VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams vadovui B. Ž. ir advokatui Adolfui Remeikiui,

atsakovės atstovams vadovui I. Ž. ir advokatei Tatjanai Kočegarovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Linlauras“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Remilijana“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 584,32 Eur skolą, 232,58 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas rangos teisinių santykių pagrindu. Paaiškino, jog turėjo atlikti rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsikaityti pagal apmokėjimui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Pažymėjo, kad remiantis 2013 m. rugpjūčio 5 d. Statybos rangos sutartimi Nr. 2013 m., lokaline sąmata bei atliktų darbų aktu, už atliktus darbus atsakovei pateikė apmokėjimui 2014 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LIN Nr. 0000075. Atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepateikė, tačiau iki galo už atliktus darbus neatsikaitė ir liko skolinga 2 584,32 Eur.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Paaiškino, kad pasirašant sutartį, pagal įmonėje susklasčiusią praktiką yra pasirašinėjamas kiekvienas sutarties lapas, tačiau iš byloje pateiktos sutarties kopijos matyti, jog yra pasirašyti ne visi sutarties lapai, todėl visų pirma reikalinga išreikalauti šalių sudarytos sutarties originalą. Pažymėjo, jog ieškovės pateiktos sutarties kopijos ir jos turimo originalo turinys skiriasi, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė teismui pateikė galimai suklostuotą dokumentą. Nurodė, jog ieškovės pateiktame Statybos drabų žurnale įrašyta darbų perdavimo data - 2014 m. kovo 28 d., tačiau prie minėtos datos įrašo jokių nei užsakovo, nei techninio prižiūrėtojo parašų nėra, kas reiškia, kad minėtą datą jokių darbų priimta nebuvo. Atskirai pažymėjo, jog ieškovei nutraukus darbus ginčo objekte, ilgą laiką reikalavo ieškovės užbaigti darbus ir pateikti ieškovės pildytą žurnalą, tačiau žurnalas buvo pateiktas po ilgo laiko, todėl jokių duomenų apie tai, kada buvo pildoma informacija datuota 2014 m. kovo 28 d., nei techninis objekto prižiūrėtojas, nei užsakovas neturi. Be to, nurodė, jog ieškovei nesutikus tinkamai įvykdyti sutartį buvo priversta samdyti kitus specialistus.

Atsakovė pareiškė priešinius reikalavimui ieškovei, kurie kelis kartus buvo tikslinami. Byloje išnagrinėtas atsakovės 2020 m. rugsėjo 4 d. teisėjos rezoliucija priimtas patikslintas priešieškinis, kuriuo prašoma iš atsakovės priteisti 3 872,57 Eur kaip nepagrįsto praturtėjimo lėšas, 463,45 Eur sutartinių delspinigių už neatliktus darbus bei panaikinti Atliktų darbų akto Nr. 3 2 punktą dėl priimtų nuotekų šulinių montavimo darbų. Paaiškino, jog pagal lokalinės sąmatos poziciją Nr. 60 lauko nuotekų šulinių montavimo darbus (6 vnt.) atsakovė turėjo atlikti už 1 042,63 Eur (3 600 Lt be PVM), kas su PVM sudaro 1 261,58 Eur. Pagal lokalinės sąmatos 55, 56, 57 pozicijas lauko nuotekų montavimo darbus UAB „Linlauras“ turėjo atlikti už 738,53 Eur (450+1200+900 = 2550 Lt be PVM), kas su PVM sudaro 893,62 Eur. Kartu šiose pozicijose nurodyti darbai turėjo būti atlikti už 2 155 Eur (su PVM). Pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ieškovė užaktavo lauko nuotekų ir šulinių montavimo darbus už 2 664,50 Eur (9 200 Lt be PVM), kas su PVM sudaro 3 224,05 Eur. Tokiu būdu permoka sudaro 1 069,05 Eur. Be to, lokalinėje sąmatoje nebuvo sulygta dėl ekskavatoriaus-krautuvo ir savivarčio paslaugų, tačiau akte Nr. 1 užaktuota ekskavatoriaus-krautuvo paslaugų už 3 098,93 Eur (10 700 Lt be PVM), kas su PVM tai sudaro 3 749,71 Eur, ir savivarčio paslaugų už 260,65 Eur (900 Lt be PVM), kas su PVM sudaro 315,39 Eur. Mano, jog tuo atveju, jei šios paslaugos yra žemės kasimo darbai, tai pagal lokalinės sąmatos 59 poziciją žemės kasimo darbai turėjo būti atlikti už 1 042,63 Eur (3 600 Lt be PVM), kas su PVM sudaro 1 261,58 Eur, ir permoka sudaro 2 803,52 Eur. Mano, jog šie paminėti ir jos (atsakovės) užaktuoti pertekliniai darbai buvo nepagrįstai priimti ir apmokėti. Bendra prašoma priteisti iš ieškovės permokos pagal sutartį suma sudaro 3 872,57 Eur. Dėl prašomų priteisti delspinigių paaiškino, jog pagal sutarties 7.2.2. punktą buvo susitarta darbus pabaigti ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 6 d., tačiau ieškovė iki šios dienos sutarties neįvykdė, neatliko, neužaktavo, neįrašė į statybos darbų žurnalą ir neperdavė darbų, nurodytų lokalinės sąmatos pozicijose 16-20, 42, 43, kurių bendra kaina (be PVM) sudaro 5 149,44 Eur (17 780 Lt), todėl pagal sutarties 13.1. punktą rangovei dėl savo kaltės neužbaigus darbų nustatytų terminu, privalo sumokėti 0,05 procentų delspinigius nuo laiku neatliktų darbų kainos dydžio. Pažymėjo, jog delspinigius paskaičiavo už 180 dienų terminą (5 149,44 Eur x 0,05 % x 180 = 463,45 Eur). Dėl atliktų darbų akto Nr. 3 atsakovė paaiškino, jog pagal sutartį buvo sudaryti 3 priėmimo perdavimo aktai: Aktas Nr. 1 - Lauko nuotekų ir šulinių montavimo darbai už 2 664,50 Eur (9 200,00 Lt); Aktas Nr. 2- Lietaus ir vandentiekio darbai už 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt); Aktas Nr. 3- Nuotekų šulinių montavimo darbai už 4 787,04 Eur (16 528,70 Lt). Šulinių montavimo darbai lokalinėje sąmatoje numatyti pozicijose Nr. 26, 27, 28, 60. Darbų atlikimo kaina, numatyta šalių susitarimu 2 114,22 Eur (900+1200+1600+3600=7300,00 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad šulinių montavimo darbai įtraukti į Aktą Nr. 1, mano, kad Akte Nr. 3 šulinių montavimo darbai užaktuoti nepagrįstai (pakartotinai), nurodant šulinių montavimo darbų atlikimo kainą, beveik 5 kartus viršijančią šalių sutartą kainą, mokėtiną už visus tokio tipo montavimo darbus pagal sutartį. Todėl Aktas Nr. 3 turėtų būti pripažintinas negaliojančiu dalyje, nurodančioje priimtus šulinių montavimo darbus už 565,60 Eur (16 52893 Lt) be PVM (20 000 Eur su PVM). Pažymėjo, jog visiškai apmokėjo už pagal aktą Nr. 3 užaktuotas medžiagas 2 135,80 Eur (7 374, 50 Lt) be PVM, kas su PVM sudaro 2 584,32 Eur.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovės reikalavimas panaikinti ar pakeisti tai, ką pasirašė ir priėmė pati atsakovė, yra neteisingas, nesąžiningas ir neprotingas – nelogiškas. Atkreipė dėmesį, jog prašydama pakeisti šalių pasirašytus aktus atsakovė remiasi sąmata-pasiūlymu „Lietaus nuotekos, lauko nuotekos ir lauko vandentiekis“, kuri yra ieškovės išankstinis komercinis pasiūlymas atlikti darbus už tam tikrą kainą, reiškiantis ne konkrečius įsipareigojimus, o orientacinius darbus ir pradines kainas, o visi pagal Statybos rangos sutartį atlikti darbai buvo aktuojami pagal faktą Atliktų darbų priėmimo aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Šalių vadovų parašais buvo užaktuoti ir apmokėti ne pertekliniai, o realiai atlikti būtini darbai. Kadangi abiejų šalių vadovai - savininkai aktuodavo tik faktiškai atliktus darbus, nebuvo jokio reikalo keisti Statybos rangos sutartį Nr. 1. Mano, jog atsakovės prašymas dėl Atliktų darbų akto Nr. 1 duomenų keitimo yra nepagrįstas, nes darbai buvo faktiškai