ketinimus išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. Vienintelis realus ir užfiksuotas po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo D. S. H. T. atliktas veiksmas yra 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo J. M. išdavimas, tačiau, vertinant šį veiksmą visų aplinkybių kontekste, įrodinėjime civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas labiau lemia išvadą dėl D. S. H. T. valios išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius nebuvimo nei sudaro pagrindą konstatuoti tokią jos valią buvus.

14.15.                      Ginčijamo sprendimo 65, 71 ir 73 punktuose pirmosios instancijos teismas pasirėmė ieškovų argumentais ir jų išvada, kad pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsigiję V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ neturėjo ketinimų ir lūkesčių įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius, neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į šiuos statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre, jokie šalių susitarimai, ketinimai ir lūkesčiai dėl ginčo statinių griovimo ar negriovimo nedarė įtakos ir nesąlygojo 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo. Šie pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime panaudoti ieškovų argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pirma, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalys žinojo ir suprato, jog pagal šių sutarčių teksto formuluotes ginčo statiniai nėra perleidimo sandorių objektas ir formaliai lieka D. S. H. T. nuosavybe, t. y. V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ formaliai nelaikė savęs ginčo statinių savininkais. Todėl visiškai suprantama, kad dėl to jie neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į šiuos statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre ir veikė toje teisinėje tikrovėje, kuri susidarė pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių raidę.

14.16.                      Esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, kad tiek po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, niekas nepasikeitė, t. y. ginčo statiniais nebuvo naudojamasi ir jie nebuvo eksploatuojami iki šių sandorių sudarymo, lygiai taip pat jie nebuvo pradėti eksploatuoti ar naudoti po jų sudarymo. Taigi, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalims ir vėliau ginčo statinius formaliai įsigijusiam trečiajam asmeniui A. I. neturėjo jokios reikšmės, kieno vardu ginčo statiniai liks įregistruoti viešame registre, t. y. kas liks formaliu šių statinių savininku. Tai rodo, kad nė vienas iš šių asmenų nebuvo suinteresuoti ginčo statinių likimu.

14.17.                      Nors A. I. ir įsigijo ginčo statinius pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad A. I. po šios sutarties sudarymo niekuomet neveikė kaip apdairus, rūpestingas ir atidus (lot. bonus pater familias) ginčo statinių šeimininkas, kadangi: (i) su kitais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė ir net nemėgino aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis ginčo statiniais, išdėsčiusiais per visą žemės sklypą, nors buvo tik 1/6 idealiosios žemės sklypo dalies savininkas, o nuo 2005 m. kovo 3 d. – nebebuvo ir šios dalies savininku, nors apdairus, rūpestingas ir atidus šeimininkas, įsigijęs ginčo statinius, neabejotinai būtų suvokęs, kad teisinio pagrindo naudotis ginčo statiniais neturi ir privalo imtis veiksmų tokiam pagrindui nustatyti; (ii) negyveno ginčo statiniuose (net nedeklaravo ten gyvenamosios vietos), nevystė jokio verslo, kaip teigė savo 2016 m. balandžio 28 d. atsiliepime į ieškinį, nesinaudojo ginčo statiniais, nesudarė sutarčių dėl elektros energijos tiekimo į ginčo statinius, sutarčių su kitais galimais komunalinių paslaugų tiekėjais ir pan., neremontavo ir niekaip kitaip nepagerino ginčo statinių – priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo statinių būklė tik blogėjo; (iii) sudaręs 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, A. I. Nekilnojamojo turto registre neįregistravo savo nuosavybės teisės į ginčo statinius.

14.18.                      Taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neįvertino akivaizdaus fakto, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalių, A. I. ir trečiojo asmens J. M. kaip visų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių įgaliotinio, valia buvo nukreipta siekiant šio žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, t. y. visi šie asmenys buvo suinteresuoti, kad žemės sklypas būtų sudalintas į šešis savarankiškus sklypus, atsirastų galimybė statyti naujus statinius kiekviename iš šių sklypų, o senieji ginčo statiniai būtų nugriauti. kadangi: (i) 2004 m. sausio 16 d. D. S. H. T. išduotame įgaliojime, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliotiniui J. M. buvo pavesta būti planavimo organizatoriumi, rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, gaunant leidimą statybai, t. y. dar iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo D. S. H. T. suprato, žinojo ir netgi išreiškė savo valią, kad pagal ketinamo ruošti jai priklausančio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius vietoje senųjų ginčo statinių būtų statomi nauji statiniai; (ii) pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis 0,6851 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ įsigijo tokiomis proporcijomis (0,1695 ha, 0,2060 ha ir 0,3096 ha), kad po žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo taptų, atitinkamai, vieno, dviejų ir trijų naujai suformuotų žemės sklypų savininkais.

14.19.                      Dėl šių priežasčių nėra abejonių dėl to, jog visų tuometinių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bendraturčių, įskaitant ir patį formalų ginčo statinių savininką A. I., valia ir veiksmais buvo nuspręsta dėl ginčo statinių teisinio statuso – Palangos miesto savivaldybės tarybai 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, ginčo statiniai numatyti kaip griautini. Akivaizdu, kad tokia buvo tuometinių šio žemės sklypo savininkų ir formalaus ginčo statinių savininko A. I. valia ir susitarimas, kadangi tokio susitarimo nesant, detalusis planas nebūtų buvęs patvirtintas, o jei būtų buvęs patvirtintas, tuomet būtų buvęs ginčijamas teisme.

14.20.                      Taigi, galbūt pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsigiję V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ ir neturėjo ketinimų ir lūkesčių įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius, taip pat tokio lūkesčio tikriausiai neturėjo ir pagal 2004 m. balandžio 15 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį 0,1000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį įsigijęs trečiasis asmuo A. I., tačiau dalyvaudami šio žemės sklypo detaliojo plano ruošimo ir tvirtinimo procese žemės sklypo bendraturčiai visi kartu bendru sutarimu sprendė ir dėl ginčo statinių likimo. t. y. elgėsi kaip faktiniai tiek žemės sklypo, tiek ginčo statinių savininkai.

14.21.                      Išdėstyti argumentai ir faktinės aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, jog 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis buvo tik formalus ginčo statinių perleidimas, inicijuotas ir įvykdytas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ruošime dalyvavusių asmenų – A. I. ir J. M., kurie buvo suinteresuoti galutiniu šio proceso rezultatu, t. y. šio detaliojo plano patvirtinimu teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo A. I. tik formaliai tapo ginčo statinių savininku detaliojo planavimo procese, t. y. nepirko ginčo statinių „su tikslu plėtoti verslą“, kadangi įsigijus šiuos statinius, išsidėsčiusius visame žemės sklype, tačiau turint tik 1/6 idealiąją dalį žemės sklypo, ,,plėtoti verslą“ paprasčiausiai nebuvo jokių galimybių. Akivaizdu, jog pagrindinis 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių ir po jų sekusių sandorių objektas ir tikroji investicija buvo būtent žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (atitinkamos jo dalys, kurių plotas buvo išskaičiuotas pagal būsimo detaliojo plano sprendinius), bei šio žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas.

14.22.                      Taigi, iš išdėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių matyti, jog V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir A. I. kaip vėlesnių žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčių veiksmai pagal tikimybių pusiausvyros principą labiau leido juos visus kartu nei išskirtinai D. S. H. T. ar A. I. laikyti faktiniais ginčo statinių savininkais, kurie dalyvaudami ruošiant ir tvirtinant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nulėmė ne tik šio žemės sklypo, tačiau ir ginčo statinių teisinį statusą bei likimą.

14.23.                      Dėl CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo ir ginčo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas), nagrinėjamoje byloje buvo labiau tikėtina, kad D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neatliko valinių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti jos ketinimus išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius, dėl ko, skirtingai nei ginčijamame sprendime, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtiną prezumpciją ir laikyti, jog nuosavybės teisė į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams – V. A., S. A. M. ir UAB „T.“. Atitinkamai, ši aplinkybė buvo pakankamas ir akivaizdus pagrindas teismui ex officio (savo iniciatyva, nepaisant to, jog buvo pareikštas ir atitinkamas atsakovų reikalavimas) pripažinti niekiniais: (i) 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl netinkamos sandorio šalies (CK 1.78 straipsnio l dalis, 6.305 straipsnio l dalis); (ii) 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl skolininkui vykdymo procese nepriklausiusio turto realizavimo (CPK 602 straipsnio l dalies l punktas), taip pat dėl to, jog pagal bendrąjį teisės principą teisė iš neteisės atsirasti negali (injuria ius non oritur), kas reiškia, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas kaip išvestinis sandoris ir neteisėto pirminio sandorio pasekmė negali sukurti teisėtų padarinių ir vien dėl to negali būti paliktas galiojančiu.

14.24.                      Dėl ieškinio senaties termino 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti, atsakovė AB D. S. nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti yra neprasidėjęs, kadangi tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje bus išspręsti klausimai dėl CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo ir nuosavybės teisės į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams – V. A., S. A. M. ir UAB „T.“.

14.25.                      Ginčijamo sprendimo 108-116 punktuose pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės neišdėstė nė vieno savo argumento dėl ko, pirmosios instancijos teismo nuomone, nebuvo nei pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti, nei vertinti šį aktą kaip neteisėtą.

14.26.                      Kaip minėta, atsakovė AB D. S. prašymą dėl ieškinio senaties termino 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti atnaujinimo pateikė tik dėl to, kad: (1) nuo priešieškinio reikalavimų ieškinio senaties termino suėjimu gynėsi ieškovai ir antstolė R. V.; (2) jei pirmosios instancijos teismas, pritaikęs CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir nustatęs, jog nuosavybės teisės į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams, galėjo nesutikti su anksčiau išdėstyta atsakovės AB D. S. pozicija, kad ieškinio senaties terminas nėra prasidėjęs. Akivaizdu, kad tokiu atveju CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą turėjo būti atnaujintas kaip praleistas dėl šių svarbių priežasčių.

14.27.                      Dėl restitucijos taikymo, jei teismas nustatytų, jog pritaikius CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, nuosavybės teisė į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo žemės sklypo pirkėjams – V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ bei dėl to 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pripažintų niekiniais, tai reikštų, jog trečiasis asmuo A. I. ir ieškovai niekuomet nebuvo tapę ginčo statinių savininkais, dėl ko restitucija ginčo statinių atžvilgiu yra netaikytina.

14.28.                      Ginčo statinių kainos sumokėjimas pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį grindžiamas tik šios sutarties 5 punktu, kuriame nurodoma, kad ginčo statinių kainą pirkėjas (A. I.) sumokėjo pardavėjai (D. S. H. T.) iki pasirašant šią sutartį. Atsakovės AB D. S. vertinimu, ši nuostata yra nepakankamas pagrindas konstatuoti atsiskaitymo pagal šią sutartį faktą. 

14.29.                      Restitucija taip pat nėra taikytina ir dėl ieškovų sumokėtos ginčo statinių kainos pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nes ginčo statinių pardavimas vyko vykdymo procese ir iš pardavimo gautos lėšos buvo paskirstytos A. I. kreditoriams (išieškotojams vykdymo procese) bei vykdymo išlaidoms padengti.

14.30.                      Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovų bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu žemės sklypų, detaliojo plano pagrindu suformuotų iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkais yra atsakovai, apeliacinės instancijos teismui priėmus priešingą sprendimą, nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo, ir pripažinus niekiniais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei siekiant išnagrinėti ginčą iš esmės, nagrinėjamoje byloje taip pat turėtų būti nustatyta. kas ginčo statinių savininkais yra šiuo metu.

14.31.                      Atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo grindžiamas CK 1.138 straipsnio l dalimi, kurioje numatyta, kad civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatyme nustatytais būdais, be kita ko, jas pripažindamas. Taigi, šis reikalavimas nebuvo vindikacinis. 

14.32.                      Atsakovų lūkestis dėl ginčo statinių nugriovimo ar pašalinimo iš jiems priklausančių žemės sklypų, taip pat priešieškinyje suformuluotas alternatyvus reikalavimas dėl ieškovų įpareigojimo ginčo statinius nugriauti, niekaip nepaneigia atsakovų reikalavimo dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo pagrįstumo tuo atveju, jei teismas taikytų CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpciją, nustatytų, jog nuosavybės teisės į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo šio žemės sklypo pirkėjams, bei 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažintų niekiniais.

14.33.                      Atsakovai reikalauja pripažinti jiems nuosavybės teisę į ginčo statinius ne dėl to, jog staiga jiems kilo lūkesčiai įgyti nuosavybės teisę į ginčo statinius, o dėl to, jog teismui pripažinus 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. gegužės 13 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą niekiniais, ir neišsprendus nuosavybės į ginčo statinius klausimo, ginčas nagrinėjamoje byloje nebūtų išspręstas iš esmės – klausimas, kas šiuo metu yra ginčo statinių savininkai liktų atviras. Pripažinus atsakovų nuosavybės teisę į ginčo statinius, jie įgytų pagrindą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šiuos statinius savo vardu, atitinkamai, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo priežiūros ir statybos inspekciją dėl leidimo šiuos statinius nugriauti išdavimo, o nugriovus faktiškai išlikusią pastato - gyvenamojo namo dalį, išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro.

14.34.                      Dėl ieškovų materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl servitutų nustatymo.

14.35.                      Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendęs. jog D. S. H. T. išsaugojo nuosavybės teises į ginčo statinius. visiškai nesiaiškino, kokias teises ji turėjo (išsaugojo) į žemės sklypą po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo, ir, kokias teises į šį žemės sklypą jį galėjo perleisti pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį A. I. kartu su ginčo statiniais. Nagrinėjamoje byloje net nebuvo ginčo dėl to, kad D. S. H. T. kaip ginčo statinių savininkė su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė ir net nemėgino aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais, esančiais svetimame žemės sklype. Tai sudaro pagrindą teigti, jog net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. H. T. išsaugojo nuosavybės teises į ginčo statinius, D. S. H. T. neturėjo (neišsaugojo) jokių teisių į žemės sklypą.

14.36.                      CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad net ir likdama ginčo statinių D. S. H. T. neturėjo (neišsaugojo) jokių teisių į žemės sklypą, vadinasi jokių teisių į šį sklypą neįgijo ir pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį šiuos statinius įsigijęs trečiasis asmuo A. I.

14.37.                      Trečiasis asmuo A. I. per visą buvimo ginčo statinių savininku laikotarpį su žemės sklypo bendraturčiais, o vėliau – su naujai suformuotų žemės sklypų savininkais, neaptarė ir nemėgino aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis formaliai jam nuosavybės teise priklausančiais ginčo statiniais. Vadinasi, būdamas ginčo statinių savininku trečiasis asmuo neperėmė ir naujai neįgijo jokių teisių į žemės sklypą. Taigi jokių teisių į šį sklypą ir/ar šio sklypo pagrindu naujai suformuotus žemės sklypus negalėjo įgyti ir ieškovai, įsigiję ginčo statinius pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Maža to, pagal šį aktą ieškovai įgijo ne nuosavybės teisę į ginčo statinius, į „turtines teises“ į juos.

14.38.                      Atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose yra ieškovams priklausantys ginčo statiniai, ir, kuriuose ieškovai prašė nustatyti servitutus, galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Pagal šio detaliojo plano sprendinius iš esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sąskaita (0,6851 ha) buvo suformuoti šeši žemės sklypai, sklype esantis avarinės būklės gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai numatyti demontuoti, o visuose sklypuose numatyta gyvenamųjų namų statyba. Pagal planuojamos teritorijos vystymo ir tvarkymo koncepciją kiekviename iš suplanuotų žemės sklypų numatyta dviejų aukštų su mansarda gyvenamųjų namų bei vieno aukšto blokuojamų garažų statyba (rengiant vieną techninį projektą). Visi išdėstyti detaliojo plano sprendiniai taip pat aiškiai matyti ir grafinėje detaliojo plano dalyje. Todėl įsigiję ginčo statinius, ieškovai neturėjo jokio pagrindo tikėtis įgyti teisių daugiau nei jų turėjo ankstesnis statinių savininkas trečiasis asmuo A. I., t. y. faktiškai ieškovai įsigijo statinius nusigriovimui. Analogiškai, ieškovai neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad įsigytus statinius jie galėtų naudoti ir įgyvendinti savo nuosavybės teisę kitokiu būdu nei yra numatyta galiojančiame teritorijos detaliajame plane. Tik tuo atveju, jei būtų pakeistas minėtas detalusis planas ir nustatyti ieškovams priklausančių statinių atstatymą ar rekonstrukciją numatantys sprendiniai, tuomet ieškovų nuosavybės teisės turinys pasikeistų ir galbūt atsirastų ir pagrindas nustatyti servitutus dėl naudojimosi ginčo statiniais.

14.39.                      Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nustatyti servitutus. Teismas ginčijamu sprendimu atsakovų sklypuose nustatė ieškovų pageidaujamos apimties „statinių“ ir kelio servitutus visiems ginčo statiniams eksploatuoti. Šios ginčijamos sprendimo dalies argumentai pažodžiui perrašyti (nukopijuoti) iš anksčiau nagrinėjamoje byloje priimto ieškovams palankaus Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 ir ieškovų 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieškinio. Aptariamu atveju ginčijamo sprendimo 75, 76, 80, 84, 85, 86, 87 ir 88 punktai idealiai sutampa su Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 9 psl. antrąja ir trečiąja pastraipomis, 10 psl. pirmąja pastraipa, 10 psl. antrosios pastraipos antruoju ir trečiuoju sakiniais, 10 psl. trečiosios pastraipos pirmuoju, antruoju, penktuoju ir šeštuoju sakiniais, 10 psl. ketvirtosios pastraipos pirmuoju ir antruoju sakiniais, 11 psl. pirmąja pastraipa ir antrosios pastraipos pirmuoju, antruoju, ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju sakiniais. Tuo tarpu ginčijamo sprendimo 77, 78, 79, 82 ir 83 punktai idealiai sutampa su argumentais iš ieškovų 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieškinio 3 psl. paskutiniosios pastraipos ir 4 psl. pirmosios - ketvirtosios pastraipų,<..> tai sudaro pagrindą tokią pirmosios instancijos teismo „argumentaciją“ vertinti kaip visiškai nepagrįstą, tačiau ir verčia abejoti šio teismo nešališkumu. Atsakovės AB D. S. nuomone, net ir pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ieškovai turi teisinį materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl servitutų ginčo statiniams naudoti nustatymo, taip pat, kad D. S. H. T. turėjo, o A. I. ir ieškovai atitinkamai galėjo įgyti vienokios ar kitokios apimties teisę naudotis atsakovams priklausančiais žemės sklypais, kas hipotetiškai būtų pagrindu tenkinti ieškovų reikalavimą dėl servitutų nustatymo, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį ir nustatyti servitutus ginčo statiniams naudoti atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose.

14.40.                      Dėl servitutų nustatymo ieškovų naudai galimybės kaip tokios.

Atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose yra ieškovams formaliai priklausantys ginčo statiniai, ir kuriuose ieškovai prašė nustatyti servitutus, galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtintas žemės sklypo, detalusis planas, ir, kaip matyti iš detaliojo plano aiškinamojo rašto, šiuo metu galioja atitinkami detaliojo plano sprendiniai. Nepaisant to, jog sprendiniai dėl esamų ginčo statinių nugriovimo ir būsimų statinių statybos nebuvo iki šiol įgyvendinti, tai niekaip nepakeitė išdėstyto teisinio reguliavimo taikymo. Taigi, iš bylos šalims privalomų sprendinių matyti, kad pirmosios instancijos teismo ieškovų naudai nustatyti servitutai aiškiai prieštarauja šio detaliojo plano sprendiniams, o jų nustatymas iš viso paneigia detaliojo plano esmę ir tikslą. Tačiau nepaisant to, jog teismas, nustatydamas servitutus, turi teisę tam tikrose ribose nukrypti nuo galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (ar siūlymų dėl servitutų nustatymo), jis negali nustatyti detaliojo plano sprendiniams kardinaliai priešingų servitutų, nes tokiu būdu nebetenka prasmės pats teritorijų planavimo procesas, paneigiami šio planavimo tikslai bei detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų teisėti lūkesčiai dėl suplanuotos teritorijos tolesnio vystymo galimybių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatydamas servitutus ieškovų naudai, ne tik neatsižvelgė į Detaliojo plano sprendinius, bet iš viso juos paneigė bei padarė nebeįmanomą jų realizavimą. Patenkinęs ieškovų ieškinį ir šiuos servitutus nustatęs, pirmosios instancijos teismas, faktiškai pakeitė minėto detaliojo plano sprendinius ir tokiu būdu ginčijamu sprendimu išėjo už savo kompetencijos ribų. 

14.41.                      Dėl servitutų nustatymo ieškovų naudai sąlygų nebuvimo. Servitutas negali būti nustatomas tuo atveju, jei objektyvai nėra paties viešpataujančio daikto, nors pats daiktas tebėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat tuo atveju, jei viešpataujantis daiktas egzistuoja, tačiau jis negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Ginčo statiniai tebėra registruoti viešame registre, nes juos išregistruoti ar kitaip pakeisti jų teisinį statusą viešame registre gali tik tas asmuo, kuris viešame registre yra nurodytas kaip šių statinių savininkas. Tačiau, skirtingai, nei nurodyta ginčijamo sprendimo 82 punkte, ginčų statinių registracijos viešame registre faktas niekaip negali patvirtinti ar paneigti faktinio šių statinių (ne)egzistavimo.

14.42.                      Atsakovės AB D. S. nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad galimybės naudoti ginčo statinius pagal jų tiesioginę paskirtį nėra – dar 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. UAB „Krivita“ atliktos ekspertizės akte užfiksuota, jog faktiškai tuo metu tebestovėję pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepritaikyti naudoti pagal numatytąją pagrindinę tikslinę paskirtį. Likusiųjų ginčo statinių buvo likę tik pamatai, o vieno – nelikę ir pamatų, kas taip pat sudaro pagrindą vienareikšmiškai teigti, kad pagal numatytą pagrindinę tikslinę paskirtį jų taip pat buvo neįmanoma naudoti. 

14.43.                      Ieškovai neruošė jokių jiems nuosavybės teise priklausančių statinių rekonstrukcijai reikiamų dokumentų ir / ar minėtų statinių rekonstrukcijos projektų, nesikreipė į įgaliotas valstybės institucijas dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo / išdavimo, nagrinėjamoje byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, dėl ko yra nesuprantama, kaip ir kuo remdamasis tokias aplinkybes ginčijamo sprendimo 79 punkte nustatė pirmosios instancijos teismas. Tiesa, į bylą yra pateiktas teismo minimas 2016 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad esamų pastatų rekonstrukcijos darbai galimi tik gavus žemės sklypų, į kuriuos patenka minimi pastatai, savininkų sutikimus, tačiau ne šis Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, o galiojančio teisinio reguliavimo bei teritorijų planavimo dokumentų analizė gali būti pagrindu daryti išvadą, ar egzistuoja ginčo statinių (jų konstrukcinių dalių) atstatymo, rekonstrukcijos ar remonto galimybė ar ne. 

14.44.                      Dėl nustatytų servitutų apimties ir atlygintinumo. Ginčijamoje sprendimo dalyje dėl servitutų atlygintinumo ir kompensacijos dydžio nustatymo taip pat pažodžiui perrašyti (nukopijuoti) argumentai iš anksčiau nagrinėjamoje byloje priimto ieškovams palankaus Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 ir ieškovų 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieškinio. Tuo atveju, jei būtų pagrindas servitutus nustatyti, pats jų nustatymas pagal ieškovų pateiktą servitutų planą (schemą) ir apskaičiuotas kompensacijas yra ydingas ir nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Darant prielaidą, kad nėra prieštaravimo galiojančio detaliojo plano sprendiniams ir ieškovams priklausantys statiniai egzistuoja faktiškai, pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su ginčo statinių tiksline paskirtimi, ar šie pastatai ir statiniai gali būti naudojami atskirai, ar jie savo funkcine paskirtimi yra susiję taip, kad sudaro vientisą objektą, taip pat pastatų išsidėstymą žemės sklypuose, į kuriuos prašomas nustatyti servitutas, ir šių aplinkybių pagrindu spręsti, kokia apimtimi tinkintini ieškovų reikalavimai. 

14.45.                      Pirmosios instancijos teismui nustačius servitutus tokiomis ribomis, kokiomis pageidavo ieškovai, atsakovai iš viso nebeturi jokių galimybių naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, nors ieškinyje buvo mėginama sukurti iliuziją, jog ieškovai tik labai simboliškai siekia apriboti atsakovų nuosavybės teisę. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismo nustatyti servitutai aiškiai neatitinka minimalaus savininko teisių ribojimo principo ir faktiškai suteikia teisę ieškovams visa apimtimi naudotis visais ieškinyje nurodytais žemės sklypais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nes šių servitutų faktinis rezultatas yra senojo sodybinio užstatymo, buvusio iki žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano patvirtinimo, atkūrimas. Taip pat dėl šių „minimalių“ ieškovų naudai nustatytų servitutų atsakovai nebeturės jokių galimybių įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių.

14.46.                      Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovus nugriauti ginčo statinius. 

Pasisakant dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovus nugriauti ginčo statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro, pažymėtina, jog šis reikalavimas buvo pareikštas, visų pirma, dėl to, kad atsakovų vertinimu, net ir nustačius, kad ieškovai turi teisinį materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl servitutų ginčo statiniams naudoti nustatymo, taip pat, kad D. S. H. T. turėjo, o A. I. ir ieškovai galėjo įgyti vienokios ar kitokios apimties teisę naudotis atsakovams priklausančiais žemės sklypais, nagrinėjamoje byloje vis tiek nebuvo pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį ir nustatyti servitutus ginčo statiniams naudoti atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Servitutų nustatymas ginčo statiniams eksploatuoti teismo keliu buvo vienintelė ieškovų galimybė susikurti teisėtą ginčo statinių buvimo atsakovų žemės sklypuose pagrindą. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų ieškinį ir nustatė servitutus ginčo statiniams eksploatuoti, reiškia, jog tokiu būdu buvo sukurtas teisėtas pagrindas ginčo statiniams ir toliau likti atsakovų žemės sklypuose. Jei apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, jog ieškovų ieškinio reikalavimai dėl servitutų nustatymo buvo nepagristi dėl sąlygų šiems servitutams nustatyti nebuvimo (nenustačius objektyvaus būtinumo sąlygos; nustačius, jog pažeidžiamas minimalaus savininko teisių ribojimo principas; nustačius, jog servitutų nustatymas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir pan.), tai yra tiesioginis pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimus dėl jų nuosavybės teisės gynimo ir ieškovų įpareigojimo ginčo statinius nugriauti. Akivaizdu, kad ginčo statinių buvimas atsakovų žemės sklypuose be teisėto pagrindo riboja atsakovų, kaip žemės sklypų, esančių nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teises: nugriauti šių statinių savarankiškai be teismo įpareigojimo atsakovai negali, o tol, kol šie statiniai nenugriauti, atsakovai neturi galimybės realizuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių ir pradėti naujų statinių statybos. Dėl šių priežasčių toks atsakovų nuosavybės teisės pažeidimas šalintinas įpareigojant ieškovus ginčo statinius nugriauti (CK 4.98 straipsnis).

