Civilinė byla Nr. 2T-20-381/2015

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00101-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. D. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Sovetskij rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje Nr. 2-1431/2014 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo priteisimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Sovetskij rajono teismas 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu byloje Nr. 2-1431/2014 nusprendė:

1. Priteisti N. D. naudai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – Vilniaus apskrities VPK) po 4 797 576 Baltarusijos rublius kas mėnesį sveikatai padarytos žalos atlyginimo, pradedant nuo 2014 metų balandžio 4 d. iki gyvos galvos.
2. Nutraukti vykdymą pagal Minsko miesto Sovetskij rajono teismo 2011 metų birželio 27 d. sprendimą pagal N. D. ieškinį Vilniaus apskrities VPK dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
3. Atleisti Vilniaus apskrities VPK nuo valstybės rinkliavos mokėjimo.

Pareiškėjas N. D. 2014 m. lapkričio 21 d. per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą užsienio valstybės teismo procesinį sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo iš suinteresuoto asmens išieškotas pinigų sumas pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. sausio 16 d. atsiliepime prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – BR CPK) 543 ir 544 straipsniuose įtvirtinta, kad Baltarusijos Respublikos teismai kompetentingi nagrinėti bylas pagal ieškinius užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, jeigu jie gyvena Baltarusijos Respublikoje, taip pat užsienio juridiniams asmenims, jeigu Baltarusijos Respublikoje yra šio juridinio asmens valdymo organas, atstovybė ar filialas. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 20 straipsnyje. Taigi ieškinys nagrinėtas nekompetentingo teismo.
2. Vilniaus apskrities VPK 2013 m. vasario 18 d. gavo pareiškėjo ieškinį, į kurį 2013 m. vasario 22 d. pateikė atsiliepimą. Vilniaus apskrities VPK 2013 m. liepos 1 d. gautas Minsko miesto Sovetskij rajono teismo sprendimas, priimtas byloje Nr. 2-594, kuriuo teismas patenkino N. D. ieškinį, pareikštą Vilniaus apskrities VPK. Suinteresuotas asmuo 2013 m. liepos 8 d. apskundė Baltarusijos Respublikos Minsko miesto teismui minėtą užsienio valstybės teismo sprendimą, o šis apeliacinės instancijos teismo 2014 m. vasario 6 d. procesiniu sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje Nr. 2-594 bei grąžino bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo. Vilniaus apskrities VPK 2014 m. balandžio 23 d. gavo Minsko miesto Sovetskij rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje Nr. 2-1431/2014, kuriuo N. D. ieškinio reikalavimai patenkinti. Vilniaus apskrities VPK 2014 m. gegužės 2 d. pateikė skundą dėl Baltarusijos Respublikos teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo, tačiau jokių procesinių dokumentų iš Baltarusijos Respublikos teismų negavo, nebuvo informuotas apie suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo eigą.
3. Baltarusijos Respublikos teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui bei pažeistų viešąją tvarką, nes suinteresuotas asmuo po sprendimo priėmimo Baltarusijos Respublikoje negavo šio sprendimo kopijos. Suinteresuotam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė apskųsti minėtą teismo procesinį sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė į teisminę gynybą, teisingo ir objektyvaus bylos nagrinėjimo principai bei imperatyvūs BR CPK reikalavimai, nes pagal BR CPK 311 straipsnio 4 dalį teismas suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims turi įteikti sprendimo kopiją.
4. Byloje, kurioje priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas, nagrinėjama 1988 m. įvykusio eismo įvykio metu TSRS Vidaus reikalų sistemos Lenino rajono RVRS pareigūno padarytos žalos klausimai. Lietuvos Respublika, tuo pačiu ir suinteresuotas asmuo, negali būti laikomas Tarybų Sąjungos ir jos įstaigų teisių perėmėju. Automobilis, dalyvavęs eismo įvykyje, niekuomet nepriklausė suinteresuotam asmeniui.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatas (CPK 810 straipsnis). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 55 straipsnyje nurodyti Susitariančiosios Šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Pareiškėjas per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą (b. 1. 2–3), Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo ir šio sprendimo motyvuojamosios dalies teismo patvirtintas kopijas bei šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą (b. 1. 3–16). Prie prašymo taip pat pridėta užsienio valstybės teismo pažyma, jog suinteresuotas asmuo buvo laiku ir tinkamai informuotas apie teismo procesą, o prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau Baltarusijoje vykdomas nebuvo (b. l. 17 – 18).

Tarptautinės sutarties 19 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Tarptautinės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

Tarptautinės sutarties 59 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje Susitariančioje Valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje priimtas sprendimas, įstatymus šis sprendimas nėra įsiteisėjęs arba neturi būti vykdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti vykdomas iki jo įsiteisėjimo; 2) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų; 3) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 4) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai; 5) pasibaigė sprendimo vykdymo senaties terminas.

Suinteresuotas asmuo įrodinėja, kad užsienio valstybėje vykusiame teismo procese buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nes jam neįteiktas Baltarusijos Respublikos teismo, išnagrinėjusio suinteresuoto asmens apeliacinį skundą dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo, procesinis sprendimas, užsienio valstybės teismas neinformavo suinteresuoto asmens apie bylos eigą.

Teismas pažymi, kad Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 1 punkte nurodytos teisės normos turinys turi būti aiškinamas Tarptautinės sutarties 55 straipsnio, nustatančio prašymo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą nagrinėjimo būtinąsias prielaidas, kontekste. Vienas iš būtinųjų tokio prašymo priedų, kuris nurodytas 55 straipsnio 2 punkte, yra dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Teismo šaukimo tinkamo įteikimo sąlyga reiškia tai, kad asmeniui turi būti bent vieną kartą pranešama apie vykstantį procesą prieš jį, todėl taikant Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 1 punkte numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto jam kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš atsakovo galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad jis neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-13/2009). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie asmens informavimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, kurio šalis jis yra, privalo nustatyti: 1) ar užsienio valstybės teismas užtikrino realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje vykusį teismo procesą, kurio šalis jis yra; 2) ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis užsienio valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, kad asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, buvo bent vieną kartą tinkamai ir laiku apie jį informuotas, laikoma, kad šis asmuo turėjo galimybę pasinaudoti tos valstybės įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-34/2013 ).

Nagrinėjamu atveju tiek iš Baltarusijos Respublikos teismo duomenų, tiek iš paties suinteresuoto asmens Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto atsiliepimo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK buvo įteiktas pareiškėjo jam pareikštas ieškinys, šis subjektas buvo informuotas apie teismo procesą pagal pareiškėjo užsienio valstybės teisme pateiktą ieškinį. Be to, suinteresuotas asmuo per atstovą dalyvavo užsienio valstybėje vykusiame teismo procese, sėkmingai skundė Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Sovetskij rajono teismo sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-594, kuri, patenkinus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo pagrindu Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Sovetskij rajono teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį, jį tenkino. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo, suinteresuotas asmuo pasinaudojo teise apskųsti ir šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens argumentai dėl teisės į tinkamą procesą pažeidimo, užsienio valstybės teismui galbūt neįteikus Vilniaus apskrities VPK procesinio sprendimo, priimto byloje pagal suinteresuoto asmens skundą dėl Baltarusijos Respublikos teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo, yra nepagrįsti. Kaip minėta, teismui, sprendžiančiam kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar asmuo, dėl kurio priimtas šis teismo sprendimas, tinkamai ir laiku bent vieną kartą informuotas apie procesą. Jei ši aplinkybė nustatoma, paprastai nebelieka teisinio pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą aptariamu pagrindu. Suinteresuotas asmuo, žinodamas apie užsienio valstybėje priimtą teismo sprendimą, turėjo teisę naudotis šios valstybės proceso teisės aktuose nustatytomis dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis, taip pat, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens žinias apie Baltarusijos Respublikos proceso teisę, turėjo galimybę pats rasti minėtą teismo procesinį sprendimą šios valstybės duomenų bazėse, kuriose viešai skelbiami teismo procesiniai sprendimai.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, jog Baltarusijos Respublikos teisės aktuose bei Tarptautinės sutarties 20 straipsnyje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos teismai kompetentingi nagrinėti  ieškinius,  pareikštus  juridiniams asmenims, jeigu  šios šalies  teritorijoje yra  juridinio  asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Suinteresuotas asmuo yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius Vilniaus apskrityje, kuri Baltarusijos Respublikos teritorijoje neturi valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo. Taigi, suinteresuoto asmens teigimu, Baltarusijos Respublikos teismas neturėjo kompetencijos nagrinėti bylą. Teismas pažymi, jog Tarptautinės sutarties 41 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo priimti sprendimus kompetentingas  teismas tos  susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis, dėl kurio yra kilęs žalos atlyginimo klausimas, įvyko 44-ame kelio Minskas – Vilnius kilometre. Minėta kelio atkarpa yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje, todėl nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai, kad ieškinys turėjo būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme.

