Civilinė byla Nr. e3K-3-64-823/2026

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05428-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.6.3; 2.3.2.8; 2.4.2.9.2

             (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (teisėjų kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. R. (buvusi pavardė – K.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių bendro turto padalijimą, kai buvusių sutuoktinių turtines teises ir pareigas reguliuoja vedybų sutartis, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas ieškiniu prašė: nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 507, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; nutraukus santuoką, ieškovui palikti pavardę – K., atsakovei – K.; padalyti šalių santuokoje įgytą turtą taip: nutraukus santuoką, ieškovui nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios bendra vertė – 133 953 Eur, t. y.: (duomenys neskelbtini) (toliau visas šis nekilnojamasis turtas kartu – ir namų valda); pripažinti, kad šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – namų valda yra įsigytas už asmenines ieškovo lėšas, gautas ieškovui pardavus sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini); pripažinti pinigine kompensacija ieškovo atsakovei sumokėtą 12 000 Eur sumą, kurią atsakovė gavo 2022 m. balandžio 20 d., šalims pardavus nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), įgytą gyvenant santuokoje už ieškovo asmenines lėšas, ir piniginės kompensacijos iš ieškovo atsakovei nebepriteisti; ieškovui palikti asmeninės nuosavybės teisę į automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3000 Eur, ir priteisti ieškovui iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė: nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; nutraukus santuoką, ieškovui palikti pavardę – K., atsakovei – iki santuokos turėtą R. pavardę; priteisti iš ieškovo atsakovei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą – namų valdą; atsakovei priteisti iš ieškovo 129 900 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkantį šalių turtą natūra; atsakovei nuosavybės teise priteisti televizorių „Samsung QE65Q60AAUXXH“, iš atsakovės ieškovo naudai už jį nepriteisiant piniginės kompensacijos; ieškovui palikti asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3000 Eur, priteisti atsakovei iš ieškovo visų jos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 507, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; nutraukus santuoką, ieškovui paliko K., atsakovei – R. pavardę; priteisė iš ieškovo atsakovei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovui nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą – namų valdą, (duomenys neskelbtini), kurios bendra vertė – 259 800 Eur, atsakovei priteisė iš ieškovo 129 900 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkantį šalių turtą natūra. Teismas ieškovui paliko asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei televizorių „Samsung QE65Q60AAUXXH“. Teismas taip pat priteisė atsakovei iš ieškovo jos šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas nustatė, kad A. K. (duomenys neskelbtini) susituokė su R. K. (R.) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 507. 2022 m. liepos 4 d. sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė tiek esamo, tiek būsimo turto, įgyto tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, tiek nutraukus santuoką teisinį režimą. Šalys susitarė, kad: visas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė; po povedybinės sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas visas turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu abu sutuoktiniai bendru pareiškimu, patvirtintu pas notarą, prašo turtą įregistruoti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę; turto, įgyto nuo santuokos įregistravimo momento iki povedybinės sutarties įsigaliojimo, teisinis režimas povedybine sutartimi nekeičiamas. Kiekvienas iš sutuoktinių gali prisidėti savo asmeniniu turtu, įskaitant ir lėšas, prie kito sutuoktinio asmeninio turto tvarkymo, išlaikymo, pagerinimo ir kito vertės padidėjimo. Jei sutuoktiniai dėl tokio prisidėjimo nesutaria kitaip, laikoma, kad pagerintas turtas lieka asmeninė turtą įgijusio sutuoktinio nuosavybė ir jis neturi pareigos kompensuoti prisidėjusiam sutuoktiniui jo turėtų prisidėjimo išlaidų. Šalys taip pat susitarė dėl turto, nutraukus santuoką, teisinio režimo: santuokos nutraukimo (separacijos) atveju kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe esantis turtas tarp sutuoktinių nedalijamas ir lieka tam sutuoktiniui, kurio nuosavybė jis yra, o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas įstatymų nustatyta tvarka atskiru sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu. Kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu, povedybinės sutarties sudarymą inicijavo ieškovas, kartu su atsakove vyko pas notarę, išsakė notarei savo pageidavimus, kas būtent toje povedybinėje sutartyje turi atsispindėti, nuvykę kartu su sutuoktine pas notarę sutarties patvirtinimo dieną ją išklausė, turėjo galimybę išsiaiškinti rūpimus ar neaiškius klausimus ir sutarties nepasirašyti.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. kovo 8 d. D. F. (D. F.) ir L. F. (pardavėjai) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su A. K. (pirkėju), pagal kurią pirkėjas, būdamas santuokoje su R. K., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytas nekilnojamasis turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2022 m. balandžio 20 d. pardavėjai A. K. ir R. K. pardavė G. B. 1189/3471 dalis sklypo, (duomenys neskelbtini), už 12 000 Eur. Šią sumą 2022 m. balandžio 20 d. gavo R. K.. 2023 m. gegužės 16 d. pardavėjai A. K. ir R. K. pardavė A. P. 0,1282 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur. Mokėjimas už šį žemės sklypą 2023 m. gegužės 16 d. gautas į A. K. sąskaitą. Šalims priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), eksperto vertinimu, rinkos vertės nustatymo dieną (2024 m. kovo 20 d.) buvo vertas 259 800 Eur.

