Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-61-616/2024

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00032-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.19

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. J. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutarties.

Teismas,

n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė

1.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2024 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 00409-ANR_N-2-2024 (ROIK: 23228664480) R. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį bauda 390 Eur už tai, kad ji, būdama aukštybinį daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nevykdė (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-58 surašytų trūkumų pašalinimo, t. y. nepašalino nustatytų trūkumų. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 (toliau – ir Taisyklės) 68, 405, 422, 424 punktus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimas, pašalinus dėl techninės klaidos įrašytą Taisyklių 68 punktą, paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. J. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį ir byloje priimti naują nutartį – pakeisti Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimą ir neskirti baudos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – ir PSĮ) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepasisakė dėl apeliantės argumentų bei prašymo taikyti PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, netinkamai taikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 įsakymu Nr. 1-223 patvirtintų „Bendrųjų gaisrinės taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 1 punktą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1, 2, 8 dalių nuostatas.

3.2.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) patvirtintų Nuostatų 3, 4.3, 6.1 ir 7.7 punktus, netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus, susijusius su apeliantės kaltės klausimo vertinimu, dėl ko neatskleidė ginčo esmės ir paliko galioti neteisėtą Institucijos nutarimą.

3.3.       Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo skunde ir bylos nagrinėjimo proceso metu apeliantės atstovo išsakytų argumentų dėl PSĮ 11 straipsnio 4 dalies bei 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reguliavimo dalykų skirtumo, neanalizavo, kaip reikėtų sistemiškai taikyti PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir CK 4.85 straipsnį bei Nuostatų nuostatas, bei kokias teisines pasekmes apeliantės atžvilgiu nustatė 2023 m. spalio 30 d. pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas.

3.4.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aukštesniojo teismo nutartyje (byla Nr. AN2-57-875/2023) nurodytos aplinkybės yra ne tik itin svarbios šio skundo nagrinėjimui, tačiau minimoje nutartyje nurodytos administracinio nusižengimo aplinkybės yra analogiškos šiai bylai. Nurodo, kad, pirma, šiuo atveju yra keliamas ne įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų faktų peržiūrėjimo, bet teisės taikymo klausimas, antra, jeigu anksčiau teismų priimtuose ir jau įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose buvo galimai netinkamai taikyta kokia nors teisės norma, tai nereiškia, jog vėliau analogiško turinio bylas nagrinėjantys teismai neturi spręsti byloje keliamo teisės taikymo klausimo. Tuo labiau, kad minimoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje bylą nagrinėjęs teismas nesprendė klausimo dėl PSĮ 11 straipsnio 4 dalies bei 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reguliavimo dalykų skirtumo. Todėl, apeliantės vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo didžiosios jos teisinių argumentų dalies, ir dėl to neatskleidė ginčo esmės.

3.5.       Apeliantė laikosi pozicijos, kad Institucijos 2022 m. lapkričio 24 d. nurodymas yra neteisėtas, surašytas ne tam subjektui. Nurodo, kad ji tik teikia administravimo paslaugas paprastojo administravimo teisinio santykio turinio ribose (CK 4.84 straipsnio 5 dalis, 4.240 straipsnis), atlieka kontrolę, bet nėra atsakinga už tinkamą objekto valdymą, kas iš esmės ir nurodyta PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Todėl ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.6.       Taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentavo Nuostatų 3, 4.3 ir 7.7 punktus, kaip turto administratoriaus pareigas, tačiau neanalizavo, kaip šis turėtų tokias pareigas vykdyti, kokią administratoriaus pareigų įgyvendinimo tvarką nustato aktualūs teisės aktai. Apeliantės vertinimu, ieškodama Sistemų remonto/įrengimo darbų, t. y. pradžiai projektavimo darbų, paslaugų teikėjų, informuodama namo bendraturčius apie esamą situaciją bei organizuodama namo savininkų susirinkimus dėl Nurodyme įvardintų trūkumų šalinimo eigos, ji kaip administratorius tinkamai vykdė Nuostatuose nustatytas administratoriaus pareigas.

3.7.       Apeliantės nuomone, įgyvendindama PSĮ (13 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir/ar Nuostatuose (3 p., 4.3 p., 7.7 p.) nustatytas teisines pareigas, apeliantė, t. y. paprastasis turto administratorius (CK 4.240 straipsnis), turi laikytis jo veiklą reglamentuojančių aukštesnę teisinę galią turinčių CK 4.84, 4.85 straipsnių nuostatų. Taigi, administratoriui veikiant tik kaip atstovui, be administruojamojo turto savininkų sutikimo, t. y. be įstatyme (CK 4.85 straipsnyje) nustatyta forma išreikštos atstovaujamųjų valios, atstovas neturi teisės atstovaujamųjų vardu prisiimti pareigų, pavyzdžiui, piniginių prievolių tretiesiems asmenims.

3.8.       Apeliantė akcentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas yra reikalingas ne tik norint sukurti naujus bendrojo naudojimo objektus, bet ir valdant, naudojant, disponuojant esamais objektais. Todėl apeliantė šiuo atveju veikia tik kaip turto administratorius (CK 4.240 straipsnis), ir ginčui aktualiame teisiniame kontekste atlieka kontrolės (PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o ne yra atsakinga už Taisyklių laikymąsi.

3.9.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos veiksmai, siekiant, jog priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai būtų pašalinti, nebuvo pakankamai intensyvūs, jų atlikta per mažai, trūksta aiškumo, informatyvumo gyventojų atžvilgiu. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nevertino po byloje ginčyto 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimo priėmimo apeliantės atliktų veiksmų, nes jie įvyko pasibaigus 2021 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Mano, kad šioje administracinėje byloje turėjo būti vertinama kur kas daugiau jos atliktų administravimo veiksmų, ir dėl to bylą nagrinėjęs teismas priėjo nepagrįstas išvadas.

3.10.       Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliantės vertinimu, jai neturėtų būti skiriama jokia nuobauda, nes ji negalėjo įtakoti teisės pažeidimo įvykio. Apeliantė neneigia jokių savo veiksmų, netrukdo teismui, duoda paaiškinimus, neklastoja situacijos. Ji tik nesutinka, kad turėtų būti atsakinga už kitų asmenų neveikimą. Teigia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui turi būti reikšminga kaltės forma, veikos motyvai, teisės pažeidimo neįvykdymo priežastys, o ne prisipažinimas ar neprisipažinimas.

2.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas K. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

4.1.       Nurodo, kad apeliantė ignoruoja skundžiamoje nutartyje teismo išsamiai pateiktus motyvus, konstatuotus faktus, neigia teismo pateiktus teisės taikymo išaiškinimus, įstatymais ir kitais teisės aktais jai, kaip Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus vadovei, suteiktas teises ir pareigas, dėl kurių Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius buvo įsteigtas ir (ar) gavo atitinkamus įgaliojimus.

4.2.       Akcentuoja, jog teisinis reglamentavimas lemia, kad apeliantė yra pirminis ir pagrindinis subjektas, atsakantis už administruojamo objekto priešgaisrinę būklę. Be kita ko, ta pati PSĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostata įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovams suteikia teisę deleguoti kitam asmeniui jiems pavestą objekto priešgaisrinės būklės kontrolę ir pavesti priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdymą, tačiau apie objekto priešgaisrinės būklės kontrolės ir priemonių vykdymo delegavimą apeliantės pavedimu kitam asmeniui Valdyba duomenų neturi. Taip pat akcentuoja, kad būtent Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus vadovei, o ne patalpų savininkams tenka atsakomybė ir prievolė užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir laikymąsi objekte, pasirūpinti objekto gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būkle. 

4.3.       Pažymi, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius ir jo vadovė apie objekto neveikiančias ir techniškai netvarkingas gaisrinės saugos sistemas ir gaisrinės automatikos įrenginius, techniškai netvarkingą vandentiekio tinklą žinojo, kadangi apeliantė, neįvykdžiusi jai duoto ankstesnio 2021 m. lapkričio 24 d. nurodymo ir nepašalinusi jame nustatytų pažeidimų, už tą patį nusižengimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-316/2023 jau buvo nubausta 390 Eur bauda (Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-316/2023).

4.4.       Institucija Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir apeliantės veiksmus, kurių buvo imtasi laiko, nepakankamai aktyviais – apeliantė, nuo 2019 metų žinodama apie objekte esančius pažeidimus, kurie gali lemti ne tik turto sugadinimą, bet ir ten gyvenančių asmenų gyvybių netekimą, t. y., kurie yra itin reikšmingi ir juos pašalinti yra būtina, privalėjo imtis visų įmanomų ir reikiamų priemonių, kad būtų kuo greičiau pašalinti nustatyti pažeidimai. Be to, apeliantė nesikreipė į privalomąjį 2022 m. lapkričio 24 d. nurodymą surašiusį Valdybos pareigūną dėl termino pažeidimams pašalinti pratęsimo, nedalyvavo administracinės bylos nagrinėjime (nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nustatyti pažeidimai iki nurodyto termino nebuvo pašalinti), nors šaukimas atvykti jai buvo išsiųstas.

4.5.       Taip pat nurodo, kad apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais ir faktiniais pagrindais, kurie jau buvo išnagrinėti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-316/2023. Tvirtina, kad minimoje teismo nutartyje konstatuoti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamam ginčui, todėl šioje administracinio nusižengimo byloje prejudicinių faktų įrodinėti ar nustatinėti iš naujo ar kvalifikuoti juos kitaip, nei nustatyta minėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtu įsiteisėjusi teismo sprendimu, nereikėjo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

3.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

4.       ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

5.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nubausta už tai, kad ji, būdama daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nevykdė (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-58 surašytų trūkumų pašalinimo. Tai yra, 2023 m. gruodžio 1 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nepašalinti šie nustatyti trūkumai: netvarkinga ir neveikianti gaisrinės saugos sistema ir gaisrinės automatikos įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, dūmams ir šilumai šalinti (Taisyklių 405 punktas); techniškai netvarkingas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, nepatikrintas vidaus priešgaisrinis vandentiekis ir patikros rezultatai nesurašyti į tam tikslui skirtą žurnalą (Taisyklių 422 punktas); netvarkingi vidaus gaisrinio vandentiekio čiaupai: čiaupai be švirkštų ir žarnų, netvarkingos čiaupų spintelės, ant čiaupų spintelių durelių nėra aiškiai pažymėtas raidžių inicialas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris (Taisyklių 424 punktas). Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Taisyklių 405, 422, 424 punktų reikalavimus. 

6.       Apeliantė neginčija, kad nebuvo pašalinti 2022 m. lapkričio 24 d. planinio priešgaisrinio patikrinimo metu surašytame nurodyme išvardyti pažeidimai, tačiau mano, jog šiuo atveju ji negali būti ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu, kadangi ji tik teikia administravimo paslaugas paprastojo administravimo teisinio santykio turinio ribose (CK 4.84 straipsnio 5 dalis, 4.240 straipsnis), atlieka kontrolę, bet nėra atsakinga už tinkamą objekto valdymą, kas iš esmės ir nurodyta PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

7.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad valdytoju gali būti asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Asmenį turto administratoriumi, kaip subjektu, administruojančiu bendrosios dalinės nuosavybės turto objektus, daugiabučių namų butų savininkai gali pasirinkti savo noru arba jis paskiriamas vadovaujantis įstatymu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis). Teisės norminiais aktais pavedus turtą valdyti administratoriui, yra gana detaliai reglamentuotas ir iš šio valdymo kildinamas šiam subjektui tenkantis teisių ir pareigų turinys. Tinkamai įvertinus objekto valdytojui nustatytų (tenkančių) teisių ir pareigų turinį, galima teisingai teisiškai kvalifikuoti, ar šiuo atveju rūpintis konkretaus objekto priežiūra (atlikti konkretų veiksmą) privalėjo šio objekto savininkas ar jo valdytojas.

8.       Sutiktina, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Pagal Nuostatų 7.7 punktą, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d.) prie statinio inžinerinių sistemų yra priskirtos ir gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį, gesinimo ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.

9.       Pareiga pasirūpinti administruojamo objekto bendrojo naudojimo objektų technine priežiūra ir užtikrinti namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai administratoriui nustatyta ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Reglamente įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Reglamento 85 punkte įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

10.       Atsižvelgiant į nurodytuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, kuriomis apibrėžiamos bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisės ir pareigos, konstatuotina, kad būtent administratorius priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.

11.       Byloje nėra ginčo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore (duomenys neskelbtini) savivaldybės direktoriaus įsakymu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra R. J.. PSĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingi jų vadovai, kurie atlikdami šią pareigą privalo imtis būtinų objekto ir jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Šio įstatymo nuostatas sistemiškai aiškinant kartu su nustatytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad nagrinėjamoje situacijoje būtent R. J., kuri yra daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, yra atsakinga už šios bendrovės administruojamų objektų priešgaisrinę būklę, ir, įgyvendindama šią pareigą, ji privalo imtis būtinų objektų ir juose esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių, atitinkamai ir vykdyti priešgaisrinę priežiūrą vykdančių institucijų teisėtus nurodymus ir reikalavimus. 

12.       Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ji tik atlieka kontrolę, bet nėra atsakinga už tinkamą objekto valdymą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji nėra atsakinga už administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši įstatymo nuostata negali būti aiškinama siaurai ir atsietai nuo aukščiau nurodytų šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybę už bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą.

13.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog R. J., būdama daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, yra tinkamas subjektas, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, grindė Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-875/2023 nustatytomis aplinkybėmis. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ANK nenumato galimybės naudoti prejudicinius faktus, teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir nustatyti bylos faktines aplinkybes. Kita vertus, įsiteisėję sprendimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes, todėl jie yra tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-152-1036/2023). Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių motyvų, kuriais vadovaujantis konstatavo, kad R. J., būdama daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, yra tinkamas subjektas, tačiau anksčiau aptartas teisinis reguliavimas, nustatytos faktinės aplinkybės ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

14.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo Nuostatų 3, 4.3 ir 7.7 punktus, kaip turto administratoriaus pareigas, tačiau neanalizavo, kaip šis turėtų tokias pareigas vykdyti, kokią administratoriaus pareigų įgyvendinimo tvarką nustato aktualūs teisės aktai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą taikyti pakanka įrodyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė įstatyme nustatytų pareigų. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomai neanalizavo teisės aktų, susijusių su Nuostatuose nustatytų administratoriaus pareigų įgyvendinimo tvarka.

15.       Apeliantė taip pat kvestionuoja subjektyviosios ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties pusės – jos kaltės – egzistavimą nagrinėjamoje situacijoje, tvirtindama, kad šioje administracinėje byloje turėjo būti vertinama kur kas daugiau jos atliktų administravimo veiksmų, nesutinka, kad ji turėtų būti atsakinga už kitų asmenų neveikimą, mano, kad jai neturėtų būti skiriama nuobauda, nes ji negalėjo įtakoti teisės pažeidimo įvykio. Pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais nėra.

16.       Kaip jau minėta, R. J. daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, administruoja nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, per daugiau nei 4 metus administravimo metus iki Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimo priėmimo, priešgaisrinės saugos pažeidimai, kurie šiame daugiabučiame gyvenamajame name buvo nustatyti ir tęsiasi nuo pat 2015 m., nebuvo pašalinti. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino R. J. atliktus veiksmus, siekiant pašalinti nustatytus daugiabučio namo saugos reikalavimų pažeidimus, ta apimtimi, kuria buvo pateikti nurodomas aplinkybes patvirtinantys įrodymai ir nustatytu atveju jie nėra laikomi pakankamais. To nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti administravimo veiksmai, atlikti nuo 2022 m. lapkričio 24 d., kurie, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti tinkamai (2022 m. gruodžio 2 d. kvietimas pateikti pasiūlymą; skelbimai apie pirkimą laikraščiuose; 2022 m. gruodžio 16 d. konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolas (pasiūlymų nepateikta); 2023 m. sausio 3 d. kvietimas pateikti pasiūlymą; skelbimai apie pirkimą laikraščiuose; 2023 m. spalio 17 d. konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolas (pasiūlymų nepateikta); 2023 m. vasario 23 d. patalpų savininkų susirinkimas (neįvyko, nes nebuvo kvorumo); 2023 m. kovo 13 d. patalpų savininkų susirinkimas (neįvyko, nes nebuvo kvorumo); 2023 m. kovo 14 d. sudaryta „Priešgaisrinių paslaugų teikimo sutartis“ Nr. 23-03-02-14; 2023 m. kovo 5 d. gautas neatitikties aktas Nr. 4061, kuriame specialistai konstatuoja, kad sistemas reikia iš naujo projektuoti ir sukurti; 2022 m. liepos 3 d. skelbimas pateikti pasiūlymą; 2023 m. liepos 17 d. gaunamas projektavimo darbų pasiūlymas, kurio kaina 6000 Eur plius PVM; 2023 m. liepos 20 d. apeliantė platina namo gyventojams pranešimus apie Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimą atlaisvinti evakuaciniu liukus; 2023 m. rugsėjo 12 d. – 2023 m. rugsėjo 26 d. apeliantė organizuoja balsavimą raštu (neįvyko, nes nebuvo kvorumo); 2023 m. spalio 11 d. – 2023 m. spalio 25 d. apeliantė organizuoja balsavimą raštu ((2023 m. spalio 30 d. protokolas) balsavimas įvyko, bet nepakako dalyvių skaičiaus sprendimui priimti); 2023 m. lapkričio 20 d. apeliantė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti Sistemai pajungti reikalingas sąlygas). Minėti duomenys nepagrindžia išvados, jog apeliantė dėjo maksimalias pastangas, jog būtų pašalintos 2021 m. lapkričio 24 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35–72 surašytos priešgaisrinio techninio reikalavimo neatitiktys ir minėtas nurodymas neįvykdytas dėl nuo apeliantės valios nepriklausančių priežasčių. Vien tai, jog apeliantė laikosi savo versijos, kad ji nekalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga.

17.       Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina apeliantės kaltę, o būtent tai, kad R. J., būdama daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vykdydama jai pavestas pareigas. Paminėtina ir tai, kad R. J. 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu jau buvo bausta administracine tvarka dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, būtent dėl (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. nurodyme dėl objekto (to paties daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35–72 surašytų trūkumų pašalinimo, t. y. nepašalino nustatytų trūkumų, tuo pažeidė Taisyklių 405, 422, 424 punktus. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė savo neveikimu ir vėl pažeidė pareigą veikti teisės aktuose nustatytu būdu bei per nustatytą terminą nepašalino nei vieno jau nuo 2015 m. nustatyto pažeidimo. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas R. J. nurodomas aplinkybes įvertino jos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

18.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertindamas tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikšmės R. J. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jos kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo bei Institucijos išvadomis ir panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo apeliantės veiksmuose, teisinio pagrindo nėra. Kaip ir nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos apeliantės naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. J. paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir apeliantės asmenybei (dirbanti, gaunanti pastovias pajamas, bausta administracine tvarka, įskaitant už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta), atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti ar iš viso neskirti nėra pagrindo. Jokių naujų duomenų, kurie būtų reikšmingi sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, kartu su apeliaciniu skundu taip pat nebuvo pateikta. Todėl apeliantės skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                            Ernesta Montvidienė