Administracinė byla Nr. eA-5313-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01327-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūnos Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 5-PR2-673 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti pareiškėjai Sprendimą bei įvardinti (nurodyti) pareiškėją kompromituojančius faktinius duomenis, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Mykolo Romerio universitete baigė bakalauro studijas pagal Teisės ir policijos veiklos studijų programą. Po diplomo įteikimo pareiškėjai buvo priimtas Sprendimas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėja nėra tinkama vidaus tarnybai, tačiau šis Sprendimas pareiškėjai nebuvo įteiktas ir jai nebuvo žinomi tokio Sprendimo priėmimo pagrindai, todėl pareiškėja kreipėsi į atsakovą suteikti jai minėtą informaciją. Pareiškėja buvo informuota, kad duomenys, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog ji nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, yra įslaptinti.

3.       Pareiškėjo teigimu, ji studijas Mykolo Romerio universitete pagal teisės ir policijos veiklos programą baigė pagal 2014 m. rugsėjo 15 d. pasirašytą trišalę studijų tikslinio finansavimo sutartį Nr. 16VS-tf-35/5.ST5-396 ir 2014 m. spalio 15 d. stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 16VS-184/5.ST5-689. Visus įsipareigojimus, nurodytus šiose sutartyse, pareiškėja įvykdė tinkamai ir nėra gavusi jokių pastabų. Todėl, pareiškėjos nuomone, ginčijamu Sprendimu buvo paneigti jos teisėti lūkesčiai, susiję su paskyrimu į jos išsilavinimą ir profesiją atitinkančias laisvas pareigas policijoje. Pareiškėjos įsitikinimu, jos atžvilgiu nėra aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose. Atsakovas be jokio pagrindo atsisakė pateikti pareiškėjai informaciją, kokiu pagrindu konstatuota, kad ji nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo.

4.       Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas nurodė, kad stojančiajam į vidaus tarnybą asmeniui Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatytas reikalavimas, susijęs su stojančiojo reputacija, t. y. pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose nurodytų aplinkybių ir kitų pretenduojantį asmenį kompromituojančių duomenų. Atsakovas, tikrindamas pareiškėjos tinkamumą vidaus tarnybai, 2018 m. sausio 19 d. kreipėsi tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-241 į Departamento Imuniteto valdybą dėl pareiškėjos tikrinimo. Departamento Imuniteto valdyba patikrino pareiškėją kriminalinės žvalgybos informacinėse sistemose, rinko informaciją viešuose šaltiniuose apie jos veiklą, elgesį, aplinką, laisvalaikį, pomėgius ir kitą informaciją, galinčią ją charakterizuoti. Buvo nustatyta, kad pareiškėja palaiko artimus ryšius su V. L. (yra sugyventiniai), kuriam buvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2018 m. sausio 12 d. pareiškėja, pildydama anketą (gyvenimo aprašymą), skiltyje „Duomenys apie artimus asmenis“ (kartu ir sugyventinius), neįrašė duomenų apie V. L., t. y. mėgino šį ryšį nuo tikrintojų nuslėpti. Sprendimą neskirti pareiškėjos į tarnybą Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras priėmė įrašydamas šioje sistemoje rezoliuciją „Sutinku“. Apie priimtą Sprendimą ir šio Sprendimo apskundimo tvarką pareiškėjai buvo pranešta Departamento 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 5-S-2065.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ginčijamo Sprendimo, kuriuo atsakovas pripažino, jog pareiškėja nėra tinkama vidaus tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo pateikti pareiškėjai duomenis, kurių pagrindu tokia išvada padaryta.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėja pretenduoja į pareigas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Vidaus tarnybos statuto 7 str. 1 d. 3 p.). Departamento Personalo valdybos 2018 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 5-PR2-1661 patvirtina, kad policijos įstaigose nėra statutinių valstybės tarnautojų pareigybių, kurioms nėra numatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kurie yra būtini suteikiant teisę ar išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Būtent valstybės tarnybą ir statutinio valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste buvo vertinamos ir pareiškėjos asmeninės bei dalykinės savybės.

9.       Teismas pabrėžė, kad nustatyta, jog pareiškėja palaiko artimus ryšius su V. L., tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktos pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. užpildytos anketos (gyvenimo aprašymo), skiltyje „Duomenys apie artimus asmenis“, pareiškėja neįrašė duomenų apie minėtą asmenį. Todėl pareiškėja, nepateikdama šios informacijos anketoje, mėgino ryšį su V. L. nuo tikrintojų nuslėpti galbūt dėl to, kad V. L. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2016 m. kovo 29 d. nutarimu nutarė ikiteisminį tyrimą minėto asmens atžvilgiu nutraukti ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas šį nutarimą patvirtino. Kadangi nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. draugauja ir daugiau kaip vienerius metus gyvena bei yra susižadėjusi su V. L., pildydama anketą (gyvenimo aprašymą), ji privalėjo šią informaciją pateikti. Teismo vertinimu, atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nepatikimumo ir netinkamumo vidaus tarnybai sukėlė ne tik tai, kad ji bendrauja su V. L., bet ir tai, jog ji šią informaciją bandė nuslėpti.

10.       Įvertinęs tokį pareiškėjos elgesį (mėginimą nuslėpti artimus ryšius), teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nėra sąžininga ir tai ją apibūdina kaip nepatikimą. Neabejotinai tokios pareiškėjos asmeninės savybės nesiderina su keliamais reikalavimais statutiniam valstybės tarnautojui. Todėl atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjos patikimumu, sąžiningumu, lojalumu Lietuvos valstybei. Teismas atkreipė dėmesį, kad anketos preambulėje ją pildančiajam asmeniui yra pateiktas priminimas-perspėjimas, kad į visus klausimus būtina atsakyti sąžiningai ir išsamiai, kad visi anketoje pateikti duomenys gali būti patikrinti teisės aktų nustatyta tvarka, o sąmoningai nuslėpus arba pateikus netikras žinias, kandidatūra gali būti atmesta. Todėl, atsižvelgdamas į pareiškėjos atžvilgiu tikrinimo metu surinktą informaciją ir įvertinęs jos elgesį (mėginimą nuslėpti artimus ryšius), Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjos į vidaus tarnybą.

11.       Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti pareiškėjai Sprendimą bei įvardinti (nurodyti) pareiškėją kompromituojančius faktinius duomenis, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, teismas pažymėjo, kad toks reikalavimas jau įvykdytas, nes ginčijamas Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas (šį aktą pareiškėja pateikė kartu su skundu, dėl to jis jai buvo žinomas), o visi duomenys, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, t. y. pareiškėją kompromituojanti informacija, buvo įvardinta atsakovo paruoštame atsiliepime, kadangi byla yra elektroninė, pareiškėjai nebuvo kliūčių su juo susipažinti.

12.       Teismas pažymėjo, kad Departamentas privalo laikytis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų ir su įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga supažindinamas tik asmuo, turintis nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja teisės susipažinti su įslaptinta medžiaga neturi, apie priimtą Sprendimą pareiškėja buvo informuota Departamento 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 5-S-2065, kurioje buvo pateikta išvada, jog pareiškėja netinkama vidaus tarnybai bei nurodytos teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis tokia išvada padaryta, ir tokio Sprendimo apskundimo tvarka. Todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

III.

13.       Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

14.       Pareiškėja nurodo, kad teismas turėjo bylą išnagrinėti atsižvelgdamas į jos teisėtus lūkesčius, kadangi studijas Mykolo Romerio universitete ji pasirinko ne be priežasties, o turėdama pakankamą teisinį pagrindą manyti, jog baigus studijas jai bus suteiktas darbas policijoje. Tokie lūkesčiai susiformavo dėl to, kad buvo sudaryta trišalė sutartis, kuria remiantis, baigus studijas, pasiūlomas darbas į laisvas darbo vietas policijos įstaigose. Sudarant atitinkamas sutartis, pareiškėjai nereikėjo pildyti anketų apie asmenis, su kuriais palaikomi ryšiai. Todėl atsakovas būsimų absolventų ir pareigūnų reputaciją vertina tik nuo to momento, kai baigiamos studijas ir pateikiamas prašymas dėl laisvų darbo vietų, nors pačių studijų kryptis ir programa lemia tai, jog studentai, sudarydami trišales sutartis, savo ateitį sies būtent su tarnyba policijos įstaigose.

15.       Pareiškėja pažymi, kad atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos pagrindu konstatuoti jos reputacijos neatitikimą siekiamoms pareigoms užimti. Šios aplinkybės nėra patikrintos. Nėra reglamentuota, kaip ir kokią informaciją kandidatai turi atskleisti. Pareiškėja visą studijų laikotarpį gyveno Kaune, o V. L. – visai kitame Lietuvos mieste. Pareiškėja bendravo ir ryšius palaikė su įvairiais žmonėmis, ne visų jų praeitis ar net dabarties niuansai jai yra žinomi. Be to, Vitalijus L. K. apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. kovo 29 d. nutarimu (ikiteisminis tyrimas minėto asmens atžvilgiu nutrauktas) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pareiškėja niekuomet nemanė, neturėjo jokio pagrindo manyti, jog ji turi nurodyti atitinkamas aplinkybes, kadangi asmuo nėra teistas, jie negyveno kartu. Akivaizdu, kad jei pareiškėja būtų žinojusi, jog reikalinga atskleisti aplinkybę apie bendravimą su V. L., tai ir būtų padariusi. Pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu nėra aplinkybių, nurodytų Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose, jog jos reputaciją būtų galima laikyti ne nepriekaištinga.

16.       Pareiškėja pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog draudimai ir nuobaudos negali būti amžini ir tęstis neapibrėžtą laiką. Nagrinėjamu atveju nenurodyta, kiek laiko atitinkamas sprendimas dėl pareiškėjos negalėjimo dirbti policijos institucijoje galios. Lieka neaišku, ar pareiškėjos reputacija yra netinkama darbui policijos įstaigose, nes ji neatskleidė ryšių su V. L., ar pareiškėjos reputacija yra netinkama darbui policijos įstaigose, nes ji palaiko ryšius su V. L. Ši aplinkybė yra itin svarbi ir teismas privalėjo aiškiai nurodyti tai sprendime.

17.       Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino atsakovo teisę ir kartu pareigą neatskleisti dokumento (Sprendimo) turinio (faktinių aplinkybių, o ne slaptos medžiagos), kurio pagrindu jos atžvilgiu priimtas Sprendimas nesuteikti galimybės dirbti policijos įstaigose. Pareiškėjai nebuvo ir iki šiol nėra suteikta galimybė susipažinti su jos atžvilgiu priimtu Sprendimu (jo faktinių aplinkybių dalimi) ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

18.       Apibendrindama pareiškėja teigė, kad jos teisės buvo pažeistos net kelis kartus: pirma, nenurodant aiškiai ir vienareikšmiškai, kas laikytina artimais santykiais, kokie ir kurie asmenys privalo būti nurodyti, kadangi jokie teisės aktai aiškiai nenurodo, ką konkrečiai ji anketoje turėjo nurodyti, o dėl nežinojimo (aiškios informacijos nebuvimo) asmeniui negali būti užkirstas kelias darbui policijoje visam likusiam gyvenimui; antra, jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su jos atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė, o priešingai užkirstas kelias tinkamai apginti savo pažeistas teises ir interesus.

19.       Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėja galėjo turėti tik tokius teisėtus lūkesčius, jog sudariusi stojimo į vidaus tarnybą sutartį galės mokytis pagal nustatytą programą, o baigusi šią programą ir gavusi diplomą, bus priimta į tarnybą policijoje, tik jei tuo metu atitiks visus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus pareigūnams. Departamentas, lygiai taip pat turėdamas interesą įdarbinti asmenį, turėjo teisėtus lūkesčius, jog policijos sistemoje dirbs bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitinkantis, t. y. ir nepriekaištingą reputaciją turintis asmuo. Departamento vertinimu, bet kokiu atveju teisėtų lūkesčių negalima iškelti aukščiau įstatymų viršenybės paneigiant įstatymais ginamas vertybes ir nustatytus valstybės tarnybos principus, kurių laikymasis ir atitikimas jiems yra būtinosios valstybės tarnautojams sąlygos.

21.       Departamentas pažymi, kad pareiškėja palaiko artimus ryšius su V. L., t. y. nuo 2015 m. draugauja, daugiau kaip vienerius metus gyvena kartu bei yra su pastaruoju susižadėjusi. Nepriklausomai nuo artimo ryšio su V. L., kuris nors ir yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, galimos grėsmės pobūdžio, teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjos patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei. Tokį valstybės pasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties asmens savybės, daroma veikla, padaryti teisės pažeidimai, ryšiai ir kitos svarbios aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju yra nustatytos tiek asmens savybės, tiek turimi ryšiai.