7.       Teismas nurodė, kad šalys nekėlė ginčo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės atidalijimo būdo – tiek ieškovas, tiek atsakovė reiškė reikalavimą turtą natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti kompensaciją. Teismo vertinimu, sudarydamos povedybinę sutartį ir įsigytą nekilnojamąjį turtą įregistravusios kaip jungtinę nuosavybę, šalys patvirtino, kad turtas, esantis bendrąja jungtine šalių nuosavybe, priklauso abiem šalims lygiomis dalimis. Aplinkybė, kad už vieną padalyto sklypo dalį pinigus gavo atsakovė, o už kitą – ieškovas, rodo, kad ieškovas ir atsakovė laikė, jog bendrai įgytas ir įregistruotas nekilnojamasis turtas yra bendra jų abiejų, t. y. jų šeimos, nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą turtą natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti pusės turto vertės piniginę kompensaciją – 129 900 Eur.

8.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, pripažindama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovui nuosavybės teise priteisė namų valdą; atsakovei iš ieškovo priteisė 2900 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkantį šalių turtą natūra; pripažino 12 000 Eur sumą, kurią atsakovė gavo 2022 m. balandžio 20 d. už parduotą žemės sklypo dalį, pinigine kompensacija, sumokėta ieškovo atsakovei; panaikino sprendimo dalį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo atsakovei; atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė šalims bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

9.       Kolegija pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl namų valdos padalijimo būdo. Ginčo turtas įgytas santuokos metu. Dėl to, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ginčo nėra. Tačiau ieškovas prašo pripažinti, kad šis turtas įgytas už asmenines lėšas, ir priteisti šį turtą natūra jam, o 12 000 Eur pardavimo kainą, sumokėtą atsakovei, pripažinti kompensacija už ieškovui tenkantį natūra turtą. Atsakovė, priešingai, prašo ginčo turtą padalyti lygiomis dalimis, priteisti ieškovui namų valdą natūra, o atsakovei – kompensaciją.

10.       Kolegija nustatė, kad atsakovė su ieškovu pradėjo gyventi kartu nuo (duomenys neskelbtini) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. 2022 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 1448, ieškovas pardavė asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,1250 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 226 000 Eur. 2022 m. kovo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 1600, pardavėjai L. F. ir D. F. pardavė ieškovui 0,3471 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 230 000 Eur. 230 000 Eur buvo pervesti pardavėjams iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“. 2022 m. liepos 4 d. šalys pasirašė povedybinę sutartį, pagal kurios 2.2 punktą susitarta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos iki šios sutarties sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. 0,3471 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalys padalijo. 2023 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 3242, ieškovas ir atsakovė pardavė pirkėjai G. B. 1189/3471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), už 12 000 Eur. 12 000 Eur suma pervesta į atsakovės sąskaitą. 2023 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 4834, ieškovas ir atsakovė pardavė pirkėjui A. P. 0,1282 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur, 15 000 Eur suma pervesta į ieškovo sąskaitą.

11.       Kolegija pažymėjo, kad povedybinės sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas įstatymų nustatyta tvarka atskiru susitarimu arba teismo sprendimu. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygų. Tarp šalių nėra ginčo, kad už ginčo turtą 230 000 Eur sumą sumokėjo ieškovas iš savo banko sąskaitos, pardavęs prieš mažiau nei vieną mėnesį kitą sau asmeninės nuosavybės teise priklausančią namų valdą už 226 000 Eur. Povedybinės sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad sutuoktiniai susitaria, jog iki santuokos sudarymo, taip pat po santuokos sudarymo iki šios sutarties įsigaliojimo, taip pat po šios sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos iš darbinės veiklos ir kitos individualios, verslo veiklos ir jo asmeninio turto ar įmonės, ūkininko ūkio, įgyto (registruoto) vieno iš sutuoktinių vardu, draudimo išmokos, pensijos, pajamos iš intelektinės nuosavybės ir bet kokios kitos visos pajamos, taip pat kiekvieno sutuoktinio lėšos banko sąskaitose, atidarytose vieno iš sutuoktinio vardu, santaupos, vertybiniai popieriai, skoliniai įsipareigojimai, gautos dovanos ir bet koks kitas panašaus pobūdžio šiame punkte nenurodytas turtas ir (ar) įsipareigojimai yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, ieškovas įrodė, kad 230 000 Eur, kuriuos sumokėjo už ginčo namų valdą, yra jo asmeninės lėšos.

12.       Kolegija nusprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma paneigia atsakovės teiginius, jog ji patyrė išlaidų namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklei pagerinti. Kolegijos vertinimu, atsakovės atlikti darbai yra paprastojo remonto statybos darbai, nepriskiriami daikto pagerinimui iš esmės, dėl daikto naudojimo pagal paskirtį šių darbų rezultatų vertė laikui bėgant nyksta ir neturi liekamosios vertės, už kurią atsakovė turi teisę reikalauti kompensacijos. Be to, daikto naudingosiomis savybėmis atsakovė ir dvi jos nepilnametės dukterys naudojosi 23 mėnesius, daiktas dėvėjosi. Atsakovės pervestos lėšos ieškovui – 2080 Eur; išlaidos šeimos buičiai – 22 116,11 Eur, gauta 12 000 Eur suma už parduotą žemės sklypą nėra susijusios su namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimu. Išlaidos šeimos buičiai negali būti vertinamos kaip indėlis bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, kadangi palaikant šeiminius santykius įprasta, jog abu sutuoktiniai patiria išlaidas buičiai (maistui, higienai, pramogoms ir t. t.).

13.       Kolegija nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog ginčo namų valdos vertė yra 259 800 Eur, o ieškovo įnašas asmeninėmis lėšomis yra 230 000 Eur. Turto vertė nuo jo įsigijimo iki ekspertizės atlikimo padidėjo 29 800 Eur. Šiai turto vertei galioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalies prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kiekvienai šaliai tenka po 14 900 Eur. Už ieškovo asmenines lėšas buvo įsigytas 0,3471 ha žemės sklypas, jis buvo padalytas į tris dalis, viena iš jų buvo parduota už 12 000 Eur, ši suma buvo sumokėta atsakovei. Taigi, ieškovas atsakovei turi sumokėti 2900 Eur kompensaciją už jam natūra tenkančio turto dalį. Kolegija nusprendė, kad atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, jog ji mokėjo už ginčo namų valdos pagerinimą, nėra aktualios, kadangi įsigytos namų valdos vertė padidėjo teismo ekspertizės nustatyta verte, kuri apima atsakovės įrodinėjamas aplinkybes. Ieškovui prisidėjus prie 259 800 Eur vertės turto sukūrimo 244 900 Eur (230 000 + 14 900) asmeninėmis lėšomis, ieškovui priklauso 0,9426 dalis (244 900 × 100 proc. / 259 800), o atsakovei – 0,0574 dalis (14 900 × 100 proc. / 259 800) bendro turto. Kolegija nutarė, nutraukus šalių santuoką, namų valdą padalyti taip: turtą natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti 2900 Eur kompensaciją už ieškovui natūrą tenkančią didesnę turto dalį.

 III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo ir dėl šios dalies palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, ignoruodamas šalių valią turto įgijimo momentu. Teismas vertino tik ieškovo valią, atsiradusią ginčo metu, bet ne šalių valią turto įgijimo momentu ir ne jų bendrus veiksmus, kurie yra vienintelis leistinas kriterijus pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Byloje esantys duomenys (bendras turto rinkimasis, pagerinimas, atsakovės finansinis ir darbo indėlis, vėlesnis bendrosios jungtinės nuosavybės režimo patvirtinimas povedybine sutartimi) patvirtina aiškų bendrą šalių tikslą įsigyti bendrą sutuoktinių turtą su iš to kylančia principine nuostata, kad sutuoktinių turimos turto dalys yra lygios.

14.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles ir pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principą, selektyviai vertindamas povedybinės sutarties turinį. Notarinė povedybinė sutartis aiškiai nustatė šalių turto režimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasirinko remtis tik vienu bendro pobūdžio sutarties sakiniu, nevertino sutarties visumos, tikslo ir konteksto, nepateikė jokių motyvų, kodėl atsakovės pozicija dėl sutarties interpretavimo atmestina. Teismas ignoravo CK 6.193 straipsnio taisykles dėl visos sutarties aiškinimo sistemiškai ir pagal tikrąją šalių valią, kaip ją suprato abi šalys. Teismas iš viso nepasisakė dėl skirtingo šalių povedybinės sutarties aiškinimo, nenurodė, kaip konkrečios sutarties normos turi būti aiškinamos.

14.3.                      Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo sisteminį povedybinės sutarties turinį, įskaitant 3.2 punktą, kuris yra aiškus ir konkretus: šalys nekeičia turto, įgyto iki sutarties sudarymo, teisinio režimo. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad: šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), ginčo turtas įgytas 2022 m. kovo 8 d., jis įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 2022 m. kovo 14 d., povedybinė sutartis sudaryta 2022 m. liepos 4 d. Todėl, pagal povedybinės sutarties 3.2 punktą, ginčo turto teisinis režimas negali būti keičiamas ir turtas privalo būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. išlieka visa įstatymo nustatyta prezumpcija.

