Civilinė byla Nr. e2-5097-862/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17776-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.2.6.4.; 3.2.6.5.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė,

sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Verslo valstija“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 35252,48 Eur skolą, 2134,56 Eur palūkanas, 197,40 Eur delspinigius po paskolos sutarties nutraukimo dienos, neteisėtas valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal Schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininku UAB „SME Finance“ (toliau – Paskolos davėjas) ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą. Paskolos davėjas ir atsakovė 2020-07-03 sudarė paskolos sutartį Nr. COVD/07-03/02 (toliau – Paskolos sutartis) dėl 71683 Eur tikslinės paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovei visą paskolos sumą, atskaičius atsakovės mokėtiną administravimo mokestį nuo paskolos sumos (1573 Eur) pagal Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.4 punktą. Paaiškino, kad atsakovė, pildydama paraišką paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą. Vadovaujantis aprašo sąlygomis, atsakovė privalėjo pateikti teisingus duomenis apie savo tinkamumą paskolai gauti. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis paskolos davėjas suteikė atsakovei paskolą pagal paskolos sutartį. Pagal Aprašo reikalavimus lengvatinė paskola galėjo būti suteikta, jei pareiškėjo (paskolos gavėjo) vidutinė vieno mėnesio apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020-01-01 iki 2020-03-01, apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020-03-16) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju (Aprašo 1 priedo Pagrindinės sąlygos 2.2. punkto „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3. papunktis). Ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito 28,40 procentų), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis. Nurodė, kad ieškovė ir Paskolos davėjas 2023-07-21 sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 19 ir 2020-12-29 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20122901, kurių pagrindu Paskolos davėjas perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Paskolos sutartį. Apie reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus į ieškovės sąskaitą atsakovė buvo informuota Paskolos davėjo 2023-07-25 pranešimu. Nurodė, kad atsakovė turi ieškovei neįvykdytų piniginių prievolių 5680,96 Eur sumai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-12-20 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Teisme 2024-01-10 gauti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašoma panaikinti 2023-12-20 preliminarų sprendimą. Paaiškino, kad atsakovei suteikta paskola nutraukta ieškovės 2022-11-15 sprendimu Nr. (8.53.1) dėl išmokėtų lėšų. Nurodė, kad ieškovės minėtame 2022-11-15 sprendime tik konstatuojama, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, pagal kuriuos apyvarta krito 28,40 procento, pateikiant kad pareiškėjo apyvarta po 2020-03-16 buvo vidutiniškai 21822 Eur, nepateikiant, kaip tai apskaičiuota. Nurodė, kad atsakovė negali apsiginti, nes nepateikta kaip ieškovė paskaičiavo vidurkį 21822 Eur apyvartą, kokių laikotarpių apyvartą skaičiavo, atsakovei tokie skaičiavimai nežinomi ir skaičiavimo metodika nežinoma. Paaiškino, kad atsakovė pateikė finansiniam tarpininkui SME Finance duomenis ir deklaraciją, kurių buvo prašoma. Finansų tarpininkas patikrino pateiktus duomenis ir suteikė tikslinę paskolą. Paaiškino, kad atsakovės duomenys yra teisingi, nepaneigti ir pagal finansinio tarpininko sprendimą suteikti paskolą – atitinkantys reikalavimus paskolai gauti. Paaiškino, kad ieškovė nepateikė, kaip turėtų būti skaičiuojamas apyvartos vidurkis po 2020-03-16 savo 2022-11-15 sprendime nutraukti sutartį. Paaiškino, kad atsakovė paskaičiavo 2020 metų mėnesio vidurkį, kaip jai buvo suprantama, kaip rekomendavo finansinis tarpininkas. Finansinis tarpininkas patikrino pateiktą medžiagą, duomenis ir suteikė paskolą. Atsakovei nėra aišku, ar apyvartos vidurkį reikėtų skaičiuoti nuo 2020-03-16 iki 2020-06-12 (paraiškos pateikimo dienos) ar ataskaitinių mėnesių (2020 m. 03, 04, 05 mėn.) ar kitaip. Ieškovė tokio skaičiavimo metodikos nėra pateikusi.

