Civilinė byla Nr. e2-19913-1168/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15176-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.3;                                 2.3.5.2.1; 2.3.2.10; 3.2.6.1.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10.;                                 2.3.4.4.2.; 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 5 d.

Vilnius

 

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,

sekretoriaujant Gabijai Gelažytei,

dalyvaujant ieškovei J. S. K. ir jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai, atsakovui O. K. (O. K.) ir jos atstovui advokatui Olegui Urbonui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei,

viešame teismo posėdyje mišriu nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. K. ieškinį atsakovui O. K. (O. K.) bei atsakovo O. K. (O. K.) priešieškinį ieškovei J. S. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.  

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

 

1.       Ieškovė J. S. K. (toliau – ir ieškovė, sutuoktinė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui O. K. (toliau – ir atsakovas, sutuoktinis), kurį patikslinusi prašė (CBP-3652, DOK-120736, DOK-33959): 1) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą šalių santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) nustatyti, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių, turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2021 m. spalio 29 d.; 3) po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę - „S."; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 300,00 Eur mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; 6) priteisti iš atsakovo 3 600,00 Eur dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 7) nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką; 8) padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą butą adresu (duomenys neskelbtini), jį priteisiant ieškovei, atsakovui priteisiant 32 858,40 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 jam tenkančio buto dalį; 9) priteisti iš atsakovo 3 020,04 Eur už solidariosios prievolės vykdymą, t.y. mano sumokėtų laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2023-02-27 kreditų įmokų, kadangi įvykdžiau prievoles už atsakovą; 10) priteisti man iš atsakovo 1 061,37 Eur už solidariosios pareigos išlaikant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto įvykdymą (šildymas kitos paslaugos, internetas, kabelinė televizija) už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2023-02- 27; 11) priteisti iš atsakovo 7 500,00 Eur už parduotas transporto priemones; 12) kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2016 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariomis šalių prievolėmis; 13) teismui nusprendus butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, nustatyti jai pareigą vykdyti kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2016 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 14) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškinyje (toliau – ir ieškinys) ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, buvo sudaryta šalių santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K., o (duomenys neskelbtini) - E. K.. Nurodė, kad jos santuokinis gyvenimas su atsakovu susiklostė nepalankiai - bendro sutuoktinio gyvenimo metu palaipsniui pradėjo ryškėti atsakovo elgesys, jis ėmė vartoti prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, nenakvoti namuose, tapo irzlus, piktas, liguistai pavydus, pradėjo ieškovės negerbti, neberemti šeimos moraliai, materialiai. Todėl dėl netinkamo ir nesuderinamo su santuokinių pareigomis atsakovo elgesio nuo 2021 metų sausio mėnesio su atsakovu nebegyveno kaip sutuoktiniai, o nuo lapkričio – nebevedė ir bendro ūkio, nebegyveno kartu, atsakovas paliko šeimą. Atsakovas gaunamomis pajamomis neprisideda prie bendro ūkio išlaikymo (būsto paskola, kitos vartojimo paskolos, kasdien su vaikų poreikiais susijusios išlaidos, būsto išlaikymas ir kt.), neskiria dėmesio vaikams, jų ugdymui, įgūdžių tobulinimui, nesidomi vaikų mokymosi pasiekimais, nesirūpina vaikų sveikata bei kitais vaikų poreikiais, nesidomi vaikų išlaikymui patiriamomis išlaidomis, prie jų neprisideda. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis – atsakovo agresyvus elgesys, keliantis nuolatinę įtampą man ir vaikams, grėsmę mūsų saugumui. Ieškovė

 

3.       Paminėjo, kad atsakovas ne kartą jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, pvz. 2021 m. spalio 29 d. namuose dukters E. akivaizdoje ją apstumdė, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo be kita ko, Atsakovui buvo uždrausta lankytis mano gyvenamojoje vietoje, o taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su manimi. 2021 m. gruodžio 8 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Dėl įvykio Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriuje buvo pradėta atvejo vadyba bei sudarytas pagalbos planas. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

 

4.       Atsižvelgdama į aplinkybę, kad su atsakovu kartu faktiškai kaip sutuoktiniai nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio nuo 2021 m. spalio 29 d., ir atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, ieškovė prašo teismo nustatyti, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2021 m. spalio 29 d. Atitinkamai,  motyvuodama aplinkybe, kad dėl atsakovo netinkamų veiksmų, kurie tęsėsi ilgą laiką, ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą, pažeminimą, iš atsakovo prašė priteisti 1 000,00 Eur neturtinę žalą. Akcentavo, kad šeima jai yra svarbiausia vertybė, su atsakovu tuokėsi iš didelės meilės ir tikėjo, kad ši santuoka bus visam gyvenimui, kad turi ją puoselėti ir saugoti, santuokoje pragyveno daugiau nei keturiolika metų, kas sudaro didelę ieškovės gyvenimo dalį, susilaukė dviejų vaikų, įgijo nekilnojamojo turto, todėl pagrįstai tikėjosi senatvę sulaukti šeimoje. Visada atsakovą laikė savo draugu, gyvenimo partneriu, todėl jo fizinis ir psichologinis smurtas, atsisakymas dėti pastangas išsaugoti šeimą ieškovei buvo itin skausmingi, ji prarado ne tik sutuoktinį, bet ir gyvenimo draugą, atsirado nepasitikėjimas savimi, nukentėjo ieškovės savivertė, ji nebepasitiki vyrais, ją nuolat kamuoja baimė, kad liks viena su nepilnamečiais vaikais, kad nieko nebepamils, kad niekas nepriims jos vaikų, jais nesirūpins, kad vaikai augs nepilnavertiškoje šeimoje, vienišumo jausmas, ieškovė patyrė gėdą prieš artimuosius, šeimos narius, draugus, kaimynus, pablogėjo sveikata. Po santuokos nutraukimo pageidauju pasilikti ikisantuokinę pavardę „S.", jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

 

5.       Nurodė, kad nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes mergaitės yra labai prie jos prisirišusios, ieškovė jomis rūpinasi, slaugo, auklėja ir ugdo, tarp jų yra itin artimas vaikų ir motinos tarpusavio ryšys, mergaitės nori gyventi su ja. Remdamasi aplinkybe, kad tarp jos ir atsakovo kyla nesusipratimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir siekdama, kad tėvo ir vaikų ryšys ateityje nenutrūktų, ieškovė prašė nustatyti konkrečią ir aiškią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką.

 

6.       Kiekvienos nepilnametės dukros išlaikymui ieškovė nurodė skirianti po 650,00 Eur per mėnesį: 200,00 Eur maistui; 40,00 Eur pietums mokykloje; 30,00 Eur lavinimosi priemonėms; 10,00 Eur tenka uniformai mokykloje; 50,00 Eur drabužiams ir avalynei; 20,00 Eur vaistams, vitaminams skiepams ir sveikatos stiprinimui; 40,00 Eur higienos ir buitinės prekėms; 10,00 Eur transporto išlaidoms; 10,00 Eur kirpyklai; 50,00 Eur tenkanti dalis vasaros atostogoms; 15,00 Eur E. mobiliojo telefono išlaidos; 150,00 Eur būsto išlaidų dalis tenkanti vaikui; 50,00 Eur stambiesiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui (baseinai, kinas, teatras, parodos, koncertai, žaidimų kambariai, dviračiai, paspirtukai ir kt.); 20,00 Eur gimtadienio šventės, kitų švenčių organizavimas, dovanų pirkimas ir kt.; 50,00 Eur kišenpinigiai; 27,00 Eur šokiams; 50,00 Eur muzikos mokyklos išlaidos. Nurodė, kad jos pajamos vidutiniškai yra 1100,00 Eur per mėnesį, o atsakovas, jos žiniomis, gauna apie 1 500,00 Eur dydžio darbo užmokestį. Atsižvelgdama į nurodytus vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį bei gaunamas vaiko išmokas, iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą po 300,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, iki jų pilnametystės. Taip pat, ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2021 m. spalio 29 d. neprisideda prie vaikų išlaikymo, yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti dukras, nesirūpina jomis, ieškovė viena išlaikė vaikus, todėl iš atsakovo prašo priteisti 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 29 d. iki ieškinio pateikimo dienos.

 

7.       Ieškinyje nurodyta, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio pirkimui iš AB SEB banko buvo gauta 32 960 Eur paskola, pagal 2016 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Motyvuodama aplinkybe, kad atsakovas bute negyvena ir juo nesinaudoja nuo 2021 m. spalio mėnesio, nevykdo kreditorinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nesirūpina buto išlaikymu, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai bei atsižvelgiant į jos itin konfliktiškus santykius su atsakovu, ir į tai, kad buto neįmanoma padalinti nepadarant jam neproporcingos žalos ir egzistuoja objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai turto padalijimo natūra lygiomis dalimis negalimumui, siekiant ateityje išvengti ginčų dėl turto naudojimo tvarkos, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus augti ramioje ir saugioje aplinkoje, po santuokos nutraukimo prašo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą butą priteisti jai, o atsakovui priteisti jo buto dalies vertę atitinkančią kompensaciją. Nurodė, kad turimus su atsakovu solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2016 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo, taip pat pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimui ir 2019 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės Skoda Superb pirkimui. Po santuokos nutraukimo šiuos įsipareigojimus prašo pripažinti solidariais įsipareigojimais kreditoriui. Tačiau teismui nusprendus nekilnojamąjį turtą (butą su rūsiu) priteisti jai, ieškovė sutinka viena vykdyti kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2016 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

 

8.       Ieškovės teigimu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už skolintas iš AB SEB banko lėšas pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalys įsigijo Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 500,00 Eur sumą, o už gautą iš AB SEB banko paskolą pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 000,00 Eur sumą. Tačiau atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo minėtas transporto priemones pardavė už žymiai mažesnę pinigų sumą, nei buvo reali transporto priemonių vertė - 2021 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartimis jis pardavė VW Caravelle savo motinai L. K. už 4 000,00 Eur, o Skoda Superb - už 1 500,00 Eur. Todėl ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 7 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už parduotas transporto priemones. Taip pat, motyvuodama aplinkybe, kad iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

 

9.       Nurodė mokanti buto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, taip pat mokestį už televiziją/internetą, prie šių mokesčių mokėjimo atsakovas neprisideda. Patikslinusi reikalavimus detalizavo, kad už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 27 d. sumokėjo: už elektrą - 313,54 Eur; šildymą -1 185,00 Eur; šaltą vandenį - 155,14 Eur; kitas paslaugas -131,83 Eur; dujas - 81,56 Eur; kabelinę TV ir internetą - 255,68 Eur, t.y. viso 2 122,75 Eur komunalinių mokesčių. Todėl prašė iš atsakovo priteisti ½ dalį sumokėtos sumos, t.y. 1 061,37 Eur.

 

10.       Nurodė, kad su atsakovu yra bendraskoliai AB SEB bankui pagal 2016 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalių prievolė yra solidari. įmokas pagal Kreditų sutartis moku viena, atsakovas prie paskolų dengimo neprisideda, pardavęs automobilius su kreditoriumi taip pat neatsiskaitė, nurodė, kad už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki šio pareiškimo pateikimo dienos 2023 m. vasario 27 d. pagal minimas sutartis yra sumokėjusi 6 040,28 Eur kredito įmokų grąžinimo sumą, todėl prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį sumokėtos sumos pagal kredito sutartis, t.y. 3 020,04 Eur.

 

11.       Atsakovas įteikė teismui priešieškinį, kurį patikslinęs (DOK-131040, DOK-169858, DOK-185667; DOK-195180) prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) atmesti ieškovės reikalavimą nustatyti, kad gyvenimas skyrium ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. spalio 29; 3) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę S.; 5) santuoką nutraukus nustatyti bylos šalių nepilnamečių dukterų E. K. ir E. K. gyvenamąją vietą su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų E. K. ir E. K. išlaikymui iki pastarųjų pilnametystės po 200,00 Eur į mėnesį kiekvienai iš dukterų; 7) atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą; 8) teismo sprendimu nustatyti, kad atsakovas su savo nepilnametėmis dukterimis bendraus nuolat ir tiesiogiai, bendru sutarimu su ieškove, tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, bei į atsakovo galimybes; 9) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti šalims  natūra po ½ dalį; 10) teismui netenkinus reikalavimo priteisti ginčo buto šalims natūra po ½ dalį, ir tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti jai asmeninės nuosavybės teisėmis ginčo butą, priteisiant iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją, ir esant trečiojo asmens AB SEB bankas rašytiniam sutikimui - teismo sprendimu nustatyti, kad nutraukus šalių santuoką visos prievolės pagal 2016 m. liepos 4 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikomos asmeninėmis ieškovės prievolėmis; 11) atmesti ieškovės reikalavimus dėl piniginių kompensacijų už solidarių prievolių vykdymą; 12)  priteisti atsakovui ir ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis po ½ dalį šių kilnojamųjų daiktų: 2017 m. įsigyto virtuvės baldų komplekto su indaplove ,,Elektrolux", su gartraukiu ,,Elektrolux", dujine virykle ,,Elektrolux", elektrine orkaite ,,Elektrolux”, kriaukle su čiaupu; 2021 m. įsigytos skalbyklės ,,Beko”; 2016 m. įsigyto šaldytuvo ,,Beko”; televizoriaus ,,Samsung“ 4 serijos; televizoriaus ,,Panasonic“; 12) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai kompensaciją už automobilių ŠKODA SuperB ir VW Caravelle perleidimą tretiesiems asmenims; 11) pripažinti, kad bylos šalių prievolės pagal būsto kredito ir vartojimo kredito sutartis trečiajam asmeniui - AB SEB bankui, nutraukus šalių santuoka, lieka solidariomis prievolėmis; 12) priteisti iš ieškovės atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

12.       Priešieškiniu atsakovas sutiko, kad nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašė atsižvelgti į lygią abiejų tėvų pareigą užtikrinti būtinus nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų galimybes (jo ir ieškovės gaunamas pajamas), byloje esančius objektyvius duomenis - įrodymus, o ne ieškovės lūkesčius ir/ar nepagrįstus skaičius, teigė, kad iš jo priteistinas protingo ir pagrįsto dydžio išlaikymas turėtų būti ne didesnis, nei 200,00 Eur į mėn. kiekvienai iš nepilnamečių dukterų. Akcentavo, kad pagrindo priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo įsiskolinimą nėra, ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Paaiškino, kad dėl neteisėto policijos institucijos priimto sprendimo buvo priverstas palikti namus nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 8 imtinai. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, grįžo namo, kur nuolat gyveno iki 2022 n. Gegužės 25 d., kai sužinojau apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi nurodytu laikotarpiu gyveno namie su šeima ir su ieškove buvo vedamas bendras ūkis, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo gali būti svarstomas tik už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 4 d iki 2021 m. gruodžio 7 d. Nustatant bendravimo su dukromis tvarką prašė atsižvelgti į jo darbinių santykių specifiką, nes dirba dviejuose darbuose, iš kurių viename darbas pamaininis, naktimis.

 

13.       Nesutiko su ieškovės siūlomu butą adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu  ir kompensacijų, nes neturi kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir įsigyti bustą (duomenys neskelbtini) mieste, o už kompensacijos sumą jo negalės įsigyti. Gyvenimas būtent (duomenys neskelbtini) man yra būtinas, nes dirbu dviejose darbovietėse ir abi jos yra (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jam priteisus ginčo butą, nei ieškovės, nei nepilnamečių dukterų pagrįsti turtiniai ir neturtiniai interesai nebus pažeisti, nes bylos duomenimis ieškovė asmeninės nuosavybės teisėmis valdo šiuo metu išnuomotą tretiesiems asmenims dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame nutraukus santuoką gali gyventi kartu su nepilnametėmis dukterimis, taip užtikrinant ir savo, ir dukterų teisę į būstą, ieškovei galėtų sumokėti kompensaciją. Savo lėšų neturi, tačiau nurodytam tikslui finansinę pagalbą suteiks arba sesuo, arba motina. Pastarąjį savo reikalavimą (dėl adekvačios, pagrįstos, teisingos ir protingo dydžio kompensacijos) grindė aplinkybe, kad ieškovės su ieškiniu pateikta Nekilnojamojo turto pardavimo kainos analizė Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų ir negali būti vertinama rašytiniu įrodymu, kuriuo nustatoma tikėtina ginčo buto vertė. Patikslinęs priešieškinį dar kartą atsakovas suformulavo reikalavimą ginčo butą priteisti natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Šį reikalavimą motyvavo aplinkybe, kad vis tik atlikus turto vertinimą ir paaiškėjus, kad jo vertė yra 91 000,00 Eur, jis neturės galimybės sumokėti ieškovei jos buto dalies vertę atitinkančio dydžio kompensaciją.

