Civilinė byla Nr. e2-3893-918/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34832-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.8.11.1; 2.6.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, 

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,

atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau - LUAB) „(duomenys neskelbtini)“   administratorei L. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mototoja“ patikslintą ieškinį atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai nemokumo administratorei L. T., dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Luminor Lizingas“, M. B., A. R., J. B., V. S., D. B., UAB „SV Asset Management“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) nutraukti 2021 m. balandžio 30 d. ieškovės ir atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS-12617; 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei automobilį TOYOTA RAV4 Hybrid, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)492-684, kuriuo taikytas areštas automobiliui TOYOTA RAV4 Hybrid, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)492-684, kuriuo taikytas areštas automobiliui TOYOTA RAV4 Hybrid, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paduoti, jei teismas vertins, kad šis terminas praleistas; 5) priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad 2021 m. balandžio 30 d. su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS-12617, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti automobilį TOYOTA RAV4 Hybrid, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį nesumokėjo, automobilis neperėjo jos nuosavybėn. 2021 m. rugsėjo mėnesį trečiasis asmuo M. B. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad M. B. nupirks minėtą automobilį. M. B. 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Luminor Lizingas“ dėl automobilio įsigijimo išperkamosios nuomos būdu. Tam, kad M. B. galėtų įsigyti automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis tuo metu laikinai turėjo būti įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė su ieškove, kad ieškovė leis įregistruoti automobilį atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su sąlyga, kad UAB „Luminor Lizingas“ visą automobilio kainą, t. y. 33 169,00 Eur sumą perves tiesiai į ieškovės sąskaitą. 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovė priėmimo – perdavimo aktu perdavė automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji jį laikinai užregistravo savo vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo UAB „Luminor Lizingas“, kad nėra atsiskaičiusi su ieškove, o tinkamai atsiskaityti pagal pirkimo – pardavimo sutartį siekia lėšomis, gautomis pardavus automobilį UAB „Luminor Lizingas“. UAB „Luminor Lizingas“ pasirašė nuomos sutartį su M. B. bei trišalę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. B., su sąlyga, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu vietoje UAB „Luminor Lizingas“ mokamos kainos už automobilį pervedimo UAB „Liuksoras“, UAB „Luminor Lizingas“ automobilio kainos sumą perves tiesiogiai ieškovei. Šiomis sąlygomis 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 202116795 tarp UAB „Luminor Lizingas“ ir M. B. bei pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 202116795 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. B. ir UAB „Luminor Lizingas“. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ moketinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti, atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktu Nr. (23.21-08)492-684 areštavo automobilį TOYOTA RAV4 Hybrid, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2021 m. rugsėjo 16 d. Ieškovei atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nė kiek sumokėjusi už automobilį, o taip pat jo nenupirkus UAB „Luminor Lizingas“, ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 24 d. sudarė susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties anuliavimo ir pasirašė perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu ieškovei buvo grąžintas automobilis. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pirkimo – pardavimo sutarties anuliavimo nepripažįsta ir nesutinka panaikinti automobilio arešto teigdama, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė 2021 m. rugsėjo 24 d. neturėjo teisės sudarinėti su areštuotos transporto priemonės disponavimu susijusių sandorių, o tokie sandoriai laikytini niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Ieškovės įsitikinimu atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius esminį pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą, t. y. nesumokėjus ieškovei už automobilį, ieškovė turi teisę nutraukti sutartį. Šiuo atveju automobilis pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduotas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji nesumokėjo už automobilį net dalies kainos, padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl ieškovė kaip automobilio pardavėja prašo teismo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Automobilis nebuvo perleistas tretiesiems asmenims, nes iš karto po jo įregistravimo VĮ „Regitra“ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jį areštavo, be to, pats automobilis net gi nebuvo išvažiavęs iš ieškovės teritorijos ir šiuo metu tebėra pas ieškovę. Nutraukus šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir nustačius, kad atsakovė LUAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pagrindu ieškovei nesumokėjo net dalies daikto kainos, taikytina vienašalė restitucija – automobilio grąžinimas ieškovei. Be to, mokesčių administratorius neturi teisės areštuoti kitiems asmenims priklausančio turto. Nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį ir restitucijos taikymo būdu ginčo daiktą grąžinus ieškovei, nebelieka pagrindo to daikto areštui dėl atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės užtikrinimo. Ieškovės vertinimu, termino ginčyti administracinį aktą (turto arešto aktą) nėra praleidusi, nes su akto turiniu susipažino tik iškėlus bylą teisme ir teismui aktą išreikalavus iš VMI. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad terminas praleistas, prašo terminą atnaujinti, kadangi atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija, nepaisant daugkartinių ieškovės prašymų, arešto akto kopijos neteikė susipažinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nepaisant to, kad turto arešto aktas yra panaikintas, palaiko visus reikalavimus palaiko.

Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovės LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė nemokumo administratorė L. T. nurodė, kad su ieškinio reikalavimu grąžinti transporto priemonę ieškovei (t. y. dėl restitucijos taikymo natūra) nesutinka, kadangi tai suteiktų prioritetą vienam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir pažeistų kitų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus. Nurodė, kad duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų bent iš dalies atsiskaitęs už transporto priemonę nėra, tačiau pati ieškovė nuosavybės teisę aktu perdavė atsakovei.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės 2022 m. sausio 31 d. duomenimis mokestinė nepriemoka sudaro 21 807,52 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)492-684 areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį TOYOTA RAV4 Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas ieškovės prašymas panaikinti areštą. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. RM-46095 netenkino ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymų, dėl kurio ieškovė yra pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 9.2 papunktį, pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui priėmimo – perdavimo aktą. Priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo transporto priemonė perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo pateiktas, tačiau jo egzistavimą patvirtina ir pati ieškovė. Atsakovės vertinimu, yra pakankamai duomenų išvadai, kad ginčo automobilio nuosavybės teisės perėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės vertinimu, ieškovė, perduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitant už įgyjamą turtą, veikė savo rizika ir neturėtų tapti prioritetiniu kreditoriumi kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių atžvilgiu, jei pirkimo – pardavimo sutartis būtų nutraukiama. Pirkimo – pardavimo sutartimi nebuvo numatyta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjus kainos, taip pat nebuvo numatyta, kad kainos nesumokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, tuo labiau, kad ieškovė, perduodama automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, kainos nesumokėjimo nelaikė sutarties pažeidimu. Pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos yra aiškios ir pačioje sutartyje numatyta, kad pirkėjui laiku neatsiskaičius už prekę yra mokami delspinigiai. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių ieškovės siekį atgauti skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nereiškė pretenzijos dėl kainos sumokėjimo ir iš karto pasirinko sutartį nutraukti, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės disponuoti automobiliu. Atsakovės manymu, sąlygų nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį nėra, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Teismui nenutraukus sutarties, ieškovė, kaip ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, turėtų siekti skolos atgavimo CK nustatyta tvarka. Ieškovė neįrodinėja, kad turto arešto aktas būtų priimtas neteisėtai ir prašo turto arešto aktą panaikinti tik taikant restituciją, po pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Neįrodžius turto arešto panaikinimo pagrindų, prašymas dėl turto arešto akto panaikinimo turi būti atmestas. Pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neginčija, kad teismui nutrauktus sutartį automobiliui taikomas turto areštas turėtų būti panaikinamas ir tuo atveju, jei automobilio nuosavybė būtų perduota ieškovei, turto areštą panaikintų pati atsakovė. Turto arešto aktas 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo išviešintas turto areštų aktų registre. Įregistravus turto areštą yra laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto panaikinimo, taigi jai buvo žinoma apie priimtą turto arešto aktą. Ieškinys teisme gautas 2021 m. gruodžio 29 d., taigi 1 mėnesio terminas skundui dėl turto arešto akto paduoti yra praleistas, net ir tuo atveju, jei terminą skaičiuotų nuo palankiausios ieškovei datos, todėl vadovaujantis ABTĮ 103 str. 9 d. byla dalyje dėl turto arešto akto panaikinimo turi būti nutraukiama. Atsakovė mano, kad teismui sprendžiant dėl restitucijos taikymo svarbu įvertinti aplinkybę, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki bendrovė. Taikius restituciją natūra, ieškovė atsidurtų prioritetinėje padėtyje, lyginant su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, todėl mano, kad nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį, restitucija turėtų būti atliekama priteisiant ieškovei automobilio ekvivalentą pinigais. Atsakovei yra pareikštas tik vienas reikalavimus iš trijų, todėl nėra jokio pagrindo visų bylinėjimosi išlaidų priteisti vien tik iš jos. Atsakovės vertinimu byla pradėta išimtinai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinių ir sutartinių prievolių nevykdymo, todėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už bet kokių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė prašo panaikinti turto arešto aktą ne individualiais pagrindais, bet kaip pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo pasekmę, pritaikius restituciją ir grąžinus ieškovei nuosavybės teisę į areštuotą transporto priemonę.

