VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Vevira“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , suinteresuotas asmuo R. S..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.               Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Vevira“ pateikė antstoliui skundą, kuriame nurodė, kad antstolis 2017 m. kovo 2 d. patvarkymu nepagrįstai atsisakė atlikti vykdomuosius veiksmus – vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo veiksmus pagal 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškant skolą iš viso R. S. turto. Antstolis neteisėtai sustabdė vykdomosios bylos vykdymą, o vykdomąją bylą išsiuntė į Latvijos Respubliką R. S. bankroto bylą iškėlusiam teismui.

2. Antstolis A. N. nurodė, jog jis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ sustabdė vykdomąją bylą ir persiuntė vykdomąjį dokumentą bankroto bylą iškėlusiam teismui. Antstolio atliktus veiksmus – vykdomosios bylos sustabdymą ir vykdomojo dokumento persiuntimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – įpareigojo atlikti minėti teisės aktai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi skundą atmetė.

4. Teismas, įvertinęs tai, kad skolininkui bankroto byla iškelta ES valstybėje narėje, o dalis skolininko kreditorių yra Lietuvoje, sprendė, kad šiai bylai taikytinas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, pagal kurio 16 straipsnio 1 dalį Latvijos Respublikos Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų įsiteisėjęs 2016 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl bankroto bylos skolininkui R. S. iškėlimo automatiškai pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, o pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikytina Latvijos Respublikos – valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, – teisė. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad antstolis neteisėtai sustabdė vykdomosios bylos vykdymą, o vykdomąją bylą išsiuntė į Latvijos Respubliką R. S. bankroto bylą iškėlusiam teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Vevira“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir, skundą išnagrinėjus iš esmės, prašymą tenkinti – panaikinti 2017-01-17 antstolio patvarkymą bei įpareigoti jį vykdyti vykdomojoje byloje išieškojimo veiksmus pagal 2015-01-09 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį, išieškant skolą iš viso R. S. turto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neteisingai suprato LAT formuojamą teismų praktiką bylose su bankroto elementu, kai fiziniam asmeniui bankrotas taikomos kitoje valstybėje, nei vykdomas išieškojimas. Neteisingai aiškino 2000-05-29 Europos Tarybos Reglamentą Nr.1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ bei CPK 626, 780 straipsnių nuostatas. CPK 626 straipsnis nenumato vykdomojo dokumento „persiuntimo“ kitos valstybės teismui. To nenumatyta nei Latvijos civilinį procesą reglamentuojančiame įstatyme, nei kituose norminiuose aktuose.

5.2. Nebuvo atsižvelgta į esminius skundo argumentus, kad CPK, Antstolių įstatymas ir sprendimų vykdymo instrukcija nenumato nei vykdomosios bylos, nei vykdomojo rašto persiuntimo kitos valstybės teismui bei neatleidžia antstolio nuo pareigos vykdyti išieškojimo veiksmus iš skolininko turto, esančio Lietuvoje, nepriklausomai kokioje valstybėje vykdomas jo kaip fizinio asmens bankrotas.

5.3. Lietuvoje R. S. bankroto byla nėra iškelta. Dėl to nebuvo ir nėra pagrindo antstoliui taikyti antstolio nurodytas išlygas, numatytas CPK 626 ir 632 straipsniuose, LR fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnyje ir 20 straipsnyje. Minėtame ES Tarybos Reglamente vienintelė išlyga, leidžianti bankrotą pradėjusiam teismui taikyti kokį tai poveikį skolininko turtui, yra numatytas laikinų apsaugos priemonių taikymas. Šioje vykdomojoje byloje Latvijos bankroto administratorė nesikreipė nei į teismą, nei į antstolį taikyti laikinas apsaugos priemones.

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo numatyta tvarka nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų sustabdymą, kai skolininkui, fiziniam asmeniui, bankroto byla iškelta Europos Sąjungos valstybės narės teismo procesiniu sprendimu, aiškinimo ir taikymo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl 275 116,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. S. išieškotojos BUAB ,,Vevira“ naudai. 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu antstolis areštavo skolininko turtines teises. Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo Jūrmalos teismo rūmų įsiteisėjusiu 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu skolininkui R. S. iškelta bankroto byla. 2016 m. liepos 15 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomojo dokumento persiuntimo teismui.

10. Tiek bankroto procese, tiek priverstinio vykdymo procese gali būti patenkinti kreditorių turtiniai reikalavimai iš skolininko turto. Pagrindinis šių dviejų procesų skirtumas yra tas, kad įprasta tvarka atliekamas priverstinis vykdymas yra individualus, o esant bankroto procesui vyrauja visuotinio vykdymo principas, kai išieškoma iš viso skolininko turto visiems be išimties kreditoriams, tiek turintiems teismo ar kitos institucijos išduotą vykdomąjį dokumentą, tiek jo neturintiems.

11. Lietuvoje iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti privalomai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai, o vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui,      t. y. vienoje byloje siekiama sujungti visus kreditorių reikalavimus ir visą skolininko turtą.

12. Nagrinėjamu atveju situacija tokia, kai skolininkui iškelta bankroto byla, o jo kreditoriai yra daugiau nei vienos valstybės teritorijoje.

13. ES valstybėse narėse bankroto byloms su tarptautiniu elementu yra taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kuris įtvirtina bankroto bylų universalumą, t. y. kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui vienoje valstybėje narėje apima ir kitose valstybėse narėse esantį skolininko turtą ir kreditorius, išskyrus tam tikras Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nustatytas išimtis dėl šalutinės bankroto bylos. Bankroto procedūrų universalumą įtvirtina Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnis, kuriame nustatytas automatinio sprendimų pripažinimo kitose valstybėse narėse principas, 18 straipsnis, kuriame aptariami pagrindinėje bankroto byloje paskirto likvidatoriaus įgaliojimai, galimi įgyvendintini ne tik valstybėje, kurioje jis paskirtas, bet ir kitose valstybėse narėse.

14. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui R. S. bankroto byla iškelta ES valstybėje narėje – Latvijos Respublikoje, o dalis skolininko kreditorių yra Lietuvoje, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiai bylai taikytinas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, o pagal Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnio 1 dalį Latvijos Respublikos Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų įsiteisėjęs 2016 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl bankroto bylos skolininkui R. S. iškėlimo automatiškai pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikytina Latvijos Respublikos – valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, – teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013).

15.Pažymėtina, kad teismo sprendimo iškelti bankroto bylą automatinis pripažinimas yra preziumuojamas, o kiti teismo, priėmusios sprendimą iškelti bankroto bylą, sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, bei šio teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkių susitarimai vykdomi pagal Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 25 straipsnis).

16.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bylose su bankroto elementu, kai fiziniam asmeniui bankrotas taikomas kitoje valstybėje, nei vykdomas išieškojimas, bei neteisingai aiškino 2000-05-29 Europos Tarybos Reglamentą Nr.1346/2000 „Dėl bankroto bylų“, CPK 626, 780 straipsnių nuostatas.

17.Pažymėtina, kad vienas pagrindinių Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų tikslų – kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimas, nesvarbu, ar jų kilmės valstybė yra ta pati, kurioje iškelta bankroto byla, ar kita ES valstybė narė. Kreditorių lygiateisiškumo principas įtvirtintas Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų preambulės 21 punkte, taip pat 20 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kreditorius, kuris, iškėlus 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą, bet kokiomis priemonėmis, ypač priverstinio vykdymo būdu pasiekia, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkintas jo reikalavimas, nukreiptas į kitos valstybės narės teritorijoje esantį skolininko turtą, grąžina likvidatoriui tai, ką yra gavęs, kaip numatyta 5 ir 7 straipsniuose, t. y. po pagrindinės bankroto bylos iškėlimo atliktos individualaus išieškojimo priemonės yra neteisėtos, o gautas turtas turi būti grąžintas likvidatoriui, kad jį būtų galima panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Reglamento 32 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė pateikti reikalavimą pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013).   

18.Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdymo metu antstoliui buvo pateiktas Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo Jūrmalos teismo rūmų 2016 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl bankroto bylos skolininkui R. S. iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje, skolininkui iškėlus bankroto bylą Latvijos Respublikoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje.  Atsižvelgiant į tai, antstolis pagrįstai 2016 m. liepos 15 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomojo dokumento persiuntimo teismui.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, į aptartas teisės aktų nuostatas, atskirojo skundo argumentai, kad CPK, Antstolių įstatymas ir sprendimų vykdymo instrukcija nenumato nei vykdomosios bylos, nei vykdomojo rašto persiuntimo kitos valstybės teismui bei neatleidžia antstolio nuo pareigos vykdyti išieškojimo veiksmus iš skolininko turto, esančio Lietuvoje, nepriklausomai kokioje valstybėje vykdomas jo, kaip fizinio asmens, bankrotas, vertintini visiškai nepagrįstais.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Lina Muchtarovienė