Teisme 2024-02-01 gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašoma atsakovės prieštaravimus atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-20 priimtą preliminarų sprendimą. Ieškovė nurodė, jog vadovaujantis skatinamosios finansinės Priemonės Aprašo, patvirtinto INVEGOS generalinio direktoriaus 2020-04-14 įsakymu Nr. B-43 su vėlesniais pakeitimais, 1 priedo „Pagrindinės sąlygos“ 2.2. punktu „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ bei skatinamosios finansinės Priemonės Schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-229, 5.3. punktu, paskola galėjo būti suteikta tik tokiam subjektui, kuris – „2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų“. Apraše taip pat nurodoma, jog „apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020-01-01 iki 2020-03-01, apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020-03-16) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju“. Atsakovė 2020-06-11, teikdama paraišką paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenis apie savo vidutinę mėnesio apyvartą nuo 2020-03-16 iki 2020-06-11 t. y. iki paraiškos pateikimo. Kadangi paraiška buvo teikiama 2020 m. birželio mėnesį galima teigti, kad duomenys dėl 2020 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio (iki 11 dienos) mėnesių apyvartų atsakovei turėjo būti žinomi. Pažymėjo, kad paraiškos pateikimo bei paskolos išdavimo metu nei paskolos davėjas, nei ieškovė neturėjo galimybės patikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, kadangi tuo metu atsakovė dar nebuvo pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacijos apie deklaruotas mėnesines apyvartas už 2020 metus. Pagal Aprašo ar Schemos sąlygas Paskolos davėjas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, o atsakovės tinkamumą paskolai gauti tikrino išskirtinai tik pagal pastarosios pateiktus deklaratyvius duomenis. Paaiškino, kad ieškovė atliko neplaninę patikrą, siekiant patikrinti COVID-19 priemonės paskolų gavėjų pateiktų duomenų finansų tarpininkams, dėl apyvartos kritimo, teisingumą, t. y. įsitikinti ar paskolų gavėjų, finansų tarpininkams, pateiktose paraiškose/deklaracijose (paaiškinimuose), už atitinkamą (nuo 2020-03-16 iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, deklaruoti duomenys atitinka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir ieškovei pateiktus, juos nustatant pagal paskolų gavėjų deklaruotas mėnesines apyvartas; ar pareiškėjai dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. ar apyvarta dėl COVID-19 protrūkio nukrito daugiau kaip 30 procentų. Patikrinus atsakovės Paskolos davėjui pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta apyvarta už atitinkamą (nuo 2020-03-16 iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, ir palyginus duomenis su Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis, nustatyta, kad atsakovės apyvarta nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito 28,40 procentus). Paraiškos dėl paskolos suteikimo pateikimo metu atsakovė be kitų reikalaujamų dokumentų Paskolos davėjui pateikė įmonės finansinę atskaitomybę už 2019 metus kaip to reikalauja Aprašo ir Schemos sąlygos. Pagal pelno nuostolių ataskaitos rodmenis atsakovės pardavimo pajamos per 2019 metus sudarė 365 711 Eur. Taigi, 2019 metų pajamų rodiklį padalinus iš 12 (mėnesių skaičiaus metuose) gaunama, kad atsakovės vidutinė 2019 metų mėnesio apyvarta buvo 30476 Eur. Vidutinė mėnesio apyvarta po 2020-03-16 iki paraiškos pateikimo momento neplaninės patikros metu buvo apskaičiuota tokiu būdu: vidutinė apyvarta po 2020-03-16 dienos skaičiuojama dalinant kovo mėnesio apyvartą pusiau, tuo tarpu birželio mėnesio dalinant iš 30 (dienų skaičiaus) ir padauginant iš 10 (kadangi paraiška pateikta Paskolos gavėjui 2020-06-11). Pagal atsakovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotas mėnesines apyvartas matyti, kad 2020 m. kovo mėnesio apyvarta buvo 7121 Eur (14 241 Eur/2), balandžio mėnesio – 15855 Eur, gegužės mėnesio – 5 830 Eur, birželio mėnesio – 34477 Eur (103432 Eur/30*10). Nuo 2020-03-16 iki paraiškos pateikimo (2020-06-11) yra 87 dienos. Skaičiuojant vidutinę mėnesio apyvartą po 2020-03-16 sudedame aukščiau minėtų laikotarpių apyvartas ir jas padaliname iš 87 ir padauginame iš 30 (dienų skaičiaus viename mėnesyje). Gaunasi, kad atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta po 2020-03-16 iki paraiškos pateikimo buvo – 21822 Eur (tuo tarpu atsakovė buvo nurodžiusi, kad jos vidutinė mėnesio apyvarta po 2020-03-16 iki 2020-06-11 – 11975 Eur). Taigi, vidutinė mėnesio apyvarta 2020 m. atitinkamais laikotarpiais lyginant su 2019 m. vidutine mėnesio apyvarta yra 8654 Eur (30476 – 21 822), kas sudaro 28,40 procentų apyvartos kritimą. Ieškovė įvertino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 procentų, todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis bei neteisėtos valstybės pagalbos palūkanomis. Nurodė, kad nei Paskolos davėjas, nei ieškovė iki šiol nėra gavusi iš atsakovės jokių patikslinančių dokumentų ar informacijos, kad pateikti duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra teisingi, atsakovė neapmokėjo reikalaujamų sumų.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Paskolas davėja ir atsakovė 2020-07-03 sudarė tikslinę paskolos sutartį Nr. COVD/07-03/02 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 71683 Eur paskola, paskolą grąžinant iki 2026-07-03. Byloje esantis 2020-07-03 AB „SEB bankas“ mokėjimo pavedimas Nr. 1416 patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad Paskolos davėjas išmokėjo ieškovei 70110 Eur paskolos sumą (atskaičius 1573 Eur administravimo mokestį). Byloje esantis 2023-12-04 Reikalavimo perleidimo aktas ir 2020-12-29 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 20122901 patvirtina, kad Paskolos davėja perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Byloje esantis Paskolos davėjo 2023-07-25 pranešimas patvirtina, jog Paskolos davėjas informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ir atsakovės pareigą atsiskaityti pagal Paskolos sutartį su ieškove.

Iš byloje esančių pagrindinių skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ sąlygų 2.2 papunktyje esančios lentelės skyriaus „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3 papunkčio nustatyta, kad paskolos gavėjas laikomas tinkamu paskolai gauti, jei 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentus. Apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. SVV subjektų, kurie yra įsteigti nuo 2020-01-01 iki 2020-03-01 apyvartos sumažėjimo kriterijus nėra vertinamas. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020-03-16) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju. Byloje esančios sutarties dėl skatinamosios finansinės priemonės „paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis gali būti sudaroma tik su tokiu smulkiojo ir vidutiniu verslo subjektu, kuris atitinka paskolos gavėjo tinkamumo sąlygas. Minėto teisės akto 4.1.1 papunktyje įtvirtinta, kad atitikimas šiam reikalavimui vertinamas pagal paskolos gavėjo pateiktą SVV deklaraciją.

