Civilinė byla Nr. 2YT-6343-237/2018
(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00410-2018-0)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.6.1.;3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 5 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė,
sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant pareiškėjui G. M., pareiškėjų atstovei advokatei Raimondai Klimienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir R. B. pareiškimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai prašo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2005 m. kovo 1 d. mirusi O. M. yra R. B. (M.) motina bei, paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. ir R. B. po O. M. mirties 2005 m. kovo 1 d., priėmė jos palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjai pareiškime ir pareiškėjas G. M. teisme nurodė, kad 2005 m. kovo 1 d. mirė jų mama O. M., testamento nepaliko. Po jos mirties liko dalis pastato - karvidės, esančio (duomenys neskelbtini) Karvidės - pastato dalį mama buvo įsigijusi likviduojantis žemės ūkio bendrovei pagal pajus, kuri buvo registruota nuosavybės teisės mamos vardu. Po mamos mirties abu rūpinosi likusiu turtu, faktiškai jį valdė ir tvarkė, pasidalijo likusiais asmeniniais bei atminčiai skirtais daiktais. Iki mamos mirties nebuvo susidūrę su paveldėjimo dokumentų tvarkymu, todėl mamos išsaugotus nuosavybės teises į pastatą – karvidę patvirtinančius dokumentus saugojo kaip nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. 2017 m. sužinoję, kad paveldėjimo faktą reikia užregistruoti, kreipėsi į notarų biurą, kur buvo paaiškinta, kad praleido terminą palikimui priimti. Mirusioji O. M. turėjo du vaikus – pareiškėjus, tėvai buvo išsituokę 1987 metais, dar iki to laiko, kai mama įgijo nuosavybės teises į dalį pastato – karvidės. Pareiškėjai faktiškai valdo po O. M. mirties likusį turtą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė mamos palikimą.
Pareiškėjų mama O. V. (duomenys neskelbtini) sudarydama santuoką su A. M., priėmė vyro pavardę ir tapo O. M.. (duomenys neskelbtini) gimusi pareiškėja R. M., buvo pirmas vaikas šeimoje, tėvai sudarė santuoką būdami M. ir M. Gimimo liudijime abu tėvai nurodyti kaip M., ištekėjo taip pat būdama M. Pareiškėjo G. gimimo dokumentuose tėvų pavardės nurodytos kaip M., tėvų santuokos nutraukimo įraše abu tėvai nurodyti kaip M., mamos mirties liudijime ji taip pat nurodyta kaip M. Dėl kokių priežasčių G. M. dokumentuose, bei tėvų santuokos ir santuokos nutraukimo dokumentuose pavardės skyrėsi, negali paaiškinti, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. yra R. B. (M.) motina.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Liudytoja G. A. parodė, kad G. M. ir R. B. yra mirusios O. M. vaikai, o ji yra R. B. duktė. Kodėl yra klaidos pavardėse, ji pasakyti negali. Ji žino, kad po jos močiutės mirties jos mama parsivežė užtiesalų, pūkinę kaldrą, albumus, laikrodį ir kt. , dėdė liko toliau gyventi močiutės namuose.
Liudytojas R. A. parodė, kad jis žino, kad po O. M. mirties turtą valdo jos vaikai, nes jis naudojosi fermos dalimi, visus su tuo susijusius klausimus derino su abiem vaikais.
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Iš mirties liudijimo (b. l. 8) matyti, kad O. M. mirė 2005 m. kovo 1 d. Iš santuokos nutraukimo įrašo (b. l. 9, 22) matyti, kad (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta santuoka tarp A. M. ir O. M.. Iš pranešimo (b. l. 10) matyti, kad dėl O. M. palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš gimimo liudijimo (b. l. 14) matyti, kad pareiškėjas G. M. yra O. M. sūnus. Iš VĮ Registrų centro išrašo (b. l. 12) matyti, kad O. M. nuosavybės teise priklauso 2/100 dalis pastato – karvidės, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 1998 m. liepos 1 d. Iš santuokos sudarymo įrašo (b. l. 21) matyti, kad 1956 m. spalio 21 d. sudarė santuoką A. M. ir O. V. M. Iš gimimo liudijimo ir santuokos sudarymo įrašo (b. l. 23, 24) matyti, kad R. B. (M.) yra A. M. ir O. M. dukra.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja R. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai nurodyti A. M., V. ir O. M., A. Jos tėvais nurodyti asmenys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Ariogalos r. CBAĮB, įrašo Nr. 186, santuoka buvo nutraukta, tačiau dėl neaiškių priežasčių asmenys, nutraukę santuoką, nurodyti kaip A. M. ir O. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvais nurodyti A. M. ir O. M., mirties liudijime taip pat nurodyta O. M., gim. (duomenys neskelbtini). Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. yra O. M., mirusios 2005 m. kovo 1 d., dukra (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų parodymų,esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. M. ir R. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti po mamos O. M., mirties 2005 m. kovo 1 d., palikimą, t. y. G. M. ir R. B. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. M. ir R. B. po mamos O. M. mirties 2005 m. kovo 1 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005 m. kovo 1 d., dukra ir, kad G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2005 m. kovo 1 d., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Danutė Kregždienė