14.47.                      Nepaisant to, jog detaliųjų planų sprendiniai ieškovams ir atsakovams yra privalomi, tačiau nesant numatyto konkretaus termino ir / ar šalių prievolių dėl sprendinių įgyvendinimo, nėra ir galimybės priversti konkrečius asmenis įvykdyti detaliojo plano sprendinius. Atsakovų negatorinio reikalavimo dėl jų nuosavybės teisės i žemės sklypus gynimo ir ieškovų įpareigojimo ginčo statinius nugriauti tenkinimas sutampa su žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių vykdymu. Teismo įpareigojimas ieškovams nugriauti (nusikelti) ant atsakovų žemės sklypų išsidėsčiusius ginčo statinius per tam tikrą terminą ne tik apgintų pažeistas atsakovų nuosavybės teises, bet tuo pačiu sudarytų sąlygas realizuoti (įgyvendinti) Detaliojo plano sprendinius, kas be atsakovų nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo ir atitinkamo teismo įpareigojimo dėl ginčo statinių nugriovimo būtų neįmanoma.

14.48.                      Įpareigojimas nugriauti ginčo statinius ieškovų interesų nepažeistų, kadangi tuo metu, kai buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimas ir patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, trečiasis asmuo A. I. buvo tiek šio sklypo bendraturčiu, tiek formaliu ginčo statinių savininku, tačiau jokių prieštaravimų dėl detaliojo plano sprendinių nereiškė, taip pat teismui neskundė ir paties Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimo.

14.49.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų ir dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisdamas visą ieškovų prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą visiškai nesigilino ir niekaip neatsižvelgė į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus bei apsiribojo deklaratyvia fraze esą ieškovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos už jiems suteiktas advokato atstovavimo paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįstos. Atsakovės AB D. S. vertinimu, net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškovų prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus.

14.50.                      Atsakovė AB D. S. neneigia to, jog ieškovų ieškinio patenkinimo ir atsakovų priešieškinio atmetimo atveju yra pagrindas atgręžti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 įvykdymą toje dalyje, pagal kurią ieškovų buvo priteista po 5173 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės AB D. S. naudai, ir kurias atsakovė AB D. S. gavo, tačiau nesutinka, kad teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju iš atsakovės AB D. S. papildomai turėtų būti priteisiamos ieškovų apmokėtos būtinosios išlaidos antstoliui, taip pat nuo atgręžiamos sumos priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo ieškovų kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme (2019 m. (duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CPK 373 straipsnyje yra aiškiai nurodoma, kad teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos, CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Jokios kitos sumos, kurios turėtų grąžintos ar sumokėtos papildomai CPK 373 straipsnyje nėra numatytos. CPK 760 straipsnio 2 dalyje nurodoma apie teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu. Taigi ieškovų apmokėtos būtinosios išlaidos antstoliui, taip pat nuo atgręžiamos sumos priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo ieškovų kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ginčijamu sprendimu iš atsakovės AB D. S. buvo priteistos be pagrindo.

15.       Atsakovės UAB „A.“, UAB „K.“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas, atsakovų priešieškinis atmestas, ir priimti naują teismo sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, atsakovų priešieškinį tenkinti; 3) priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovių UAB „A.“ ir UAB „K.“ naudai visas atsakovų UAB „A.“ ir UAB „K.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Tinkamas šios bylos išnagrinėjimas yra galimas tik atlikus išsamią bylos faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų analizę. Ginčo teisiniai santykiai susiklostė nuo 2004 m. Dėl visų šių aplinkybių į bylą pateiktų įrodymų apimtis yra didelė ir juose yra daug reikšmingų detalių, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Todėl šių seniai susiklosčiusių ir įvairiais aspektais tarpusavyje susijusių faktų tinkamas išaiškinimas ir galutinis ginčo išsprendimas būtų lengvesnis skyrus žodinį bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „A.“, UAB „K.“ prašo teismo nagrinėti jų apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

15.2.                      Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, turėjo pagrindinį dėmesį skirti objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių, susijusių su 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių sudarymu, nustatymui ir jų įvertinimui, teisingam tarp sandorių šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui, šalių ketinimams sudaryti sutartį, vestoms deryboms dėl sutarčių sąlygų, sutartyse įtvirtintai šalių valios išraiškai bei šalių elgesiui po sutarties sudarymo, tačiau tai buvo padaryta netinkamai. Atsakovių UAB „A.“ ir UAB „K.“ manymu, teismas pažeidė atsakovių teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą, nes jų argumentai teismo ginčijamame sprendime iš esmės nenagrinėti ir nevertinti, atmetimas nemotyvuotas.

15.3.                      Dėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarčių. Atsakovės kritiškai vertina ginčijamo sprendimo 62, 65 punktuose teismo padarytas išvadas, kaip prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms, susiklosčiusiems ikisutartiniams šalių santykiams, 2004 m. balandžio 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorius sudariusių šalių ketinimams ir sutartyse išreikštai šalių valiai, byloje dalyvavusių asmenų parodymams. Teismo padarytos išvados yra paremtos išimtinai ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais teiginiais, ignoruojant kai kurių procese dalyvavusių asmenų reikšmingus parodymus, atsakovų tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose bei jų atstovų baigiamosiose kalbose išdėstytus argumentus. Dėl šios priežasties, teismo padarytos išvados objektyviai negali būti vertinamos kaip teisingos ir pagrįstos, joms pagrįsti ginčijamame sprendime nepakanka remtis vienos iš šalių (ieškovų) pozicija, neanalizuojant ir nevertinant priešingos proceso šalies (atsakovų) argumentų.

15.4.                      Dėl šalių ketinimų ir ikisutartinių santykių, šalių valios ir sutarties sąlygų, teisės į statinius. CK 6.163 straipsnyje nurodoma, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Taigi įstatymų leidėjas ir iki sutartiniams santykiams taiko aukštus standartus – sąžiningumo kriterijų, kuriuo remiantis šalys įpareigojamos sąžiningai formuluoti būsimos sutarties sąlygas, kad joje išreikšta šalių valia labiausiai atitiktų tikruosius šalių ketinimus, kad sudarytas sandoris būtų realiai įgyvendintas. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp 2004 m. kovo 12 d. žemės dalių pirkimo-pardavimo sutartis sudariusių šalių (pardavėjos D. S. H. T. ir pirkėjų V. A., S. A. M., UAB „T.“) buvo susiklostę ikisutartiniais santykiai. Ikisutartiniai šalių ketinimai: šalys sutarė, kad D. S. H. T. iš savivaldybės gavus leidimą nugriauti jos ketinamame parduoti žemės sklype 1910 m. statybos statinius, V. A., S. A. M., UAB „T.“ šį sklypą iš jos įsigys dalimis, kurias atidalijus ir suformavus atskirus žemės sklypus pagal parengtą Detalųjį planą juose bus galima pastatyti naujus statinius, prieš tai nugriovus senuosius (fiziškai ir moraliai nusidėvėjusius) statinius. Šių ikisutartinių susitarimų buvimą patvirtina leidimo griauti statinius ir žemės dalių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo data – 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. (jos įgaliotam asmeniui J. M.) gavus Palangos miesto savivaldybės 2004 m. kovo 12 d. leidimą griauti statinius, tą pačią dieną – 2004 m. kovo 12 d. buvo sudarytos žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartys, nuperkant iš D. S. H. T. dalimis visą 0,6851 ha ploto žemės sklypą.

15.5.                      Gali atrodyti, kad 2004 m. kovo 12 d. leidimo nugriauti statinius išdavimo žemės sklypo savininkei D. H. T. ir notaro patvirtintų Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarčių bei Priėmimo - perdavimo aktų sudarymo data sutapo atsitiktinai. Tačiau visais be išimties atvejais, ankščiau, nei buvo gautas leidimas nugriauti statinius, patvirtinti sandorių dėl žemės sklypo dalių įsigijimo notarui nebūtų pavykę dėl šalių ketinimų ir susitarimų tai padaryti vėliau – kai bus gautas leidimas nugriauti statinius. Žemės sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys nebuvo tikri, ar įsigijus statinius jiems bus išduotas leidimas Detaliuoju planu pertvarkyti žemės sklypą, kurį padalijus į atskirus žemės sklypus, būtų galima nugriauti jame esančius senuosius statinius ir pastatyti naujus. Taigi įvertinusios šias rizikas, šalys susitarė sandorius dėl žemės sklypo dalių įsigijimo sudaryti tik po to, kai žemės sklypo savininkei D. H. T. bus išduotas savivaldybės leidimas sklype esančius statinius nugriauti.

15.6.                      Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, apibrėžusį pagrindinius pastato griovimo atvejus, sprendimą turėjo priimti Teritorijų planavimo institucija arba savivaldybės tarybos. Pagal šį įstatymą pastatas turėjo būti nugriautas, jei pastato griovimo būtinybę numatė teritorijų planavimo dokumentai, jei pastato naudojimui skirtas laikas buvo pasibaigęs, jei pastatas buvo pastatytas neteisėtai (neturint tam išduoto leidimo). Statiniai iš tiesų buvo itin prastos būklės – statyti 1910 - 1930 m., pastatų naudojimui skirtas laikas buvo pasibaigęs, todėl statinių išsaugojimo žemės sklype tikslų nekėlė nei žemės sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys, nei buvusi šio žemės sklypo ir statinių (adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) savininkė (D. S. H. T.). Būsimi pirkėjai senų statinių išsaugojimą žemės sklype laikė kliūtimi Detaliuoju planu pertvarkyti žemės sklypą ir jame pastatyti naujus statinius. Žemės sklypo savininkė, siekdama parduoti žemės sklypą, sutiko su senų (pirkėjams nepatrauklių) statinių nugriovimu, o pirkėjai patys sutiko nusigriauti statinius. Taigi D. H. T. kreipimasis į savivaldybę dėl leidimo nugriauti statinius išdavimo buvo sąlygotas abejų pirkimo-pardavimo sandorį siekiančių sudaryti šalių valios, kas patvirtina tarp šalių susiklosčiusius ikisutartinius santykius.

15.7.                      Savivaldybės architektas, įvertinęs natūralų fizinį ir moralinį statinių susidėvėjimą ir atsižvelgdamas į pastatų būklės atitikimą Statybos įstatyme nustatytam kriterijui, parengė Statinių nugriovimo technologijos aprašą, kuriuo remiantis 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybė išdavė leidimą nugriauti žemės sklype (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) stovėjusius statinius (pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį-kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

15.8.                      Iš to, kas pasakyta, darytina tokia išvada – įvykių eiga, šalių ketinimai ir jų susitarimai bei valinis šalių apsisprendimas, esant tam tikroms aplinkybėms ir sąlygoms sudaryti žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai. D. H. T. gavus leidimą nugriauti statinius, neliko kliūčių sudaryti sandorius dėl žemės sklypo įsigijimo. 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymas ir priėmimo - perdavimo aktų, kuriais buvo perduotas įsigytas turtas - žemės sklypas (buvęs adresu: (duomenys neskelbtini)), pasirašymas patvirtina šalių elgesio nuoseklumą iki ir po sutarčių sudarymo, šalių valią ir jų pasiryžimą įvykdyti sutartis.

15.9.                      Dėl žemės sklypo ir statinių savininkės valios išraiškos. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis, fiziškai dalyvavo pati D. S. H. T. 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė A. B. paaiškino, kad tvirtinant 2004 m. balandžio 12 d. sandorius jai buvo parodytas statinių savininkei D. S. H. T. išduotas Palangos miesto savivaldybės 2004 m. kovo 12 d. leidimas nugriauti statinius (pateiktas byloje), kurį, kaip matyti iš leidimo turinio, iš Savivaldybės pasirašytinai atsiėmė byloje trečiuoju asmeniu patrauktas J. M. Pagal į civilinę bylą pateiktą D. S. H. T. išduotą 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimą įgaliotiniui J. M. buvo pavesta: ,,valdyti ir tvarkyti jai privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Palangos mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauti ją visose įstaigose, įmonėse, bendrovėse, organizacijose, būti planavimo organizatoriumi, rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, gaunant leidimą statybai.“ Taigi įgaliotinio veiksmai atitiko jam suteiktų pavedimų turinį. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo J. M. Savo atsiliepime i ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovų patikslintą priešieškinį bei 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, pasisakydamas dėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo aplinkybių, nurodė, kad D. H. T. valia buvo parduoti žemės sklypą su jame esančiai nugriauti skirtais statiniais, kuriems nugriauti sandorių sudarymo metu buvo gautas 2004 m. kovo 12 d. savivaldybės leidimas. Tokia buvo 2004 m. kovo 12 d. sandorį sudariusių šalių valia, ir kitaip ją interpretuoti ginčijamame sprendime teismui nebuvo jokio pagrindo.

15.10.                      Dėl 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties. Ginčijamo sprendimo 68 punkte teismas D. S. H. T. valią realizuoti žemės ir statinių pardavimą skirtingais sandoriais grindžia šių nekilnojamųjų daiktų įgijimu atskirais sandoriais, sandoriu laikydamas ne tik statinių dovanojimo sutartį, bet ir žemės įgijimą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu. Ši teismo išvada nėra teisinga. Laikyti sovietmečiu nusavinto turto grąžinimą (taikant dalinę restituciją) tikriesiems jo savininkams valstybės ir piliečio sandoriu nėra nei teisinga, nei logiška, todėl šiomis nuostatomis paremtas teismo argumentas dėl D. S. H. T. neva išreikštos valios statinius ir žemę parduoti atskirais sandoriais atmestinas kaip nepagrįstas.

15.11.                      Teismas ginčijamo sprendimo 70 punkte nurodo, kad ,,Statinius, jau būdamas žemės sklypo, kuriame yra statiniai, bendraturčiu, įsigyja A. I., kuris už statinius sumoka gerokai daugiau (28 962 Eur) nei už žemės sklypą. A. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pastatus įgijo siekdamas vystyti verslą, kadangi buvo įgijęs ir dalį žemės sklypo, kuriame buvo statiniai“, o ginčijamo sprendimo 72 punkte teigia, kad „ < ... > 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių nuostatų dėl statinių įsigijimo tikslu juos griauti < ... > 2004 m. gegužės 13 d. perleidus nuosavybės teises į statinius A. I., minėtas leidimas – teisė statinių savininkui nugriauti statinius – buvo perleista A. I. kartu su išimtinai savininkui tenkančia teise savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektq ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).“

15.12.                      Pagrindinis žemės sklypo dalių pirkėjų tikslas buvo pagal Detalųjį planą pertvarkytame žemės sklypą - jį padalyti į atskirus sklypus ir juose pasistatyti naujus statinius, prieš tai nugriovus visus Detaliajame plane (ne 2004 m. kovo 12 d žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartyse) numatytus griauti statinius. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta fiktyviai, tik tam atvejui, jei nepavyktų patvirtinti žemės sklypo Detaliojo plano, kad nekiltų kliūčių nugriauti statinių naujiems žemės sklypo dalių įgijėjams, nes leidimas griauti statinius buvo išduotas ankstesniam žemės sklypo savininkui, o 2004 m. kovo 12 d. sutartyse statiniai nebuvo aptarti. Būtent šios aplinkybės ir patvirtina 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslą bei pagrindžia jos fiktyvumą.

15.13.                      Be to, teismas ginčijamame sprendime nutyli kitą, itin reikšmingą faktą – A. I. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį jis sudarė tam, kad turėtų atsarginį variantą – jei Detaliojo plano nepavyktų patvirtinti, jis disponuodamas statiniais galėtų tartis su žemės sklypų savininkais dėl jų išpirkimo arba dėl žemės sklypo (jo dalies) jam pardavimo. Iš J. M. gautos informacijos A. I. sprendė, kad Detaliojo plano derinimo procedūros stringa dėl gretimai žemės sklypo esančių kapinaičių apsaugos zonos. Todėl, turėdamas statinius išsidėsčiusius visoje žemės sklypo namų valdos teritorijoje, nusprendė atsisakyti įgytos 10 arų žemės sklypo dalies, savo atsisakymą J. M. motyvuodamas finansiniais sunkumais ir prašydamas jo įkalbėti tėvą (S. A. M.) atpirkti žemės sklypo dalį. Atitinkamai, tarp S. A. M., L. B. M. ir A. I. pasirašytas 2005 m. kovo 3 d. Susitarimas panaikinti 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi šie A. I. veiksmai patvirtina jo nesąžiningą elgesį.

15.14.                      Faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta fiktyviai, tik tam, jei nepasisektų įgyvendinti pagrindinių tikslų - 2004 m. kovo 12 d. Žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu įgyto žemės sklypo pertvarkyti Detaliuoju planu - atidalyti į atskirus žemės sklypus ir juose, nugriovus senus, pastatyti naujus statinius. Be kita ko, sudarytos 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad per visą statinių įsigijimo laikotarpį, A. I. nesirūpino pastatais, nesiekė jų išsaugoti, juose negyveno, nemokėjo jokių eksploatacinių mokesčių, todėl teismo padaryta išvada apie A. I. siekį vykdyti verslą jo įsigytuose objektuose neatitinka tikrovės, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl laikytina nepagrįsta.

15.15.                      Dėl Detaliojo plano rengimo. Kad naujieji žemės sklypo bendrasavininkiai (V. A., S. A. M., UAB ,,T.“, A. I.) neketino žemės sklype esančių senųjų statinių atstatyti (rekonstruoti) patvirtina jų veiksmai po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypų dalių sutarčių sudarymo, nukreipti ne į status quo (esamos padėties) žemės sklype išsaugojimą, bet į jos pakeitimą - žemės sklypo pertvarkymą ir naujų gyvenamosios paskirties pastatų statybą. Šias aplinkybes patvirtina bendraturčių susitarimu parengtas žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano projektas. 0,6851 ha žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai – S. A. M., V. A., UAB „T.“, A. I. kreipėsi pagalbos į trečiąjį asmenį J. M., išdavė jam įgaliojimus dėl žemės sklypo Detaliojo plano parengimo, prašydami jo būti jų atstovu (pagal įgaliojimą). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Detalusis planas, iš kurio matyti, kad jo organizatoriumi buvo žemės sklypo bendraturčiu įgaliotas asmuo - J. M. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiojo asmens J. M. 2022 m. sausio 24 d. atsiliepime į ieškovų ieškinį ir atsakovų priešieškinį, trečiasis asmuo J. M. nurodė, kad nei vienas iš įgaliojimus jam suteikusių asmenų jo veiksmų neginčijo, pretenzijų nereiškė, įgaliojimai jam nebuvo panaikinti, Detaliojo plano parengimas atitiko jį įgaliojusių asmenų interesus.

15.16.                      Detaliojo plano brėžiniuose ir jo Aiškinamajame rašte sklype esantys statiniai buvo pažymėti kaip griautini, todėl Kadastro duomenų bylose, parengtose įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, kai kurių naujai formuojamų sklypų ribos pavaizduotos kaip kertančios statinius, priešingu atveju, sklypas negali būti formuojamas taip, kad jo riba kirstų statinį. Be kita ko, kadastro duomenų bylose yra pridėtas Detaliojo plano sprendinių brėžinys, iš kurio matyti, kad jame ieškovų ginčo statiniai sutartiniais ženklais pažymėti „x“ ženklu, reiškiančiu, kad statinius numatoma nugriauti.

15.17.                      Dėl CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo pagrįstumo. Atsakovės nesutinka su ginčijamo sprendimo 73, 74 punktuose teismo išvadomis. Tinkamai neišsiaiškinęs tikrųjų sandorių šalių ketinimų, jų atliekamų veiksmų reikšmės ir valios išraiškos, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ,,< ... > tiek iš bylos medžiagos, tiek iš šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorius šalys neturėjo ketinimų ir lūkesčių perleisti / įgyti nuosavybės teises į statinius, šalims buvo žinoma apie tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorius, ir, kad D. S. H. T. išsaugo nuosavybės teises į Statinius. Jokie šalių susitarimai, ketinimai ir lūkesčiai dėl statinių griovimo ar negriovimo neįtakojo ir nesąlygojo šių sandorių sudarymo, nes nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tokie susitarimai būtų buvę (ginčijamo sprendimo 65 punktas). Akivaizdu, kad teismas priėjo klaidingos išvados, ginčijamame sprendime nurodydamas, kad yra pagrindas netaikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos, nes teismo manymu, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės jos taikymą paneigia.

15.18.                      Dėl teisės į statinius. Tiek teismas ginčijamame sprendime, tiek ieškovai procesiniuose dokumentuose įrodinėja, kad D. S. H. T. ir A. I. sudaryta 2004 m. gegužės 13 d. ginčo statinių pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėja pardavė, o pirkėjas įgijo 0,6851 ha žemės sklype (buv. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius yra teisėta ir galiojanti, tuo tarpu atsakovai įrodinėja šios sutarties fiktyvumą. D. S. H. T. 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartyse, sudarytose su V. A., S. A. M., UAB „T.“ nebuvo aptartas klausimas dėl žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių nuosavybės teisės perėjimo pirkėjams. Juose nėra ginčo statinius, kaip nekilnojamuosius daiktus, individualizuojančių duomenų, nenurodyta šių statinių buvimo vieta žemės sklype (jo dalyse). Vertinant tai, kad žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) dalių pirkimo - pardavimo sutartyse nebuvo aptartas ant šio žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių eksploatavimas bei nuosavybės teisės į juos, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu ir sandorių sudarymo metu, statinius ištinka pagrindinio daikto (žemės) likimas - nuosavybės teisės į statinius pereina žemės sklypo įgijėjui.

15.19.                      Iš į bylą atsakovių pateiktų iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ gautų dokumentų – 0,6851 ha ploto Žemės sklypo plano (buv. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad statiniai išsidėstę visame 0,6851 ha ploto žemės sklype, tuo tarpu iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad A. I. priklausė tik 0,1000 ha dalis žemės sklypo, kurios aiškiai nepakako įgytiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę naudojimo paskirtį, todėl tokia sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų normoms negalėjo būti sudaryta ir notaro patvirtinta.

15.20.                       Vertinant nurodytas žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo aplinkybes, akivaizdu, kad D. S. H. T., perleidusi žemės sklypą (jo dalis) tretiesiems asmenims teisės į statinius neišsaugojo, atitinkamai, po žemės sklypo (jo dalių) pardavimo, negalėjo sudaryti sandorio su A. I. dėl statinių pirkimo - pardavimo, nes ginčo statiniai jai jau nebepriklausė.

15.21.                      Pažymėtina ir tai, kad ši 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių (V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir paties A. I.) nuosavybės teisių apimties į žemės sklype (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančias žemės ir statinių dalis nepakeitė (negalėjo pakeisti), nes teisė į statinius jiems perėjo kartu su teise į žemės sklypo dalis 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Atitinkamai teisė į žemės plotą po statiniais jokiais pagrindais nebuvo įgyta, kaip kad nebuvo įgyti ir statiniai, nes 2004 m. gegužės 13 d. sandorio dėl statinių pirkimo-pardavimo sudarymo momentui jie pardavėjai D. S. H. T. nepriklausė, todėl jų ji ir negalėjo parduoti A. I..

15.22.                      Dėl dokumentų (sandorių) ir nuosavybės teisių registravimo. CK įtvirtintos nuostatos (CK 4.49 straipsnio l, 2 dalys, 4.50 straipsnio l dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis), kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, bet nuo daikto perdavimo įgijėjui momento. Šis momentas yra siejamas su priėmimo perdavimo akto, kuriame įforminamas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas, pasirašymo momentu (CK 6.398 straipsnio l, 2 dalys).

15.23.                      Iš į bylą pateikto Nekilnojamo turto registro išrašo apie žemės sklypą (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) su istorija matyti, kad jame nurodyti visi buvę ir esami žemės sklypai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), gauti padalijus daiktą - D. S. H. T. priklausiusį žemės sklypą (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bei šių žemės sklypų savininkai, kurie 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartimis (ar vėlesniais žemės įsigijimo sandoriais) kartu su pagrindiniu daiktu (žemės sklypu) įgijo teisę ir į įgytos žemės esančius priklausinius - dar 2004 m. kovo 12 d. savivaldybės leidime numatytus nugriauti statinius.

15.24.                      Dėl A. I. nuosavybės teisės į statinius neįregistravimo pasekmių. CK 1.75 straipsnyje nurodoma, kad „Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais“ (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Pagal šį straipsnį laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Reikšminga ir tai, kad esant ginčui dėl to, kas yra daikto ar daiktines teisės į jį turėtojas, laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nuosavybės teisės įgijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas remiantis tam tikro sandorio sudarymo, o ne tik jo įregistravimo momentu. Atsakovas A. I., sudaręs 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį, ja įgytų statinių ir teisės į juos neišviešino, todėl matininkas, atlikdamas atidalyto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir rengdamas kadastro duomenų bylą, negalėjo nurodyti nei lentelėje „Duomenys apie statinius“, nei kitoje lentelėje „Duomenys apie statinius jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku“, kad žemės sklype, kuriame yra atliekami kadastriniai matavimai, yra A. I. nuosavybės teise priklausantys statiniai, nes nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. A. I., sudaręs 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį, įgytų statinių ir teisės į juos neišviešino. Kaip minėta, prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka. Iš A. I. Nekilnojamojo turto registre neišviešintus statinius (jų likučius) įgiję ieškovai negali remtis nuosavybės įgijimo faktu ir jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Iš ieškovų kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į šiuos nugriauti skirtus statinius ieškovų vardu įregistruota tik 2014 m. Tuo tarpu 2004 m. kovo 12 d. žemės dalių pirkimo - pardavimo sandoriai buvo išviešinti, Nekilnojamojo turto registro įrašas dėl turtinių teisių įregistravimo (V. A., S. A. M., UAB „T.“) galioja nuo 2004 m. kovo 29 d. Preziumuotina, kad tuo išviešintas ir statinių, kurie kaip individualizuoti nekilnojamieji objektai nebuvo aptarti žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartyse, tapusių žemės priklausiniais, įgijimo faktas bei nuosavybės teisės į juos.

15.25.                      Žemės sklypo (jo dalių) pirkimo -pardavimo sutartys buvo sudarytos 2004 m. kovo 12 d., tuo tarpu statinių pirkimo - pardavimo sutartis tik 2004 m. gegužės 13 d. Daiktinės teisės į statinius A. I. vardu viešajame registre niekad nebuvo įregistruotos. Darytina išvada, kad A. I. neįgijus nuosavybės teisės į statinius, ieškovai nelaikytini teisėtais ginčo statinių savininkais (t. y. turinčiais teisinį materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą) dėl servitutų nustatymo, todėl ieškovų ieškinys turėtų būti atmestas.

15.26.                      Faktinės bylos aplinkybės, 2004 m. gegužės 13 d. sandorį sudariusio trečiojo asmens A. I. bei kitų asmenų (J. M., notarės A. B.) parodymai byloje leidžia teigti, kad teismas turėjo pagrindą pripažinti 2004 m. gegužės 13 d. sutartį niekine dėl netinkamos sutarties šalies (CK l.78 straipsnio l dalis, 6.305 straipsnio l dalis), kaip išvestinis sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir antstolės R. V. sudarytas 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas.

