Nuorašas                                

Baudžiamoji byla Nr. 1-51-876/2012

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00069-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1., 1.2.14.10 (N)

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 13 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,

sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,

kaltinamiesiems J. B., S. V.,

gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,

nukentėjusiajai R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1980-10-05 Šakių rajone, Urvinių kaime, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 8 klasių išsilavinimą, nedirbanti, netekėjusi, be pastovios gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje neteista, ir

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1988 m. vasario 21 d. Šakių rajone, Paluobių kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-05-28 pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn. įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir uždrausti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) 2010-10-05 pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. paskirta bausmė dalinai sudėta su Šakių rajono apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2011-09-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BVK 157 str. paleistas lygtinai neatlikus 2 mėn. 22 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį bausmės dalies laikotarpį 2 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, turtintis teistumą

kaltinami nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d. padarymu 

n u s t a t ė:

J. B. ir S. V. 2009 m. gruodžio 31 d. apie 21 val. Zygmantų kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, R. G. namuose, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, reikalaudama pinigų iš nukentėjusiosios R. G. panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu – suduodant mažiausiai dešimt smūgių rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas, tampydama už plaukų ir trankydama galvą į sieną, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės alkūnės, riešo sąnariuose su odos nubrozdjimais, kaktoje – akių vokuose – nosyje – viršutinėje lūpoje, dešiniame smilkinyje, odos nubrozdijimus kaktos dešinėje pusėje – antakyje, plaukų išrovimo plotus viršugalvio – pakaušio srityse, apatinio žandikaulio dešinės pusės 2 kandžio panirimą, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė 60 Lt, oranžinę striukę 360 Lt vertės, džinsus 15 Lt vertės, dvi palaidines 30 Lt vertės, tris megztukus 70 Lt vertės, sportinius batelius 5 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai padarė turtinę 540 Lt žalą bei sudaužė: mobilaus ryšio telefoną Nokia 80 Lt vertės, kalėdinius žaisliukus 10 Lt vertės, kompaktinių diskų grotuvą 140 Lt vertės, didelį veidrodį 200 Lt vertės, sulaužė sekcijos baro spintelę 40 Lt vertės, stalčių ir lentynėlę 50 Lt vertės, kėdutę 10 Lt vertės, durų fanerą 20 Lt vertės, išmušė 20 Lt vertės lango stiklą, tuo nukentėjusiajai sugadino turto už 570 Lt ir iš viso padarė turtinę 1110 Lt žalą.

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis su J. B. nuėjo pas G, kuri negražiai kalbėjo apie Jurgitos seserį. Jos pradėjo pyktis, jis buvo jas išskyręs. Paskui Ja sudaužė telefoną, kad policijos neiškviestų. Jam liepė laikyti R., o ji nuėjo į kitą kambarį, kur ieškojo pinigų. Paskui jie išėjo. Jo prašė palaikyti R., tada jis paėmė už rankų ir laikė, o J. tuo metu nuėjo į kitą kambarį ir ieškojo pinigų. J. paėmė rūbų ir 60 Lt, pinigu kitą dieną jie išleido. Jis R. sudavė apie 3-4 smūgius į galvos sritį. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis krisdamas sudaužė veidrodį ir kalėdinę eglutę, kitus daiktus daužė J. Išėjo iš nukentėjusiosios namo, jie nuėjo namo. Nukentėjusiajai yra sumokėjęs 1100 Lt.

Kaltinamoji J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kalta prisipažįsta dalinai. Nurodė, kad naujų metų išvakarėse, atėjo pas ją S. V., jie išgėrė alaus. Paskui nusipirko degtinės ir nuėjo pas R. G. į svečius. Iš pradžių buvo viskas gerai, paskui R. pradėjo negražiai kalbėti apie jos sesę. Kokius keturis kartus ji ją perspėjo. Paskui gavosi taip, kad jos susimušė. Ji paprašė S., kad jis palaikytų R., o ji nuėjo į kitą kambarį. Ieškojo pinigų, tačiau neprisimena, kiek paėmė pinigų, paėmė striukę, batus. Ji nukentėjusiąją buvo paėmusi už plaukų ir stuktelėjo į sieną, ir tuo metu reikalavo pinigų. Iki konflikto buvo išgėrę du butelius degtinės.

