Byla Nr. T-1914-1189/2023

Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00506-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                  2.5.14.1; 2.1.10.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 11 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. liepos 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja nuo 2018 m., dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė komisijos paskirtas rekomendacijas ir komisijos nuomone nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 159 straipsnį, 161 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 3 d., pabaiga – 2028 m. liepos 3 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė J. P. teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina formalųjį ir materialųjį pagrindus, kuriems egzistuojant yra galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nuteistojo laisvės atėmimo vietos apylinkės teismas tik įvertinęs šių dviejų pagrindų egzistavimą gali spręsti dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Todėl spręstina, kad formalusis pagrindas egzistuoja, tačiau jo vieno lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja ir materialusis pagrindas, o jei taip ar jų visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad esamo pataiso proceso metu, lygtinio paleidimo instituto taikymas jau yra galimas. Šioje vietoje teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad net gi nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą, tai nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, teismas kiekvienu atveju turi vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį teigiama linkme viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš Socialinio tyrimo duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio vertinimą nuteistojo V. B. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip žema. Akivaizdu, kad žema rizika yra viena iš aukščiau aptartų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, tačiau kaip jau minėta, vien tai negali sudaryti pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Sutinkamai su Komisijos nutarimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu trisdešimt du kartus skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Vis tik šioje vietoje spręstina, kad aukščiau aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios savybės negali būti suabsoliutintos, nes jos tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Nors byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. birželio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo V. B. pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis net 32 kartus buvo skatintas, kas iš esmės teigiamai apibūdintų nuteistąjį, tačiau šioje išvadoje be kita ko yra fiksuoti ir šeši vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidimai kas nepatvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija vyksta išimtinai pozityviai. Ši pažyma taip pat atskleidžia, kad paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2018 m. sausio 16 d., kas teismo nuomone, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2013 m. liepos 3 d. ir yra gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Kaip jau minėta, pagal „OASys“ metodiką V. B. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui (maža darbo patirtis; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka), todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką gali mažinti dar labiau. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas įvertina ir tai, kad V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų už padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą, kas teismo manymu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. 

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. B. neatliktos bausmės dalis (4 metai 11 mėnesių 20 dienų) yra labai didelė ir įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, V. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis,

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                               Gabrielė Kaktienė