atlikti už 3 224,05 Eur kainą ir su tuo sutiko atsakovės direktorius pasirašytinai. Atsakovės prašymas dėl akto pakeitimo žemės kasimo darbų dalyje taip yra nerealus ir nelogiškas, nes mano, jog teismas negali daryti įrašų atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktuose. Paaiškino, jog žemės kasimo darbai iš tiesų buvo atliekami ekskavatoriumi- krautuvu ir savivarčiu. Patikslintame priešieškinyje neteisingai teigiama, kad žemės kasimo darbai turėjo būti atlikti už 900 Lt, nenaudojant ekskavatoriaus - krautuvo ir savivarčio sunkvežimio. Mano, jog tai, kokiu būdu turi būti atlikti žemės kasimo darbai - kastuvu ar ekskavatoriumi – krautuvu, yra darbų atlikėjo prerogatyva ir reikalas. Pažymėjo, jog sąmatos-pasiūlymo „Lietaus nuotekos, lauko nuotekos ir lauko vandentiekis“ 25, 59, 82 punktuose buvo numatyta, kad už žemės kasimo darbus bus sumokėta 15 500 Lt. Dėl Atliktų darbų akto Nr. 3 nurodė, jog pagal sąmatos „Lietaus nuotekos, lauko nuotekos ir lauko vandentiekis“ 26, 27, 28, 40, 41, 55, 56, 57, 58, 60, 61, 62, 63, 81, 82 punktus buvo numatyta, kad UAB „Remilijana“ už patikslintu ieškiniu ginčijamus nuotekų ir šulinių montavimo darbus mokės 22 250 Lt, tačiau atsakovė, elgdamasi ne pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, siekia atsiimti už padarytus darbus sumokėtus pinigus bei atsisako mokėti 2 584,32 Eur skolą. Mano, jog atsakovės priešieškinis yra nekonkretus ir nesuprantamas, atsakovė prieštarauja pati sau: vienoje vietoje ji teigia, kad akte Nr. 3 visi darbai yra užaktuoti pakartotinai, o kitur ji teigia kad akte Nr. 3 užaktuoti neatlikti darbai už 565,60 Eur be PVM. Atkreipė dėmesį, jog 7 metus atsakovė neturėjo jai jokių pretenzijų išdėstytų patikslintame priešieškinyje, nes visi darbai buvo atlikti atsakovės prašomais terminais pagal sutartą kainą, ką patvirtina UAB „Remilijana“ direktoriaus pasirašyti aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Jokio nepagrįsto praturtėjimo nepatyrė ir nesiekia. Atvirkščiai, mano, jog atsakovė atsisakydama sumokėti įsiskolinimą ir pareikšdama fiktyvų patikslintą priešieškinį, siekia nepagrįstai praturtėti. Todėl mano, jog priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti - dirbtinai sukurti, atsakovei piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, tikslu išvengti sumokėti 2 584,34 Eur skolą. Paaiškino, jog visi darbai pagal statybos rangos sutartį yra atlikti, sutartis yra įvykdyta ir seniai pasibaigusi. Mano, jog sutarties pasibaigimą ir darbų baigimą patvirtina tai, kad 7 metus po darbų užbaigimo atsakovė jokių pretenzijų nekėlė. Pažymėjo, jog atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad „ieškovė iki šios dienos sutarties neįvykdė, neužaktavo ir neperdavė darbų išvardintų sąmatos 16-20,42,43 punktuose“. Paaiškino, jog 2013 metais UAB „Remilijana“ nespėjo įsirengti drenažo sistemos aplink jos statomus blokuotus gyvenamuosius namus Kalnėnų g. 92 Vilniuje, todėl paprašė, kad ji savo darbus baigtų vėliau, ką patvirtina atsakovės direktoriaus I. Ž. 2014 m. balandžio 16 d. pasirašytas darbų priėmimo aktas Nr. 3. Pažymėjo, jog jei atsakovė laiku būtų įsirengusi drenažą aplink statomą objektą, ji darbus būtų baigusi anksčiau. Taip pat nurodė, kad direktoriui I. Ž. pasirašius darbų priėmimo aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, įrenginėjamų sujungtų namelių, esančių Kalnėnų g. 92, pirkėjai išsiaiškino, kad atsakovė statybą vykdo ne pagal projektą: neįrenginėja pertvarų tarp žemės sklypų savininkų, o žemės paviršius yra iškeltas daugiau nei numatyta projekte, - statybos priežiūrą atliko UAB „Remilijana“ nelegaliai „įdarbintas“ bei nuo jos priklausomas savas asmuo. Kad priduoti pastatytus namus atsakovė ėmė nukasinėti žemės paviršių aplink visą statomą objektą - aplink visus namus ir pažemino jį daugiau negu 1 m, tikslu įrengti pertvaras tarp žemės sklypų ir sublokuotų namų savininkų. Nukasinėdama žemę atsakovė išardė iš rangovo (ieškovės) priimtus įrengtus šulinius ir sunaikino atliktus darbus bei atsisakė darbų numatytų 16-20,42,43 punktuose, neš šie darbai buvo nebereikalingi. Dėl to, kad sutartis yra įvykdyta ir pasibaigusi, o taip pat dėl senaties, prašo atmesti atsakovės reikalavimus dėl delspinigių priteisimo.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškovės advokatas papildomai pažymėjo, jog jo manymu priešieškinis atsirado tik tikslu išvengti atsakomybės pagal ieškinį. Atkreipė dėmesį į atsakovės pozicijos nenuoseklumą, apie tai, jog apie nepagrįstą praturtėjimą atsakovė nieko nepasisakė atsiliepime į ieškinį. Pažymėjo, jog jokios pretenzijos dėl darbų trūkumo ieškovei nebuvo pareikštos, tačiau atsakovė žemindama žemės paviršių užkimšo visą kanalizaciją ir dėl to teko perdarinėti jau atliktus darbus. Kanalizacija buvo užkimšta jau po to, kai buvo parduoti butai gyventojams.

