Civilinė byla Nr. 2S-1160-921/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17800-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.5.11; 2.4.2.9.2; 3.3.2.4.                                

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B.-K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B.-K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 01323/20/00778, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., S. K. ir C. A. K..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja L. B.-K. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti jos atžvilgiu taikytas visas priverstinio skolos išieškojimo priemones, areštus ir nutraukti visus kitus su tuo susijusius veiksmus; grąžinti nurašytą iš pareiškėjos sąskaitos banke 1 590,56 Eur sumą, grąžinant lėšas į tą pačią sąskaitą. 

2.       Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 01323/20/00778 vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-76-917/2020 dėl turtinės ir neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš solidarių skolininkų S. K. ir J. P. išieškotojo C. A. K. naudai. Antstolis areštavo skolininko sutuoktinės L. B.-K. turtą 7 493,32 Eur sumai, nuo sąskaitos nurašė 1 590,56 Eur. Pagal baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį dokumentą antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į skolininko sutuoktinės turtą, sutuoktinės atžvilgiu vykdomasis dokumentas nėra išduotas. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė negavo raginimo įvykdyti sprendimą, patvarkymo areštuoti jos turtą, nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo sutuoktinės sąskaitos. Pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, solidarūs skolininkai yra S. K. ir J. P., be nurodymų, kad išieškojimą galima nukreipti į bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą ar konstatuota, kad turtas yra įgytas už skolininko nusikalstamu būdu gautas lėšas. Areštuodamas skolininko sutuoktinės lėšas ir nuo sąskaitos neteisėtai nurašydamas 1 590,56 Eur sumą, antstolis pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamybės principą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi skundą atmetė. 

4.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išieškojimas iš fizinio asmens, be kita ko, gali būti nukreiptas į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, leidžia išieškoti iš skolininkui priklausančio turto dalies ir tuo atveju, kai teismo nuosprendyje nėra nustatyta, kad turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Teismas nustatė, kad antstolis 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinei (pareiškėjai) priklausantį turtą (transporto priemonės ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose), turto arešto mastas – 7 420,30 Eur. Antstolis 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį turtą po to, kai vykdymo proceso metu nustatė, kad: išieškojimui nepakanka skolininko turto; skolininkas 2011 m. rugpjūčio 4 d. yra sudaręs santuoką su pareiškėja; sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

5.       Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad skolininkas ir jo sutuoktinė negavo raginimo įvykdyti sprendimą, patvarkymo areštuoti jos turtą, nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo sutuoktinės sąskaitos. Vykdomosios bylos duomenimis patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui asmeniškai įteikti 2020 m. birželio 30 d.; 2020 m. spalio 20 d. siūlymas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2020 m. spalio 22 d.; 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktas pareiškėjai registruotu paštu išsiųstas 2020 m. spalio 21 d. Aplinkybė, kad pareiškėja skundu nesutinka su jos vardu registruoto turto areštu, patvirtina, kad pareiškėjai žinoma apie jai priklausančio turto areštą.

6.       Nustatė, kad vykdomojoje byloje nėra priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjos sąskaitos, kadangi vykdymo proceso metu nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kad antstolis nuo pareiškėjos sąskaitos nurašė 1 590,56 Eur, todėl reikalavimą grąžinti pareiškėjai nurašytas lėšas atmetė kaip nepagrįstą. Vykdomosios bylos duomenimis, vykdant išieškojimą išskaitos yra atliekamos iš skolininko darbovietėje gaunamo darbo užmokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančią teisės normą, numatytą CPK 666 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuosprendyje nėra nurodytas nukreipimas išieškoti į bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą. Antstolio vykdomojoje byloje skolininkai yra S. K. ir J. P., vykdomajame rašte nėra nuorodų išieškojimą nukreipti į bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą. Atsižvelgianti į tai, mano, kad antstolis nepagrįstai areštavo skolininko S. K. sutuoktinės turtą, pinigines lėšas bankuose, atitinkamai nepagrįstai ir neteisėtai nustatė laisvai disponuojamos sumos – 680,12 Eur dydį, neteisėtai apribojo kitas, likusias pinigines lėšas bankuose. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjos piniginės lėšos iki antstolio taikytų suvaržymų gautos iš darbinės veiklos, paskolos, vaikų išmokos, t. y. pajamos, kurių skolininkas nepervedė. Antstolio veiksmai pažeidžia pareiškėjos nuosavybės neliečiamybės principą, garantuotą Konstitucijos 23 straipsnyje. Vykdomas išieškojimas dėl S. K. ir J. P. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajam C. A. K., išskirtinai gali būti nukreiptas tik į skolininkų S. K. ir J. P. turtą. Bendroji taisyklė, numatyta CPK 666 straipsnio 1 dalyje, ginčo atveju neturėtų būti taikyta. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose suformuotoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2879-577/2018, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1238-260/2013). 

