Civilinė byla Nr. e2-25061-1080/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01993-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant nuotoliniu būdu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bus ekspertas“ atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taudeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bus ekspertas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Taudeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bus ekspertas“ 958,61 Eur skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi BUAB „Taudeta“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratoriumi paskirtas Edmundas Rauktys. Nemokumo administratoriui buvo perduota BUAB „Taudeta“ sudaryta finansinė atskaitomybė (balansas) ir debitorių-kreditorių sąrašai. Debitorių sąrašo duomenimis atsakovė už parduotas prekes pagal išrašytą 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TAU Nr. 2200245 yra skolinga 958,61 Eur. Ieškovė 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2025 m. vasario 5 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovę, tačiau skola liko nepadengta.
3. Teismas 2025 m. kovo 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovei BUAB „Taudeta“ iš atsakovės UAB „Bus ekspertas“ 958,61 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (958,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Bus ekspertas“ 11 Eur žyminį mokestį.
4. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė kaip pirkėja ne vieną kartą yra užsakiusi iš ieškovės kaip pardavėjos prekes (auto detales). Pardavėja PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui pateikdavo, gavusi užsakytas prekes, kuomet šalys pasirašydavo perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė 2022 m. birželio mėn. užsakė auto detales, tačiau jų negavo iš ieškovės. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą TAU Nr. 2200245 958,61 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2022 m. liepos 30 d.). Atsakovė šios sąskaitos nebuvo gavusi, ji nėra įvesta į atsakovės apskaitos sistemą. Atsakovė sąskaitoje nurodytų prekių nėra gavusi. Be to, sąskaita nėra pasirašyta atsakovės kaip priimta. Atsakovė 2023 m. lapkričio 16 d. iš ieškovės nemokumo administratoriaus gavo raštą, į kurį tą pačią dieną atsakė, jog neturi savo apskaitoje tokios sąskaitos ir prekių tokiai sumai nėra pirkę. Ieškovės atstovas 2023 m. lapkričio 20 d. el. laišku nurodė, kad 2022 m. birželio 30 d. atsakovei išrašyta sąskaita TAU 2200245, todėl jo manymu prekės buvo pirktos ir pareikalavo apmokėjimo patvirtinimo. Atsakovė 2023 m. lapkričio 20 d. el. laišku dar kartą patvirtino, jog nors prekes ir užsakė, tačiau jų negavo, perdavimo-priėmimo aktas sudarytas nebuvo. Ieškiniu yra nutylėta aplinkybė, jog atsakovė į jai nemokumo administratoriaus siųstas pretenzijas ne tik atsakė, bet ir padarė tai motyvuotai. Ieškovė neįsitikino, ar užsakytos prekės yra jos sandėlyje. Ieškovės nemokumo administratorius perima bankrutuojančios įmonės dokumentus bei turtą, todėl pirma, turi būti aiškinamasi, ar ieškovė iš savo tiekėjų gavo atsakovės užsakytas prekes, ir antra, paaiškėjus, jog prekės ieškovės sandėlyje buvo gautos – turi būti aiškinamasi, ar gautos prekes buvo perduotos atsakovei, ir jei nebuvo, kyla ieškovės vadovo atsakomybės klausimas dėl nemokumo administratoriui neperduoto turto (prekių).
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, kad prašo 2025 m. kovo 7 d. preliminarų sprendimą palikti galioti. Kaip ieškinyje buvo nurodyta, iš ieškovės per 2022 m. buvo tris kartus pirktos prekės pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo apmokėtos, tačiau nebuvo pasirašyti jokie perdavimo-priėmimo aktai. Atsakovė savo argumentuose nurodo, kad PVM sąskaita-faktūra TAU Nr. 2200245 nėra pasirašyta, tačiau 2022 m. vasario 24 d. PVM sąskaita-faktūra TAU Nr. 2200085 (2877,99 Eur), kurią atsakovė yra apmokėjusi taip pat nepasirašyta ir nėra perdavimo-priėmimo akto. Atsakovė, teikdama prieštaravimus, nepateikė nei vieno perdavimo-priėmimo akto. Tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad atsakovė užsako prekes, ieškovė jas perduoda pagal pateiktą užsakymą, o mėnesio pabaigoje išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovė privalo per 1 mėn. apmokėti. Prekes iš ieškovės pasiimdavo atsakovės serviso (kur remontuojami automobiliai) darbuotojai, o išrašyta PVM sąskaita-faktūra būdavo el. paštu siunčiama atsakovei.
6. 2025 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka; paaiškino, kad ginčo šalys bendradarbiavimo aplinkybes interpretuoja skirtingai. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas. Vyko faktinis prekių užsakymas, pateikimas ir atsiėmimas. Iki ginčo sąskaitos tarp šalių bendradarbiavimas vyko vienerius metus. 2022 m. atsakovė tris kartus užsakė auto prekes. Elektroniniais laiškais vykdavo užsakymas. Tik apmokėjus sąskaitą, buvo galima atvykti prekes atsiimti. Perduodavo prekes ir prašydavo parduotuvė pasirašyti perdavimo aktą (to antro akto egzemplioriaus atsakovei neperduodavo). Tą kartą, birželio mėn. (ginčo prekes) atsakovė tikrai užsakė, jų negavo. Kelis kartus klausė, kur prekės. Jei ieškovė išrašė sąskaitą, vadinasi, prekes gavo. Išvada, kad 2022 m. birželio 30 d. prekės buvo gautos ieškovės. Ginčo sąskaitoje nurodyta, kad ji apmokėta turi būti po mėnesio (tai išskirtinis atvejis, taip nebūdavo nurodoma). Atsakovė nerado tokios ieškovės sąskaitos savo apskaitoje. Ieškovė per visą laiką į atsakovę nesikreipė dėl neapmokėtos sąskaitos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Preliminarus sprendimas naikintinas. Ieškinys atmestinas.