 

14.       Nurodė, kad ieškovei priteistina kompensacija už jo paduotus santuokos metu įgytus automobilius, tačiau jų vertę atitinkanti, o ne ieškovės nurodyta neadekvati kompensacija. Teigė kad automobilis VW Carawelle buvo įsigytas 2021 m. rugsėjo mėn. su variklio defektu. Pirkimo tikslas - automobilio variklio remontas, modernizavimas ir pardavimas didesne kaina, kadangi šiems automobiliams buvo paklausa, šiuo metu automobilis remontuojamas, keistino variklio įsigijimo kaina yra nuo 3 483,00 iki 4 605,30 Eur, dar prisidės variklio keitimo ir susiję darbai, kurių preliminari vertė 2 057,00 Eur, todėl šios sumos turi būti atimamos iš šio automobilio dabartinės rinkos vertės, kuri, savo ruožtu, byloje dar nenustatyta. Anot atsakovo Skodos SuperB kaina yra ne didesnė, kaip 3800,00 EUR, o ne 5500,00 Eur, nes ieškovė pateikė duomenis, kad tokio automobilio kaina yra 5500,00 Eur, tačiau jos nurodyto automobilio esminiai techniniai parametrai skiriasi nuo realaus šalių dalintino automobilio: esamo automobilio pavarų dėžė yra mechaninė, o ne automatinė.

 

15.       Nurodė, kad santuokoje įsigijo ir kitus vertingus daiktus, kurių ieškovė, dėl jam nežinomų priežasčių nenori pasidalinti. Todėl prašė priteisti šalims po ½ dalį šiuos daiktus: 2017 m. įsigytas virtuvės baldų komplekto su indaplove ,,Elektrolux”, gartraukiu ,,Elektrolux”, dujine virykle ,,Elektrolux”, elektrine orkaite ,,Elektrolux”, kriaukle su čiaupu, kurių įsigijimo kaina 5000,00 Eur, dėl nusidėvėjimo šį turtą vertino 2700,00 Eur; 2021 m. įsigytą skalbyklę ,,Beko”, įsigijimo kaina 600,00 Eur, šiuo metu ją vertino 400,00 Eur; 2016 m. įsigytą šaldytuvą ,,Beko”, įsigijimo kaina 300,00 Eur, šiuo metu jį vertino 100,00 Eur; televizorių ,,Samsung“ 4 serijos, 70,00 Eur vertės; televizorių ,,Panasonic“, 50,00 Eur vertės.

 

16.       Dėl turimų prievolių trečiajam asmeniui - AB SEB bankui, paaiškino, kad pagal byloje esančias kreditų sutartis trečiojo asmens atžvilgiu yra solidarūs skolininkai, todėl ir nutraukus santuoką prievolės paliktinos solidariomis.  Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti jai kompensacijas už solidariųjų prievolių vykdymą. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje ir atsiliepime priešieškinį ne vieną kartą kategoriškai nurodė, kad jis ginčo bute negyveno nuo 2021 m. spalio 29 d., todėl akcentavo, kad jam negyvenant ginčo bute neturi galimybės naudotis ir nesinaudojo butui teiktomis ir apskaitos prietaisais apskaitomais resursais (komunalinėmis paslaugomis): karštu ir šaltu vandeniu, dujomis, elektros energija, todėl mano, kad prievolė mokėti už komunalines paslaugas, kuriomis faktiškai nesinaudoja, neatsiranda. Pažymėjo, kad savo ruožtu, visas šias prievoles jis vykdė nuo pat buto įsigijimo 2016 m., ieškovei prie šių išlaidų visiškai neprisidedant jo patirtos išlaidos yra keleriopai didesnės. Vadovaujantis ieškovės logika, turėtų teisę iš jos pareikalauti ½ patirtų sąnaudų, ir jo reikalavimo ieškovei dydis būtų ženkliai didesnis. Ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją už AB SEB bankui įvykdytą prievolę taip pat prašė atmesti, nes gyvenant santuokoje yra įvykdęs įsipareigojimus šiam asmeniui daug didesne apimtimi.  

 

17.       Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareikštus ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė bankas nėra priėmęs sprendimo dėl šalių solidariųjų prievolių modifikavimo į asmenines. Kol toks sprendimas nėra priimtas, bankas prieštarauja prievolių modifikavimui iš solidariųjų į asmenines. Bankas dėl galimybės modifikuoti prievolę sprendžia tuomet, kai kitos prievolės šalys kreipiasi į banką dėl prievolės modifikavimo, pateikia banko nurodytus dokumentus, kuriuos bankas vertina ir jų pagrindu priima sprendimą. Toks vertinimas negali būti atliekamas be sutarties šalių kreipimosi ir jų mokumo vertinimo, o tiesiog pasisakant dėl reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje, nes tokiu atveju bankas negali įvertinti šalių mokumo, gebėjimo vykdyti prievolę ir pan.

 

18.       Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės J. S.-K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad Ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis E. ir E., gyvena bute (apie 52 kv. m.), kuriame yra du atskiri kambariai, nuosavybės teise priklausančiame ieškovei ir atsakovui. Butas su visais patogumais, visais baldais, buitine technika. Nepilnametėms E. ir E. skirtas atskiras kambarys. Kambaryje yra viengulė lova, sofa-lova, du rašomieji stalai, spinta, komoda, lentynos, žaislai, ugdymo priemonės, mergaičių medaliai ir taurės. Namuose sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Apsilankymo metu ieškovė pasakojo, kad su atsakovu O. K. bendro ūkio neveda nuo 2021 m. lapkričio mėn. Pasak ieškovės, atsakovas į namus ateina 1-2 kartus per savaitę, su vaikais bendrauja, tačiau išlaikymo neteikia. 2022 m. gegužės 27 d. Skyriaus vyriausioji specialistė telefonu susisiekė su atsakovu O. K. susitarti dėl apsilankymo šeimoje ir užpildyti patvirtintą šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Vyras paaiškino, jog šiuo metu neturintis gyvenamosios vietos ir į namus priimti negalintis.

 

19.       Pažymėjo, kad šeima žinoma nuo 2021 m. lapkričio 3 d., kada buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnametės E. K. atžvilgiu ir nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametę E. K.; gruodžio 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai abiejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. šeimai taikoma atvejo vadyba.

 

20.       Nurodė, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė bendravo su nepilnametėmis E. K. ir E. K.. E. pasakojo, kad tėtis daug ir ilgai dirba (vairuotoju ir apsaugos darbuotoju mokykloje) ir dažniausiai nakvoja pas savo mamą. Anot mergaitės, tėtis namo retai atvyksta. E. pasakojo, jog kai tėtis gyveno kartu, namuose vyko konfliktai, jų suintensyvėjimas prasidėjo 2021 m. rugsėjo mėn. Paauglė teigė mačiusi, kaip tėtis stumdė mamą, buvo atėmęs buto raktus, užrakinęs ir neišleidęs iš kambario. Anot jos, per pastarąjį įvykį, ji bėgo pas krikšto tėtį, gyvenanti gretimame name, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Nepilnametė E. sakė, kad tėtis, nei jos, nei sesės neskriausdavo, tačiau, kai buvo mažos, pamena, jog buvo gavusi su diržu, tačiau nepamena nei už ką, nei kelių metų buvusi. E. pasakojo, kad su tėčiu geri santykiai, bendrauja, tėtis siūlo susitikti, kviečia pas save į svečius, tačiau dažniausiai mergina atsisako, nes nori susitikti su draugais arba yra užduota namų darbų. Su tėčiu susiskambina ir susirašo per Messengerį. Nepilnametė E. nurodė, kad santykiai su abiem tėvais yra geri, ji abu juos myli ir jie abu myliją. E. nurodė, jog nori likti gyventi su mama, o pas tėtį važiuoti savaitgaliais ir likti su nakvyne. Nepilnametė E. pasakojo, kad gyvena su mama, sese, o tėtis atvyksta retai – arba dirba, arba būna pas senelius kaime, su tėčiu bendrauja, kartu valgo, važiuoja į kaimą, važinėja dviračiais arba kur nors nuvažiuoja. Nepilnametė mergaitė nurodė, jog tėtis jai nuperka ką ji nori, yra nupirkęs telefoną, žaislų. Mergaitė tėtį apibūdino – kartais būna šiaip sau, o kartais geras, myli ją ir sesę, linksmas, kartais liūdnas, tačiau dažniausiai būna geros nuotaikos. Nepilnametė E. dalinosi prisiminimais, kai tėveliai pykdavosi – matė kaip tėtis iš pykčio metė šviestuvą, šaukė, yra mušęs mamą. Pasak mergaitės, tėtis kelis kartu yra jai trenkęs per kojas su diržu, buvo likusi mėlynė, tačiau tai buvo labai seniai, kai jai buvo 5-6 metai. Nepilnametė E. nurodė, jog tėveliui atvykus į namus, ji jaučiasi gerai, nekyla įtampų, mama leidžia su tėčiu bendrauti, leidžia važiuoti ir likti su nakvyne. Mergaitė sakė, jog jai patinka būti pas tėtį ir močiutę. Mergaitė pasakojo, kad gerai sutaria su mama, ji linksma ir myli ją su sese. Nepilnametė E. nurodė, jog nori likti gyventi su mama, nes čia gyvena geriausia draugė M. ir kiti draugai – V., M., M., N. ir kiti klasiokai. E. sakė, jog nenorėtų vieną savaitę gyventi su mama, o kitą savaitę – su tėčiu.

 

21.       Nurodė, kad atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 30 d. nepilnamečių E. K. ir E. K. išreikštą norą gyventi su motina, Tarnyba neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina ir tai labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams bei atsakovo ir ieškovės esamą turtinę padėtį, Tarnyba išreiškė nuomonę, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas, užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas ir vaikų poreikius tenkinti, jei bus įrodyta, kad įrodyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, Tarnyba nurodė neprieštaraujanti ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimui iš atsakovo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

22.       Teismo posėdžio metu žodiniu pareiškimu ieškovė atsisakė įrodinėti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir atsisakė reikalavimo dėl pradiniu ieškiniu suformuluoto reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat ieškovė pareiškė atsisakanti reikalavimo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo faktinio gyvenimo skyrium su atsakovu dienos 2021 m. spalio 29 d., tačiau teikdama paaiškinimus šį reikalavimą, o taip pat kitus patikslinto ieškinio reikalavimus prašė tenkinti.

 

23.       Ieškovė nurodė, kad santuokoje gimė dvi dukros, šiuo metu joms yra 9 ir 14 metų, abi mergaitės lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą ir sportinius šokius. Teigė, kad anksčiau mergaitės lankė baseiną ir keramikos būrelį, tačiau šiuo metu tokios galimybės nėra, nes ieškovė nebeturi automobilio ir negali vaikų nuvežti. Pažymėjo, kad papildomai yra patiriamos išlaidos vaikų sportinių šokių varžyboms, nors to ieškinyje nenurodė. Ieškovės teigimu, už dalyvavimą varžybose reikia mokėti nustatytą mokestį, kuris yra apie 15,00 Eur už dalyvavimą vienoje varžybų programoje, įprastai mergaitės dalyvauja dviejose programose, 10,00 Eur kainuoja jos pačios įėjimo mokestis. Be to, varžyboms reikalinga įsigyti sukneles, šokių batelius, reikalingas makiažas ir šukuosena, taip pat patiriamos išlaidos maistui, vienoms varžyboms patiriama apie 100,00 Eur išlaidų suma. Paaiškino, kad komunalinės išlaidos už butą, kuriame gyvena vasarą sudaro apie 120,00 Eur, o žiemą – 250,00 Eur. Teigė, kad į bylą pateikė medicininius vaikų išrašus, iš kurių matyti, kad vienai iš dukrų dėl žvynelinės reikia pirkti brangesnius šampūnus ir kitas priežiūros priemones. Nurodė kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 1 000,00 Eur į rankas (duomenys neskelbtini) ir apie 100,00 Eur gauna už darbą įmonėje (duomenys neskelbtini), taip pat gauna vaikų išmokas – po 80,75 Eur už kiekvieną vaiką. Mano, kad iš atsakovo priteistina 300,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų išlaikymo suma kiekvienai dukrai. Ieškovė palaikė ir ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, tačiau teismo posėdžio metu šalys suderino abiem tėvams priimtiną bendravimo tvarką.   

  

24.       Taip pat ieškovė palaikė reikalavimą priteisti vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Paaiškino, kad atsakovas išlaikymą vaikams pradėjo teikti tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus laikiną išlaikymą. Paaiškino, kad atsakovui neteikiant išlaikymo vaikus padėdavo išlaikyti tetos, jos duodavo pinigų, nuo 500,00 Eur iki 1 000,00 Eur per mėnesį, taip pat atveždavo maisto produktų. Patikslino, kad ir gyvenant bendrai su atsakovu tetos remdavo pinigais, iš kurių nupirko vaikams lovas, apmokėdavo atostogas.

 

 

25.       Dėl pareikštų reikalavimų priteisti kompensaciją už atsakovo parduotus automobilius, ieškovė paaiškino, kad su atsakovu už 5 500,00 Eur buvo įsigiję automobilį Skoda Superb, kuriuo ji naudojosi iki atsakovas 2021 m. spalio 29 d. be jos žinios automobilį paėmė iš aikštelės prie jos darbovietės ir po to pardavė. Paminėjo, kad automobilis buvo tvarkingas ir poreikio jį parduoti nebuvo. Taip pat iškovė nurodė, kad 2021 m. įsigijo ir kitą automobilį – Volkswagen Caravele. Teigė, kad už šį automobilį sumokėjo 10 000,00 Eur, tačiau į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tik 4 000,00 Eur. Anot ieškovės, abu automobiliai buvo pirkti už gautas iš banko paskolas. Akcentavo, kad automobilis Volkswagen Caravele buvo be defektų ir atsakovas ja važinėjo ne tik po įsigijimo, bet ir po to, kai automobilį pardavė savo motinai, žino, kad atsakovas 2022 m. šiuo automobiliu vežė vaikus į Medininkų pilį. Apie tai, kad automobilius atsakovas pardavė teigė sužinojusi tik tada, kai buvo rengiami dokumentai teismui. Iš gautų dokumentų sužinojo, kad Skodą Superb atsakovas pardavė seseriai, o kitą automobilį – savo motinai. Kadangi atsakovas pardavė automobilius su ja nesuderinęs, prašė priteisti ieškinyje nurodytą kompensaciją. Taip pat ieškovė paaiškino kad atsakovas nuo 2021 m. spalio 29 d. nemokėjo AB Seb bankui kredito grąžinimo įmokų pagal būsto kredito sutartį ir kredito sutartis, kurių pagrindu buvo suteiktos paskolos automobiliams įsigyti, taip pat nemokėjo komunalinių mokesčių už butą, visus šiuos įsipareigojimus vykdė viena ieškovė, todėl prašė priteisti pusės visų ieškovės įvykdytų įsipareigojimų sumų dydžio kompensaciją. 

 

26.       Atsakovas teismo posėdžio metu žodiniu pareiškimu atsisakė priešieškinio reikalavimo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovės neturtinę žalą. Atsakovas patvirtino, kad sutinka su ieškovės reikalavimu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismo posėdžio metu suderino su ieškove bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas.

 

27.       Atsakovas teigė, kad atsakovės nurodomos vaikų poreikiams tenkinti reikalingos sumos yra per didelės. Atsakovas teismo posėdžio metu detalizavo, jo manymu, vieno vaiko išlaikymui reikalingas išlaidų sumas mėnesiui: 180,00 Eur maistui namuose; sutiko su 40,00 Eur suma pietums mokykloje; lavinimosi ir kanceliarinėms priemonėms, kompiuteriui ir jo priežiūrai – 9,00 Eur; mokyklinei uniformai – 7,50 Eur; drabužiams ir avalynei, įskaitant ir šokių būreliui reikalingas įsigyti sukneles ir batelius – 30,00 Eur; vaistams, vitaminams, skiepams, sveikatos stiprinimui – 10,00 Eur; higienos ir buities prekėms – 10,00 Eur; transporto išlaidoms – 8,00 Eur; kirpyklai – 2,50 Eur; gimtadienio ir kitoms šventėms ir dovanoms – 8,50 Eur; kišenpinigiams – 25,00 Eur; sutiko, kad šokių būreliui – 27,00 Eur; muzikos mokyklai – 25,00 Eur; dukros E. mobiliojo telefono išlaidos – 10,00 Eur. Atsakovo manymu, nereikalingos išlaidos vasaros atostogoms ir stovykloms, taip pat aktyviam laisvalaikiui ir stambiesiems žaislams išlaidos, nenumatytinos išlaidos komunaliniams mokesčiams apmokėti.