Nukentėjusioji R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su J. pažįstamos iš matymo. J. atėjo, atsinešė degtinės ir alaus. Jie atėjo girti. Ji išgėrė gal du stikliukus, ir J. iš karto pradėjo reikalauti pinigų ir daužyti. Jie viską darė abu. Sėdint prie stalo sudavė 2-3 kartus. Paskui ją S. laikė, o J. nuėjo į kambarį. Po to ji ištrūko ir nuėjo pažiūrėti, pamatė, kad J. krausto spintą, tada J. dar ją paėmė už plaukų ir trenkė į sieną. Po to J. išėjo iš kambario ir dar virtuvėje ją mušė, J. reikalavo pinigų, o S. sėdėjo šalia ir nieko nedarė. Žala turtinė atlyginta 1100 Lt, liko dar 280 Lt.

Nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat patvirtina šie byloje esantys įrodymai:

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo vieta R. G. sodybos namas (t. 1, b.l. 6-9).

Įvykio vietoje paimti daiktai aprašyti daiktų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 13-19).

Akistatos protokoluose užfiksuoti nukentėjusiosios R. G. ir J. B. bei S. V. parodymai (t. 1, b.l. 106-107).

Specialisto išvadoje Nr. G4/10(10) nurodoma, kad R. G. padaryta poodines kraujosruvos dešinės alkūnės, riešo sąnariuose su odos nubrozdijimais, kaktoje – akių vokuose  nosyje – viršutinėje lūpoje, dešiniame smilkinyje, odos nubrozdijimus kaktos dešinėje pusėje – antakyje, plaukų išrovimo plotus viršugalvio – pakaušio srityse, apatinio žandikaulio dešinės pusės 2 kandžio panirimas, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau, nei 10 d., ir šie sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje galimai nurodomo įvykio metu (t. 1, b.l. 23).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

              Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog J. B. ir S. V. įvykdė nusikalstamą veiką, tai yra panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, bei sugadino svetimą turtą. Teismo posėdžio metu J. B. ir S. V. pripažino savo kaltę. Nukentėjusioji R. G. nurodė, jog pas ją į svečius atvykus kaltinamieji, kurie pradėjo reikalauti pinigų. Tokius parodymus nukentėjusioji nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teisiamoji J. B. nurodė, kad ji su nukentėjusiąja susiginčijo, nes ji negražiai kalbėjo apie jos seserį, tačiau teisme patvirtino, jog paėmusi R. G. už plaukų trenkė jos galvą į sieną ir tuo metu reikalavo pinigų. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra S. V., nukentėjusiosios R. G. parodymai. Nors teismo posėdžio metu buvo teigiama, kad S. V. nemušė nukentėjusiosios, tačiau iš įvykio aplinkybių matyti, kad jam pagrįstai pareikšti kaltinimai, kaip nusikalstamos veikos bendrininkui. Pats S. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis laikė nukentėjusiąją tuo metu, kai J. B. ieškojo daiktų ir pinigų kitame kambaryje, jis matė, kaip J. B. reikalavo pinigų ir suprato, kad yra atliekamas nusikaltimas, tad akivaizdu, jog S. V. konkliudentiniais veiksmais prisidėjo prie vykdomo nusikaltimo ir laikydamas R. G. bendrininkavo įvykdytame plėšime.