7. Preliminarus sprendimas gali būti paliktas galioti, pakeistas ar panaikintas išnagrinėjus bylą ir priimant galutinį sprendimą CPK 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
8. Priimdamas preliminarų teismo sprendimą teismas iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi BUAB „Taudeta“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratoriumi paskirtas Edmundas Rauktys. Ieškovės teigimu, nemokumo administratoriui perduotais debitorių sąrašo duomenimis atsakovė už parduotas prekes pagal išrašytą 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TAU Nr. 2200245 yra skolinga 958,61 Eur. Ieškovė 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2025 m. vasario 5 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovę, tačiau skola liko nepadengta.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
10. Atsakovė tvirtina, kad 2022 m. birželio mėnesį užsakė iš ieškovės prekes – auto detales, tačiau jų negavo, t.y. ieškovė užsakymo neįvykdė. Anot atsakovės, tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad pardavėja PVM sąskaitą faktūrą apmokėti pateikdavo gavusi prekes, kuomet šalys pasirašydavo perdavimo – priėmimo aktą ir pirkėja priimdavo išrašytą sąskaitą apmokėjimui. Pažymi, kad ieškovės pateikta sąskaita atsakovės nėra pasirašyta, nėra įvesta į atsakovės apskaitos sistemą, ji nėra gavusi jokio pranešimo apie užsakymo įvykdymą.
11. Ieškovė atsikirsdama į atsakovės prieštaravimus nurodo, kad tarp šalių buvo susiklosčius tvarka, kad atsakovė užsako prekes, ieškovė jas perduoda pagal pateiktą užsakymą, o mėnesio pabaigoje išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė privalo apmokėti per 1 mėnesį. Pažymi, kad prekes iš ieškovės pasiimdavo atsakovės serviso darbuotojai, o išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo siunčiama elektroniniu paštu atsakovei.
12. Taigi tarp šalių byloje esminis ginčas, ar ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės buvo gautos ir perduotos atsakovei, už kurias atsakovė atsisako mokėti.
13. Sprendžiant apie tai, kokia tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika apmokėti ieškovės atsakovei pateiktas sąskaitas, nėra galimybės nustatyti kaip šalys tarėsi bus apmokamos sąskaitos, pasirašomi prekių perdavimo priėmimo aktai, kadangi pastarąsias aplinkybes šalys aiškina priešingai, šalių nurodomų šių aplinkybių nepagrindžia nei vienos iš šalių į bylą pateikti įrodymai, tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, o ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius taip pat nepaaiškina, iš kur jam žinoma nurodoma tarp šalių susiklosčius praktika.
14. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 29–33 punktai.).
15. Ieškovė teigia, kad atsakovė yra neapmokėjusi ginčo sąskaitos, aplinkybių apie prekių perdavimą ir jo fiksavimą atsakovei nei ieškinyje, nei atsiliepime į prieštaravimus ieškovė neteikė. Pažymėtina, kad pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui, suponuoja pardavėjo pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą turtą. Kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo–pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius. Ieškovei teigiant, jog ji pateikė (pardavė) prekes atsakovei, o atsakovei tai neigiant, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti prekių perdavimo atsakovei faktą (CK 6.317 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Tik įrodžius šį faktą, ieškovei gali atsirasti teisė reikalauti atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo gavusi (nupirkusi iš kito tiekėjo) prekes, kurias pardavė ir perdavė atsakovei. Kaip matyti, 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija TAU Nr. 2200245 nurodytas jos apmokėjimo terminas iki 2022 m. liepos 30 d. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad nuo 2022 m. liepos 30 d. prašė/ragino atsakovę apmokėti skolą.
16. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovės darbuotojams pasiėmus prekes, išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo siunčiama elektroniniu paštu atsakovei, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų. Kaip ir nepateikė duomenų, kad ginčo sąskaitą faktūrą ieškovė įtraukė į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą (CPK 178 straipsnis).
17. Ieškovė pateikė į bylą ieškovės 2022 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TAU Nr. 2200085, kurios suma 2877,99 Eur, tačiau niekaip nepaaiškina kurią aplinkybę pagrindžia šis dokumentas. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija, jog iš atsakovės pirkdavo prekes ir jas perdavus atsakovei, sąskaitas yra apmokėjusi, tačiau šiuo atveju duomenų, kad pagal ginčo sąskaitą prekės atsakovei buvo perduotos, nepateikta ir teismas tokių aplinkybių nenustatė.
18. Remianti išdėstytu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vien ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra pakankamai ir objektyviai nepagrindžia pirkimo–pardavimo teisinių santykių tinkamo įvykdymo, t.y. prekių perdavimo atsakovei. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie pagrįstų realų prekių perdavimą atsakovei ir atsakovės ar jos atstovo priėmimą iš ieškovės (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aptariamu atveju ieškovė neįgijo teisės į 958,61 Eur skolos pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TAU Serija TAU Nr. 2200245 atlyginimą, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl skolos priteisimo, netenkintinas ieškovės prašymas priteisti procesines palūkanas.
19. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas 2025 m. kovo 7 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
20. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus ieškinio, vadovaujantis CPK 93 straipsnio, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Po preliminaraus sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovė patyrė 300 Eur advokatės pagalbos išlaidų, kurios, remiantis CPK 93 straipsniu, taip pat priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7, 8 dalimis, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2027 m. kovo 7 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taudeta“, j.a.k. 304300642, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bus ekspertas“, j.a.k. 303144457, 300 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Baradinskienė