 

28.       Taip pat atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad ieškovė išprovokavo konfliktą, dėl to buvo nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas, o atsakovas buvo priverstas negyventi namuose. Nurodė, kad jis išgyvenamosios vietos išvažiavo 2021 m. spalio 29 d., o laikinai išsikraustė nuo 2021 m. lapkričio 4 d., namo grįžo nutraukus ikiteisminį tyrimą 2022 m. gruodžio 8 d. arba 9 d. ir nuo tada iki buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis jis buvo įpareigotas gyventi skyrium, gyveno kartu su ieškove ir vaikais. Teigė, kad iki laikinojo išlaikymo priteisimo vaikams išlaikymą teikė, pirko maistą, pervesdavo į sąskaitas kišenpinigių. Akcentavo, kad su ieškove jokių klausimų nederino, nes ieškovė su juo nebendravo.

 

29.       Dėl automobilių atsakovas paaiškino, kad ieškovė negali teigti, kad automobilis Skoda Superb buvo tvarkingas ir be defektų, nes automobilį prižiūrėjo jis ir žino, kad dėl nuo suodžių užsikišdavo filtrai, buvo sugedęs purkštukas, automobilis turėjo didelę ridą, automobilį reikėjo remontuoti, o remonto kaina galėjo būti apie 1 900,00 Eur. Teigė, kad ieškovė negali paaiškinti iš kokių lėšų buvo pirktas automobilis Volkswagen Caravele, nurodė, kad šis automobilis buvo pirktas su variklio defektu, kuris iki šiol yra nepašalintas. Patvirtino, kad su šiuo automobiliu važinėjo, patvirtino, kad vežė vaikus į Medininkų pilį, nors automobilis buvo nesuremontuotas, todėl bet kada galėjo sustoti ir būtų jį reikėję nuvežti. Paaiškino, kad šį automobilį pirko pasiskolinęs pinigus iš draugo motinos už 4 000,00 Eur, pinigus grąžino automobilį pardavęs. Teigė, kad automobilį Skoda Superb paėmė iš atsakovės, nes buvo supykęs dėl jos neištikimybės. Patikslino, kad automobilis buvo parduotas anksčiau nei jį iš ieškovės paėmė. Automobilį Volkswagen Caravele teigė taip pat pardavęs iš pykčio, dabar automobilis stovi nevažiuojantis jo darbe. Paaiškino, kad techninė apžiūra šiam automobiliui buvo atlikta, tačiau techninės apžiūros metu variklio defektai nėra tikrinami, su defektu automobilį pirko, nes brangesniam automobiliui neturėjo pinigų. Akcentavo, kad gyvenant santuokoje jis mokėjo buto komunalinius mokesčius bei kredito grąžinimo įmokas bankui, ir ieškovė prie šių išlaidų apmokėjimo neprisidėjo, todėl jo patirtos išlaidos mokant buto išlaikymo išlaidas bei vykdant įsipareigojimus bankui yra žymiai didesnės nei ieškovės patirtos atitinkamos išlaidos, todėl ieškovės reikalavimai priteisti kompensacijas už bendrų prievolių vykdymą yra atmestini.

 

30.       Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas teismo posėdyje nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į šalių pareikštus patikslintą ieškinį ir priešieškinį, t. y. paaiškino, kad turimi šalių įsipareigojimai kreditoriui yra solidarūs, ir kreditorius nėra davęs sutikimo dėl jų modifikavimo. Prievolių modifikavimo klausimas galėtų būti svarstomas, jeigu šalys kreiptųsi.

 

31.       Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė galutinę išvadą ir paaiškino, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, ir Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, išlaikymo dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, o išlaikymo įsiskolinimas priteistinas įrodžius, kad atsakovas pakankamai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Taip pat Tarnybos atstovė nurodė, kad Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti šalių suderintai atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai.

 

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

 

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

 

32.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė J. S.-K. (ikisantuokinė pavardė – S.) ir atsakovas O. K. (O. K.) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra – E. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra – E. K. (FL. 1, b. l. 17-19).

 

Dėl santuokos nutraukimo

 

33.       Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, jog santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49. straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (DOK-185667, Fl. 5, b. l. 73-76), o atsakovas patikslintu priešieškiniu santuoką prašė nutraukti dėl ieškovės kaltės ir priteisti iš jos atsakovui 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (DOK-185667, Fl. 5, b. l. 73-76). 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimų įrodinėti atsakovo kaltę ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta nenurodant sutuoktinių kaltės, taip pat atsisakė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (garso įrašas nuo 43:05 min.). Ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos ir suprantamos ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės (garso įrašas nuo 44:05 min.). Atitinkami reikalavimų įrodinėti ieškovės kaltę ir iš pastarosios priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsisakė ir atsakovas, patvirtindamas, kad jam yra žinomos reikalavimų atsisakymo pasekmės (garso įrašas nuo 46:00 min.). 2023 m. vasario 27 d. įteiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (DOK-33959, Fl. 7, b.l. 181-184) ieškovė suformulavo prašymą šalių santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovas 2023 m. kovo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose (Fl. 8, b.l. 29-34) išdėstė poziciją, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nesusitarė nutraukti santuoką bendru sutikimu, o atsakovas nebuvo išreiškęs sutikimo nutraukti santuoką ir buvo linkęs santuoką išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos neįrodinėjant. Paminėtina, kad 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad šalys sutiko santuoką nutraukti neįrodinėjant kaltės, todėl santuoka nutrauktina parenkant įstatyme numatytą formuluotę.

 

34.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Tuo tarpu šalims neradus kompromiso, santuokos nutraukimas vyksta ginčo teisena ir yra reglamentuojamas civilinio kodekso trečiosios knygos ketvirtuoju skirsniu. CK 3.63 straipsnyje numatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

 

35.       Nagrinėjamu atveju abiem sutuoktiniams atsisakius reikalavimų įrodinėti vienas kito kaltę dėl santuokos nutraukimo ir sutikus, kad teismas nenurodytų sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai), nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.63 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių pareiškimas dėl atsisakymo įrodinėti kito sutuoktinio kaltę atitinka sutuoktinių tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei atsakovo atsisakymas patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės jo naudai 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, taip pat neprieštarauja šalių interesams, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl teismas atsisakymus nuo šių reikalavimų priima ir šioje dalyje bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo

36.       Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2021 m. spalio 29 d. Kaip minėta, 2022 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimų įrodinėti atsakovo kaltę ir atsisakė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, taip pat ieškovės atstovė pareiškė, kad ieškovė atsisako ir reikalavimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo (garso įrašas nuo 43:35 min.). Ieškovė patvirtino, kad reikalavimo atsisakymo pasekmės jau yra suprantamos (garso įrašas nuo 44:10 min.). Teismas nurodė, kad šio reikalavimo atsisakymo klausimą išspręs priimdamas galutinį sprendimą. Tačiau nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovė ir toliau įrodinėjo, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. spalio 29 d., nuo šios datos prašė priteisti kompensacijas už ieškovės įvykdytas solidarias prievoles AB SEB bankui bei apmokant bendra jungtine nuosavybe esančio buto išlaikymo išlaidas. Reikalavimą taikyti ankstesnes santuokos nutraukimo pasekmes ieškovė prašė ir vėliau patikslintu ieškiniu. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė atsisakė aptariamo ieškinio reikalavimo bylos nagrinėjimo stadijoje, kai šalys tarėsi dėl taikaus ginčo išsprendimo, todėl nepavykus bylos užbaigti šalių taikiu sutarimu, ieškovė šį ieškinio reikalavimą toliau palaikė ir įrodinėjo jo pagrįstumą.

37.       CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi; ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, o atsakovas – pripažinti ieškinį (CPK 42, 139, 140 straipsniai).

38.       Raštiškas ieškinio atsisakymas įforminamas dalyvaujančio byloje asmens procesiniu dokumentu, kuriame, be bendrų kiekvienam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nustatytas ir specialus reikalavimas: ieškovas turi nurodyti, kad jam žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 111 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tačiau teismas automatiškai nepriima ieškinio atsisakymo, ieškinio ar jo dalies atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą ar jos dalį. Teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013 ir jose nurodyta praktika). Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų, ar nėra klaidos ar apgaulės. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

39.       Paminėtina, kad tiek kasacinio teismo, tiek Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad  teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Taigi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo, valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste. Svarbu, kad taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. Golder v. United Kingdom, no. 4451/70, judgment of 21 February 1975; Guérin v. France, no. 25201/94, judgment of 29 July 1998; ir kt.)

40.       Šiuo atveju po pareiškimo dėl aptariamo reikalavimo atsisakymo ieškovė ir toliau įrodinėjo šio reikalavimo pagrįstumą, o pareiškimas buvo padarytas bylos nagrinėjimo metu šalims tariantis dėl galimybės susitarti taikiai, todėl teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad reikalavimo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2021 m. spalio 29 d., buvo tik kaip sąlyga taikos sutarčiai sudaryti, o ne faktinė ieškovės valia atsisakyti ginčo teisenos tvarka nagrinėjamo reikalavimo. Paminėtina ir aplinkybė, kad ieškovės pareikšimas buvo padarytas teismo posėdžio metu šalims tariantis dėl taikaus reikalavimų išsprendimo, o ne iš anksto apgalvojus, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių, šalys paprastai yra emociškai jautresnės, išgyvena neigiamą emocinę įtampą, dėl to jiems sunkiau suprasti procedūrinius bylos nagrinėjimo aspektus. Kita vertus, atsakovas po ieškovės pareiškimo, taip pat teikė paaiškinimus tiek dėl faktinio šalių gyvenimo skyriumi pradžios momento, tiek dėl pačių pasekmių apimčių, t.y. dėl prašomų iš jo priteisti kompensacijų dydžio už ieškovės įvykdytas bendras prievoles nuo gyvenimo skyrium pradžios.

41.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai), formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimas). Paminėtina, kad byloje ieškovė įrodinėjo, kad nuo 2021 m. spalio 29 d. viena vykdė solidarius su atsakovu įsipareigojimus pagal tris kredito sutartis su AB SEB banku, viena mokėjo bendra jungtine nuosavybe esančio buto išlaikymo išlaidas, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, būtų nei socialiai, nei teisiškai neteisinga, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nenagrinėti klausimo dėl ankstesnio santuokos nutraukimo pasekmių momento taikymo ir taip sudaryti galimybę vienam iš sutuoktinių įgyti materialinį pranašumą prieš kitą sutuoktinį.

42.       CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

43.       Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

44.       Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo siekiant nustatyti momentą, nuo kada kilo padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Šis momentas sukelia padarinių abiem šalims dėl mokėtų kreditų grąžinimo įmokų, komunalinių mokesčių, lėšų, gautų pardavus automobilius padalijimo ir pan. Ieškovė visą laiką laikėsi pozicijos, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo 2021 m. spalio 29 d., kai tarp šalių įvyko konfliktas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas nurodė, kad šeimos gyvenamajame būste negyveno tik kol vyko iki teisminis tyrimas, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 5 d iki 2021 m. gruodžio 8 d., o iš namų išsikėlė ir bendrą ūkį nustojo vesti su ieškove jau iškėlus civilinę byla ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojus atsakovą gyventi skyriumi. Tačiau tokie atsakovo teiginiai kelia abejonių ir prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims.

45.       Iš byloje pateikto 2021 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo matyti, kad dėl tarp šalių 2021 m. spalio 29 d. įvykusio konflikto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atsakovui pritaikytos kardomosios priemonės inter alia (,,be kita ko“) uždrausta lankytis gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir kardomosios priemonės panaikintos (Fl. 1, b. l. 72-83, Fl. 5, b. l. 179-181). Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šeimos gyvenamajame būste negyveno nuo 2021 m. lapkričio 4 d. (patikslinto priešieškinio 6 dalis, DOK-169858), tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užrašyti atsakovo paaiškinimai, kad jis supyko ant ieškovės ir ketindamas pagyventi atskirai, iš šeimos gyvenamojo būsto išsikraustė pas motiną dieną prieš 2021 m. spalio 29 d. įvykusį konfliktą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad kol vyko ikiteisminis tyrimas, t. y. iki 2021 m. gruodžio 8 d. atsakovas gyveno skyrium, todėl teismas detaliau dėl šio laikotarpio nepasisako. Tačiau iš byloje esančių duomenų labiau tikėtina, kad  atsakovas ir po ikiteisminio tyrimo nutraukimo šeimos bute nuolat negyveno ir bendro ūkio su ieško nebevedė. Ieškovė paaiškino, kad po to kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas  atsakovas tik kartais užsukdavo į šeimos gyvenamąjį būstą išsimaudyti, pasiimti daiktų ir pan. 2021 m. gruodžio 30 d. Informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus raštuose Nr. (duomenys neskelbtini), užrašyti tos pačios dienos šalių dukrų paaiškinimai; E. nurodė, kad tuo metu (kai davė paaiškinimus) ji su sese ir mama gyveno viename kambaryje, o tėtis kitame didesniame kambaryje; E. nurodė, kad tėtis namuose būna retai (Fl. 2 b. l. 26, 33).  2022 m. gegužės 30 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktuose nuodyta, kad apklausiamos šalių nepilnametės dukros nurodė, kad tėtis atvyksta retai, pas tėtį mergaitės važiuoja į svečiu ir kt. (Fl. 2 b.l. 10-11), beje ir pats atsakovas teismo posėdžių metu teigė, kad siekdamas išvengti konfliktų gyveno pas draugus, seserį, savo motiną.  

46.       Kasacinis teismas aiškina, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 85 punktas). Todėl atsakovo įrodinėjama aplinkybė, kad jis pasibaigus ikiteisminiam tyrimui grįžo į šeimos gyvenamąjį būstą ir jame gyveno neturi didesnio teisinio reikšmingumo nustatant faktinio gyvenimo kartu momentą. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. viena ieškovė vykdė solidarias su atsakovu kredito grąžinimo įmokas pagal tris sutartis su AB SEB banku, viena mokėjo buto išlaikymo išlaidas (Fl. 9, b. l. 1-142). Pats atsakovas tvirtino, kad ieškovė po nurodomo įvykio (2021 m. spalio 29 d.) visiškai su juo nebendravo. Todėl sutuoktiniams visiškai nebendraujant joks bendrų reikalų išlaidų tvarkymas ar planavimas ir negali vykti. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškinimus dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo ½ dalį nuo gyvenimo skyriumi pradžios sumokėtų komunalinių mokesčių už bendra jungtine nuosavybe esantį butą. Atsakovas šį reikalavimą prašė atmesti, motyvuodamas, kad jis negyveno bute ir nesinaudojo vandeniu, elektra bei kitomis paslaugomis, už kurias apskaičiuoti mokesčiai. Šiais paaiškinimais iš esmės jis pats pripažino, kad faktiškai ginčo laikotarpiu bute negyveno. Todėl esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms nagrinėjamu atveju taikytinos nuo 2021 m. spalio 29 d.  

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

47.       CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – ,,S.“, atsakovas tam neprieštaravo, todėl teismas palieka ieškovei pavardę „S.“, o atsakovui turimą pavardę „K.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

48.       Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

49.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (Fl. 1, b. l. 18-19). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

50.       Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

51.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo šalių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas taip pat sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ginčo tarp šalių dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Tarnyba su 2022 m. birželio 1 d. įteikta teismui išvada pateikė 2022 m. gegužės 30 d. šalių nepilnamečių vaikų nuomonės išklausymo aktus, kuriuose nurodoma, kad abi šalių dukros išsakė nuomonę, jog jų santykiai su abiem tėvais yra geri, E. K. išsakė, kad nori likti gyventi su mama, o pas tėtį važiuoti savaitgaliais ir likti su nakvyne, o E. K. taip pat teigė, kad nori likti gyventi su mama, nes čia gyvena jos geriausi draugai (Fl. 2, b. l. 10-11). Tarnyba įvertinusi nepilnamečių tėvų šeimos sąlygas bei atsižvelgdama į vaikų nuomonę, tiek pateiktose išvadose (DOK-34920, DOK-145718, DOK-191765, DOK-202041, DOK-32773), tiek teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

52.       Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Be to, kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).