Teismo posėdžiuose atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytą procesinę poziciją, paaiškino nurodytas aplinkybes.

Trečiasis asmuo A. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra vienas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, todėl ieškovės siekis paneigti kitų kreditorių teises ir perimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomą automobilį, iš kurio bent iš dalies galėtų būti patenkinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai, pažeidžia trečiojo asmens teises. Trečiojo asmens atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“  reikalavimas buvo patenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33021-863/2021, kuriuo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiojo asmens naudai priteista 9 000,00 Eur skola, 59,34 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė pagal 2021 m. liepos 20 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20210720B-01, nors visa automobilio kainą turėjo sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. Trečiasis asmuo nurodo, kad jam yra žinoma, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima nuosavybės teises į automobilius, tačiau už perleistą turtą neatsiskaito. Trečiajam asmeniui kreipusis į antstolį D. K. atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pareikšto reikalavimui užtikrinimui buvo areštuotas atsakovės nuosavybės teise valdomas automobilis. Areštuotas automobilis atsakovei priklauso nuosavybės teise bei nebuvo apsunkintas jokių trečiųjų asmenų teisėmis, taip pat nebuvo išviešintas įsiskolinimo už ieškovės atsakovei perleistą automobilį faktas. Tuo atveju, jeigu turto arešto taikymo metu būtų išviešinta informacija, kad automobilis yra galimai apsunkintas trečiųjų asmenų teisėmis, kurios galėtų apsunkinti išieškojimą iš šio turto, tai būtų įtakoję atsakovė atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimą, neapsiribojant tik automobilio areštu. Netaikius kito atsakovės turto arešto, atsakovės dalį valdyto turto perleido tretiesiems asmenims, todėl išieškojimas iš šio turto tapo nebeįmanomu. Šiuo atveju, pati ieškovė, būdama profesionalia savo srities verslininke, kurios pagrindinė veiklos sritis – prekyba automobiliais, neabejotinai suprato savo veiksmų reikšmę ir veikė išimtinai savo rizika. Atsakovei perleidusi nuosavybės teisę į automobilį, neišviešinusi atsakovės įsiskolinimo už automobilį fakto ir neįregistravusi jokių daiktinių teisių į automobilį, ieškovė pati sudarė sąlygas esamai situacijai kilti, todėl susidūrusi su savo priimtų verslo sprendimų neigiamomis pasekmėmis neturi teisės savo priimtų verslo sprendimų neigiamų padarinių perkelti kitiems atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Nors ieškovė teigia, kad visiškai neatsiskaičiusi už automobilį atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, o automobilio nuosavybės teisė neperėjo atsakovei, tačiau pačios ieškovės veiksmai patvirtina priešingus faktus. Ieškovė ieškinyje patvirtina, kad, žinodama, jog atsakovė su ieškove nėra visiškai atsiskaičiusi ir ketina perleisti nuosavybės teisę į automobilį trečiajam asmeniui, pati ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtent atsakovė būtų registruota automobilio savininke ir perleistų automobilį trečiajam asmeniui. Tuo tarpu sutartyje nėra jokių išlygų, numatančių, jog nuosavybės teisė į automobilį pereis atsakovei tik visiškai atsiskaičius už automobilį. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 24 d. ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyto Transporto priemonės perdavimo – priėmimo akto, atsakovė neabejotinai valdė automobilį nuosavybės teise, nes šiame akte nurodoma, kad būtent atsakovė perduoda automobilį ieškovei. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad automobilis tariamai neperėjo atsakovės nuosavybėn, neatitinka tikrovės. Tuo atveju, jei ieškovė būtų vertinusi, jog nuosavybės teisė į automobilį nėra perleista atsakovei ir (ar) atsakovė yra padariusi esminį sutarties pažeidimą, ieškovės veiksmai būtų visiškai kitokie – ieškovė tretiesiems asmenims būtų nurodžiusi, kad automobilis priklauso ieškovei ir jis turi būti įsigyjamas iš ieškovės, taip pat, tikėtinai, būtų inicijavusi sutarties nutraukimą ir ėmusis aktyvių veiksmų, kad būtų apribotos bet kokios galimybės disponuoti automobiliu.

Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo A. R. nedalyvavo.

Trečiasis asmuo UAB „SV Asset Management“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2021 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu priteisė iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiojo asmens naudai 3 700,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 647,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 22 d., 2021 m. gruodžio 8 d. išduotas vykdomasis raštas. Atsakovė iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu. Nurodo, kad trečiojo asmens įsitikinimu, tenkinus ieškinio reikalavimus būtų akivaizdžiai pažeisti trečiojo asmens kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus teisėti reikalavimai ir interesai. Viena vertus, iš pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo tarp ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties pažeidimo fakto, t. y. aplinkybės, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei sutartyje nustatytos kainos, nėra. Kita vertus, ieškovė, perduodama atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn automobilį, kai už automobilį nebuvo atsiskaityta, veikė išimtinai savo rizika. Ieškovė, būdama verslininke, automobilio pirkimo – pardavimo sandorį sudarė veikdama būtent verslo – automobilių prekybos srityje, pati prisiėmė riziką perduodama ginčo automobilį ir perleisdama nuosavybę nesulaukusi apmokėjimo, todėl tokios rizikos pasekmė negali būti perkeliama sąžiningiems kreditoriams, kurie nukentėtų praradę galimybę išsiieškoti skolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje esančio automobilio. Be to, ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“  pirkimo – pardavimo sutartyje nesusitarė, kad automobilio nuosavybės teisė pereina tik sumokėjus ginčo automobilio kainą, todėl jeigu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsiskaičiusi pagal pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti priteisti nesumokėtą automobilio kainą, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, pradėti priverstinį išieškojimą, prisijungiant prie kitų atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių. Pažymi, kad nesant pagrindų pirkimo – pardavimo sutartį nutraukti dėl jo esminio pažeidimo, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti restituciją. Visgi, tuo atveju, jei pirkimo – pardavimo sutartis būtų nutraukta, trečiasis asmuo prašo taikyti restituciją sumokant ieškovei turto ekvivalentą pinigais, nes tokiu būdu būtų užtikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesų pusiausvyra.

Trečiasis asmuo UAB „SV Asset Managenet“ teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Tretieji asmenys UAB „Luminor Lizingas“, M. B., J. B., V. S., D. B. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos, nors informuoti tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Mototoja“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“   2021 m. balandžio 30 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PPS-12617, pagal kurią patvirtina, kad UAB „Mototoja“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį TOYOTA RAV4 Hybrid už 33 169,00 Eur (el. c. b. I t. 23-24 l.). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. spalio 30 d. pateikti transporto priemonę, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už transporto priemonę atsiskaityti (Sutarties 4, 5 p.). Sutarties .

Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pasirašė  automobilio priėmimo – perdavimo aktą prie pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS-12617, kuriame nurodė, kad nuo akto pasirašymo momento UAB „Mototoja“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė transporto priemonę  nuosavybėn, sutartyje PPS-12617 aptartos techninės būklės, komplektiškumo ir kokybės (el. c. b. II t. 38 l.). šio akto pagrindu VĮ „Regitra“ transporto priemonės sąvininku nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonę nėra sumokėjęs pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos automobilio kainos ar jos dalies.

