Civilinė byla Nr. e2-1239-277/2018

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00061-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.16.1; 3.2.6.1.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 15 d.

Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis,

sekretoriaujant Linai Michailovienei ir Nijolei Karlienei,

dalyvaujant ieškovo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovui T. R.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palūšės turas“ atstovams K. M. ir advokatei Ingridai Krolienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Picukė“ atstovui A. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Palūšės turas“ dėl skolos (nesumokėto nuomos mokesčio) ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Picukė“.

Teismas,

nustatė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 25129 Eur nuomos mokestį, nesumokėtą nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d,. ir 1793,93 Eur delspinigių, iš viso 26922,93 Eur.

Nurodo, kad su partneriais – Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) ir VšĮ „Palūšė“ – vykdė Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Palūšės turizmo centro rekonstrukcija, pritaikant šiuolaikiškam turistų aptarnavimui ir kompleksinei veiklai“. Projekto metu buvo atnaujintas pagrindinis turizmo centro pastatas kavinė-valgykla, pastatyti šeši nauji pastatai turistų poilsiui, sutvarkyta aplinka, sukurta reikalinga infrastruktūra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 728 pavedė Tarnybai įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“.

Paskelbti trys koncesijos konkursai neįvyko, nes nebuvo norinčių juose dalyvauti. 2016 m. lapkričio 16 d. paskelbtas ketvirtas koncesijos konkursas. Gautos dviejų dalyvių, atitinkančių konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, paraiškos. Vykdant konkurso procedūras 2017 m. balandžio 13 d. konkurso dalyviams sudaryta galimybė apžiūrėti turizmo centro komplekso ir poilsio namelių patalpas. Surašytas apžiūros protokolas ir defektų sąrašas.

Įvykdžius koncesijos konkurso procedūras, paaiškėjo, kad konkursą laimėjo UAB „Picukė“. Pagal koncesijos konkurso sąlygas laimėtojas privalėjo įsteigti Projekto bendrovę, kuriai bus perduotas valstybės turtas ir kuri teiks turizmo paslaugas ir gaus pajamas naudodamasi jai perduotu valstybės turtu.

2017 m. birželio 27 d. Tarnyba, ieškovas, konkursą laimėjęs koncesininkas – UAB „Picukė“ ir jo įsteigta paslaugų teikimo projekto bendrovė atsakovė UAB „Palūšės turas“ sudarė Partnerystės (koncesija) sutartį „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“ įgyvendinimo“ (toliau – Koncesijos sutartis). Įgyvendinant šios sutarties nuostatas, ieškovas ir atsakovas 2017 m. liepos 24 d. sudarė valstybei nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią 2017 m. liepos 27 d. atsakovui perdavė ieškovo patikėjimo teise valdomą valstybės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 2017 ir 2018 metais kas mėnesį po 2050 Eur, o laiku nesumokėjęs nuompinigių mokėti 0,05 procentų delspinigių (Nuomos sutarties 2, 11 punktai). Atsakovas šio įsipareigojimo nevykdo ir nuompinigių nemoka, aiškindamas, kad pagal Nuomos sutarties 3 punktą nuompinigius turi mokėti kartu su koncesijos mokesčiu, o koncesijos mokestis pagal Koncesijos sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 4.3. punktą nemokamas investicijų atlikimo laikotarpį, kuris baigiasi tik 2018 m. gruodžio 10 d. Be to, atsakovas mano, kad nuomos mokestis nemokėtinas ir todėl, kad dėl centrinio pastato trūkumų negali pilnai naudotis patalpomis.

Atsakovo teiginiai nepagrįsti, nes pagal Koncesijos sutartį koncesijos ir nuomos mokesčiai yra skirtingi, mokami skirtingiems asmenims. Koncesijos mokestis – tai Projekto bendrovės Suteikiančiajai institucijai mokamas atlygis už suteiktą koncesiją, o nuomos mokestis – tai Projekto bendrovės Direkcijai mokamas mokestis už perduotą valdyti ir naudoti turtą. Nors Koncesijos sutarties 3 priede ir yra 4.3. punktas, leidžiantis esant tam tikroms sąlygoms nemokėti Suteikiančiajai institucijai koncesijos mokesčio, tačiau sąlygų, atleidžiančių atsakovą nuo pareigos mokėti nuomos mokestį už perduotą valdyti ir naudotis valstybės turtą, nei Nuomos, nei Koncesijos sutartyje ar jos prieduose nėra, todėl sąlygos, atleidžiančios nuo koncesijos mokesčio mokėjimo, neatleidžia nuo nuomos mokesčio, o Nuomos sutarties 3 punkto nuostata, kad nuompinigiai mokami kartu su koncesijos mokesčiu taikytina tik laikotarpiui, kai mokami abu mokesčiai. Koncesijos ir Nuomos sutarčių nuostatas, nustatančias mokėjimus ir jų atlikimo tvarką, aiškinant priešingai, susidarytų situacija, kad atsakovas jam perduotu valstybės turtu, iš kurio generuoja pajamas savo naudai, naudojasi nemokamai, o tai prieštarautų specialiajam valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniam reguliavimui ir neatitiktų valstybinio turto nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 

