Byla Nr. 1S-367-397/2014

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                         2.1.16.1.2.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, ir

n u s t a t ė :

T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 4 d., 260 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad jis organizavo nusikalstamą veiką, - neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti, ir jai vadovavo, tai yra, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su E. M. ir R. P., telefonu įkalbėjo R. P. neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos, nurodė, kaip panaudojant savadarbį specialų įtaisą šias medžiagas įmesti jam, T. M., į pataisos namų teritoriją, vykdydamas šį nurodymą R. P. neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo 5,544 g narkotinės medžiagos – heroino, bei 3,071 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, karias kartu su E. M. 2011-11-14 gabeno automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), čia neteisėtai, platinimo tikslu, panaudodamas savadarbį įtaisą apie 10.17 val. laiku paketą su narkotinėmis medžiagomis įmetė (įšovė) į pataisos namų teritoriją, tačiau šis pareigūnų buvo aptiktas ir paimtas.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2013-01-16 nutarimu kaltinamajam T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Skundžiama nutartimi ši kardomoji priemonė pakeista griežtesne – suėmimu, kadangi kaltinamasis pažeidė šios jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, tai yra tyčia pasišalino iš deklaruotos gyvenamosios vietos ir slapstėsi užsienyje.

Kaltinamasis skundu prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą viena ar keliomis lengvesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Nurodo, kad jam apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, jis pats, susižinojęs apie teismo posėdžio datą ir vietą, į jį atvyko, todėl nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų. Be to, nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog jis laisvėje gali daryti poveikį kitam kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje – E. M..

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo skundas atmestinas.

Nors asmens kaltės klausimas šioje bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog T. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros metu gautuose duomenyse, taip pat duomenyse apie įvykius telekomunikacijų tinkluose (telefoniniuose pokalbiuose ir kt.), įkalinimo įstaigos vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose, specialiųjų tyrimų išvadose ir kituose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose.

Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnis numato kardomosios priemonės pakeitimą  griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 247 straipsnyje numatyta teismo teisė neatvykusiam į teisiamąjį posėdį kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę pakeisti griežtesne. Minėto straipsnio nuostatos taikytinos tais atvejais, kai byloje nėra nustatyta kaltinamojo neatvykimą pateisinančių priežasčių.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, esminėmis aplinkybėmis pakeisti kardomąją priemonę griežtesne pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad kaltinamasis T. M. iki prokuroro kaltinamojo akto byloje surašymo, įteikimo jam ir bylos perdavimo į teismą tyčia pasišalino iš deklaruotos gyvenamosios vietos ir slapstėsi užsienyje iki kol pats atvyko į teismą 2014-01-17, tuo pažeisdamas anksčiau skirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra nustatyta kaltinamojo neatvykimą į teisiamąjį posėdį pateisinančių priežasčių. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis T. M., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas  kaltinamajam T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti griežtesne kardomąją priemone – suėmimu, nustatė tam pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. (kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui), tačiau šių pagrindų skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodė. Pažymėtina, kad šis netikslumas nelaikytinas esminiu ir nesudaro absoliutaus pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.

Aukštesnės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. M., būdamas laisvėje, trukdys procesui, pats ar per kitus asmenis neteisėtai paveikdamas kitą kaltinamąjį E. M.. Esant tokioms aplinkybėms, suėmimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str.1 d. 2 p., iš skundžiamos nutarties pašalintinas.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam T. M. tiek BPK 139 straipsnio, tiek ir BPK 247 straipsnio pagrindu keisti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje griežtesne, tai yra suėmimu. Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam T. M. paskirta pagrįstai ir nėra pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

n u t a r i a :

kaltinamojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                               Gytis Večerskas