Administracinė byla Nr. I-3397-208/2016
Proceso Nr. 3-61-3-02968-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.30; 1.35.3; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjoms A. K., E. Z., H. G., K. J.-L. bei jos atstovui (advokatui) V. S. ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. L. (A. L.), K. J.-L., I. B., S. B., A. B., E. Z., T. G., B. L. (B. L.), I. L., R. M. (R. M.), R. M., D. N. (D. N.), H. N., A. R. (A. R.), G. R., J. S., R. S., M. S. (M. S.), G. S., T. (T.) T., J. T., A. T., K. U., A. V. (A. V.), N. V., E. Z. (E. Z.), O. Z., G. Z., L. A., Ž. B., A. D., H. G., D. J. (D. J.), R. J., E. K., F. K. (F. K.), G. K., A. K., I. P., B. R., K. S., R. S., T. U. (T. U.), M. U., K. V., A. V., T. Z. (T. Z.), A. Z. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai ir Vilniaus darželiui-mokyklai „Šaltinėlis“, dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai A. L., K. J.-L., I. B. ir kt. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–10) prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015-04-29 sprendimą Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) priteisti pareiškėjams visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodo, kad Skundžiamu sprendimu Taryba pakeitė 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 priedą ir nustatė, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje (toliau – ir Gimnazija) nekomplektuojamos 5-osios klasės ir atitinkamai sumažino pagrindinio ugdymo I dalies (5–8 kl.) klasių skaičių nuo 8 iki 6, toks sprendimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Paaiškina, kad Tarybos 2014-10-08 sprendimas Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-2041) nustato, kad Gimnazija reorganizuojama į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją iki 2015-08-21. Tuo tarpu, Skundžiamas sprendimas, kuris įgyvendina Sprendimą Nr. 1-2041, nustato, kad 5-osios klasės nekomplektuojamos. Mano, jog tokiu sprendimu buvo faktiškai pakeistos aukštesnės galios teisės nuostatos, t. y. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 10 str. ir 41 str. 4 d., kurias priimant privaloma konsultuotis ir atsižvelgti į mokyklų bendruomenių ir kitų suinteresuotų asmenų nuomonę. Vadovaujasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 35.3 ir 35.4 punktais, Švietimo įstatymo 28 str. 5 d. ir 44 str. ir nurodo, jog Skundžiamas sprendimas nebuvo derinamas su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis, nebuvo atsižvelgta į mokyklų bendruomenių nuomonę ir nutarimus, bendruomenei pateikus prieštaravimus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir ŠMM) siūlymų nepateikė. Skundžiamas sprendimas taip pat prieštarauja Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo (toliau – ir Sąrašas), patvirtinto Ministerijos ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 2 p. Mano, kad Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. Paaiškina, kad pareiškėjų vaikai yra 4 klasių mokiniai Vilniaus darželyje-mokykloje „Šaltinėlis“, kuris nuo 2008-12-19 yra sudaręs Bendradarbiavimo sutartį Nr. S-60 su Gimnazija „Dėl moksleivių ugdymo tęstinumo užtikrinimo, mokyklų nuotolinio bendradarbiavimo ir geros patirties sklaidos, informacijos dėl šalių ugdymo įstaigų viešinimo, vienodų ugdymo galimybių moksleiviams sudarymo“ (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis). Pagal šią sutartį vaikams, baigusiems Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“, užtikrinamas ugdymas Gimnazijoje. Tėvai yra suinteresuoti, kad jų vaikai mokytųsi būtent Gimnazijoje, nes joje ugdomi vyresni pareiškėjų vaikai, gimnazija yra prie pareiškėjų gyvenamosios ar darbo vietos, yra susiklostę ilgalaikiai ryšiai su Gimnazija. Pareiškėjai iki Skundžiamo sprendimo priėmimo pradėjo realizuoti savo teisę pasirinkti mokyklą – leido savo vaikus į Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“, Gimnazijai pateikė prašymus dėl jų vaikų priėmimo. Vadovaujasi Švietimo įstatymo 27 str. 2 d., 29 str. 1 ir 3 dalimis, 47 str. 1 d. 2 p.