Atsakovo aiškinimas, kad nuomos mokesčio gali nemokėti, nes perduoti valdyti ir naudoti statiniai turi trūkumų, kliudančių juos pagal paskirtį pilnai naudoti, taip pat nepagrįstas. Koncesijos konkurso metu 2017 m. balandžio 13 d. konkurso dalyviams buvo sudaryta galimybė išsamiai apžiūrėti turizmo centro komplekso patalpas ir komplekse esančius poilsio namelius. Surašytas ir konkurso dalyvių parašais patvirtintas Apžiūros susirinkimo protokolas ir jo priedas „Palūšės turizmo centro centrinio pastato ir 6 (šešių) poilsio namelių defektų sąrašas“. Pasirašydami Apžiūros susirinkimo protokolą konkurso dalyviai patvirtino, kad jie supažindinti su visa Direkcijos turima technine dokumentacija, jiems yra žinoma esama perduodamo turto būklė bei suteikta visa reikalinga informacija, susijusi su paslaugų teikimo vieta. Nuomojami pastatai buvo dar kartą apžiūrėti po nuomos sutarties sudarymo, perduodant juos nuomininkui 2017 m. liepos 27 d. Pagal Koncesijos sutarties 8 priedo „Rizikos pasiskirstymo tarp šalių matrica“ 6.1. punktą atsakovas prisiėmė informacijos apie perduoto turto būklę prieš perduodant jį valdyti ir naudoti tinkamumo bei šios informacijos prieinamumo stokos riziką.

Atsižvelgdamas į tai, kad nei Koncesijos įstatymas, nei specialieji valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės materialiojo turo viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės) nenumato nuomos mokesčio už perduotą valdyti ir naudoti valstybės turtą nemokėjimo atvejų, šalių pasirašytose Koncesijos ir Nuomos sutartyse taip pat nėra sąlygų, atleidžiančių atsakovą nuo nuomos mokesčio mokėjimo, ieškovas mano, jog atsakovas, nemokėdamas nuomos mokesčio už jam perduotą valstybės turtą ir šiuo turtu naudodamasis (kas jam duoda pelną), pažeidžia valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes toks turto naudojimas tenkina išimtinai tik atsakovo interesus bei poreikius.

        Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas pritaria ieškinio argumentams ir siūlo ieškinį patenkinti. Pažymėjo, kad šalių santykius reglamentuoja viešosios teisės normos – Koncesijos įstatymas ir specialieji valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai, todėl pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalį Civilinio kodekso 6.485 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuomotojo atsakomybę už daikto trūkumus, neturėtų būti taikomos.

        Pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalies nuostatą valstybės turtas turi būti valdomas ir naudojamas teisėtai. Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, reiškia ir tai, jog įstatymais turi būti saugomos visų savininkų nuosavybės teisės, tarp jų ir valstybės nuosavybės teisė. Šiame nutarime akcentuotas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas – pagal Konstituciją valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių.

        Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatyta valstybės ilgalaikio materialiojo turto – statinių, kaip viešosios nuosavybės teisės objektų, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Įstatymo 9 straipsnis nustato šiuos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad valstybės turtas yra viešosios nuosavybės objektas, todėl tokiu reglamentavimu yra išreikšta įstatymo leidėjo valia valstybės turtu disponuoti tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose – visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis šio turto valdymo nuostatų. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Sutarties laisvės principas šiuo atveju turi būti derinamas su viešosios teisės principu ir teisės aktais, kuriuose reglamentuojama tokio turto nuoma. Pažymėtina, kad valstybės turto patikėtiniams teisė disponuoti turtu suteikta tik laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

        Trečiasis asmuo palaiko ieškovo poziciją, kad nei Koncesijos įstatymas, nei specialieji valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato nuomos mokesčio už perduotą valdyti ir naudoti valstybės turtą nemokėjimo atvejų. Šalių sudarytose Koncesijos ir Nuomos sutartyse taip pat nėra sąlygų, atleidžiančių atsakovą nuo nuomos mokesčio mokėjimo, todėl darytina išvada, kad atsakovas, nemokėdamas nuomos mokesčio už jam perduotą valstybės turtą ir šiuo turtu naudodamasis pelnui gauti, pažeidžia valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, kadangi toks valstybės turto naudojimas tenkina išimtinai atsakovo interesus bei poreikius.