Ieškovės vadovas papildomai paaiškino, jog bendrovė buvo pasamdyta atlikti vandentiekio ir kanalizacijos darbus. Pagal sutartį buvo padaryti darbai būtini tolimesniems statybos darbams vystyti ir priduoti Vilniaus vandenims. Taip pat buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, kad galima būtų kuo greičiau vykdyti kitus statybos darbus. Atsakydamas į teismo klausimus paaiškino, jo su atsakove buvo sudarytos kelios statybos sutartys dėl tam tikrų rangos darbų atlikimo, todėl į bylą pateiktame skolų suderinimo akte yra sąskaitos pagal kelias darbo sutartis ir galutinis įsiskolinimas, kuris reiškiamas šioje byloje. Atkreipė dėmesį, jog skolų suderinimo aktą į bylą pateikė pati atsakovė.

Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė iš dalies. Atsakovės advokatė nurodė, jog suklydo skaičiuodama pagal sąmatą sulygtų kasimo darbų kainą, todėl atsakovė nepalaiko reikalavimo dėl 2 803,52 Eur permokos pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 priteisimo ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Kitoje dalyje priešieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Pažymėjo, jog vien aritmetiškai sudėjus atliktų darbų kainas, įvertinus tai, jog tam tikri darbai nebuvo atlikti, ieškovei neturėtų priklausyti visa sąmatoje sulygta sutarties kaina.

Atsakovės vadovas paaiškino, jog atliktų darbų aktus pasirašė nepagalvojęs, nors pagal sutartį visus aktus reikėjo pateikti pasirašyti ir techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui. Nurodė, jog prieš tai visus rangos santykius ir sutartis prižiūrėjo samdyta advokatė, pastaroji ir pretenzijas ruošė dėl darbų trūkumų, tačiau prarado su ja kontaktą ir negali pateikti jokių įrodymų apie atsakovui reikštas pretenzijas.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu teismas apklausė du liudytojus.

Liudytojas R. S. paaiškino, jog buvo pasamdytas atlikti techninę priežiūrą objekte Kalnėnų g. 92, Vilniuje. Objekte dirbo daug įvairių rangovų, jis prižiūrėjo visą objektą. Į objektą atvažiuodavo kartą per savaitę pats bei pagal susitarimą, esant reikalui priimti tam tikrus darbus. Ieškovės atliktų darbų dalies – kažkur po mėnesio nuo jų atlikimo pradžios, nepriėmė, vėliau visi kiti darbai buvo atlikti tinkamai ir priimti. Nors buvo susitarta dėl atliktų darbų vizavimo, ieškovės vadovas jam atliktų darbų aktų nepateikdavo, atsiskaitymas vyko be jo. Paaiškino, jog jam nėra žinoma kaip ir kada vyko vandentiekio ir kanalizacijos pridavimas UAB Vilniaus vandenims, nes jis objekte dirbo ne nuo statybos pradžios ir ne iki galo, pridavime nedalyvavo. Iki kada atliko techninę priežiūrą neprisimena.

