Civilinė byla Nr. 2-2154/2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 127.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų (kreditorių) akcinės bendrovės DNB banko ir akcinės bendrovės „Citadelė“ banko atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ direktorės L. D. skundas dėl kreditorių susirinkimo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimų panaikinimo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ restruktūrizavimo byloje.

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

n u s t a t ė :

                                          I. Ginčo esmė

Ieškovė RUAB „Linos namai“ direktorė L. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo RUAB „Linos namai“ 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais nuspręsta: 1) nepritarti pateiktam RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo planui; 2) įpareigoti restruktūrizavimo administratorių informuoti Šiaulių apygardos teismą apie tai, jog RUAB „Linos namai“ kreditoriai Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau - ĮRĮ) nustatyta tvarka nepritarė pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, bei Šiaulių apygardos teismui pateikti šio susirinkimo protokolą. Nurodė, kad 2013 m gegužės 22 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo siūlomas nutarimo projektas: „pritarti pateiktam restruktūrizuojamos UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo planui, įpareigoti restruktūrizavimo administratorių pateikti šį restruktūrizavimo planą Šiaulių apygardos teismui tvirtinti“. Balsavimo metu „už“ balsavo - 993.268,96 balsai (8,62 %) (L. D., UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Norgauda“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos finansų skyrius, R. D.). „Prieš“ balsavo - 8.848.624,43 balsai (76,75 %) (BUAB „Šiaulių Baltija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VSDFV Šiaulių skyrius, AB „Citadele“ bankas). Pastarųjų kreditorių balsavimas yra nesąžiningas ir iškreipia pradėtą atsakovo restruktūrizavimo procedūrą. Atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gaunamos pajamos yra pakankamos einamųjų mokėjimų atlikimui. Atsakovas yra pajėgus mažomis sumomis grąžinti kreditoriams skolas, investuoti į nekilnojamojo turto priežiūrą bei sutvarkymą, didinant sutvarkytų nuomojamų patalpų kiekį ir jų patrauklumą investuotojams. Įkeistą turtą numatyta parduoti 2013 metais užsienio investuotojams ir šio etapo įgyvendinimo terminas dar nėra įpusėjęs, o už parduodamą turtą siekiama gauti kaina yra reali (apie 5 mln. Lt), pats turtas yra konkurencingas, lyginant su panašiais objektais Šiaulių regione. Parduodamo turto vertinimą nėra tikslinga atlikti, nes panašių sandorių, kurių pardavimo kainos dydis sudarytų vertinimo pagrindą, Šiaulių mieste nebuvo per visą krizės laikotarpį. „Loftų projekto“ įgyvendinimui lėšas planuojama gauti iš privačių investuotojų. Šį projektą numatoma vykdyti antrais – trečiais restruktūrizavimo metais, be to, antru etapu, t..y atsiskaičius su AB „Citadele“ banku, kurio reikalavimo atsakovui dydis šiuo metu sudaro apie 4,4 mln. Lt, o pats skolos grąžinimas yra visiškai užtikrintas. Ieškovė nurodė, jog nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos bendrovė derybų metu ženkliai sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams, t. y. nuo 1 049 200 Lt iki 230 155 Lt (VMI prie FM, Jalinsko IĮ, UAB „Eldra“). Atsakovo kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo planui, atsakovui turės būti iškelta bankroto byla ir nebus galimas grįžimas į restruktūrizavimo procesą. Ginčijamas kreditorių susirinkimas buvo priimtas pažeidžiant ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvią teisės normą, pagal kurią restruktūrizavimo plano projekte nesant numatytų priemonių visų jame numatytų įmonės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, restruktūrizavimo plano projektas turėjo būti grąžintas patikslinti įmonės vadovei, o ne priimtas sprendimas dėl nepritarimo šiam projektui. Ginčijamo kreditorių susirinkimo protokole nepagrįstai kreditoriaus AB DNB banko balsai nurodyti balsavus prieš nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano patvirtinimui priėmimą. Šis kreditorius, balsuodamas raštu, dėl minėto nutarimo priėmimo apskritai nebalsavo, bet pasiūlė savo nutarimo projektą – nepritarti pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, balsuodamas „už“ tokio nutarimo priėmimą. Kreditorius AB DNB bankas susirinkimo metu nepateikė duomenų, jog atsakovas sumokėjo jam 284 013,60 Lt, taip sumažindamas savo įsipareigojimus ir nepagrįstai balsavo visais iki minėto atsiskaitymo turėtais savo balsais. Kreditorių susirinkimo metu kreditoriai BUAB „Šiaulių Baltija“ ir AB „Citadele“ bankas balsavo nesąžiningai,  iškreipdami balsavimo rezultatus. Ieškovė nurodė mananti, kad šių kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti teismo du kartus pagal tą pačią sutartį ir už tą pačią skolą, dėl ko yra neteisėti ir nepagrįsti. Tokiu būdu į kreditorių sąrašą buvo įtraukti du skirtingi kreditoriai pagal tą pačią skolą ir pagal tą pačią sutartį.