Atsakovas ieškinio nepripažįsta ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Picukė“ dalyvavo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos paskelbtame koncesijos konkurse, įgyvendinant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“, ir jį laimėjo. Vykdydama konkurso sąlygas, projekto įgyvendinimui įsteigė Projekto bendrovę – uždarąją akcinę bendrovę „Palūšės turas“.

2017 m. birželio 27 d. tarp ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų pasirašyta Partnerystės (Koncesijos) sutartis dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“ įgyvendinimo. Remdamosios Koncesijos sutartimi šalys 2017 m. liepos 24 d. pasirašė valstybės turto nuomos sutartį, o 2017 m. liepos 27 d. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą. Turto perdavimo ir priėmimo akte, kaip ir 2017 m. balandžio 13 d. įvykusios statinių apžiūros defektų sąraše, buvo įrašyti tik išoriškai matomi statinių trūkumai.

Pagal Nuomos sutarties 3 punktą nuompinigiai turi būti mokami kas mėnesį kartu su koncesijos mokesčiu, todėl nuompinigiams taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir koncesijos mokesčio mokėjimui. Koncesijos mokesčio mokėjimą reglamentuoja Koncesijos sutarties 3 priedas „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“, kurios 4.3. punktas nustato, kad mokestis Projekto bendrovės mokamas suteikiančiai institucijai kas mėnesį, išskyrus sutartyje nustatytą investicijų atlikimo laikotarpį ar statinių remonto metu, kai negali naudotis perduotu turtu.

Koncesijos sutarties 1 priedo „Konkurso sąlygos“ 8.2. punktas nustato, kad iki 2018 m. gruodžio 10 d. turi būti padarytos ne mažesnės nei 87000 Eur be PVM investicijos į naują turtą, todėl, Nuomos sutartyje numačius, kad nuompinigiai mokami kas mėnesį kartu su koncesijos mokesčiu, o šį numačius mokėti tik atlikus investicijas, ieškovas nepagrįstai nuomos mokestį reikalauja mokėti neatsiradus Nuomos sutartyje numatytam jo mokėjimo terminui.

Be to, jei ir būtų suėjęs mokėjimo terminas, nuomos mokestis nepriteistinas ir dėl to, kad ieškovas perdavė statinius su trūkumais, trukdančiais naudoti juos pagal paskirtį. Pradėjus vykdyti sutartį paaiškėjo defektai ir trūkumai, kurie nebuvo aptarti 2017 m. balandžio 13 d. defektų sąraše – neveikia centrinio pastato ir apgyvendinimo namelių ventiliacijos, apsaugos ir signalizacijos sistemos, centrinio pastato stogo, pamatų ir terasų hidroizoliacijos bei apšiltinimo defektai, eksploatacinių reikalavimų neatitiko elektros instaliacijos ir televizijos tinklai. Pagal Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 1 dalį nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Reikalavo, kad ieškovas neatlygintinai naujai paaiškėjusius trūkumus pašalintų arba atlygintų atsakovui jų pašalinimo išlaidas, bet ieškovai tai padaryti atsisako ir reikalauja sumokėti nuomos mokestį.

Pagal Civilinio kodekso 6.483 straipsnio 2 dalies 1 punktą, numatantį alternatyvius nuomininko teisių gynimo būdus, taikytinus nuomininko pasirinkimu, galimas nuomos mokesčio sumažinimas, neapibrėžiant mažinimo dalies, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dėl perduotų daiktų trūkumų atsakovas negalėjo vykdyti veiklos, nuomos mokestis mažintinas visa apimtimi ir nepriteistinas. 

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Picukė“ pritaria atsakovo argumentams ir siūlo ieškinį atmesti.