15.27.                      Dėl servitutų nustatymo. Ginčijamo sprendimo 75-88 punktuose teismas pasisako dėl servituto sampratos, aptaria šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir ieškovų teisę į servitutus jų nuosavybės teise valdomiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, pripažįsta, kad statiniai, kuriems yra prašoma nustatyti servitutai, yra sunykę, tačiau tai nepaneigia ieškovų nuosavybės teisės į juos. Be kita ko, ginčijamo sprendimo 88 punkte teismas atkreipia šalių dėmesį, kad „nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia, ar ieškovai turi teisę atlikti ginčo statinių (jų likusių konstrukcijų) statybos (rekonstrukcijos) darbus, t. y. ar jiems bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kadangi tai išeitų iš ieškovų ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo ribų. Pažymėtina, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Šioje byloje ginčas kilo dėl servituto nustatymo. Servitutas yra tik išvestinė, o ne absoliuti daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui tik naudotis svetimu daiktu. Pažymėtina, kad servituto nustatymas nelemia statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ieškovams.“

15.28.                      Dėl teisinio pagrindo servitutams nustatyti. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas servituto apibrėžimą, nurodė, kad „servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiamą naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą“ (CK 4.111 straipsnio l dalis). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad gyvenamasis namas (nekalbant apie sunykusius jo priklausinius) negali būti naudojamas pagal tiesioginę naudojimo paskirtį, nes jo sunykimo laipsnis netinkamas gyvenimui. Vadinasi, kelio servitutas taip pat nėra reikalingas, nes nustatytu kelio servitutu naudojantis pagal paskirtį, patekti į gyvenamosios paskirties patalpą ir ją naudoti gyvenimui ieškovai negalėtų, nes ji yra sunykusi (netinkama gyventi). Kad ieškovai teismo sprendimu nustatytų statinių ir kelio servitutų instituto pagalba siekia realizuoti užstatymo teisę svetimuose (tretiesiems asmenims priklausančiuose) žemės sklypuose namo rekonstrukcijai (naujai statybai) atlikti yra akivaizdu. Toks ieškovų reikalavimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, todėl teismo negalėjo būti tenkinamas.

15.29.                      2004 m. kovo 12 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyse nėra numatyta, kad iš pirkėjams perleisto žemės sklypo ploto būtų išimtas žemės plotas užstatytas statiniais, todėl statinių ir kelio servitutų nustatymas teismo sprendimu neatitinka nei prašomų nustatyti servitutų paskirties, nei realaus ieškovų poreikio. Ieškovų reikalavimas nustatyti statinių ir kelio servitutus turimų statinių rekonstrukcijai (atstatymui) ar naujų statinių statybai pasinaudojant servituto nustatymo institutu negalėjo būti tenkinamas, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

15.30.                      Dėl priešieškinio reikalavimų. Tik atmetus ieškovų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo, gali būti patenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimai - pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę atsakovams; atnaujinti senaties terminą dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu. Šiuos priešieškinio reikalavimus atmetus, tenkinti alternatyvų atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl ginčo statinių nugriovimo. Atsakovai mano, kad priešieškinis yra pagrįstas, jo patenkinimas vienu iš priešieškinyje nurodytu būdu yra būtinas, nes tik taip galima būtų kilusį šalių ginčą išspręsti iš esmės.

16.       Ieškovai pateikė bendrą atsiliepimą į abu byloje gautus atsakovių apeliacinius skundus – į AB D. S. apeliacinį skundą bei į UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu ieškovai nesutinka su atsakovių apeliaciniais skundais ir prašo juos atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje teismo instancijoje, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Atsakovių apeliaciniai skundai grindžiami deklaratyviais teiginiais, subjektyviais samprotavimais, dažnai prieštaraujančiais tarpusavyje, pačių atsakovių byloje išreikštai pozicijai bei faktiniams bylos duomenims. Atsakovių apeliaciniuose skunduose išdėstyta pozicija nesuponuoja pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas būtų pažeidęs procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovės pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija net ir tuo pagrindu, jog teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus – atsakovių teigimu, kai kuriuos įrodymus teismas neva turėjo laikyti nereikšmingais, nors anksčiau pačios jais rėmėsi. Tokiu būdu atsakovės siekia joms nepalankių įrodymų (pavyzdžiui, ginčo sandorius tvirtinusios notarės paaiškinimų, įgaliotinio J. M., dalyvavusio sudarant daugelį su ginču susijusių sandorių, paaiškinimų, ekspertizės akto, patvirtinusio buvusio statinių savininko A. I. parašų klastojimą) ignoravimo (dažnu atveju iš dalies – tiek, kiek naudinga atsakovėms), kas būtų nesuderinama su visapusišku aplinkybių išnagrinėjimu bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CPK 185 straipsnyje. Atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, apeliaciniuose skunduose pateikdamos kitokį subjektyvų tų pačių įrodymų vertinimą, iš esmės siekia, kad byloje surinktų faktinių duomenų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau toks atsakovių siekis nesuponuoja pagrindo teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimui.

16.2.                      Dėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorių šalių valios dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius perleidimo / įgijimo ir CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos šiems sandoriams (ne)taikymo, taip pat dėl pirkėjų teisėtų lūkesčių dėl ginčo statinių (ne)išsaugojimo (griovimo). Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, jog ieškovai 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu (toliau – ir Turto pardavimo aktas) įgijo statinius: pastatą - gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus - ūkinius pastatus, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Už įgyjamus statinius ieškovai sumokėjo 73 800 Lt (21 374 Eur). Įsigijimo kaina atitiko rinkos kainą, kuri buvo nustatyta UAB „Krivita“ 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas - antstolis S. M. (vėliau vykdomoji byla buvo perduota antstolei R. V.). Ieškovams priklausantys Statiniai yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovai nesutiko su ieškovų rašytiniu pasiūlymu dėl servitutų nustatymo ne ginčo tvarka, todėl ieškovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančiais Statiniais, dėl to ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti Statiniams servitutą.

16.3.                      Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateiktu teismo sprendimo 65, 74 punktuose, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad ieškovai yra teisėti ginčo statinių (viešpataujančių daiktų) savininkai, jie turi teisinį materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl servituto ginčo statiniams naudoti pagal paskirtį nustatymo. Minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados buvo padarytos atlikus išsamų bei visapusišką įrodymų ištyrimą ir vertinimą (pirmosios instancijos teismo sprendimo 62-74 punktai), vadovaujantis šioje nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo priimtoje 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika (pirmosios instancijos teismo sprendimo 50 - 60 punktai). Atsakovės teigia, neva teismas neatsižvelgė į jų argumentus, ir neva rėmėsi iš esmės vien ieškovų nurodytais argumentais. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad:

16.3.1.                      Atsakovės AB D. S. aptarta pirmosios instancijos teismo argumentacija (apeliacinio skundo 4 punktas), kurią atsakovė nurodo kaip paremtą ieškovų procesinių dokumentų teiginiais, savo turiniu iš esmės yra faktinių duomenų (įvykių, veiksmų) bei byloje surinktų įrodymų aprašymas. Vien tai, kad šie įvykiai, datos, byloje surinkti įrodymai, faktiniai duomenys ar duomenų apie tam tikrus susitarimus nebuvimas ir pan. minimi tiek ginčo šalies procesiniuose dokumentuose, tiek teismo sprendime, savaime nėra pagrindas teismo padarytas išvadas laikyti nepagrįstomis ar šališkomis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo visumos, sprendimo motyvuojamosios dalies struktūros ir turinio, iš reikšmingų bylai aplinkybių konstatavimo, aptarimo ir vertinimo, atlikto surinktų byloje duomenų (įrodymų) kontekste, matyti, jog teismas atliko savarankišką, išsamų ir visapusišką bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimą.

16.3.2.                      Nesutiktina ir su atsakovių teiginiais neva pirmosios instancijos teismo sprendime neanalizuota ir nevertinta priešingos šalies (atsakovių) argumentų. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta dėl byloje surinktų įrodymų ir jų vertinimo: dėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorių turinio, šių sandorių notarinio tvirtinimo dokumentacijos, gautos iš juos tvirtinusios notarės, dėl pačios notarės paaiškinimų, pardavėjos D. S. H. T. išduotų įgaliojimų ir jų pagrindu atliktų įgaliotinio J. M. veiksmų, Palangos m. savivaldybės administracijos leidimo dėl Statinių griovimo ir šio leidimo gavimo aplinkybių, įgaliotinio J. M., dalyvavusio sandorių sudaryme, paaiškinimų, dėl vėlesnių žemės sklypo (dalių) pirkėjų veiksmų / neveikimo, įskaitant dėl nuosavybės teisių registracijos ar tokios registracijos ginčijimo veiksmų (ne)buvimo, dėl duomenų apie susitarimų dėl Statinių griovimo (ne)buvimo.

16.3.3.                      Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

16.3.4.                      Nagrinėjamu atveju ginčo šalys tuos pačius byloje surinktus įrodymus vertino skirtingai – ieškovų teigimu, šie aukščiau aptarti įrodymai patvirtina 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorių šalių valią neperleisti ir atitinkamai neįsigyti nuosavybės teisių į Statinius, o atsakovų teigimu, priešingai – paneigia, jog 2004 m. kovo 12 d. sandorio šalys neturėjo valios perleisti / įgyti nuosavybės teisių į Statinius (atsakovės AB D. S. apeliaciniame skunde dviprasmiškai ir deklaratyviai teigiama, jog 2004 m. kovo 12 d. sandorių žemės sklypo dalių pirkėjai „formaliai“ nelaikė savęs Statinių savininkais ir „formaliai“ nuosavybės teisės į Statinius neįgijo; tokia argumentacija kelia abejonių, nes tikroji sandorio šalių valia negali būti formali arba neformali); ieškovų teigimu, surinkti įrodymai paneigia buvus įpareigojantiems susitarimams dėl Statinių griovimo, atsakovių teigimu, toks susitarimas buvęs. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti įrodymų vertinimo motyvai yra atsakas tiek į ieškovų, tiek į atsakovių poziciją dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Be to, dar detalesnį atsakovių argumentų vertinimą teismas pateikė dalyje dėl priešieškinio reikalavimų (pirmosios instancijos teismo sprendimo 95 - 100 punktai).

16.3.5.                      Atsakovės nenurodo jokių įrodymų, kurių teismas nebūtų tyręs ar nebūtų įvertinęs, tačiau savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu grindžia tuo, jog kai kurių byloje gautų duomenų, pavyzdžiui, tokių kaip sandorio tvirtinime dalyvavusių asmenų paaiškinimų, teismas neturėjo laikyti reikšmingais, o kitus – turėjo vertinti kitaip ir būtent taip, kaip juos aiškina atsakovės. Tokie atsakovių argumentai nesuponuoja pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje.

16.3.6.                      Teigdamos neva į jų argumentus nebuvo atsižvelgta, atsakovės viso proceso metu taip ir nesuformulavo bei neišreiškė aiškios savo pozicijos dėl to, kas ir kada, kokio sandorio pagrindu įgijo / perleido nuosavybės teises į Statinius bei nenurodė, kokio sandorio pagrindu šalys neva buvo susitarusios dėl Statinių nugriovimo: ar 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorių pirkėjai tapo Statinių savininkais, ar, priešingai, nuosavybės teises į šiuos Statinius išlaikė žemės sklypo (dalių) pardavėja D. S. H. T.; jei atsakovių teigimu, buvo susitarimas dėl Statinių nugriovimo, koks tokio susitarimo turinys, sąlygos, pvz., dėl Statinių nugriovimo (ne)atlygintinumo, dėl tokios pareigos / teisės nugriauti Statinius subjekto ir kt. Juo labiau, kuomet susitarimui dėl Statinių nugriovimo taikytina ne CK 6.395 straipsnio 1 dalies prezumpcija, bet CK 4.39 straipsnio 2 dalies prezumpcija: „kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.“

16.3.7.                      Atsakovių atstovai V. Z. bei T. J. 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje atsakydami į ieškovų atstovės klausimą „Kas buvo Statinių savininku po 2004 m. kovo 12 d. sandorių bei detaliojo plano rengimo metu?“, teigė, jog negali atsakyti, nežino ir, kad nustatys teismas. Tuo pat metu kitas atsakovių atstovas – advokatė V. Kondratienė minėtame posėdyje nurodė, kad su šia pozicija nesutinka ir teigė, kad D. S. H. T. nebebuvo Statinių savininkė po 2004 m. kovo 12 d. sandorių. Tuo tarpu tos pačios advokatės atstovaujamas J. M., dalyvavęs 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudaryme ir, būdamas žemė sklypo (dalių) pirkėjų artimu giminaičiu, veikė kaip įgaliotinis asmuo daugelyje su ginču susijusių sandorių sudaryme, 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, priešingai, patvirtino, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjai įsigijo nuosavybės teises tik į žemės sklypus, sandorių dalyku buvo tik žemės sklypai, Statinių žemės sklypo dalių pirkėjai neįsigijo, ir net kelis kartus nurodė, kad leidimo griauti Statinius gavimas žemės sklypo sandorio sudarymo dieną (2004 m. kovo 12 d.) buvo atsitiktinumas.

16.3.8.                      Dėl atsakovėms tenkančios pareigos aiškiai nurodyti faktinį jų pareikšto priešieškinio pagrindą bei savo atsikirtimų pagrindimą jau buvo atkreiptas dėmesys ieškovų 2020 m. birželio 16 d. atsiliepime (šio atsiliepimo 10-18 punktai), nurodant, jog sandorio šalies ketinimai ir valia sudarant sandorį yra faktinės aplinkybės, kurios negali priklausyti nuo teismo vertinimo ir teisinio ginčo santykių kvalifikavimo. Tikrąją šalių valią perleisti / įsigyti ne tik žemės sklypą, bet ir statinius, CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija gali tik patvirtinti, tačiau negali jos sukurti teismo sprendimu, jei šalys sandorio sudarymo metu tokios valios neturėjo. Tačiau aiškaus faktinio savo reikalavimų pagrindo bei atsikirtimų pagrindimo atsakovės nenurodo ir apeliaciniuose skunduose. Toks procesinis veikimas byloja apie atsakovių principinę poziciją nesutikti su bet kokiomis teismo išvadomis ir motyvais, jei galutinis tokių išvadų ir motyvų rezultatas neatitinka atsakovių intereso – arba ginčo Statinius nugriauti, arba perimti į juos nuosavybės teises iš ieškovų. Todėl reikšdamos byloje vieną kitai prieštaraujančią poziciją ir vengdamos suformuluoti faktinį priešieškinio bei atsikirtimų pagrindimą, atsakovės turėtų prisiimti ir tokio netinkamo veikimo pasekmes – apeliacinių skundų teiginiai, neva teismas neatsakė į kiekvieną jų nurodytą argumentą, turėtų būti atmesti.

16.3.9.                      Atsakovių apeliaciniuose skunduose dėstoma pozicija, kaip ir viso proceso metu, dažnu atveju disonuoja su formaliosios logikos bei teisinės argumentacijos taisyklėmis. Pavyzdžiui, atsakovė AB D. S. pripažįsta, kad 2004 m. kovo 12 d. sandoriais nuosavybės teisės į Statinius nebuvo perleistos: „Žinoma, nėra abejonių, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sutarčių šalys žinojo ir suprato, kad pagal šių sutarčių teksto formuluotes ginčo statiniai nėra perleidimo sandorių objektas ir jie lieka kaip D. S. H. T. nuosavybė, t. y. V. A., S. A. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „T.“ formaliai nelaikė savęs ginčo statinių savininkais. Be jokios abejonės, ir notarė A. B. 2004 m. kovo 12 d. įformino tik žemės sklypo, o ne ginčo statinių pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat nei notarė, nei kažkuris iš žemės sklypo dalių įgijėjų 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu neatliko veiksmų dėl nuosavybės į ginčo statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre. Jeigu būtų buvę kitaip, tuomet ir ginčo statiniai būtų buvę nurodyti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo sutartyse kaip parduodamas turtas ir jokio klausimo dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo/netaikymo nagrinėjamoje byloje nebūtų reikėję spręsti.“ (apeliacinio skundo 8 punktas). Pirmiausia šiuose teiginiuose nuosavybės į Statinius registracijos veiksmas sugretinamas su Statinių nepaminėjimu 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose. Tuomet remiamasi prezumpcija, kuri kalba apie situaciją, kai sutartyje dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo neaptartas klausimas dėl nuosavybės teisės į statinius (CK 6.395 straipsnio 1 dalis), nors dėl jų perleidimo sudarant sandorį šalys sulygo ir būtent taip suprato sudaromą sandorį – kaip apimantį nuosavybės teisių perleidimą ir į žemės sklype esančius statinius. Ši prezumpcijos taisyklė jokia apimtimi nereglamentuoja valinio sandorio šalių veiksmo įregistruoti (išviešinti) šio sandorio faktą įgytų statinių atžvilgiu, žinoma tuo atveju, jei sandorio sudarymo metu sulygta šalių valia dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą apėmė nuosavybės teises ir į statinius. Jei tokios valios nebuvo, nėra ką ir viešinti, kaip ir nėra pagrindo ginčyti kito asmens vardu atliktą nuosavybės teisių į statinius registraciją. Nepaisant to, atsakovės išvada pateikiama taip, kad neva tiek sutarties tekstas, tiek juridinio fakto apie nuosavybės teisės perleidimą neišviešinimas viešajame registre turi būti vertinami vienodai – kaip tos pačios prezumpcijos, įtvirtintos CK 6.395 straipsnio 1 dalyje, situacija.

16.4.                      Toliau atsakovė AB D. S. teigia, jog nuosavybės teisės į Statinius neperleidimas buvo tik „formalus“, nes D. S. H. T. faktiškai Statiniais nesinaudojo, juose negyveno, jų neremontavo (AB D. S. apeliacinio skundo 10 punktas). Tokie argumentai stokoja teisinės logikos: D. S. H. T. taip pat nesinaudojo ir žemės sklypu, jame negyveno, jo nešienavo ir pan., bet šį turtą perleido atlygintiniu sandoriu, kas visiškai koreliuoja su nuosavybės, kaip daiktinės teisės, samprata, kuri suponuoja ne tik teisę savo nuožiūra turtą valdyti, naudoti, bet ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis).

16.5.                      Vėliau šiuo, teisinio bei faktinio pagrindimo neturinčiu argumentu – neva šalių valia neperleisti / neįgyti nuosavybės teisės į Statinius buvo, bet ji buvo „formali“ – atsakovė ginčija ir teismo išvadą, kad CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamoje byloje paneigta:

16.5.1.                      CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtinta prezumpcija reglamentuoja situaciją, kuomet tikroji šalių suderinta valia perleisti nuosavybės teises ir į statinius buvo sandorio sudarymo metu, nors šalys sutartyje to ir neaptarė. Tokia prezumpcija gali būti nuginčyta, jeigu bus įrodyta, kad asmuo, kuris perleido nuosavybės teises į žemės sklypą, neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų šio asmens ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į statinius, o atvirkščiai – siekė ją išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties Nr. e3K-3-379-701/2019, priimtos nagrinėjamoje byloje, 48-50 punktai). Taigi tikroji šalių valia nustatoma iš valinių sandorio šalių veiksmų (ne)atlikimo.

16.5.2.                      Sukūrus dviprasmišką „formalios“ valios neparduoti / neįgyti nuosavybės teisių į Statinius sampratą, atsakovė siekia neigti visus byloje surinktus duomenis apie valinius šalių veiksmus, sistemiškai patvirtinančius tai, jog 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo metu nei D. S. H. T., nei žemės sklypo dalių įgijėjai nebuvo sulygę, nesiekė ir neturėjo bendros suderintos valios dėl Statinių perleidimo / įsigijimo – byloje surinkti duomenys patvirtina, jog D. S. H. T. siekė Statinius perleisti atlygintinai, o žemės sklypo dalių įgijėjai Statinius laikė beverčiais, todėl neturėjo intereso už juos mokėti. Pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje sandoriai nėra ginčijami dėl jų šalies valios ydingumo (pvz., dėl sandorio tariamumo, apsimestinumo), o 2004 m. kovo 12 d. sandoriai apskritai nėra ginčijami. Todėl sandorio šalių valinių veiksmų įvardijimas „formaliais“ nėra nagrinėjamo ginčo atveju tinkamas, pakankamas ir aktualus pagrindas neigti tikrąją šalių valią, atsispindinčią sandorio šalių veiksmuose bei visapusiškai patvirtintą byloje surinktais įrodymais.

16.5.3.                      Atsakovė visus byloje surinktus, bet jos poziciją paneigiančius duomenis, paprasčiausiai laiko „formaliais“: vėlesnis Statinių atlygintinas perleidimas pagal 2004 m. gegužės 13 d. sandorį, šio sandorio registracija viešajame registre, tokios registracijos, kaip ir paties sandorio, neginčijimas dešimtmetį, rengiamo detaliojo plano tikslai Statinius rekonstruoti ir kiti byloje surinkti duomenys apie sandorio šalių veikimą / neveikimą, atsakovės teigimu, yra „formalūs“ ginčo sandorių šalių veiksmai / neveikimas. Tokia teisinė argumentacija, akivaizdu, stokoja objektyvumo. Tikslas tokios teisinės argumentacijos – byloje surinktus duomenis aiškinti subjektyviai, sau palankia linkme, ignoruojant nepalankius įrodymus.

16.6.                      Kitas klaidingos argumentacijos pavyzdys yra atsakovių bandymas 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių valią aiškinti tuo metu dar nepatvirtinto detaliojo plano sprendiniais dėl Statinių nugriovimo. Detalus planas buvo patvirtintas 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovės ignoruoja tai, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo metu nei Detalus planas, nei jo sprendiniai nebuvo patvirtinti. Tuo tarpu šio Detalaus plano rengimo dokumentuose – Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo 2004m. balandžio 30 d. išvadoje, o vėliau „Aiškinamajame rašte“, buvo nurodomi keli planavimo tikslai, tarp kurių – ir Statinių rekonstrukcija. Kitaip tariant, 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo metu vienas iš numatomų galimų Statinių likimų buvo jų rekonstrukcija, o ne griovimas. Priežastis, dėl kurios vėliau šis tikslas sprendiniuose nebebuvo numatomas, nurodoma pačiame Detaliame plane: ,,įvertinus planavimo organizatoriaus pageidavimus.“ Detalaus plano dokumentacijoje jokių duomenų apie 2004 m. kovo 12 d. sandorio šalių kokius nors abipusius susitarimus (o ne vienašališkus vienos sandorio šalies planus) dėl Statinių nugriovimo, juolab neatlygintino nugriovimo, nėra. Todėl vėliau atsiradę Detalaus plano sprendiniai, priešingai nei teigia atsakovės, tokios Statinių savininkės valios sudarant 2004 m. kovo 12 d. sandorius nepatvirtina ir negali patvirtinti. Be to, nei vienas Statinių savininko įgaliojimas, išduotas Detalaus plano organizatoriui J. M., kuris kartu yra ir žemės sklypo pirkėjų giminaitis, nenumatė ir nesuteikė jam įgaliojimų dėl Statinių disponavimo – nei 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimas, išduotas D. S. H. T., nei 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimas, išduotas A. I.

16.7.                      Geriausias būdas paneigti formaliosios logikos stokojantį ir deklaratyviais teiginiais grindžiamą atsakovių argumentavimą, yra aptarti byloje nustatytas faktines aplinkybes chronologine tvarka, šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kartu – ir byloje surinktus, bet apeliantų ignoruojamus, duomenis:

16.7.1.                      2004 m. sausio 16 d. D. S. H. T. išduoda J. M. įgaliojimą (patvirtintas ir išduotas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV), kuriame kalbama apie žemės sklypo valdymą, tvarkymą, detalaus plano rengimą, leidimą statybai. Šiame įgaliojime nekalbama apie Statinių griovimą ir tokie įgaliojimai J. M. nesuteikiami. Remiantis CK 2.137 straipsnio 2 d., atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Tokiais atvejais atstovas negali disponuoti atstovaujamojo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Asmenys. Antroji knyga, p. 274-275), kitaip tariant, tokiais atvejais atstovas atstovaujamojo vardu negali perleisti ar atsisakyti nuosavybės į turtą, pvz., griaunant statinius. Nepaisant to, būtent šio įgaliojimo pagrindu įgaliotinis J. M. kreipiasi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti leidimą Statinius griauti, kuris ir buvo jam išduotas 2004 m. kovo 12 d.

16.7.2.                      Taigi, faktinė aplinkybė apie Palangos miesto savivaldybės administracijos J. M. išduotą leidimą Statinius griauti nepatvirtina pačios Statinių savininkės valios, nes įgaliotinis šioje situacijoje veikė savo nuožiūra, viršydamas įgaliojimu jam suteiktas teises. Kita vertus, leidimas ir yra leidimas, suteikiantis tam tikrą teisę, bet – ne įpareigojimas. Tai byloje yra patvirtinusi ir trečiuoju asmeniu procese dalyvaujančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė, 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo l val. 18 min.) paaiškinusi, kad leidime nurodyta, kas turi teisę griauti, savininkas sprendžia ar tokiu leidimu griauti pasinaudoti ar ne, inspekcija neįgyvendina ir neinicijuoja nugriovimo, nes Statiniai nėra savavališka statyba, todėl griovimas negali būti priverstinis. Taigi, šis įrodymas (leidimas griauti) taip pat negali pavirtinti buvus kokiems nors Statinių savininkę įpareigojantiems susitarimams Statinius griauti. Kartu toks įgaliotinio veikimas patvirtina, kad 2004 m. kovo 12 d. sandoriais nebuvo ketinta perleisti / įsigyti nuosavybės teises į Statinius, nes ketinant 2004 m. kovo 12 d. sandoriais įsigyti nuosavybės teises ne tik į žemės sklypą (jo dalis), bet ir į Statinius, nebuvo jokios prasmės turėti leidimą Statinius griauti buvusio savininko vardu, nes tokį leidimą pirkėjai galėjo gauti savo vardu jau tapę Statinių savininkais.

16.7.3.                      Atkreiptinas dėmesys ir į kitus byloje surinktus duomenis, susijusius su 2004 m. kovo 12 d. išduotu leidimu griauti Statinius: leidimas griauti Statinius išduodamas 2004 m. kovo 12 d., jame pasirašo įgaliotinis J. M., nors iš bylos duomenų žinoma, kad 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. yra Lietuvoje (ji pati tiesiogiai dalyvauja (ne per įgaliotinį) sudarant 2004 m. kovo 12 d. sandorius, kuriais perleidžia nuosavybės teises į žemės sklypą (jo dalis)); leidimas griauti Statinius neminimas ne tik 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose, bet ir jokioje kitoje notarės A. B. į bylą pateiktoje šių sandorių tvirtinimo medžiagoje; įgaliotinis J. M. teismo posėdyje nurodė, kad dalyvavo 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudaryme, nes jo giminaičiai (žemės sklypo pirkėjai) juo pasitikėjo, taip pat nurodė, kad žemės pirkėjai galbūt turėjo kopijas leidimo Statinius griauti, o į atsakovės AB D. S. atstovo klausimą, ar T. galėjo matyti leidimą Statinius griauti sudarydama sutartį, teigiamai neatsakė, paaiškindamas, jog dabar klausimas, ar galėjo ar ne, bet, manau, kad, matot, sakau, T. ar T., gal ir galėjo matyti, bet T. rečiau atvykdavo (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašas l val. 44 min. - l val. 57 min.). Be to, tame pačiame teismo posėdyje J. M. kelis kartus patvirtino, jog leidimo Statinius griauti gavimas 2004 m. kovo 12 d. sandorio dieną buvo sutapimas – čia sutapimas, be abejo sutapimas, neturi reikšmės (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašas 2 val. 3 min. - 2 val. 4 min.).

16.7.4.                      2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. (veikdama savo vardu, ne per įgaliotinį) sudaro sandorius, kuriais visą žemės sklypą parduoda V. A., S. A. M., UAB „T.“ (pastarajai atstovauja S. A. M. sūnus, bei įgaliotinio J. M. brolis S. M.). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, jog nagrinėjamu atveju turi būti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. sandoriai, jų sąlygos, tikroji sandorių šalių valia šiuos sandorius sudarant, taip pat pirkėjų teisėti lūkesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)išsaugojimo, buvo išreikalauta visa sandorių tvirtinimo medžiaga iš šiuos sandorius tvirtinusios notarės A. B. Tačiau jokių objektyvių duomenų, jog pardavėja turėjo valią perleisti nuosavybę į Statinius arba jos netekti, kaip ir duomenų, jog žemės sklypų pirkėjai ketino įsigyti Statinius kartu su žemės sklypo dalimis, nėra: jokių derybų protokolų ar kitos ikisutartinių šalių santykių dokumentacijos nėra, sandorio tvirtinimo medžiagoje nėra ir aukščiau aptarto 2004 m. kovo 12 d. leidimo Statinius griauti.

