Civilinė byla Nr. 2A-800-368/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09997-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7; 3.3.1.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Pierre Ferro“ ir E. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-846-772/2015, iškeltoje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei UAB „Pierre Ferro“ ir atsakovui E. T. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovus UAB ,,Pierre Ferro“ ir E. T. nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti jiems tiesiogiai ir netiesiogiai platinti ant gaminių uždėtas etiketes su jos atvaizdu ir priteisti solidariai iš atsakovų 20 000 Lt (5 792,40 Eur) turtinės žalos ir 20 000 Lt (5 792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio pradžioje Vilniuje turėjo asmeninę foto sesiją pas atsakovą E. T., kuri buvo privati, užsakyta ir atlikta jos iniciatyva, kad turėtų atminčiai savo nuotraukų. Nuotraukos buvo padarytos su ieškovės asmenine apranga ir ji jokios produkcijos nuotraukose nereklamavo ir savo sutikimo nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais dėl asmeninių nuotraukų panaudojimo įmonės reklamai, nėra davusi. Tvirtino, kad sužinojo, jog atsakovei UAB „Pierre Ferro“ priklausančioje parduotuvėje ant parduotuvėje prekiaujamos produkcijos prikabintų etikečių buvo panaudota nuotrauka su jos atvaizdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės L. M. ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas E. T. perduodamas atsakovei UAB ,,Pierre Ferro“, o pastaroji panaudodama ieškovės L. M. nuotrauką su jos atvaizdu ant prekių etikečių, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, ir teismas uždraudė atsakovams ateityje naudoti ieškovės atvaizdą. Priteisė iš atsakovų po 24,91 Eur žyminio mokesčio ir po 160, 94 Eur už advokato paslaugas, taip pat po 5,38 Eur proceso išlaidų valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino, kad atsakovas E. T., norėdamas foto sesijos metu sukurtas ieškovės foto nuotraukas panaudoti kitiems tikslams turėjo gauti aiškų ieškovės sutikimą ir sprendė, kad buvo pažeistos ieškovės teisės į atvaizdą. Teismo nuomone, teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimas ir uždraudimas ateityje atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus yra pakankama kompensacija ieškovei, todėl teismas netenkintino reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jai padarytą turtinę žalą. Paskirstydamas šalims byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priemone pasipelnyti pralaimėjusios šalies sąskaita, pažymėdamas, jog byla nebuvo labai sudėtinga ir atsakovų nurodytas atstovavimo išlaidas sumažino iki ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų. Nors ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, nemažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų ir jas iš atsakovų priteisė lygiomis dalimis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) UAB ,,Pierre Ferro“ prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 8,30 Eur žyminį mokestį ir 53,65 Eur atstovavimo išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteisti 466,67 Eur atstovavimo išlaidas ir iš atsakovės – 1,80 Eur proceso išlaidas valstybei. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neproporcingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) E. T. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 8,30 Eur žyminį mokestį ir 53,65 Eur atstovavimo išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteisti 333,33 Eur atstovavimo išlaidas ir iš atsakovo – 1,80 Eur proceso išlaidas valstybei. Apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, atsakovas E. T. nurodo, kad sutinka su skundu.
Atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, atsakovė UAB ,,Pierre Ferro“ pažymi, kad skundui pritaria.
Atsiliepdama į atsakovų apeliacinius skundus, ieškovė L. M. prašo skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, pabrėžia, kad teismas teisingai paskirstė šalims byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (atsakovų) UAB ,,Pierre Ferro“ ir E. T. apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priemone pasipelnyti kitos šalies sąskaita ir byla nebuvo labai sudėtinga, atsakovų atstovavimo išlaidas sumažintino iki ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų ir sprendė, kad kita atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų dalis neatitinka būtinumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijų ir, įvertindamas ginčo pobūdį, ieškovės atstovavimo išlaidas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis.
Teismas negali sutikti su pirmosios instancijos išvadomis, kad dalis atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, kadangi jų būtinumą lėmė ieškovės inicijuota civilinė byla ir teismo įpareigojimai bei CPK imperatyvas (CPK 142 str. 1 d.) atsakovams pateikti atsiliepimus į pareikštą ieškinį (patikslintą ieškinį). Išlaidos taip pat formaliai neviršijo rekomenduojamų priteisti dydžių, t. y. buvo pagrįstos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 93 straipsnio kodekso 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Taigi visais atvejais būtent byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos ir teismas konkrečioje byloje negali formaliai taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių normų ir nesivadovauti teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad negalima toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto atsakovų išlaidavimo, ir civilinė byla savo teisine problematika nebuvo sudėtinga, yra nedidelės apimties, buvo nagrinėjama mažiau nei pusę metų ir atsakovų atstovų darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės. Be to, pagal Rekomendacijų 2.4 punktą nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei UAB ,,Pierre Ferro“ buvo būtina naudotis mokamomis kitoje vietovėje – Vilniuje esančios advokato kontoros advokatų paslaugomis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Apeliantai neskundė teismo sprendimo dalies, kuria buvo konstatuotas ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimas, todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų Šiaulių apygardos teisme
Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas.
Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad advokato padėjėjai už atsiliepimą į skundus parengimą sumokėjo 100 Eur.
Pagal Lietuvos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje klausimu dėl advokato padėjėjo suteiktos teisinės pagalbos, rengiant procesinius dokumentus, teikiamus apeliacinės instancijos teismui, išlaidų atlyginimo pažymima, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Tokiais veiksmais pripažįstami ir procesinių dokumentų parengimas, net ir tuo atveju, kai juos pasirašo ir pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1353/2014).
Kadangi atsiliepimą į skundus rengė advokato padėjėja, ieškovės turėtos išlaidos pagal CPK 98 straipsnį negali būti atlyginamos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius