Administracinė byla Nr. I-5529-764/2016
Proceso Nr. 3-61-3-00182-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui I. R. (I. R.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo
nustatė:
Pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą.
Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2001 metų gegužės mėnesio iki 2011-03-05 Lukiškių TI-K jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Periodiškai kamerose, kurių plotas yra 8 kv. m., pareiškėjas buvo kalinamas kartu su 3–5 asmenimis, t. y. neužtikrinant minimalaus teisės aktuose nustatyto kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui. Gamtinius reikalus turėjo atlikti kitų asmenų akivaizdoje, nes sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas. Kamerose nebuvo ventiliacijos sistemos, būdavo šalta. Pareiškėjo nuomone, jis buvo kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 str., turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Atsakomybę už tokius veiksmus nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ir neveikimo) pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjo nuomone, senaties termino skundui paduoti jis nėra praleidęs, nes pažeidimas yra tęstinis, kadangi į laisvę paleistas nebuvo.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2007 metais patyrė insultą, todėl jo sveikatos būklė buvo itin bloga.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–18) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes skundą dėl, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2001 metų gegužės mėnesio iki 2011-03-05 teismui padavė tik 2016-01-13. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe, t. y. asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Pareiškėjo argumentai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas, yra nepagrįsti. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto nustatytą planą. Lukiškių TI-K taikomi tik tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas mūrine sienele. Gyvenamosios kameros įstaigoje valomos ir dezinfekuojamos laikantis nustatytų reikalavimų. Buitinių kenkėjų naikinimo darbus atlieka samdomos įmonės. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sudarė sąlygas pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimui. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo I. R. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė laikotarpiu nuo 2001 metų gegužės mėnesio iki 2011-03-05 Lukiškių TI-K buvo ribojama, pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią laikotarpiu nuo 2001 metų gegužės mėnesio iki 2011-03-05, tačiau skundą teismui pateikė 2016-01-13 (b. l. 9). Lukiškių TI-K prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas neigia praleidęs ieškinio senaties terminą, kadangi jis į laisvę nėra paleistas, o tai sudaro pagrindą teigti, kad padarytas pažeidimas yra tęstinis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenys, reikalavimus atlyginti neturtinę žalą kildinantys iš netinkamų kalinimo sąlygų, apie savo teisių pažeidimus sužinojo (turėjo žinoti ir suvokti) tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013, 2014-08-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2016-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-662/2016). Teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, kad pareiškėjas nežinojo ar neturėjo žinoti, kad yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, dėl ko jis patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Pagal CK 1.131 str. 2 d., teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi nurodyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Akivaizdu, kad visą nurodytą kalinimo laikotarpį pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, tačiau skundą teismui padavė tik 2016-01-13. Jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškinio senaties terminą jis praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių, kurių pagrindu praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, pareiškėjas nenurodė. Jų nenustatė ir teismas.
Įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, atsakovės atstovas prašo jį taikyti, o pagrindas jį atnaujinti nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2001 metų gegužės mėnesio iki 2011-03-05, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. R. (I. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Egidija Puzinskaitė