Administracinė byla Nr. A-4228-442/2018

              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00579-2018-5

              Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-81(37)/17I-LIG „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537118 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui A. B.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą (I t., b. l. 1-6).
2. Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisingas. Sprendimo dalis dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuotas dviem pagrindais: 1) kad A. B. buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą; 2) kad A. B. neturi šeimyninių, ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių Lietuvos Respublikoje. Sprendimo dalis dėl nacionalinės vizos panaikinimo grindžiama argumentais: 1) kad buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
3. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Sprendimo argumentais, jog pareiškėjas nenurodė turimos bendrovės akcijų kiekio, jų nominalios vertės, nuosavo kapitalo dydžio, kad šie duomenys yra aktualūs akcininkui-pareiškėjui. Pareiškėjas vertino, kad jis ir jo sutuoktinė D. B., būdami uždarosios akcinės bendrovės „Avisela“ (toliau – ir UAB „Avisela“) visų akcijų valdytojai, vertinama, jog šeima yra šios bendrovės savininkai, todėl jiems nėra jokios būtinybės žinoti nei akcijų kiekio, nei jų nominalios vertės, nei bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nes akcijos priklauso tik jiems.
4. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo teiginiai, jog jis nurodė neteisingą informaciją apie UAB „Avisela“ dirbančius darbuotojus. Pareiškėjo nuomone, jis nurodė visus darbuotojus, o tai, kad jis nenurodė anksčiau atleisto darbuotojo, reiškia ne tai, kad jis nežino kokie darbuotojai dirba bendrovėje, o tai, kad jam buvo užduodami neaiškūs ir klaidinančiai suformuluoti klausimai. Pareiškėjas nesutinka, kad Sprendime pažymima, jog bendrovės darbuotojai nežino kas yra bendrovės akcininkai ir kokias funkcijas jie vykdo, kas tvarko buhalteriją, kadangi bendrovės samdomi darbuotojai gali ne tik nežinoti, bet ir neturėtų žinoti duomenų apie bendrovę.
5. Pareiškėjo nuomone nepagrįstas Migracijos departamento teiginys, jog internetiniame tinklalapyje www.rocket4app.com, į kurį talpinami bendrovės sukurti internetiniai žaidimai, nėra jokių duomenų apie UAB „Avisela“. Pareiškėjo teigimu, duomenų apie bendrovę ir neturėtų būti, kadangi bendrovė yra intelektinių produktų – kompiuterinių žaidimų tiekėja, be to internetinio tinklalapio valdytoja yra tarpininkė tarp kompiuterinių žaidimų kūrėjų ir jų naudotojų, todėl neatskleidžia vieniems kitų duomenų, nes priešingu atveju negautų pajamų iš tarpininkavimo. Pažymėjo, jog minėtame tinklalapyje yra skelbiama informacija, kad vykdoma reali kompiuterinių žaidimų pardavimo veikla, pateikiama informacija apie produktus, pirkimo ir atsiskaitymo sąlygas, kontaktai susisiekti. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės gaminamas produktas skirtas užsienio, o ne vidaus rinkai. Tačiau, nors pajamos gaunamos iš užsienio, pats produktas sukuriamas Lietuvoje.
6. Pareiškėjas nurodė, jog įmonės veiklos adresas (duomenys neskelbtini), darbo laiku realiai dirbo darbuotojai, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė išsamius duomenis apie bendrovės darbuotojus ir jų darbines funkcijas, apie įmonės veiklos tikslus ir objektus. Bendrovės darbuotojai turi reikiamą kvalifikaciją atlikti darbines funkcijas, darbuotojams mokamas darbo užmokestis, bendrovė nuomojasi tinkamas patalpas ir moka mokesčius, buhalterinės apskaitos tvarkymui samdosi specializuotą įmonę. Pažymėjo, jog būdamas bendrovės vadovas,  privalo paskirstyti užduotis, kontroliuoti darbuotojų atliekamą darbą, darbo drausmę, priimti atliktą darbą, o tai neįmanoma nebūnant Lietuvos Respublikoje. Neįgyvendinamas Migracijos departamento siūlymas valdyti bendrovę pasitelkiant įgaliotus atstovus, kadangi pareiškėjas Lietuvos Respublikoje patikimų asmenų, kuriems galėtų patikėti bendrovės valdymą, jos finansus, neturi.
