Administracinė byla Nr. I-1676-629/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04661-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
K. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), neturtinę žalą – po 33,33 Eur už parą, pradelstą išmokėti pareiškėjui priteistą žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo priteista 100 Eur neturtinė žala. Anot pareiškėjo, Teisingumo ministerija šią suma jam turėjo pervesti iki 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau to nepadarė. Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija pažeidė 3 mėn. terminą žalai atlyginti, dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nes negalėjo nusipirkti vitaminų, higienos priemonių, kurių jam labai trūko. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 30 proc. nuo priteistos sumos, t. y. 33,33 Eur už parą.
Teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 7–8) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimą supranta, kaip reikalavimą priteisti procesines palūkanas už ne laiku įvykdytą teismo sprendimą, nes nurodoma, kad už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną po praleisto termino turi būti priteista 30 proc. palūkanų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 str. pateiktas civilinių teisių gynimo būdu sąrašas, ir šio straipsnio 6 p. nustatyta, kad teismas gali išieškoti iš pažeidusio asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.37 str. nustato palūkanų mokėjimą pagal prievoles.
Teisingumo ministerija nurodė, kad 2016 m. gruodžio 9 d. įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-4030-331/2016, pervedė pareiškėjui 100 Eur. Pareiškėjas turėjo galimybę iki teismo sprendimo įvykdymo prisiteisti procesines palūkanas, nors byla jau buvo išnagrinėta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertina Teisingumo ministerijos teiginius, kad pareiškėjas siekia procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas aiškiai nurodo, jog prašo priteisti neturtinę žalą, nurodo galimai neteistus Teisingumo ministerijos veiksmus, taip pat dėl to jam kilusias neigiamas pasekmes. Tai, kad pareiškėjas neturtinės žalos apskaičiavimą nurodo kaip procentą nuo priteistos sumos, nepaneigia fakto, kad ginčas šiuo atveju kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), taip pat dėl kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Pagal Įstatymo 2 str. 3 d. Teisingumo ministerija minėtus veiksmus turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Teisingumo ministerijoje buvo gautas pareiškėjo prašymas įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4030-331/2016, kuriuo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 2016 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo ministerijos raštu pareiškėjas informuotas, kad teismo sprendimas bus įvykdytas ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 30 d. (b. l. 13). Su prašymais pervesti priteistą neturtinę žalą į Teisingumo ministeriją pakartotinai kreipėsi 2016 m. spalio 26 d. bei 2016 m. gruodžio 1 d. prašymais (b. l. 11, 12). Priteista neturtinė žala pareiškėjui išmokėta 2016 m. gruodžio 9 d. (b. l. 9–10).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., Teisingumo ministerija, 2016 m. rugpjūčio 31 d. gavusi pareiškėjo prašymą vykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai buvo priteista neturtinė žala, privalėjo priteistas lėšas pareiškėjui pervesti iki 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau pareiškėjui priteista žala buvo pervesta 2016 m. gruodžio 9 d., t. y. praleidus Įstatymo nustatytą terminą 8 dienomis. Taigi Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai šiuo atveju laikytini nustatytais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl laiku nepervesto žalos atlyginimo patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neturėjo galimybės nusipirkti vitaminų, higienos priemonių. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo nuosavų lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti, be to, neturtinę žalą apibūdina gana abstrakčiais teiginiais apie kančias ir neigiamus išgyvenimus, kurių nedetalizuoja. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog Teisingumo ministerija Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. nustatytą terminą praleido tik 8 dienas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl Teisingumo ministerijos neveikimo pareiškėjas negalėjo naudotis jam teismo sprendimu priteistomis lėšomis ir dėl to galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, tačiau, teismo vertinimu, jo patirti nepatogumai nebuvo tokie intensyvūs, kad žala pareiškėjui turėtų būti atlyginama pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypač neigiamos pasekmės, lėmusios tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai (neturtinė žala, nors ir pavėluotai, bet pareiškėjui buvo išmokėta), teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo per Įstatyme nustatytą terminą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teismo sprendimu jam priteistos žalos išmokėjimą per Įstatyme nustatytą terminą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 4 p.,132 str. 1 d. ir 133 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo K. N. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. N. teisė per įstatymo nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Milda Vainienė