Teismo posėdžio metu pareiškėja K. J.-L. nurodė, jog kartu su vaikais gyvena rajone, o vaikus į Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“ leido tik dėl to, jog tikėjosi, kad vaikai vėliau bus mokomi būtent Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, nes žinojo, kad tarp šių mokyklų yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Taip pat, šios mokyklos buvo pasirinktos dėl jose esančių ugdymo programų. Be to, šalia šių mokyklų vaikai lanko muzikos ir sporto mokyklas, organizuojami bendri mokyklų renginiai. Taigi, yra susiformavusi bendruomenė. Pažymi, kad su Gimnaziją yra patogus susisiekimas ir viešuoju transportu, nes vaikai į mokyklą gali nuvykti vienu autobusu, o tuo tarpu į kitas mokyklas jiems reikėtų vykti keliais autobusais. Pažymi, kad didžioji dalis tėvų į Gimnaziją ir Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“ vaikus veža iš rajono vien dėl šios mokyklos vykdomos programos. Teigė, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos tėvų teisės parinkti vaikams tinkamiausią aplinką ir mokyklą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja E. Z. pritarė tam, ką nurodė K. J.-L. ir taip pat pažymėjo, jog vaiką į Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“ leido dėl to, jog tikėjosi, kad vaikas mokysis Adomo Mickevičiaus gimnazijoje. Pažymėjo, jog Savivaldybės sprendimas dėl 5 klasių komplektavimo pasikeitė per mėnesį, todėl buvo pažeisti tiek vaikų, tiek tėvų teisėti lūkesčiai.
Pareiškėjos K. J.-L. atstovas (advokatas) teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, jog mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano dalis yra struktūriniai pertvarkymai, į kuriuos įeina klasių steigimas ir likvidavimas. Tokiais atvejais sprendimai privalo būti derinami su mokyklų bendruomenėmis, tačiau tai šiuo atveju padaryta nebuvo.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti (I t., b. l. 142–150).
Atsakovė nurodo, jog Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 18 str. 1 d. Teigia, jog Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktai įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę viešai svarstyti, derinti su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis būtent Mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą (toliau – ir Planas), o ne klasių komplektų ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse nustatymą mokyklose, todėl pareiškėjai savo skundą nepagrįstai grindžia minėtomis Taisyklių nuostatomis. Pareiškėjai taip pat nepagrįstai vadovaujasi Švietimo įstatymo 28 str. 5 d., nes Skundžiamu sprendimu nebuvo kuriamas mokyklų tinklas. Juo buvo įgyvendinamas ŠMM ministro 2004-06-25 įsakymas Nr. ISAK-1019 vadovaujantis jo 3 p. Teigia, jog Gimnazijos struktūra neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, taikomų gimnazijos tipo mokykloms. Tai pažymėta ir Skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte. Vadovaujasi Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. ir nurodo, jog gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, komplektuojančios 9–12 klases, o Gimnazija komplektuoja 5–8 bei 9–12 klases. Vadovaujasi VSĮ 6 str. 5 ir 6 punktais, 5 str. 1 d. 1 p., 16 str. 2 d. 21 p., Švietimo įstatymo 44 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – ir Biudžetinių įstaigų įstatymas) 14 str. 4 ir 5 dalimis ir nurodo, kad Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Gimnazijos reorganizavimo procedūra skaidymo būdu, padalijant ją į gimnaziją ir progimnaziją, jau nebegalėjo būti pradėta, todėl tam, kad Gimnazija atitiktų Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. reikalavimus, Skundžiamu sprendimu nuspręsta nekomplektuoti 5-ųjų klasių. Nesutinka, jog Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos pareiškėjų teisės, nes savo teisių pažeidimą jie grindžia vien Bendradarbiavimo sutartimi, kuri, atsakovės teigimu, negalės būti įgyvendinta ne dėl Skundžiamo sprendimo, o dėl Gimnazijos neatitikimo Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. apibrėžtai gimnazijos sąvokai. Taip pat, pažymi, jog Bendradarbiavimo sutartis yra sudaroma vieneriems metams, o pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog minėta sutartis būtų pratęsta, todėl laikytina, jog ji yra pasibaigusi ir nebegaliojanti. Be to, ši sutartis niekaip neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės kaip Gimnazijos savininkės teisių ir pareigų, joks teisės aktas nenumato pareigos vaikus priimti į konkrečią mokyklą. Vadovaujasi Švietimo įstatymo 29 str. 3 d. ir nurodo, jog Taryba 2013-06-05 sprendimu Nr. 1-1273 yra patvirtinusi Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), o Gimnazija nepatenka į Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. numatytus atskirus atvejus, kai priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį gali vykdyti gimnazijos, todėl negali vykdyti priėmimo į 5-ąsias klases.