7.2.       Nurodo, kad 2020 m. spalio 19 d. skolininko S. K. sutuoktinei tapo žinoma, jog antstolis, vykdomojoje byloje vykdydamas išieškojimą iš S. K., areštavo pareiškėjos turtą ir pinigines lėšas 7 420,30 Eur sumai, sąskaitoje banke apribojo naudotis 1 590,56 Eur suma (pirminiame skunde per klaidą parašyta „nurašė“ 1 590,56 Eur). Teismas nepagrįstai nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis nuo pareiškėjos sąskaitos būtų nurašęs 1 590,56 Eur. Vykdomojoje byloje 2020 m. lapkričio 9 d. priimtas patvarkymas dėl skundo, iš kurio turinio matyti, kad antstolis taikė areštą pareiškėjos piniginėms lėšoms sąskaitose, apskaičiavo pareiškėjai laisvai disponuojamos sumos dydį – 680,12 Eur, o kitas lėšas paliko areštuotas. Dalis 1 590,56 Eur apribotos naudotis sumos, atskirojo skundo padavimo dienai pareiškėjai grąžinta. Patvarkymas areštuoti turtą, pinigines lėšas buvo išsiųstas pareiškėjai po skundo padavimo. Jų neskundė, nes jau buvo pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų.

2.       Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu antstolio patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės turtą ir nukreipti į jį asmeninės skolininko skolos išieškojimą.

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio M. P. 2020 m. lapkričio 9 d. patvarkymą dėl skundo. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas sprendžia, kad rašytinių duomenų priėmimas apeliacinio proceso neužvilkins, todėl jie priimami.

Dėl skolininko sutuoktinės turto arešto

6.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

7.       Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 01323/20/00778 medžiagos nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. vykdomąjį dokumentą dėl 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 140 Eur skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko S. K. išieškotojo C. A. K. naudai. Vykdymo proceso metu nustačius, kad išieškojimui nepakanka skolininko turto, antstolis 2020 m. spalio 20 d. patikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad skolininkas ir L. B.-K. (apeliantė) 2011 m. rugpjūčio 4 d. yra sudarę santuoką. Iš VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registro antstolis M. P. nustatė, kad duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės vardu sudarytas vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis nėra. Antstolis 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinei priklausantį turtą (transporto priemones ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose), turto arešto mastas – 7 420,30 Eur. Antstolis 2020 m. spalio 20 d. siūlymu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88, 3.109 straipsniais, CPK 666, 667 straipsniais, nustatė, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta; pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriame skolininkas ir kitų bendraturčių susitarimu nurodo turto dalį, kuri priklauso skolininkui.

8.       Apeliantė nurodo, jog prievolė pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. vykdomąjį dokumentą yra (solidaraus) skolininko S. K. asmeninė prievolė. Išieškotojas skolininko prievolės pobūdžio neginčija. Taigi byloje nėra ginčo, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko S. K. prievoles. Apeliantė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skolininko S. K. skola yra kilusi iš nusikalstama veika padarytos veikos. Apeliantės nuomone, antstolis negalėjo vadovautis CPK 666 straipsnio 2 dalimi ir areštuoti jai priklausantį turtą, kadangi teismo nuosprendyje nėra nurodyta galimybė nukreipti išieškojimą į bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą. Tuo tarpu bendroji taisyklė, numatyta CPK 666 straipsnio 1 dalyje, ginčo atveju neturėtų būti taikyta. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės nurodytais argumentais nesutinka. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 666 straipsnio 2 dalies normą.

9.       CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kada tuo atveju, kai skolininkas yra fizinis asmuo, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Taigi tuo atveju, kai skolininkas yra sudaręs santuoką, pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o tokio turto nepakankant gali būti vykdomas išieškojimas iš turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnis). Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte.

10.       Pagal CPK 666 straipsnio 2 dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 666 straipsnio 2 dalies norma detalizuoja, kad tuo atveju, kai išieškoma nusikaltimu padaryta žala, be CPK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, išieškojimas gali būti nukreiptas taip pat ir iš konkretaus turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad šis turtas yra įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Kitoks aiškinimas būtų nelogiškas, paneigtų iš bendroje jungtinėje nuosavybėje esančio turto dalies išieškojimo galimybę, pažeistų išieškotojo interesus, neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo metodo principų (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). 

11.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta nutarties 15 ir 16 punktuose, daro išvadą, kad CPK 666 straipsnio 1 dalis, nesant pakankamai skolininko asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį (nagrinėjamu atveju – į dalį, esančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Tuo tarpu CPK 666 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atskirą atvejį ir leidžia nukreipti išieškojimą į konkretų bendrąja jungtinę nuosavybės teise esantį turtą (tiek į visą turtą, tiek į jo dalį) tuo atveju, jeigu būtų nustatytas faktas, kad turtas (visas ar konkreti jo dalis) yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

12.       Apeliantė nagrinėjamu atveju teisingai nurodo, kad teismo nuosprendyje, kuriuo buvo nuteistas skolininkas, faktas, kad turtas buvo įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas, nenustatytas. Nesant nustatyto tokio fakto antstolis negali nukreipti išieškojimo į visą bendrąja jungtine nuosavybe teise esantį turtą, tačiau, kaip minėta nutarties 15 punkte, tai neuždraudžia nukreipti išieškojimo į fizinio asmens turto dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kaip tai numatyta CPK 666 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, apeliantės nurodytus argumentus apie asmeninės sutuoktinio skolos išieškojimo negalimumą iš bendro turto dalies atmeta kaip nepagrįstus. 

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 667 straipsnį yra nustatoma skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Be kita ko, tai gali būti vieno iš sutuoktinių nusikaltimu įgytų lėšų ar turto panaudojimo faktai sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti. Tokiu atveju teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, jeigu kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra įgyjamas turtas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Jeigu teismo nuosprendyje nenurodyta, kad skolininko konkretus turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai šis faktas gali būti nustatomas civilinio proceso tvarka. Nustačius tokį faktą nukreipiamas išieškojimas į turtą, kuris skolininko gautas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Jeigu tai yra nekilnojamojo turto dalis, tai ji nustatoma kartu su kita skolininkui paskiriama dalimi pagal CPK 667 straipsnio reikalavimus, t. y. atskiriama nuo kitų savininkų dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005).

14.       Taigi tai, kad CPK 666 straipsnio 2 dalies norma, be išieškojimo iš skolininko dalies bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, leidžia nukreipti išieškojimą į konkretų bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tas turtas buvo įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas, galima daryti išvadą ir iš nutarties 19 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos.

15.       Apeliantė neįrodinėja, kad areštuotos transporto priemonės nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos įgytos santuokos metu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis jas areštavo pagrįstai (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į jos pinigines lėšas, gautas pajamas iš darbinės veiklos, paskolų, vaikų išmokos, nes jų skolininkas nepervedė, t. y. nėra skolininko asmeninė nuosavybė.

16.       CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Areštuotos piniginės lėšos gautos iš darbinės veiklos taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, turi būti įrodytas (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

17.       CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis tam, kad nustatyti skolininko turto dalį, kuri priklauso skolininkui, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,  2020 m. spalio 20 d. priėmė siūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, taip pat areštavo bendrąjį turtą (pinigines lėšas ir transporto priemones) taip kaip tai numato CPK 667 straipsnis. Ginčijamo turto arešto priėmimo metu bendrosios jungtinės nuosavybės režimas nebuvo paneigtas, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo pagrįstai netenkino.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė remiasi teismų praktika, kurios faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1238-260/2013 sprendė ar antstolė, vykdydama išieškojimą iš apeliantės santuokoje įgyto turto pagal teismo baudžiamąjį įsakymą ir nustačiusi, kad turtas, kuris baudžiamajame įsakyme įvardintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir į kurį nurodyta nukreipti išieškojimą, apeliantei priklauso asmeninės nuosavybės teise, teisėtai ir pagrįstai atsisakė šiam turtui panaikinti areštą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2879-577/2018 sprendė dėl skolininko sutuoktinės piniginių lėšų arešto, antstolei nesurašius turto arešto akto, teisėtumo. Kadangi nesutampa apeliantės nurodytos teismų praktikos ir nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo apeliantės nurodyta teismų praktika vadovautis.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai, areštavus skolininko sutuoktinės turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai (areštuotų piniginių lėšų dydžio, antstolio patvarkymo neskundimo aplinkybių) neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

21.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Jurgita Sujetienė