7. Nurodė, jog bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų yra pareiškėjo investuotos lėšos, bendrovės veikla yra pelninga. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad bendrovės veikla yra fiktyvi.
8. Pareiškėjo nuomone, kadangi Sprendimo dalis dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra nepagrįsta ir naikintina, todėl naikintina ir Sprendimo dalis dėl daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo, nes viza panaikinta atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teigė, jog Migracijos departamento teiginiai dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės yra nemotyvuoti.
9. Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
10. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. liepos 7 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, apklausus akcininkus, įmonės darbuotojus, atlikus patikriną nurodytu įmonės adresu, Migracijos departamentas sprendė, jog pareiškėjas tik formaliai yra UAB „Avisela“ akcininkas ir direktorius. Apklausus pareiškėją, paaiškėjo, kad jis nėra įsitraukęs į įmonės valdymą ir kontrolę, neturi informacijos apie įmonės vykdomą veiklą ir vidinius procesus, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai yra ne atvykti į Lietuvos Respubliką su tikslu vykdyti teisėtą veiklą UAB „Avisela“, o legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.
11. Atsakovo nuomone, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, todėl  yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-81(37)/17I-LIG „Dėl atsisakymo pakeiti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537118 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui A. B.“ teisėtumo bei pagrįstumo.
14. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. liepos 7 d. prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą prašydamas skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 35-44).
15. Nustatė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus (toliau – ir Migracijos valdyba) 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-48682 nurodyta, kad atliekant UAB „Avisela“ patikrinimą, buvo nuvykta deklaruotu bendrovės adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ant minėto pastato nėra įmonės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Buto duris atidarė A. F. bei paaiškino, kad minėtame bute yra UAB „Avisela“, šiuo metu iš įmonės darbuotojų biure yra D. V.. D. V. paaiškino, kad jis dirba visu etatu, yra programuotojas bei užsiima tuo, kad kuria žaidimus. Jis nurodė, kad bendrovė kuria žaidimus, o po to juos talpina į interneto servisą „Google Play“. Bendrovė užsidirba iš to, kad žaidimuose talpina reklamą. Verslo partnerių ar užsakymų įmonė neturi, visi žaisimai yra kuriami įmonės iniciatyva tam, kad galėtų užsidirbti pinigus iš reklamos. Kas yra įmonės akcininkai bei kokias funkcijas jie vykdo jis nežino. D. V. paaiškino, kad už reklamą atsakingas jis bei B. B., tačiau kaip jie vykdo įmonės reklamą paaiškinti negalėjo. Tęsiant patikrinimą į apklausą atvyko B. B., kuris paaiškino, kad dirba UAB „Avisela“ apie 6 mėnesius. Jo pareigos yra programuotojas. B. B. įdarbintas visu etatu, darbo grafikas yra nuo 8.00 iki 17.00 val. darbo dienomis. Kartu su juo biure dirba D. bei A., taip pat K., pavardės nežino. Biuras yra adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovė užsiima žaidimų kūryba bei minėtus žaidimus talpina į internetinę parduotuvę „Google Play“. Įmonė pelną gauna iš reklamos, kuri talpinama žaidimuose. B. B. mokamas 900 Eur atlyginimas (atskaičius mokesčius). Įmonėje jis ir D. yra programuotojai, A. yra dizainerė, K. – vadybininkas. B. B. su Kirilu beveik nebendrauja, kadangi jis nekalba nei lietuviškai, nei angliškai. Įmonės direktorius yra A. B.. Kas yra įmonės akcininkai ir kokios jų funkcijos B. B. nežino. Kas yra įmonės buhalterė bei kaip tvarkoma buhalterija jis irgi nežino. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje, jokio K. įdarbinto įmone nėra. K. D. buvo įdarbintas įmonėje nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Tęsiant patikrinimą kelis kartus buvo nuvykta į A. B. gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė (I t., b. l. 110, 111).
16. Pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. vykusios apklausos Migracijos departamento Imigracijos skyriuje metu nurodė, kad jo įmonės pavadinimas UAB „Avisela“, įstatinio kapitalo dydis – 29 000 Eur, pirmoji įmonės registracijos vieta adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinis biuras adresu: (duomenys neskelbtini), ten dirba darbuotojai. Apie nuosavą įmonės kapitalo dydį reikia klausti buhalterijoje. Jis yra UAB „Avisela“ akcininkas, direktorius, vadovauja darbuotojams. Įmonė kuria žaidimus, jų priedus, užsiima rinkodara ir kitų priedų bei žaidimų populiarinimu už dalį pelno. Bendrovėje vadybininku dirba A., programuotojais – B. ir D., dizainere – A.. Paaiškino, kad Lietuvoje klientų neturi, mokėjimus gauna iš Google ir Apple. Bendrovės interneto svetainės adresas: http://rocket4app.com (ru), klientų ieško per awords ir kt. 80 procentų pajamų gaunama iš Google ir Apple, 20 procentų iš paslaugų pardavimo.
17. Pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė AB Šiaulių banko išrašą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d., kurio duomenimis UAB „Avisela“ 2017 m. birželio 23 d. gavo 2 000 Eur iš pareiškėjo, 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. birželio 26 d. sumokėti mokesčiai VĮ Registrų centrui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (I t., b. l. 82, 83), AB Šiaulių banko išrašo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d. duomenimis UAB „Avisela“ 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. birželio 14 d. gavo lėšas iš privataus asmens (I t., b. l. 85), AB Šiaulių banko išrašo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d. duomenimis UAB „Avisela“ gavo lėšas iš Google, Apple bei sumokėjo mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui. Taip pat pervestos lėšos į pareiškėjo sąskaitą, GmbH Contabo, UAB „Demire INC“, UAB „EVP International“, privačiam asmeniui bei draudimo bendrovei (I t., b. l. 85-94).
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktų dokumentų, patikrinimo metu surinktų duomenų bei pareiškėjo apklausos matyti, kad UAB „Avisela“ nėra sudariusi jokių sutarčių su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl verslo plane nurodytų paslaugų teikimo, bendrovė Lietuvos Respublikoje neturi klientų, pajamas gauna iš užsienio bendrovių, todėl darytina išvada, jog UAB „Avisela“ veiklos Lietuvos Respublikoje realiai nevykdo. Pažymėjo, jog pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyti dokumentai nepagrindžia, kad UAB „Avisela“ realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje – su Gmbh Contabo UAB „Avisela“ nėra sudariusi jokių sutarčių, iš šių dokumentų nėra galimybės nustatyti, už kokias paslaugas buvo atlikti mokėjimai. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
19. Teismas vertino, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, jog bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, vykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 79) 22.3.3 punktas nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Teismas vertino, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje bei konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, kas sudaro rimtą pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
21. Pažymėjo, jog pareiškėjui daugkartinė nacionalinė viza buvo išduota kaip asmeniui pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsisakius pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais ir panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
22. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertinęs sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas bei atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

III.

23. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
24. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti  pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visus pareiškėjo pateiktus įrodymus bei argumentus ir rėmėsi tik Migracijos departamento duomenimis. Pareiškėjas teigia, jog teismas perrašė Migracijos departamento sprendimo teiginius, neatlikdamas jokios jų analizės, o pareiškėjo nurodytų argumentų nepaminėjo, jų neaptarė. Pareiškėjo vertinimu, teismas nenagrinėjo bylos objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.
25. Nurodo, jog Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnyje nurodytais pagrindais – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis, yra fiktyvi. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas nustatė faktines aplinkybes, kad UAB „Avisela“ realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl ji negali būti laikoma fiktyvia. Pirmosios instancijos teismas net nevertino byloje esančių reikšmingų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvoje (įmonės nurodytas veiklos adresas sutampa su realiu įmonės adresu, bendrovėje realiai dirba darbuotojai, buhalterijos tvarkymui bendrovė samdosi specializuotą įmonę, bendrovė moka darbuotojams darbo užmokestį, moka mokesčius valstybei, bendrovės veikla yra pelninga), todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Avisela“ vykdoma veikla laikytina fiktyvia.
26. Pareiškėjas vertina, jog teismas padarė neteisingą išvadą apie UAB „Avisela“ veiklą ir pareiškėjo funkcijas vykdant veiklą. Pažymi, kad bendrovė kuria ir tiekia į rinką aukštos intelektinės vertės produktus – kompiuterinius žaidimus, kuriems sukurti užtrunka pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl pajamos iš šios veiklos gaunamos negreitai nuo žaidimo sukūrimo. Bendrovė eksportuoja savo produkciją į užsienį, todėl pajamos gaunamos iš užsienio įmonių. Pareiškėjo nuomone, nors pajamos gaunamos iš užsienio, tačiau pats produktas – kompiuteriniai žaidimai, sukuriamas Lietuvoje, todėl bendrovės veikla yra Lietuvos Respublikoje.
27. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų, jog pareiškėjas, būdamas bendrovės akcininkas ir vadovas, kartu turi ir kitų pareigų bei yra atsakingas už bendrovės veiklą, todėl vykdyti Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose bendrovės vadovui įtvirtintas pareigas neįmanoma nebūnant Lietuvos Respublikoje.
28. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų, jog UAB „Avisela“ realiai vykdo veiklą Lietuvoje, nes nėra sudariusi jokių sutarčių. Pareiškėjo teigimu, byloje pateiktos sąskaitos įrodo, kad bendrovė gauna realias pajamas iš veiklos – reklamos iš parduodamų žaidimų. Akivaizdu, kad informacinių technologijų įmonės – Google, Apple, Rockettt4app, nemokėtų pinigų UAB „Avisela“, jeigu nebūtų gavusios produktų ir paslaugų.
29. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino Migracijos departamento duomenis, kad pareiškėjas nenurodė bendrovės akcijų kiekio, jų nominalios vertės, kapitalo dydžio. Pažymėjo, jog UAB „Avisela“ akcininkai yra jis ir jo sutuoktinė, jų šeima yra šios bendrovės savininkai. Pareiškėjo vertinimu, jiems nėra būtinybės žinoti akcijų kiekio, nominalios vertės, kapitalo dydžio, kadangi visos akcijos priklauso tik jiems, ir tik jie gali priimti visus su įmonės veikla susijusius sprendimus. Be to, bendrovėje dirbantys samdomi darbuotojai, neturi žinoti kas yra akcininkai ir kas tvarko buhalteriją, kadangi šie bendrovės duomenys yra konfidencialūs.
30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
31. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, įskaitant ir pareiškėjo teiktus įrodymus bei paaiškinimus, todėl nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo pozicijai.
32. Pažymi, jog nors pareiškėjas deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, tačiau bendrovės verslo plane nėra pateiktas paslaugų teikimo aprašymas, nurodyti klientai (nors įmonė veikia nuo 2015 m.), be to, pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina UAB „Avisela“ santykių su kitais Lietuvos Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis, pareiškėjas nepateikė jokių sutarčių, kad įmonė teikė reklamos paslaugas.
33. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja formaliuosius įmonės veiklos požymius, kurie savaime neįrodo ir nepatvirtina, kad UAB „Avisela“ vykdo veiklą Lietuvoje. Tuo tarpu pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė įrodymų apie bendrovės realią veiklą, paaiškinimo metu pateikė labai neišsamią, abstrakčią informaciją.
34. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus pareiškėjo ir atsakovo pozicijas, išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Kartu pažymi, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti teisėtą UAB „Avisela“ veiklą.

IV.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-81(37)/17I-LIG, kuriuo atsisakyta pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui A. B. leidimą laikinai gyventi bei panaikinta A. B. išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002537118, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos pilietis A. B., būdamas UAB „Avisela“ dalyvis (akcininkas ir direktorius), tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. liepos 7 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi bei panaikinto išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose nustatyti atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi pagrindai pareiškėjo atžvilgiu taikyti pagrįstai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad UAB „Avisela“ atitinka visas Įstatymo 45 straipsnyje numatytas sąlygas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento duomenimis, neatlikus išsamaus duomenų tyrimo ir analizės, netinkamai įvertinus įrodymus, nepagrįstai atmetus visus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus, todėl prašo sprendimą panaikinti.
38. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Migracijos departamento duomenimis ir nepagrįstai atmetė visus pareiškėjo pateiktus įrodymus.