22.       Atsakovo teigimu, teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjos nesąžiningumas negali būti suderinamas su valstybės paslaptį sudarančios informacijos valdymu ir darbu valstybės tarnyboje.

23.       Departamentas pabrėžia, kad ginčijamo Sprendimo galiojimo termino klausimas neturi reikšmės šiai bylai teisingai išnagrinėti. Taip pat nurodo, kad Sprendimas buvo pareiškėjai įteiktas ir pačios pareiškėjos pridėtas prie skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 5-PR2-673, kuriuo pareiškėja pripažinta netinkama vidaus tarnybai policijoje.

25.       Nors būtent minėto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau byloje šis Sprendimas nėra pateiktas. Taip pat iš byloje esančios informacijos ir skundžiamo pirmosiosios instancijos teismo sprendimo turinio negalima daryti išvados, kad teismas būtų su ginčijamu Sprendimu susipažinęs, išanalizavęs bei įvertinęs jame nurodytas aplinkybes ir pateiktus argumentus.

26.       Byloje taip pat iš esmės nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėja daugiau nei metus kartu gyvena su V. L., yra susižadėjusi. Taigi teismas skundžiamą sprendimą iš esmės priėmė remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais, o ginčijamą Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu su šiuo aktu neusipažinęs ir jo neįvertinęs.

27.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 

28.       ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

29.       ABTĮ 86

30.       ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

31.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

32.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, bylą išnagrinėjęs ir skundžiamą sprendimą iš esmės priėmęs remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais, o ginčijamą Sprendimą pripažinęs teisėtu ir pagrįstu su šiuo aktu neusipažinęs ir neįvertinęs jame nurodytų aplinkybių ir argumentų, pažeidė nurodytus proceso teisės pricipus ir taisykles. Teismas privalėjo susipažinti su ginčijamu Sprendimu, jame nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, tai pat privalėjo įvertinti ne tik atsakovo nurodytas aplinkybes, bet ir šias aplinkybes galbūt patvirtinančius duomenis, kurių nėra, nors turėjo būti pateikti byloje, tačiau to nepadarė. Tik teismui atlikus minėtus veiksmus, būtų galima vertinti, ar pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciam aktui keliamus reikalavimus.

33.       Kadangi minėti veiksmai nebuvo atlikti, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). 

35.       Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas privalo susipažinti su ginčijamų Sprendimu, įvertinti jo turinį, bei įvertinti duomenis, kurie galbūt patvirtintų atsakovo nurodomas aplinkybes apie pareiškėjos ir V. L. santykius.

36.       Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, kad ji nėra susipažinusi su ginčijamu Sprendimu, šiuo pareiškėjos argumentu nėra pagrindo abejoti. Tai patvirtina atsakovo 2018 m. kovo 29 d. raštas Nr. 5-S-3126 (b. l. 11) pareiškėjos advokatui (kuris prašė 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 0315-1 (b. l. 7) pateikti ginčijamą Sprendimą ir nurodyti faktinius duomenis, kurių pagrindu pareiškėja nepripažinta nepriekaištingos reputacijos), kuriame nurodoma, kad informacija, kuria remiantis buvo nustatyta, jog pareiškėja nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, yra įslaptinta, todėl pateikti jos negalima. Taip pat yra neteisingas teismo argumentas, kad pareiškėja kartu su skundu pateikė ginčijamą Sprendimą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja kartu su skundu ginčijamo Sprendimo nepateikė. Byloje duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad pareiškėja susipažino su ginčijame Sprendimu, t. y. jame nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, nėra.

37.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią administracinę bylą turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti pareiškėjai ar pareiškėjos atstovui susipažinti su ginčijamu Sprendimu nepažeidžiant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų (pvz., siūlant gauti atitinkamą leidimą, ar pareiškėjai susirandant papildomą atstovą, tokį leidimą turintį ir pan).

38.       Apibendrinat išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai pripažino, kad pareiškėja yra susipažinusi su ginčijamu Sprendimu, dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, o tai yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

                Ričardas Piličiauskas

                Veslava Ruskan