53.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, atsižvelgdamas į vaikų išsakytus norus gyventi su ieškove bei tarnybos išvadą, taip pat į aplinkybę, kad atsakovas neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, tenkina ieškovės reikalavimą nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

54.       Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

55.       Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai reiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

56.       2022 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu šalys suderino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (garso įrašas nuo 01:22:40 iki 02:24:40 min.), numatydami, kad: 1) O. K. bendrauja su nepilnametėmis dukterimis vieną kartą per savaitę darbo dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio), paimdamas dukteris iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios (buvimo) vietos (duomenys neskelbtini) mieste nuo 18:00 iki 18:30 val. Apie konkrečią būsimos savaitės planuojamą apsilankymo dieną O. K. praneša J. S.-K. elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip kiekvienos besibaigiančios kalendorinės savaitės sekmadienį iki 21:00 val. O. K. gražina nepilnametes dukteris į jų gyvenamąją vieną tą pačią dieną iki 21:00 val. arba kitą darbo dieną pristato nepilnametes dukteris į jų ugdymo įstaigą iki 8:00 val. (ugdymo įstaigos darbo dieną) arba dukterų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste (ugdymo įstaigos nedarbo dieną) iki 11:00 val.; 2) O. K. bendrauja su nepilnametėmis dukterimis kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), paimdamas dukteris iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios (buvimo) vietos (duomenys neskelbtini) m penktadienį nuo 18:00 iki 18:30 val. ir grąžindamas jas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20:00 val.; 3) jei O. K. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis metu vyksta dukterų užsiėmimai, būreliai, stovyklos, treniruotės, varžybos, kitoks lavinimas ar kita neformali dukterų ugdymo veikla, O. K. privalo užtikrinti nepilnamečių dukterų dalyvavimą šiose veiklose (jas laiku pristatyti į ugdymo vietą (instituciją); 4) O. K. bendrauja su vaikais jų mokyklinių atostogų metu (pagal mokyklos ugdymo planą) pusę (1/2) atostogų laiko (poriniais metais bendrauja su vaikais pirmąją atostogų dalį, neporiniais - antrąją atostogų dalį); 5) pradedant nuo 2023 m, kiekvienų porinių metų gruodžio 24-tąją - Kūčių dieną ir gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienas šalių nepilnametės dukterys praleis su O. K.. Pradedant nuo 2023 m, kiekvienų neporinių metų sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis šalių nepilnametės dukterys praleis su O. K.; 6) esant aplinkybėms, dėl kurių O. K. bendravimas su jo nepilnametėms dukterimis yra negalimas arba apsunkintas (dukterų ar jų tėvų liga, nedarbingumas, dukterų, tėvų užimtumas, dukterų atsisakymas matytis su jų tėvu, kitos objektyvios ir svarbios aplinkybės), šalys apie šias aplinkybes viena kitai praneš SMS žinutėmis arba elektriniais laiškai ne vėliau kaip prieš tris dienas (išskyrus nuo šalių valios nepriklausančius atvejus, kurių negalima iš anksto numatyti). Esant nurodytoms svarbioms aplinkybėms tai nebus laikoma nustatytos O. K. bendravimo su jo nepilnametėmis dukterimis tvarkos pažeidimu; 7) atskiru O. K. ir J. S.-K. susitarimu galima nukrypti nuo nustatytos O. K. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos. Tėvams atskirai susitarus, O. K. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukterimis ir kitu metu.

57.       2023 m. vasario 27 d. įteiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (DOK-33959) ieškovė patikslino ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pakoreguodama kai kuriuos šalių teismo posėdžio metu suderintos bendravimo tvarkos punktus. Atsakovas su patikslinimas nesutiko ir motyvuodamas aplinkybe, kad abiem šalims teismo posėdžio metu suderinta tvarka tiko, ši suderinta tvarka ir turėtų būti patvirtinta.

58.       Nustatyta, kad bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktuose šalys buvo sutarusios, jog vaikai paimami bei grąžinami į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovės patikslintoje tvarkoje nurodomuose punktuose neliko sąlygos – ,, (duomenys neskelbtini) mieste“. Atsakovas paaiškino, kad jam yra svarbi vaikų gyvenamoji vieta, nes jis dirba dviejuose darbuose, todėl vaikams persikėlus gyventi į kitą miestą, ar (duomenys neskelbtini) rajoną, būtų sudėtinga laikytis bendravimo tvarkos, nes tam būtų reikalingos didesnės laiko sąnaudos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vadinasi pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, ir jeigu tokie pokyčiai apsunkintų bendravimo tvarkos vykdymą, atsirastų pagrindas bendravimo tvarką peržiūrėti. atsižvelgiant į aplinkybę, kad šiuo metu vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), ir siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus dėl bendravimo tarkos, teismo vertinimu, aptariamuose bendravimo tvarkos punktuose tikslinga palikti sąlygą, kad vaikai paimami ir grąžinami į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste.

59.       Taip pat bendravimo tvarkos 1 punkte ieškovė patikslino, kad atsakovas apie planuojamas susitikimų su vaikais savaitės dienas informuotų ją iki sekmadienio 20 val. o ne 21 val., kaip buvo suderinę teismo posėdžio metu. Pastebėtina, kad ieškovė nepateikė argumentų, kodėl viena valanda sutrumpino laiką informavimui, todėl vertina, kad netikslinga keisti pradinio šalių sutarto informavimo laiko.

60.       Bendravimo tvarkos 2 punkte šalys buvo suderinusios, kad pasibaigus atsakovo bendravimui su vaikais savaitgaliais, vaikus į gyvenamąją vietą atsakovas grąžina sekmadienį iki 20.00 val. Ieškovė siūlo apibrėžti vaikų grąžinimo sekmadieniais į gyvenamąją vietą laiką, numatant konkretų laiko tarpo intervalą, t.y. nuo 20.00 val. - 20.30 val. Teismo vertinimu, laiko intervalo numatymas sudarytų šalims tinkamesnes sąlygas planuotis savo laiką, užtikrintų aiškumą bei šalintų nesusipratimų kilimą grąžinant vaikus pasibaigus bendravimo su atsakovu laikui.

61.       Bendravimo tvarkos 5 punkte šalys suderino bendravimą su vaikais švenčių dienomis rotacijos principu poriniais-neporiniais metais. Ieškovė patikslinta tvarka siūlo bendravimą švenčių dienomis pradėti taikyti nuo 2024 metų. Tačiau ieškovė nepateikia argumentų dėl kokių priežasčių tėvo bendravimas su vaikais švenčių dienomis neturėtų vykti 2023 metais. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Ribojimas atsakovui bendrauti su vaikais 2023 metais nesant tam pagrįstų priežasčių nelaikytinas pateisinamu, todėl ieškovės siūlymas nepriimtinas.

62.       Ieškovė patikslintos bendravimo tvarkos 6 punkte pašalino sąlygą, numatančią, kad apie svarbias aplinkybes, dėl kurių šalys negali bendrauti su vaikais pagal nustatytą tvarką, viena kitą informuotų ne vėliau kaip prieš tris dienas. Dėl kokių priežasčių nereikėtų numatyti termino informavimui apie negalėjimą bendrauti su vaikais pateisinančias priežastis, ieškovė nepagrindė. Teismo vertinimu, termino informavimui numatymas ne tik padeda užtikrinti bendravimo stabilumą ir apibrėžtumą, tačiau šalis drausmina ir mažina piktnaudžiavimo bendravimo tvarka galimybes. Todėl aptariamas ieškovės siūlymas taip pat nelaikytinas priimtinu.

63.       Teismo vertinimu, bendravimo tvarka, kurią suderino šalys teismo posėdžio metu, su kuria abi šalys sutiko yra tinkama, atitinka vaikų interesus yra aiški ir konkreti. Todėl teismas nustato šalių suderintą teismo posėdžio metu atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, jos 2 punktą papildant ieškovės siūloma sąlyga vaikų grąžinimo sekmadieniais į gyvenamąją vietą laiką apibrėžti konkrečiu laiko tarpo intervalu – nuo 20.00 val. iki 20.30 val.

64.       Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms ar kilus poreikiui dėl jos pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaikams teiktino išlaikymo

65.       Ieškovė iš atsakovo prašė nepilnamečių dukrų E. K. ir E. K. išlaikymui priteisti po 300,00 Eur dydžio periodinių kasmėnesinių išmokų sumas. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti vaikų išlaikymui po 200,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų sumas, teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus sutiko šią sumą padidinti iki 240,00 Eur, motyvuodamas, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas ir atitinkantis jo galimybes.

66.       Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

67.       Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

68.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00  Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 274,00 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,625).

69.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 300,00 Eur suma šiek tiek viršija teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamą mėnesio vaiko išlaikymo sumą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvienos dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 650,00 Eur suma. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu detalizavo vieno vaiko poreikius ir patiriamas jų patenkinimui išlaidas per mėnesį. Atsakovas teigė, kad atsakovės nurodomos vaikų poreikiams tenkinti reikalinga išlaidų suma yra per didelė.

70.       Šalys sutarė, kad pietums mokykloje yra reikalinga 40,00 Eur suma mėnesiui, taip pat ginčo nebuvo dėl mėnesiui reikalingos 27,00 Eur sumos šokių būreliui ir 25,00 Eur sumos muzikos mokyklai.

71.       Dėl visų kitų vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų sumų tarp šalių kilo nesutarimai. Kaip minėta, klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

72.       Pirmiausia šalys nesutarė dėl vaikų maistui namuose reikalingų išlaidų. Ieškovė teigė, kad išlaidos šiam poreikiui sudaro 200,00 Eur, o atsakovas teigė, kad šiam poreikiui pakankama yra 180,00 Eur suma. Pastebėtina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismų praktikoje pripažįstama maistui namuose reikalingų išlaidų suma vidutiniškai svyruoja nuo 150,00 iki 200,00 Eur per mėnesį (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2271-1187/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-138-324/2023; kt.). Vadovaujantis Lietuvos banko nurodomais statistiniais skaičiavimais, vidutiniškai vieno gyventojo maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama 179,50 Eur suma per mėnesį (https://www.lb.lt/lt/ospstats/calculator). Šalių dukra E. yra paauglė, dukrai E. netrukus sukaks 10 metų. Tokiais amžiaus laikotarpiais paspartėja vaikų augimo, organizmo brendimo procesai, be to, lankydamos sportinių šokių būrelį ir nuolat dalyvaudamos varžybose mergaitės turi papildomą fizinį krūvį, todėl joms turi būti užtikrintas pakankamas maitinimas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma vienam vaikui per mėnesį skirtina 200,00 Eur suma maistui namuose protinga ir pakankama, atsižvelgiant į aplinkybę, kad papildomai skiriant 40,00 Eur sumą maistui mokykloje, bendrai vieno vaiko maisto išlaidos per mėnesį susidaro 240,00 Eur suma (8,00 Eur vienai dienai) ir yra didesnė už nurodomą statistinę vidutinę vieno Lietuvos gyventojo išlaidų maistui sumą.

73.       Taip pat šalys nesutarė dėl reikalingų išlaidų lavinimosi ir kanceliarinėms priemonėms, knygoms, pratyboms bei kompiuteriui ir jo priežiūrai. Ieškovė nurodė, kad šios išlaidos sudaro 30,00 Eur per mėnesį, o atsakovas teigė, kad šiam poreikiui pakankama 9,00 Eur suma per mėnesį. Pripažintina, kad kanceliarinės prekės, pratybos ir kiti mokyklai reikalingos priemonės yra priskiriamos prie būtinų ir nuolatinių vaiko poreikių, ir nors įprastai didžioji dalis šių priemonių įgyjama mokslo prasidedant naujiems mokslo metams, tačiau ir ugdymo proceso eigoje iškyla poreikis įsigyti papildomų ir naujų priemonių. Teismo vertinimu protinga išlaidų suma šioms priemonėms turėtų sudaryti apie 20,00 Eur per mėnesį. Atitinkamai turėti kompiuterį kiekvienam moksleiviui yra tapusi būtinybe, nes šis įrenginys intensyviai naudojamas ne tik laisvalaikiui ar pramogai, tačiau ir mokymosi tikslais. Todėl išlaidos šio įrenginio įgijimui priskirtinos prie būtinų išlaidų vaiko poreikiams. Pažymėtina kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kompiuterio įsigijimo išlaidas. Tačiau priklausomai nuo gamintojo ir kokybės kompiuterių kainos vidutiniškai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Be to, paminėtina, jog aptariami daiktai yra ilgalaikio naudojimo ir įprastai tarnauja keletą metų, protingas terminas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad aptariamų daiktų gamintojai su pratęsimu suteikia jiems iki 3 ar 5 metų naudojimo garantiją, protinga laikyti, kad aptariami daiktai ir gali būt naudojami atitinkamą laiko tarpą. Atsižvelgus į aplinkybę, kad kompiuteris perkamas ilgesniam laikui, 3-5 metams, taip pat įvertinus, kad papildomai reikia įsigyti kompiuterines programas, papildomus aksesuarus (apsaugas, ausines ir pan.), protingos išlaidos kompiuteriui sudarytų 10,00 Eur mėnesiui. Todėl ieškovės nurodoma aptariamų išlaidų suma lavinimosi priemonėms – 30,00 Eur per mėnesį, laikytina pagrįsta ir protinga.

74.       Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko uniformai įsigyti mėnesiui tenka 10,00 Eur suma, o atsakovo teigimu – 7,50 Eur suma. Iš ieškovės pateikto uniformų kainyno (Fl. 8, b. l. 23-35) matyti, kad mokyklinio švarko kaina yra 51,00 Eur, marškinėlių – 25,00 Eur, džemperio – 25,00 Eur, sijono – 25,00 Eur, kaklaskarės – 7,00 Eur, prie uniformos tvirtinamos mokyklos emblemos – 4,50 Eur, polo marškinėlių – 16,00 Eur. Bendrai uniformos komplektas kainuoja apie 153,50 Eur. Todėl sutiktina su ieškovės nurodyta 10,00 Eur išlaidų suma mėnesiui, kuri skirta uniformai įsigyti.

75.       Atsakovas nepaneigė ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kad šalių dukrų higienos ir buities priemonėms (skalbimo milteliai, valikliai, skalbinių minkštikliai, šampūnas, muilas, dantų pasta, kremai, aliejai, prausikliai, patalynės, rankšluosčiai, apsauginės priemonės ir kt.) per mėnesį reikalinga 40,00 Eur suma, o vaistams, vitaminams ir sveikatos stiprinimui – 20,00 Eur suma per mėnesį. Įprastai visiems vaikams perkami vaistai susirgus sezoninėmis ligomis, reikalingi vitaminai, juo labiau kad mergaitės lanko sportinių šokių būrelį ir patiria papildomą fizinį krūvį. Be to, nepilnamečių šalių vaikų medicininiuose duomenyse nurodyta, kad mergaitėms reikalinga gerinti kraujotaką, reikalingi masažai, raumenų disbalanso korekcija, rekomenduojami kineziterapijos pratimai (Fl. 4, b. l. 136-141), patiriamos odontologo paslaugų išlaidos (Fl. 5, b. l. 82-84, 124), E. rekomenduoti papildomų išlaidų reikalaujantys specialūs šampūnai ir kitos priemonės žvynelinės simptomatikai lengvinti (Fl. 6, b. l. 19-24).

76.       Avalynei ir drabužiams ieškovė nurodė reikalinga 50,00 Eur sumą mėnesiui, o atsakovas šiam poreikiui siūlė skirti 30,00 Eur per mėnesį. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad dukros lanko pramoginių šokių būrelį ir dažnai vyksta į įvairias varžybas, todėl patiriamos papildomos išlaidos dukrų šokių suknelėms, bateliams ir pėdkelnėms įsigyti. Ieškovė į bylą pateikė pramoginių šokių konkursų skelbimus (Fl. 8, b. l. 36-38), iš kurių matyti, kad už dalyvavimą konkursuose reikia sumokėti ir dalyvio mokestį, kurio ieškovė nurodė taip pat neišskyrusi į atskirą išlaidų, reikalingų vaikų poreikiams tenkinti, grupę. Atsakovas nepagrindė savo nuomonės dėl poreikio mažinti ieškovės nurodytas išlaidas vaikų avalynei ir drabužiams, todėl teismas ieškovės nurodomą 50,00 Eur išlaidų sumą mėnesiui vieno vaiko drabužiams ir avalynei laiko protinga ir pagrįsta.

77.       Taip pat teismas nesutinka su atsakovu, kad ieškovės nurodoma 10,00 Eur transporto išlaidų suma vienam vaikui turėtų būti sumažinta iki 8,00 Eur, nes tiek kainuoja nuolatinis važiavimo bilietas. Ieškovė paaiškino, kad dažnai jai tenka vežti mergaites į kituose miestuose vykstančias pramoginių šokių varžybas, kur mergaitės pačios nuvykti negali, taip pat susiklosto kiti nenumatyti atvejai, kai kyla poreikis pavėžėti vaikus. Teismas sutinka, kad papildoma dviejų eurų suma transporto išlaidoms prie nuolatinio važiavimo bilieto, nelaikytina pertekline ir nepagrįsta.

78.       Sutiktina ir su ieškovės nurodyta 10,00 Eur išlaidų suma vaikų kirpyklai. Ieškovė paaiškino, kad mergaitėms dažnai reikia kirpti kirpčiukus, be to vaikų plaukams reikalinga didesnė priežiūra, nes to reikalauja dalyvavimas šokių varžybose, kai kada kyla poreikis varžyboms padaryti ir profesionalią šukuoseną. Atsakovas gi, nepagrindė kodėl kirpyklai yra pakankama 2,50 Eur suma mėnesiui.