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Adomo Mickevičiaus mokykla turi gimnazijos statusą, kuriam teisės aktai numato keturias klases ir klases nuo šeštos iki dvyliktos klasės, sprendimas Gimnazijoje nekomplektuoti penktosios klasės yra pagrįstas galiojančiomis įstatymų normomis ir mokyklai suteiktu gimnazijos statusu. Tokiu būdu taip pat buvo siekiama optimizuoti švietimo sistemą, o visuomenės interesas šiuo atveju yra svarbesnis už tėvų teisę parinkti vaikams konkrečią mokyklą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Gimnazija atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti (I t., b. l. 140–141).
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjų skundas paremtas pagrįstais ir svariais motyvais bei argumentais, todėl juos palaiko ir papildomai pažymi, jog Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad neparemtas jokiais objektyviais duomenimis (faktais), kurie galėtų sudaryti sąlygas Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 pakeitimui. Prieš priimant Skundžiamą sprendimą nebuvo aiškinamasi esama Vilniaus miesto savivaldybės švietimo sistemoje situacija, nebuvo vedamos konsultacijos su Gimnazijos bei tėvų bendruomene, neatsižvelgta į galimų neigiamų pasekmių kilimą, Skundžiamas sprendimas prieštarauja viešojo administravimo principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. bei Švietimo įstatymo 28 str. 5 d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti (I t., b. l. 154–157).
Atsiliepime pakartoja pagrindinius pareiškėjų argumentus ir papildomai nurodo, jog tarp Gimnazijos ir Vilniaus darželio-mokyklos „Šaltinėlis“ yra glaudus bendradarbiavimas nuo 2002 m., kurį patvirtina Bendradarbiavimo sutartis, o pasirinkdami šį lopšelį-darželį tėvai siekia užtikrinti savo vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo tęstinumą. Pažymi, kad vaikų kolektyvai susiformuoja, kai vaikams sukanka 1,5–3 metai ir ugdomi kartu iki Gimnazijos baigimo, kas teigiamai įtakoja jų fizinę ir psichinę sveikatą. Tėvai tikėjosi, jog Gimnazija bus reorganizuota į gimnaziją ir progimnaziją, kas atitiktų jų lūkesčius ir Švietimo įstatymo 44 str. 6 d.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2015-04-29 sprendimo Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“, kuriuo nuspręsta Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje nekomplektuoti 5-osios klasės.