39. Nustatyta, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, reglamentuojančiais, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).
40. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto „Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) (2017 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1V-1 redakcija), 100 punkte nustatyta, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi.
41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, rėmėsi Migracijos departamento surinkta medžiaga (pareiškėjo kartu su prašymu pateiktais duomenis, patikrinimo metu surinktais duomenis bei pareiškėjo apklausos metu duomenimis), pareiškėjo A. B. skunde nurodytomis aplinkybes bei pateiktais dokumentais (banko sąskaitomis, verslo planu, sąskaitomis–faktūromis, darbo sutartimis su UAB „Avisela“ darbuotojais, Sodros duomenis ir kt.) bei pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktais dokumentais. Taigi, atsižvelgiant į Aprašo 100 punkte išdėstytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti Migracijos departamento surinktą medžiagą bei ją išanalizuoti ir, priimant sprendimą, šiuos duomenis vertinti kitų įrodymų visumos kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendime išsamiai pasisakyta tiek dėl Migracijos departamento, tiek dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė Migracijos departamento nustatytus faktus, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas rėmėsi tik Migracijos departamento pateiktais duomenimis, juo labiau, tai nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo.
42. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Avisela“ veiklos Lietuvos Respublikoje realiai nevykdė. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas.
43. Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, jog Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2017 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIII-219 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
44. Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).
45. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus pareiškėjo dokumentus, (verslo planą, sąskaitas–faktūras, darbo sutartis su UAB „Avisela“ darbuotojais, banko išrašus, patalpų nuomos sutartį ir kt.), Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją apie atliktą tyrimą įmonės veiklos adresu bei įmonės darbuotojų apklausą, Migracijos departamento surinktą medžiagą, vertino, jog UAB „Avisela“ banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad bendrovė būtų gavusi pajamų iš Lietuvos Respublikos veikiančių fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas paslaugas, be to, UAB „Avisela“ nėra sudariusi jokių sutarčių su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl jos verslo plane nurodytų paslaugų teikimo, bendrovė Lietuvoje neturi klientų, pajamas gauna iš užsienio bendrovių, pateikti dokumentai neįrodo, jog bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl priėjo prie išvados, kad UAB „Avisela“ veiklos Lietuvos Respublikoje realiai nevykdo. 
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią atsakovo surinktų duomenų ir įrodymų analizę, įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus ir  pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, kurios būtinos leidimui laikinai gyventi gauti. Kartu, sutiktina su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tik formaliuosius įmonės veiklos požymius, kurie savaime neįrodo ir nepatvirtina UAB „Avisela“ vykdomos veiklos Lietuvoje. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis realiai užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje bei pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.
47. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjui vykdant bendrovės veiklą, yra būtina gyventi Lietuvoje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo klausimą bei vertindamas pateiktus įrodymus, priėjo prie išvados, jog UAB „Avisela“, kurios vadovas yra pareiškėjas A. B., nevykdė jokių bendrovės verslo plane nurodytų paslaugų Lietuvos Respublikoje.
48. Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingą išvadą dėl UAB „Avisela“ vykdomos veiklos, bendrovės gaminamos produkcijos ir realizavimo užsienio rinkai; kad teismas neteisingai vertino už parduodamą produktą (reklamos iš parduodamų kompiuterinių žaidimų) išrašytas sąskaitas; kad teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie darbuotojus, kurie nežino duomenų apie bendrovės akcijas, kapitalo dydį, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei daryta išvada, kad užsienio įmonių išrašytos sąskaitos nepatvirtina, jog įmonė yra sudariusi realias sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl UAB „Avisela“ gaminamo produkto, taip pat, jog įmonei UAB „Avisela“ pervesti pinigai yra įmonės gaunamos pajamos už jos Lietuvoje pagamintą ir parduotą produktą. Tai, jog pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog atsakovo Sprendimas dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
50. Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, priėmė subjektyviomis prielaidomis grįstą sprendimą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
51. Proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs Migracijos departamento bei pareiškėjo pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ar pareikštų argumentų, atmestini kaip nepagrįsti.
52. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai               Arūnas Dirvonas

              Dainius Raižys

                            Virginija Volskienė