14.4.                      Byloje nepagrįstai pritaikyta CK 3.98 straipsnio 2 dalis – tai prieštarauja šalių buvusiai valiai turto įgijimo bei povedybinės sutarties sudarymo metu. CK 3.98 straipsnio tikslas – apsaugoti sutuoktinį, kuris kaip indėlį į bendrą turtą įdėjo savo asmeninį turtą. Byloje aiškiai įrodyta, kad atsakovė prisidėjo prie ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto vertės išaugimo, kad ši aplinkybė nulėmė, jog šalys pirko nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu, taip atsakovei nereikalaujant iš ieškovo grąžinti jos investuotas asmenines lėšas ir kompensuoti įdėto darbo. Ieškovo asmeninės lėšos buvo jo paties savanoriškai investuotos į bendrą šeimos turtą, atsižvelgus į atsakovės įdėtą lėšų ir darbo indėlį, ši valia buvo išreikšta ne tik veiksmais, bet ir rašytine notarine sutartimi. Ieškovas aiškiai ir raštu atsisakė galimybės reikalauti kompensacijos už investuotas asmenines lėšas, nes jos tapo bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi tiek pagal įstatymą, tiek pagal šalių valią. Todėl CK 3.98 straipsnio 2 dalis šioje situacijoje negalėjo būti taikoma.

14.5.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 straipsnis), ignoravo atsakovės indėlį į ieškovo ankstesnio turto vertės padidinimą, neteisingai skaičiavo investicijų dydžius, klaidingai aiškino bendrosios jungtinės nuosavybės turto pardavimo sumų pasidalijimą (12 000 Eur ir 15 000 Eur). Tokiu būdu buvo pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas ir CK 3.88–3.117 straipsnių esmė.

14.6.                      Apeliacinės instancijos teismas klaidingai apskaičiavo kompensaciją už ieškovui atitekusį šalių bendrosios jungtinės nuosavybės turtą natūra. Atsakovei nepagrįstai buvo įskaityta 12 000 Eur suma kaip jai tenkanti kompensacijos dalis, nors ši suma buvo gauta pardavus šalių bendrosios jungtinės nuosavybės turtą ir panaudota bendram šalių turtui pagerinti. Tuo tarpu analogiška 15 000 Eur suma, gauta ieškovo, nebuvo vertinama. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad 12 000 Eur ir 15 000 Eur sumos, gautos už suformuotų sklypų pardavimą, jau sugrąžino 27 000 Eur ieškovo investicijų. Tokiu būdu buvo paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės esmė, kai net už bendrą žemės sklypą gautos sumos (12 000 Eur ir 15 000 Eur), kurios pagal įstatymą ir šalių povedybinę sutartį yra bendrosios jungtinės nuosavybės pajamos, buvo laikomos ieškovo nuosavybe. Tokia išvada prieštarauja tiek CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktui, tiek 3.92 straipsniui, tiek šalių povedybinės sutarties 3.4 punktui.

14.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos CK 3.123 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią reikalaujama, kad taikant šį straipsnį būtų aiškiai nustatyta, koks pagrindas sudaro galimą nukrypimą nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, reikalaujama aiškiai nustatyti nukrypimo kriterijus, sąžiningai vertinti sutuoktinių indėlį į turto įgijimą; neužtenka konstatuoti, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių, – būtina nustatyti nukrypimo mastą ir jo būtinumą, atsižvelgiant į realiai ginčo situacijoje saugotinus interesus. Apeliacinės instancijos teismas visus šiuos principus pažeidė: vadovavosi vien tik ieškovo lėšomis, nepagrįstai neįvertino atsakovės indėlio, ignoravo šalių povedybinę sutartį. Taip pat nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl vedybų / povedybinių sutarčių aiškinimo, pagal kuriuos vedybų sutartis yra šalių turtinio režimo pasirinkimo priemonė; sutartis turi būti aiškinama visumos, tikslų ir šalių valios požiūriu; teismas negali ignoruoti sutarties dalių, kurios atskleidžia tikrąją šalių valią. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas nurodytos praktikos, nesiaiškino povedybinės sutarties visumos, neatskleidė šalių tikrosios valios, sprendimą grindė tik vienu sutarties sakiniu, taip nepagrįstai paneigdamas šalių susitarimą dėl bendro turto įgijimo lygiomis dalimis.

14.8.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė sutuoktinių pajamų iš parduotų žemės sklypų režimą. Abu sklypai buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ir gautos pajamos buvo bendro pobūdžio, o jų paskirstymą šalys tarpusavyje suderino. Faktiškai šalys pasidalijo iš bendro turto gautas pajamas – kiekvienas sutuoktinis gavo pajamas už atskirą parduoto bendro sklypo dalį. Ši valia visiškai atitinka ir povedybinės sutarties 3.4 punktą, pagal kurį į kiekvieno sutuoktinio banko sąskaitą pervestos lėšos tampa to sutuoktinio asmenine nuosavybe.