Suinteresuotas asmuo įrodinėja, jog jis negali būti laikomas Tarybų Sąjungos įstaigų teisių perėmėju.

Teismas, vertindamas šį argumentą,  pažymi, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. Nr. I-852 nutarimo dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo 2 punkte įtvirtinta, jog nuo Lietuvos Respublikos policijos įstatymo priėmimo dienos prasideda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos milicijos struktūrų reorganizavimas į Lietuvos Respublikos policijos struktūras. Reorganizavimas, vadovaujantis šia teisės norma, baigiasi 1991 m. liepos 1 d. Reorganizuojamos milicijos struktūros šiuo laikotarpiu vykdo tas joms pavestas funkcijas, kurių dar nėra perėmusi policija. Šių struktūrų veikla nuo 1991 m. sausio 1 d. finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, materialinį-techninį aprūpinimą užtikrina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Pagal Civilinio kodekso (teisės akto redakcija, įsigaliojusi 1990 m. lapkričio 27 d.) 32 straipsnį juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam priklausančiu (jam priskirtu) turtu, į kurį pagal įstatymus ir šį kodeksą (101, 104, 105, 108 straipsnius) gali būti nukreipiamas išieškojimas. Civilinio kodekso 37 straipsnyje įtvirtinta, jog juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo ar prijungimo) būdu. Valstybinės organizacijos, kurios yra juridiniai asmenys, pasibaigia, remiantis sprendimu tų organų, kurie jas savo sprendimu steigia. Pagal šio teisės akto 38 straipsnį, reglamentuojantį turto perėjimą, juridinį asmenį reorganizavus, jo turtas (teisės ir pareigos) pereina: 1) juridinius asmenis sujungus ir padalijus, – naujai atsiradusiems juridiniams asmenims; 2) juridinį asmenį prijungus prie kito juridinio asmens, – šiam pastarajam. Turtas pereina perduodamojo balanso pasirašymo dieną, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba reorganizavimo reikalu priimtas nutarimas.

Taigi reorganizavus milicijos struktūras, jų turtą perėmė įsteigtos Lietuvos Respublikos policijos organizacijos. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, paneigiančių prašomame pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendime nurodytą informaciją, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos automobilių ūkio skyriaus 2000 m. birželio 6 d. pažymos Nr. 1-8684 duomenis, automobilį, kuris dalyvavo eismo įvykyje, 1987 m. balandžio 23 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu naudojo Vilniaus miesto Lenino raj. VRS, kurio juridiniu asmeniu, kaip nurodo užsienio valstybės teismas, buvo Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdyba (Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas). Taigi šie suinteresuoto asmens argumentai neįrodyti (CPK 178 str.).

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-271/2011 tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu išnagrinėjo bei jau yra pasisakiusi dėl Vilniaus apskrities VPK argumentų, susijusių su Baltarusijos Respublikos kompetencija nagrinėti minėtą bylą, teisių perėmimo ir kt. Kadangi minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, o joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, teismas ir šiuo pagrindu minėtus suinteresuoto asmens argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog išnagrinėjus bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančius duomenis Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų nenustatyta. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas N. D. be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymus išieškotas sumas pervesti jo nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgiant į šiuos prašymus, pareiškėjui išaiškinama, jog Tarptautinės sutarties 57 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Sovetskij teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Sovetskij rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje Nr. 2-1431/2014, kuriuo užsienio valstybės teismas nusprendė:

1. Priteisti N. D. (adresas: (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublika) naudai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas: 191688326, adresas: Birželio 23-iosios g. 10, Vilnius, Lietuvos Respublika) po 4 797 576 Baltarusijos rublius kas mėnesį sveikatai padarytos žalos atlyginimo, pradedant nuo 2014 metų balandžio 4 d. iki gyvos galvos.
2. Nutraukti vykdymą pagal Minsko miesto Sovetskij rajono teismo 2011 metų birželio 27 d. sprendimą pagal N. D. ieškinį Vilniaus apskrities VPK dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
3. Atleisti Vilniaus apskrities VPK nuo valstybės rinkliavos mokėjimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas                                                        Artūras Driukas