Trečiasis asmuo BUAB „Šiaulių Baltija“ (kreditorius) atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktuose numatytos tvarkos, o iš paties susirinkimo protokolo turinio matyti, kad atsakovo kreditoriai priėmė sprendimą nepritarti restruktūrizavimo planui išsamiai išanalizavę ir išdiskutavę esamą įmonės situaciją. Restruktūrizuojamos bendrovės vadovas nepateikė tikslių duomenų (preliminarių sutarčių, ketinimo protokolų ir pan.), iš kurių galima būtų spręsti, jog bendrovė 2013 m. realizuos turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovės pozicija, kad BUAB „Šiaulių Baltija“ ir AB „Citadele“ balsavo dvigubai ir taip iškraipė balsavimo rezultatus, yra nepagrįsta. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-640/2013 nustatė, kad atsakovo BUAB „Šiaulių Baltija“ 4 188 025,53 Lt reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje patvirtintas pagrįstai.

Trečiasis asmuo VMI prie LR FM (kreditorius) atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti, o ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas laiku nemoka einamųjų mokėjimų, nėra realių ilgalaikių užsakymų, didėja mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

Atsakovo RUAB „Linos namai“ administratorius atsiliepimu į skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčijamą nutarimą priėmęs kreditorių susirinkimas laikytinas teisėtu, nes jame dalyvavo kreditoriai, turintys daugiau nei pusė teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditoriai nepritarė pateiktam RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo planui.

Trečiasis asmuo VSDFV Šiaulių skyrius (kreditorius) atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad restruktūrizavimo metmenyse buvo numatyta bankui įkeistą turtą parduoti 2013 m. Iki šios dienos bankui įkeistas turtas nebuvo parduotas ir nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad įmonei pavyks realizuoti šį turtą per planuojamą terminą.

Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas (kreditorius) atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už sprendimą nepritarti RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo planui balsavo net 5 kreditoriai, kurių balsai bendrai sudarė 91,37 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių balsų. RUAB „Linos namai“ direktorės 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo metu išdėstyti teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais - RUAB „Linos namai" planuojamo turto rinkos vertė, planuojami vystyti projektai bei jų finansavimo šaltiniai grindžiami vien tik RUAB „Linos namai“ direktorės nuomone ir prielaidomis. RUAB „Linos namai“ direktorė nepateikė jokių preliminarių sutarčių, ketinimų protokolų, komercinių pasiūlymų, susirašinėjimo medžiagos su planuojamų vystyti projektų potencialiais investuotojais ir planuojamo parduoti turto pirkėjais, objektyvių turto vertinimų, parengtų laikantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų ir atitinkančių visus reikalavimus, keliamus turto vertinimo ataskaitai, bei kitų dokumentų ir duomenų, įrodančių siūlomo kreditoriams tvirtinti restruktūrizavimo plano pagrįstumą ir įgyvendinimo realumą. AB „Citadele“ bankas aktyviai bendradarbiavo, teikė savo pastabas dėl restruktūrizavimo plano projekto, tačiau į šias pastabas nebuvo atsižvelgta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kreditorių susirinkimas kiekvienu atveju turi teisę spręsti ar tvirtinti restruktūrizavimo plano projektą, ar jo netvirtinti, taip pat spręsti dėl jo grąžinimo įmonės valdymo organui patikslinti. Kreditoriaus AB „Citadele“ banko teisė balsuoti visais savo turimais 4 429 203,43 balsais yra neginčijama ir galutinai patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-751/2013.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino RUAB „Linos namai“ kreditorių susirinkimo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nepritarta pateiktam RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo planui, bei nutarė perduoti šį klausimą atsakovo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 22 d. atsakovo kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius raštu, dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 99,99 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Dėl pritarimo įmonės restruktūrizavimo plano projektui „už“ balsavo 8,62 proc., o „prieš“ – 91,37 proc. visų teismo patirtintų kreditorių reikalavimų balsų daugumą turintys kreditoriai. Teismas, atsižvelgdamas į restruktūrizavimo proceso tikslus (išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto), sprendė, kad nepakankamas šalių bendradarbiavimas negali būti priežastimi, dėl kurios būtų nutrauktas restruktūrizavimo procesas. Iš restruktūrizavimo plano projekto teismas nustatė, kad įkeistą AB „Citadele“ bankui turtą planuojama parduoti I restruktūrizavimo plano įgyvendinimo etape (per 2013 metus). Kadangi jo įgyvendinimas dar tik yra įpusėjęs, nėra pagrindo daryti išvadą, kad RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo plano projekte numatytas įkeisto turto pardavimas nebus įgyvendintas. Teismas nustatė, kad Loftų projektą numatoma vykdyti antrais – trečiais restruktūrizavimo metais. Kadangi šį projektą planuojama vykdyti administraciniame pastate ir buvusio ledų ceche, kuriame niekada nebuvo įsikūrusios mechaninės dirbtuvės ar kitos teršiančios aplinką veiklos, galimybė dėl šio projekto įvykdymo yra nepaneigta. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos atsakovas derybų metu ženkliai sumažino kreditorinius įsipareigojimus – nuo 1 049 200 Lt iki 230 155 Lt (VMI prie FM, Jalinsko IĮ, UAB „Eldra“). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad yra realus pagrindas manyti, jog  RUAB „Linos namai“ išsaugos savo veiklą, išvengs bankroto ir rinkoje išliks kaip mokesčių mokėtojas, sukuriantis pridėtinę vertę. Teismas nurodė, jog, siekiant apsaugoti atsakovo, jo darbuotojų ir visų įmonės kreditorių teisėtus interesus, yra tikslinga klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės RUAB „Linos namai“ direktorės skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią teisės normą, pagal kurią tik kreditoriai turi teisę kreditorių susirinkimo metu nuspręsti pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo planui. Sisteminis ĮRĮ 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse įtvirtintų nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog teismas turi teisę vertinti restruktūrizavimo planą, jo ekonominį pagrįstumą ir kreditorių nutarimo priėmimo motyvus tik tuo atveju, kai teismui pateikiamas kreditorių susirinkimo patvirtintas restruktūrizavimo planas, o ne tada, kai restruktūrizavimo planui nėra pritariama. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-319/2013) teismas restruktūrizavimo planą vertina tik po to, kai jis patvirtintas kreditorių susirinkime.
2. Teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo teismų praktikos:

2.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1366/2013, pripažino, kad kreditorius neturi pareigos argumentuoti savo nesutikimo su restruktūrizavimo plano projektu. Nesant reikiamos kreditorių valios daugumos dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė tokiu atveju turi būti teikiama jam nepritarusių kreditorių valios daugumai.

