Administracinė byla Nr. eAS-251-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: ,,patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovę įgyvendinti / vykdyti įstatymo (VDĮ 4, 8 str. 2 d. 4 p., 3 d. 2 p.) normas arba įpareigoti atsakovę pašalinti padarytą pažeidimą arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu (ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą)“.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. gruodžio 17 d. pašalinti šiuos skundo (pareiškimo) trūkumus: pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų chronologine tvarka aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei aiškiai suformuluotas skundo pagrindas, t. y. konkrečiai nurodytos ginčo aplinkybės ir argumentai, dėl kurių pareiškėjas nesutinka su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimu ir mano, kad jis yra neteisėtas, pateikti savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytų reikalavimų.

Pareiškėjas, šalindamas skundo (pareiškimo) trūkumus, pateikė procesinį dokumentą, pavadintą ,,patikslintas pareiškimas“, prašydamas: ,,patenkinti pareiškimą, panaikinti atsakovės 2024-11-27 raštą Nr. R8-4063 ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovę vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024-11-11 kreipimosi ištyrimą“.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu atliko veiksmus, kuriais siekė pašalinti teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikdamas patikslintą skundą, naujai suformuodamas skundo reikalavimą, tačiau teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų tinkamai nepašalino. Pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų skundui (prašymui, pareiškimui) keliamų turinio ir formos reikalavimų: patikslinto skundo turinys, faktinis pagrindas dėstomas nenuosekliai ir neaiškiai, jame gausu įvairių tezių ir į tekstą įterptų interneto nuorodų, dėl to nėra galimybės suprasti skundo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo dalyką.

Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų tinkamai nepašalino, nepašalinti skundo trūkumai yra esminiai, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi dėl formalių, nereikšmingų aspektų neteisingai išsprendė jo patikslinto skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą (t. y. nurodė, kad faktinis pagrindas dėstomas nenuosekliai ir neaiškiai, gausu įvairių tezių ir į tekstą įterptų interneto nuorodų, dėl to nėra galimybės suprasti skundo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo dalyką, ir šie trūkumai pripažinti esminiais). Pareiškėjo vertinimu, teismas tokiais veiksmais galėjo būti šališkas, suinteresuotas nespręsti ginčo, veikė atsakovo naudai, vilkino procesą, o toks elgesys laikytinas teismo reputacijos menkinimu. Pareiškėjas teigia, kad teismas turi įstatyme apibrėžtą pareigą būti nepriklausomu, vykdančiu teisingumą. 

Pareiškėjas pažymi, kad pareiškime ir patikslintame pareiškime nurodė ginčo pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas kelia klausimą, kodėl teismas, turėdamas pareigą vykdyti teisingumą ir būti nepriklausomu, formaliai varžo pareiškėjo teisę į pažeistų jo teisių ir interesų gynybą (ABTĮ 5 str. 1 d.) ir nevykdo teisingumo (ABTĮ 6 str.). Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis tinkamai nepašalino nustatytų jo paduoto skundo (pareiškimo) trūkumų, teigia, jog teismas nesiekia teisingai išspręsti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundas (pareiškimas) laikytas nepaduotu dėl to, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nustatyti skundo trūkumai (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu, padaręs išvadą, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas (pareiškimas), šalinant 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytus pradinio skundo (pareiškimo) trūkumus, neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų skundui (prašymui, pareiškimui) keliamų turinio ir formos reikalavimų: patikslinto skundo turinys, faktinis pagrindas dėstomas nenuosekliai ir neaiškiai, jame gausu įvairių tezių ir į tekstą įterptų interneto nuorodų, dėl to nėra galimybės suprasti skundo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo dalyką.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog pareiškime ir patikslintame pareiškime jis nurodė ginčo pagrindą ir dalyką, priimta nutartimi formaliai varžoma jo teisė į pažeistų jo teisių ir interesų gynybą (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.).

Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas, šalindamas skundo (pareiškimo) trūkumus, pateiktame patikslintame pareiškime aiškiai nurodė, jog ginčo dalykas – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. R8-4063, taip pat nurodė skundo reikalavimą – panaikinti šį raštą ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipimesi, jo priede buvo nurodyta priekabiavimo forma – smurtaujama susirašinėjant elektroniniu paštu (asmeninių gyvenimo detalių viešinimas, kt.; žeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai, draudimai, kaltinimai, patyčios, gąsdinimai ir kt.), neetiškas prasimanymų / apkalbų skleidimas su tikslu darbo kolegas nuteikti priešiškai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nepagrįstai nutrauktas tyrimas, nesant kitų objektyvių duomenų (vaizdo, garso įrašo medžiagos ir pan.), ir tuo pažeista Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje reglamentuota pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teikė išsamius paaiškinimus atsakovui. Pareiškėjas teikė 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi, jo teiktų paaiškinimų bei 2024 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. R8-4063 kopijas.

Iš tiesų pareiškėjas patikslintame pareiškime cituoja tam tikrus įstatymus, nurodo interneto nuorodas apie biurokratizmą ir piktnaudžiavimą, žiniasklaidą, kt., šios pateikiamos informacijos konkrečiai ir aiškiai nesusiedamas su ginčijamu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. R8-4063, tačiau ši pareiškėjo nurodyta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo patikslinto pareiškimo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo.

Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, todėl konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šiuos reikalavimus, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo (pareiškimo) trūkumai yra formalūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šie trūkumai yra kliūtis bylai nagrinėti. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu, nusprendęs, jog pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo (pareiškimo) trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad pareiškėjo procesinis dokumentas būtų nagrinėjamas iš esmės, jis pirmiausia turi būti priimtas nagrinėti, o priėmimo klausimą sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. V. skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                

                                        Artūras Drigotas

                                        Dalia Višinskienė