16.7.5.                      Be to, 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių valios perleisti / įgyti nuosavybės teises į Statinius, šalių susitarimų dėl Statinių (ne)išsaugojimo (griovimo), D. S. H. T. įsipareigojimų juos griauti ar jos valios dėl nuosavybės teisių į Statinius neišsaugojimo nebuvimą patvirtina ne tik duomenų apie tai nebuvimas, bet ir paties J. M. paaiškinimai apie sandorio sudarymo metu buvusią šalių valią. Primintina, jog J. M. dalyvavo sudarant visus su ginču susijusius sandorius, o sudarant kai kuriuos iš jų buvo D. S. H. T. įgaliotiniu, sudarant kitus – žemės sklypų įgijėjų įgaliotiniu, taip pat buvo Detalaus plano organizatorius, be to, buvo artimas žemės sklypo įgijėjų giminaitis, įgijėją V. A. taip pat gerai pažinojo – kaip buvo pats nurodęs, su juo kartu dirbo (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašas l val. 6 min.).

16.7.6.                      Dėl 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių valios perleisti / įgyti nuosavybės teises į Statinius, buvusios sandorio sudarymo metu, J. M. yra nurodęs: Statinius pardaviau ponui I., 2004 m. kovo 12 d. sandoriais nuosavybės teisės į Statinius nebuvo įgytos, įsigijo tik žemę, sandorių dalyku buvo tik žemės sklypai, Statinių nebuvo, Statinių žemės sklypo pirkėjai neįsigijo, buvo tik vienas namas su išimtu nugriovimui leidimu (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašas 2 val. 26 min. - 2 val. 30 min.); į klausimą, ar perkant žemę pirkėjai nesvarstė įsigyti ir Statinius, paaiškino – jie nebebuvo vertingi nei vieno euro, jie yra beverčiai (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašas 2 val. 44 min. - 2 val. 45 min.). Tuo tarpu apie pačios D. S. H. T. valią Statinius parduoti J. M. nurodė, kad perleidžiant Statinius A. I. (2004 m. gegužės 13 d. sandoriu – aut. pastaba) jis (J. M. – aut. pastaba) tarpininkavo pagal įgaliojimą parduodant pastatus, nenorėdamas prarasti santykių su T., nes dar norėjo įsigyti ir kitą sklypą iš pastarųjų, teigė, jog jis mokėtų tik vieną litą, o ne šimtą tūkstančių litų, tie pinigai už Statinius, tai buvo atsiskaityta su pardavėjais T.; paprašius paaiškinti, kaip išėjo, kad Statinius T. pardavė, jei ketino griauti, paaiškino, kad nesigilino, žinodamas, kad yra daromas detalus planas, kad dalies pastatų nebėra, atstovavo notariniuose veiksmuose, atvyko, perleido kaip buvo įgaliotas (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašas l val. 17 min. - l val. 38 min.).

16.7.7.                      Dėl 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių susitarimų Statinius griauti (ne)buvimo J. M. yra pateikęs šiuos paaiškinimus: į klausimus, ar buvo T. įsipareigojusi Statinius griauti, ar buvo kokie nors susitarimai dėl Statinių griovimo, kas turėjo Statinius griauti po 2004 m. kovo 12 d. sandorių, atsakė, jog T. jam buvo išdavusi įgaliojimą, pagal tą įgaliojimą, kuris buvo išimtas, konfidencialiai mes visi būtume griovę – tėveliai, ,, T.“ (tuomet J. M. paaiškinimus papildo jo atstovė nurodydama: ,,Ir I.“), buvo žodiniai susitarimai (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašas 2 val. 40 min. - 2 val. 42 min.). Šie teiginiai, iš esmės bylojantys vien apie vienašališkus (vien tik žemės sklypo įgijėjų) susitarimus, ketinimus ir planus Statinius konfidencialiai griauti nepatvirtina, jog būtų buvę kokių nors įpareigojančių susitarimų (prievolinių teisinių santykių) su Statinių savininke D. S. H. T. ir (ar) buvus jos įsipareigojimų Statinius griauti, nes sutartis sudaroma šalių susitarimą pakankamai įrodančiais šalių veiksmais (CK 6.162 straipsnio l dalis).

16.7.8.                      Tai, jog po 2004 m. kovo 12 d. sandorių D. S. H. T. išsaugojo nuosavybės teises į Statinius, disponavimas kuriais nebuvo suvaržytas jokiais šalių susitarimais ir kad būtent taip šiuos sandorius suprato visos sandorio šalys ir netgi sandorius tvirtinusi notarė, patvirtina ir vėlesni 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių veiksmai.

16.7.9.                      2004 m. balandžio 15 d. D. S. H. T. išduoda įgaliojimą J. M. (patvirtintas ir išduotas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV), kuriuo pavedama parduoti Statinius, esančius 2004 m. kovo 12 d. sandoriais parduotame žemės sklype. Tai vienintelis rašytinis įrodymas, kuriame išreiškiama pačios D. S. H. T. valia dėl Statinių, bet ne šios valios interpretacija. Pažymėtina, jog įgaliojimas parduoti Statinius išduotas su žemės sklypo (dalių) pirkėjais artimais ryšiais susijusiam asmeniui – J. M. Šiame įgaliojime nėra nurodytas konkretus pirkėjas, kas patvirtina, jog Statinius turėjo galimybę įgyti bet kuris žemės sklypo dalies, įgytos 2004 m. kovo 12 d. sandorio pagrindu, pirkėjas. Kaip paaiškino įgaliotinis J. M. dar 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, Statinių jie nepirko, nes neverta, dideli kapitaliniai įdėjimai. Iš esmės tokius pat paaiškinimus, kaip jau minėta, jis pateikė ir 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, teigdamas, jog už Statinius mokėtų tik vieną litą, kad jam nebuvo svarbu už kiek T. pardavė Statinius, nes leidimas juos griauti jau buvo išduotas, Statiniai buvo beverčiai, todėl žemės sklypo (dalių) pirkėjai jų nepirko. Žemės sklypo dalių pirkėjai turėjo taip pat galimybę tokį įgaliojimą ginčyti, jei manytų, kad nuosavybės teisės į Statinius jau buvo jiems perleistos 2004 m. kovo 12 d. sandoriais, tačiau nei įgaliojimo, nei jo pagrindu su A. I. sudaryto sandorio dėl Statinių pardavimo 2004 m. kovo 12 d. sandorio šalys niekada neginčijo. Netgi šioje byloje ginčą inicijavo ir palaiko ne 2004 m. kovo 12 d. sandorio šalys, bet atsakovai, kurie Statinių savininkais savęs nelaikė ir nelaiko, bet siekdami Statinius pašalinti iš jiems priklausančių žemės sklypų, siekia perimti nuosavybės teises į Statinius.

16.7.10.                      Pastebėtina, kad 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimas parduoti Statinius buvo išduotas praėjus tik mėnesiui po 2004 m. kovo 12 d. sandorio, todėl tokie per pakankamai trumpą laiką po sandorio sudarymo atlikti veiksmai turi reikšmės nustatant tikrąją 2004 m. kovo 12 d. sandorio šalių valią. Kaip teisingai 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu yra nurodęs atsakovės AB D. S. atstovas, įgaliojimo patvirtinimas ambasadoje užimdavo begalę laiko, kol tas įgaliojimas bus gautas. Kas reiškia, jog 2004 m. kovo 12 d. sandorio žemės sklypo įgijėjams neišreiškus valios įsigyti Statinius (nes juos laikė beverčiais), grįžusi į JAV, D. S. H. T. nedelsiant turėjo kreiptis į ambasadą, kad toks įgaliojimas būtų išduotas jau po kelių savaičių. Išduodama šį įgaliojimą, žemės sklypo pirkėjų giminaičiui J. M., D. S. H. T. aiškiai išreiškė savo valią Statinius realizuoti atlygintinu sandoriu, o ne juos griauti ar kitaip atsisakyti turimos nuosavybės teisės į Statinius. Jei 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių suderinta valia (tiek pirkėjų, tiek pardavėjos) būtų buvusi Statinius griauti, įgaliojimas būtų išduotas būtent griovimui, o ne pardavimui. Žemės sklypo dalių įgijėjų veiksmai, nepareiškus dėl to jokių prieštaravimų, patvirtina, jog ši Statinių savininkės valia atitiko bendrą šalių valią, dėl kurios buvo sulygta sudarant 2004 m. kovo 12 d. sandorius. Įgaliojime nėra jokių nuostatų, kad Statiniai parduotini nugriovimui, tokių nuostatų nenumatė ir jo pagrindu sudarytas sandoris, kuriuo Statiniai buvo perleisti A. I. nuosavybėn, apie kurį 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjams buvo žinoma nuo jo sudarymo dienos, nes jis buvo sudarytas atstovaujant su žemės sklypo įgijėjais susijusiam asmeniui J. M..

16.7.11.                      2004 m. balandžio 15 d. (minėto įgaliojimo išdavimo dieną, kurio atsiuntimas į Lietuvą turėjo užimti papildomai laiko) S. A. M. (vienas iš 2004 m. kovo 12 d. sandorio žemės sklypo (dalies) pirkėjų), veikdamas per atstovą (sūnų) J. M. perleidžia dalį žemės sklypo (0,1 ha) A. I. už 36 776 Lt. Sumokėta kaina yra proporcinga kainai, kurią S. A. M. buvo sumokėjęs pagal 2004 m. kovo 12 d. sandorį – už visą įgytą žemės sklypo dalį (0,2060 ha). S. A. M. pardavėjai D. S. H. T. buvo sumokėjęs 73 551 Lt.

16.7.12.                      2004 m. gegužės 13 d. (Lietuvoje jau gavus D. S. H. T. išduotą ir 2004 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV patvirtintą įgaliojimą) sudaroma Statinių pirkimo - pardavimo sutartis – tiek dėl įgaliojime tiesiogiai nurodyto namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek dėl visų namo priklausinių (ūkinių bei inžinierinių statinių). Sutartis sudaroma per įgaliotinį J. M. Šia sutartimi A. I., 2004 m. balandžio 15 d. sandoriu jau įsigijusiam dalį žemės sklypo (šį faktą nurodant pačioje sutartyje, jos 2 punkte), Statiniai perleidžiami už 28 962 Eur. 2004 m. gegužės 13 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartyje įgaliotinis J. M. patvirtino pinigų sumokėjimo faktą (sutarties 5 punktas). Pažymėtina, jog 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojime nurodoma, kad įgaliotiniui pavedama atlikti visus veiksmus, susijusius su pavedimu, kas reiškia ir pinigų priėmimą. Šioje 2004 m. gegužės 13 d. sutartyje taip pat patvirtinama, kad Statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso pardavėjai (4 punktas). Taip pat, kaip nurodoma sutarties 6 punkte, pardavėjos įgaliotinis (J. M.) pareiškė, kad „parduodami pastatai niekam kitam neparduoti, neįkeisti, neareštuoti, teisme ginčų dėl jų nėra, teisė disponuoti pastatais neatimta, neapribota ir nesuvaržyta, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į šiuos pastatus, taip pat nėra trečiųjų asmenų teisių ar pretenzijų į šiuos pastatus.“ Tą pačią dieną Statiniai buvo perduoti pirkėjui A. I. pasirašant perdavimo - priėmimo aktą, sutarties 8 punkte nurodant, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį parduotą daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo.

16.7.13.                      Aptarti įgaliotinio J. M. veiksmai bei patvirtinimai buvo atlikti jam žinant tiek apie paties jo užsakytą ir paimtą leidimą Statinius griauti, tiek apie jo giminaičių 2004 m. kovo 12 d. sudarytus sandorius dėl žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo, kurių sudaryme jis pats dalyvavo. Tai, kad apie 2004 m. gegužės 13 d. sandorį žemės sklypo pirkėjams buvo žinoma nuo jo sudarymo dienos, ginčo byloje nekilo. Ši 2004 m. gegužės 13 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartis kitą dieną įregistruojama Nekilnojamojo turto registre pagal notarės pranešimą (byloje yra pateiktas tiek minėtas notarės pranešimas, tiek Nekilnojamojo turto registro istoriniai išrašai su esamais juose įrašais apie juridinio fakto – nuosavybės teisės į Statinius perleidimo A. I. pagal sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį. 2004 m. gegužės 13 d. sandorį tvirtinusi notarė A. B., prieš mėnesį tvirtinusi 2004 m. balandžio 15 d. sandorį dėl žemės sklypo dalies perleidimo A. I., o dar prieš mėnesį – 2004 kovo 12 d. sandorius dėl žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo V. A., S. A. M. bei UAB „T.“, teikdama paaiškinimus 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 52 min.) nurodė, jog jai dėl 2004 m. gegužės 13 d. sandorio nekilo klausimo, nes jei žmogus turi žemės – „dasiperka“ statinius.

16.7.14.                      Įgaliotinio J. M. teiginiai, neva 2004 m. gegužės 13 d. sandorio sudarymą A. I. tiesiogiai derino su D. S. H. T., kad piniginių reikalų jis neva nesprendė ir, kad atsiskaitydamas už įgytus Statinius A. I. pinigus neva perdavė ne jam, kaip įgaliotam asmeniui, bet tiesiogiai T., vertintini kritiškai, atsižvelgiant inter alia į tai, kad tokie teiginiai atsirado tik po to, kai byloje paaiškėjo D. S. H. T. mirties faktas bei praėjus daugiau nei 7 šios bylos nagrinėjimo metams. Be to, tokie teiginiai nėra paremti jokiais įrodymais, nors tokia pareiga tenka šias aplinkybes nurodančiam asmeniui, t. y. J. M. (CPK 178 straipsnis). Pastarojo byloje duoti paaiškinimai, kad būdamas įgaliotiniu, 2004 m. gegužės 13 d. sutartį jis neva pasirašė neskaitydamas, nepaneigia notariškai patvirtintos sutarties (CPK 197 straipsnio 2 dalis), joje nurodytų pareiškimų bei kitų joje išdėstytų sandorio sąlygų įrodomosios reikšmės faktinių aplinkybių, susijusių su nagrinėjama byla, nustatymui. Juo labiau, kai tokie, jokiais įrodymais nepagrįsti, teiginiai pareiškiami praėjus beveik 18 metų po atsiskaitymo fakto, dar 2014 metais pasibaigus šios sutarties nuginčijimo senaties terminui (CK 1.125 straipsnio l dalis), per visą šį laikotarpį jos neginčijus nei sandorio šalims, nei pačiam įgaliotiniui J. M.

16.7.15.                      Atsakovės, remdamosi minėtais J. M. pareiškimais, teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėl to turėjo konstatuoti sandorio fiktyvumą, nes jiems taip pat kilo abejonių dėl atsiskaitymo pagal 2004 m. gegužės 13 d. sandorį. Tokia atsakovių pozicija neturi teisinio pagrindo:

16.7.15.1.                      2004 m. gegužės 13 d. sandorį atsakovai ginčijo išimtinai tuo pagrindu, jog sandorio sudarymo metu D. H. S. T. galimai jau nebuvo Statinių savininkė. Jokie kiti atsakovų reikalavimai dėl šio sandorio nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti ir jokiais kitais pagrindais šis sandoris nebuvo ginčijamas. 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje ši aplinkybė ieškovų atstovės buvo tikslinama, prašant atsakovų patikslinti, kokioje apimtyje atsakovai ginčija 2004 m. gegužės 13 d. sandorį, ar jis yra ginčijamas tik netinkamo pardavėjo pagrindu. Atsakovės AB D. S. atstovas, rengęs bendrą visų atsakovų priešieškinį, patvirtino, jog sandoris ginčijamas tik šioje apimtyje.

16.7.15.2.                      Atsižvelgiant į tai, kas buvo aukščiau aptarta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi šiuo rašytiniu įrodymu – notaro patvirtinta 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi bei joje konstatuojamomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog toje apimtyje, kurioje 2004 m. gegužės 13 d. sandoris byloje pareikštais reikalavimais nebuvo ginčijamas (inter alia, nebuvo ir nėra ginčijamas sandorio dalyvių, nuo sandorio sudarymo praėjus daugiau nei 18 metų), šis rašytinis įrodymas (notaro patvirtintas sandoris) turi didesnę įrodomąją galią, jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, draudžiant tokių aplinkybių paneigimui naudotis liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taigi ir šiuo atveju atsakovių teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teisme neturi teisinio pagrindo.

16.7.16.                      2004 m. gegužės 13 d. sutartimi, sudaryta per įgaliotinį J. M., nuosavybės teises į Statinius D. S. H. T. perleido trečiajam asmeniui (atsakovui pagal priešieškinį) A. I. Ši sutartis niekuomet nebuvo nutraukta, nebuvo ginčijama nei pati sutartis, nei šios sutarties sudarymo ir nuosavybės teisių perleidimo (juridinio fakto) registracija viešajame registre. Iki ieškovams įsigyjant Statinius 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo aktu A. I. nuosavybės teisių į Statinius nebuvo perleidęs. Statinių savininku jis liko ir po 2005 m. kovo 3 d. susitarimo, kuriuo jis grąžino nuosavybės teises į žemės sklypo dalį S. A. M., kurias iš jo buvo įgijęs 2004 m. balandžio 15 d. sandorio pagrindu. Pinigai, sumokėti už Statinius pagal 2004 m. gegužės 13 d. sandorį, jam niekada nebuvo grąžinti. D. S. H. T. įgaliotinis J. M. byloje taip pat nebuvo nurodęs, kad šiuos pinigus A. I. būtų grąžinęs.

16.7.17.                      Remiantis CK 6.393 straipsnio nuostatomis, nurodytomis ir pačioje 2004 m. gegužės 13 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartyje, nuo šios sutarties sudarymo fakto įregistravimo viešajame registre momento ši sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis ir jiems sukelia teisines pasekmes. Aukščiau detaliai aptartas įrodymas - Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotiniui J. M. išduotas leidimas Statinius griauti - iš esmės buvo vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovės grindė savo teiginius apie neva buvusius susitarimams dėl Statinių griovimo. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime (72 punktas), perleidus nuosavybės teises į Statinius A. I., minėtas leidimas griauti - teisė statinių savininkui nugriauti statinius - buvo perleista A. I. kartu su išimtinai savininkui tenkančia teise savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

16.7.18.                      Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog tarp žemės sklypo (dalių) savininkų ir naujojo Statinių savininko A. I. būtų buvę sudaryti kokie nors susitarimai dėl Statinių nugriovimo. Tokių susitarimų nebuvo sudaryta nei sudarant 2004 m. gegužės 13 d. sandorį, nei vėliau. 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimas, kuriuo A. I. įgaliojo J. M. atstovauti jam rengiant Detalų planą, nenumatė įgaliotiniui jokių teisių dėl Statinių, jų valdymo ir (ar) disponavimo. Įgaliotinis J. M. yra nurodęs, jog A. I. pasirinko būtent tą formuojamo žemės sklypo vietą, kur buvo namas (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašas l val. 10 min. - 11 min.). Primintina, kad vienas iš Detaliojo plano tikslų buvo Statinių rekonstrukcija.

16.7.19.                      Kad su nauju Statinių savininku jokių susitarimų dėl Statinių nugriovimo taip pat nebuvo, patvirtina ir kiti įgaliotinio J. M. teiginiai: 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje atsakydamas į teisėjos klausimą, ar A. I. turėjo Statinius nugriauti, paaiškino, kad nebuvo tokių derybų, būtume sutarę (2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min.). Be to, teikdamas paaiškinimus 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje ir atsakydamas į klausimą, ar sprendiniams dėl Statinių griovimo buvo gauti rašytiniai Statinių savininko A. I. pritarimai, atsižvelgiant į tai, kad Detalaus plano tikslai numatė ne tik Statinių griovimą, bet ir jų rekonstrukciją, Detalaus plano organizatorius bei įgaliotinis J. M. nurodė, kad gal ir buvo du tikslai, bet prieita vienos nuomonės, daugumos nuomonės, kuriai I. turėjo pritarti (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 51 min.).

16.7.20.                      Galiausiai byloje buvo nustatyta faktinė aplinkybė, jog atsakovų į bylą pateiktame 2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriame Statiniai įvardijami kaip griautini, A. I. parašas buvo padirbtas: teismo ekspertas A. Balsys 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarė kategoriškas išvadas, jog minėtame akte rankraštinius įrašus parašė ne A. I. ir, kad minėtame akte pasirašė taip pat ne A. I. Šį įrodymą (2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą) patys atsakovai į bylą teikė, kaip vienintelį rašytinį įrodymą, patvirtinantį, jog A. I. neva žinojo apie Detalaus plano sprendinius Statinius nugriauti, tačiau minėtos eksperto išvados tai paneigė. Kita vertus, 2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas savaime negalėtų patvirtinti buvus tarp žemės sklypo savininkų bei Statinių savininko A. I. susitarimui Statinius griauti, juo labiau – neatlygintinai. Aptarta ekspertizės išvada buvo užsakyta ir atlikta ieškovų iniciatyva po to, kai teismas netenkino trečiojo asmens A. I. prašymo skirti byloje minėto rašytinio įrodymo teismo rašysenos ekspertizę. Į bylą teismo eksperto A. Balsio 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės aktas ieškovų buvo pateiktas 2022 m. birželio 9 d.

16.7.21.                      Išdėstytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai sistemiškai ir visapusiškai patvirtino, jog 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose Statinių nepaminėjimas atitiko šių sandorių šalių tikrąją valią ir toks nepaminėjimas buvo grindžiamas ne susijungimo su žemės sklypu prezumpcija, bet žemės sklypo įgijėjų aiškia valia įsigyti tik žemės sklypą (dalis) ir nemokėti už žemės sklype esančius Statinius, kurie žemės sklypo įgijėjų vertinimu, buvo beverčiai. Tuo tarpu D. S. H. T. išreiškė valią atlygintinais sandoriais perleisti tiek žemės sklypą, tiek Statinius. Juolab, kad pačios 2004 m. kovo 12 d. sandorio šalys - žemės sklypo įgijėjai - viso proceso metu elgėsi pasyviai, byloje nereikšdami jokių reikalavimų ar prieštaravimų dėl nuosavybės teisių į Statinius, neteikė jokių įrodymų apie susitarimus dėl jų (ne)griovimo, taigi neparodė jokio suinteresuotumo dėl byloje kilusio ginčo, kuris iš esmės kilo dėl atsakovų siekio perimti nuosavybės teises į Statinius iš ieškovų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, vien CK 6.395 straipsnio l dalyje nustatytos prezumpcijos įvirtinimas, nesuteikia žemės sklypo savininkui teisės perimti žemės sklype esančių statinių valdymo (48 punktas).

16.8.                      Tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog byloje surinkti duomenys paneigia CK 6.395 straipsnio l dalyje nustatytą prezumpciją ir, kad priešingas sudarytų sandorių aiškinimas neatitiktų tikrosios sandorio šalių valios, todėl nagrinėjamoje byloje ši prezumpcija netaikytina, yra pagrįsta visapusišku ir išsamiu byloje surinktų įrodymų ištyrimu bei vertinimu.

16.9.                      Taip pat nesutiktina su atsakovės AB D. S. teiginiais (apeliacinio skundo 53-54, 60 punktai) neva pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokias teises D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo turėjo (išsaugojo, dėl kokių žemės sklypo naudojimo teisių susitarė su naujais žemės sklypo savininkais) į žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties 53 punktas). Aukščiau aptartos bylos faktinės aplinkybės patvirtino, jog jokiais 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių susitarimais D. S. H. T. teisės Statiniais naudotis, valdyti ir jais disponuoti nebuvo apribotos. Šiuos Statinius ji siekė parduoti ir gauti už juos atlygį, todėl ir papildomų susitarimų dėl teisių į žemės sklypą, ant kurio yra Statiniai, sudaryta nebuvo. Esant tokiai faktinei situacijai, t. y. nustačius, jog tarp sandorio šalių nebuvo sudaryta jokių nuosavybės teisių į Statinius ribojančių susitarimų ar kitų susitarimų dėl Statinių savininko teisių naudotis žemės sklypu, teismas pagrįstai sprendė dėl servituto nustatymo, t. y. dėl minimalių Statinių savininkų (ieškovų) teisių naudotis žemės sklypu nustatymo.

16.10.                      Dėl antstolės R. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto (tekste taip pat – Turto pardavimo aktas) ginčijimo nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškinio senatis ginčyti Turto pardavimo aktą yra suėjusi, atsakovai nenurodė jokių ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių, egzistavusių ieškinio senaties termino eigos metu, kurios nepriklausė nuo atsakovų valios bei kurios kliudė atsakovams laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti, jų manymu, pažeistas jų teises. Teismas pagrįstai ieškinio senaties termino neatnaujino bei pripažino reikalavimą dėl Turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu atmestinu ir šiuo savarankišku pagrindu.

16.11.                      Atsakovai viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog jie nėra Statinių savininkai, pripažindami, jog sudarydami sandorius, kuriais įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus, nebuvo išreiškę valios įgyti nuosavybės teisių ir į žemės sklypuose esančius Statinius. Iš esmės būtent šia faktine aplinkybe – jog teisminio nagrinėjimo metu jie neturi nuosavybės teisės į Statinius – atsakovai remiasi teigdami, jog jiems ieškinio senaties terminas ginčyti Turto pardavimo aktą, jų manymu, net nėra prasidėjęs, nes, atsakovų teigimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai kažkokiu būdu turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu realizuotus A. I. (kaip skolininkui vykdymo procese) galimai nepriklausančius statinius. Šis argumentas, priešingai nei teigia atsakovės, patvirtina ne tai, jog atsakovams ieškinio senaties terminas nėra prasidėjęs, o tai, kad atsakovai, niekada jokiais sandoriais neįgiję ir neturėję valios įgyti nuosavybės teisių į Statinius, negali tokios nuosavybės įgyti CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, nes ši prezumpcija gali patvirtinti sandorio sudarymo metu buvusią šalių valią, bet ji nėra pagrindas perimti nuosavybės teises iš kitų, teisėtu pagrindu jas įgijusių, asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

16.12.                      Remdamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo išplėtota praktika dėl turto išreikalavimo / grąžinimo vindikacijos / restitucijos pagrindais, inter alia, turto, įgyto vykdymo proceso metu, ieškovai ir toliau laikosi pozicijos, jog: (i) nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatyta teisinio pagrindo pripažinti 2004 m. gegužės 13 d. sandorį dėl Statinių pirkimo-pardavimo negaliojančiu, dėl ko negali būti tenkinamas ir išvestinis atsakovų reikalavimas dėl Turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu; (ii) nepaisant to, jog Turto pardavimo aktas negali būti pripažintas negaliojančiu atskiru savarankišku pagrindu – atsakovams reikšmingai praleidus ieškinio senaties terminą, kurį nustato specialiosios, todėl atitinkamai aiškintinos, teisės normos, juolab nesant svarbių tokio termino praleidimo priežasčių; (iii) tačiau net ir hipotetiškai darant prielaidą dėl Turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu kokiais nors kitais pagrindais, pagal atsakovių byloje suformuluotą poziciją, pareikštus reikalavimus bei atsikirtimus, Statiniai iš ieškovų negalėtų būti išreikalauti natūra nei restitucijos pagrindais, nei vindikacijos pagrindu.