2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, konstatavo, jog pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui yra kreditorių prerogatyva. Nepritarimo atveju teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti.

3. Esant kreditorių susirinkimo nepritarimui restruktūrizavimo plano patvirtinimui, teismo vaidmuo turėjo apsiriboti galimų procedūrinių kreditorių susirinkimo tvarkos pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą ar jų prieštaravimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, ištyrimu ir įvertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1366/2013). Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

4. Teismas nemotyvavo savo išvados dėl šalių nepakankamo bendradarbiavimo. Byloje esantys įrodymai suteikia pagrindą daryti priešingą išvadą. Apeliantas analizavo atsakovo restruktūrizavimo plano projektą, teikė pastabas. Atsakovo restruktūrizavimo plano patvirtinimo procedūra tęsiasi daugiau nei vienerius metus, tuo pažeidžiant ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą terminą. Tai, jog restruktūrizavimo planas iki šio laiko nepatvirtintas, rodo pačios restruktūrizuojamos įmonės pasyvumą, neteikiant kreditoriams papildomų įrodymų ir duomenų, kurie pagrįstų restruktūrizavimo plano sprendinių įgyvendinimo realumą, nereaguojant į kreditorių pastabas ir bandant vykdyti veiklą kreditorių sąskaita.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog restruktūrizavimo tikslai suteikia teismui teisinį pagrindą ignoruoti kreditorių valią. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie paneigia atsakovo mokumo atkūrimo bei veiklos išsaugojimo galimybes. RUAB „Linos namai“ dirba tik du darbuotojai – direktorė ir ūkvedys. Atsakovo pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto, tame tarpe ir įkeisto apeliantui, nuoma ir pardavimas, o pajamas atsakovas šiuo metu gauna tik iš nuomos. Šiuo metu atsakovo pajamos sudaro 22 000 Lt, kurios yra mažesnės už turto nusidėvėjimo sąnaudas ir nepadengia nei bendrovės išlaidų, nei kreditoriams mokėtinų palūkanų.

6. Pirmojo restruktūrizavimo plano etapo įgyvendinimo metu su kreditoriais planuojama atsiskaityti pardavus turtą, iš kurio nuomos gaunamos vienintelės atsakovo pajamos. Teismas netinkamai įvertino šio restruktūrizavimo plano etapo įgyvendinimo galimybės realumą, atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinimo laikas – 2013 metai. Tai, jog įgyvendinimo terminas dar nėra suėjęs, nereiškia, kad atsakovo turtas bus parduotas už planuojamą kainą, kuri, apelianto manymu, neatitinka rinkos kainos. Siekiant tinkamai įvertinti turto pardavimo galimybes teismas turėjo atsižvelgti į situaciją Šiaulių miesto nekilnojamojo turto rinkoje, planuojamą turto kainą, turto naudojimo paskirtį (gamybiniai ir administraciniai pastatai) ir pan. Atsakovas šio turto negali parduoti nuo 2010 m.

7. Antrojo restruktūrizavimo plano etapo įgyvendinimo metu su kreditoriais planuojama atsiskaityti įgyvendinus daugiau nei 6,3 mln. investicijų reikalaujantį Loftų projektą Šiauliuose. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo paneigti šio projekto įgyvendinimo galimybės, neįrodžius užterštos aplinkos. Ši aplinkybė nėra vienintelė, kuri kelia abejones dėl minėto projekto vystymo ir jo realizavimo galimybių. Visų pirma, tai projekto įgyvendinimui reikalingų investicijų dydis, kurių atsakovas neturi ir planuoja gauti iš šiai dienai nežinomų investuotojų. Be to, projektas planuojamas Šiauliuose, už miesto centro esančiose gatvėse.

8. Teismas nepagrįstai išvadą dėl atsakovo veiklos išsaugojimo galimybių grindė aplinkybe dėl kreditorių įsipareigojimų mažinimo. Kai kurių kreditorių atsisakymas savo dalies reikalavimų buvo grindžiamas reikalavimų nepagrįstumu ar jų apsunkintu įrodinėjimu (kreditorius UAB „Eldra“ atsiėmė ieškinį dėl 156 922,45 Lt dydžio reikalavimo atsakovui). Apeliantas neketina atsisakyti savo reikalavimo. Tikėtina, jog to nepadarys ir kiti kreditoriai, kurie iki šiol nesumažino savo reikalavimų atsakovui.

9. Teismo motyvas, jog 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą būtina panaikinti, siekiant apsaugoti visų atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus, yra nepagrįstas. Nė vienas atsakovo kreditorius, išskyrus atsakovo vadovę, pritaręs restruktūrizavimo planui, neskundė ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo. Prieš pritarimą restruktūrizavimo planui balsavo kreditoriai, kurių balsai sudarė 91,37 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių balsų daugumos. Teismas nenurodė jokių motyvų, kurie pagrįstų prieš pritarimą restruktūrizavimo planui balsavusių kreditorių valios paneigimą.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės RUAB „Linos namai“ direktorės skundą dėl 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nepritarti restruktūrizavimo plano tvirtinimui panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartimi yra pažeistos imperatyvios ĮRĮ teisės normos (ĮRĮ 14 str. 3 d., 5 d., 25 str. 1 d. 3 p., 28 str. 1 d. 1 p.) bei paneigta kreditorių valia (teisė) spręsti esminius su įmonės restruktūrizavimu susijusius klausimus, t.y. netvirtinti restruktūrizavimo plano projekto.
2. Teismo nutartyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti absoliučia kreditorių balsų daugumą priimtą teisėtą ir pagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą nepritarti įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimui. Procedūrinių skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo pažeidimų nustatyta nebuvo.
3. Teismas turėjo nutraukti atsakovo restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p. įtvirtintu teisiniu pagrindu, kadangi įstatymo nustatytu terminu nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas. Teismas turėjo vertinti ne atsakovo finansinę padėtį ir ekonomines perspektyvas, o realias šio plano pateikimo tvirtinti teismui galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-999/2012).
4. Teismas skundžiama nutartimi paneigė atsakovo kreditorių teisę nepritarti restruktūrizavimo plano tvirtinimui, kadangi būtent jiems pavesta spręsti klausimus dėl įmonės restruktūrizavimo perspektyvų ir galimybių įgyvendinti restruktūrizavimo tikslą. Skundžiama nutartis ne apsaugo, bet pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.
5. Teismas neatsižvelgė, kad plano tvirtinimui nepritarė didžiausi atsakovo kreditoriai. Jų nepritarimą lėmę argumentai yra išdėstyti kreditorių susirinkimo protokole.
6. ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra imperatyvi ir jos pagrindu kreditoriai neprivalo nepatvirtinto restruktūrizavimo plano projekto grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti. Tai yra kreditorių susirinkimo teisė, o ne pareiga.

Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas atsiliepimu į apelianto AB DNB banko atskirąjį skundą nurodo sutinkantis su atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais.

Trečiasis asmuo BUAB „Šiaulių Baltija“ atsiliepimais į apeliantų AB „Citadele“ banko ir AB DNB banku atskiruosius skundus prašo tenkinti juose teismui išdėstytus prašymus dėl skundžiamos teismo nutarties panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kaip nepagrįstą RUAB „Linos namai“ vadovės skundą dėl 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nepritarti restruktūrizavimo plano tvirtinimui panaikinimo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino atsakovo restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą, tokiu būdu paneigdamas atsakovo kreditorių kompetenciją, numatytą ĮRĮ 14 str.

Atsakovo RUAB „Linos namai“ administratorius atsiliepimu į apelianto AB DNB bankas atskirąjį skundą nurodo pritariantis Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarčiai ir prašo dėl atskirojo skundo spręsti savo nuožiūra.

Ieškovė RUAB „Linos namai“ direktorė L. D. ir trečiasis asmuo R. D. atsiliepimais į trečiųjų asmenų AB „Citadele“ banko ir AB DNB banko atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog, vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalimi, kreditorių susirinkimas privalėjo grąžinti atsakovo direktorei patikslinti restruktūrizavimo plano projektą, o ne priimti sprendimą nepritarti restruktūrizavimo planui. Ginčijamo kreditorių susirinkimo protokole nepagrįstai kreditoriaus AB DNB banko balsai nurodyti balsavus prieš nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano patvirtinimui priėmimą. Šis kreditorius, balsuodamas raštu, dėl minėto nutarimo priėmimo apskritai nebalsavo, bet pasiūlė savo nutarimo projektą – nepritarti pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, balsuodamas „už“ tokio nutarimo priėmimą. Kreditorius AB DNB bankas susirinkimo metu nepateikė duomenų, jog atsakovas sumokėjo jam 284 013,60 Lt, taip sumažindamas savo įsipareigojimus, ir nepagrįstai balsavo visais savo iki atsiskaitymo turėtais balsais. Mano, jog teismo išvados dėl nepakankamo restruktūrizavimo bylos dalyvių bendradarbiavimo yra pagrįstos. Atsiliepimuose į atskiruosius skundus pakartoti skunde ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus išdėstyti argumentai, pagrindžiantys poziciją dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo realumo ir dėl pasekmių, kurios galimai atsirastų kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo planui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nepritarta įmonės restruktūrizavimo plano projektui, teisėtumo klausimas.

Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2013 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino RUAB „Linos namai“ kreditorių susirinkimo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą, kuriuo nepritarta pateiktam RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo plano projektui, ir šį klausimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą teisme, kitas įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo etapas – įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimas. Būtina restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme sąlyga – kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui, kurio išraiškos forma – kreditorių susirinkime jų kvalifikuota balsų dauguma (kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) priimtas nutarimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Šis reikalavimas keliamas dėl to, jog įmonės restruktūrizavimas yra neišvengiamai susijęs su kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo (prievolių vykdymo terminų atidėjimu, reikalavimų (jų dalies) atsisakymu ar piniginės prievolės pakeitimu kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis)). Todėl tiek pagalbą teikiantys, tiek kiti kreditoriai turi teisę įsitikinti, jog, įgyvendinus į restruktūrizavimo planą įtrauktą įmonės verslo planą (ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones), restruktūrizavimo laikotarpiu bus visiškai ar iš dalies įvykdyti jų reikalavimai šiame plane nustatytais terminais. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kadangi būtent kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, todėl jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, jog jie įžvelgia įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo reikalavimų patenkinimo galimybę.

Vadovaujantis ĮRĮ 25 straipsnio, įtvirtinančio restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo teises, 1 dalies 3 punktu, būtent kreditorių susirinkimo kompetencijai išimtinai priskirtina teisė pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams. Kreditorių susirinkimo, pritarusio restruktūrizavimo plano projektui,  protokolas ir restruktūrizavimo plano projektas su restruktūrizavimo administratoriaus išvada dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių teikiamas teismui (ĮRĮ 14 str. 4 d.). Teismas restruktūrizavimo plano tvirtinimo procese priima nutartį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo arba jo netvirtinimo. Teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama (ĮRĮ 14 str. 6 d.). Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, vadovaujantis ĮRĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, yra kreditorių prerogatyva. Todėl tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1366/2013). Toks restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdas nustatytas dėl to, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Toks šių interesų derinimas vyksta pasiekiant prievolės šalių susitarimą dėl prievolių vykdymo įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu. Nesant tokio susitarimo ir reikiamos kreditorių valios daugumos dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė tokiu atveju turi būti teikiama restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių valios daugumai.

Nagrinėjamoje byloje restruktūrizavimo plano projektui nepritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 91,37 % visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Byloje nustatyta, kad parengtas restruktūrizavimo plano projektas netenkina 38,42 % balsų turinčio AB „Citadele“ banko, 36,33 % balsų turinčios BUAB „Šiaulių Baltija“, 14,62 % balsų turinčio AB DNB banko, 1,99 % balsų turinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos ir 0,01 % balsų turinčio VSDFV Šiaulių skyriaus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą RUAB „Linos namai“ vadovės argumentą dėl raštu balsavusio kreditoriaus AB DNB banko balsų nepagrįsto priskyrimo prie daugumos, balsavusios „prieš“ nutarimo, kuriuo būtų pritarta RUAB „Linos namai“ restruktūrizavimo planui, priėmimą. Pažymėtina, jog kreditoriaus AB DNB banko valia, balsuojant dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, nekelia abejonių. Tai patvirtina ne tik šio kreditoriaus balsavimo biuletenyje pateiktas nutarimo projekto šiuo klausimu siūlymas, bet ir skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nagrinėjimo metu AB DNB banko šiuo klausimu išreikšta pozicija.

Dėl teismo vaidmens restruktūrizavimo byloje nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų yra pasisakęs kasacinis teismas. Šiuose procesuose skundą nagrinėjančio teismo vaidmuo apsiriboja procedūrinio pobūdžio patikros atlikimu, t.y. teismas nagrinėja, ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio-komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 straipsnis). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismo vaidmuo, sprendžiant apskųstų atsakovo RUAB „Linos namai“ 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo klausimą, turėjo apsiriboti procedūrine patikra. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pažeidimų, kurie būtų galėję sąlygoti skundžiamų RUAB „Linos namai“ 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros nesilaikymą. Pažymėtina, jog restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus teisę balsuoti kreditorių susirinkime ir jo turimų balsų skaičių lemia teismo patvirtintas jo reikalavimų dydis. Tiek kreditoriaus AB „Citadele“ banko, tiek kreditoriaus BUAB „Šiaulių Baltija“ reikalavimai bei jų dydžiai yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-751/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-640/2013; Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta restruktūrizavimo byloje Nr. B2-357-357/2013). 2013 m. gegužės 22 d. vykusio balsavimo kreditorių susirinkime metu kreditoriai AB „Citadele“ bankas ir BUAB „Šiaulių Baltija“ savo valią dėl priimamo nutarimo išreiškė jų teismo patvirtintus reikalavimus atitinkančiu balsų skaičiumi. Dėl kreditoriaus AB DNB banko balsų skaičiaus neatitikimo jo reikalavimo dydžiui po to, kai buvo patenkinta 284 113,60 Lt dydžio šio kreditoriaus reikalavimų dalis, pažymėtina, jog ši aplinkybė galėtų sudaryti pagrindą konstatuoti teismui apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu padarytą procedūrinį pažeidimą tik tuo atveju, jeigu, kaip minėta, būtų galima daryti išvadą dėl kreditoriaus balsų kreditorių susirinkime ir jo reikalavimo, kurį patvirtino teismas, neatitikimo. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra nustatyta. Be to, net ir pripažinus galimą procedūrinį pažeidimą, nustatant kreditoriaus AB DNB banko balsų skaičių 2013 m. gegužės 22 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, nei pats šio kreditoriaus reikalavimas, nei jo patenkinta dalis nėra tokia žymi, kad AB DNB banko išreikšta pozicija dėl priimamo nutarimo būtų galėjusi padaryti lemiamą įtaką restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkime, sprendžiant pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą. Priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą kreditoriaus AB DNB banko balsai sudarė 14,62 %, o, sumažinus šį balsų skaičių, proporcingai patenkintiems jo reikalavimams, šis kreditorius būtų turėjęs 12,15 % sudarančią balsų daugumą. Pažymėtina, jog sprendimas dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui nagrinėjamu atveju buvo priimtas 91,37 % balsų dauguma, nors tam būtų užtekę vos tik daugiau nei 33,34 % visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų daugumos, kuri būtų užkirtusi kelią sprendimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui priėmimui (vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalimi, kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti įmonės restruktūrizavimo plano projektui priėmimui keliamas 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų daugumos reikalavimas).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepritarta restruktūrizavimo plano projektui, panaikinimas buvo būtinas, siekiant užtikrinti įmonės restruktūrizavimo tikslų įgyvendinimą, restruktūrizavimo proceso dalyvių bendradarbiavimą. Pažymėtina, jog už restruktūrizavimo plano, kuris užtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimą įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu, sudarymą atsako pati restruktūrizuojama įmonė - skolininkė. Remiantis ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma, kreditorių susirinkimo pareiga grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą taikytina tuo atveju, kai jame nėra numatytų priemonių visų restruktūrizavimo plano projekte numatytų įmonės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Taigi subjektas, galintis grąžinti restruktūrizavimo plano projektą patikslinti įmonės valdymo organui, yra kreditorių susirinkimas, bet ne teismas. Kita vertus, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė ne įmonės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių nenumatymas įmonės restruktūrizavimo plano projekte (jos buvo numatytos), bet jame numatytų priemonių ekonominio pagrįstumo klausimas, t.y. kreditorių įsitikinimas, jog atsakovui nepavyks įgyvendinti restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, o jas įgyvendinus – atsiskaityti su kreditoriais. Todėl nagrinėjamu atveju faktiškai susiklosčiusi situacija negali būti kvalifikuojama kaip ta, kurios pagrindu kreditorių susirinkimas turėjo grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą (ĮRĮ 14 str. 8 d.) ir kuri sudarė pagrindą teismui vertinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Be to, kaip minėta, nagrinėjamos bylos atveju net ir kreditorių susirinkimas neturėjo pareigos grąžinti restruktūrizavimo plano projekto patikslinti įmonės valdymo organui, nes restruktūrizavimo plano projekte įmonės įsipareigojimų įvykdymo priemonės buvo numatytos, tik kreditoriai jų nevertino kaip pagrįstų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto AB DNB banko atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju egzistavo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte restruktūrizavimo bylos nutraukimo teisinis pagrindas. Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi restruktūrizavimo procedūrų atlikimo terminas buvo pratęstas iki įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl RUAB „Linos namai“ 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1952/2013, minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas nėra proceso, pradėto apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui, dalykas, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl argumentų, susijusių su įmonės restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, siekiant įmonės restruktūrizavimo tikslų, įgyvendinimo galimybėmis. Pažymėtina, jog RUAB „Linos namai“ valdymo organas, atsakingas už restruktūrizavimo plano parengimą, turėjo visas bendradarbiavimo su kreditoriais galimybes, o taip pat galimybę teikti kreditoriams restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo realumą patvirtinančius įrodymus net ir po to, kai kreditorių susirinkimas nepritarė įmonės restruktūrizavimo plano projektui. Be to, įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimas, nepatvirtinus įmonės restruktūrizavimo plano, neužkerta kelio įmonei toliau vykdyti savo veiklą ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias įmonės mokumą, tame tarpe parduoti įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirųjų skundų argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nepagrįstai paneigtas kreditorių susirinkimui tenkantis vaidmuo, sprendžiant jo kompetencijai priskirtą pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą. Nesant nustatytų skundžiamų RUAB „Linos namai“ 2013 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų antruoju darbotvarkės klausimu, procedūrinių pažeidimų, o taip pat nustačius, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai aiškiai išreiškia teisėtą kreditorių daugumos valią dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo ir tolimesnės restruktūrizavimo eigos galimybių, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, viršijo jam suteiktų įgaliojimų ribas šios kategorijos bylose, dėl ko šios apeliacijos objektą sudaranti pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ direktorės L. D. skundą dėl kreditorių susirinkimo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimų, priimtų antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ restruktūrizavimo byloje.

Teisėjas                                                        Artūras Driukas