79.       Ieškovė prie nurodė, kad vieno vaiko atostogoms ir stovykloms reikalinga 50,00 Eur suma, taip pat 50,00 Eur suma reikalinga stambiesiems žaislams ir aktyviam laisvalaikiui (kinui, teatrui, baseinui, parodoms, koncertams, dviračiams, paspirtukams ir kt.) bei 20,00 Eur gimtadienių ir kitoms šventėms be dovanoms. Atsakovas teigė, kad gimtadienių ir kitoms šventėms bei dovanoms gali būti skiriama 8,50 Eur suma, tačiau kitiems aptariamiems ieškovės nurodytiems vaikų poreikiams išlaidos nereikalingos ir nenumatytinos. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius. Vaikas turi teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose renginiuose. Kasacinis teismas taip pat yra pateikęs aiškinimus, kad vai­kui, at­si­žvel­giant į jo ge­bė­ji­mus ir no­rus, taip pat tu­ri bū­ti su­da­ry­tos ma­te­ria­li­nės są­ly­gos da­ly­vau­ti įvai­riuo­se pa­pil­do­muo­se už­si­ė­mi­muo­se, spor­to, kul­tū­ros ren­gi­niuo­se, lan­ky­ti te­at­rus, kon­cer­tus, vai­kų atos­to­gų sto­vyk­las, įgy­ti vai­kui rei­kia­mų prie­mo­nių žai­di­mams ir pa­na­šiai (Lietuvos aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 teismų praktikos apibendrinimo apžvalga). Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos atostogoms, aktyviam laisvalaikiui ir šventėms iš dalies persidengia, tačiau tai nepaneigia išlaidų šiems poreikiams reikalingumo. Todėl teismas sprendžia, kad vien vaiko atostogoms ir stovykloms protingos išlaidos būtų 30 Eur per mėnesį (360 Eur per metus), o išlaidos bendrai aktyviam laisvalaikiui, gimtadieniams, šventėms ir dovanoms taip pat sudarytų 50,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant ir į tai, kad atskirai numatytos išlaidos kišenpinigiams.

80.       Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Pavyzdžiui, kišenpinigiais gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir pan. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad į atskirą išlaidų rūšį išskirtos išlaidos laisvalaikiui ir šventėms bei dovanoms, sutiktina su atsakovu, kad protinga būtų 25,00 Eur vaikams mėnesiui skirtinų kišenpinigių suma.

81.       Atsakovo teigimu, jis mokėjo už dukros E. telefono išlaidos, kurios sudarė 10,00 Eur per mėnesį, ieškovė šios aplinkybės neginčijo, nepateikė duomenų, kad išlaidos šioms išlaidoms sudarytų jos nurodomą 15,00 Eur sumą, todėl vaiko telefono išlaidoms nustatytina 10,00 Eur suma mėnesiui.

82.       Šalys nesutarė ir dėl vaikui tenkančios komunalinių paslaugų išlaidų. Ieškovė nurodė, kad vienam vaikui tenkanti šių išlaidų suma sudaro 150,00 Eur per mėnesį. Į nurodomą sumą ieškovė įtraukė ir vaikui tenkančią paskolos už būstą grąžinimo įmokos dalį. Atsakovas iš viso nesutiko, kad šios išlaidos būtų įtrauktos į išlaikymo sumą. Sutiktina, kad išlaidos būsto kreditui neturi būti priskiriamos prie vaikų poreikių tenkinimo. Už banko suteiktą kreditą gyvenamasis būstas buvo įgytas šalių nuosavybėn. Todėl neatitiktų CK 1.5. straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, jeigu vienas iš tėvų būtų įpareigotas prisidėti prie tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, nuosavybės teisių įgijimo dalinai dengdamas jo paskolą. Kasacinis teismas taip pat yra pateikęs išaiškinimus, kad įmokos vykdant įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį nelaikomos išlaikymu vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad būsto kredito būsto kredito įmokos nelaikytinos išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaikų išlaikymui skiriamos sumos dydžiui, šias įmokas šalis patirtų net ir neturėdama vaikų (pvz. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7724-998/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-486-513/2019; kt.).

83.       Tačiau komunalinės paslaugos yra teikiamos visiems būste gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims, todėl mokėjimai už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-340/2018; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-601-440/2019). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad vasaros ir šildymo sezono metu komunalinių mokesčių dydis skiriasi, vieno mėnesio šių išlaidų vidurkis apskaičiuotinas vienerių metų komunalinių išlaidų dydi padalijus į 12 mėnesių. Apskaičiavus išlaidas komunaliniams mokesčiams pagal ieškovės pateiktus šias išlaidas patvirtinančius bankinių mokėjimų pavedimus už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d., matyti, kad ji sudarė 1 924,60 Eur (265,99 Eur už elektrą, 81,56 Eur už dujas, 1 125,00 Eur už šildymą, 118,17 Eur už kitas paslaugas, 26,84 už atliekų tvarkymą, 88,20 už vandenį, 218,84 už televizijos ir interneto paslaugas). Vadinasi mėnesio komunalinių išlaidų dydis sudaro vidutiniškai 160,38 Eur. Butą priteisus ieškovei, komunalinių paslaugų išlaidos dalintinos tarp 3 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkanti šių išlaidų suma sudaro 53,46 Eur (160,38 Eur : 3 = 53,46 Eur). Todėl vienam vaikui tenkanti komunalinių išlaidų suma įskaičiuotina į išlaikymo sumą yra 53,46 Eur.

84.       Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus vienos šalių dukros mėnesio išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudarytų 630,46 Eur: 200,00 Eur maistui; 40,00 Eur pietums mokykloje; 30,00 Eur lavinimosi priemonėms (kanceliarinėms priemonėms, kompiuteriui ir kt.); 10,00 Eur tenka uniformai mokykloje; 50,00 Eur drabužiams ir avalynei; 20,00 Eur vaistams, vitaminams skiepams ir sveikatos stiprinimui; 40,00 Eur higienos, namų priežiūros ir buities prekėms; 10,00 Eur transporto išlaidoms; 10,00 Eur kirpyklai; 10,00 Eur mobiliojo telefono išlaidoms; 53,46 Eur būsto išlaidų dalis tenkanti vaikui; 30,00 Eur tenkanti dalis vasaros atostogoms; 50,00 Eur stambiesiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui (baseinai, kinas, teatras, parodos, koncertai, žaidimų kambariai, dviračiai, paspirtukai ir kt.), gimtadienių ir kitos šventėms bei dovanoms; 25,00 Eur kišenpinigiai; 27,00 Eur šokiams; 25,00 Eur muzikos mokyklos išlaidos. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį, todėl abiejų tėvų teiktino vieno vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko universalios išmokos suma.

85.       Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

86.       Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos šioje įstaigoje, neatskaičius mokesčių, išvedus trijų mėnesių atlyginimo vidurkį, sudaro 2 404,77 Eur (1 834,60 Eur + 3 504,93 Eur + 1 874,79 Eur / 3), taip pat ieškovė dirba UAB ,,A. L.“, jos gaunamos pajamos šioje įmonėje, neatskaičius mokesčių, išvedus trijų mėnesių atlyginimo vidurkį, sudaro 69,6 Eur (109,25 Eur + 10,42 Eur + 88,72 Eur /3) (Fl. 8, b. l. 1-10). Vidutiniškai ieškovės mėnesio pajamos sudaro 2 474,37 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – apie 1 511,03 Eur. Atsakovas taip pat dirba dviejose darbovietėse. Jo pajamos iš darbo teisinių santykių neatskaičius mokesčių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vidutiniškai yra 1 276,21 Eur (1 725,35 Eur + 1 064,19 Eur + 1039,08 Eur / 3), o(duomenys neskelbtini) –1 636,80 Eur (Fl. 8, b. l. 38-48). Bendrai vieno mėnesio atsakovo pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudaro 2 913,01 Eur, o atskaičius mokesčius – 1 762,37 Eur. Be to šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas/patalpa butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (Fl. 1., b. l. 21), šalys turi solidarių kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB SEB bankui (Fl. 1, b. l. 52-66), taip pat iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą ieškovė gauna papildomų pajamų (Fl. 1, b. l. 157, Fl. 2, b. l. 124-127). Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra lygiavertė, todėl išlaikymo pareiga paskirstytina lygiomis dalimis, nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėti būtų blogesnė nei ieškovės ir sudarytų pagrindą jo išlaikymo pareigos apimtis mažinti ir šią pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis.

87.       Todėl nustačius, kad šalių kiekvienos nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 630,46 Eur suma, kuri iš esmės atitinka teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį  būtiniems poreikiams patenkinti išlaikymo dydį bei atsižvelgus, kad šalių turtinė padėtis yra lygiavertė, iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui priteistina pusės minimalios algos dydžio suma – 274,00 Eur, mokėtina kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, nustatytos iš atsakovo priteistinos vaikų išlaikymui skirtos sumos yra racionalios ir adekvačios, atitinkančios vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdomos (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88.       Nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo

89.       CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

90.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės - tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

91.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams 3 600,00 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, už 6 mėnesius, t.y. iki 2022 m. gegužės mėnesio 3 d., skaičiuojant po 300,00 Eur kiekvienam vaikui.

92.       Atsakovas nesutiko, kad būtų priteistas išlaikymo vaikams įsiskolinimas, teigdamas, kad jis iki kol 2022 m. gegužės 25 d. sužinojo apie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti jį gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, teikė vaikams išlaikymą, pirkdamas maistą, ugdymo ir buities priemones. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė pirkinių kvitus už 2021 m. gruodžio – balandžio mėnesius 1 275,00 Eur sumai bei jų detalizaciją, paaiškino, kad kvitai už lapkričio mėnesį neišliko (Fl. 7, b l. 63-121, Fl. 8, b .l. 24-26). Ieškovė taip pat pateikė teismui pirkinių 2022 m. vasario – balandžio mėnesio kvitus, motyvuodama, kad vaikams maistą ir kitiems poreikiams reikalingus daiktus aptariamu laikotarpiu pirko ji (Fl. 7, b. l. 124-145).

93.       Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais.

94.       Nagrinėjamu atveju tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose (pvz., patikslinto ieškinio 6 dalyje DOK-169858), atsakovas sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteistas tik už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d., kai dėl pagal ieškovės pareiškimą jo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, jis laikinai buvo išsikėlęs iš šeimos būsto. Iš byloje pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-o skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas iki teisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2021 m. spalio 29 d. įvykio šalių gyvenamojoje vietoje, o nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustačius, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Duomenų, kad atsakovas nurodomu laikotarpiu – kol vyko ikiteisminis tyrimas ir negyveno su šeima, būtų teikęs vaikams išlaikymą, nepateikta. Todėl teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas už priteisti išlaikymo įsiskolinimą už aptariamą laikotarpį yra pagrįstas.

95.       Atsakovas paaiškino, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą jis grįžo į šeimos gyvenamąjį būstą, ir nors ieškovė su juo nekalbėjo, pirko visai šeimai maistą, reikalingus buities ir kitus reikmenis. Ieškovė neigė, kad atsakovas pasibaigus ikiteisminiam tyrimui nuolat gyveno namuose ir prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Jos teigimu atsakovas tik kartais užsukdavo į šeimos gyvenamąjį būstą išsimaudyti, pasiimti daiktų ir pan. Iš šalių paaiškinimų ir kitų byloje esančių duomenų, labiau tikėtina, kad ir pasibaigus ikiteisminiam tyrimui atsakovas namuose negyveno bei nevedė su ieškove bendro ūkio, o tik epizodiškai atvykdavo į namus. 2021 m. gruodžio 30 d Tarnybos Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad tą pačia dieną bendraujant su šalių dukra E., mergaitė nurodė, kad tėtis retai būna namuose, jis dažnai važiuoja į kaimą (Fl. 2, b. l. 33). Su Tarnybos 2022 m. birželio 1 d. teismui įteikta išvada (DOK-34920) pateiktuose 2022 m. gegužės 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo altuose užfiksuota, kad šalių dukra E. papasakojo, kad tėtis į namus atvyksta retai, jis nuperka geriamų jogurtų, dovanų per gimtadienius ir šventes, o ,,mama perka viską ko reikia‘‘, kad atsakovas negyvena namuose, o tik atvažiuoja matyti ir iš E. paaiškinimų, anot mergaitės, mama leidžia jai vykti pas tėtį su nakvyne, mama perka saldainius, žaislus, rūbus ir viską ko reikia ir pan. Todėl remiantis aukščiau minėta kasacinio teismo praktika įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė ginčo klausimu paskirstytina taip – atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo (ar jo dalies) pagrįstumą už laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo iki ieškinio teismui padavimo dienos, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog išlaikymą vaikams teikė.

96.       Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų prekybos centrų ,,Maxima“, ,,Lidl“, ,,Norfa“ ,,Rimi“ pirkinių kvitų matyti, kad maisto ir įvairioms buities prekėms bei smulkiems žaislams 2021 metų gruodžio mėnesį jis išleido 65,92 Eur, 2022 m. sausio mėnesį – 139,51 Eur, vasario mėnesį – 245,41 Eur, kovo mėnesį – 223,49 Eur, balandžio mėnesį – 226,72 Eur, gegužės mėnesį – 146,78 Eur. Tiek ieškovė, tiek šalių mergaitės išsakydamos nuomones, paaiškino, kad viską vaikams pirko mama. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti kvitai nepaneigia, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu yra nupirkęs vaikams jogurtų, vaisių ar kitų maisto produktų, šią aplinkybę iš dalies patvirtino iš šalių dukros išsakydamos nuomones. Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog vienos dukros maitinimo namuose poreikiui skirtina yra 200,00 Eur per mėnesį, vienam iš tėvų tenkanti suma – 100,00 Eur vienam vaikui. Tačiau nurodytais mėnesiais atsakovo išleistos maistui ir kitoms prekėms (dantų pastai, dantų krapštukams, vyriškoms kojinėms, smulkiems žaislams ir kt.) sumos akivaizdžiai nepakankamos atsakovui prisiklausančios pareigos tinkamam įvykdymui, juo labiau, kad pats atsakovas pripažino, kad maistą pirko visai šeimai, vadinasi ir savo poreikiams tekinti. Be to, atsakovas pripažino, kad ieškovė su juo nesikalbėjo, todėl pirkinius jis pirko savo nuožiūra, nederindamas su ieškove, pateikti atsakovo kvitai nėra informatyvūs, iš jų nėra aišku kokia apimtimi šios išlaidos skirtos paties atsakovo poreikiams. Pripažintina, kad neįmanoma retrospektyviai pateikti ir detalius bei išsamius išlaidas vaikų poreikių tenkinimui pagrindžiančius įrodymus. Įvertinus atsakovo pateiktuose 2021 m. gruodžio – 2022 m. balandžio mėnesių pirkinių kvituose nurodytas išlaidų sumas, atsižvelgiant, kad jos paskirstytinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų išlaidoms, teismo vertinimu, tikėtina, kad vienos dukros poreikių tenkinimui nurodomais mėnesiais atsakovas prisidėjo apie 60 Eur per mėnesį suma (65,92 Eur +139,51 Eur + 245,41 Eur + 223,49 Eur + 226,72 Eur / 3 = 300,35 Eur /2 = 60,07 Eur). Todėl už aptariamus mėnesius, t. y. už 2021 m. gruodžio – 2022 m. balandžio mėnesius iš atsakovo priteistina išlaikymo suma mažintina 300,00 Eur kiekvienam vaikui (60,00 Eur x 5 mėn.). Kasacinis teismas taip pat aiškina, kad jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

97.       Nustačius, kad šalių vaikų poreikių tenkinimui yra reikalinga orientacine pripažįstama minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo suma, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas pagal atitinkamu laikotarpiu galiojančios minimalios algos dydžio sumą.

98.       Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 642,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114), atskaičius mokesčius – 468,41 Eur, iš kurios atėmus 70,00 Eur vaiko išmoką, išlaikymo suma vienam vaiki sudarė 398,41 Eur, atsakovui tenkanti dalis sudarė 199,20 Eur. Todėl už 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesius vieno vaiko išlaikymui atsakovas turėjo skirti 398,4 Eur (199,20 Eur x 2 mėn.)

99.       Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 730,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), atskaičius mokesčiu – 533 Eur, iš kurios atėmus 73,50 Eur vaiko išmoką, išlaikymo suma vienam vaiki sudarė 452,50 Eur, atsakovui tenkanti dalis sudarė 226,25 Eur. Todėl už 2022 m. sausio – balandžio mėnesius vieno vaiko išlaikymui atsakovas turėjo skirti 905,00 Eur (226,25 Eur x 4 mėn.).

100.       Bendrai vieno vaiko išlaikymo įsiskolinimas per ieškovės nurodomą 6 mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, jį sumažinus 300,00 Eur sumą, sudaro 1 000,40 Eur (398,4 Eur + 905,00 Eur – 300,00 Eur), abiem vaikams išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2 000,80 Eur, kuri iš atsakovo priteistina.