Teismas pažymi, jog Taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą, aiškiai apibrėžtą, kompetenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių veikimo laisvės ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Savivaldybių kompetencija švietimo srityje yra reglamentuota VSĮ ir Švietimo įstatymuose. VSĮ 7 str. 7 p. nustatyta, kad viena iš valstybės perduotų funkcijų savivaldybėms yra priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas. Švietimo įstatymo 58 str. 1 d., įtvirtinančioje savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje, nustatyta, jog savivaldybės atstovaujamoji institucija: 1) įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti; 2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius; 3) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti, inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Švietimo įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad Savivaldybės taryba reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko bendrojo ugdymo mokyklas vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Pareiškėjai skunde teigia, jog Taryba Skundžiamo sprendimo nederino su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis, nebuvo atsižvelgta į mokyklų bendruomenių nuomonę ir nutarimus, bendruomenei pateikus prieštaravimus, ŠMM siūlymų nepateikė. Tokiu būdu Taryba pažeidė Švietimo įstatymo 28 str. 5 d. ir 44 str.
Teisėjų kolegija pastebi, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų VSĮ įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str. 6 p.). Taigi savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo, todėl atsakovas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas neturi diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą.
VSĮ 4 str. 6 p. numato, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuo yra grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi priimant teisės aktus ir įgyvendinant VSĮ 6 str. 8 d. pavestą funkciją turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, inter alia, atsižvelgiama į prioritetinius vaikų, dalyvaujančių švietimo programose, interesus.
Viešojo administravimo subjektai priimdami sprendimus privalo konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), jei priimamas sprendimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais, o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis (VAĮ 7 str. 1 d.). Švietimo įstatymo 28 str. 5 d. nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Mokyklų tinklo kūrimo nuostatos detalizuotos Taisyklėse (Žin., 2011, Nr. 79-3869), kuriose inter alia reglamentuota informavimo pareiga. Taisyklių VII skyriuje nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal VAĮ. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose visuomenei teikiama informacija apie vykstančius procesus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Taigi, šiuo atveju reikia vertinti, ar Skundžiamu sprendimu pakeistas 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 priedas, sprendimas Gimnazijoje nekomplektuoti 5-osios klasės ir atitinkamai sumažintas pagrindinio ugdymo I dalies (5–8 kl.) klasių skaičius nuo 8 iki 6 gali būti traktuojamas kaip pakeitimas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra pateiktos mokyklų tinklo sąvokos, tačiau yra numatyti mokyklų tinklo kūrimo principai ir tikslai. Švietimo įstatymo 28 str. yra nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Taisyklių 3 p. nurodomas mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Siekiama, kad Mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių Mokyklų sistema. Taisyklių 4 p. nustatyta, kad mokyklų tinklas kuriamas vadovaujantis Švietimo įstatyme nustatytais švietimo sistemos principais. Formuojama integracinė Mokyklų, kuriose gali mokytis, įgyti išsilavinimą ir gauti pagalbą socialiai jautrių grupių asmenys ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys, sistema. Taisyklių 5 p. numatyta, kad Mokyklų tinklas kuriamas kompleksiškai: analizuojami švietimo poreikiai, tam tikroje teritorijoje esančių skirtingo pavaldumo Mokyklų situacija, su kitais Mokyklų savininkais ar savininkų teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis (dalyvių susirinkimais) derinama Mokyklų perspektyva, analizuojamas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, bendrojo ugdymo mokyklų tipų ir paskirčių išdėstymas tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje, jų įvairovė. Iš pateiktų teisės aktų nuostatų analizės galima daryti išvadą, kad mokyklų tinklas visų pirma yra sietinas su švietimo įstaigų išdėstymo tam tikroje teritorijoje sistema, siekiant užtikrinti tolygų įvairių tipų mokyklų paskirstymą atitinkamoje teritorijoje. Taigi, konstatuojant mokyklų tinklo bendrojo plano keitimą, turėtų būti nustatyta, kad pakitimai turėjo įtakos ne vienai mokyklai, o visai mokyklų tinklo bendrajame plane numatytai sistemai.