              BK 180 str. 1 d. nusikaltimo objektas yra nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai pusei būdinga, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, tai yra fiziniu smurtu, grasinimu. Plėšimas gali būti padarytas panaudojus ir psichinį smurtą, tai grasinant nedelsiant panaudoti smurtą, pavojingą ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Inkriminuojant plėšimą svarbu yra tai, kaip kilusią grėsmę suvokė pats nukentėjusysis. Veika gali būti pripažinta plėšimu tik tokiu atveju, kai kaltininko grasinimai nukentėjusiajam nesukėlė jokių abejonių dėl jų realumo. Grasinimas nedelsiant panaudoti smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais, gestais, daiktų, kuriais galima sukelti pavojų gyvybei ar sveikatai, demonstravimu ir pan., grasinimai turi būti panaudoti nusikaltimo vietoje arba labai netoli jos. Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. ir J. B. veiksmai atitinka jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nes siekdami gauti pinigų jie ne tik grasino, bet ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, kas leido nukentėjusiajai suvokti kaltininkų veiksmus kaip realius. S. V. ir J. B. suvokė, kad reikalauja svetimo turto, tačiau neteisėtomis priemonėmis jo reikalavo, tad jie veikė tiesiogine tyčia, kas atitinka plėšimo sudėtį.

Nurodytos aplinkybes parodo, jog S. V. ir J. B. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. Atitinkamai įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, kas atitinka BK 187 str. 1 d. kvalifikaciją.

Dėl bausmės dydžio

              Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 180 str. 1 d.  sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – areštas arba  laisvės atėmimas iki šešerių metų. S. V. ir J. B. įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, šie įvykdyti nusikaltimai pripažintini baigtais, nusikaltimai įvykdytas prieš vyresnio amžiaus moterį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. B. ir S. V. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, nusikaltimai buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

              Šioje byloje nustatyta, kad J. B. įvykdė BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d., numatytas nusikalstamas veikas. J. B. yra neteista, administracine tvarka nebaustas, nedirbanti, nesimokanti. J. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau padarytų nusikaltimų pobūdis, leidžia daryti išvadą, apie tai, kad J. B. nepaiso visuomenės moralės normų ir yra linkusi jas pažeidinėti.

Skiriant bausmę už plėšimą, būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. numatytos bausmės yra areštas arba laisvės atėmimas. Nors J. B. yra teisiama pirmą kartą, tačiau jos elgesys po nusikaltimo padarymo parodo, jos požiūrį į padarytą nusikaltimą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą teisiamoji ilgą laiką slapstėsi nuo pareigūnų, kas parodo jos norą išvengti atsakomybės ir neatsakingą požiūrį į savo veiksmus, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pati teisiamoji savo kaltę pripažino iš dalies, jos parodymai nebuvo nuoseklūs, o elgesys parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų ji nesigailėjo, todėl negali būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat pripažintina, jog nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad J. B. teisiama pirmą kartą, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jai skirtina mažesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, tai 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtinas.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi šios abi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, jos bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 1 p.

Taip pat byloje nustatyta, kad S. V. įvykdė BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d., numatytas nusikalstamas veikas. S. V. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, nesimokantis. S. V. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad teisiamasis po nusikaltimo padarymo yra teistas keletą kartų, kas parodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusią tvarką.

Skiriant bausmę už plėšimą, būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. numatytos bausmės yra areštas arba laisvės atėmimas. Nors S. V. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau, jo vėliau padaryti nusikaltimai parodo, jo nekritišką požiūrį į savo neteisėtą elgesį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pats teisiamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymai buvo nuoseklūs, o elgesys parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų ji gailėjosi, todėl pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, S. V. susitarė ir beveik atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, kas taip pat pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat pripažintina, jog nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad S. V. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, tai 2 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtinas.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi šios abi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, jos bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 1 p.

