Civilinė byla Nr. e2YT-18398-527/2020
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01144-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.8.1.; 3.2.7.2.; 3.6.1.3.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 20 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos MB „Pramonės investicijos“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“) priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Soloservis“ (įm. k. 302435310) ir BUAB „Aldengas“ (įm. k. 136053963) nėra tarpusavyje susijusios įmonės. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra UAB „Soloservis“ vienintelis akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 (toliau – Sprendimas) tenkino ieškovo BUAB „Aldengas“ patikslintą ieškinį ir pripažino negaliojančiais visus jo ginčytus sandorius bei taikė vienašalę restituciją natūra – grąžino BUAB „Aldengas“ nuosavybėn panaikintais sandoriais UAB „Soloservis“ perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1018-585/2019 (toliau – Nutartis) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 Sprendimas dalyje dėl vienašalės restitucijos natūra taikymo UAB „Soloservis“ atžvilgiu paliktas nepakeistas (toliau – Byla). Teismai nurodytais sprendimais laikė, kad BUAB „Aldengas“ ir UAB „Soloservis“ yra susijusios tarpusavyje įmonės. Šiuo pareiškimu pareiškėjas siekia nustatyti jam priklausančios įmonės (UAB „Soloservis“) sąsajų su kita įmone (BUAB „Aldengas“) neegzistavimą. Aptariama aplinkybė yra reikšminga pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams dėl keleto priežasčių. Pirma, Byloje teismai tariamai egzistuojančiu ryšiu rėmėsi kaip pagrindu patvirtinti neegzistuojantį asmenų nesąžiningumą, kas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalimi, neatitinka civilinėje teisėje galiojančios sąžiningumo prezumpcijos. Antra, Byloje priimtais sprendimais taip pat teiginiais apie aptariamą bendrovių sąsajumą ir iš to sekantį nesąžiningumą, nors ir netiesiogiai, yra daroma žala pareiškėjo ir UAB „Soloservis“ dalykinei reputacijai (CK 2.24 straipsnis). 2014 m. LAT, grąžindamas Bylą nagrinėti į pirmąją instanciją, nurodė, kad pakartotinai nagrinėjant bylą teismai turėtų įvertinti visas aplinkybes, susijusias su BUAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“ sąsajumu. 2014 m. LAT konstatavo, kad „<...> teismai iš esmės netyrė ir neanalizavo galimo atsakovų nesąžiningumo perimant kasatoriaus nekilnojamąjį turtą bei aplinkybių dėl susijusių asmenų dalyvavimo įgyjant ginčo turtą. Remiantis šiuo, laikytina, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės, dėl to byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. <...>“.Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatliko įrodymų vertinimo, laikė, kad UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ yra susijusios tarpusavyje įmonės. Pirmosios instancijos teismas, Bylą nagrinėdamas pakartotinai, ignoravo šį kasacinio teismo išaiškinimą ir savo Sprendime apskritai nepasisakė dėl UAB „Soloservis“ sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų dėl UAB „Soloservis“ (ne)sąžiningumo taip pat netyrė ir nevertino, tik nurodė: „Kaip bus nustatyta toliau šioje nutartyje, UAB „Aldengas“ turtas ginčo sandoriais buvo perleistas išimtinai susijusiems asmenims.“ (Nutarties pastraipa 57); „UAB „Aldengas“ turtas buvo realizuojamas tik tarp susijusių asmenų per antstolius“ (Nutarties para 59); „Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad visos paminėtos bendrovės (UAB „Aldengas“, UAB „DZO CAPITAL“ bei UAB „Soloservis“) yra tarpusavyje susijusios, šioje byloje jau yra nustatytas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).“ Pažymėtina ir tai, kad aptartųjų bendrovių sąsajumas byloje buvo grindžiamas jų vadovų bei akcininkų tarpusavio ryšiais“ (Nutarties pastraipa 71). Taigi, pakartotinai nagrinėjant Bylą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nevertino ar tarp UAB „Soloservis“ ir UAB „Aldengas“ yra sąsajumas, t. y. kokios konkrečios sąsajos siejo šias įmones per jų vadovus ir (ar) akcininkus, taip pat ar įmonės viena kitos atžvilgiu turėjo kontrolę, kuriai esant, būtų pagrindas teigti, jog Suinteresuoto asmens2 turtas buvo perleistas tarpusavyje susijusioms įmonėms. Kontrolė teismų praktikoje yra suprantama kaip juridinio ar fizinio asmens galimybė daryti lemiamą įtaką kito ūkio subjekto veiklai. Tai reiškia, jog ūkio subjektų sąsajumas nustatomas, atsižvelgiant į savitarpio kontrolę. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl tam tikrų ūkio subjektų sąsajumo, būtina įvertinti, ar jie dėl savitarpio kontrolės ar tarpusavio priklausomybės turi galimybę daryti lemiamą įtaką vienas kito sprendimams.