2021 m. rugsėjo 21 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto arešto aktu Nr. (21.31-08)492-684 areštavo transporto priemonę TOYOTA RAV4 Hybrid, arešto mastas 17 200,00 Eur“ (el. c. b. I t. 58-59 l.).

2021 m. rugsėjo 24 d. susitarimu dėl pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS-12617 anuliavimo, UAB „Mototoja“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad: 1) 2021 m. balandžio 30 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PPS-12617 yra nutraukiama/anuliuojama nuo 2021 m. rugsėjo 24 d.; 2) sutartyje Nr. PPS-12617 nurodytas 500,00 Eur avansas nebuvo mokėtas; 3) automobilis lieka UAB „Mototoja“ nuosavybėje; 4) šalys susitaria pasirašius šį susitarimą pateikti reikiamus dokumentus VĮ „Regitra“ dėl automobilio perregistravimo UAB „Mototoja“ vardu, panaikinti seną SKD priskirti naują SKD; 5) nuo šio susitarimo pasirašymo dienos nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „Mototoja“ neturi vienas kitam jokių įsipareigojimų bei pretenzijų, susijusių su nutraukiama/anuliuojama pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. PPS-12617; 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“  ir UAB „Mototoja“ patvirtina, kad visos šio susitarimo sąlygos buvo aptartos individualiai, suprastos bei pripažintos sąžiningomis (el. c. b. I t. 92 l.). 2021 m. rugsėjo 24 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad UAB „Mototoja“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarę susitarimą dėl 2021 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS-12617 anuliavimo, pasirašė perdavimo aktą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“  perdavė, o UAB „Mototoja“ priėmė pagal susitarimą transporto priemonę TOYOTA RAV4 Hybrid (el. c. b. I t. 91 l.).

Ieškovė UAB „Mototoja“ 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymu dėl arešto panaikinimo kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama panaikinti areštą automobiliui TOYOTA RAV4 Hybrid, nes iki sutartos automobilio perdavimo datos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė pirkimo – pardavimo sutarties prisiimto įsipareigojimo, t. y. nesumokėjo automobilio kainos (el. c. b. I t. 90 l.).

Iš 2021 m. spalio 13 d. „Pranešimo dėl atsisakymo priimti deklaraciją“ matyti, kad VĮ „Regitra“ atsisakė priimti deklaraciją, kadangi transporto priemonei TOYOTA RAV4 Hybrid taikomas areštas (el. c. b. I t. 29 l.).

Iš UAB „Luminor Lizingas“ 2021 m. lapkričio 8 d. „Paaiškinimo suinteresuotiems asmenims“ turinio gali daryti išvadą, kad UAB „Luminor Lizingas“ buvo priėmęs sprendimą sudaryti išperkamosios nuomos sutartį su M. B. bei trišalę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Mototoja“ ir M. B., tačiau, paaiškėjus faktui, jog automobiliui taikomas areštas, 2021 m. spalio 8 d. buvo sudarytas susitarimas dėl išperkamosios nuomos ir pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo (el. c. b. I t. 14-15 l.).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu „Dėl turto arešto panaikinimo“ nurodė, kad neturi teisinio pagrindo panaikinti turto arešto aktą. Tik sumokėjus, ar kitais būdais padengus nepriemoką, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos panaikins areštą automobiliui TOYOTA RAV4 (el. c. b. I t. 16-17 l.).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 4 d. pranešimu dėl juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimo informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad įmonė ketina inicijuoti nemokumo procesą bei nustatė 20 dienų terminą susitarimui dėl kreditorių pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti (el. c. b. I t. 111 l.).

Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta L. T.. 2022 m. rugpjūčio 4 d. automobilio priėmimo – perdavimo aktu transporto priemonė Toyota RAV4 Hybrid perduota bankroto administratorei (el.c.b. III t. 39 l.). 2022 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-1062 Valstybinė mokesčių inspekcija panaikino 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (23 31-08)492-684 taikytą turto areštą (el.c.b. III t. 36 l.).