Kaip matyti iš Skundžiamo sprendimo turinio, juo yra pakeista 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 1 priedo 1 eilutė, t. y. nustatyta, jog Gimnazijoje nekomplektuojamos 5-osios klasės (I t., b. l. 11). Iš Plano 1 priedo matyti, jog Gimnazija bus reorganizuojama į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją iki 2015-08-31, jei nesikeis Švietimo įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų reikalavimai gimnazijos tipo mokykloms (I t., b. l. 15). ŠMM ministro 2004-06-25 įsakymo Nr. ISAK-1019 3 p. nustato, jog kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Esant 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytiems atvejams, iki rugsėjo 1 d. klasių (grupių) skaičių patikslina. Iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog Taryba, Skundžiamu sprendimu nusprendusi neformuoti 5 klasių įgyvendino 2004-06-25 įsakymo Nr. ISAK-1019 3 p. jai nustatytą teisę. Be to, tokiu būdu buvo siekiama įgyvendinti Planą, t. y. Gimnazijai neatitinkant Švietimo įstatymo 71 str. 7 d. nustatytų reikalavimų, Gimnazija pagal Planą turėjo būti reorganizuojama į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją iki 2015-08-31. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta viena iš švietimo tiekėjų tinklo kūrimo formų – steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje pateikta mokyklos struktūros pertvarkos sąvoka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas). Šiuo aspektu svarbi Švietimo įstatymo 44 str. 6 d., kuri nustato, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) mokyklą, pagalbos įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas), pagalbos įstaigos reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1 d., – iki mokslo metų pradžios). Biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūra gali būti pradėta tik turint Tarybos sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str. 4 d.) ir turint įstaigos vadovo parengtą biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą (14 str. 5 d.), o sprendimas reorganizuoti įstaigą gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo dienos (14 str. 11 p.). Kaip matyti iš minėtų nuostatų, Gimnazijos reorganizavimas iki 2015-08-31 buvo objektyviai neįmanomas, todėl Taryba pagrįstai priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė nekomplektuoti 5-ųjų klasių ir tokiu būdu Gimnazijoje buvo įgyvendinti Švietimo įstatymo 71 str. 7 d. reikalavimai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Skundžiamu sprendimu buvo keičiamas viso mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas. Apibendrindamas aukščiau tai kas išdėstyta, teismas sutinka su Administracijos nuomone, kad Skundžiamu sprendimu nebuvo keičiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, todėl atmestini pareiškėjų argumentai, susiję su pareiga konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, sprendžiant mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano keitimo klausimą.
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidus Sąrašo 2 p. numatytą tvarką bei VAĮ 8 str.
Sąrašo 2 punkte numatyta, kad valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas), priskirdami mokykloms aptarnavimo teritorijas, nustatydami priėmimo į mokyklas tvarką, mokinių ir klasių skaičių, vadovaujasi Švietimo įstatymo 29 str., Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Skundžiamu sprendimu nebuvo priskiriama aptarnavimo teritorija, nenustatoma priėmimo į mokyklą tvarka, mokinių ir klasių skaičius. Atvirkščiai, Skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte (I t., b. l. 121) nurodyta, jog minėta priemonė leis padidinti mokymosi vietų skaičių gimnazijoje. Taigi, klausimai dėl tikslaus klasių skaičiaus šiuo sprendimu nebuvo sprendžiami. Jie turės būti nagrinėjami ateityje. Dėl to atmestini pareiškėjų argumentai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant Sąrašo 2 p. nustatytos tvarkos.
Pareiškėjai teigia, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas skubotai, yra nemotyvuotas, todėl neatitinka VAĮ 8 str. nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad VAĮ 8 str. 1 d. nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o 2 d. nustato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (LVAT 2013-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-549/2013). VAĮ 8 str. įtvirtintos nuostatos yra siejamos su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo faktiniai motyvai buvo išdėstyti 2015-04-21 Aiškinamajame rašte (I t., b. l. 121), kuris laikytinas neatskiriama ginčijamo sprendimo dalimi. Jame yra paaiškinti faktinis sprendimo priėmimo pagrindas ir tikslas, uždaviniai, galimos teigiamos ar neigiamos pasekmės bei priemonės, siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Taip pat, nurodytas suderinamumas su konkrečiais norminiais aktais. Taigi, negalima teigti, kad Taryba priėmė skubotą, nemotyvuotą ir teisės aktų normomis nepagrįstą sprendimą.