Pažymi, jog aiškinimas, kad nuomos mokestis turėtų būti mokamas tik atsiradus pareigai mokėti koncesijos mokestį, atitinka ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Koncesijos sutarties 4.1. punkte nustatyta, kad paslaugas visa apimtimi atsakovas pradės teikti tik atlikus reikiamas investicijas. Koncesijos sutartyje numačius, kad atsakovas iki 2018 m. gruodžio 10 d. turi pareigą padaryti ne mažesnę nei 87000 Eur be PVM investiciją ir Atsiskaitymų ir mokėjimo tvarkos 4.3. punkte numačius, kad investicijų atlikimo termino metu nemokamas koncesijos mokestis, nesąžininga ir neteisinga būtų reikalauti, kad atsakovas investicijų laikotarpiu, patirdamas didžiules išlaidas ir vykdydamas statybinius darbus, turėtų pareigą mokėti nuomos mokesčius dar ir už remontuojamus daiktus. Išlyga nemokėti nuomos mokesčio kartu su koncesijos mokesčiu investicijų atlikimo metu, lėmė trečiojo asmens apsisprendimą dalyvauti konkurse. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo, kaip ir kiekvienas protingas asmuo, žinodamas, kad per pusantrų metų privalės padaryti didelės apimties investiciją, kai investicijų metu praktiškai yra apribotas veiklos vykdymas, nebūtų iš viso dalyvavęs konkurse, nes akivaizdu, kad ekonomiškai būtų nepateisinama situacija, kai tokį ilgą laikotarpį koncesininkas ne tik investuotų savo lėšas negaudamas siekiamų pajamų, bet dar patirtų ir nuostolį mokėdamas žymiai didesnį nei koncesijos mokestis dydžio nuomos mokestį.

Teismas, atskleisdamas bylos esmę (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatuoja, jog bylos esmė tokia:

Šalys ir tretieji asmenys 2017 m. birželio 27 d. sudarė Partnerystės (koncesijos) sutartį „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“ įgyvendinimo“. Pagal šios sutarties nuostatas atsakovas trečiajam asmeniui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos kas mėnesį, išskyrus sutartyje nustatytą investicijų atlikimo laikotarpį, kuris baigiasi 2018 m. gruodžio 10 d., ar statinių remonto metu, kai negali naudotis perduotu turtu, privalo mokėti koncesijos mokestį.

Vykdydamos Koncesijos sutarties nuostatas, šalys 2017 m. liepos 24 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui valstybės ilgalaikį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį materialųjį turtą, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį. Sutarties 2 punktu nustatytas nuomos mokesčio dydis per visą nuomos terminą, taip pat ir 2017-2018 metams. Sutarties 3 punktas nustato, kad nuomininkas moka nuompinigius kas mėnesį kartu su koncesijos mokesčiu.

Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo pradžios termino. Atsakovas, remdamasis Nuomos sutarties 3 punktu, aiškina, kad investicijų laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. gruodžio 10 d., neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio, nes nuomos mokestis turi būti mokamas kartu su koncesijos mokesčiu, o investicijų laikotarpiu jis yra atleistas nuo koncesijos mokesčio mokėjimo.

Ieškovas mano, kad nuomos mokestį atsakovas privalo mokėti ir investicijų laikotarpiu, nes šalių sutartinius santykius reglamentuojantys Koncesijos įstatymas, specialieji valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai, šalių sudarytos Koncesijos ir Nuomos sutartys nenumato nuomos mokesčio už perduotą valdyti ir naudoti valstybės turtą nemokėjimo atvejų, todėl Nuomos sutarties 3 punkto nuostata, kad nuompinigiai mokami kartu su koncesijos mokesčiu taikytina tik laikotarpiu, kai mokami abu mokesčiai.

Atsakovas mano, jog nuomos mokesčio neprivalo mokėti dar ir dėl to, kad paaiškėjo paslėpti išnuomotų daiktų trūkumai, kliudantys naudoti juos pagal paskirtį, kurių ieškovas nepašalina, todėl, remiantis Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuomos mokestis mažintinas visa apimtimi.

Ieškovas su šiais teiginiais nesutinka, aiškindamas, kad išnuomoti statiniai buvo apžiūrėti koncesijos konkurso metu ir perduodant juos atsakovui, todėl daiktų trūkumai ieškovui buvo žinomi, o pagal Koncesijos sutarties 8 priedo „Rizikos pasiskirstymo tarp šalių matrica“ 6.1. punktą atsakovas prisiėmė informacijos apie perduoto turto būklę prieš perduodant jį valdyti ir naudoti tinkamumo bei šios informacijos prieinamumo stokos riziką.

Ieškinys tenkinamas.

        Šalių santykius koncesijos ir valstybės turto nuomos srityje reglamentuoja viešosios teisės normos (Koncesijų įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintas Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašas), todėl Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat Civilinio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais (Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis).

        Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, nustatančio valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, reiškiantis, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.