16.13.                      Dėl servituto nustatymo bei atsakovų priešieškinio reikalavimo Statinius nugriauti. Atsakovių UAB „K.“ bei UAB „A.“ apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nustatytų servitutų ginčijamas tokiais argumentais: Statiniai negali būti naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį dėl sunykimo, fizinio ir moralinio nusidėvėjimo, ką, atsakovių teigimu, pagrįstai konstatavo ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tvarkos ir švaros užtikrinimo, kadastro duomenų patikslinimo“, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyse nėra numatyta, kad iš pirkėjams perleisto žemės sklypo ploto būtų išimtas žemės plotas užstatytas statiniais (apeliacinio skundo 71, 75-81 punktai). Atsakovė AB D. S. papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl servituto apimties, atlygintinumo, pažeidė proporcingumo principą ir neatsižvelgė į tai, jog Statiniai negali būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, remiantis Detaliojo plano sprendiniais.

16.14.                      Pirma. Atsakovės klaidingai teigia neva Statinių nusidėvėjimas ir poreikis juos rekonstruoti (atkurti) savaime patvirtina objektyvaus pagrindo servitutui nustatyti nebuvimą dėl esamo (faktinio) negalėjimo jais naudotis pagal tiesioginę jų paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje (44 punktas) suformuota teisės aiškinimo taisykle, kurią atsakovės akivaizdžiai ignoruoja, jog statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m. esančios laikančiosios konstrukcijos, ir, aptartus byloje surinktus įrodymus apie Statinių faktinę būklę, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad Statiniai yra išnykę. Kad tokių įrodymų, patvirtinančių Statinių visišką sugriuvimą, nėra, pripažįstama ir atsakovės AB D. S. apeliaciniame skunde (83 punktas).

16.15.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Statiniai yra įregistruoti viešajame registre, kas patvirtina juridinį servituto pagrindą – teisėtą Statinių kaip nekilnojamojo turto objektų egzistavimą. Šios registracijos teisėtumo niekada neginčijo nei esami, nei buvę žemės sklypų (dalių) savininkai, nei 2004 m. sudarytų sandorių pagrindu, nei 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. patvirtinto Detalaus plano pagrindu (19 metų apskritai ir 11 metų iki ieškovams 2015 m. pateikus ieškinį dėl servituto nustatymo), nors visą šį laikotarpį Statiniai buvo įregistruoti ne žemės sklypo (dalių) savininkų vardu, bet kitų asmenų vardu. Tiek ši faktinė aplinkybė, tiek kiti byloje surinkti duomenys patvirtina, jog žemės sklypo (sklypų) savininkai (tiek buvę, tiek esami, t. y. atsakovai), įsigydami žemės sklypą (sklypus), žinojo (negalėjo nežinoti), jog juose esantys Statiniai nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. Dėl fakto, kad atsakovai nėra Statinių savininkai byloje net nekilo ginčo.

16.16.                      Teisinio pagrindo stokoja ir atsakovių argumentai, jog servitutas negali būti nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad Detaliame plane jie įvardijami kaip esantys avarinės būklės. Šiame kontekste svarbu aptarti visus byloje surinktus duomenis ne tik apie faktinę Statinių būklę, bet ir apie tai, jog Turto pardavimo aktu ieškovams įsigijus Statinius ir pasikreipus į žemės sklypų savininkus (atsakovus) dėl servitutų nustatymo šalių susitarimu, prieš ieškovus buvo imtasi aktyvių nesąžiningų veiksmų, naikinant Statinių konstrukcijas. Atsakovams sužinojus apie ieškovų ketinimus įgytus Statinius atkurti juos rekonstruojant, tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu buvo atliekami Statinių (išlikusių konstrukcijų) griovimo, užkasimo darbai. Tokie darbai buvo atliekami be Statinių savininko žinios ir leidimo, akivaizdžiai siekiant iškreipti objektyvią tikrovę apie Statinių būklę.

16.17.                      Atsižvelgiant į tai, inter alia į tai, jog kelis kartus teismui atmetus ieškovų prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai neturėjo galimybės kitomis teisėtomis priemonėmis užtikrinti Statinių būklės status quo, taip pat į tai, jog bylos nagrinėjimas vyksta jau beveik aštuonis metus, dėl ko Statinių būklė ir toliau blogėja, ieškovai laikosi pozicijos, jog nustatant faktinę aplinkybę apie Statinių būklę, turi būti vadovaujamasi Ekspertizės aktu, kuriame Statinių būklė buvo fiksuota ieškovams juos įsigyjant. Įrodymų apie Statinių faktinę būklę vertinimas pagal šiuo metu esamą tikrovę, jau iškreiptą be ieškovų žinios atliktais griovimo ir kasinėjimo darbais, atliktais kilus ginčui tarp žemės sklypo ir Statinių savininkų, manytina, pažeistų ieškovų teises į teisingą bylos nagrinėjimą bei į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, įtvirtintas tiek nacionalinės teisės nuostatose, tiek Europos žmogaus teisių konvencijos 6, 13 straipsniuose. Kartu dar kartą pažymėtina, jog pagrindinis Statinys - gyvenamasis namas ir jo laikančiosios konstrukcijos yra išlikę ir vizualiai matomi, dėl kitų Statinių byloje ir šiuo metu nepateikta įrodymų apie tai, jog šių Statinių pamatai nėra išlikę arba yra išlikę giliau nei 0,5 m žemės paviršiaus.

16.18.                      Antra. Dėl savininko teisės naudotis Statiniais pagal tiesioginę jų paskirtį, galiojant Detalaus plano sprendiniams, kuriais buvo leista Statinius griauti, vertinimo servituto ( daiktinės teisės) nustatymo kontekste.

16.19.                      Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nei su D. S. H. T., nei su A. I. jokių Statinių savininkus įpareigojančių susitarimų dėl Statinių nugriovimo ar kitaip ribojančių savininko nuosavybės teises į Statinius nebuvo sudaryta. Detalaus plano sprendiniai, kaip nurodoma pačiame Detaliame plane, buvo priimti atsižvelgiant į Detalaus plano organizatoriaus J. M. pageidavimus. Tačiau tokie pageidavimai nebuvo paremti nei savininko įgaliojimu (2004 m. gegužės 13 d. A. I. išduotas J. M. įgaliojimas jokių disponavimo Statiniais teisių pastarajam nesuteikė; CK 2.137 straipsnio 2 dalis), nei sandoriais, sudarytais tarp žemės sklypo bendraturčių bei Statinių savininko, ką patvirtina ir paties J. M. paaiškinimai, jog derybų su A. I. dėl Statinių nugriovimo nebuvo (2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min.).

16.20.                      Ginčas dėl Detalaus plano sprendinių pobūdžio ir įtakos ieškovų nuosavybės teisei į Statinius jau buvo kilęs kasacinėje teismo instancijoje, tačiau 2019 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad atskleidžiant bylos esmę būtina ištirti kokia buvo sandorių šalių valia, kokie susitarimai tarp jų buvo sudaryti, koks šių susitarimų turinys. Nepaisant to, atsakovės ir toliau remiasi Detalaus plano sprendiniais, neatsižvelgdami nei į tai, kad šiais sprendiniais buvo leista plėtoti tam tikrą veiklą, bet nenustatyta pareiga šią veiklą įgyvendinti, nei į tai, kad Statinių nugriovimo sprendinys buvo numatytas nesant dėl to išreikštos savininko valios, tokios valios pareiškimui nesuteikus įgaliojimų ir Detalaus plano organizatoriui.

16.21.                      Vien prielaidų sudarymas nepakankamas, kad jie iš viso nebūtų planuojami, kadangi teritorijos planavimo etape sprendžiama dėl perspektyvaus teritorijos vystymo, tačiau nebūtinai realiai įgyvendinamo. Jeigu projektiniai pasiūlymai yra neprivalomo pobūdžio, tai nėra pagrindo jų vertinti kaip pažeidžiančių asmens teises.“ Šioje byloje kasacinis teismas atmetė ieškinį, remiantis tuo, jog vien planuojant veiklą teritorijų planavimo dokumentuose, savininko nuosavybės teisės nėra savaime ribojamos. Byloje buvo pritarta atsakovo pozicijai, jog detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas; (v) tokios pozicijos, jog ne visi detaliojo planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai yra imperatyvaus pobūdžio, nepaneigia atvejai, kuomet nustatant servitutą, atsižvelgiama kurioje vietoje yra jau numatytas kelias (pvz., atvejis, nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015, kuria savo apeliaciniame skunde remiasi atsakovė AB D. S.), taip pat tuomet, kai tam tikros servituto sąlygos ar įgyvendinimo būdas numatomas tarp šalių sudarytoje sutartyje ir jos pagrindu parengiamas detalusis planas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, kuria taip pat remiasi atsakovė AB D. S., tačiau tinkamai neatsižvelgdama į joje pateiktus išaiškinimus). Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomo servituto turinys neprieštarauja jokiems savininkų sudarytiems įpareigojantiems susitarimams, nes jokių įpareigojančių sutarčių nei tarp ginčo šalių, nei tarp ankstesnių savininkų nebuvo sudaryta.

16.22.                      Tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog nustačius teisinį ir faktinį pagrindą servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tačiau ieškovams kils pareiga tiek dėl detalaus plano sprendinių pakeitimo, tiek projektinės dokumentacijos ginčo statiniams eksploatuoti parengimo. Nagrinėjamu atveju Detalaus plano sprendiniai dėl Statinių griovimo nebuvo ir nėra sąlygoti jokių imperatyvių viešosios teisės normų, taip pat jie nėra pagrįsti jokiais šalis įpareigojančiais tarpusavio susitarimais. Statiniai buvo numatyti kaip griautini, remiantis neapibrėžtais ir neįpareigojančiais ketinimais, todėl neribojančiais ieškovų teisių Statiniais disponuoti, juos valdyti ir naudoti. Kaip pripažįstama ir aptartoje kasacinio teismo praktikoje detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas, tuo tarpu teritorijos planavimo etape gali būti sprendžiama dėl perspektyvaus teritorijos vystymo, tačiau nebūtinai realiai įgyvendinamo.

16.23.                      Trečia. Atsakovė AB D. S. papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl servituto apimties ir atlygintinumo. Pažymėtina, kad atsakovė AB D. S. atsiliepime į ieškinį teigė, jog nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, kokio ploto ir kuriuose atsakovams priklausančių žemės sklypu vietose yra prašoma nustatyti servitutus, todėl nepasisako nei dėl prašomų nustatyti servitutų ribų, akivaizdaus nepagrįstumo, nei dėl ieškovų siūlomos nustatyti „kompensacijos“ apskaičiavimo (tokia atsakovės pozicija yra paminėta ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 6 punkte). Pastebėtina, jog viso proceso metu kiti atsakovai taip pat nereiškė jokių konkrečių argumentų dėl prašomų nustatyti servitutų apimties (ploto), lokacijos ir atlygintinumo, išskyrus dėl įvažiavimo prie Statinių iš (duomenys neskelbtini) g. Į šį atsakovų nurodytą prieštaravimą buvo atsižvelgta ir servituto nustatymo planai buvo tikslinami (patikslinti 2016 m. kovo 22 d. UAB „Geokada“ servituto nustatymo planai detaliau aptarti 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslintame ieškinyje). Į tai, be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovų pusei teikiant paaiškinimus.

16.24.                      Atsakovės AB D. S. veikimas – apeliaciniame skunde nurodant naujus argumentus, kuriais jo pozicija anksčiau nebuvo grindžiama, be kita ko, bylos teisminiam procesui tęsiantis jau aštuntus metus, vertintinas kaip nesąžiningas procesinis veikimas, akivaizdžiai nukreiptas į bylos vilkinimą. Atsakovams nepareiškus ir nenurodžius atitinkamų argumentų pirmoje teismo instancijoje, ieškovai neturėjo galimybės į tokius argumentus atsikirsti, todėl naujų argumentų nagrinėjimas apeliacinėje teismo instancijoje pažeistų ieškovų teises į tinkamą teisminį procesą. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą ir kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypais dydį bei rūšį (periodinėmis metinėmis išmokomis), pagrįstai konstatavo ir atsižvelgė į tai, jog dėl to ginčo byloje nėra.

16.25.                      Atsikertant į atsakovės AB D. S. teiginius, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti žemės sklypams Statinių bei kelio servitutus, neva pažeidžia proporcingumo principą (toks pažeidimas, kaip minėta, atsakovės manymu, nepriklauso nei nuo nustatyto servituto turinio, nei nuo atlygintinumo dydžio bei kompensacijos rūšies, nes tik Statinių nugriovimas atitiktų atsakovės įsivaizduojamą proporcingumą), atkreiptinas dėmesys į šias byloje nustatytas, aplinkybes, kuriomis ieškovai rėmėsi ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu: (i) žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pagrindinis Statinys - gyvenamasis namas, atsakovės UAB „K.“ buvo įgytas 2014 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, šio sandorio pardavėjams S. A. M. bei L. B. M. atstovaujant įgaliotam asmeniui J. M. Šis sandoris buvo sudarytas jau nuo 2013 m. liepos 18 d. galiojant antstolio S. M. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam juridiniam faktui – disponavimo Statiniais teisės apribojimui ir turtinių teisių areštui, kas reiškia, jog Statiniai negalėjo būti perleidžiami. Kita vertus, byloje dėl to ginčo nekilo, juolab atsakovės UAB „K.“ atstovui 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje patvirtinus, jog ginčo Statiniai nebuvo 2014 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties objektu; (ii) tačiau nei atsakovės UAB „K.“ atstovas 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, nei įgaliotinis J. M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje negalėjo atsakyti į ieškovų atstovės klausimą, dėl kokių priežasčių sudarant šį sandorį nebuvo laikytasi Žemės įstatymo 31 straipsnyje (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos – 30 straipsnyje) įtvirtinto imperatyvo, pagal kurį perleisti žemės sklypą, kuriame yra kitiems asmenims priklausančių statinių, pardavėjai gali tik statinių savininkui atsisakius pirkti žemės sklypą (ši nuostata minima ir pačios sutarties 5.1.10 punkte). 

16.26.                      Šioje byloje atsakovai siekia ieškovų nuosavybės teisės į Statinius visiško paneigimo, tuo tarpu ieškovai teisėtai ir sąžiningai įgiję nuosavybės teises į Statinius prašo nustatyti servitutą, t. y. siekia minimalaus žemės sklypų savininkų teisių apribojimo – tik tiek, kiek būtina Statinius naudoti pagal paskirtį.

16.27.                      Remiantis tuo, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovai savo lūkestį dėl įgytų žemės sklypų valdymo ir tokio lūkesčio pažeidimą sieja su lūkesčiu dėl Statinių pašalinimo iš žemės sklypų, tačiau ieškovų įgytos nuosavybės paneigimas šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai pažeistų teisėtų interesų pusiausvyrą (pirmosios instancijos teismo sprendimo 99 punktas). Jokie atsakovių teiginiai nepaneigia šios teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo.

16.28.                      Ketvirta. Savo poziciją dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tvarkos ir švaros užtikrinimo, kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi atsakovės UAB „K.“ bei UAB „A.“, ieškovai išsamiai išdėstė 2021 m. gruodžio 28 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priimti atskirąją nutartį bei 2022 m. sausio 7 d. atskirajame skunde. Nekartojant visų minėtuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, ieškovai ir toliau laikosi pozicijos, kad tiek šiuo raštu, tiek ankstesniais veiksmais, kurių buvo imtasi šio teisminio proceso metu, Palangos miesto savivaldybės administracija (jos vardu veikiantys asmenys), byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu vienos iš ginčo šalies (atsakovų) pusėje, t. y. turėdama nagrinėjamoje byloje teisinį suinteresuotumą, jai suteiktų valdingų įgalinimu pagrindu. Todėl atsakovių minimas 2021 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ne atsakovių nurodomus teiginius apie Statinių (ne)galėjimą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, tačiau patvirtina ieškovų teisės kreiptis į teismą pažeidimą, suinteresuotam bylos baigtimi trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai darius neteisėtą spaudimą ir tam panaudojus turimus valdingus įgalinimus.

16.29.                      Atsakovė AB D. S. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, abejodama jų pagrįstumu bei nurodydama, jog atgręžiamų sumų priteisimas visa apimtimi bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo ieškovų kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme (2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimas yra be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, ginčijamame sprendime savo išvadas pagrindė, nurodydamas tiek faktinį, ties teisinį tokio priteisimo pagrindus. Ginčydama teismo išvadas atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų, iš esmės apsiribodama teiginiais, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos, jos manymu, be pagrindo. Tačiau be teisinio pagrindo yra tai, kad atsakovė AB D. S. iš ieškovų išieškotomis pagal kasacinio teismo panaikintą apeliacinės instancijos teismo sprendimą lėšomis naudojasi jau beveik ketverius metus, nors neabejotinai turėjo visas galimybes nedelsiant lėšas grąžinti iki byla bus išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pastebėtina, jog ieškovai savo 2023 m. vasario 28 d. patikslintame prašyme (taip pat ir ankstesniuose) dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo bei sprendimo įvykdymo atgręžimo detaliai išdėstė ir aptarė visas suteiktas teisines paslaugas, jas pagrįsdami, taip pat aptarė bei nurodė teisinį pagrindą dėl visų prašomų priteisti sumų.

17.       Trečiasis asmuo (atsakovas pagal priešieškinį) A. I. pateikė atsiliepimą į atsakovių AB D. S., UAB „A.“, UAB „K.“ apeliacinius skundus, kuriuo su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Atsakovių apeliaciniai skundai grindžiami subjektyviais faktinių aplinkybių interpretavimu sau palankia linkme, selektyviai atrinktais duomenimis bei ignoravimu tų įrodymų, kuriais atsakovių keliamos versijos yra paneigiamos. Atsakovių siūlomas įrodymų vertinimas prieštarautų įrodymų vertinimo taisyklėms, įtvirtintoms CPK 185 straipsnyje bei reikalaujančioms visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Atsakovės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos, atsakovėms palankios, faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu ginčijamas sprendimas yra grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, deklaratyvūs atsakovių teiginiai nesuponuoja pagrindo teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimui.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė (65 punktas), jog tiek iš bylos medžiagos, tiek iš šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorių šalys neturėjo ketinimų ir lūkesčių perleisti/įgyti nuosavybės teisės į statinius, šalims buvo žinoma apie tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo sandorius, D. S. H. T. išsaugo nuosavybės teises į statinius. Jokie šalių susitarimai, ketinimai ir lūkesčiai dėl statinių griovimo ar negriovimo neįtakojo ir nesąlygojo šių sandorių sudarymo, nes nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tokie susitarimai būtų buvę. Atsakovės šią teismo išvadą ginčija.

17.3.                      Tačiau minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas grindė visapusišku ir išsamiu byloje surinktų duomenų ištyrimu, vadovaujantis nagrinėjamoje byloje pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties Nr. e3K-3-379-701/2019 išaiškinimais, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, ir kad byloje turi būti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sąlygos, tikroji šalių valia šiuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lūkesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne )išsaugojimo (griovimo): (i) teismas vertino ir rėmėsi 2004 m. kovo 12 d. sandorį tvirtinusios notarės A. B. pateikta sandorio dokumentacija, kurioje jokie duomenys nei apie ketinimus statinius griauti, nei apie jų kitokį likimą nebuvo pateikti; taip pat rėmėsi jos paaiškinimais, jog statiniai buvo įregistruoti kitame registre, o ji įformino žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Atkreiptinas dėmesys, jog pati notarė A. B., tvirtinusi tiek 2004 m. kovo 12 d. sandorį dėl žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo, tiek 2004 m. gegužės 13 d. sandorį dėl ginčo statinių pirkimo-pardavimo, 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje dėl 2004 m. gegužės 13 d. statinių pardavimo sandorio, kuriuo trečiasis asmuo A. I. įgijo nuosavybės teises į statinius, nurodė, jog „jai nekilo klausimo, jei žmogus turi žemę – „dasiperka statinius.“ Byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorio šalis D. S. H. T., sudarant šį sandorį, būtų kalbėjusi ar kitaip išreiškusi valią perleisti nuosavybės teises į statinius, ar įsipareigojusi statinius griauti; (ii) teismas atsižvelgė į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog D. S. H. T. apskritai buvo žinoma apie įgaliotinio J. M. veikimą jos vardu gaunant leidimą statinius griauti, o ir 2004 m. sausio 16 d. įgaliojime nebuvo numatyti jokie įgaliojimai dėl esamų statinių disponavimo. Tokia teismo išvada yra pagrįsta, nes atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai (CK 2.137 straipsnio 2 dalis). 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu J. M. teigė, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjai turėjo leidimo griauti statinius kopiją. Paklausus, ar ir T. galėjo matyti leidimą griauti sudarydama 2004 m. kovo 12 d. sandorį, teigiamo atsakymo J. M. nepateikė, nurodydamas, kad T. gal ir galėjo matyti, bet T. rečiau atvykdavo. Į teismo klausimą, ar T. buvo įsipareigojusi griauti statinius, ar apie tai buvo kalbėta, J. M. teigiamai neatsakė, paaiškindamas, jog statinius jie būtų nugriovę pagal turėtą įgaliojimą; (iii) teismas nustatė, jog po mėnesio, t. y. 2004 m. balandžio 15 d., D. S. H. T. išdavė atskirą įgaliojimą jau dėl žemės sklype esančių statinių pardavimo. Šiuo atveju, teismo nuomone, ir buvo išreikšta D. S. H. T. tikroji valia, kurią šioje byloje būtina nustatyti; (iv) teismas vertino ir kitus trečiojo asmens J. M. paaiškinimus, jog jis tarpininkavo pagal įgaliojimą parduodant pastatus, nenorėdamas prarasti santykių su T., nes dar norėjo įsigyti ir kitą sklypą iš pastarųjų. Šias aplinkybes teismas pagrįstai vertino kaip bylojančias apie statinių savininkės valią gauti pinigus ne tik už žemės sklypą, bet ir už statinius. Be to, pats J. M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu net kelis kartus nurodė, jog tai, kad leidimas griauti statinius buvo gautas 2004 m. kovo 12 d., t. y. sandorio dėl žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo dieną, buvo atsitiktinumas. Jis taip pat kelis kartus patvirtino, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjai įsigijo nuosavybės teises tik į žemės sklypus, sandorių dalyku buvo tik žemės sklypai, statinių neįsigijo. Į teismo klausimą, ar 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjai svarstė įsigyti ir statinius, J. M. atsakė, kad taip, bet statiniai nebuvo vertingi. Tokie J. M., dalyvavusio 2004 m. kovo 12 d. sandorio sudarymo bei pasirašymo metu, koreliuoja ir su jo ankstesniais paaiškinimais, duotais 2017m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu. Tuomet į teisėjos klausimą, kodėl statinių nepirko, jis atsakė, jog neverta, dideli kapitaliniai įdėjimai; (v) pirmosios instancijos teismas, svarbia laikė aplinkybę, jog statinius, jau būdamas žemės sklypo, kuriame yra statiniai, bendraturčiu, trečiasis asmuo A. I. įsigijo sumokėdamas 28 962 Eur, gerokai daugiau nei už žemės sklypą, t. y. atlygintinai; (vi) kita svarbia aplinkybe teismas laikė tai, jog nuo 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės į statinius buvo įregistruotos jų savininkės D. S. H. T. vardu, šios teisės liko įregistruotos pastarosios vardu ir po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo - nei vienas žemės sklypo įgijėjų neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre. Tokių veiksmų neatliko ir notarė A. B., nors po dviejų mėnesių – 2004 m. gegužės 13 d., patvirtinusi statinių pirkimo-pardavimo sandorį, ta pati notarė A. B. pateikė VĮ Registrų centrui pranešimą apie nuosavybės teisių į statinius perleidimą A. I. ir šį sandorį išviešino; (vii) teismas sprendime pažymėjo ir tai, kad 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo pardavimo sutartyje nėra jokių nuostatų dėl statinių įsigijimo tikslu juos griauti. Priešingai, šios sutarties 6 punkte įgaliotinis J. M. buvo pareiškęs, kad parduodami pastatai niekam kitam neparduoti, neįkeisti, neareštuoti, teisme ginčų dėl jų nėra, teisė disponuoti pastatais neatimta, neapribota ir nesuvaržyta, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į šiuos pastatus, taip pat nėra trečiųjų asmenų teisių ar pretenzijų į šiuos pastatus. Tai buvo padaryta, kai pačiam J. M. prašant 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybėje jam buvo išduotas leidimas statinius griauti. Teismas konstatavo, jog ši aplinkybė patvirtina, kad 2004 m. gegužės 3 d. perleidus trečiajam asmeniui A. I. nuosavybės teises į statinius, minėtas leidimas – teisė statinių savininkui nugriauti statinius – buvo trečiajam asmeniui A. I. perleista kartu su išimtinai savininkui tenkančia teise savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio l dalis).

17.4.                      Pirma, atsakovės teigia, kad neva sprendžiant CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymą (pavyzdžiui, atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo 33 punktas; atsakovių UAB „K.“ bei UAB „A.“ apeliacinio skundo 12 punktas), jog teismas neturėtų remtis proceso dalyvių, kurie tiesiogiai dalyvavo ginčijamų sandorių sudaryme (notarės A. B., įgalioto asmens J. M., A. I. ir kt.) paaiškinimais, arba jais remtis tik iš dalies – tiek, kiek naudinga atsakovėms. Iš esmės atsakovės siekia, kad ginčo sandorių šalių valią teismas nustatinėtų išimtinai pagal pačių atsakovių, nedalyvavusių ginčijamų sandorių sudaryme, pateiktus subjektyvius samprotavimus. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, įtvirtintoms CPK 185 straipsnyje, todėl yra nepagrįsti. Juo labiau, kad ir pačios atsakovės laikosi skirtingos pozicijos dėl 2004 m. kovo 12 d. sandorio šalių valios.

17.5.                      AtsakoviųUAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliaciniame skunde teigiama, kad neva žemės sklypų įgijėjai įgijo ir nuosavybės teises į statinius, atsakovė AB D. S. nurodo priešingai – 2004 m. kovo 12 d. sandoriais nuosavybės teisės į statinius nebuvo perleistos, nuosavybės teisės į statinius buvo perleistos trečiajam asmeniui A. I., tačiau teigia, neva jis tapo formaliu savininku. Tokie deklaratyvūs atsakovių teiginiai neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog ginčo statinius trečiasis asmuo A. I. įsigijo pagal notariškai patvirtintą 2004 m. gegužės 3 d. sandorį, kuriame statinių savininkės D. S. H. T. įgaliotinis ir žemės sklypo bendraturčių giminaitis J. M. patvirtino, kad nėra jokių apribojimų statiniais disponuoti, jokie leidimai griauti statinius sutartyje neminimi. Kadangi sudarant šią statinių pirkimo-pardavimo sutartį, statinių savininkei atstovavo žemės sklypo bendraturčių giminaitis, nekyla jokių abejonių, kad šis sandoris atitiko ir žemės sklypo savininkų valią. Byloje surinkti duomenys ir paties įgaliotinio J. M. paaiškinimai, aukščiau aptarti, patvirtina, kad 2004 m. kovo 12 d. sandoriu žemės sklypo dalių pirkėjai neišreiškė valios įsigyti nuosavybės teisės į statinius, nes laikė, kad statiniai yra beverčiai; o pardavėja neišreiškė valios juos perleisti, taip pat neišreiškė valios dėl statinių nugriovimo ir griauti statinių nebuvo įsipareigojusi, žemės sklypo pirkėjai statinius planavo nugriauti pagal T. vardu gautą leidimą griauti.