Dėl BK 75 str. taikymo

              BK 75 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taip pat paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 3 metų.  Iš bylos duomenų matyti, jog tiek J. B., tiek S. V. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neteisti.  Po šio nusikaltimo padarymo S. V. atlygino dalį padarytos žalos, J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad taip pat ketina prisidėti prie žalos atlyginimo, abu nukentėjusiosios atsiprašė. Ir nors po šio nusikaltimo padarymo J. B. buvo pasislėpusi nuo tyrimo, o S. V. padarė kitus nusikaltimus, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo padarymo metu teisiamieji buvo neteisti, leidžia teismui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, o teisiamieji suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys. Įstatyme yra aiškinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taigi teismas, derindamas humaniškumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga S. V. ir J. B. atidėti bausmės vykdymą. Taip pat teismas siekdamas paveikti asmenį mano, kad tikslinga atidedant bausmės vykdymą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę  - nemokamus darbus. Tokiu būdu bausmės tikslai bus pasiekti, nes paskirti įpareigojimai nubaus ir paveiks teisiamuosius, kad šie laikytųsi įstatymų.

              Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, jog įgyvendinant teisingumą principą tikslinga teisiamiesiems paskirtą ir subendrintą bausmę atidėti pagal BK 75 str. reikalavimus 2 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau  kaip septynioms paroms, bei paskirti 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Jam paskirtų nemokamų darbų atlikimo terminas skirtinas 1 metams, nes nors šiuo metu nedirba, tačiau jiems pradėjus dirbti, nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei būtų galimybės suderinti šių veiklų laiką.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 280 Lt turtinės žalos bei 10000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė didelį stresą ir nerimą, ji ilgai gydėsi, dėl ko patyrė neturtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad R. G. dėl padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimą, baimę, nerimą ir skausmą. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikdymo jai reikėjo gydytis, jai buvo apribotos galimybės bendrauti. Aišku, jog R. G. dėl kaltinamųjų veiksmų tikrai patyrė ir patiria baimę ir nerimą, t. y. dvasinį skausmą, jos asmenybei ir orumui akivaizdžiai padaryta žala.

Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais, įžūliais kaltinamųjų veiksmais, į tai, kad kaltinamieji šiuo metu nedirba, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Kaltinamieji darbingi, tad jų turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į tokias įvykio aplinkybes: R. G. baimę patyrė būdama viena savo namuose. Sprendžiant su vertinimu susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad teismas konstatuoja, jog nukentėjusiai R. G. priteistinas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl turtinės žalos civilinio ieškinio dydžio teisiamieji sutiko, todėl jis tenkintinas pilnai ir priteistina 280 Lt neatlyginta turtinė žala.

Nuosprendžiu taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą. Byloje yra paimti J. B. sportiniai batai, šalikas, megztos kumštinės pirštinės, baltos spalvos liemenė, tamsiai rudos spalvos megztinis, juodos spalvos striukė, kurie nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui.

Byloje yra pateikti dokumentai, jog dėl teisiamosios J. B. parvežimo į Lietuvos Respubliką valstybė patyrė 6197 Lt išlaidas. Kadangi šios išlaidos susidarė, dėl J. B. tyčinio slėpimosi nuo teisėsaugos pareigūnų, tai yra dėl jos tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl jos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis bei priteistinos iš J. B..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  302 – 308 str.,

n u s p r e n d ž i a:

              J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. 

Vadovaujantis BK 65 str. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. (Nyderlanduose Hagos mieste sulaikymo datos)  iki nuosprendžio paskelbimo įskaityti į atliktos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę  suėmimą po nuosprendžio paskelbimo panaikinti ir J. B. nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

              S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. 

Vadovaujantis BK 65 str. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. sausio 2 d. iki 2010 m. sausio 4 d. įskaityti į atliktos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti

Civilinės ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asm.kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt Lt) turtinei žalai atlyginti ir 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Sportinius batelius, šaliką, megztas kumštines pirštines, baltos spalvos limenę, tamsiai rudos spalvos megztinį, juodos spalvos striukę saugomus prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei J. B..

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6197 Lt (šešis tūkstančius šimtą devyniasdešimt septynis Lt) proceso išlaidų valstybės naudai.              

              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras:

Teisėjos parašas.

Teisėja                                                                                                                                       Judita Sungailaitė