Pareiškėjai teigia, jog yra suinteresuoti, kad jų vaikai mokytųsi būtent Gimnazijoje, nes joje ugdomi vyresni pareiškėjų vaikai, Gimnazija yra prie pareiškėjų gyvenamosios ar darbo vietos, yra susiklostę ilgalaikiai ryšiai su Gimnazija, tėvai siekia užtikrinti tiek formaliojo, tiek ir neformaliojo ugdymo tęstinumą.
Teismo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybei priėmus sprendimą nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje, Vilniaus mieste išlieka pakankamai galimybių moksleiviams mokytis tautinės mažumos gimtąja (lenkų) kalba. Be to, tautinių mažumų atstovams (tame tarpe ir moksleiviams, kurių gimtoji kalba yra lenkų kalba) nėra nustatyta jokių apribojimų mokytis kitose mokyklose valstybine (lietuvių) kalba. Administracija atsiliepime nurodė ir pareiškėjai šios aplinkybės neginčija, jog šalia Gimnazijos yra Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla ir Vilniaus Liepkalnio pagrindinė mokykla, kuriose 5-osios klasės yra komplektuojamos ir kuriose galima mokytis lenkų kalba. Be kita ko pažymėtina, jog Švietimo įstatymo 46 str. nėra tiesiogiai įtvirtintos teisės mokiniui pasirinkti konkrečią mokyklą, tačiau iš jame įtvirtintų mokinio teisių nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas; pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją; gauti geros kokybės švietimą, galima daryti išvadą, kad teisė pasirinkti mokyklą mokiniui suteikta, tačiau pasirinkimo teisė nėra besąlygininė – konkrečios mokyklos programa, mokymosi forma, švietimo kokybe turi atitikti vaiko gebėjimus ir poreikius. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat nėra nuostatų, įtvirtinančių besąlygišką vaiko ir tėvų teisę į norimą mokyklą. Čia įtvirtinta vaiko teisė į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis, o tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisė parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad tik nustatytų sąlygų visetas apsprendžia galimybę pasirinkti konkrečią mokyklą. Taigi, Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, nekomplektuojamos tam tikros klasės, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu darytina išvada, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba, Skundžiamu sprendimu nusprendusi nekomplektuoti Gimnazijoje 5-osios klasės, veikė jai suteiktos kompetencijos ribose, nepažeidė galiojančių teisės aktų, todėl naikinti Skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjų skundas atmestinas.
Atmetus pareiškėjų skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., todėl jų prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų netenkintinas.
Teismo 2015-06-03 nutartimi šioje administracinėje byloje buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ galiojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog šiam sprendimui įsiteisėjus reikalavimo užtikrinimo priemonė yra naikintina.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų A. L. (A. L.), K. J.-L., I. B., S. B., A. B., E. Z., T. G., B. L. (B. L.), I. L., R. M. (R. M.), R. M., D. N. (D. N.), H. N., A. R. (A. R.), G. R., J. S., R. S., M. S. (M. S.), G. S., T. (T.) T., J. T., A. T., K. U., A. V. (A. V.), N. V., E. Z. (E. Z.), O. Z., G. Z., L. A., Ž. B., A. D., H. G., D. J. (D. J.), R. J., E. K., F. K. (F. K.), G. K., A. K., I. P., B. R., K. S., R. S., T. U. (T. U.), M. U., K. V., A. V., T. Z. (T. Z.), A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Reikalavimo užtikrinimo priemonė – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ galiojimo sustabdymas, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos netaikoma.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Iveta Pelienė
Violeta Petkevičienė
Donatas Vansevičius