Byla Nr. ATP-783-327/2015

Proceso Nr. 4-69-3-07840-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

48.6.; 79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimo D. I. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos ko­mi­sa­riato viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados (toliau – Ins­ti­tucija) 2014 m. rug­sė­jo 26 d. nutarimu D. I. pagal Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažei­dimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d. paskirta 50 Lt (14 eurų) bauda už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 4 d., 23.45 val., savo bute, esančiame adresu V. Krėvės per. 11-13, Kaune triukšmavo, šūkavo, rėkavo, tuo trikdė aplinkinių gyventojų viešąją rimtį ir ramybę.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi D. I. skundo neten­ki­no, 2014 m. rugsėjo 26 d. Insti­tu­cijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepa­keistą.

D. I. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutartis pri­imta objektyviai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Teismas rėmėsi tik S. P. bei G. J. parodymais, kurie prieštaringi ir neteisingi atsižvelgus į liudytojų T. V., K. S., A. S., V. A., D. Š., I. B., N. F., D. A., V. B. parodymus. Nesutinka, kad teismas jo kaltę grindė policijos pareigūno tarny­bi­niu pranešimu, nes jis kaltinimo nepatvirtina, kaip nepatvirtina ir pareigūnų T. V. bei K. S. tarnybiniai pranešimai bei parodymai, nes jie triukšmo negirdėjo. Kad nebuvo triukšmo pa­tvirtino ir kiti liudytojai, todėl jie yra priešingi skundžiamos nutarties argumentams. Teismas never­ti­no D. A. paaiškinimo, kuris patvirtina, kad triukšmo iš pažeidėjo buto nebuvo girdėti, o pati S. P. nuolatos skundžiasi dėl triukšmo be reikalo. Atmesdamas skundą teismas besą­ly­giškai rėmėsi prieštaringais G. J. parodymais. Liudytoja nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. girdėjo triukšmą iš pareiškėjo buto Nr. 13, tačiau iš jos parodymų spręstina, kad ji tiksliai neži­no­jo iš kur sklido triukšmas. Teigė, kad tai buvo garsios diskusijos, nors teismui nenurodė apie ką tos diskusijos buvo. Liudytoja su S. P. palaiko draugiškus santykius, todėl jos paro­dy­mus teismas turėjo laikyti nepatikimais. S. P. ne kartą yra kvietusi policiją, tačiau iš­kvie­timai nepasitvirtino. S. P. nurodė paaiškinimuose skirtingas aplinkybes, kad buvo durų tran­kymas, o vėliau paaiškino, jog šūkavo, daužė duris, rėkavo, bet teismas neatsižvelgė į šiuos prieš­taravimus. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, jis patrauk­tas administracinėn atsakomybėn remiantis tik prielaidomis bei prieštaringais S. P. ir G. J. parodymais.

Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti.

D. I. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 30211 str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įro­dymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimą.

ATPK 30210 str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pa­žei­dimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę by­los aplinkybes, nenusprendžia kitaip, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje da­ly­vaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, apie teis­mo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje. Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 3029 str. 3 d., jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija nusprendžia bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti žodinio proceso tvarka, išsiunčiami pranešimai šio kodekso 291 str. nurodytiems asmenims. Taigi teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas. Šiuo atveju teisėjas nema­to pagrindo skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinės ra­šy­tinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis ad­mi­nistracinėje byloje Nr. 2AT-45-2014).

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę leng­vi­nančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplin­ky­bes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos re­mian­tis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įra­šais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiš­ki­ni­mais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paė­mi­mo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objek­ty­viu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų vi­su­ma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duo­me­nų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įro­dymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įverti­na­mas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 183 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dai­na­vimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą ke­lian­čius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose vie­šo­sio­se vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar orga­ni­za­cijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objek­ty­viai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio ma­tavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lie­tuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 str. pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lie­tuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010).

Tai, kad nustatytu laiku apeliantas gyvenamojoje patalpoje triukšmavo, rėkavo, trankėsi du­rimis ir tokiais veiksmais trikdė viešąją rimtį patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje ištirti įrodymai. Įvertinus juos daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai iš­nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įver­ti­no. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. I. 2014 m. rugsėjo 4 d. 23.45 val., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, triukš­mavo, šūkavo, trankė durimis, garsiai trypė kojomis, trukdė kaimynų poilsiui, dėl ko buvo su­trikdyta aplinkinių namo gyventojų vieša rimtis.

Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad liudytoja S. P., gyvenanti adresu V. Krėvės pr. 11-9, Kaune skundėsi policijai, jog kaimynas iš 13 buto triukšmauja ir neleidžia ilsėtis. Policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu jie patys triukšmo negirdėjo, tačiau šį faktą patvirtino liudytoja G. J., be to liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nepratvirtino, kad bū­tent tą vakarą girdėjo triukšmą, tačiau tvirtino, kad vakarais kyla triukšmas. Liudytoja D. Š. teismui paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. negirdėjo iš pareiškėjo buto skleidžiamo triukšmo, nes tokiu metų laiku gyvena sode, tačiau apie tai sužinojo iš kaimynų, o kai buvo nuėjusi pas kai­my­nę S. P., tai pas ją girdisi triukšmas ir kai reikia eiti devintą valandą miegoti, tuomet pas juos pradeda rinktis draugai ir triukšmas girdisi.

Konstatuotina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, priešingai nei teigia apeliantas, ATPK 284 str. 1 d. bei 257 str. reikalavimų nepažeidė. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog D. I. bute šūkavo, trankė durimis, garsiai trypė kojomis, triukšmavo, tokiu būdu trikdė viešąją rimtį.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nevertino visų byloje apklaustų liudytojų (T. V., K. S.. A. S., V. A., D. Š., I. B., N. F., D. A. ir V. B.) parodymų, kurie tvirtino, kad triukš­mo negirdėjo ir dėl to nesiskundė. Pagal suformuotą teismų praktiką nagrinėjamo po­bū­džio by­lose nebūtina nustatyti, jog keliamas triukšmas sutrikdė konkretaus gyventojo ramybę, tačiau bū­ti­na įrodyti, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N62-2460/2010), kas padaryta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Aplinkybė, kad kiti namo gyven­to­jai nesiskundė dėl jo veiksmų, triukšmo negirdėjo, įvertinus ją administracinio teisės pa­žei­dimo protokole suformuluoto kaltinimo aspektu, nelaikytina paneigiančia administracinėn atsa­ko­mybėn patraukto asmens atžvilgiu priimto nutarimo, o tuo pačiu ir teismo nutarties, pagrįstumą. Šiuo atveju teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad triukšmavimas šūkaujant, garsiai trypiant ko­jo­mis, trankantis durimis, trikdė viešąją rimtį bent vieno asmens atžvilgiu. Tai, kad dau­guma namo gy­ventojų nesiskundė dėl keliamo triukšmo, nepaneigia D. I. kaltės dėl pa­da­ryto ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylo­se Nr. ATP-401-195/2014, Nr. ATP-204-200/2013).

Taip pat atkreiptinas dėmesys jog konstatuojant, kad yra padarytas teisės pažeidimas, nu­ma­tytas ATPK 183 str., apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog nukentėjusi kaimynė S. P. yra jautri ir nervuota asmenybė, pastoviai kviečianti policiją, nepaneigia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad apelianto veiksmai trikdė viešąją rimtį apylinkės teismo nutartyje nurodytu laiku.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ir vertino kaip patikimus ir objektyvius liudytojos G. J. parodymus, nes ji ir S. P. palaiko draugiškus santykius, tačiau apeliacinio teismo nuomone, tai tik apelianto subjektyvi nuomone, nes liudytoja D. Š. patvirtino, kad minėti kaimynių santykiai yra tik kai­my­niški.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad D. I. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išna­grinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nu­ro­do­mais motyvais nėra pagrindo.

ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas asmenims užtraukia įspėjimą arba bau­dą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsa­ko­my­bę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl admi­nis­tracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str.). ATPK 302 str. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsa­ko­mybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bau­dos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. D. I. paskirta administracinė nuo­bau­da (14 eurų bauda), kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą šios nuobaudos vidurkį, nepa­žeidžia administracinių nuobaudų skyrimą reg­lamentuojančių nuostatų ir nėra aiškiai per griež­ta, laikytina teisinga ir tinkamai indivi­dua­li­zuota.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kau­no apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. birželio 25 d. nutartį D. I. adminis­tra­cinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apelia­ci­nia­me skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30211 str. ir 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas              Viktoras Preikšas