2.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Sprendžiant šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pagrįstai nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog namų valda yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Abi šalys sutiko, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas natūra būtų priteistas ieškovui, o atsakovei būtų priteista piniginė kompensacija. Ginčas kilo tik dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio.

15.2.                      Teismai nustatė ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo sutuoktiniams perkant ginčo nekilnojamąjį turtą faktą ir dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai išsiaiškino ir, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

15.3.                      Skundžiamos nutarties 42 punkte išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimams neprieštaraujantys argumentai dėl CK 3.98 straipsnio 2 dalies taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. minėtoje teisės normoje nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.

15.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad povedybinės sutarties nuostatos nepašalina ieškovo, įrodžiusio, kad turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės jo lėšos, teisės į didesnę santuokoje įgyto turto dalį (CK 3.123 straipsnis). Šią išvadą teismas pagrindė povedybinės sutarties 4.1 punkto nuostata, įtvirtinančia, kad santuokos nutraukimo (separacijos) atveju bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas įstatymų nustatyta tvarka atskiru susitarimu arba teismo sprendimu. Povedybine sutartimi šalys nenustatė jokių CK trečiojoje knygoje įtvirtintų santuokoje įgyto turto padalijimo išimčių ar suvaržymų.

15.5.                      Byloje nustatyti faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina tai, kad ieškovas ginčo turtui įsigyti panaudojo asmenines lėšas. Įgyjant ginčo turtą, jis neprieštaravo, kad namų valda būtų įgyjama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu. Tačiau povedybine sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta šalių valia, kaip nutraukiant santuoką šis bendras turtas bus dalijamas, t. y. pagal įstatymus.

15.6.                      Ieškovas neprašė teismo pripažinti ginčo namų valdą asmenine jo nuosavybe, todėl kasacinio skundo teiginiai bei argumentai dėl netinkamo CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo yra nepagrįsti ir nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygų.

15.7.                      Atsakovė pateiktu kasaciniu skundu kvestionuoja bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus dėl dalies klausimų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu (dėl piniginės kompensacijos dydžio nustatymo; povedybinėje sutartyje įtvirtintos šalių valios reikšmės, sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo; asmeninio šalių indėlio didinant nekilnojamojo turto vertę nustatymo ir pan.), tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėtini tie kasacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės siekiama kitokio, nei atliko bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, konkrečių įrodymų turinio vertinimo.

15.8.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 3.123 straipsnio taikymo. Atsakovės siūloma suformuoti praktika, priešingai negu ji teigia, būtų sudarytas pavojingas precedentas, leidžiantis šaliai pasipelnyti kitos šalies sąskaita, kai, santuokos nutraukimo byloje nustačius, kad kita šalis gyvendama santuokoje už asmenines lėšas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turtą, bet dėl tam tikrų aplinkybių notarine sutartimi neišreiškė arba negalėjo išreikšti valios įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise, šis turtas būtų dalijamas lygiomis dalimis, nepaisant asmeninio indėlio ir to, kokia santuokinio gyvenimo trukmė.

15.9.                      Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą žodinio proceso tvarka. Visapusiškai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visus byloje nustatytus duomenis, teismas teisingai ir pagrįstai sprendė dėl šalių ginčo esmės, teisingai išsiaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir savo išvadomis nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

3.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).

4.       CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

18.       Atsakovė kasaciniu skundu skundžia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo išspręstas klausimas dėl sutuoktinių turto (namų valdos) padalijimo. Kita Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis kasaciniu skundu neskundžiama, todėl nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.

19.       Byloje teismų nustatytos šios nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės: namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), buvo įgyta šalių santuokos metu už ieškovo asmenines lėšas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Namų valdai priklausantį žemės sklypą šalys vėliau padalijo ir jo dalis pardavė pirkėjai G. B. už 12 000 Eur (šią sumą gavo atsakovė) ir pirkėjui A. P. už 15 000 Eur (šia sumą gavo ieškovas). 2022 m. liepos 4 d. šalys pasirašė povedybinę sutartį, pagal kurią ginčo turto teisinis režimas povedybine sutartimi nekeičiamas, o santuokos nutraukimo (separacijos) atveju dalijamas įstatymų nustatyta tvarka atskiru sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu. Šalims priklausančios dalytinos namų valdos vertė yra 259 800 Eur.

20.       Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo – tiek ieškovas, tiek atsakovė reiškė reikalavimą turtą natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti kompensaciją. Tačiau bylą nagrinėję teismai skirtingai nusprendė dėl atsakovei tenkančios kompensacijos dydžio: pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovei tenkančios kompensacijos dydį, vadovavosi sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, pripažino, kad ieškovui turi atitekti didesnė bendro turto dalis, atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas panaudojant jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas.

21.       Atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, kasaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl netinkamo CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutuoktinio valios įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise vertinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas reglamentuoja asmeninės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas byloje neįrodinėjo, kad ginčo turtas yra asmeninė jo nuosavybė, šia teisės norma nebuvo grindžiamas ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši kasacinio skundo argumentų dalis neatitinka CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų, todėl šioje nutartyje nebus analizuojama (šios nutarties 17 punktas).

