Nr. DOK-284

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17218-2023-5        

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 21 d. paduotu atsakovės UAB „Super prekyba“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. personalinės įmonės „Bochakolita“ ieškinį atsakovei UAB „Super prekyba“ dėl skolos priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei N. M. personalinei įmonei „Bochakolita“ 112,55 Eur skolą bei 3349,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 58,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-400-1094/2025 ir Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-713- 425/2025 šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo byloje priėmimą.

2.       Teismai padarė klaidingą išvadą, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai pagal ieškovės vienašališkai pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Tokia išvada lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą, kai ieškovei priteista kaina už prekes, nors susitarimo dėl kainos dydžio ieškovė neįrodė. Priešingai, byloje esantys įrodymai (elektroninis susirašinėjimas) ir šalių elgesys patvirtina, kad ieškovė pati sutiko atsiimti prekę, o tai reiškia, kad abi šalys laikė sutartį negaliojančia.

3.       Teismai netinkamai taikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, taip pat visiškai netinkamai tyrė įrodymus ir pateikė išvadas, priešingas byloje esantiems įrodymams bei atsakovės pozicijai. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių nuo pat pradžių kilo ginčas dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos, kas lėmė, jog šalys susitarė laikyti sutartį negaliojančia (nutraukta) ir vykdyti restituciją natūra.

4.       Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-98/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė netinkamą išvadą, kad atsakovės atstovas, gavęs ieškovės siųstą PVM sąskaitą faktūrą, derėjosi dėl prekės kainos.

5.       Teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir netinkamai nustatė ginčo esmę.

6.       Apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą teisiškai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, t. y. kad pirkimo – pardavimo sutartis nutrūko atsakovės atstovui sutikus su gautu pasiūlymu. Be to, vėlesnis šalių elgesys, t. y. pačios ieškovės veiksmai sutinkant pasiimti prekę ir netgi atsiunčiant kurjerį neabejotinai įrodo, kad šalys nesusitarė dėl prekių kainos, todėl pirkimo-pardavimo sutartį laikė negaliojančia (nutraukta) ir taikė restituciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu, tai reiškia įvykusį sutarties pakeitimą šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025; 47 ir 48 punktai ir juose nurodyta teismo praktika). Ginčo šalių santykių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurios teismai tinkamai nevykdė.

7.       Teismai netinkamai įvertino ieškovės esminius veiksmus, o tai prieštarauja CPK 185 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas).

8.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę dėl negrąžintos prekės ieškovei.

9.       Teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, priteisdami prekių transportavimo išlaidas iš atsakovės. Teismai ignoravo šalių susitarimą, turėjusį joms įstatymo galią
(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismai visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovės atstovas elgėsi neteisėtai, reikalaudamas prekės perdavimą patvirtinančio dokumento. Reikalavimas patvirtinti prekės priėmimą – perdavimą rašytiniu dokumentu yra visiškai teisėtas ir pagrįstas juridinio asmens vadovo reikalavimas, kadangi prekių judėjimas turi būti patvirtinamas dokumentu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas. Be to, prekių perdavimo-priėmimo akto neįtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą teismų yra pripažįstamas kaip įmonės aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę įmonės atstovui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273- 1073/2019). Apeliacinės instancijos teismas teisiškai neįvertino, kodėl ieškovės pasitelkto kurjerio veiksmų neigiamos pasekmės tenka atsakovei, o ne ieškovei, siuntusiai šį kurjerį.

10.       Teismas neteisingai aiškino ir teikė CK 6.344 straipsnio 3 dalies normą, nes sutartyje šalys nebuvo sutarusios, kad transportavimo išlaidas atlygins pirkėja (atsakovė), o CK 6.310 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad tokiu atveju pristatymo (transportavimo) išlaidos tenka pardavėjui.

11.       Teismai pažeidė CPK 197 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos.

12.       Teismų priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti UAB „Super prekyba“ (j. a. k. 303373071) 23 (dvidešimt trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 21 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 124, kodas ZP11165.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė