Civilinė byla Nr. e2-705-647/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03453-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,
sekretoriaujant Jurgitai Sapitavičienei,
dalyvaujant vertėjai Erikai Tunčikienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Puikus rezultatas“ atstovui advokatui Michail Parchimovič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Puikus rezultatas“ ieškinį atsakovui K. Č. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „B2KAPITAL“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Puikus rezultatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia šalių sudarytą 2022 m. rugsėjo 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikant vienašalę restituciją (priteisti iš atsakovo 1 500 Eur ir panaikinti transporto priemonės areštą); 2) priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2022 m. rugsėjo 10 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonė „Regitra“ 2022 m. rugsėjo 13 d. atsisakė priimti transporto priemonės įgijimo deklaraciją, kadangi automobilis areštuotas ir jam atimta techninė apžiūra. Ieškovė daug kartų bandė prisiskambinti atsakovui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina 1 000 Eur, tačiau iš ieškovės kasos buvo mokėta 1 500 Eur. Sutartį pildė atsakovas, kadangi ieškovės atstovas, būdamas užsieniečiu, lietuvių kalbos nesupranta, nepastebėjo, kad atsakovas įrašė kitą kainą. Ginčijama sutartis turi būti pripažinta negaliojančia kaip sudaryta dėl apgaulės ir taikoma vienašalė restitucija. Atsakovo turtinė padėtis yra itin prasta, jis turi mažiausiai tris kreditorius, todėl geruoju negrąžins ieškovei pinigų. Dvišalė restitucija netikslinga dar ir dėl to, kad ieškovė neturi galimybės susisiekti su atsakovu, ieškovė bus atsakinga už transporto priemonės išsaugojimą, todėl patirs papildomų išlaidų. Be to, nepanaikinus arešto automobiliui, ieškovė negalės jo registruotis savo vardu bei naudotis.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai.
4. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą tretiesiems asmenims pranešta tinkamai. Gautas trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Michail Parchimovič nurodė, kad atsakovas pažeidė savo pareigas, todėl sandoris buvo sudarytas apgaule, todėl prašo pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti vienašalę restituciją. Taikius dvišalę restituciją bus pažeisti ieškovės interesai, nes turės išsaugoti automobilį ir jį perduoti, tačiau atsakovas yra nemokus, į raginimus nereaguoja, todėl gali būti neįmanoma jam automobilio perduoti.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. paaiškino, kad UAB „Puikus rezultatas“ davė nurodymus nupirkti automobilį, nes automobilis reikalingas darbininkams važinėti į objektus, skirtas biudžetas 1 500 Eur. Puslapyje autoplius.lt rado skelbimą, kuris tiko. Rugsėjo mėnesį susitarė su pardavėju susitikti, šeštadienį ryte paskambino pardavėjui, kuris atsiuntė sms žinute adresą, kur turėjo susitikti. Nuvažiavus į vietą ir apžiūrėjus automobilį, jis buvo tinkamas, susitarė dėl 1 500 Eur kainos. Paskui susitarė, kad liudytojas važiuos su savo automobiliu, o atsakovas atveš perkamą automobilį. Atvažiavus pasirašė sutartį, atsakovas perdavė registracijos pažymėjimą, techninės apžiūros dokumentą ir automobilio draudimo sutartį. Apžiūrėjo dokumentus, atrodė viskas normaliai, paėmė raktų komplektą ir atsisveikino. Pirmadienį su visais dokumentais nuvažiavo į Regitrą, kurioje atsisakė registruoti automobilį, nes jis buvo areštuotas, anuliuota techninė apžiūra. Bandė prisiskambinti pardavėjui, tačiau jo telefonas buvo nepasiekiamas. Nuėjo į policiją, papasakojo situaciją, tačiau policijoje pasakė, kad čia civilinė byla, todėl turėjo kreiptis į advokatą, kuris ėmėsi spręsti šiuos klausimus. Po pardavimo nei karto nepavyko susisiekti su atsakovu, greičiausiai išmetė telefono kortelę. Skelbime nebuvo nurodyta, kad automobilis areštuotas ar nėra techninės apžiūros, todėl ieškojo automobilio, su kuriuo būtų galima iš karto sėsti ir važiuoti, nes darbininkams reikėjo važiuoti į objektą. Pardavėjas irgi nesakė, kad automobilis areštuotas, būtų nepirkęs. Kai automobilyje pasirašinėjo sutartį, ją pildė pardavėjas, nepastebėjo, kad automobilio kaina parašyta 1 000 Eur, o ne 1 500 Eur, kiek mokėjo. Džiaugėsi, kad pavyko nupirkti automobilį, todėl nepastebėjo parašytos kainos. Iš įmonės kasos gavo 1 500 Eur automobiliui pirkti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. Č. 2022 m. rugsėjo 10 d. pardavė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Puikus rezultatas“ už 1 000 Eur. Valstybės įmonė „Regitra“ 2022 m. rugsėjo 13 d. atmetė S. G. pateiktą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaraciją, nes transporto priemonei taikomas areštas bei negalioja techninė apžiūra. Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė turto arešto aktų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), areštuota antstolio Ramūno Kamarausko 2020 m. rugpjūčio 10 d., išieškotojas UAB „B2KAPITAL“, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. Teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1740-892/2020 ir 2020 m. kovo 24 d. Teismo įsakymą Nr. eL2-396-723/2020, bei antstolės Daivos Milevičienės 2022 m. vasario 15 d. turto arešto aktą, išieškotojas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, pagrindas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Kitas institucijos (pareigūno) sprendimas Nr. (7.4)VRE_SP2-78372, 2021 m. gruodžio 8 d. Iš Kasos išlaidų orderio 2022 m. rugsėjo 9 d. Nr. 0909-1 matyti, kad UAB „Puikus rezultatas“ išmokėjo S. G. 1 500 Eur automobilio įsigijimui.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir negalioja, jei jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Asmuo, siekiantis įrodyti, kad sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu, turi įrodyti, kad sandoris negalėjo būti sudarytas dėl to, kad tokį susitarimą draudė imperatyvi įstatymo norma. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas; kt.).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. – aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad sudarydama ginčijamą sutartį ji nežinojo apie transporto priemonės areštą, dėl kurio transporto priemonė vėliau nebus įregistruota jos vardu. Taip pat nežinojo, kad minėta transporto priemonė neturi galiojančios techninės apžiūros, o jos būklė yra prastesnė nei sakė atsakovas. Sudarydamas transporto priemonės perleidimo sutartį, pardavėjas, o šiuo atveju atsakovas, privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, taip pat privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota (CK 6.321 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šios įstatymo nuostatos yra perkeltos į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sąlygas, kurių egzistavimo visetą atsakovas patvirtino savo parašu parduodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei.
11. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal TAARĮ 4 straipsnio 1 dalį, dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. Teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1740-892/2020, 2020 m. kovo 24 d. Teismo įsakymą Nr. eL2-396-723/2020 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (7.4)VRE_SP2-78372. Turto arešto aktų registro duomenimis, arešto mastas siekia 2 594,67 Eur, K. Č. apribotas disponavimas minėtu automobiliu. Ginčo automobilis nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. neturi galiojančios techninės apžiūros. Ieškovė ieškinyje remiasi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, o prašydama taikyti restituciją remiasi CK 1.91 straipsnio 2 dalimi.
13. Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktais galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
14. Aplinkybė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo momentu neturėjo galiojančios techninės apžiūros laikytina svarbia vertinant parduoto automobilio kokybę bei pirkėjo teisėtą lūkestį įsigyti techniškai tvarkingą automobilį, kuris galės dalyvauti viešajame eisme ir neturės esminių trūkumų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio techninė apžiūra nustojo galioti 2022 m. rugsėjo 3 d., kai tuo tarpu Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta 2022 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas, pasirašydamas sutartį pažymėjo, jog automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, taip pateikdamas klaidingą informaciją ieškovei.
15. Nagrinėjamu atveju galiojančios teisės normos numato imperatyvą – apribojus turto disponavimo teisę, asmuo, esantis areštuoto turto savininku, neturi teisės areštuoto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip jo perleisti. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus sprendžia, kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, 2022 m. rugsėjo 10 d. sudaryta tarp K. Č. ir UAB „Puikus rezultatas“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent TAARĮ 2 straipsnio 3 ir 7 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).
Dėl restitucijos taikymo ir arešto panaikinimo
16. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai natūra negalima grąžinti to, ką yra gavusi, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tačiau įstatyme nustatyta teismo teisė išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
17. Ieškovė ieškiniu prašo taikyti vienašalę restituciją – ne tik grąžinti 1 500 Eur, sumokėtus už nupirktą automobilį, tačiau ir panaikinti automobilio suvaržymus, kad ieškovė galėtų automobilį registruoti savo vardu. Nurodo, kad ieškovė buvo sąžininga ir sumokėjo atsakovui nurodytą kainą, tačiau atsakovas buvo nesąžiningas, todėl sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu.
18. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
19. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt.). Apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018). Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimą ar apgaulę dėl sandorio tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-823/2018, 51 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovas tiek prieš sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (įdėjęs skelbimą internete, telefoninio bei gyvo susitikimo metu su ieškovės atstovu), tiek pasirašęs automobilio perleidimo sutartį elgėsi nesąžiningai, kadangi nuslėpė reikšmingą informaciją, t. y. kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas areštu bei jam sustabdyta techninė apžiūra. Kaip minėjo liudytojas teismo posėdžio metu bei ieškovė savo ieškinyje, ieškovei reikėjo važiuojančio automobilio, kadangi ieškovės darbuotojams reikėjo važiuoti į objektus, todėl su tokiais trūkumais automobilio būtų nepirkusi. Teismas pripažįsta, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu bei apgaulės būdu, nuslėpdamas reikšmingą informaciją apie parduodamą automobilį, sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina yra 1 000 Eur, tačiau byloje esantis kasos išlaidų orderis patvirtina, kad ieškovė darbuotojui S. G. iš įmonės kasos perdavė 1 500 Eur automobilio įsigijimui, todėl teismas sprendžia, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už 1 500 Eur.
21. Teismui pripažinus, kad pirkimo-pardavimo sutartis negalioja ab initio, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti taikomi CK 1.80 straipsnyje nurodyti padariniai – dvišalė restitucija. Ieškovės nurodytos aplinkybės galėtų sudaryti pagrindą nukrypti nuo bendrosios restitucijos taikymo taisyklės ir taikyti vienašalę restituciją, tačiau pažymėtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra suvaržytas areštu. Ieškovė be kita ko prašo taikant vienašalę restituciją panaikinti visus automobilio suvaržymus.
22. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.
23. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo panaikinti minėto automobilio arešto visų pirma dėl to, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog reikalavimai, kurių įvykdymui užtikrinti areštuotas minėtas kilnojamasis turtas, yra įvykdyti. Vien pirkimo-pardavimo sutartis nėra tas dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima panaikinti automobilio areštą arba galiojančią kilnojamojo daikto įkeitimo sutartį. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovė už automobilį sumokėjo 1 500 Eur, arešto mastas siekia 2 594,67 Eur, byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar ieškovė būtų padengusi kreditorinius atsakovo įsipareigojimus, kurie būtų pagrindas panaikinti galiojančius automobilio suvaržymus. CK 6.321 straipsnyje įtvirtinta, kad pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti daikto kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą. Tačiau pagal to paties straipsnio 5 dalį pirkėjas negali remtis aplinkybe, kad pardavėjas pažeidė savo pareigas, kai trečiųjų asmenų teisės ar jų suvaržymas buvo įregistruoti viešame registre. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), areštas įregistruotas viešajame registre. Informaciją, ar transporto priemonė neturi apribojimų, galima gauti ir nemokamai Valstybės įmonės „Regitra“ internetiniame puslapyje suvedus atitinkamus automobilio duomenis (VIN kodą, registracijos dokumento numerį, valstybinį registracijos numerį). Šiuo atveju automobilis buvo nupirktas paskubomis, tą patvirtina ir liudytojas teismo posėdžio metu, jokie duomenys apie transporto priemonę tikrinti nebuvo, ieškovės darbuotojas net nepastebėjo, jog atsakovas į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė neteisingą automobilio kainą, todėl dalis atsakomybės tenka ir ieškovei.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Ištyrus byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta, kad tarp ieškovės UAB „Puikus rezultatas“ ir atsakovo K. Č. 2022 m. rugsėjo 10 d. sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl negalioja ab initio (nuo sutarties sudarymo momento). Pripažinus sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikoma dvišalė restitucija priteisiant ieškovei UAB „Puikus rezultatas“ iš atsakovo K. Č. 1 500 Eur už automobilio įsigijimą, atsakovui grąžinant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
25. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė patyrė 923,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 34,00 Eur žyminis mokestis ir 889,35 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 87,5 proc. reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 807,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
27. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti tarp ieškovės UAB „Puikus rezultatas“, į. k. 303094538, ir atsakovo K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 10 d. sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento).
Taikyti dvišalę restituciją priteisiant ieškovei UAB „Puikus rezultatas“, į. k. 303094538, iš atsakovo K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) už automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą, atsakovui grąžinant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei UAB „Puikus rezultatas“, į. k. 303094538, iš atsakovo K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 807,93 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Alfredas Juknevičius