Administracinė byla Nr. A552-1538/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00486-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 14  d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės visuomenės sveikatos centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Tauragės visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akto Nr. AK-115 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas AB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) 2012 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. AK-115, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2012 m. gruodžio 5 d. pašalinti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos higienos normos „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) pažeidimus, t. y. sumažinti ekvivalentinį garso slėgio lygį iki leidžiamo.

Bendrovė atkreipė dėmesį, kad triukšmo matavimas T. P. gyvenamojo namo viduje atliktas atvėrus namo langą, taip pažeidžiant HN 33:2011, kurioje tokio reikalavimo nenumatyta. Pareiškėjas nurodė, jog T. P. gyvenamojo namo langai buvo pakeisti iš medinių į plastikinius, o tai galimai įtakojo ginčo triukšmo matavimą. Pasak pareiškėjo, triukšmo matavimai atlikti neobjektyviai, nes Bendrovės atstovams nebuvo sudaryta galimybė juose dalyvauti, taip užkertant kelią teikti pastabas dėl akustinio triukšmo matavimo protokolo. Pareiškėjas paaiškino, kad nustatytas akustinio triukšmo viršijimas yra nežymus, leistiną ribą viršija tik 6,1 arba 0,2 dBA, o tai galėjo sąlygoti įvairūs papildomi aplinkoje esantys triukšmo šaltiniai (pvz., kieme įjungto automobilio variklio garsas, mobiliojo telefono, televizoriaus, kitų buitinių technikos prietaisų garsai). Bendrovė pabrėžė, kad nėra įrodymų, jog atliekant matavimus neveikė jokie kiti papildomi triukšmo šaltiniai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2003 metų Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 20.1 punkte buvo nustatyta, jog „triukšmo matavimo metu patalpų langai ir durys turi būti uždaryti, o jeigu triukšmo šaltinis ne pastate, orlaidės turi būti atviros. Kai langai atviri, triukšmo lygis nenormuotas“, tačiau 2007 bei 2011 metų šios higienos normos redakcijų nuostatose minėtos normos nebėra, o dėl triukšmo matavimo tvarkos yra nukreipiama į Lietuvos standartus. Bendrovė darė išvadą, kad atsakovas taikė negaliojančią higienos normą. Pareiškėjas paaiškino, kad pateiktais teismui Lietuvos standartais LST ISO 1996-1 ir LST ISO 1996-2 siekė įrodyti, jog šiuose standartuose reikalavimo atidaryti langą atliekant triukšmo matavimus pastato viduje nėra. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad atstumas nuo triukšmo šaltinio (išcentriniai ventiliatoriai) iki R. P. gyvenamojo namo yra apie 70-80 metrų, o nuo įmonės sklypo iki R. P. sklypo apie 10-20 metrų.

Atsakovas Tauragės visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į skundą (b. l. 60) prašė skundą atmesti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad yra parengta standartinė veiklos procedūra FM-SVP 5.4-04 „Akustinio triukšmo lygio matavimas“. Centras vadovavosi statybos techninio reglamento STR 2.10.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 287, 13.10 punkto reikalavimu, kad „kai yra matuojamas išorės šaltinių triukšmas, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti atidarytos“. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 257.10 punkto reikalavimą, kiekvienoje gyvenamojo pastato buto patalpoje turi būti vienas atidaromas langas arba orlaidė patalpai vėdinti. Pagal šį teisės aktą, vertikaliai atvertas patalpos langas laikomas alternatyva neįrengtai orlaidei. Atsakovas paaiškino, kad, priimdamas skundžiamą aktą, vadovavosi 2012 m. rugpjūčio 31 d. akustinio triukšmo matavimo protokolu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į skundą (b. l. 68) pareiškėjo skundą prašė atmesti. R. P. manymu, triukšmo tyrimas vyko laikantis įstatymų reikalavimų, matuojant triukšmą dalyvavo atsakingi asmenys, taip pat apie triukšmo matavimus būdavo perspėjamas ir pareiškėjas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad jis savavališkai pakeitė medinių langų konstrukciją į plastikines, ir paaiškino, kad joks leidimas keičiant medinius langus į plastikinius nereikalingas, leidimas reikalingas tik jei yra didinamos langų angos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Centro 2012 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. AK-115 panaikino.