Dėl bendra jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo

101.       Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

102.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas/patalpa butas, turintis 50,69 kv. m. bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) (Fl. 1, b. l. 21). Taip pat į dalintino turto sąrašą šalys įtraukė ir prašo padalyti šiuos kilnojamuosius daiktus: 1) virtuvės baldų komplektą su indaplove ,,Elektrolux”, gartraukiu ,,Elektrolux”, dujine virykle ,,Elektrolux”, elektrine orkaite ,,Elektrolux”, kriaukle su čiaupu; 2) skalbyklę ,,Beko”; 3) šaldytuvą ,,Beko”; 4) televizorių ,,Samsung“ 4 serijos; 5) televizorių ,,Panasonic“.

103.       Tarp šalių kilo ginčas dėl Buto padalijimo. Ieškovė prašė Butą priteisti jai, išmokant atsakovui ½ dalį Buto vertės dydžio kompensaciją 32 858,40 Eur, o atsakovas reikalavo Butą padalyti natūra lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, taip pat teigė, kad buto vertė yra 91 000 Eur, o ne 65 716,80 Eur nurodoma ieškovės suma, nuo kurios ji apskaičiavo jam išmokėtiną kompensaciją. 

104.       Pirmiausia, tarp šalių kilo nesutarimų dėl Buto vertės. Ieškovė į bylą pateikė UAB ,,NilNil“ Nekilnojamojo turto pardavimo kainos analizę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad galima šio turto pardavimo kaina 2022 m. sausio 6 d. yra 63 000,00 Eur. Analizėje nurodyta, kad ji parengta nesivadovaujant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir ji neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos (Fl. 1, b. l. 23-51). Atsakovas į bylą pateikė UAB ,,Marleksa“ 2022 m. spalio 26 d. atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Buto vertė yra 91 100,00 Eur. Ataskaitoje nurodyta, kad turto vertės nustatymo tvarka, pricipai ir metodai nurodyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. (Fl. 5, b. l. 4-67). Teismo vertinimu, atsakovo pateikta ataskaita realiau atspindi turto vertę, kadangi ji, skirtingai nei ieškovės pateikta turto kainos analizė, atlikta laikantis įstatyme numatytų turto vertinimo taisyklių, vertinimas yra atliktas vėliau nei ieškovės pateikta analizė. Ieškovė nepateikė argumentų dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo, jos neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti. Kasacinis teismas taip pat aiškina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

105.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Paminėtina, kad tarp šalių ginčų dėl lygių dalių principo taikymo dalijant Butą nekilo.

106.       Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau turto padalijimo natūra principo prioritetas nėra absoliutus esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam, kad natūra padalijimas yra nepriimtinas ar negalimas, gali būti taikomi ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-254-969/2016 ir kt.).

107.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. spalio 29 d. atsakovas ginčo Bute negyvena, ir tik epizodiškai jame apsilanko. Iš byloje pateikto 2021 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo matyti, kad atsakovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės inter alia (,,be kita ko“) uždrausta lankytis gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir nors 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas bei panaikintos kardomosios priemonės (Fl. 1, b. l. 72-83, Fl. 5, b. l. 179-181), bylos duomenimis atsakovas nuolat gyventi į ginčo Butą nebegrįžo.  Ieškovė paaiškino, kad atsakovas tik kartais užsukdavo į šeimos gyvenamąjį būstą išsimaudyti, pasiimti daiktų ir pan. 2022 m. gegužės 30 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktuose nuodyta, kad apklausiamos šalių nepilnametės dukros nurodė, kad tėtis atvyksta retai, pas tėtį mergaitės važiuoja į svečiu ir kt. (Fl. 2 b.l. 10-11), beje ir pats atsakovas teismo posėdžių metu teigė, kad siekdamas išvengti konfliktų gyveno pas draugus, seserį, savo motiną, procesiniuose dokumentuose motinos adresas nurodytas ir atsakovo adresu korespondencijai. Be to, atsakovas nuo 2021 m. spalio 29 d. nevykdo bendraturčio pareigos išlaikyti Butą taip kaip numato įstatymas, tai yra nemoka šio būsto išlaikymo išlaidų, jam tenkančiai nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis), nemoka kredito grąžinimo įmokų pagal būsto kredito sutartį, ir visas šias prievoles vykdo viena ieškovė (Fl. 9, b. l. 1-142). Iš šalių paaiškinimų bei vaikų išsakytų nuomonių tiriant galimų vaikų teisių pažeidimų atvejus matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški. 2021 gruodžio 30 d. Tarnybos specialistams šalių dukra E.  nurodė, kad tėvai tarpusavyje pykstasi, ji girdi tėvų barnius ir net truputį tėčio bijo, kai jis ant mamos šaukia, džiaugiasi kad tėtis namuose būna retai. Kita šalių dukra E. taip pat nurodė, kad tėtis rėkia ant mamos, jei ji ką ne taip padaro, ,,norėjo“ ją mušti, mėtė mamos daiktus, teigė, kad tuomet tėčio bijo. Mergaitė išsakė nuomonę, kad situacija išsispręstų, jeigu tėvai kartu nebegyventų (2021 m. gruodžio 30 d. Nr. 1IGP-4456 ir 1IGP-4458, Fl. 2 b. l. 26, 33). Šalių konfliktinių santykių egzistavimą patvirtina ir jau minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašyti ieškovės, nepilnametės E. ir liudytojų paaiškinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad butas yra dviejų kambarių, iš ieškovės paaiškinimų, vaikų išsakytų nuomonių Tarnybos 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. gegužės 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto (Fl. 2, b. l. 7-8), Buto pardavimo kainos analizėje ir turto vertinimo ataskaitoje esančių nuotraukų (Fl. 1, b. l. 31-32, Fl. 5, b. l. 25) matyti, kad vienas iš dviejų kambarių yra skirtas naudotis ir pritaikytas šalių nepilnamečiams vaikams, šiame kambaryje yra vaikų lovos, rašomieji stalai ir kiti baldai, vaikų laisvalaikio ir ugdymosi priemonės bei kiti vaikų daiktai. Todėl padalijus turtą natūra šalims tektų gyventi viename kambaryje, arba vaikus perkraustyti gyventi į vieną kambarį su ieškove, pabloginant vaikų gyvenimo sąlygas, kas būtų nesuderinama su vaikų interesais. Dėl tėvų santuokos nutraukimo vaikai paprastai patiria neigiamus išgyvenimus, todėl siekiant vaikus apsaugoti nuo papildomos streso, po tėvų santuokos nutraukimo bent gyvenimo sąlygos neturi pablogėti.   

108.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai neturėtų nulemti turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turto padalijimo natūra principo prioritetas netaikytinas dėl pakankamai rimto padalijimo natūra nepriimtinumo ir negalimumo pagrindo egzistavimo. Buto padalijimas natūra lygiomis dalimis neįmanomas dėl subjektyvaus kriterijaus, tai yra konfliktiškų ir įtemptų šalių tarpusavio santykių, šalims nepavyksta bendradarbiauti ir rasti kompromiso, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams, sudaryti neįmanomas sąlygas priimti sprendimus dėl turto valdymo, disponavimo ateityje, be to buto neįmanoma padalyti objektyviai, kad šalys galėtų naudotis izoliuotomis patalpomis nepažeidžiant vaikų interesų. Todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes padalijimo būdo natūra ir ginčo Butą  priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją pinigais – 45 500,00 Eur. Toks turto padalijimo būdas atitinka tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, interesus, atsižvelgta ir į aplinkybę, kad atsakovas jau nuo 2021 m. spalio 29 d. bute nuolat negyveno ir nevykdė pareigos jį išlaikyti bei mokėti kredito grąžinimo įmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas, suprasdamas, kad ginčo Buto padalijimas natūra negalimas, pradiniuose priešieškiniuose (DOK-131040, DOK-169858) prašė, kad jam būtų priteistas Butas natūra, o ieškovei priteista kompensacija. Tačiau jo užsakymu parengus Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, įvertinęs, kad negalė išmokėti ieškovei jos Buto dalies vertę atitinkančios kompensacijos, priešieškinį patikslino ir prašė butą padalyti natūra abiem sutuoktiniams, t.y. pats atsakovas supranta, kad buto šalims natūra padalyti neįmanoma ir pats reikalavimą priteisti butą jam patikslino tik dėl to, kad neturi galimybių išmokėti ieškovei reikiamo dydžio kompensaciją.

109.       Be to, Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įpareigojant vieną sutuoktinį kompensuoti antrajam tenkančio turto dalį pinigais, turi būti įvertinta, ar sutuoktinis, iš kurio priteisiama piniginė kompensacija, turi realias finansines galimybes tokią kompensaciją sumokėti; būtina įvertinti šalių galimybę valdyti, administruoti atskirus dalijamus objektus, sutuoktinių poreikius, amžių, sveikatos būklę, finansinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, jog faktiškai yra pajėgi sumokėti atsakovui ½ dalį Buto vertės dydžio kompensaciją. Ieškovė pateikė į bylą 2022 m. lapkričio 25 d. I. B. (I. B.) ir K. B. pareiškimą, kad jie perduos dukterėčiai J. S.-K. 32 700,00 Eur sumą kompensacijai sumokėti, ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 1 kambario butą (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, b.l. 167, Fl. 6, b. l. 10). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės finansinėmis galimybėmis.  

110.       Kasacinis teismas, taip pat yra pateikęs išaiškinimų, kad tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (,,be kita ko‘‘), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas). Atsakovas teigė, kad ieškovei priteisus Butą natūra, o jam priteisus kompensaciją, už gautą sumą jis negalėtų įsigyti kito gyvenamojo būsto, nes tam reikėtų gauti papildomą paskolą, kurios bankai jam negalės suteikti. Į bylą atsakovas pateikė atsakymus ir paskolų skaičiuotes iš AB SEB ir AB Luminor bankų, iš kurių matyti, kad atsižvelgiant į atsakovo jau turimų įsipareigojimų apimtis, papildomos paskolos būsto įsigijimui bankai galimybių neturi (Fl. 6, b. l. 126-128 7, b. l. 2-40). Tačiau į bylą ieškovas pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d. sesers I. M. pareiškimą-įsipareigojimą, kad ji broliui paskolins ne mažiau kaip 20 000,00 kompensacijai ieškovei sumokėti (Fl. 3, b. l. 22). Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas neturėdamas galimybės gauti paskolų iš finansų įstaigų, gali pasinaudoti privačiais skolinimosi būdais. Kita vertus, susipažinus su nekilnojamojo turto portale ,,Aruodas.lt“ skeliamomis butų pardavimo kainomis, už sumą nuo 30 000,00 iki 45 000,00 Eur galima įsigyti vieno kambario butą ne centrinėje Vilniaus miesto dalyje (https://www.aruodas.lt/butai/vilniuje/?FPriceMin=30000&FPriceMax=45500), todėl ieškovei išmokėjus kompensaciją už atsakovui tenkančią Buto dalį, atsakovas turėtų galimybę įsigyti kitą gyvenamąjį būstą.

111.       Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Butas natūra priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant iš ieškovės jo ½ Buto dalies vertę atitinkančią kompensaciją 45 500,00 Eur. Teismo vertinimu, esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, toks Buto padalijimo būdas geriausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

112.       Taip pat šalys nesutarė ir dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo ir verčių. Atsakovas nurodė, kad šalys 2017 metais įsigijo virtuvės baldų komplektą su integruota indaplove ,,Elektrolux”, gartraukiu ,,Elektrolux”, dujine virykle ,,Elektrolux”, elektrine orkaite ,,Elektrolux”, kriaukle su čiaupu už 5000,00 Eur, visų šių daiktų vertė dėl nusidėvėjimo, jo manymu šio metu yra 2700,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad virtuvės baldai buvo pagaminti pagal 2016 metų užsakymą už 900,00 Eur, o, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, šiuo metu kainuoja – 600,00 eurų; indaplovė ,,Elektrolux" 2016 m. pirkta už 300,00 Eur, šiai dienai vertė – 150,00 Eur; gartraukis ,,Elektrolux" įsigytas už 50,00 Eur, atsižvelgiant į nusidėvėjimą dabartinė kaina – 10,00 Eur; dujinė viryklė ,,Elektrolux" pirkta už 150,00 Eur, dabartinė kaina – 80,00 Eur; elektrinė orkaitė įsigyta už 300,00 Eur, atsižvelgiant į ilgalaikį naudojimą dabar kainuoja 150,00 Eur; kriauklė su čiaupu, įsigyta už 70,00 Eur, dabartinė vertė – 30,00 Eur. Bendra virtuvės baldų su integruota buitine technika vertė šiuo metu, pagal ieškovės nurodytas kainas yra 1 020,00 Eur, t.y. daugiau nei dvigubai mažesnė nei atsakovo nurodyta šių daiktų kaina.

113.       Atitinkamai šalys nurodė skirtingas ir kitų kilnojamųjų daiktų įsigijimo datas bei vertes. Atsakovo teigimu, 2021 m. už 600,00 Eur įsigyta skalbyklė ,,Beko“, kurią šiuo metu vertina 400 Eur. Ieškovė nurodė, kad minimą skalbyklę šalys įsigijo 2020 metais už atsakovo nurodomą kainą, tačiau dabar jos vertė yra 300,00 Eur. Atsakovo teigimu, 2016 m. už 300,00 Eur buvo įsigytas šaldytuvas ,,Beko” , kurio vertė šiuo metu yra 100,00 Eur, o ieškovė teigė, kad nurodomą šaldytuvą šalys įsigijo 2008 metais už 231,00 Eur (800 Lt), ir jo vertė šiuo metu yra 20,00 Eur. Šalys sutarė, kad jų įsigytų televizoriaus ,,Samsung“ 4 serijos, dabartinė kaina 70,00 Eur ir televizoriaus ,,Panasonic“ dabartinė vertė yra 50,00 Eur.

114.       CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys nepateikė jokių prašomų padalyti kilnojamųjų daiktų įsigijimo dokumentų ir neatliko kilnojamųjų daiktų vertinimo.  Daiktų vertėms pagrįsti šalys pateikė viešai parduodamų panašių daiktų skelbimų apie siūlomas panašių daiktų pardavimo kainas pavyzdžių (Fl. 6, b. l. 79-102, 129-135, 167-178), kuriuose nurodomos kainos svyruoja nuo ieškovės nurodomos iki atsakovo nurodomos ginčo daiktų kainos. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Šiuo atveju, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teismo vertinimu, dalintinų daiktų vertė nustatytina išvedant abiejų šalių nurodomų ginčo daiktų vertės vidurkius. Toks dalintinų daiktų vertės nustatymas būtų teisingas abiejų šalių atžvilgiu ir atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

115.       Todėl nustatytina, kad virtuvės baldų su integruota buitine technika ir santechnikos įrenginiais vertė yra 1 860,00 Eur (2 700,00 Eur + 1 020,00 Eur / 2), skalbyklės ,,Beko“ vertė – 350,00 Eur (400,00 Eur + 300,00 Eur /2), šaldytuvo ,,Beko” vertė – 60,00 Eur (100,00 Eur + 20,00 Eur / 2), o atsižvelgiant, kad tarp šalių nėra ginčo dėl prašomų padalyti televizorių verčių, teismas vadovaujasi šalių nurodytomis šių daiktų vertėmis – televizoriaus ,,Samsung“ vertė 70,00 Eur ir televizoriaus ,,Panasonic“ vertė – 50,00 Eur.

116.       Ieškovė prašė atsakovui priteisti 50,00 Eur vertės televizorių ,,Panasonic“, o atsižvelgiant, į aplinkybę, kad kiti namų apyvokos reikmenys tarnauja vaikų poreikių tenkinimui, prašė juos palikti vaikams ir neįtraukti į dalintino turto sąrašą. Tuo tarpu atsakovas prašė visus minimus kilnojamuosius daiktus padalyti šalims lygiomis dalimis, po ½ kiekvieno dalintino daikto dalį.

117.       Pastebėtina, kad namų apyvokos daiktai nors ir yra skirti visų šeimos narių poreikiams tenkinti, tačiau nelaikytini vaikų daiktais, ir nagrinėjamoje byloje spręstinas jų padalijimo tarp sutuoktinių klausimas. Kaip minėta, CK

 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę arba kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų matyti, kad virtuvės baldai buvo pagaminti pagal specialų užsakymą, pritaikant konkrečiai Buto patalpai, jos išplanavimui, į virtuvės baldus yra integruota buitinė ir santechnikos įranga, todėl nebūtų tikslinga baldų ir integruotų daiktų dalyti atskirai tarp šalių, nes jų išmontavimas padarytų žalą virtuvės patalpai, mažintų šių daiktų vertę, kiltų sunkumų išmontuotą įrangą pritaikyti kitoje patalpoje. Atitinkamai skalbyklė ir šaldytuvas įsigyti pritaikant juos prie konkretaus buto išplanavimo. Todėl atsižvelgiant, į aplinkybę, kad Butas, kuriame yra sumontuoti nurodyti namų apyvokos daiktai priteistinas atsakovei, įvertinus aukščiau minėtas daiktų savybes, aplinkybę, kad šie daiktai yra reikalingi ir nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, jie priteistini ieškovei, o ieškovui išmokėtina pusės šių daiktų vertės dydžio kompensacija. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.86 straipsnio 4 dalis numato, kad namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti tam sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais. Tai reiškia, kad ši norma suteikia vienam sutuoktiniui pirmenybės teisę daiktą prisiteisti natūra, bet neatleidžia nuo kompensavimo už didesnę priteistą daikto dalį išmokėjimo.

