Administracinė byla Nr. A2.2.-2021-882/2012

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01657-2012-9

   Procesinio sprendimo kategorija 41.2; 39.2.;52.3

Panevėžio miesto apylinkės teismas

N U T A R I M A S

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,

sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,

dalyvaujant traukiamajam administracinėn atsakomybėn V. T.,

nukentėjusiajam V. K.,

išnagrinėjo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, neteistos, neturinčios galiojančių administracinių nuobaudų, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

n u s t a t ė:

V. T. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012-06-21 11.00 val. (duomenys neskelbtini)“ tyčia užpylė vandeniu V. K. sklypo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) degančią šašlykinę su malkomis. Tokiais savo veiksmais V. T. taip padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – LR ATPK) 503 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu V. T. parodė, kad su protokolu nesutinka, nes V. K. turtą sugadino netyčia, kadangi V. K. 07.30 val. užkūrė šašlykinę pridėjęs daug pjuvenų ir malkų. Atstumas nuo V. K. užkurtos šašlykinės iki jos sklypo tvoros nėra didelis. Prašo prijungti byloje nutarimo kopiją, iš kurios matyti, kad V. K. jau yra baustas. Saugodama savo turtą – malkinę ir namus, užpylė maždaug litrą vandens, nes šašlykinė buvo palikta be priežiūros. Uždėjo ant šašlykinės dėžę, kad nebūtų ugnies. Neprisipažįsta, kad užpylė vandens tyčia, o šašlykinė ir dabar dega, nes nebuvo sugadinta dėl vandens užpylimo. Šašlykinė iki 12.30 val. nuo ryto buvo palikta be priežiūros. V. K. skambino policijai, tačiau policijos pareigūnai nevažiavo. Prašau teismo nutraukti administracinę bylą o pateiktus dokumentus prijungti.

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdyje parodė, kad prieštarauja, kad būtų byloje prijungti dokumentai, nes ten apie jį nėra nė žodžio pasakyta. Nuotraukos senos, o šašlykinė stovi pagal atitinkančius reikalavimus. Taip pat parodė, kad 2012 metų birželio 21 dieną apie 08.00 valandą ryto atvažiavo tėvas, kadangi pats buvo sode. Tuo metu naudojosi su tėvu vienu automobiliu, nes kitą remontavo. Tėvas išvažiavo su automobiliu, o pats ruošėsi kepti dešreles. Kaimynė vaikščiojo ir užpylė vandeniu šašlykinę. Tai kaimynė daro jau ne pirmą kartą. Tėvui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis žiemą buvo atvažiavęs į sodą ir kepė kažką šašlykinėje. V. T. tada žiemą šašlykinę užkasė sniegu, nors žinojo, kad taip daryti negalima. A. M. ji pasakė, kad pasiskambino policijos pareigūnui, kuris leido užpilti šašlykinę. Pareigūnas užtikrino, kad jokio leidimo V. T. nedavė ir kaimynė tai darė savavališkai. Dėl vandens užpylimo šašlykinė susilankstė, kadangi buvo įkaitusi. Padaryta žala yra 50 Lt, nes sulankstyta šašlykinė ir sugadintos malkos. Mano, kad protokolas V. T. surašytas teisingai, jos veiksmuose yra savivaldžiavimo sudėtis ir už tai ji turi būti nubausta.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad konfliktas kilo birželio 21 dieną, kai V. T. užgesino šašlykinę. V. K. automobilis tuo metu buvo remontuojamas ir jie naudojosi vienu automobiliu ,,VW Passat“. Automobilis buvo sode pas V. K.. Pats ryte nuvažiavo pas jį, nes reikėjo cigarečių ir tingėjo važiuoti į Paliūniškį. Grįžus apie 09.00 val. V. K. pasakė, kad kaimynė užgesino šašlykinę ir kad šašlykų nebebus. Pats kaimynę pažįsta tik iš matymo. Sūnus dėl tokio kaimynės poelgio kreipėsi į policiją. Jokių pasekmių nebuvo, išskyrus tai, kad užgesintos šašlykinės metalas nuo karščio susimėtė.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba apylinkės inspektoriumi ir pažįsta V. K. ir V. T.. Minėtą dieną paskambino V. T. ir pasakė, kad dega šašlykinė V. K. sklype, o pas ją yra mažametė anūkė ir kyla dūmai. Analogiškas atvejis pas juos jau yra buvęs, nes konfliktai pas šiuos asmenis kyla ne pirmą kartą. Paskambinusi V. T. pasakė, kad degė šašlykinė. Iš pokalbio suprato, kad šašlykinė jau užgesinta. Tuo metu nenuvyko įvykio vietą, nes turėjo atlikti kitą darbą. Mano, kad V. T. skambinimo tikslas buvo noras pranešti apie įvykį. Pasakė, kad reikia nufotografuoti ir parašyti pareiškimą policijai. Jeigu yra pažeidimai, tuomet registruojamas įvykis. Su kitais asmenimis V. T. nekonfliktuoja. Buvo ankščiau parašyti pareiškimai dėl triukšmo, dėl sklypo ribų nustatymo. Dabar V. T. jau skundų neberašo.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė. Tą dieną skambino V. K., kad V. T. užpylė jo šašlykinę vandeniu. Pastarasis buvo pasipiktinęs, kodėl kaimynę kelia kojas į jo sklypą. V. K. pasakė, kad tai ne jo kompetencija ir kad V. K. kreiptųsi į policiją. Tą pačią dieną susitiko su V. T. prie jų sklypo. Susitikimas buvo dėl tvoros fragmento. Buvo atvykęs statybininkų atstovas. Tada pakalbėjo ir tuo klausimu. Pats pasakė V. K., kad buvo ir jo kaltė, kad paliko be priežiūros atvirą ugnį, o V. T. pasakė, kad nėra ko kišti nagų svetimame sklype. V. T. atsakė, kad skambino policijai. Mano, kad tai yra V. K. pažeidimas dėl to, kad paliko atvirą ugnį be priežiūros. V. K. prašė, kad perspėtų V. T., kad ji daugiau neitų į V. K. sklypą.

Liudytoja S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau įvykio dieną ryte, apie 09.00 val., nuvažiavo į sodą, esantį sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“. V. K. buvo pasistatęs šviestuvus ir ji nuėjo jų apžiūrėti. Eidama atgal pamatė, kad šašlykinė nesikūrena. Ėjo apie 10.00-11.00 valandą. Tada išėjo V. K. ir paaiškino, kad ją užpylė. Pati nematė, kas užpylė šašlykinę, o V. K. gal žino, kas tai padarė. V. T. tuo metu sėdėjo verandoje. Matė, kad daug vandens buvo pripilta. Kitų asmenų aplinkui nebuvo. Su V. T. nebendravo. V. K. jai nenurodė, kas jam užpylė šašlykinę.

Iš byloje esančių fotografijų matyti, kad fotonuotraukose, darytose 2012-06-26, užfiksuota deganti šašlykinė, esanti šalia medinės sodo dekoracijos ir arti kito žemės sklypo statinių (b.l.7).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Respublikos ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis). Be to, LVAT taip pat savo praktikoje yra pažymėjęs, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės požymis – kaltė, reiškia, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti arba dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Matyti, kad tiek tyčios, tiek neatsargumo kaltės formos išskiria asmens intelektualinį ir valinį aspektus bei asmens santykį su daroma veika ir jos padariniais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje, padarymą būtina nustatyti, jog asmuo, savo veiksmais tyčia elgėsi taip, kad sunaikintų ar sugadintų kito asmens turtą, suprasdamas priešingą teisei poveikį ir numatydamas ar tikėdamasis išvengti žalingų tokio poveikio pasekmių. Tačiau šioje byloje tiek iš V. T. parodymų tyrimo metu (b.l. 8), tiek iš jos parodymų teismo posėdžio metu, matyti, kad V. T. vieningai tvirtino, jog užpylė V. K. šašlykinę, kuri buvo palikta deganti be priežiūros, vandeniu dėl to, kad saugojo savo turtą bijodama, kad šis turtas neužsidegtų. Be to, A. M. tiek tyrimo metu (b.l. 12), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad, nors paties įvykio ir nematė, tačiau žino, kad V. K. šašlykinė buvo palikta deganti be priežiūros. Be to, iš byloje esančių V. T. pateiktų fotografijų (b.l. 7) matyti, kad 2012-06-21 deganti šašlykinė yra arti kito žemės sklypo esančių pastatų, o šalia degančios šašlykinės yra medinė sodo dekoracija. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, kad V. T. veiksmuose nėra tyčios sunaikinti ar sugadinti V. K. turtą, o atvirkščiai–V. T., užpildama vandeniu degančią V. K. šašlykinę, turėjo tikslą apsaugoti savo turtą nuo galimo užsiliepsnojimo, kadangi atvira deganti šašlykinė buvo palikta be priežiūros ir arti jos gyvenamųjų patalpų bei malkinės. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. T. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio sudėties požymių, kas rodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla V. T. atžvilgiu yra nutrauktina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsniu,

n u t a r i a:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. T. atžvilgiu, iškeltą pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje, nutraukti.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                  Audrius Sadauskas