Teismas nustatė, kad aktas įformintas pagal sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (toliau – ir Reglamentas) 10 priede nurodytą tokio patikrinimo akto formą, tačiau konstatavo, kad vien akto surašymo formos laikymasis nėra pagrindas jį pripažinti teisėtu ir pagrįstu.

Teismas vadovavosi Reglamento 1, 13.2, 25, 27-34 punktais ir nustatė, kad atsakovas turėjo pavedimą ir atliko grįžtamąją kontrolę. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas patikrinimo akte ir nenurodė Reglamento 38 punkto nuostatos, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas patikrinimo aktą laikyti neteisėtu.

Teismas vadovavosi HN 33:2011 6, 7, 13  punktais, 1 lentelės 1 punktu, Lietuvos standartais LST ISO 1996-1:2005, LST ISO 1996-2:2008 ir darė išvadą, kad kambario langas, atliekant ginčo matavimus, neturėjo būti atidarytas, kadangi tokio reikalavimo nei HN 33:2011, nei Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 nėra nustatyta.

Atsakovo argumentus, jog langas yra oro vėdinimo kanalo įėjimo bei išėjimo anga, teismas laikė nepagrįstais ir pažymėjo, kad atsakovo nurodyto teisės akto – STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, taikymo tikslas yra nustatyti pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastato atitvarų ir jo dalių akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę. Šio reglamento nuostatos privalomos pastatams, kurie pradedami projektuoti ir visiems statybos dalyviams, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas, bei statybos valstybinį reguliavimą vykdančioms valstybės įstaigoms ir institucijoms. Teismas darė išvadą, kad STR 2.01.07:2003 yra skirtas reglamentuoti statybos procesą ir (ar) statybos teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, o ne ginčo triukšmo matavimų atlikimo procedūrą, todėl laikė netaikytina atsakovo nurodyto reglamento 13.10 punkto nuostatą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pagal šią nuostatą langas nėra prilyginamas oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angai ar laikomas vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos dalimi ir pan.

Teismas vertino tai, kad gyvenamojo namo langai buvo pakeisti, ir pažymėjo, kad projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas taikomas aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatos. Teismas vadovavosi šio reglamento 7 punktu ir darė išvadą, kad šio proceso dalyvio atsiliepimo argumentai, jog iš esmės tik langu jis gali reguliuoti įeinantį ir išeinantį iš kambario orą, taip karštą vasaros naktį vėdinti vaiko kambarį ir pan., nepaneigia aplinkybės, kad langas nėra namo šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos dalis. Taip pat teismas pažymėjo, kad tik lango atidarymu, uždarymu, reguliuojant iš lauko į kambarį ir iš jo į lauką einantį orą, norminių mikroklimato bei oro kokybės parametrų nepavyks užtikrinti, todėl pastate turi veikti oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Teismas, vertindamas atsakovo atsiliepime nurodyto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ taikymo sritį, pažymėjo, kad šio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo ir reglamentas skirtas nustatyti gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais. Teismas darė išvadą, kad STR 2.02.01:2004 taip pat yra skirtas reglamentuoti statybos procesą, o ne ginčo triukšmo matavimo atlikimo procedūrą.

Atsakovo atstovų teismo posėdžio metu pateiktuose Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (11.5-192)10-6895 bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2012 m. liepos 23 d. rašte Nr. S-663 esančią informaciją nelaikė įrodančia, kad ginčo matavimas atliktas teisingai. Teismas pažymėjo, kad iš akustinio triukšmo matavimo protokolo matyti, jog buvo atliktas tik vienas matavimas vietoje penkių privalomų, o kiek ir kokiose vietose buvo išdėstyta mikrofonų pastato viduje ir pan. nenurodyta, protokolo grafoje „Papildomi duomenys. Pastabos“ įrašyta tik tai, kad matavimai atlikti esant vertikaliai atvertam kambario langui.