17.6.                      Teiginiai, kad detalaus plano organizatorius J. M. ir jo giminaičiai įgydami nuosavybės teises į žemės sklypą statinius laikė beverčiais, dėl ko nepanoro už juos papildomai mokėti, nesuponuoja šių asmenų norus ir pageidavimus dėl svetimo turto (statinių) nugriovimo (juo labiau neatlygintino) laikyti teisėtais lūkesčiais. Kaip patvirtino pats įgaliotinis ir detalaus plano organizatorius J. M., nei T., nei trečiasis asmuo A. I. nebuvo prisiėmę įsipareigojimų ginčo statinius nugriauti. Tai, be kita ko, patvirtina ir J. M. paaiškinimai, duoti 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, kuomet į teisėjos klausimą, ar turėjo trečiasis asmuo A. I. statinius nugriauti, jis atsakė, kad „ten nebuvo tokių derybų, būtume sutarę“. Bet tokio susitarimo niekada nebuvo sudaryta, ką patvirtino ir byloje surinkti įrodymai.

17.7.                      Atsakovės AB D. S. teiginiai neva T. valią perleisti kartu su žemės sklypais ir nuosavybės teisę į statinius patvirtino tai, jog ji statiniais nesinaudojo ir juose negyveno, nepaneigia jos valios gauti už perleidžiamus statinius atlygį. Lygiai taip pat ji neketino naudotis ir žemės sklypu, tačiau jį perleido pagal atlygintinus sandorius. Nuosavybės teisė apima ne tik teisę daiktą valdyti ir juo naudotis, bet ir teisę juo disponuoti ir šias teises savininkas įgyvendina savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnis).

17.8.                      Antra, atsakovės teigia, kad šalių susitarimą statinius griauti, kartu ir trečiojo asmens A. I., kaip jų savininko įsipareigojimą juos griauti, neva patvirtina detalusis planas, patvirtintas 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Tačiau, kaip matyti, ginčo sudarymo metu nei planas, nei jo sprendiniai dar nebuvo patvirtinti. Po ginčo sandorių sudarymo ir kuomet 2004 m. gegužės 13 d. trečiasis asmuo A. I. išdavė J. M. įgaliojimą būti detaliojo plano organizatoriumi, numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo 2004 m. balandžio 30 d. išvadoje nurodomas planavimo tikslas numatė tiek pastatų rekonstrukciją, tiek naują statybą (tapatūs abu tikslai nurodomi ir detaliojo plano dalyje „Aiškinamasis raštas“), tačiau vėliau sprendiniuose jau nebuvo numatoma statinių rekonstrukcija – kaip nurodoma pačiame detaliajame plane – įvertinus planavimo organizatoriaus pageidavimus. Šių pageidavimų J. M. su trečiuoju asmeniu A. I. nebuvo suderinęs, nors trečiojo asmens A. I. išduotame įgaliojime teisė disponuoti, atitinkamai griauti, trečiajam asmeniui A. I. priklausančiais statiniais nebuvo numatyta. Pats J. M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje yra nurodęs, kad trečiajam asmeniui A. I. buvo leista pasirinkti būtent tą formuojamą žemės sklypą, kuriame ir yra ginčo namas, kas taip pat patvirtina, jog jokio įpareigojančio susitarimo dėl jo griovimo tuo metu nebuvo sudaryta, numatant, be kita ko, ir galimą namo rekonstrukciją.

17.9.                      Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje J. M. atsakydamas į ieškovų atstovės klausimą, kad detaliajame plane buvo numatyta ir statinių rekonstrukcija ir, ar statinių griovimui buvo gauti rašytiniai statinių savininko pritarimai, jis nurodė, kad gal ir buvo du tikslai, bet prieita vienos nuomonės, daugumos nuomonės, kuriai A. I. turėjo pritarti. Tai, kad trečiojo asmens A. I., kaip statinių savininko pritarimo sprendiniams dėl statinių griovimo nebuvo gauta, patvirtina ir 2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto parašų ekspertinis vertinimas (teismo eksperto A. B. 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktas ieškovų 2022 m. birželio 9 d.). Ekspertas padarė kategoriškas išvadas, jog minėtame akte rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė ne trečiasis asmuo A. I. Šis įrodymas jau sistemiškai patvirtina faktinę aplinkybę, jog detaliojo plano sprendiniai su trečiuoju asmeniu A. I. nebuvo derinti, jie nebuvo ir nėra grindžiami jokiais įpareigojančiais susitarimais.

17.10.                      Šiame kontekste trečiasis asmuo A. I. atkreipia dėmesį, jog savo paaiškinimuose niekada neteigė, kad nežinojo apie detalųjį planą apskritai, tačiau savo paaiškinimuose buvo ne kartą nurodęs, jog jokių įsipareigojimų dėl neatlygintinio statinių griovimo nei su juo, nei su ankstesne jų savininke D. S. H. T. sudaryta nebuvo. Taip pat yra nurodęs, jog po atlyginimo už statinius sumokėjimo, J. M. pradėjo nuolat reikšti abejones dėl to, ar detalus planas apskritai bus patvirtintas dėl šalia esančių kapinių. Kadangi trečiasis asmuo A. I. turėjo finansinių problemų, o jam dėl atskiro žemės sklypo suformavimo atstovavęs J. M. nuolat tvirtino, jog artimiausiu metu detaliojo plano patvirtinti nepavyks, jie susitarė, jog už įgytą žemės sklypo dalį trečiajam asmeniui A. I. bus grąžinti pinigai, tačiau kai detalusis planas bus patvirtintas, arba iš trečiojo asmens A. I. bus išpirkti statiniai, arba trečiasis asmuo A. I. atpirks buvusią žemės sklypo dalį. Tuo tikslu ir buvo sudarytas 2005 m. kovo 3 d. susitarimas. Pagal šį susitarimą trečiajam asmeniui A. I. buvo grąžinta 36 776 Lt suma, sumokėta už žemės sklypo dalį pagal 2004 m. balandžio 15 d. sutartį. O tai tik patvirtina, jog nuo trečiojo asmens A. I. buvo nuslėpta informacija, kad šio 2005 m. kovo 3 d. susitarimo metu detalus planas jau buvo patvirtintas. Vien žemės sklypo dalies suformavimas atskiru žemės sklypu padidina tokio žemės sklypo vertę kelis kartus. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame trečiojo asmens A. I. vardu suformuoto žemės sklypo vien vidutinė rinkos vertė nurodoma 108 560 Lt, t. y. kelis kartus didesnė, nei suma, kuri trečiojo asmens A. I. buvo grąžinta 2005 m. kovo 3 d. susitarimo metu. Nors trečiasis asmuo A. I. buvo apgautas, tačiau nuosavybės teisė į ginčo statinius jokiais teisiniais pagrindais neišnyko. Todėl šiuos statinius ieškovai įsigijo teisėtai ir yra teisėti šių statinių vieninteliai savininkai.

17.11.                      Atsakovės taip pat teigia, neva 2004 m. gegužės 13 d. sandoris buvo fiktyvus dėl to, kad jiems kyla abejonių dėl to, ar statinių kaina buvo sumokėta. Atsakovių manymu, tarp trečiojo asmens A. I. paaiškinimų, jog jis T. nėra matęs ir su ja susitikęs, prieštarauja 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties nuostatai, kad 100 000 Lt kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjai iki pasirašant šią sutartį. Atsikirsdamas į šiuo deklaratyvius atsakovių teiginius, trečiasis asmuo A. I. pažymi: (i) trečiasis asmuo A. I. visus atsiskaitymus su pardavėjais tiek pagal 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį, tiek pagal 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį vykdė per įgaliotinį J. M. grynais pinigais. Pats J. M. 2023-02-06 teismo posėdyje yra nurodęs, kad buvo tokie laikai, kad atsiskaitoma buvo grynais pinigais. 2004 m. balandžio 15 d. dienos įgaliojime, kurio pagrindu buvo sudarytas 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoris, D. H. S. T. įgaliojo J. M. ne tik sutartį sudaryti, ją notarų biure pasirašyti, bet ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Todėl trečiajam asmeniui A. I. nekilo jokių abejonių, kad perduodamas pinigus J. M., trečiasis asmuo A. I. tinkamai atsiskaitė su pardavėja per jos įgaliotą asmenį. Taigi, tarp trečiojo asmens A. I. teiginių, kad už statinius trečiasis asmuo A. I. atsiskaitė su pardavėja D. H. S. T. ir kad trečiasis asmuo A. I. nėra su ja bendravęs, jos matęs ar susitikęs su ja, nėra jokių prieštaravimų; (ii) įgaliotinis J. M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje paties atsiskaitymo fakto pagal 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį neginčijo, tačiau teigė, kad atsiskaityta buvo su T., kad neva ir T. turėjo įgaliojimą. Pažymėtina, jog atsiskaitymo faktas yra nurodomas notaro patvirtintoje sutartyje ir šis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią. Remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, ši aplinkybė laikoma visiškai įrodyta, o paneigta ji gali būti ne deklaratyviais atsakovių samprotavimais bei įgaliotinio teiginiais apie kitą neva ir T. išduotą įgaliojimą, bet kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus; (iii) įgaliotinio J. M. teiginiai, kuriuos pirmą kartą byloje jis nurodė 2022 m. sausio 24 d. atsiliepime, bylos procesui vykstant nuo 2015 m. lapkričio 3 d., apie tai, jog dėl statinių įsigijimo sandorį trečiasis asmuo A. I. derino su D. S. H. T., yra tikrovės neatitinkantys prasimanymai. Asmeniui, teigiančiam buvus tam tikroms aplinkybėms, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus, tenka ir jų įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų savo pramanytiems teiginiams pagrįsti J. M. nepateikė. Be to, šie teiginiai apie trečiojo asmens A. I. bendravimą ir sandorio derinimą su statinių pardavėja D. S. H. T., buvo pareikšti tik po to, kai byloje paaiškėjo jos mirties faktas. Juo labiau, kad pats J. M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje nurodė, kad gerai pažinojo ne tik D. S. H. T., bet ir jos šeimos narius, su jais taip pat bendravo, darėsi bendras nuotraukas, žinojo kuriame viešbutyje atvykdami į Lietuvą jie apsistoja; (iv) atkreiptinas dėmesys, jog 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimas parduoti statinius nebuvo išduotas sudaryti sandorį konkrečiai su trečiuoju asmeniu A. I. (pirkėjas įgaliojime nenurodomas), tokiam įgaliojimui patvirtinti ambasadoje reikėjo laiko, tuo tarpu, kaip nurodo pats J. M., su trečiuoju asmeniu A. I., kaip su žemės sklypo pirkėju, derybos prasidėjo jau po 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo. Objektyviai vertinant įvykių eigą, matyti, jog dėl 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo išdavimo D. S. H. T. į ambasadą turėjo kreiptis netrukus po 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo išvykusi iš Lietuvos ir grįžusi į JAV, ir tikrai dar iki 2004 m. balandžio 15 d. sandorio, kuriuo trečiasis asmuo A. I. įsigijo dalį žemės sklypo iš S. A. M. Tad šis įgaliojimas, kuris patvirtina D. S. H. T. valią parduoti, t. y. atlygintinai perleisti, statinius yra labiau susijęs su 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių susitarimais, nei su vėlesniu trečiojo asmens A. I. tapimu žemės sklypo bendraturčiu; (v) deklaratyviais laikytini atsakovės AB D. S. teiginiai, neva 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoryje numatyta kaina jam kelia abejonių, nes vidutinė rinkos kaina joje nurodoma mažesnė – 76 152 Lt. Atsikertant pažymėtina, kad vidutinė rinkos kaina sutartyje buvo nurodyta pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, kuri neriboja sandorio šalių dėl kainos susitarti, skirtumas tarp nurodytų kainų nėra toks reikšmingas, kad galėtų kelti sandorio realumo abejones. Be to, vykdomojoje byloje 2014 m. ekspertizės aktu tų pačių statinių rinkos kaina, t. y. po dešimties metų statinių nusidėvėjimo, buvo nustatyta – 21 374 Eur arba 73 800 Lt, kas taip pat nesuponuoja pagrindo abejonėms dėl 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorio kainos adekvatumo ir realumo; (vi) 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoris byloje atsakovių yra ginčijamas išimtinai dėl netinkamos šalies ir jokie kiti reikalavimai dėl šio sandorio byloje nėra pareikšti. Sandoris jos šalių nebuvo ir nėra ginčijamas, nuo jo sudarymo praėjo beveik dvigubai tiek laiko, kiek yra bendrasis ieškinio senaties terminas. O įgaliotinio J. M. teiginiai, neva pinigai, skirti atsiskaityti su pardavėja, buvo perduoti ne jam, o kažkam kitam, pateikti tik po to, kai byloje buvo gauti duomenys apie pardavėjos mirties faktą, todėl vertintini kritiškai.

17.12.                      Trečia. Nepaisant to, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje nagrinėjamai bylai pateiktuose išaiškinimuose yra nurodyta, kad teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar ieškovai (o prieš juos trečiasis asmuo A. I.) tapo teisėtais statinių savininkais, netinkamai įvertino nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, dėl to teisiškai nepagrįstai rėmėsi CK 6.394 straipsnio 2 dalimi (nutarties 43 punktas), atsakovės apeliaciniuose skunduose ir vėl teigia, neva 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoris neatitinka minėtos nuostatos, nes jame nėra aptartos statinių savininko teisės į žemės sklypą. Dar kartą pažymėtina, kad, kaip nurodoma ir pačioje 2004 m. gegužės 3 d. sutartyje, įsigydamas ginčo statinius trečiasis asmuo A. I. jau buvo ir žemės sklypo bendraturtis. Statinių įsigijimo metu trečiajam asmeniui A. I. priklausiusi žemės sklypo po tais statiniais dalis (1000 kv. m bendro ploto) buvo beveik 3 kartus didesnė, nei užėmė trečiojo asmens A. I. įsigyti statiniai (pagal VĮ Registrų centro duomenis įsigytų statinių bendras plotas užėmė tik 312,43 kv. m). Dėl šios priežasties nei trečiajam asmeniui A. I., nei statinių pardavėjai, nei jos įgaliotam asmeniui J. M., nei notarei, tvirtinusiai sandorį, nekilo jokių abejonių, kad turimos žemės sklypo dalies pakanka.

17.13.                      Ketvirta. Kitas atsakovių argumentas yra tas, kad neva 2004 m. gegužės 3 d. sandoris nesukelia teisinių pasekmių, nes trečiasis asmuo A. I. nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į statinius savo vardu. Tiek CK 1.75 straipsnio 2 dalis, tiek CK 6.393 straipsnio 3 dalis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties panaudojimą prieš trečiuosius asmenis bei teisinių pasekmių jiems atsiradimą susieja su tokios sutarties registracija viešajame registre, o ne su įgijėjo daiktinių teisių registracija. Net ir pačioje 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartyje (8 punktas) yra nurodoma, kad sutarties šalims išaiškintas CK 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

17.14.                      Kartu su pradiniu priešieškiniu atsakovai į bylą yra pateikę notarės A. B. pranešimą apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, kuris ir buvo įregistruotas viešajame registre. Šiame pranešime aiškiai nurodoma, jog pranešama apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, jog nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidėjas yra D. S. H. T., o nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijėjas yra A. I., pateikiami duomenys apie visus perleistus nekilnojamuosius daiktus. Taigi 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartis viešajame registre buvo įregistruota ir išviešinta, todėl ji sukelia teisines pasekmes ir gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.

17.15.                      Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje buvo nurodoma, jog būtina nustatyti tikrąją 2004 m. sandorių šalių valią bei teisėtus lūkesčius, o tai reiškia, jog būtina nustatyti ir ištirti šių sandorių sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes. Tuo tarpu atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, bando kurti naujas faktines aplinkybes, kurios atspindi ne 2004 m. ginčo sandorių šalių tikrąją valią, bet jų subjektyvų siekį neatlygintinai perimti nuosavybės teises į statinius, kurių jie niekada jokiu teisiniu pagrindu nebuvo įgiję. CK 6.395 straipsnio l dalyje numatyta prezumpcija, kuria remiasi atsakovės, gali patvirtinti sandorio metu buvusią sandorio šalių valią. Tačiau tuo atveju, jei tokios valios sandorio sudarymo metu šalys neturėjo, ši nuostata nesuteikia žemės sklypo savininkui teisės perimti statinių valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties 48 punktas).

18.       Trečiasis asmuo (2022 m. kovo 18 d. patikslintu priešieškiniu procesinė padėtis pagal priešieškinį pakeista į atsakovės procesinę padėtį) antstolė R. V. pateikė atsiliepimą į atsakovių AB D. S., UAB „A.“, UAB „K.“ apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovų AB D. S., UAB „A.“, UAB „K.“, A. Č. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui pripažinti 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (Turto pardavimo aktas) negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismo sprendime (110 punktas) pagrįstai buvo vadovautasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tuo tarpu, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovės AB D. S. prašyme dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindiniai argumentai iš esmės patvirtina tik tai, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje Nr. e3K-3-379-701/2019 pateiktų išaiškinimų atsakovai nusprendė, kad būtų tikslinga keisti savo poziciją byloje ir suformuluoti naujus reikalavimus dėl statinių. Tokių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino svarbiomis, todėl CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino neatnaujino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog reikalavimas dėl Turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu atmestinas šiuo savarankišku pagrindu (CPK 602 straipsnio 3 dalis; CK 1.131 straipsnio l dalis). 

18.2.                      Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta ieškinio senatį nustatanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis iš bendrų ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, todėl kitaip ji negali būti aiškinama. Toks reguliavimas nėra savitikslis ar atsitiktinis. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog „varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastais pagrindais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009). Tie patys apskundimo pagrindai ir sąlygos (CPK 602 straipsnis) reglamentuoja tiek turto pardavimo iš varžytynių, tiek turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimą negaliojančiais, todėl minėtas išaiškinimas yra svarbus ir aktualus ir nagrinėjamu atveju.

18.3.                      Ieškinio senaties terminą prašiusios atnaujinti atsakovės AB D. S. apeliaciniame skunde nepateikta iš esmės jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovės AB D. S. apeliaciniame skunde apsiribojama samprotavimais apie tai, jog atsakovei neva sunku suprasti, kodėl teismas apskritai pasisakė dėl ieškinio senaties termino, bei teiginiais, neva teismas atsižvelgė tik į ieškovų ir antstolės argumentus (36-37 apeliacinio skundo punktai). Tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (101 - 110 punktai) matyti, jog teismas aptarė ir vertino tiek ieškovų ir antstolės argumentus, tiek ir atsakovės AB D. S. argumentus, pastarosios pateiktus dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, dėl šio termino atnaujinimo pagrindų. Savo išvadas teismas išsamiai aptarė ir motyvavo, jas pagrįsdamas teisiniu reguliavimu, kasacinio teismo praktika bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vien atsakovės AB D. S. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, nėra pagrindas jas laikyti nepagrįstomis ir (ar) neteisėtomis.

18.4.                      Dėl Turto pardavimo akto ginčijimo tuo pagrindu, jog kartu ginčijamas ankstesnis turto įgijimo sandoris, t. y. išvestinio reikalavimo pagrindu. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pagrindas pripažinti turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu civilinėje proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (teismo sprendimo 112 punktas). Tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija pagrįsta. Įstatymų leidėjo valia ir siekis užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisinių santykių stabilumą bei suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą atsispindi šių teisinių santykių reglamentavime – turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais reglamentuojamas specialiomis teisės normomis (CPK 602 - 603 straipsniai). Aiškinant šias specialiąsias teisės normas kasacinis teismas ne kartą yra atsižvelgęs į įstatymų leidėjo valią užtikrinti šių teisinių santykių stabilumą ir suformavęs atitinkamą teismų praktiką (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009, 2021 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-155-381/2021 bei joje aptarta kasacinio teismo praktika). Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija laikytina pagrįsta ir teisėta.

18.5.                      Vykdymo procese sudarytų turto realizavimo sandorių stabilumo prioritetas atsispindi tiek nustatant sutrumpintą ieškinio senaties terminą ginčams dėl turto realizavimo vykdymo procese, tiek įtvirtinant kitas specialiąsias teisės normas, pavyzdžiui, nustatant asmenų ratą, kurie tokį realizavimą galį ginčyti.

18.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ankstesnis statinių savininkas A. I. nuosavybės teises įgijo pagal notaro patvirtintą sandorį, kurio teisėtumas ne tik buvo patikrintas ir patvirtintas notaro, bet net dešimt metų nebuvo ginčijamas, tame tarpe ir atsakovių. Šių aplinkybių kontekste teismo išvada dėl ieškovų pripažinimo sąžiningais nuosavybės teisės į ginčo statinius turėtojais (pirmosios instancijos teismo sprendimo 115 punktas) yra pagrįsta ir atitinka teisinių santykių stabilumo principą, kuriam priverstinio turto realizavimo procese teikiamas prioritetas.

18.7.                      Atsakovai nebuvo vykdomosios bylos dalyviais ir suinteresuotais asmenimis, todėl savo reikalavimus jie galėjo reikšti CPK 603 straipsnio nuostatų pagrindu – kaip asmenys, susiję su turto priklausymu. Tačiau atsakovai nelaiko savęs ginčo statinių savininkais, o tokiais save prašo teismo pripažinti nuginčijus Turto pardavimo aktą, argumentuodami tuo, jog Turto pardavimo aktą nuginčijus, ,,klausimas, kas šiuo metu yra ginčo statinių savininkai liktų atviras“ (atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo 49 punktas). Todėl yra pagrindo teigti, jog atsakovės, pagal jų suformuluotą byloje poziciją, apskritai nelaikytini asmenimis, kuriems įstatymas suteikia teisę ginčyti Turto pardavimo aktą (CPK 602-603 straipsniai) – atsakovės nėra ginčijamų sandorių dalyviai, atsakovių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai nei su ieškovais, nei su ankstesniu ginčo statinių savininku A. I., ginčo statinių savininkais atsakovės savęs taip pat nelaiko, ir Turto pardavimo aktą ginčija ne turimos nuosavybės teisės pagrindu, o siekdamos tokią nuosavybę įgyti (perimti). Tokioje faktinių aplinkybių situacijoje Turto pardavimo akto pripažinimas negaliojančiu neatitiktų teisinių santykių stabilumo principo, kuriam, kaip minėta, priverstinio turto realizavimo procese teikiamas prioritetas, be kita ko, specialiosiomis teisės normomis ribojant asmenų ratą, kuriems suteikiama teisė tokį aktą ginčyti.

18.8.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Turto pardavimo akto teisėtumą, taip pat pažymėjo (teismo sprendimo 114 punktas), kad priverstinai parduodant skolininko turtą nėra įtvirtinto ribojimo parduoti nekilnojamąjį turtą – statinius atskirai nuo žemės sklypo, ant kurio pastatyti statiniai, taip pat toks turtas nėra priskirtas turtui, į kurį nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Tokia teismo pozicija atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką. Be to, narinėjamame teisminiame procese priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties 43 punkte nurodoma, jog „teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar ieškovai (o prieš juos trečiasis asmuo A. I.) tapo teisėtais statinių savininkais, netinkamai įvertino nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, dėl to teisiškai nepagrįstai rėmėsi CK 6.394 straipsnio 2 dalimi.“ Dėl to, nagrinėjamam ginčui nėra aktuali minėtoje teisės normoje įtvirtinta nuostata, pagal kurią sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Taigi, darytina išvada, kad ginčo statinių realizavimas Turto pardavimo akte neaptarus pirkėjo teisių į žemės sklypą, ir šiuo aspektu buvo teisėtas ir pagrįstas veikimas, veikiant griežtai pagal antstoliui suteiktus įgaliojimus ir teisės aktų reikalavimus.

18.9.                      Atsakovės savo apeliaciniuose skunduose nepateikė jokių atskirų argumentų ir prieštaravimų dėl aukščiau aptartų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais remiantis teismo sprendime buvo konstatuota, kad priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti laikantis įstatymo reikalavimų ir, kad Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui nėra jokių teisinių pagrindų. 

18.10.                      Kitose atsakovių apeliacinių skundų dalyse nurodomos abejonės bei samprotavimai apie tai, jog A. I. nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į ginčo statinius savo vardu, todėl neva neaišku kokios turtinės teisės buvo perleistos ieškovams antstolės patvirtintu Turto pardavimo aktu (atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo 56 punktas, atsakovių UAB „A.“ bei UAB „K.“ apeliacinio skundo 67-68 punktai). Atsikertant į tokius atsakovių samprotavimus, antstolė pažymi, jog Turto pardavimo aktu ieškovams buvo perleistos ne kokios nors atskiros ir (ar) neapibrėžtos turtinės teisės, bet nuosavybės teisės į ginčo statinius. Esant išviešintam – viešajame registre įregistruotam 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoriui, kuriuo ginčo statiniai būtent nuosavybės teise buvo įgyti A. I., šio skolininko įgytos nuosavybės teisės ir buvo perleistos Turto pardavimo aktu. Ir tokie antstolės veiksmai realizuojant skolininko turtą vykdymo procese buvo teisėti, pagrįsti ir būtini įgyvendinat antstoliui įstatymo priskirtas funkcijas. 

18.11.                      Priverstinio vykdymo veiksmai, tarp jų ir ginčo statinių pardavimo ieškovams veiksmai, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti griežtai laikantis minėtų reikalavimų. Pirmiausia pažymėtina, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta antstolio S. M. Šio antstolio iniciatyva buvo parengtas UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriame buvo nustatyta ginčo statinių vidutinė rinkos vertė (73 800 Lt), už kurią minėti ginčo statiniai vėliau ir buvo parduoti ieškovui, jų būklė bei vieta. Būtent antstolis S. M., pradėjęs išieškojimo veiksmus iš skolininko A. I., surado ir areštavo skolininkui priklausantį turtą – ginčo statinius. Skolininko A. I. turtines teises į ginčo statinius, įgytas pagal sudarytą 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, buvo areštavę ir kiti antstoliai – V. M. bei V. Č. Tai matyti iš antstolės kartu su 2022 m. birželio 2 d. atsiliepimu pateiktų į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašų, kurių data – 2013 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. rugpjūčio 12 d., t. y. vykdymo veiksmų atlikimo metu Nekilnojamojo turto registre buvę įrašai, kuriais ir buvo remtasi realizuojant turtą.

18.12.                      Atsakovės kelia abejones dėl A. I. įgytų ir ieškovams vykdymo procese perleistų turtinių teisių turinio ir apimties. Tuo tarpu nuosavybės teisė ir yra turtinė teisė, todėl nei vienam iš paminėtų antstolių nekilo abejonių, jog pagal 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurios sudarymo faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statiniai nuosavybės teise priklauso skolininkui A. I., nors pastarasis ir nebuvo įregistravęs šios nuosavybės teisės savo vardu. Skolininkai dažnai vengia įgytą turtą įregistruoti savo vardu, tačiau tai neužkerta kelio ir pareigos antstoliams tokį skolininkų turtą realizuoti vykdymo procese.

18.13.                      Įsigaliojus CK (nuo 2001 m. liepos 1 d.) buvo pertvarkytas Nekilnojamojo turto registras. Būtent sandoriai dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perleidimo tapo vienas iš Nekilnojamojo turto registre registruojamųjų juridinių faktų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnis reglamentuoja informacijos apie sudarytą ir patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį perdavimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Už minėtų duomenų pateikimą yra atsakingas notaras, kuris, patvirtinęs nuosavybės teisės perleidimo sandorį, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo privalo perduoti pagrindinius sandorio duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o šis, gavęs tokį pranešimą, per vieną darbo dieną padaro atitinkamą žymą, jog yra sudarytas ir notaro patvirtintas nuosavybės teisių į konkretų daiktą perleidimo sandoris.