22.       Atsakovės kasacinio skundo argumentais dėl, atsakovės vertinimu, įrodyto, tačiau apeliacinės instancijos teismo ignoruoto atsakovės indėlio į ieškovo asmeninės nuosavybės teise turėto turto pagerinimą, neteisingai skaičiuoto investicijų į bendrą turtą dydžio yra siekiama kitokio, nei apeliacinės instancijos teismo atliktas, įrodymų vertinimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 40 punktą, kt.). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

23.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas sudaro šie kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai: 1) dėl povedybinėje sutartyje nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo aiškinant šalių sudarytą povedybinę sutartį; 2) dėl bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pripažįstant 12 000 Eur sumą, kurią atsakovė gavo pardavus jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, kompensacija atsakovei už ieškovui tenkantį bendrą turtą natūra.

Dėl povedybinės sutarties ir joje nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo

24.       Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.87–3.100 straipsniai) sutuoktinių turtui taikomas tik jei jie nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.82 straipsnis).

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 34 punktas). Vedybų sutartimi šalys taip pat gali susitarti dėl turto padalijimo būdo ir tvarkos, jei santuoka nutraukiama, ir išspręsti kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnio 4 dalis).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 32 punktas).

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra sudarę povedybinę sutartį, todėl tiek dėl sutuoktinių turto teisinio režimo (asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė), tiek dėl sutuoktinių turto padalijimo turi būti sprendžiama vadovaujantis povedybinės sutarties sąlygomis.

28.       Tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl to, kad ginčo turtas – namų valda pagal povedybinės sutarties sąlygas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ginčas tarp bylos šalių kilo iš esmės dėl to, ar nagrinėjamu atveju, dalydamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, teismas turėjo pagrindą taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalies ir 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutuoktinis turi teisę į kompensaciją (didesnę turto dalį), kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

30.       Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo prioritetas: kilus šalių ginčui dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27 punktą). Vien tai, kad šalys nesutaria dėl sutarties aiškinimo, savaime nelemia, jog turi būti taikomas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas. Objektyvusis sutarties aiškinimo metodas taikomas tada, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą. Taigi, nepakanka nustatyti, kad šalys skirtingai aiškina sutartį, be kita ko, savo ketinimus pagal sutartį, tačiau reikia įvertinti ir tai, ar neįmanoma nustatyti šalių tikrųjų ketinimų taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-381/2025, 54 punktas).

31.       Šalių sudarytos povedybinės sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, kad santuokos nutraukimo (separacijos) atveju bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas įstatymų nustatyta tvarka atskiru sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu.

32.       Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą reglamentuoja CK 3.127 straipsnis. Pagal šio straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. 

33.       Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas ir vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). 

34.       Ginčo šalys skirtingai aiškina povedybinės sutarties 4.1 punkto sąlygą, pagal kurią santuokos nutraukimo (separacijos) atveju bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės vertinimu, ši sąlyga reiškia, kad turtas turi būti dalijamas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, laikantis sutuoktinių lygių dalių principo. Tuo tarpu ieškovo vertinimu, kuriam pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, „įstatymų nustatyta tvarka“, be kita ko, reiškia ir atitinkamų kompensacijų vienam iš sutuoktinių priteisimą pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį ir 3.123 straipsnio 1 dalį.

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad povedybinėms sutartims taikomas sutarties laisvės principas, pagal kurį sutuoktiniai, be kita ko, gali susitarti nereikalauti vienas iš kito kompensacijų už vieno iš jų didesnį indėlį į bendrą turtą. Be to, kaip jau minėta, povedybine sutartimi galima susitarti, kad turtas, esantis sutuoktinio asmenine nuosavybe, taptų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. vienas iš sutuoktinių gali laisva valia atsisakyti asmeninės nuosavybės dalies, sukurdamas bendrą nuosavybę. Taigi, vien ta aplinkybė, kad pagal povedybinę sutartį jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas „įstatymų nustatyta tvarka“, savaime nereiškia, kad šalys yra susitarusios ir dėl CK 3.98 straipsnio 2 dalies bei 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo, – ši aplinkybė nustatytina aiškinant šalių sudarytą sutartį pagal šios nutarties 30 punkte nurodytas taisykles.

36.       Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad padarydamas išvadą, jog dalijant šalims jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (namų valdą) ieškovui turi tekti didesnė bendro turto dalis, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai povedybinės sutarties 4.1 punkto sąlygą aiškino izoliuotai nuo kitų povedybinės sutarties sąlygų, taip pat be pagrindo neatsižvelgė į šalių elgesį iki povedybinės sutarties sudarymo ir ją sudarant, nes šis elgesys yra reikšmingas nustatant tikrųjų sutarties šalių ketinimų turinį.

