Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-300/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17949-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Elonai Puščiuvienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,

nuteistojo T. P. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       T. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 15.12 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. G. sveikatą, o būtent: rankomis sudavė nukentėjusiajam R. G. ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį ir tuo padarė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą kairiame antakyje, kairio žandinio sinuso visų sienelių, kairės akiduobės šoninės sienelės ir kairio skruostikaulio lūžius, nes dėl veido kaulų lūžių nukentėjusiojo R. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo pakeisti skundžiamą 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir skirti mažesnės trukmės galutinę laisvės atėmimo bausmę. Įskaičiuoti 1 sulaikyme išbūtą parą į galutinės bausmės laiką.

2.1. Nuteistasis mano, kad teismas, skirdamas bausmę, iš dalies pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes tinkamai neįvertino aplinkybių, mažinančių jo asmens pavojingumą. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgta į visus bausmei individualizuoti reikšmingus faktus. Iš dalies paviršutiniškas nuteistojo veiksmų vertinimas lėmė perdėtai griežtos bausmės paskyrimą.

2.2. Nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo pradžioje jau pripažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį R. G. ir tokiu būdu padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Vėlesnėse apklausose, o taip pat ir teisme išliko nuoseklus, t. y., nurodė tas pačias aplinkybes, tuo pagrindu teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi, jis teisėsaugos pareigūnams padėjo nustatyti nusikaltimo mechanizmą bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis nepateisina savo elgesio, nuoširdžiai gailisi bei pergyvena dėl nukentėjusiajam sukelto skausmo ir nepatogumų.

2.3. Teigia, jog sprendžiant klausimą dėl teisingos bausmės, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į faktines nusikaltimo aplinkybes, kurios leidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą vertinti mažesniu. Nusikalto po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju ir jo draugu V. S.. Tiek nukentėjusysis, tiek jo draugas įvykio metu taip pat buvo neblaivūs bei vartojo alkoholinius gėrimus. Smurto veiksmai truko trumpą laiką. T. P. įvykio metu jokių įrankių nenaudojo. Nukentėjusiajam nereikėjo stacionaraus gydymo. Iš ligoninės, po apžiūros susiuvus žaizdą virš kairės akies, nukentėjusysis buvo paleistas tą patį vakarą. Nukentėjusysis ieškinio dėl žalos atlyginimo nepateikė, todėl nebuvo pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimo. Akivaizdu, kad nuteistojo agresyvų elgesį sąlygojo girtumas. Apeliantas suvokia alkoholio neigiamas pasekmes, todėl savarankiškai ėmėsi priemonių atsisakyti nuo šio žalingo įpročio, kreipėsi į gydytojus, kad jam būtų skirtas medikamentinis bei terapinis gydymas.

2.4. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. dirba PC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių plovykloje „(duomenys neskelbtini)“. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą.  Paminėtos aplinkybės leidžia skirti T. P. galutinę švelnesnę bausmę, t. y. mažesnės trukmės nei 1 metai laisvės atėmimo.

2.5. Remiantis bylos duomenimis T. P. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 21 d. 17.35 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 11.10 val. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje šią aplinkybę aptarė ir nurodė, kad būtina 1 sulaikymo parą įskaičiuoti į bausmės laiką, tačiau rezoliucinėje dalyje apie tai nebenurodo.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti švelnesnę bausmę. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skunde prašo paskirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

6.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta tinkamai.

7.       Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-

942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

8.       BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019).

9.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog T. P. anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, teistas ir už smurtinius nusikaltimus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, už kuriuos jau buvo taikytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (2 t. b. l. 57-62). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, iš jų ir už viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam (2 t. b. l. 70-79). 

10.       Aptartos aplinkybės, susijusios su T. P. ankstesniais teistumais įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. T. P. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, kadangi jau anksčiau buvo taikytas terminuotas laivės atėmimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

11.       Šioje byloje nėra duomenų apie T. P. padaryto nusikaltimo žymiai mažesnį pavojingumą. T. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be pateisinamos priežasties, nesant grėsmės jo gyvybei ar sveikatai, pats atėjo pas nukentėjusįjį į namus ir smūgiuodamas nukentėjusiajam į veido sritį, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apelianto akcentuojamas prisipažinimas ir siekis atsikratyti priklausomybės alkoholiui vertintini teigiamai, bet tai neleidžia daryti išvados, kad T. P. asmenybės pavojingumas yra žymiai mažesnis, o BK straipsnio sankcijoje nurodytos ir pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydis, kuris mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

12.       Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. P. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau daro naujus nusikaltimus, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę

pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, nuteistojo prisipažinimas buvo įvertintas kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir pritaikytos BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo T. P. paskirtos bausmės laikyti aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

13.       Dėl apeliacinio skundo prašymo įskaityti laikino sulaikymo laiką – 1 parą pažymėtina, kad šis klausimas išspręstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 2 d. nutartimi (kuri yra sudėtinė Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalis), kuria ištaisytas dar neįsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje padarytas netikslumas ir nuosprendžio rezoliucinė dalis papildyta dar viena pastraipa, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 21 d. 17.35 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 11.10 val. (vieną parą). Todėl papildomai dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl proceso išlaidų

14.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

15.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

16.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi T. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas E. Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam T. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 76,67 Eur išlaidų.

16.        Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, į nuteistojo amžių ir tai, kad jis yra darbingas, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš T. P..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo T. P. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo T. P. valstybės naudai 76,67 Eur (septyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                   Boleslovas Kalainis

Zigmas Kavaliauskas

Vidmantas Mylė