18.14.                      Kaip matyti iš vykdomojoje byloje turėtų ir į nagrinėjamą bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų (antstolės 2022 m. birželio 2 d. atsiliepimo priedas Nr. 2), juridinis faktas apie sudarytą ginčo statinių pirkimo - pardavimo sutartį buvo įregistruotas (toks įrašas galiojo nuo 2004 m. gegužės 14 d.). Juridinio fakto aprašyme nurodoma, jog sudaryta sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis bei išvardinti visi nekilnojamieji daiktai, kurie šia pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleisti A. I. Todėl nei antstolei, nei kitiems antstoliams nekilo jokių abejonių, jog A. I. 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistos nuosavybės teisės į 7 nekilnojamojo turto objektus (statinius), kurių unikalūs numeriai juridinio fakto aprašyme taip pat buvo nurodomi. Tokiu būdu, įvykdžius CK 6.393 straipsnio 3 dalies reikalavimą ir 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį įregistravus nekilnojamojo turto registre, ši sutartis tapo sukelianti teisines pasekmes prieš trečiuosius asmenis. Remiantis CK 6.393 straipsnio 4 dalimi, nuosavybės teisė pirkėjui A. I. pagal 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį perėjo perdavus nekilnojamąjį daiktą. Statinių perdavimo - priėmimo aktas šalių buvo sudarytas ir pasirašytas 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bei patvirtintas notarės A. B.

18.15.                      Atsakovių UAB „A.“ bei UAB „K.“ atsiliepime remiamasi CK l.75 straipsnio nuostata, kuri reglamentuoja būtent sandorio registraciją ir tokios registracijos neatlikimo pasekmes, bet išvados klaidingai daromos dėl nuosavybės teisių (ne)registravimo naujojo savininko A. I. vardu pasekmių, kurių minėta norma nenumato. Tiek atsakovių minima CK l.75 straipsnio 2 dalies nuostata, tiek CK 6.393 straipsnio 3 dalis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties panaudojimą prieš trečiuosius asmenis bei teisinių pasekmių jiems atsiradimą susieja būtent su tokios sutarties registracija viešajame registre, o ne su įgijėjo daiktinių teisių registracija. Kartu su pradiniu priešieškiniu patys atsakovai į bylą yra pateikę notarės A. B. pranešimą apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, kuris ir buvo įregistruotas viešajame registre (atsakovų pradinio priešieškinio priedas Nr. 14).

18.16.                      Tai, kas išdėstyta, patvirtina, jog nėra pagrindo jokioms abejonėms nei dėl to, kokias turtines teises į ginčo statinius buvo įgijęs skolininkas A. I. pagal jo sudarytą 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sandorį, nei dėl to, kad ieškovams į ginčo statinius antstolės patvirtintu Turto pardavimo aktu buvo perleistos būtent nuosavybės teisės. Tuo tarpu deklaratyvūs atsakovių teiginiai apie jiems kylančias abejones dėl šių turtinių teisių turinio vertintini išimtinai kaip jų gynybinė pozicija.

18.17.                      Prieš pradėdama vykdymo veiksmus antstolė patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įsitikino, kad skolininkas A. I. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu yra ginčo statinių savininkas. Ne tik antstoliams areštuojant skolininkui A. I. priklausantį turtą, apribojant jo teisę statinius valdyti ir disponuoti, bet ir VĮ Registrų centrui, vėliau registruojant Turto pardavimo akto pagrindu įgytus ginčo statinius naujo įgijėjo (savininko), t. y. ieškovo vardu, nekilo jokių abejonių dėl nuosavybės į ginčo statinius perleidimo iš A. I. ieškovui teisėtumo. Aplinkybė, kad statinių įgijėjas A. I. neįregistravo nuosavybės teisių į ginčo statinius, nesuteikė Antstolei teisės nevykdyti skolininkui priklausančio turto (ginčo statinių) realizavimo, nes, kaip minėta, skolininko nuosavybės teises į statinius patvirtino 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir šios sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre bei šių statinių 2004 m. gegužės 3 d. perdavimo - priėmimo aktas (visi šie dokumentai pateikti į nagrinėjamą bylą).

18.18.                      Sudarant Turto pardavimo aktą, ginčo statiniams bei turtinėms teisėms į juos nebuvo nustatyta jokių disponavimo ar valdymo apribojimų, dėl kurių šis skolininkui A. I. nuosavybės teise priklausantis turtas (ginčo statiniai) neturėtų ar negalėtų būti realizuojamas priverstinio išieškojimo procese.

18.19.                      Antstolė toliau palaiko savo 2022 m. birželio 2 d. atsiliepime į patikslintą atsakovų priešieškinį išdėstytą poziciją, jog atsakovai, patikslintu priešieškiniu nusprendę pareikšti reikalavimą dėl Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstai pakeitė antstolės procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovę pagal priešieškinį. Turto pardavimas vykdymo procese yra specifinis pirkimo-pardavimo sandoris, kurio šalys yra pardavėjas (skolininkas) ir pirkėjas, sudaromas antstoliui vykdant valstybės pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese. Tačiau antstolio dalyvavimas šiame procese nedaro jo sandorio šalimi. Taip pat, kaip ir notarė, patvirtinusi nagrinėjamoje byloje atsakovų ginčijamą 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, netapo šio sandorio šalimi (notarės procesinė padėtis iš trečiojo asmens į atsakovę patikslintu priešieškiniu nebuvo keičiama). Tokio skirtingo požiūrio motyvų atsakovai priešieškinyje nepateikė. Taigi, pagal galiojančius teisės aktus antstolis nėra varžytynių būdu ar turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto būdu sudaromo sandorio šalis, o tik tarpininkas, netgi sandorio restitucijos klausimas sprendžiamas tarp sandorio šalių, bet ne tarp antstolio ir sandorio šalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamoje byloje antstolės atžvilgiu nepareikšta jokių materialinių teisinių reikalavimų. 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą atsakovės ginčija ne dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Todėl antstolė neturi tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, būdingo atsakovams, kaip pastarųjų procesinę padėtį charakterizuojančio požymio. Procesinė trečiojo asmens bei atsakovo padėtis civiliniame procese skiriasi. Atsakovui suteikiama ne tik papildomų procesinių teisių, bet ir pareigų. Atsakovės nesiėmė procesinių veiksmų ir antstolės procesinės padėties nepakeitė (toks pakeitimas, remiantis CPK 45 straipsnio 3 dalimi, galimas tik pačių atsakovių sutikimu).

18.20.                      Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), kas reiškia ir tai, jog atsakovės, reikšdamos priešieškinį, neturėtų proceso dalyvio traukti atsakovu vien tam, kad sukeltų šiam proceso dalyviui nepatogumų ar papildomų išlaidų, galimai už tai, jog antstolė nepalaiko atsakovių pozicijos. Todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, manytina, jog į šį netinkamą atsakovių procesinį veikimą būtina atsižvelgti skirstant byloje bylinėjimosi išlaidas. Iš antstolės neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos kitų proceso dalyvių naudai, nepriklausomai nuo bylos baigties.

19.       Atsiliepimu į atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinį skundą atsakovė AB D. S. sutinka su atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra pagrįstas ir tenkintinas (atsižvelgiant į tai, kad atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo dalykas iš esmės sutampa su atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinio skundo dalyku, atsakovė AB D. S. nekartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių ir argumentų).

20.       Atsiliepimu į atsakovės AB D. S. apeliacinį skundą atsakovės UAB „K.“ ir UAB „A.“ su atsakovės AB D. S. apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad atsakovės AB D. S. apeliacinis skundas yra pagrįstas ir teismas turėtų jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo dalykas ir jame išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su UAB „A.“ ir UAB „K.“ apeliacinio skundo dalyku, jame išdėstytais motyvais ir argumentais dėl ko ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas. Atsakovių UAB „A.“ ir UAB „K.“ apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pakartojimas nėra tikslingas, todėl dėl atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo plačiau nepasisakoma.

21.       Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į AB D. S. apeliacinį skundą, su atsakovės AB D. S. apeliaciniu skundu sutinka, prašo atsakovės AB D. S. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad kol žemės ir statinių savininkas buvo vienas ir tas pats asmuo, nebuvo jokių ginčų ir problemų. Buvo suderinti detaliojo plano sprendiniai, išreikšta vieninga savininko valia dėl detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos yra formuojami keli nauji žemės sklypai, o pastatus numatoma nugriauti. Tarp šalių problemos ir ginčai prasidėjo tik tada, kai prasidėjus finansiniams sunkumams, dalyvaujant antstoliams, žemės sklypai ir statiniai buvo perleisti skirtingiems asmenims. Būdami atidūs, įsigydami statinius, ieškovai turėjo įvertinti ir detaliojo plano sprendinius. Jei ieškovams nebuvo atskleista visa informacija apie parduodamus statinius (neatskleisti detaliojo plano numatyti sprendiniai), ieškovai turėjo teisę tokius sandorius ginčyti, tačiau tai nustatytais terminais nebuvo padaryta. Palangos miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad galiojančio, nenuginčyto detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti – ieškovų įsigyti statiniai nugriauti.

22.       Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu sutinka, prašo atsakovių apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime dėl atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo. Papildomai pažymi, kad planavimo procesas (viešinimas, derinimas ir t. t.) tam ir yra skirtas, kad žemės sklypuose būtų įgyvendinama detaliajame plane numatyta veikla. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 22 dalimis, detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas: nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Pagal CK 4.40 straipsnį prioritetas turi būti skiriamas žemei, o ne detaliajame plane numatytiems griauti sunykusiems statiniams.

23.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (atsakovas pagal priešieškinį): Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, pateikė atsiliepimą į atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinį skundą, kuriuo apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

24.       Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus byloje negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

 

25.               Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

26.               Apeliantės (atsakovės) UAB „A.“, UAB „K.“ prašo jų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliančių prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

 

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

 

27.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės:

27.1                      Palangos miesto teismas 1990 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-172/90 atnaujinus praleistą senaties terminą V. S. priteisė namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), susidedančią iš pagrindinio pastato (gyvenamojo namo su mansarda), dviejų pagalbinių pastatų, kiemo įrenginių – šulinio ir trijų išviečių, kaip paveldėtą turtą po tėvo A. S. – S. mirties (duomenys neskelbtini) m. 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. padovanojo visus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini), savo seseriai D. S. H. T. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. H. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6851 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimis pardavė minėtą žemės sklypą: V. A. – 0,1695 ha ploto dalį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. kovo 12 d. perdavimo - priėmimo aktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), S. A. M. – 0,2060 ha ploto dalį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 kovo 12 d. perdavimo - priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 2-1079, UAB „T.“ - 0,3096 ha ploto dalį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. kovo 12 d. perdavimo - priėmimo aktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

27.2                      2004 m. balandžio 15 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. balandžio 15 d. perdavimo - priėmimo akto, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, S. A. M. ir L. B. M. pardavė 1000 kv. m., ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, esančiame bendrame 0,6851 ha žemės sklype, trečiajam asmeniui A. I..

27.3                      D. S. H. T., atstovaujama J. M., 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė visus statinius – pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. I. už 100 000 Lt (28 962,00 Eur). Šie statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamojo turto vienetai.

27.4                      2004 m. gegužės 13 d. trečiasis asmuo A. I. išdavė įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo J. M. atstovauti jį Palangos miesto žemėtvarkos tarnyboje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projekto, būti detaliojo plano organizatoriumi, parengti bei atitinkamose institucijose suderinti detalųjį planą, pakeisto žemės sklypo funkcinę paskirtį, įregistruoti pakeitimus Valstybės įmonėje Registrų centre, gauti dokumentus ir atlikti kitus būtinus veiksmus.

27.5                      2005 m. kovo 3 d., tarp S. A. M. ir L. B. M. bei trečiojo asmens A. I., atstovaujamo antstolės R. V., sudarytas susitarimas, pagal kurį šalys susitarė, 1000 kv. m žemės sklypo dalies iš pardavėjui S. A. M. priklausančios 2060/6851 kv. m sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,6851 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. A. M., L. B. M. ir A. I., patvirtintos Palangos miesto notarų biuro notarės A. B. 2004 m. balandžio 15 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo – priėmimo aktą, patvirtintą Palangos miesto notarų biuro notarės A. B. 2004 m. balandžio 15 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

27.6                      Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Vykdant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti detaliuoju planu naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys, naujai suformuotiems žemės sklypams suteikti nauji adresai (nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypų savininkai įpareigoti žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

27.7                      2005 m. vasario 24 d. V. A. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. pardavė šį sklypą atsakovui A. Č.

27.8                      2005 m. kovo 3 d. S. A. M. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. kovo 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu S. A. M. pardavė šį sklypą atsakovui A. Č.

27.9                      2005 m. kovo 24 d. UAB „T.“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2012 m. balandžio 27 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 01, pagrindu UAB „T.“ perleido šį sklypą atsakovei AB D. S.

27.10                      2005 m. kovo 24 d. S. A. M. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu S. A. M. pardavė šį sklypą atsakovei UAB „K.“.

27.11                      2005 m. kovo 24 d. UAB „T.“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 27 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 01 pagrindu UAB „T.“ perleido šį sklypą atsakovei AB D. S.

27.12                      2005 m. kovo 24 d. UAB „T.“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, UAB „T.“ pardavė šį sklypą atsakovei UAB „A.“.

27.13                      2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu , ieškovas įgijo pirmiau nurodytus pastatus iš trečiojo asmens A. I.

27.14                      Lietuvos Respublikos ambasada JAV ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms 2020 m. birželio 4 d. raštu pranešė, kad D. S. H. T. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl informacijos apie mirusios D. S. H. teisių ir pareigų perėmėjus gavimo buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą JAV. Negavus jokios informacijos iš ambasados, 2021 m. liepos 7 d. nutartimi buvo kreiptasi į JAV kompetentingą instituciją su prašymu surinkti įrodymus apie mirusios D. S. H. T. teisių ir pareigų perėmėjus (paveldėtojus), vadovaujantis 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencijos dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo nuostatomis. 2021 m. rugsėjo 1 d. teisme gautas JAV Teisingumo departamento atsakymas, kad prašymas grąžinamas neatliktas, nes JAV teismai nevykdo faktinių aplinkybių tyrimo ir neturi teisės pasitelkti tyrėjų. Be to, informavo, kad jie neturi civilinio registro, kuriame būtų galima rasti tokią informaciją bei JAV nėra kompetentingos institucijos, kuri galėtų nustatyti D. S. H. T. paveldėtojus.

27.15                      Pateiktas 2022 m. sausio 25 d. antstolės R. V. raštas, kuriame antstolė nurodė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2015 metais nebuvo surašytas negavus apmokėjimo, tačiau nuotraukos išsaugotos ir jos pateiktos į bylą, nuotraukose užfiksuoti ieškovams priklausantys statinių pamatai ir jų fragmentai 2015 m. lapkričio 4 d.

27.16                      Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro išduotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (2022 m. vasario 23 d. 09:37:26), patvirtinantis 2004 m. kovo 12 d. pirkimo - pardavimo sandoriais įgytų Žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v.) dalių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą, kadastro duomenų bylos, patvirtinančios žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini)), priklausančio UAB „K.“, ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), priklausančio UAB „A.“, suformavimą, padalinus žemės sklypą (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) į 6 atskirus žemės sklypus pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Pateiktas Detalusis planas ir jo sprendiniai bei Palangos miesto bendrojo plano fragmentas.

27.17                      Pateiktas 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog atlikus 2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ekspertinį vertinimą, ekspertas padarė kategoriškas išvadas, jog minėtame akte rankraštinius įrašus parašė ne A. I., kad minėtame akte pasirašė ne A. I.

27.18                      Byloje pateiktas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-39-995/2017, kuriuo ieškovų ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintas visiškai. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-685-826/2018 panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Išnagrinėjęs bylą, 2018 m. gruodžio 19 d. Plungės apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmetė, atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379/2019 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismui, grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

 

Teisinis kilusio ginčo vertinimas

 

28.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl servituto nustatymo: ieškovai, teigdami, kad yra ginčo statinių, esančių ant atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, savininkai, prašė nustatyti atsakovų žemės sklypams servitutus, kad būtų galima pagal paskirtį naudoti ginčo statinius; atsakovai, nesutikdami su šiuo reikalavimu, prašo įpareigoti ieškovus nugriauti minėtus statinius. Taip pat nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kas yra ginčo statinių savininkai. Šioje byloje atsakovai teigia, kad jiems pagal sudarytus sandorius perėjo ir nuosavybės teisė į statinius, esančius ant nupirktų žemės sklypo dalių.

29.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai negali naudotis jiems priklausančiais statiniais ar likusiomis jų konstrukcijų dalimis, negali prie jų prieiti, jų tvarkyti, atstatyti ir atlikti kt. veiksmus, todėl konstatavo, kad jų teisės yra pažeidžiamos, t. y. nenustačius servituto, ieškovams nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti servitutus. Teismas ginčijamu sprendimu atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose nustatė atlygintinus statinių ir kelio servitutus, suteikiančius teisę ieškovams tam nustatyta apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais (gyvenamuoju namu, kt.) pagal UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. parengtą Servitutų nustatymo planą M 1:500 (toliau – ir Planas) bei įpareigojo viešpataujančiojo daikto savininkus - ieškovus mokėti atsakovams už jiems priklausančiuose žemės sklypuose teismo ginčijamu sprendimu nustatytus atlygintinus servitutus – priteisė atitinkamo dydžio periodinę piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, kompensaciją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovų priešieškinio reikalavimus – pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę atsakovams; atnaujinti senaties terminą dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu; šiuos reikalavimus atmetus, tenkinti alternatyvų atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl ginčo statinių nugriovimo, teismas vertino kaip nepagrįstus ir atmetė.

30.       Išties, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 konstatuota, jog turi būti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sąlygos, tikroji šalių valia šiuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lūkesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)išsaugojimo (griovimo) (54 punktas). Toks vertinimas turi būti atliktas pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalies bei 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo ir aiškinimo (46-50 punktai).

31.       Svarbu ir tai, jog pagal CK 6.396 straipsnio nuostatas, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį parduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. Jei sutartyje nėra nurodytų minėtų duomenų, tai sutartis negali būti patvirtinta notaro, o jei patvirtinta – negalioja.

 

Dėl ikisutartinių santykių sudarant 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir žemės sklypo savininkės, pirkėjų valios, ketinimų dėl ginčo statinių likimo

 

32.       Žinoma, jog įprastai tarp sandorį ketinančių sudaryti šalių susiklosto ikisutartiniai santykiai. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams“. Taigi įstatymų leidėjas ir iki sutartiniams santykiams taiko aukštus standartus - sąžiningumo kriterijų, remiantis kuriuo šalys įpareigojamos sąžiningai formuluoti būsimos sutarties sąlygas, kad joje išreikšta šalių valia labiausiai atitiktų tikruosius šalių ketinimus, kad sudarytas sandoris būtų realiai įgyvendintas.

33.       Teisėjų kolegija pritaria apeliančių argumentams, kad iki 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Šalys neabejotinai derino savo interesus, nes iš anksto buvo rasti pirkėjai, visos trys sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną su skirtingais asmenimis, svarbu tai, kad 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos tik D. S. H. T. (jos įgaliotam asmeniui J. M.) iš savivaldybės gavus leidimą nugriauti jos ketinamame parduoti žemės sklype 1910 m. statybos statinius (Palangos miesto savivaldybė 2004 m. kovo 12 d. išdavė leidimą nugriauti žemės sklype registruotus statinius), žemės sklypas pirkėjams buvo parduotas visa apimtimi iš karto.

34.       Taigi, viso žemės sklypo pardavimas, visų pirkėjų dalyvavimas tą pačią dieną, D. S. H. T. kreipimasis į savivaldybę dėl leidimo nugriauti statinius išdavimo bei jo gavimas buvo sąlygotas visų pirkimo-pardavimo sandorius siekiančių sudaryti šalių valios. Visų šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia suformuoti pagrįstą išvadą, kad D. S. H. T. dalyvavo ikisutartiniuose santykiuose ir siekė sukurti teisinius santykius dėl 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo išreikšdamos savo tikrąją valią bei ketinimus. Akcentuotina, kad vienas jos ir pirkėjų ketinimų – parduoti žemės sklypą su leidimu statinius nugriauti.

35.       Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 konstatuota, jog turi būti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sąlygos, tikroji šalių valia šiuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lūkesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)išsaugojimo (griovimo) (54 punktas).

36.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.       Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-120/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019) ir kt.).

38.       Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 62 punkte pripažino, kad esminių naujų aplinkybių nustatyti tikrąją pačios žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. valią išsiaiškinti nepavyko, nes Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms 2020 m. birželio 4 d. raštu informavo, kad D. S. H. T. (duomenys neskelbtini) mirė, o mirusios D. S. H. T. teisių ir pareigų perėmėjų (paveldėtojų) teismas taip pat nenustatė, dėl to nusprendė tikrąją D. S. H. T. valią aiškintis rašytinėje bylos medžiagoje ir į teismo posėdį atvykusių sandorių šalių ir kitų dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimais.

40.       Kaip teisingai pastebi apeliantės, šią valią besiaiškindamas, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neatsižvelgė ir ne iki galo tiksliai įvertino tai, kad sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis fiziškai dalyvavo iš JAV atvykusi pati D. S. H. T. Teismo 2017 m. gruodžio 4 d. posėdyje trečiasis asmuo notarė A. B. paaiškino, kad tvirtinant 2004 m. kovo 12 d. sandorius statinių savininkei D. S. H. T. buvo parodytas išduotas Palangos miesto savivaldybės 2004 m. kovo 12 d. Leidimas nugriauti statinius, kurį, kaip matyti iš leidimo turinio iš savivaldybės pasirašytinai atsiėmė byloje trečiuoju asmeniu patrauktas J. M.

41.       Svarbu ir tai, jog pagal į civilinė bylą pateiktą D. S. H. T. išduotą 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliotiniui J. M., be kitko, buvo pavesta atstovauti ją visose įstaigose, įmonėse, bendrovėse, organizacijose, būti planavimo organizatoriumi, rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, gaunant leidimą statybai. Taigi įgaliotinis turėjo pareigą pasirūpinti leidimais bei būti D. S. H. T. priklausiusio žemės sklypo Detaliojo plano organizatoriumi, kurio viena išraiška formų – ginčo statinių nugriovimas. 

42.       Faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad D. S. H. T., fiziškai pasirašydama 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis galėjo (turėjo visas galimybes) reikalauti sutartyse įtvirtinti nuosavybės teisės į statinius išsaugojimą bei statiniams reikalingo žemės ploto ir jo valdomo nuosavybės, nuomos, panaudos, užstatymo ar servituto pagrindais įtvirtinimo sutarčių sąlygose, tačiau tokios valios neišreiškė. Vadinasi, neprieštaravo tiek statinių nugriovimui, tiek nuosavybės į juos perleidimui, todėl spręstina, kad nuosavybės teisių į statinius išsaugojimas šiuose 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose ir nėra aptartas.

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina apeliančių pozicijai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamų įrodymų. kad D. S. H. T., atvykusi į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis sudariusi asmeniškai, po šių sutarčių sudarymo būtų atlikusi nors kokį veiksmą, kuris patvirtintų jos valią išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. D. S. H. T. (toliau ir Pardavėja) po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo faktiškai nebuvo suinteresuota ginčo statinių likimu ir niekuomet neveikė kaip ginčo statinių šeimininkas. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad Pardavėja kaip ginčo statinių savininkė su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais būtų aptarusi ar bent jau būtų mėginusi aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais, esančiais svetimame žemės sklype, ėmusi veiksmų dėl servitutų nustatymo ir pan., nors apdairus, rūpestingas ir atidus šeimininkas po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neabejotinai būtų suvokęs, kad teisinio pagrindo naudotis ginčo statiniais nebeturi ir privalo imtis veiksmų tokiam pagrindui nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad D. S. H. T. ar kuris nors kitas asmuo būtų gyvenęs ginčo statiniuose (deklaravęs ten gyvenamąją vietą) tiek iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po to (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tokios D. S. H. T. valios taip pat neįrodo nei ginčijamame sprendime aptariamas 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo J. M. dėl žemės sklype esančio gyvenamojo namo pardavimo išdavimo faktas, nei pats 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas. Kolegijos vertinimu, D. S. H. T. 2004 m. balandžio 15 d. išduotas įgaliojimas, kuriuo J. M. buvo suteikti įgaliojimai parduoti tik gyvenamąjį namą, o ne visus ginčo statinius, faktiškai yra ne D. S. H. T. tikrosios valios išraiškos forma, o sudėtinė 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties dalis.

44.       Toliau analizuojant 2004 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pirkėjų V. A., S. A. M., UAB „T.“ bei A. I. (S. A. M. ir jo sutuoktinė 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui A. I. 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalį; tačiau 2005 m. kovo 3 d. minėti asmenys sudarė susitarimą, pagal kurį šalys susitarė panaikinti jų sudarytą 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį) valios išraišką ir įvertinant jų ketinimus reikšmės gali turėti ir nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijusio asmens (asmenų) veiksmai. Ginčijamo sprendimo 65, 71 ir 73 punktuose nurodyta, kad pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsigiję V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ neturėjo ketinimų ir lūkesčių įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius, neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į šiuos statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre, jokie šalių susitarimai, ketinimai ir lūkesčiai dėl ginčo statinių griovimo ar negriovimo „neįtakojo“ ir nesąlygojo 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo.

45.       Naujieji žemės sklypo bendrasavininkiai (V. A., S. A. M., UAB ,,T.“, A. I.) analizuojant bylos duomenis neketino žemės sklype esančių senųjų statinių atstatyti (rekonstruoti), tai patvirtina jų veiksmai po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypų dalių sutarčių sudarymo, nukreipti ne į esamos padėties su statiniais žemės sklype išsaugojimą, bet į jos pakeitimą - žemės sklypo pertvarkymą ir naujų gyvenamosios paskirties pastatų statybą. Šias aplinkybes patvirtina bendraturčių susitarimu parengtas žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano projektas. Pažymėtina, jog žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai S. A. M., V. A., UAB „T.“, A. I. kreipėsi pagalbos į trečiąjį asmenį J. M., išdavė jam įgaliojimus dėl žemės sklypo Detaliojo plano parengimo, prašydami jo būti jų atstovu (pagal įgaliojimą). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Detalusis planas, iš kurio matyti, kad jo organizatoriumi buvo žemės sklypo bendraturčiu įgaliotas asmuo - J. M.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiojo asmens J. M. 2022 m. sausio 24 d. atsiliepime į ieškovų ieškinį ir atsakovų priešieškinį trečiasis asmuo J. M. nurodė, kad nei vienas iš įgaliojimus jam suteikusių asmenų jo veiksmų neginčijo, pretenzijų nereiškė, įgaliojimai jam nebuvo panaikinti, Detaliojo plano parengimas atitiko jį įgaliojusių asmenų interesus. Visos minėtos reikšmingos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrasavininkių S. A. M., V. A., UAB „T.“ veiksmai nukreipti į ginčo statinių nugriovimą bei elgesį su jais kaip su savo, nes kitu būdu Detaliojo plano sprendiniai nebūtų įvykdyti. Kaip minėta, Detaliojo plano sprendinių siekė ir laikinai bendraturčiu buvęs A. I.

46.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Iš byloje pateiktos detaliojo plano medžiagos matyti, kad pagal detaliojo plano sprendinius iš vieno (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo buvo suformuoti šeši žemės sklypai, kuriuose numatyta naujų 2 aukštų su mansarda ir blokuojamu garažu gyvenamųjų namų statyba. Detaliajame plane statiniai yra avarinės būklės gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, yra numatyti kaip demontuotini. Pažymėtina, kad šis detalusis planas yra galiojantis, byloje nėra duomenų apie tai, kad jame numatyti sprendiniai būtų pakeisti. Taigi akivaizdu, kad pagal ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinius nėra numatyta pastatus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat nėra numatyta galimybė šiuos statinius rekonstruoti ar atkurti jų būklę, kuri būtų tinkama statiniams naudoti pagal jų paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad detaliajame plane numatyti sprendiniai ieškovams nėra privalomi.

47.       Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neįvertino fakto, jog 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalių valia buvo nukreipta siekiant šio žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, t. y. visi šie asmenys buvo suinteresuoti, kad žemės sklypas būtų padalytas į šešis savarankiškus sklypus, dėl to atsirastų galimybė statyti naujus statinius kiekviename iš šių sklypų, o senieji 2004 m kovo 12 d. sandoriu įgyti ginčo statiniai būtų jų žinioje (įgytų nuosavybę) bei būtų nugriauti. Ne tik 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalių valia buvo nukreipta siekiant šio žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, be kitko, kad ginčo statiniai būtų nugriauti, bet ir A. I., kuris laikinai nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2005 m. kovo 3 d. buvo žemės sklypo dalies savininkas. Akcentuotina, kad jeigu 2004 m kovo 12 d. Pirkėjai nebūtų siekę įgyti statinių, o naujas statinių savininkas dėl kažkokių priežasčių nebūtų statinių griovęs, 2004 m kovo 12 d. Pirkėjai, o vėliau tam tikrą laikotarpį ir žemės sklypo dalį valdęs A. I. nebūtų turėję lūkesčių inicijuoti bei galėję (į)vykdyti Detaliojo plano sprendinių ir žemės sklypas nebūtų padalytas į šešis savarankiškus sklypus, nebūtų atsiradusi galimybė statyti naujus statinius kiekviename iš šių sklypų.

48.       Anksčiau paminėtos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad dalyvaudami šio žemės sklypo detaliojo plano ruošimo ir tvirtinimo procese žemės sklypo bendraturčiai visi kartu bendru sutarimu sprendė ir dėl ginčo statinių likimo, t. y. elgėsi kaip faktiniai tiek žemės sklypo, tiek ginčo statinių savininkai. Pritartina apeliantėms, kad tai nėra joks 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalių, A. I. ar atsakovų lūkestis dėl ginčo statinių nugriovimo ar pašalinimo iš žemės sklypų, kuris paneigia lūkestį dėl nuosavybės į ginčo statinius įgijimo. Tai yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo priėmimo metu aiškiai suderinta ir išreikšta visų šio žemės sklypo bendraturčiais buvusių asmenų valia tiek dėl žemės sklypo, tiek dėl ginčo statinių. Pagal 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis 0.6851 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), V. A. S. A. M. ir UAB „T.“ įsigijo tokiomis proporcijomis (0.1695 ha, 0.2060 ha ir 0.3096 ha), kad po žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo taptų atitinkamai vieno, dviejų ir trijų naujai suformuotų žemės sklypų savininkais. Minėtos proporcijos vėlgi paremtos racionaliu apskaičiavimu dėl būsimų investicijų į žemės sklypą jį padalijant.

49.       Kolegija nusprendžia, jog pagrindinis 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių ir po jų sekusių sandorių objektas ir tikroji investicija buvo būtent žemės sklypas (atitinkamos jo dalys, kurių plotas buvo išskaičiuotas pagal būsimo detaliojo plano sprendinius) su statiniais, skirtais nugriovimui bei šio žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas. Be to, iš išdėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių matyti, jog V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir A. I., paskesnių žemės sklypo bendraturčių veiksmai pagal tikimybių pusiausvyros principą labiau leido juos visus kartu, nei išskirtinai D. S. H. T. ar A. I. laikyti faktiniais ginčo statinių savininkais, kurie, dalyvaudami ruošiant ir tvirtinant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą nulėmė ne tik šio žemės sklypo, bet ir ginčo statinių teisinį statusą bei likimą.

50.       Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis išvadomis dėl 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių ir po jų sekusių sandorių valios ir ketinimų. Tinkamai neišsiaiškinęs tikrųjų sandorių šalių ketinimų, jų atliekamų veiksmų reikšmės ir valios išraiškos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ,,< ... > tiek iš bylos medžiagos, tiek iš šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorius šalys neturėjo ketinimų ir lūkesčių perleisti / įgyti nuosavybės teises į statinius“.

 

Dėl CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos (ne)taikymo

 

51.       Ginčijamo sprendimo 50-74 punktuose pirmosios instancijos teismas tyrė byloje nustatytas aplinkybes ir sprendė, ar ieškovai, siekiantys, kad jų ieškinys dėl servitutų atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose nustatymo būtų patenkintas, nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai nuginčijo CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas 73 ir 74 punktuose pažymėjo, kad surinkti duomenys ir pačių atsakovų teiginiai patvirtina, jog sudarant sandorius tiek ankstesni žemės sklypo, jo dalių, įgijėjai, tiek atsakovai neturėjo lūkesčio dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo. Atsakovai savo lūkestį dėl įgytų žemės sklypų valdymo ir tokio lūkesčio pažeidimą sieja su lūkesčiu dėl statinių pašalinimo iš žemės sklypų, bet ne su turėtu lūkesčiu žemės sklypo įgijimo metu įgyti ir nuosavybės teisės į statinius. Todėl lūkestis dėl statinių nugriovimo patvirtina lūkesčio dėl nuosavybės įgijimo į statinius nebuvimą, todėl ieškovų įgytos nuosavybės paneigimas šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai pažeistų teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas konstatavo, kad išdėstytos aplinkybės paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, jog nuosavybės teisė į statinius būtų perėjusi žemės sklypo (dalių), kuriame yra tie Statiniai, įgijėjams, o priešingas sudarytų sandorių aiškinimas neatitiktų tikrosios sandorio šalių valios, todėl nagrinėjamoje byloje šios prezumpcijos netaikė.

52.       Teisėjų kolegija pažymi, jog toliau analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 konstatuotą aplinkybę, jog turi būti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sąlygos, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyse, kaip šių sutarčių dalykas, neindividualizuoti. Esant tokiai sutarčių sąlygai paneigti minėtą prezumpciją pareiga kyla ieškovams, teigiantiems, kad savininkė, parduodama žemės sklypą, neturėjo ketinimų atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius.

53.       Kolegija nesutinka su ieškovų argumentu, kad su pirkėjais sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties turinys turėtų būti vertinamas kaip aiškiai apibrėžiantis, kad ginčo pastatai pirkėjų nuosavybėn neperduodami. Priešingai, žemės sklype esančių statinių nuosavybės klausimas minėtose sutartyse apskritai neaptariamas, o tai atitinka CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nurodytą situaciją, kad ginčo statiniai sandorių metu buvo vertinami kaip pardavėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priklausiniai – prie žemės sklypo prijungti daiktai (CK 4.40 straipsnio 1 dalis).

54.       Aktualu pažymėti, kad jeigu viename Nekilnojamo turto registro išraše nurodomas tik žemės sklypas su individualiu registro numeriu (registro tipas: žemės sklypas), nereiškia, kad tame sklype nėra statinių, kurie gali būti nurodyti kitame Nekilnojamo turto registro išraše su kitu individualiu registro numeriu ir tipu (registro tipas: statiniai). Nors notarė A. B. paaiškino, kad ji įformino 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius, statinių nepardavė, kadangi jie registruoti skirtinguose registruose, tačiau tenka pastebėti, jog galimas variantas, kad žemės sklypai, statiniai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteikti unikalūs numeriai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1,2 dalys; redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 13 d. iki 2007 m. liepos 21 d.) bei jie registruoti skirtinguose registruose, tačiau pažymėtina, kad ir tuo atveju žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys, statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 13 d. iki 2007 m. liepos 21 d. ). Esant minėtiems duomenims pripažintina, kad tvirtinant 2004 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis, buvo privaloma atkreipti dėmesį į minėtą aplinkybę (ginčo statiniai yra parduodamame sklype). Vis tik esminė aplinkybė ta, jog, kaip minėta, sandorio šalys ir notarė įvertino notarei pateiktą (notarė bylos nagrinėjimo metu tai pripažino) Palangos miesto savivaldybės 2004 m. kovo 12 d. išduotą leidimą nugriauti žemės sklype registruotus statinius. Tai patvirtina, kad įgyvendinant ruošiamo detaliojo plano sprendinius pardavėja nebeturėjo jokių lūkesčių statinius išsaugoti savo nuosavybės teise, nes jie turėjo būti griaunami. Pardavėja neskundė Detaliojo plano sprendinių dėl statinių griovimo, priešingai, ji buvo paskyrusi savo atstovą Detaliojo plano sprendinius įgyvendinti.

55.       Svarbus aspektas tas, kad CK 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinam teisiniam reguliavimui, t. y. imperatyviam reikalavimui pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą perduoti ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dali, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis. kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta - yra negaliojanti.

56.       Taigi, D. S. H. T. valia sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių). pirkimo - pardavimo sandorius realizuoti nuosavybės teisę išimtinai tik žemės sklypą paneigia faktas, jog ji su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais. Kadangi po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo D. S. H. T. pagrindo naudotis ginčo statiniais nebeturėjo, atitinkamai, tai irgi reiškia, kad ji negalėjo ir turėti išankstinės, t. y. iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo susiformavusios valios ginčo statinius realizuoti atskirai nuo žemės sklypo. Pridėtina, kad apie 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių pirkėjų ir kitų asmenų valią argumentuota anksčiau.

57.       Dėl ieškovų išsakytų argumentų, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių pirkėjai neviešino statinių, o tik žemės sklypų dalis reikia pastebėti, jog griautinų statinių viešinimas galbūt nebūtų racionalus, nes nugriovus juos, vėl reikėtų koreguoti nekilnojamojo turto registro duomenis ir statinius išregistruoti. Be to, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019). Dėl to griautinų statinių (ne)registravimas nuosavybės teisei įtakos neturi.

58.       Spręstina ir tai, kad faktas, jog dėl kažkokių priežasčių D. S. H. T., pati asmeniškai dalyvavusi 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose dėl jai priklausančio turto pardavimo, 2004 m. balandžio 15 d. išdavė atskirą įgaliojimą dėl žemės sklype esančio gyvenamojo namo (ne dėl visų atskirai suformuotų statinių, kaip žemės priklausinių) pardavimo tam pačiam įgaliotiniui J. M., kuriam buvo išduotas ir ankstesnis įgaliojimas dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo, nekeičia jos / pardavėjos ankstesnės valios išraiškos dėl anksčiau nurodytų argumentų (CPK 12, 178 straipsniai).

59.       Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, ginčijamame sprendime nurodydamas, kad yra pagrindas netaikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvados, jog ieškovai nagrinėjamoje byloje nuginčijo CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtiną prezumpciją ir, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius neperėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjams pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius.

60.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka (dėl pardavėjos mirties neįmanoma buvo sužinoti daugiau aplinkybių), tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas), nagrinėjamoje byloje buvo labiau tikėtina, kad D. S. H. T. nei prieš, nei po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neatliko valinių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti jos ketinimus išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius, dėl ko, skirtingai, nei ginčijamame sprendime, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją ir konstatuoti, jog nuosavybės teisė į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams V. A., S. A. M. ir UAB „T.“.

 

Dėl 2015 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties (ne)galiojmo

 

61.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorių tekstas, tiek faktinis sandorių šalių elgesys po sandorių sudarymo paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, jog nuosavybės teisė į statinius būtų perėjusi žemės sklypo, jo dalių, kuriame yra tie statiniai, įgijėjams, o priešingas sudarytų sandorių aiškinimas neatitiktų tikrosios sandorio šalių valios, todėl nusprendė, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jo netenkino (100 punktas).

62.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo aplinkybes, nusprendęs, kad D. S. H. T., perleidusi žemės sklypą (jo dalis) tretiesiems asmenims, teisės į statinius neišsaugojo ir to nesiekė, įvertinęs 2004 m. kovo 12 d. sandorių pirkėjų valią, žemės sklypo bendraturčių V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir paties A. I. (tam tikrą laikotarpį) valią ir ketinimus dėl žemės sklypų ir statinių vykdant detalųjį planą, konstatuoja, kad 2015 m. gegužės 13 d. sandoris dėl statinių pirkimo-pardavimo V. A., S. A. M., UAB „T.“ nuosavybės teisių apimties į žemės sklype (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančias žemės ir statinių dalis nepakeitė (negalėjo pakeisti), nes teisė į statinius minėtiems asmenims perėjo kartu su teise į žemės sklypo dalis 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu.

63.       Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad sudarant 2015 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, D. S. H. T. nebebuvo ginčo statinių savininkė, dėl to 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).

64.       Atitinkamai, 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi teisė į žemės plotą po statiniais jokiais teisiniais pagrindais nebuvo įgyta, kaip kad nebuvo įgyti ir statiniai, nes 2015 m. gegužės 13 d. sandorio dėl statinių pirkimo-pardavimo sudarymo momentu jie buvusiai pardavėjai D. S. H. T. nebepriklausė, todėl jų ji negalėjo parduoti A. I. 

 

Dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir senaties termino atnaujinimo

 

65.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neginčytinai yra suėjusi ieškinio senatis, nes ginčijamas 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo aktas ir jo pagrindu nuosavybės teisių į ginčo statinius perleidimo faktas ieškovams buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre nuo 2014 m. spalio 9 d. (109 punktas). Teismas nepripažino atsakovų nurodytas priežastis svarbiomis, todėl CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminas neatnaujino ir šį reikalavimą (nors išnagrinėjo) atmetė savarankišku pagrindu (CPK 602 straipsnio 3 dalis; CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

66.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad apeliantai praleido CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, apeliantai turėjo galimybę domėtis viešojo registro duomenimis dėl jų žemės sklypuose esančių statinių statuso, tačiau nesutinka, kad jo atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

67.       Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas.

68.       Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių praleistam terminui atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017, 34 punktas).

69.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

70.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, kad pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti egzistuoja dėl to, kad tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 priėmimo buvo praplėstas nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas, o iki tol aplinkybės dėl D. S. H. T. buvimo teisėta ginčo statinių savininke 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo metu nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos. Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 konstatavo, kad „byloje nėra aišku, ar D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduodama ginčo statinius trečiajam asmeniui buvo teisėta šių statinių savininkė“; teismas nurodė, kad „nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šios aplinkybės nenustatė, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo–pardavimo sandorių ir jų sąlygų nevertino ir dėl to visiškai nepasisakė“ (51 punktas). Taigi paaiškėjo, kad būtina nagrinėti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo–pardavimo sandorius ir jų sąlygas (tai nebuvo atlikta), o tai akivaizdžiai susiję ir su 2004 m. gegužės 13 d. sandoriu bei išvestiniu 2014 m. rugsėjo 10 d. sandoriu, minėtos aplinkybės paaiškėjo tik priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį.

71.       Kitas aspektas tas, kad kolegija mano esant būtinybei ginti viešąjį interesą. Dar viena priežastis– teisingumo vykdymas, byloje susidarė specifinė teisinė situacija – 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta niekine, o minėta sutartis tiesiogiai susijusi su 2014 m. rugsėjo 10 d. sandoriu bei jį įtakoja.

72.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje aptartus kriterijus, reikšmingus sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino (ne)atnaujinimo klausimą, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, nusprendžia, kad ieškinio senaties termino praleidimas buvo nulemtas ir užtrukusio bylinėjimosi šiame ginče, ir kasacinio teismo nurodytų nagrinėtinų naujų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje ginčo situacijoje ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, suponuojančių pakankamą pagrindą praleistam terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

73.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad, atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą, apeliančių teisės turi būti ginamos teismo tvarka (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

74.       Byloje konstatuota, kad 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad sudarant 2004 m. gegužės 13 d. sandorį D. S. H. T. nebuvo ginčo statinių savininkė ir ji šių statinių negalėjo parduoti trečiajam asmeniui A. I., taigi ir ieškovai negalėjo įgyti nuosavybės teisių į statinius iš trečiojo asmens.

75.       Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo A. I. negali būti laikomas teisėtai įgijusiu nuosavybės teisę į žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus ir, atitinkamai, vykdymo proceso metu ieškovams 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu taip pat negalėjo būti perleistos daiktinės teisės į ginčo statinius, nes asmuo negali perleisti to, ko neturi, arba perleisti daugiau teisių, negu pats jų turi. Be to, teismas negali ginti tokių subjektinių teisių, kurios kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

76.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinus 2004 m. gegužės 13 d. sandorį kaip niekinį, kaip išvestinis 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) – neteisėto pirminio sandorio pasekmė – negali sukurti teisėtų padarinių, ieškovai negali būti laikomi teisėtais atsakovų žemės sklypuose esančių statinių savininkais, jie nelaikytini viešpataujančio daikto savininkais, dėl to 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, todėl atskiras 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisinis vertinimas šiuo konkrečiu atveju nereikalingas.

 

Dėl ieškinio reikalavimų

 

77.       Kaip žinoma, nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl servituto nustatymo: ieškovai, teigdami, kad yra ginčo statinių, esančių ant atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, savininkai pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo aktą, prašė nustatyti atsakovų žemės sklypams servitutus, kad būtų galima pagal paskirtį naudoti ginčo statinius.

78.       Šioje byloje konstatuota, kad 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis)

79.       Taip pat konstatuota, jog kaip išvestinis 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio kildinamos ieškovų teisės, yra negaliojantis.

80.       Taigi ieškovai negali būti laikomi teisėtais atsakovų žemės sklypuose esančių statinių savininkais, t. y. jie nelaikytini viešpataujančio daikto savininkais, todėl neturi teisinio materialinio suinteresuotumo –teisės reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo ginčo statiniams (CK 4.111 straipsnio 1 dalis), o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti jų ieškinį (CPK 5 straipsnis).

 

Dėl restitucijos (ne)taikymo

 

81.       Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje priimtinas priešingas sprendimas, t. y.: taikytina CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, nustatyta, jog nuosavybės teisė į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams, o 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintini niekiniais, teismas sprendžia ir dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių - restitucijos taikymo (CK 1.78, 1.80, 6.222 straipsniai).

82.       Atsižvelgiant į tai reiškia, jog trečiasis asmuo A. I. ir ieškovai niekada nebuvo tapę ginčo statinių savininkais, dėl to restitucija ginčo statinių atžvilgiu yra netaikytina.

83.       Teisėjų kolegija pritaria apeliančių argumentams, jog ginčo statinių kainos sumokėjimas pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį grindžiamas tik šios sutarties 5 punktu, kuriame nurodoma, kad ginčo statinių kainą pirkėjas (A. I.) sumokėjo pardavėjai (D. S. H. T.) iki pasirašant šią sutartį. Kolegijos vertinimu, ši nuostata yra nepakankamas pagrindas konstatuoti atsiskaitymo pagal šią sutartį faktą, kadangi pardavėja jau buvo išvykusi į JAV, ji sandoryje nedalyvavo, nėra jokio tiesioginio įrodymo (pvz.: bankinio pavedimo, kt.), patvirtinančio. kad A. I. sumokėjo ginčo statinių pardavimo kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Jis bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pardavėjos nematė, su ja nebuvo susitikęs. Sandorio pardavėjo įgaliotinis irgi turėjo galimybę pateikti bankinį pavedimą (CPK 12, 178 straipsniai), ar kitus įrodymus, tačiau apsiribojo pasvarstymais, kad su pardavėja buvo atsiskaityta dar iki sandorio sudarymo (CPK 12, 178 straipsniai).

84.       Kolegija pritaria apeliantėms, kad restitucija taip pat nėra spręstina / taikytina ir dėl ieškovų sumokėtos ginčo statinių kainos ir kitų išlaidų pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ginčo statinių pardavimas vyko vykdymo procese ir iš pardavimo gautos lėšos buvo paskirstytos A. I. kreditoriams (išieškotojams vykdymo procese) bei vykdymo išlaidoms padengti. Dėl šių priežasčių ieškovų sumokėta ginčo statinių kaina vertintina kaip ieškovų nuostoliai, patirti dėl skolininkui A. I. vykdymo procese nepriklausiusio turto realizavimo, kurių atlyginimo klausimas nėra šios civilinės bylos dalykas.

 

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovams bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius

 

85.       Atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo grindžiamas CK 1.138 straipsnio l dalimi, kurioje numatyta, kad civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatyme nustatytais būdais, tame tarpe inter alia jas pripažindamas.

86.       Teismui pripažinus 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniais ir neišsprendus nuosavybės į ginčo statinius klausimo, ginčas nagrinėjamoje byloje nebūtų išspręstas iš esmės, nes klausimas, kas šiuo metu yra ginčo statinių savininkai, nebūtų iki galo aiškus.

87.       Kolegijos vertinimu, pasitelkiant CK 1.138 straipsnio l dalį ginčas nagrinėjamoje byloje bus išspręstas iš esmės, nepaliekant galimybių papildomiems ginčams ateityje, apginant atsakovų – žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus bei sudarant galimybę realizuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto detaliojo plano sprendinius.

88.       Atsižvelgiant į tai, pripažintina kiekvienam žemės sklypo savininkui po atitinkamą dalį ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje: atsakovui A. Č. - 1/3 dalis ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovei AB D. S. - 1/3 dalis ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovei UAB „K.“ - 1/6 dalis ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atsakovei UAB „A.“ - 1/6 dalis ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

89.       Kaip teisingai teigia atsakovai, nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, jog ankstesni savininkai V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ naujai suformuotus žemės sklypus buvo perleidę atsakovams. 

 

Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovus nugriauti ginčo statinius

 

90.       Atsižvelgiant į tai, kad tenkinamas sudėtinis atsakovų vienas iš alternatyvių priešieškinio reikalavimų, kitas alternatyvus jų reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti statinius nebesvarstomas.

 

91.       Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovų ir atsakovų nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

 

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentų

 

92.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

93.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, ne iki galo tinkamai nustatė ir įvertino bylai teisingai išnagrinėti turinčias reikšmės aplinkybes, todėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sąlygos, tikrieji šalių ketinimai - šalių valia šiuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lūkesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)išsaugojimo (griovimo) buvo įvertinti netinkamai, padarytos išvados nepagrįstos bylos duomenimis, proceso šalių ir liudytojų parodymais. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

94.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

95.       Nustatyta, kad atsakovė AB D. S. nagrinėjant ginčą Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39-995/2017 pirmąjį kartą patyrė 5380,93 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisines paslaugas (t. 5, b. l. 26-52); nagrinėjant ginčą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-685-826/2018 apeliacine tvarka, atsakovė AB D. S. patyrė 1573,00 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisines paslaugas (t. 5, b. l. 120-122); nagrinėjant ginčą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 antrąjį kartą, atsakovė AB D. S. patyrė 786,50 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisines paslaugas (t. 6, b. l. 103-109); nagrinėjant ginčą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 apeliacine tvarka antrąjį kartą atsakovė AB D. S. patyrė 2359,50 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisines paslaugas (pateikta apeliacinės instancijos teismui 2019 m. vasario 20 d. su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo); nagrinėjant ginčą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 kasacine tvarka atsakovė AB D. S. patyrė 2904,00 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisines paslaugas (t. 7, b. l. 65-67); nagrinėjant ginčą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023 trečiąjį kartą atsakovė AB D. S. patyrė 17555,80 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisines paslaugas (pateikta pirmosios instancijos teismui 2023 m. vasario 3 d.su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo); nagrinėjant ginčą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-544-460/2023 apeliacine tvarka trečiąjį kartą atsakovė AB D. S. patyrė 5953,20 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisines paslaugas). Taigi iki tol, kol byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-544-460/2023 nagrinėti apeliacine tvarka trečiąjį kartą, atsakovė AB D. S. iš viso patyrė 30559,73 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisines paslaugas, o taip pat 5953,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka trečiąjį kartą. Kaip nurodo atsakovė, dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. 10346,00 Eur, kurie atsakovei AB D. S. buvo priteisti iš ieškovų Klaipėdos apygardos teismo 2029 m. balandžio 10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 atsakovė AB D. S. yra gavusi antstolio Dainiaus Šidlausko vestoje vykdomojoje byloje.

96.       Kolegija pažymi, jog atsakovės  teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotą maksimalų galimą priteisti dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama trečiąjį kartą, į civilinės bylos sudėtingumą, į sprendžiamam klausimui reikalingą teisės aktų bei teismų praktikos analizę, į tai, kad civilinėje byloje buvo keliami sudėtingi teisės klausimai, ginčui buvo reikalinga gausi teismų praktikos analizė, procesinių dokumentų parengimas pagal jo turinį ir apimtį pareikalavo didelių laiko sąnaudų, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovų po lygiai.

97.       UAB „A.“ patyrė 6000 Eur teisinės pagalbos išlaidų ((duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023).

98.       UAB „A.“, UAB „K.“ sumokėta žyminio mokesčio suma už apeliacinio skundo reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2A-544-460/2023 sudaro 1147,00 Eur, teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2000 Eur, iš viso 3147 Eur. Šių įmonių atstovė prašo šias išlaidas priteisti po lygiai.

99.       Trečiasis asmuo J. M., palaikęs atsakovų reikalavimus, patyrė 3200 Eur teisinės pagalbos išlaidų ((duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023).

100.       Antstolė R. V. (pagal priešieškinį atsakovė) 2022 m. vasario 6 d. pateikė į bylą prašymą priteisti jos patirtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023 ir 1210 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-544-460/2023. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad antstolė palaikė ieškinio reikalavimus, tačiau vertindama tai, kad ne dėl antstolės veiksmų buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad antstolės patirtos išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

101.       Minėtų asmenų prašomos atlyginti teisinės pagalbos išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotą maksimalų galimą priteisti dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Jos priteistinos po lygiai iš ieškovų.

102.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023 patirta 288 Eur (62,35 Eur + (duomenys neskelbtini),04 Eur + 43,49 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2016 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. balandžio 7 d. ir 2023 m. vasario 24 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos priteistinos valstybei iš ieškovų.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti:

pripažinti niekine ir negaliojančia 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. S. H. T., atstovaujama J. M., pardavė A. I. statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

pripažinti niekine ir negaliojančia antstolės R. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui R. B. buvo parduotos turtinės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),

pripažinti atsakovams bendrąją dalinę nuosavybės teisę į 126,43 kv. m ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą lAlb, 37 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 311b, 89 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 411b, 5 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 51lž, 24 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 611p, 31 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 711b, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Č., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), – 1/3 dalį, atsakovei AB D. S., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 1/3 dalį, atsakovei UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 1/6 dalį ir atsakovei UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 1/6 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Priteisti atsakovei AB D. S. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 30 559,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nustatyti, kad 10346,00 Eur sumą ieškovai atsakovei jau yra sumokėję.

Priteisti atsakovei AB D. S. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 5953,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „A.“ iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 7573,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „K.“ iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 1573,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui J. M. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti antstolei R. V. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti antstolei R. V. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. B. 144 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės O. A. 144 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Nutarties kopiją išsiųsti proceso šalims ir valstybės įmonei Registrų centrui.

 

 

Teisėjos	Aušra Maškevičienė
	Larisa Šimanskienė
	Danutė Žvinklytė