2022 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas UAB „Mototoja“ 33 169 Eur finansinis reikalavimas (el.c.b. III t. 17-19 l.). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 25 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą (el.c.b. III t. 58-63 l.)

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptarta pardavėjo, t. y. ieškovės, teisė nutraukti sutartį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovei teisės pasinaudoti įstatyminiu reglamentavimu,.

Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – vienašalis sutarties nutraukimas. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, 2014 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; kt).

CK 6.345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis. Kai pirkėjas tampa nemokus, pardavėjas negali išreikalauti daiktų, už kuriuos nesumokėta, jeigu per protingą terminą pirkėjo administratorius pasiūlo sumokėti kainą ar pateikia šios prievolės įvykdymo užtikrinimą (CK 6.345 straipsnio 2 dalis). Visais kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytais atvejais atsiranda CK 6.314 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės (CK 6.345 straipsnio 3 dalis). Vertindamas šį teisinį reglamentavimą kaip nuoseklų ir sisteminį teisinių santykių sureguliavimo mechanizmą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šios Civilinio kodekso nuostatos reglamentuoja teisines situacijas, kai turto įgijėjas nuosavybės teisę į turtą įgyja nuo turto perdavimo momento (CK 4.49 straipsnis), nes tais atvejais, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, net ir dalies kainos sumokėjimo atveju, kai daiktas yra dalusis, pardavėjas, kaip daikto savininkas, pirkėjui pažeidus mokėjimo prievoles, nepraranda teisės išreikalauti visus pagal sutartį parduodamus daiktus (CK 6.349 straipsnio 2 dalis).

Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, iš kurių vienas – nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu, yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio šalių laisvę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004). Taigi nuosavybės teisės įgijimo momentą gali nulemti ne tik bendra taisyklė, kuomet nuosavybė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, o ir šalių laisva valia sutartyje nustatyta sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka.

Priešingai nei teigia ieškovė, iš į bylą pateiktos 2021 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS-12617 turinio matyti, kad šalys šioje sutartyje nebuvo aiškiai susitarusios dėl nuosavybės teisės perėjimo momento. Aplinkybė, kad šalys buvo sutarusios dėl atsiskaitymo terminų, savaime nereiškia susitarimo dėl nuosavybės teisės perėjimo momento. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateiktas joks dokumentas, kad iki 2021 m. rugsėjo 16 d. prekės perdavimo -priėmimo akto surašymo šalys kokia nors forma būtų susitarusios dėl nuosavybės teisės perėjimo momento. 2021 m. rugsėjo 16 d. perdavimo – priėmimo aktu ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad transporto priemonės nuosavybės teisė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo nuo akto pasirašymo. Šiame akte nėra nurodyta aplinkybių, jog nuosavybės teisės perėjimas siejamas su atsiskaitymu. 

Nei atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei kiti asmenys neginčijo, kad pirkėjo įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo įvykdyti, prekės kaina pardavėjui nebuvo sumokėta. Atsižvelgiant į atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankroto bylą, akivaizdu, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį už transporto priemonę neturi galimybės atsiskaityti. Pirkimo – pardavimo sutartimi abi šalys prisiėmė neatskiriamai susijusias ir sąlygojančias viena kitą subjektines teises ir pareigas, t.y. pardavėjas įsipareigojo perduoti daiktus (žemės sklypą) pirkėjui (atsakovui), o pirkėjas įsipareigojo perkamą daiktą priimti ir už jį sumokėti Sutartyje pačių sutarties šalių nustatytais terminai. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo pareigą perduoti parduodamą transporto priemonę įvykdė, tačiau atsakovė (pirkėjas) neįvykdė įsipareigojimo sumokėti už priimtą daiktą. Kainos už įsigyjamą daiktą sumokėjimas yra viena esminių pirkėjo pareigų. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo, kad nėra net iš dalies įvykdžiusi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad šalys pačios siekė sutarties nutraukimo tik po turto arešto akto įregistravimo, nors pritaikius areštą, jokie areštuoto turto disponavimo klausimai negali būti sprendžiami.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog esant šalių sutartyje numatytai ieškovės teisei nutraukti sutartį, atsakovui jos nevykdant, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir nutraukti 2021 m. balandžio 30 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 str. 2 d., 6.345 str.).

Vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra, išskyrus kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Restitucija taip pat gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, kurio apskaičiavimą reglamentuoja CK 6.147 straipsnis. Kokį iš restitucijos būdų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Sprendžiant šalių ginčą reikia vadovautis suformuota teismų praktika, pagal kurią, visų pirma, turi būti siekiama, kad į bankrutuojančios įmonės turto masę nepatektų galimai jai nepriklausantis turtas, o daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į jam priklausantį daiktą vien tuo pagrindu, kad yra patvirtintas jo finansinis reikalavimas skolininko bankroto byloje. Įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1984/2011).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu nustatoma, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę ir kokios ji apimties, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo sukelia panašių teisinių padarinių kaip teismo sprendimas, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-160/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kvalifikavęs situaciją, kai pardavėjas pareiškia finansinį reikalavimą skolininko-pirkėjo bankroto byloje ir tas jo reikalavimas patvirtinamas, nurodydamas, kad tokiu atveju jis praranda teisę pareikšti reikalavimą dėl daikto išreikalavimo, t. y. ginti savo galbūt pažeistą teisę kitu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009).

Šios bylos aplinkybių kontekste sprendžiant dėl ieškovės (pardavėjos) pasirinkto teisių gynimo būdo, svarbus yra išviešinimo faktas. Viešajame registre nurodyta, kad ginčo daiktas (automobilis) nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo turto perdavimo -priėmimo akto sudarymo, nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė neįrodinėjo, kad viešajame registre buvo išviešintas turto įsigijimo pagrindas bei įsiskolinimo už šį įsigytą daiktą faktas, pvz., apribojimas disponuoti ar pan. Taigi aplinkybės, kurios atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, be kita ko, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai negalėjo būti žinomos ex ante (liet. iš anksto). Tokiu skolos už pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigytą turtą išviešinimu saugomos pardavėjos (ieškovės) teisės ir gali būti panaudotos prieš kitus kreditorius tuo atveju, kai pardavėja (ieškovė) siekia sutartį nutraukti ir taikyti restituciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012).

Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovė, pasirašydama nuosavybės teisės perdavimo aktą, jį pateikdama registruoti būtų ėmusis veiksmų išviešinti esamą įsiskolinimą už transporto priemonę. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nesant išviešintam skolos už transporto priemonę faktui, kreditorius negali savo teises ginti prašydamas taikyti restituciją natūra. Šiuo atveju tokiu teisių gynimo būdu būtų pažeidžiamos kitų LUAB „(duomenys neskelbtini)“  kreditorių, teisės. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytas toks reglamentavimas, kuriuo siekiama visiems tos pačios eilės kreditoriams sudaryti vienodas galimybes proporcingai gauti savo reikalavimų nemokiam skolininkui patenkinimą. Kreditoriai, kuriems prievolės skolininkas apskritai neįvykdė, nėra geresnėje padėtyje nei kreditoriai, kuriems prievolės skolininkas neįvykdė iš dalies. Kitoks reglamentavimas, t.y. suteikimas išimtinės teisės kreditoriams, kuriems prievolės nemokus skolininkas nepradėjo vykdyti, patenkinti savo reikalavimus pilnai iš nemokios įmonės turto, pažeistų kitų kreditorių interesus ir būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu. Atsakovei nuosavybės teise įgijus transporto priemonę ir vykstant atsakovo bankroto procedūrai, bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas negali būti perduotas kreditoriui kitaip nei nustatyta JANĮ. Kreditoriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, turi teisę reikalauti įvykdyti jų (kreditorių) naudai prievoles ir įsipareigojimus, tačiau neturi privilegijų vieni prieš kitus. Kreditorių lygiateisiškumo principas be kita ko reiškia, kad visi tos pačios eilės kreditoriai turi vienodas teises reikalauti proporcingo savo reikalavimų patenkinimo. Ieškovei suteikus prioritetą ir galimybę išimties tvarka, nesilaikant tos pačios eilės kreditorių lygiateisiškumo principo, patenkinti visą savo kreditorinį reikalavimą, būtų pažeisti kitų tos pačios eilės kreditorių interesai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė po 2021 m. rugsėjo 16 d. akto pasirašymo nebuvo išsaugojusi savo nuosavybės teisės į ginčo transporto priemonę, todėl šis turtas pagrįstai laikomas bankrutuojančios įmonės turtu. Atsižvelgus į visų UAB „(duomenys neskelbtini)“  kreditorių interesus, ir faktą, kad ieškovė laisva valia perdavė nuosavybės teisę į transporto priemonę iki kainos sumokėjimo, darytina išvada, kad šioje situacijoje, nutraukus sutartį, restitucija natūra negalima.  Nesant ginčo dėl atsakovės LUAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytos prievolės apimties, taikytina restitucija pinigais ir ieškovei priteistina 33 169 Eur transporto priemonės kaina.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos taikytą areštą. Šioje byloje nustatyta, kad minimu turto arešto aktu taikytas areštas yra panaikintas. CK 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, kitais įstatymų numatytais būdais. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsniu, vienas iš civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu ginčijamas turto arešto aktas yra panaikintas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo ginčijamu turto arešto aktu, kuris yra panaikintas, gali būti pažeista kokia nors ieškovės materialinė subjektinė teisė, nėra reikalinga šią teisę ginti teismine tvarka. Pažymėtina, kad teismas gina tik pažeistas civilines teises, turto arešto aktui esant panaikintam, o ieškovei šio ieškinio reikalavimo neatsisakius, ieškinio reikalavimo panaikinti turto arešto aktą, kuris šiuo metu yra panaikintas, nagrinėjimas yra nebegalimas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo panaikinti jau panaikintą turto areštą nagrinėjimas negalimas, ši bylos dalis yra nenagrinėtina teisme, todėl nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.). Nustačius kad ginčas dėl turto arešto panaikinimo negalimas nesant jo objekto (t.y. paties turto arešto akto), prašymo atnaujinti terminą šiam reikalavimui paduoti nagrinėjimas taip pat yra netikslingas.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad nepaisant to, jog ieškinys formaliai patenkintas iš dalies (vienas ieškovės reikalavimas (dėl sutarties nutraukimo) patenkintas visiškai, vienas reikalavimas patenkintas iš dalies (dėl restitucijos taikymo būdo), o dėl vieno reikalavimo byla nutraukta), tačiau ieškovė faktiškai negavo iš proceso to, ko tikėjosi pareikšdama ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo teismo sprendimu nustatyta ir aplinkybė, jog atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į transporto priemonę buvo perduota 2021 m. rugsėjo 16 d. tai reiškia, kad atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija , spręsdama dėl turto arešto taikymo, pagrįstai ginčo transporto priemonę traktavo kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Ieškovė, savo rizika inicijuodama bylą, turi prisiimti ir iš to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė neginčijo prievolės už transporto priemonę atsiskaityti ir pateikto finansinio reikalavimo bankroto byloje neginčijo. Tai reiškia, kad ieškovė iš esmės tokį patį materialinį teisinį rezultatą galėjo pasiekti ir neinicijuodama šios bylos bei nepatirdama bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, kiekvienai iš šalių paliktinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas šioje byloje patyrė 179,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, 1/2 dalis šių bylinėjimosi išlaidų , t. y. 89,60 Eur, į valstybės biudžetą priteistina iš ieškovės (CPK 92 str., 96 str.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)492-684.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2021 m. balandžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. PPS-12617, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mototoja“, juridinio asmens kodas 110900052, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 304824463.

Taikyti restituciją pinigais ir priteisti iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 304824463, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mototoja“, juridinio asmens kodas 110900052, naudai 33 169 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai šimtas šešiasdešimt devyni eurai) už transporto priemonę TOYOTA RAV4, VIN kodas (duomenys neskelbtini). 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mototoja“, juridinio asmens kodas 110900052, į valstybės biudžetą 89,60 Eur (aštuoniasdešimt devyni eurai šešiasdešimt centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                               Aistė Petrevičienė