Iš VĮ Registrų centro informacijos matyti, jog BUAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ bei UAB „Soloservis“ vadovai ir akcininkai tiek turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0034/09/01456 sudarymo dieną (2009 m. spalio 5 d.), tiek Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0123/10/00456 sudarymo dieną (2010 m. balandžio 9 d.) buvo skirtingi asmenys. UAB „Aldengas“, ginčytinų aktų sudarymo dienai vienasmeniškai atstovavo Ž. A., kuris buvo paskirtas vadovu nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d., o nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. spalio 27 d. vadovu buvo A. K.. Tuo tarpu UAB „Soloservis“ vadovu nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo N. J.. Pagrindiniu ir vieninteliu UAB „Soloservis“ akcininku ginčytinų aktų sudarymo metu buvo taip pat N. J.. Tuo tarpu UAB „DZO Capital“ vadovu buvo F. D., įmonės akcininku buvo M. A.. Akivaizdu, kad ginčijamų aktų sudarymo momentu nei UAB „Aldengas“, nei UAB „DZO Capital“, nei UAB „Soloservis“ nesiejo jokie tarpusavio kontrolės ryšiai nei per įmonių vadovus, nei per įmonės akcininkus, kurių pagrindu būtų buvusi reali galimybė daryti įtaką sprendimų priėmimui perleisti Suinteresuoto asmens2 turtą. Todėl pareiškėjas, kaip UAB „Soloservis“ vienintelis akcininkas, siekdamas išvengti tokių atvejų, kai asmens nesąžiningumas yra preziumuojamas bei apginti UAB „Soloservis“ dalykinę reputaciją, teikia šį pareiškimą.
Ne teismo tvarka nėra galimybės įvertinti dokumentus, reikšmingus juridiniam faktui nustatyti. Kaip matyti iš minėtų teismų sprendimų motyvų Byloje, žemesnės instancijos teismai, iš naujo nagrinėdami Bylą, nuo 2014 m. iki 2019 m. netyrė ir nevertino naujai į Bylą pateikiamų įrodymų, rėmėsi aplinkybe, kad LAT suinteresuotų asmenų tarpusavio sąsajas yra tariamai nustatęs 2014 m. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad kasacinis teismas negalėjo konstatuoti suinteresuotų asmenų sąsajumo, kadangi vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų (CPK 353 str. 1 d.). Byloje yra priimta galutinė ir neskundžiama LAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria Sprendimas dėl UAB „Soloservis“ sąžiningumo klausimo paliktas nepakeistas. Taigi, pareiškėjas, kaip vienintelis akcininkas, jokiu kitu būdu, t. y. ne teismo tvarka, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Suinteresuoti asmenys nėra tarpusavyje susijusios įmonės, nustatyti negali.
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai išvardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.5 punkte, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
Šiuo atveju pareiškėja siekia, kad CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka būtų nustatytas įrodomasis faktas, kurio UAB–ei „Soloservis“ (kurios vienintelė akcininkė yra pareiškėja) nepavyko įrodyti kitoje Byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 dalyje dėl vienašalės restitucijos natūra taikymo UAB „Soloservis“ atžvilgiu paliktas nepakeistas. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktas, kad UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ nėra tarpusavyje susijusios įmonės, teismo nuomone, turi įrodomąją reikšmę, ir šios aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos ir įrodytos Vilniaus apygardos teisme ginčo teisena nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-925-262/2019, kurioje šios aplinkybės yra reikšmingos.
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šiuo atveju, teismo nuomone, prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius reikiamus dokumentus (t. y. teismo sprendimą) pareiškėja, kaip UAB–ės „Soloservis“ vienintelė akcininkė, galėjo (jeigu tai būtų įrodyta ir tam būtų buvęs teisėtas pagrindas) gauti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 22 d., išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019
Tokia teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo to paties fakto, kurį nustatęs teismas kitoje Byloje priėmė atitinkamą sprendimą, kuris nėra nuginčytas instancinė tvarka, būtų nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir juos gerbti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290–292 straipsniais,
n u t a r i a :
Pareiškėjos MB „Pramonės investicijos“ pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atsisakyti priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Jolita Cirulienė