Pareiškėjo skundo argumentus, jog triukšmo matavimai atlikti neobjektyviai, nes bendrovės atstovams nebuvo sudaryta galimybė juose dalyvauti, taip užkertant kelią teikti pastabas dėl akustinio triukšmo matavimo protokolo, teismas laikė nepagrįstais ir pažymėjo, kad ginčo matavimuose dalyvavo tuo metu įmonės teritoriją saugojęs UAB „Kvintencija“ apsaugos darbuotojas R. A., be to atkreipė dėmesį, kad grįžtamoji kontrolė (neplaninis patikrinimas) vykdoma iš anksto neįspėjus. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju įvertinti, ar įmonė pažeidimus pašalino, buvo objektyviai įmanoma ir be išankstinio įmonės informavimo ar įmonės įgalioto atstovo kvietimo dalyvauti matavimuose. Pareiškėjo argumentą, jog matavimai atlikti taikant neakredituotą metodą, teismas laikė pagrįstu ir darė išvadą, kad laboratorija, atlikdama ginčo matavimus, neturėjo juridinio pagrindo taikyti LST ISO 1996-2:2008 6.5 punkte nurodytą pramoninio objekto keliamo triukšmo matavimo metodiką, todėl ir šiuo aspektu ginčo matavimų rezultato teismas negalėjo pripažinti objektyviu bei teisingu.      

III.

Atsakovas Tauragės visuomenės sveikatos centras apeliaciniu skundu (b. l. 169-171) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Taip pat prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovas paaiškina, kad R. P. gyvenamajame name rekonstrukcija nebuvo atlikta, tik seni mediniai langai pakeisti naujais plastikiniais, ir daro išvadą, kad teismas negalėjo taikyti aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005, nes gyvenamasis namas pastatytas ir priimtas naudojimui dar iki minėto teisės akto įsigaliojimo. Centras pabrėžė, kad kambarys, kuriame buvo atliekamas ginčo triukšmo matavimas, gali būti vėdinamas tik pravėrus langą, nes kitos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos neįrengtos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad negali daryti poveikio laboratorijai, kaip taikyti Lietuvos standartus. Centras vadovaujasi STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 13.10 punktu, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.10.0 punktu ir daro išvadą, kad vertikaliai atvertas patalpos langas laikomas alternatyva neįrengtai orlaidei. Atsakovo manymu, tai, kad Laboratorijoje neakredituotas LST ISO 1996-2:2008 6.5 punkte nurodytas pramoninio objekto keliamo triukšmo matavimo metodas, nereiškia, jog laboratorija neturi juridinio pagrindo atlikti triukšmo lygio matavimo gyvenamojoje aplinkoje, kadangi ji yra akredituota ir kompetentinga pagal standarto sąlygas atlikti bandymus akreditavimo pažymėjime išvardytose srityse, iš kurių viena yra fizinės akustikos triukšmo tyrimai. Centras taip pat atkreipia dėmesį, kad niekur nėra nurodyta, jog matavimai, tiriant gyventojų prašymus dėl triukšmo lygio matavimo, turėtų būti atliekami akredituotais metodais.

Pareiškėjas AB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 176-182) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiamas patikrinimo aktas laikytinas individualiu administraciniu teisės aktu, nes juo taikytos poveikio priemonės pareiškėjui, nurodyti reikalavimai, kuriuos jis privalo vykdyti. Bendrovė atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-706/2013, 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir daro išvadą, kad skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai nenumato reikalavimo, kad triukšmo matavimai turi būti atliekami esant atvertiems langams, todėl daro išvadą, kad buvo pažeisti tiek higienos normoje, tiek Lietuvos standarte įtvirtinti reikalavimai. Pareiškėjas pabrėžia, kad HN 33:2011 13 punkte pateiktas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriais turi būti vadovaujamasi atliekant matavimus. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad reikalavimas atverti langus matuojant triukšmą panaikintas 2007 m. liepos 2 d. patvirtinus naują higienos normą. Pareiškėjo manymu, STR 2.01.07:2003 ir STR 2.02.01:2004 skirti reglamentuoti ne triukšmo matavimo pastatuose tvarką, bet visai kitus teisinius santykius. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad triukšmo matavimai atlikti ir patikrinimo aktas surašytas remiantis triukšmo matavimų protokolu laboratorijos, kuri nėra akredituota atlikti pramoninio objekto keliamo triukšmo matavimus bei taikant neakredituotą metodą, kadangi nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nėra akredituota atlikti pramoninio objekto keliamo triukšmo matavimus ir taikė neakredituotą metodą, pažeidė Lietuvos standartų LST ISO 1996-1:2005, LST ISO 1996-2:2008 reikalavimus (nebuvo atlikti bent penki triukšmo matavimai, nebuvo pateikta mikrofonų išdėstymo schema). Pareiškėjo manymu, akustinio triukšmo lygį galėjo sąlygoti paties gyvenamojo namo savininko atlikti veiksmai – dvigubų medinių langų konstrukcijų pakeitimas į viengubas plastikines konstrukcijas, ventiliacijos sistemos pakeitimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 183) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tauragės visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akto Nr. AK-115 (b. l. 11-12) teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš šio akto, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamojo namo miegamajame (vaiko) kambaryje viršija HN 33:2011 1 lentelėje 1 eilutėje nustatytus triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose nakties metu, todėl nurodyta pašalinti HN 33:2011 pažeidimus, t. y. sumažinti ekvivalentinį garso slėgio lygį iki leidžiamo. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir skundžiamą Centro patikrinimo aktą, priimtą teismo kritiškai vertinto Laboratorijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. Akustinio triukšmo matavimo protokolo Nr. F-KL-T-137 (b. l. 13) pagrindu, panaikino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. Akustinio triukšmo matavimo protokolo matyti, kad matavimai buvo atlikti esant vertikaliai atvertam kambario langui. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad atliekant ginčo matavimus kambario langas nepagrįstai buvo atidarytas. Pažymėtina, kad tokios sąlygos ginčo matavimų atlikimui taikytini teisės aktai nenumato. Apelianto teiginiai dėl STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ taikymo nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šio reglamento nuostatos skirtos reglamentuoti su ginčo triukšmo matavimų atlikimu nesusijusius statinių projektavimo, statybos ir įrengimo teisinius santykius. Minėto reglamento 3 punkte įtvirtinta, kad jis privalomas visiems statybos dalyviams, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas bei statybos valstybinį reguliavimą vykdančioms valstybės įstaigoms ir institucijoms. Tas pats pasakytina ir dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, iš kurio nuostatų matyti, jog jos skirtos projektavimo sprendinių reikalavimų, įgyvendinamų statybos proceso metu, nustatymui statybų proceso dalyviams. Pažymėtina, kad matavimų atlikimą reglamentuojančiuose HN 33:2011 bei Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1:2005, LST ISO 1996-2:2008 neįtvirtintas leidimas matuoti triukšmą esant pravertam gyvenamojo namo langui, taip pat nenumatyta atliekant triukšmo matavimus vadovautis atsakovo nurodomais statybos techniniais reglamentais. Pažymėtina, kad, kaip teisingai atkreipė dėmesį pareiškėjas, ankstesnėje higienos normos redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata dėl lango uždarymo, tačiau ginčo triukšmo matavimų atlikimo metu galiojusioje HN 33:2011 minėtos nuostatos neliko.

Iš byloje esančio Akustinio triukšmo matavimo protokolo matyti, kad matavimai buvo atlikti naudojant neakredituotą metodą. Pažymėtina, kad atsakovas nepašalino byloje kilusių abejonių dėl laboratorijos kompetencijos atlikti ginčo matavimus. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pažymėjo, kad Ministerija iki 2013 m. liepos 1 d. nurodė išplėsti laboratorijos akreditavimo sritį. Tai, kad pasak apelianto, laboratorija yra akredituota Vokietijos akreditavimo agentūros, savaime nepatvirtina, jog ši įstaiga yra akredituota atlikti pramoninio objekto keliamo triukšmo matavimus pagal LST ISO 1996-1:2004/P:2005 ir LST ISO 1996-2:2008-05 p. 6.5, kurių rezultatais remiantis būtų galima taikyti poveikio priemones pareiškėjui. Apelianto argumentas, jog Centras negali atsakyti už  Laboratorijos veiksmus ar nurodyti Laboratorijai, kaip taikyti standartus, nepatvirtina skundžiamo Centro patikrinimo akto, kuriuo pateiktas nurodymas pareiškėjui, pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatas tik papildomai atkreipdamas trečiojo suinteresuoto asmens dėmesį, jog langas nėra namo šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos dalis, ir tokios išvados nepaneigia trečiojo suinteresuoto asmens argumentas, kad jis tik langu gali reguliuoti įeinantį ir išeinantį iš kambario orą. Apygardos administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad šio reglamento nuostatos taikomos projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu dėl galimo minėto statybos techninio reglamento pažeidimo projektuojant statinį. Apelianto argumentai dėl minėto statybos techninio reglamento taikymo nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad byloje nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kurių pagrindu turėtų būti patenkintas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atskirai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniu skundu prašė administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į nagrinėjimą teisme bylos proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti minėta įstatymo nuostata ir išimties tvarka taikyti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Tauragės visuomenės sveikatos centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.