Iš byloje esančio 2020-06-11 paaiškinimo dėl Covid-19 paskolos suteikimo matyti, kad atsakovės direktorė patvirtino, jog atsakovės apyvarta sumažėjo 30 procentų (lyginamas laikotarpis 2019 m. vidutinė mėnesio apyvarta su 2020 m. vidutine mėnesio apyvarta nuo 2020-03-16 iki paaiškinimo pateikimo dienos). Minėtame paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. vidutinė mėnesio apyvarta buvo 30476 Eur, o 2020 m. nuo 2020-03-16 iki paaiškinimo pateikimo dienos, vidutinė mėnesio apyvarta – 11975 Eur per mėnesį. Iš byloje esančio 2022-08-12 rašto Dėl neplaninės patikros rezultatų, matyti, kad ieškovė neeilinio patikrinimo metu įvertino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautą informaciją ir konstatavo, jog paskolos gavėjo PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, apyvarta, Apraše nustatytais laikotarpiais, nekrito daugiau kaip 30 procentų, todėl Paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ galimai negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis. Minėtame rašte ieškovė pasiūlė atsakovei patikslinti duomenis arba grąžinti paskolą su palūkanomis. Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.17 papunktyje nurodyta, jog klientas informuotas, jog paskola suteikiama pagal COVID-19 paskolų priemonę iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9.3 papunkčiu atsakovė užtikrino, kad SME Finance pateiktoje paraiškoje bei kituose dokumentuose, pateiktuose SME Finance ryšium su paskolos gavimu, nurodyti duomenys yra teisingi, be nutylėjimų ir atspindi faktinę padėtį. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9.4 papunkčiu atsakovė užtikrino, kad visa informacija ir / ar finansinės ataskaitos, kliento pateiktos SME Finance, yra teisingi, tikslūs bei neklaidinantys, tokia informacija ir / ar finansinės ataskaitos nenuslėpė jokios esminės informacijos, nuo tokios informacijos ir / ar finansinių ataskaitų pateikimo neįvyko niekas, kas darytų tą informaciją ir / ar finansines ataskaitas neteisingomis ar klaidinančiomis, visos prognozės ir teiginiai kliento pateikti SME Finance buvo atlikti sąžiningai ir gera valia po tinkamo ir rūpestingo tyrimo.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė iš esmės ginčija 2023-12-20 priimtą preliminarų sprendimą, nes atsakovei nėra aišku kaip buvo apskaičiuota atsakovės apyvarta po 2020-03-16. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad vidutinė mėnesio apyvarta po 2020-03-16 iki paraiškos pateikimo momento neplaninės patikros metu buvo apskaičiuota tokiu būdu: vidutinė apyvarta po 2020-03-16 dienos skaičiuojama dalinant kovo mėnesio apyvartą pusiau, tuo tarpu birželio mėnesio dalinant iš 30 (dienų skaičiaus) ir padauginant iš 10 (kadangi paraiška pateikta Paskolos gavėjui 2020-06-11). Pagal atsakovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotas mėnesines apyvartas matyti, kad 2020 m. kovo mėnesio apyvarta buvo 7121 Eur (14 241 Eur/2), balandžio mėnesio – 15855 Eur, gegužės mėnesio – 5 830 Eur, birželio mėnesio – 34477 Eur (103432 Eur/30*10). Nuo 2020-03-16 iki paraiškos pateikimo (2020-06-11) yra 87 dienos. Skaičiuojant vidutinę mėnesio apyvartą po 2020-03-16 sudedame aukščiau minėtų laikotarpių apyvartas ir jas padaliname iš 87 ir padauginame iš 30 (dienų skaičiaus viename mėnesyje). Gaunasi, kad atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta po 2020-03-16 iki paraiškos pateikimo buvo – 21822 Eur (tuo tarpu atsakovė buvo nurodžiusi, kad jos vidutinė mėnesio apyvarta po 2020-03-16 iki 2020-06-11 – 11975 Eur).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės atsiliepime nurodyto skaičiavimo teisingumą (CPK 178 straipsnis), darytina išvada, kad atsakovė teikdama paraišką ir paaiškinimus dėl Covid-19 paskolos suteikimo pateikė netikslius duomenis, kadangi ieškovės skaičiavimu atsakovės vidutinė mėnesinė apyvarta po 2020-03-16 buvo 21822 Eur, o ne 11975 Eur, kaip nurodė atsakovė paraiškoje paskolai gauti.

Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 10.1.2 papunktyje įtvirtinta, jog šalys susitaria esminiu Paskolos sutarties pažeidimu, leidžiančiu SME Finance vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Paskolos sutartį ir / arba raštu pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis Palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis ir / arba pasinaudoti užtikrinimo priemonėmis ir /arba pareikalauti pateikti papildomas SME Finance priimtinas užtikrinimo priemones ir / arba paskelbti, kad SME Finance įsipareigojimas suteikti paskolą pagal Paskolos sutartį yra panaikinamas laikyti, kai paaiškėja, kad bent vienas iš kliento patvirtinimų ir garantijų, pateiktų Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9 skyriuje, yra neteisingas arba klaidinantis ir (ar) klientas, siekdamas gauti paskolą, SME Finance pateiktoje paraiškoje ar kituose SME Finance pateiktuose dokumentuose, kliento steigimo dokumentuose, finansinėse ataskaitose ar Paskolos sutarties galiojimo metu SME Finance pateiktose ataskaitose, pranešimuose ar pažymose teikė neteisingą informaciją ar neperdavė klientui žinomos informacijos, kuri turi esminės įtakos kliento ar SME Finance įsipareigojimams, susijusiems su Paskolos sutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9.3 papunktyje įtvirtintą garantiją ieškovės reikalavimas dėl 35252,48 Eur skolos priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2134,56 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas. Paskolos sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad iki Paskolos sutarties nutraukimo termino suėjimo klientas privalo sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas. Iš byloje pateiktos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. COVD/07-03/02 apskaičiavimo lentelės, matyti, kad priskaičiuotos palūkanos laikotarpiu nuo 2020-07-03 iki ieškinio pateikimo dienos yra lygios 2134,56 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2134,56 Eur nesumokėtos palūkanos.

Ieškovė ieškinyje išdėstė prašymą priteisti iš atsakovės neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos skaičiuojamos, taikant bazinę neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal EK skelbiamą orientacinę palūkanų normą (ieškinio priedai Nr. 11., 11.1., 11.2. ir 11.3.) prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos nustatytos konkrečiam laikotarpiui pridedant 100 bazinių punktų. Taikoma palūkanų norma yra peržiūrima ir atitinkamai pakeičiama 12 mėnesių periodiškumu pagal EK nustatytą ir skelbiamą orientacinių palūkanų normų dydį, taikomą atitinkamu laikotarpiu. Skaičiuojant neteisėtos valstybės pagalbos palūkanų sumą paskolos atveju, yra atsižvelgiama į Pagalbos gavėjo atliktus paskolos grąžinimus. Neteisėtos valstybės pagalbos palūkanos skaičiuojamos nuo Pagalbos gavėjo faktinio paskolos sumos likučio atitinkamais palūkanų skaičiavimo laikotarpiais. Neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos yra skaičiuojamos sudėtiniu palūkanų būdu. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės priteistinos neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 197,40 Eur delspinigius. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokia turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.5 punkte numatyta, kad už kiekvieną pradelstą įmokos mokėjimo dieną paskolos gavėjas moka ieškovei 0,04 procentų dydžio delspinigius. Ieškovė paskaičiavo atsakovei 197,40 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2023-11-20 iki 2023-12-03 nuo 35252,48 Eur nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistini 197,40 Eur delspinigiai.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (37584,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 80 straipsnio 7 dalies, 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 549 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,70 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (galiojanti redakcija nuo 2024-01-01) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7 Eur) nepriteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, 260 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-20 preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-23235-862/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17776-2023-4), kuriuo nuspręsta:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, juridinio asmens kodas 110084026, iš atsakovės UAB „Verslo valstija“, juridinio asmens kodas 302774990, 35252,48 Eur skolos, 2134,56 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 197,40 Eur delspinigių, neteisėtas valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 37584,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Verslo valstija“, juridinio asmens kodas 302774990, į valstybės biudžetą 549 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus nurodytą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rasita Kurakienė