37.       Pirma, teismai nustatė, kad ginčo namų valda buvo įgyta išimtinai už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, tačiau abiejų šalių sutarimu turtui taikomas jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, kuris šioje byloje neįrodinėjo, jog ginčo namų valda jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, savo laisva valia panaudojo jam asmenine nuosavybės teise priklausančias lėšas bendrajai nuosavybei sukurti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sekant apeliacinės instancijos teismo logika, pagal kurią dalijant turtą ieškovui turi būti kompensuojamos visos į bendrą turtą investuotos asmeninės lėšos, tai iš esmės reikštų, kad turto padalijimo momentu, jei turto vertė nebūtų išaugusi, atsakovei neliktų jokios bendro turto dalies, o tai iš esmės paneigtų bendrosios nuosavybės teisinį režimą ir šalių valią sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę.

38.       Antra, kaip matyti iš šalių sudarytos povedybinės sutarties turinio, šalys joje iš esmės pasirinko atskiro turto režimą, tačiau ginčo turto teisinio režimo nutarė nekeisti (povedybinės sutarties 3.2 punktas). Nors povedybinės sutarties sudarymo metu aplinkybė, kad į namų valdą buvo investuotos ieškovo asmeninės lėšos, abiem šalims buvo žinoma, povedybine sutartimi nebuvo susitarta dėl dalinės ar asmeninės ginčo turto nuosavybės, taip pat nėra atskirai aptartas kompensacijų už didesnį ieškovo indėlį į bendrą turtą klausimas. Vertinant sutarties šalių valią ją sudarant ir aiškinant povedybinės sutarties 4.1 punkto sąlygą, be kita ko, reikšminga pirmosios instancijos teismo nustatyta ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi nepaneigta faktinė aplinkybė, kad povedybinės sutarties sudarymą inicijavo būtent ieškovas, kuris nereikalavo atitinkamų savo teisių apsaugos garantijų, o tai leidžia daryti išvadą buvus šalių susitarimą dalijant jungtinės nuosavybės teise turimą turtą laikytis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

39.       Išvadą, kad povedybinės sutarties 4.1 punktu šalys susitarė santuokos nutraukimo atveju jungtinės nuosavybės teise turimą turtą dalyti laikantis sutuoktinių lygių dalių principo, patvirtina ir sisteminė povedybinės sutarties sąlygų analizė. Povedybinės sutarties 3.7 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali prisidėti savo asmeniniu turtu, įskaitant ir lėšas, prie kito sutuoktinio asmeninio turto tvarkymo, išlaikymo, pagerinimo ir kito vertės padidėjimo, tačiau jei sutuoktiniai dėl tokio prisidėjimo nesutaria kitaip, laikoma, kad pagerintas turtas lieka asmeninė turtą įgijusio sutuoktinio nuosavybė ir jis neturi pareigos kompensuoti prisidėjusiam sutuoktiniui jo turėtų prisidėjimo išlaidų. Nors ši sutarties sąlyga reglamentuoja kompensacijas už vieno iš sutuoktinių indėlį į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį, o ne bendrą turtą, iš jos yra aiški sutarties šalių valia tarpusavio santykiuose netaikyti atitinkamų kompensacijų, todėl, sutartyje nesant kitokių nuostatų dėl investicijų į bendrą turtą, darytina išvada, kad kompensacijos už didesnį indėlį į bendrą turtą (namų valdą) ieškovas povedybine sutartimi yra atsisakęs.

Dėl atsakovės gautų 12 000 Eur pripažinimo ieškovo sumokėta kompensacija

40.       Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 0,3471 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį padalijus į tris dalis, dvi iš jų buvo parduotos, 12 000 Eur pervesta atsakovei, 15 000 Eur – ieškovui. Ieškovas ieškiniu reikalavo pripažinti 12 000 Eur sumą pinigine kompensacija, sumokėta ieškovo atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą patenkino ir sumažino atsakovei ieškovo mokėtiną kompensaciją 12 000 Eur suma. Kasaciniu skundu atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, taip nuspręsdamas, netinkamai taikė CK 3.92 straipsnį, reglamentuojantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės valdymą.

41.       Kaip nustatyta byloje, sandoris, kurio pagrindu atsakovės gautą sumą ieškovas prašo pripažinti kompensacija, buvo įvykdytas dar iki povedybinės sutarties sudarymo, t. y. galiojant pagal įstatymą nustatytam sutuoktinių turto režimui. Pagal CK 3.92 straipsnį, sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Taip pat sutuoktinių bendram turtui taikoma lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnis), kuri, nesant kitokios šalių valios ar įstatyme nustatytų išimčių, apima ir iš tokio turto gautas pajamas.

42.       Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad žemės sklypai buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ir iš jų perleidimo gautos pajamos laikytinos bendru turtu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad šalys šių pajamų paskirstymą tarpusavyje suderino ir faktiškai jas pasidalijo, kiekvienam sutuoktiniui gaunant atitinkamą dalį už perleistą bendro turto dalį. Toks šalių elgesys atitinka ir jų vėliau sudarytos notarinės povedybinės sutarties nuostatas, be kita ko, jos 3.4 punktą, kuriame nustatyta, kad į kiekvieno sutuoktinio banko sąskaitą pervestos lėšos tampa to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Aiškinant CK 3.92 ir 3.117 straipsnių nuostatas kartu su šalių sudaryta povedybine sutartimi, darytina išvada, kad 27 000 Eur suma, gauta perleidus bendrus žemės sklypus, buvo šalių suderinta valia paskirstyta, o toks paskirstymas atitiko jų tarpusavio susitarimus ir nebuvo ginčijamas nei sandorių sudarymo metu, nei vėliau.

43.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.88, 3.92 ir 3.117 straipsnių nuostatas, dėl to nepagrįstai atsakovės gautą 12 000 Eur sumą kvalifikavo kaip ieškovo atsakovei sumokėtą kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44.       Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl tikrojo povedybinės sutarties šalių susitarimo turinio. Netinkamai padalijęs ginčo turtą, apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai apskaičiavo atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį ir nepagrįstai nusprendė dėl atsakovės už parduotą žemės sklypą gautos 12 000 Eur sumos pripažinimo kompensacija. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl ginčo turto padalijimo ir kompensacijos atsakovei priteisimo naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą

46.       Kasacinį skundą patenkinus ir panaikinus dalį apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

47.       Ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 17 proc. (nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės – 50 proc.; pripažinti, kad namų valda įsigyta už asmenines lėšas – 0 proc.; pripažinti, kad atsakovė yra gavusi 12 000 Eur kompensaciją ir kompensacijos atsakovei nebepriteisti – 0 proc.). Mokėtinas žyminis mokestis – 2111 Eur. Ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi atidėjo likusios dalies (1961 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovas patyrė 1830 Eur išlaidas už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą, 23,21 Eur išlaidas už VĮ Registrų centro dokumentus. Ieškovo už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis – 2139 Eur. Ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atidėjo likusios dalies (1989 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovas patyrė 1700 Eur išlaidas už procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme rengimą ir atstovavimą. Iš viso ieškovas patyrė 3853,21 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, 3950 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas.

48.       Atsakovės reikalavimai buvo patenkinti 50 proc. (nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės – 50 proc.; priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 0 proc.; padalyti namų valdą lygiomis dalimis – 100 proc.). Atsakovė sumokėjo 2708 Eur žyminį mokestį. Atsakovė patyrė 4000 Eur išlaidas už procesinių dokumentų rengimą, 5,70 Eur išlaidas už VĮ Registrų centro dokumentą, 600 Eur išlaidas už ekspertizę. Atsakovė patyrė 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš viso atsakovė patyrė 9733,70 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

49.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti ieškinys ir priešieškinis, kurių reikalavimų skaičius ir turinys skyrėsi, bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal realiai šalių patirtas atstovavimo išlaidas. Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovui iš atsakovės priteisiama 655,05 Eur (3853,21 Eur × 17 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš atsakovės valstybei priteisiamas 672 Eur (suapvalinta) žyminis mokestis (3950 × 17 proc. / 100 proc.). Iš ieškovo valstybei priteisiamas 3278 Eur (suapvalinta) žyminis mokestis (3950 (atidėta žyminio mokesčio dalis) – 672 Eur). Atsakovei iš ieškovo priteisiama 4866,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (9733,70 × 50 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių prievolių įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 4211,80 Eur (4866,85 Eur – 655,05 Eur) (CPK 93 straipsnis).

50.       Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, jai priteistinas bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas. Atsakovė už kasacinį skundą sumokėjo 1928 Eur žyminio mokesčio, taip pat 57 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso sumokėjo 1985 Eur žyminio mokesčio, šis priteistinas atsakovei iš ieškovo. Prašymo dėl kitų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo negauta.

51.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl santuokoje įgyto turto: nekilnojamojo turto – namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) kurios bendra vertė – 259 800 Eur, t. y.: (duomenys neskelbtini) padalijimo, kompensacijos atsakovei R. R. (buvusi pavardė – K.) už ieškovui atitenkantį šalių turtą natūra priteisimo, taip pat 12 000 Eur pinigų sumos, kurią atsakovė R. R. (buvusi pavardė – K.) gavo 2022 m. balandžio 20 d. už parduotą žemės sklypo dalį, pripažinimo pinigine kompensacija, sumokėta ieškovo A. K. atsakovei R. R. (buvusi pavardė – K.), panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės R. R. (buvusi pavardė – K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 672 (šešių šimtų septyniasdešimt dviejų) Eur žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3278 (trijų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti atsakovei R. R. (buvusi pavardė – K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4211,80 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų vienuolikos Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. R. (buvusi pavardė – K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1985 (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

        Virgilijus Grabinskas

        Donatas Šernas