118.       Todėl Virtuvės baldai su integruota įranga 1 860,00 Eur vertės, skalbyklė ,,Beko“ 350,00 Eur vertės ir  šaldytuvas  "Beko” 60,00 Eur priteistini ieškovei, o atsakovui priteistina 1 070,00 Eur kompensacija (1 860,00 Eur + 250,00 Eur + 60,00 Eur / 2). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys į dalintino kilnojamojo turto sąrašą įtraukė du televizorius, šie vienarūšiai daiktai priteistini natūra, po vieną kiekvienai šaliai – ieškovei televizorius ,,Samsung“ 70,00 Eur vertės, o atsakovui televizoriaus ,,Panasonic“ 50,00 Eur vertės ir 10,00 Eur kompensacija už ieškovei tenkančio brangesnio televizoriaus dalį. Televizoriai padalyti tarp šalių atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, nes atsakovas pageidavimo dėl konkretaus jam priteistino televizoriaus neišsakė. Atsakovui išmokėtinos kompensacijos suma už ieškovei liekančią didesnę nekilnojamųjų daiktų dalų yra  1 080,00 Eur. Bendra atsakovui išmokėta kompensacijos suma už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį yra 46 580,00 Eur (45 500 Eur + 1 080,00 Eur).

Dėl kompensacijos už automobilius priteisimo

119.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 5 500,00 Eur sumą įsigijo automobilį SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2010 m. (Fl. 1, b. l. 99, Fl. 6, b. l. 61), o 2021 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo automobilį Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo kaina – 4 000,00 Eur , pirmos registracijos data 2010 m. (Fl. 3, b. l. 25, Fl. 4, b. l. 167). Į bylą pateikta 2021 m. rugsėjo 28 d. dienos Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilį Volkswagen Caravelle atsakovas pardavė už 4 000,00 Eur sumą, bei 2021 m. rugsėjo 29 d. dienos Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilį SKODA SUPERB atsakovas pardavė už 1 500,00 Eur sumą.

120.       Ieškovė pateikė internetinės svetainės www.autoplius.lt skelbimų pavyzdžių, kuriuose nurodoma, kad 2010 gamybos metų SKODA SUPERB parduodama už 5 200,00 – 5 500 Eur, o atitinkamų metų Volkswagen Caravelle už 10 700,00 Eur sumą (Fl. 1, b. l. 104-114). Todėl ieškovės manymu, laikytina, kad automobilio SKODA SUPERB vertė jos pardavimo metu buvo 5 000,00 Eur, o Volkswagen Caravelle – 10 000,00 Eur. Motyvuodama aplinkybe, kad transporto priemones atsakovas pardavė be ieškovės žinios, siekdamas nepagrįstai praturtėti, be to, už mažesnę nei rinkos kainą, prašė už parduotas transporto priemones iš atsakovo priteisti jai 7 500,00 Eur kompensaciją, apskaičiuotą pagal transporto priemonių rinkos kainas.

121.       Atsakovas pripažino, kad supykęs ant ieškovės perleido transporto priemones, Volkswagen Caravelle – savo motinai, o SKODA SUPERB – seseriai, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytomis šių transporto priemonių vertėmis, buvusiomis jų pardavimo metu. Nurodė, kad automobilis SKODA SUPERB parduotas praėjus daugiau nei dviem metams po jo įsigijimo, todėl jo vertė sumažėjo dėl eksploatacijos ir senėjimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktuose skelbimų pavyzdžiuose nurodytų transporto priemonių SKODA SUPERB savybės skiriasi nuo ginčo automobilio savybių, t.y. pavyzdžiuose pateiktas aukštesnės klasės automobilis, skiriasi pavarų dėžės tipas, variklio galingumas ir pan., posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šalių turėtą automobilį reikėjo ir remontuoti. Atsakovas pateikė panašių į šalių turėto SKODA SUPERB automobilio pardavimo skelbimą, kuriame tokio automobilio siūloma pardavimo kaina nurodoma 3 800,00 Eur (Fl. 3, b.l l. 23), kuria ir prašė vadovautis. Taip pat atsakovas nurodė, kad automobilis Volkswagen Caravelle buvo pirktas su variklio defektu, todėl tiek pirkimo, tiek pardavimo metu jo kaina buvo 4 000,00 Eur, kaip ir įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyse. Teigė, kad šio automobilio įsigijimui buvo panaudotos iš draugo motinos N. N. pasiskolintos lėšos, kurios buvo grąžintos pardavus automobilį, todėl atsakovas jokios naudos už parduotą automobilį negavo ir kompensacija ieškovei nepriteistina.

122.       Teismas, įvertinęs byloje šalių duotus paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad automobilį SKODA SUPERB atsakovas pardavė nesuderinęs su ieškove ir be jos sutikimo, automobilio parduoti nebuvo jokio poreikio, o jo pardavimo kaina akivaizdžiai neatitinka automobilio vertės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad automobilis pardavimo metu buvo remontuotinas ar techniškai netvarkingas ir dėl to jo vertė neatitiko tokių automobilių rinkos kainos bei sudarė pagrindą jį parduoti už žemesnę nei rinkos kainą, t. y. už 1 500,00 Eur. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad automobilių vertės, nurodytos viešuose portaluose, gali būti laikomos tik preliminariomis (pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1614-413/2019). Pripažintina, kad konkretaus automobilio vertė priklauso nuo individualių automobilio savybių, paklausos rinkoje ir kitų aplinkybių. Individualaus ginčo automobilio vertinimo šalys neatliko. Todėl šiuo atveju ginčo automobilio SKODA SUPERB kaina nustatytina išvedus ieškovės ir atsakovo pateiktų 2010 metų gamybos automobilių SKODA SUPERB skelbiamų pardavimo kainų vidurkį, ir sudaro apie 4 833,00 Eur (5 500 Eur + 5 200 Eur + 3 800 Eur / 3). Todėl teismo vertinimu, atsakovas, parduodamas automobilį SKODA SUPERB sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, todėl ieškovei priteistina ½ dalis automobilio vertės – 2 416,50 Eur dydžio kompensacija.

123.       Tačiau teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad automobilį Volkswagen Caravelle šalys įsigijo už 10 000,00 Eur, o ne už 4 000,00 Eur, kaip nurodyta 2021 m. rugsėjo 15 d. šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių jos nurodomos kainos sumokėjimą. Aplinkybė, kad viešai skelbiamos analogiškų savybių automobilių kainos yra apie 10 000,00 Eur nepatvirtina, kad būtent tokią sumą šalys sumokėjo ir už ginčo automobilį bei nepaneigia pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos šio daikto kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties C. punkte įrašyta, kad automobilis yra su variklio defektu ir neturi jokių garantijų. Atsakovas taip pat nurodė, kad pirko automobilį už žymiai mažesnę kainą, nes tikėjosi variklį suremontuoti pigiau nei reikėtų sumokėti už analogišką automobilį be variklio defekto. Aplinkybei, kad automobilis turi defektų pagrįsti atsakovas pateikė ir nuotraukų, kuriose matyti išardytas automobilio variklis, UAB ,,Agrotech“ 2021 m. rugsėjo 5 d. sąmatą, pagal kurią automobilio remonto darbų kaina būtų 2 057,00 Eur. (Fl. 3, b.l. 25, 26-33, Fl. 4, b. l. 112, 109-1114, 166-167). Kad nurodomas automobilis neturėjo variklio defektų nepatvirtina ir ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad atsakovas važinėjo šiuo automobiliu. Atsakovas neginčijo, jog šiuo automobiliu važinėjo, tačiau rizikuodamas, kad bet kuriuo momentu automobilis gali užgesti ir jį reikės transportuoti. 

124.       Taip pat šalys nurodė skirtingas ir automobilio Volkswagen Caravelle įsigijimo aplinkybes. Ieškovė teigė, kad automobilį pirko už skolintus iš AB SEB banko pinigus pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas teigė, kad pinigus pasiskolino iš draugo motinos, ir juos grąžino pardavęs šį automobilį. Byloje pateikta 2018 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, b. l. 64), pagal kurią šalims buvo suteikta 6 000,00 Eur paskola automobiliui įsigyti. Tačiau ginčo automobilis Volkswagen Caravelle pirktas daugiau nei už trijų metų po paskolos gavimo – 2021 m. rugsėjo 15 d., todėl ieškovės teiginius, kad nurodomas automobilis pirktas už pagal minimą vartojimo kredito sutartį gautus pinigus laiko nepagrįstais. Nei vienas atsakingas asmuo nesiskolina pinigų po kelerių metų įsigyjamo daikto kainai apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad po metų po minimos kredito sutarties sudarymo – 2019 m. rugpjūčio 8 d. šalys pirko jau aukščiau minėtą automobilį SKODA SUPERB ir jo įsigijimui taip pat skolinosi 5 000,00 Eur iš AB SEB banko pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. kredito vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, b. l. 65). Vadinasi pasiskolintas pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartį pinigines lėšas šalys jau buvo panaudojusios. Atkreipiamas dėmesys, kad iš aukščiau minimų vartojimo kredito sutarčių, taip pat kitų į bylą pateiktų vartojimo paskolų sutarčių (2012 m. balandžio 24 d. su AB DNB bankas sudaryta kreditavimo sutartis Fl. 5, b. l. 187-188) matyti, kad šalys didesnių pirkinių įsigijimui pinigus skolindavosi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilio Volkswagen Caravelle įsigijimui jie būtų turėję santaupų jo kainai apmokėti, juo labiau 10 000,00 Eur sumą, kaip teigia ieškovė. Atsakovas pateikė 2021 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį sudarytą su N. N., kurioje nurodyta kad paskolos davėja grynaisiais pinigais paskolino atsakovui 4 870,00 Eur sumą automobiliui pirkti (Fl. 4, b. l. 86, 113). Atsakovas paaiškino, kad paskolos davėja yra jo draugo motina ir pinigus jam perdavė per draugą. Taip pat atsakovas pateikė 2021 m. gruodžio 16 d. pinigų perlaidos Nr. 283962035 kvitą, kuris patvirtina, kad atsakovas pervedė N. N. 4 870,00 Eur sumą (Fl. 3, b. l. 34). Kaip matyti iš perlaidos datos, pinigai pervesti N. N. prieš beveik penkis mėnesius iki ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dar nežinodamas apie ieškovės ketinamus jam pareikšti reikalavimus. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad už automobilį Volkswagen Caravelle atsakovas apmokėjo iš skolintų iš N. N. pinigų. Atitinkamai ieškovė nepagrindė, kad šis automobilio vertė jo pardavimo dienai buvo didesnė nei jo pardavimo kaina. Pastebėtina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas turėjo galimybę parduoti automobilį brangiau. Ieškovės pateiktuose pardavimų skelbimuose nurodoma panašių automobilių, tačiau be variklio defektų, kaina. Kaip matyti iš ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių, tarp automobilio įsigijimo ir pardavimo praėjo vos kelios dienos, automobilis įsigytas 2021 m. rugsėjo 15 d., o atsakovo motinai parduotas nurodomų metų rugsėjo 28 d. Todėl šalims nepateikus kitokių objektyvių automobilio Volkswagen Caravelle vertės įrodymų, teismas vadovaujasi 2021 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta šio automobilio kaina – 4 000,00 Eur, už kurią jis buvo ir įsigytas, ir po kelių dienų parduotas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovei iš atsakovo kompensacija už parduotą automobilį Volkswagen Caravelle nepriteistina, nes automobilis buvo nupirktas už skolintas lėšas, ir jį pardavus atsiskaityta su kreditore.

Dėl prievolių kreditoriams

125.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal : 1) 2016 m. liepos 4 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) butui, adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti; 2) 2018 m. rugpjūčio 24 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui pirkti; 3) 2019 m. rugsėjo 3 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui pirkti (Fl. 1, b.l. 52-65). Tarp šalių nėra ginčo, kad šios prievolės laikytinos solidariomis. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

126.       AB SEB bankas pateiktame atsiliepime į patikslintus šalių reikalavimus (DOK-205077) nurodė, kad prieštarauja prievolių modifikavimui iš solidariųjų į asmenines. Nurodė, kad bankas dėl galimybės modifikuoti prievolę sprendžia tuomet, kai prievolės šalys kreipiasi į banką dėl prievolės modifikavimo, pateikia banko nurodytus dokumentus, kuriuos bankas vertina ir jų pagrindu priima sprendimą. Tokias pačias aplinkybes AB SEB banko atstovė nurodė ir teismo posėdžio metu. Teismas siūlė šalims kreiptis į banką dėl galimybės modifikuoti prievolę į asmeninę ieškovės prievolę, iš atsakovo pateikto ieškovei 2022 m. gruodžio 15 d. elektroninio laiško matyti, kad jis taip pat siūlė kreiptis į banką dėl prievolės modifikavimo (Fl. 6, b. l. 70-71), tačiau šalys to nepadarė.

127.       Abi šalys prašė po santuokos nutraukimo visus turimus įsipareigojimus AB SEB bankui palikti solidariomis šalių prievolėmis. Tačiau ieškovė, pareiškė ir reikalavimą – teismui nusprendus šalių bendra jungtine nuosavybe esantį Butą priteisti jai, nustatyti ieškovei ir pareigą vykdyti kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2016 m. liepos 4 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

128.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

129.       Nagrinėjamu atveju, priteisus Butą natūra ieškovei, ir jai palikus vykdyti įsipareigojimus kreditoriui pagal Buto įsigijimui suteiktą kredito sutartį, o atsakovui išmokėjus ½ dalį jo vertės kompensaciją, atsakovas gautų nepagristą naudą, nes jam būtų išmokėta suma ir už neišmokėtos kreditoriui Buto dalies vertę. Tačiau, net ir tuo atveju, jeigu iš išmokėtinos atsakovui kompensacijos būtų atimta nesumokėta kreditoriui skolos dalis (nors šalys to neprašė), reikėtų įvertinti tai, kad šalių solidarioji prievolė kreditoriui yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu, kai už naudojimąsi suteiktu kreditu skolininkai moka šalių sutartas kintamąsias palūkanas. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio bei kitų prievolės vykdymo sąlygų, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).

130.       Todėl šalims nesusitarus dėl

 solidariosios prievolės įvykdymo tvarkos, t. y. kiekvieno iš bendraskolių indėlio į solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą, šalių prievolė pagal 2016 m. liepos 4 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) butui, adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti, paliktina solidariąją, kaip ir pagal kitas dvi sudarytas vartojimo kredito sutartis.

Dėl kompensacijų už solidarių prievolių vykdymą

131.       Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2021 m. spalio 29 d. viena mokėjo bendra jungtine nuosavybe šalims priklausančio buto išlaikymo išlaidas, taip pat viena mokėjo būsto kredito bei vartojimo kreditų grąžinimo įmokas.

132.       Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad solidarios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro turto. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

133.       Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą. Taigi įstatymas numato pareigą kiekvienam iš bendraturčių apmokėti išlaidas, kurios yra susijusios su bendro turto tvarkymo ir šio turto išlaikymo išlaidoms. 

134.       Ieškovė pateikė į bylą bankinių mokėjimų nurodymus ir sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios 2021 m. spalio 29 d. iki patikslinto ieškinio įteikimo dienos 2023 m. vasario 28 d. (DOK-33959) ieškovė viena vykdė išlaidas už butui (duomenys neskelbtini) teiktas komunalines paslaugas. Atsakovas duomenų, kad nurodomu laikotarpiu būtų prisidėjęs prie aptariamų išlaidų apmokėjimo įrodymų nepateikė, o to teismo posėdžio jis pripažino, kad už komunalines paslaugas nemokėjo ir prašė šį reikalavimo atmesti, motyvuodamas, kad jis faktiškai Bute negyveno, paslaugomis nesinaudojo, todėl neprivalėjo už jas mokėti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismas nustatė, jog santuokos nutraukimas šalims pasekmes sukėlė nuo jų faktinio gyvenimo skyrium pradžios 2021 m. spalio 29 d., nuo šios datos skaičiuojama ir iš atsakovo priteistinos kompensacijos suma.

135.       Iš ieškovės pateiktų mokėjimus už komunalines paslaugas patvirtinančių įrodymų nustatyta, kad per  laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 27 d. ji yra sumokėjusi tokias komunalinių mokesčių sumas: už elektros energiją UAB ,,Ignitis“ (Fl. 9, b. l. 114-129) - 333,54 Eur (iš jų 148,15 iki ieškinio pateikimo); už šildymą (Fl. 9, b. l. 53-67) – 1 245,00 Eur (iš jų 405,00 Eur iki ieškinio pateikimo); už šaltą vandenį (Fl. 9, b. l. 85-97) – 133,07 Eur (iš jų 34,84 iki ieškinio pateikimo); už kitas paslaugas (Fl. 9, b. l. 68-73) – 118,17 Eur; už dujas (Fl. 9, b. l. 74-80) – 81,56 Eur; už kabelinę televiziją ir internetą (Fl., b. l. 98-113, 140-142) – 290,50 Eur (iš jų 101,52 Eur iki ieškinio pateikimo). Iš viso nurodomu laikotarpiu ieškovė už Butui teiktas komunalines paslaugas sumokėjo 2 240,23 Eur (iš jų 701,06 iki ieškinio pateikimo) sumą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį šios sumos, t.y. 1 031,37 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktus mokėjimų dokumentus bendra ieškovės sumokėta už komunalines paslaugas Butui suma yra 2 240,23, kaip nurodyta aukščiau, tačiau ieškovė nurodė, kad sumokėjo 2 122,75 Eur, t. y. mažesnę sumą nei faktiškai, bei nuo jos skaičiuoja iš atsakovo priteistinos kompensacijos sumą. Todėl teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta suma.

136.       Be to, nagrinėjamoje byloje teismas iš atsakovo nusprendė priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. už 6 mėnesius. Į išlaikymo įsiskolinimo sumą yra įskaityta ir vaikams tenkanti komunalinių išlaidų dalis. Abiem tėvam priklausanti šių išlaidų dalis vienam vaikui sudaro 53,46 Eur per mėnesį (apskaičiavimą žr. 52 punkte), todėl į  atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumą įskaitytina 320,76 Eur (53,46 x 6 mėn. x 2 / 2)  komunalinių išlaidų suma, todėl ja mažintina iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija už sumokėtus Buto komunalinius mokesčius, t. y. iki 710,61 Eur (1 031,37 Eur – 320,76 Eur). Taip pat, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas įrodinėjo, kad nesinaudojo butui teikiamomis paslaugomis, fiksuojamomis apskaitos įrenginiais, o ieškovė taip pat įrodinėjo, kad atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios Bute negyveno, likusi kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius suma mažintina dar per pusę, t.y. atsižvelgiant, kad tiksliai negalima apskaičiuoti kokia komunalinių paslaugų išlaidu suma teko atsakovui kaip buto savininkui, kuri nepriklauso nuo apskaitos priemonėmis užfiksuojamų paslaugų, teismo vertinimu,  toks kompensacijos sumažinimas yra protingas ir teisingas. Todėl iš atsakovo priteistina kompensacijos už komunalines paslaugas suma yra 355,30 Eur.

137.       Taip pat iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitos išrašų nustatyta, kad ji nuo 2021 m. spalio 29 d., t. y. šalių gyvenimo skyrium dienos iki patikslinti ieškinio pateikimo dienos 2023 m. vasario 27 d. viena vykdė įsipareigojimus šalių solidarius įsipareigojimus AB SEB bankui: pagal 2016 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 244,08 Eur kredito grąžinimo įmokų (iš jų 806,35 Eur iki ieškinio įteikimo); pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1656,44 Eur (iš jų 530,44 iki ieškinio pateikimo); pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 139,76 Eur (iš jų 800,56 iki ieškinio pateikimo). Per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 29 d. iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo pateikimo teismui dienos 2023 m. vasario 27 d, iš viso pagal visas tris kreditų sutartis AB SEB bankui sumokėjo 6 040,28 Eur kredito grąžinimo įmokų, įskaitant palūkanas (iš jų 2 137,35 Eur iki ieškinio pateikimo).

138.       Atsakovas pripažįsta, kad prievolės pagal nurodytas kredito sutartis yra solidarios, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2021 m. spalio 29 d. būtų vykdęs šias solidarias prievoles, nepateikė, todėl turi atlyginti ieškovei ½ dalį jos sumokėtų kredito grąžinimo įmokų  už nurodytą laikotarpį. Paminėtina, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis mokėjo kredito grąžinimo įmokas nuo 2016 metų iki 2021 m. lapkričio mėnesio, neatleido jo nuo pareigos mokėti kredito grąžinimo įmokas ir šalims pradėjus gyventi skyrium. Solidarios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl šalims gyvenant santuokoje iki gyvenimo skyrium momento vykdytos prievolės laikomos vykdytomis bendrai abiejų sutuoktinių iš bendro sutuoktinių turto, nepriklausomai, kuris sutuoktinis faktiškai atliko mokėjimus. Nustačius, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2021 m. spalio 29 d. ir nuo šiuos datos taikant santuokos nutraukimo pasekmes, pripažintina, kad ieškovė, solidarią sutuoktinių turtinę prievolę po šios datos vykdė iš asmeninių lėšų, todėl įgijo regreso teisę reikalauti ½ dalies sumokėtų įmokų, t. y. iš bendros sumokėtos sumos, atskaičius jai tenkančią dalį (6.9 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 3 020,04 Eur (6 040,28 Eur / 2) kompensaciją už sumokėtas kredito sutartis tenkintinas. 

139.       Bendrai už ieškovės įvykdytas solidarias prievoles apmokant už Butui teiktas komunalines paslaugas ir mokant AB SEB bankui kredito grąžinimo įmokas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2022 m. vasario 27 d., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 375,34 Eur  (3 020,04 Eur + 355,30 Eur) kompensacija.

Dėl baudų skyrimo už piktnaudžiavimą procesu

140.       Ieškovės atstovė pateikė teismui prašymą skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas savo elgesiu vilkina bylos nagrinėjimą, neatvyksta į teismo posėdžius, sistemingai prieš teismo posėdžius tikslina priešieškinį, ir dėl to teismo posėdžiai atidedami.  

141.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

142.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

143.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).  

144.       Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes,  vadovautis universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

145.       Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės argumentus, kuriais grindžiamas prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms, sprendžia, kad nėra pagrindo šio prašymo tenkinti.  Atsakovo ir jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį visada buvo pateisintas neatvykimo priežastį pagrindžiančiais įrodymais (nedarbingumo pažymomis, medicininių duomenų išrašais). Nagrinėjamoje byloje ne tik atsakovas, tačiau ir ieškovė ne kartą tikslino pareikštus reikalavimus, paskutinis pačios ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo buvo pateiktas jau faktiškai bylą išnagrinėjus iš esmės, pastebėtina ir aplinkybė, kad tarp teismo posėdžio datų buvo nustatytas ilgesnis laiko tarpas atsižvelgiant būtent į ieškovės atstovės atostogas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

146.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – šioje dalyje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

147.       Patikslintą Ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų viena kitai pareikštų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

148.       Už ieškovės patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1 001,00 Eur Eur – 94,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius reikalavimus (nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo) ir 907,00 Eur žyminį mokestį už turtinius reikalavimus, kurių bendra suma 45 439,81 Eur (1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą + 32 858,40 Eur (65 716,80 Eur prašomo priteisti turto vertė – 32 858,40 Eur kompensacija) + 3 020,04 Eur kompensacija už įvykdytas solidariąsias prievoles bankui + 1 061,37 Eur kompensacija už sumokėtas komunalines paslaugas + 7 500,00 Eur kompensacija už parduotas transporto priemones).

149.       Už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai šioje dalyje patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 148,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (274,00 Eur per mėnesį x 12 mėn. x 2 x 3 proc. x 75 proc.) bei 45,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2 000,80 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Iš viso už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 193,00 Eur suma (148,00 Eur + 45,00 Eur).

150.       Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 74,25 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc. +  reikalavimas dėl pavardės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 91 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl nekilnojamojo turto priteisimo patenkintas 79 proc. + reikalavimas dėl kompensacijos už automobilius patenkintas  32 proc. + reikalavimas dėl kompensacijos už solidarių prievolių įvykdymą 92 proc. / 8 = 74,25 proc.).

151.       Atsakovas už nagrinėjamoje byloje elektroninio ryšio priemonėmis įteikto patikslinto priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 1 038,00 Eur dydžio žyminį mokestį – 100,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius reikalavimus (nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo) ir 938,00 Eur žyminį mokestį už turtinius reikalavimus, kurių bendra suma 45 712,50 Eur (atsakovo prašoma priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos suma, 41 500,00 Eur buto dalies vertė). Atsakovas sumokėjo 100,00 žyminio mokesčio, o nuo likusios sumos sumokėjimo 2022 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimi buvo atidėtas.

152.       Atsakovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 45,33 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 72 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl nekilnojamojo turto priteisimo patenkintas 0 proc. + reikalavimas dėl kilnojamojo turto priteisimo patenkintas 0 proc. / 6 = 45,33 proc.).

153.       Ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas 74,25 proc., atmestas 25,75 proc.; atsakovo priešieškinis patenkintas 45,33 proc., atmestas 54,67 proc. Tokiu atveju bendrai byloje ieškovės reikalavimai patenkinti – 64,46 proc.(( 74,25  proc. + 54,67 proc.)/2), o atsakovo – 35,54 proc. ((25,75  proc. + 45,33 proc.)/2).

154.       Šalims atsisakius reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, grąžintina 75 proc. už juos mokėtina suma – ieškovei 22,50 Eur (1 000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.), atsakovui 45,00 Eur (2000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.).  

155.       Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis teismas paskirsto atidėtą mokėti žyminį mokestį: už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 1 001 Eur, ieškovė yra sumokėjusi 100,00 Eur žyminio mokesčio, nesumokėta šio mokesčio dalis yra 901,00 Eur. Už priešieškinį mokėtinas 1 038,00 Eur žyminis mokestis, atsakovas sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, o likusi nesumokėta šio mokesčio dalis yra  938,00 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, bei išskaičiavus grąžintino žyminio mokesčio dalis už atsisakytus reikalavimus, iš ieškovės valstybei priteistinas 631,07 Eur žyminis mokestis ((901,00 Eur – 64,46 proc.)+(938,00 Eur x 35,54 proc.) – 22,50 Eur), iš atsakovo pridėjus žyminio mokesčio sumą už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo bendrai priteistina 1 333,41 Eur žyminio mokesčio suma (901,00 Eur x 64,46 proc.) + (938,00 Eur – 35,54 proc.) + 193,00 Eur – 45,00 Eur).

156.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

157.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad teisinei advokato pagalbai apmokėti patyrė 5 400,00 Eur išlaidas (Fl. 6, b. l. 103-122, Fl. 7, b. l. 160-161). Ieškovės reikalavimus patenkinus 64,46 proc., jos naudai iš atsakovo priteistina 3 480,84 Eur (5 400 Eur x 64,46 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

158.       Atsakovas pateikė įrodymus, kad advokato pagalbai apmokėti patyrė 2 600,00 Eur išlaidas (Fl. 7, b. l. 41-45), taip pat atsakovas prašė priteisti išlaidas už turto vertinimo ataskaitos parengimą 300,00 Eur ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (Fl. 5, b. l. 32-34). Bendra atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 2 900,00 Eur, jo reikalavimus patenkinus 35,54  proc., atsakovo naudai iš ieškovės išlaidos priteistina 1 030,66 Eur ( 2 900,00 Eur x 35,54 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

159.       Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 480,84 Eur Eur, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 030,66, todėl atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 450,18  Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

160.       Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 4,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

 

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 260, 263–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

        patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies

        Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. S.-K. (ikisantuokinė pavardė – S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę– „S.“ ir O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), palikti pavardę – „K.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų motina (ieškove) J. S.-K., a.  k. (duomenys neskelbtini)

        Nustatyti atsakovo O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, numatančią, kad:

        1. O. K. bendrauja su nepilnametėmis dukterimis vieną kartą per savaitę darbo dienomis (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio), paimdamas dukteris iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios (buvimo) vietos Vilniaus mieste nuo 18:00 iki 18:30 val. Apie konkrečią būsimos savaitės planuojamą apsilankymo dieną O. K. praneša J. S.-K. elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip kiekvienos besibaigiančios kalendorinės savaitės sekmadienį iki 21:00 val. O. K. gražina nepilnametes dukteris į jų gyvenamąją vieną tą pačią dieną iki 21:00 val. arba kitą darbo dieną pristato nepilnametes dukteris į jų ugdymo įstaigą iki 8:00 val. (ugdymo įstaigos darbo dieną) arba dukterų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste (ugdymo įstaigos nedarbo dieną) iki 11:00 val.;

         2. O. K. bendrauja su nepilnametėmis dukterimis kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), paimdamas dukteris iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios (buvimo) vietos Vilniaus mieste penktadienį nuo 18:00 iki 18:30 val. ir grąžindamas jas į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo  20:00 val. iki 20:30 val.;

         3. jei O. K. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis metu vyksta dukterų užsiėmimai, būreliai, stovyklos, treniruotės, varžybos, kitoks lavinimas ar kita neformali dukterų ugdymo veikla, O. K. privalo užtikrinti nepilnamečių dukterų dalyvavimą šiose veiklose (jas laiku pristatyti į ugdymo vietą (instituciją);

        4. O. K. bendrauja su vaikais jų mokyklinių atostogų metu (pagal mokyklos ugdymo planą) pusę (1/2) atostogų laiko (poriniais metais bendrauja su vaikais pirmąją atostogų dalį, neporiniais - antrąją atostogų dalį);

        5. pradedant nuo 2023 m, kiekvienų porinių metų gruodžio 24-tąją - Kūčių dieną ir gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienas šalių nepilnametės dukterys praleis su O. K.. Pradedant nuo 2023 metų, kiekvienų neporinių metų sekmadienį ir pirmadienį –  krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis šalių nepilnametės dukterys praleis su O. K.;

        6. esant aplinkybėms, dėl kurių O. K. bendravimas su jo nepilnametėms dukterimis yra negalimas arba apsunkintas (dukterų ar jų tėvų liga, nedarbingumas, dukterų, tėvų užimtumas, dukterų atsisakymas matytis su jų tėvu, kitos objektyvios ir svarbios aplinkybės), šalys apie šias aplinkybes viena kitai praneš SMS žinutėmis arba elektriniais laiškai ne vėliau kaip prieš tris dienas (išskyrus nuo šalių valios nepriklausančius atvejus, kurių negalima iš anksto numatyti). Esant nurodytoms svarbioms aplinkybėms tai nebus laikoma nustatytos O. K. bendravimo su jo nepilnametėmis dukterimis tvarkos pažeidimu;

        7. atskiru O. K. ir J. S.-K. susitarimu galima nukrypti nuo nustatytos O. K. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos. Tėvams atskirai susitarus, O. K. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukterimis ir kitu metu.

        Priteisti iš atsakovo O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 274,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. gegužės 3 d. iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.  

        Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

        Priteisti iš atsakovo O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 000,80 Eur (du tūkstančius eurų, 80 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 3 d.

        Paskirti ieškovę J. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

        Nutraukus santuoką ieškovei J. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.       Butą/patalpa butas, turintį 50,69 kv. m. bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.       virtuvės baldų komplektą su integruotais indaplove ,,Elektrolux”, gartraukiu ,,Elektrolux”, dujine virykle ,,Elektrolux”, elektrine orkaite ,,Elektrolux”, kriaukle su čiaupu (vertė 1 860,00 Eur);

3.       skalbyklę ,,Beko“ (vertė 350,00 Eur);

4.       šaldytuvą "Beko” (vertė 60,00 Eur);

5.       televizorių ,,Samsung“ (vertė 70,00 Eur).

        Nutraukus santuoką atsakovui O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.       televizorių ,,Panasonic“ (vertė 50,00 Eur);

2.       46 580,00 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) kompensaciją iš J. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) už ji tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį.  

        Priteisti iš atsakovo O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), J. S.- K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 416,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų, 50 ct) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pardavus automobilį SKODA SUPERB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

        Priteisti iš atsakovo O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), J. S.- K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 375,34  Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 34 ct) kompensaciją už solidarių su atsakovu prievolių įvykdymą.

        Pripažinti, kad ieškovės J. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2016 m. liepos 4 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 14M1918054803-3W, po santuokos nutraukimo išlieką solidarūs.

        Ieškovės J. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir O. K. (O. K.), a.  k. (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

        Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

        Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

        Priteisti iš atsakovo O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), J. S.- K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 450,18  Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų, 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės J. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 631,07 Eur (šešis šimtus trisdešimt vieną eurą, 07 ct) žyminio mokesčio išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Priteisti iš atsakovo O. K. (O. K.), a.  k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1 333,41 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus, 41 ct) žyminio mokesčio išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Ieškovės atstovės advokatės Svetlanos Proninos prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesu netenkinti.

        Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, VĮ ,,Registrų centrui“ ir  Vedybų sutarčių registrui.

        Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                      Ingrida Krolienė