Liudytojas Ž. T. nurodė, jog tuo metu dirbo nekilnojamojo turto brokeriu, pardavė žemės sklypą, kuriame vyko ginčo statyba, dalyvavo projekto rengime ir statybos leidimo gavime. Paaiškino, jog tuo metu gretimuose sklypuose turėjo kitų objektų, kurie nebuvo pajungti prie centrinio vandentiekio, todėl buvo suinteresuotas kuo sklandesniu ir greitesniu ginčo statybos pajungimu prie miesto vandentiekio. Taip pat tam tikrą laiką dirbo pas atsakovę projektų vadovu, rūpinosi namo pridavimu, taip pat ieškojo rangovų ir pan. Su ieškove teko dirbti kitame objekte, tad galimai ir atsakovei pasiūlęs ją kaip rangovą. Paaiškino, jog ilgą laiką vanduo pastatui buvo teikiamas per vieno fizinio asmens prieigą, o vėliau pastarasis sąskaitą dalino faktiniams naudotojams. Po namo pridavimo gyventojai vandenį gaudavo kaip „statybinį“, tad reikėjo kuo greičiau priduoti vandentiekį. UAB „Vilniaus vandenys“ nepriėmė šulinių, nes buvo defektų, tačiau kokie tai defektai ir kada paaiškėjo, ar buvo kreiptasi su pretenzijomis į ieškovę kaip rangovę neprisimena, mano, jog tiesiog buvo pasamdytas kitas rangovas, nes labai reikėjo kuo greičiau priduoti vandentiekį.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis dalyje atmestinas, kitoje priešieškinio dalyje byla nutrauktina.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovę UAB „Linlauras“ ir atsakovę UAB „Remilijana“ siejo statybų rangos santykiai, šalys buvo sudariusios kelias rangos sutartis, jų tarpe 2013 m. rugpjūčio 5 d. Statybos rangos sutartį dėl vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų, adresu Vilniaus m. sav., Kalnėnų g. 92, statybos rango darbų (toliau – Rangos sutartis). Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu siekiant patikrinti rašytinių įrodymų autentiškumą, atsakovė pateikė į bylą ginčo objekto sutarties originalą, originalaus rašytinio dokumento kopija palikta byloje – civilinės bylos lapai 98-108 ir šiuo dokumentu šalys rėmėsi bylos nagrinėjimo metu.

Rangos sutartimi ieškovė, kaip rangovas, iki 2013 m. rugsėjo 6 d. įsipareigojo savo rizika ir medžiagomis atlikti sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytus darbus, o atsakovė, kaip užsakovas, įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Sutartimi sulygta darbų kaina – 100 177,04 Lt su PVM. Analogiška kaina numatyta rangovo parengtoje Lokalinėje sąmatoje dėl Kalnėnų g. 92 Lietaus nuotekų, lauko nuotekų ir lauko vandentiekio rangos darbų (c. b. l. 18-19).

Pagal Rangos sutartį šalys pasirašė 3 atliktų darbų aktus:

2013 m. rugsėjo 3 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1 - Lauko nuotekų vamzdynų montavimas už 34 953,89 Lt (c. b. l. 152);

2013 m. spalio 25 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2 - Lietaus vandentiekio ir lietaus vamzdynų montavimas už 36 300,00 Lt (c. b. l. 153);

2014 m. balandžio 16 d. Atliktų darbų aktas Nr. 3- Lauko vandentiekio ir nuotekų šulinių montavimas už 28 923,15 Lt (c. b. l. 154).

Atliktų darbų aktų pagrindu atsakovei buvo išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros, atitinkamai:

2013 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita faktūra Serija LIN Nr. 000043 – 34 953,86 Eur sumai (c. b. l. 170);

2013 m. spalio 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija LIN Nr. 000052 – 36 300 Lt sumai (c. b. l. 169);

2014 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija LIN Nr. 000075 – 28 923,15 Lt sumai (c. b. l. 168).

Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė pilnai atsiskaitė pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pagal Atliktų darbų aktą Nr. 2 priduotus statybos darbus, apmokėdama šių aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pagal Atliktų darbų Aktą Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovė 2014 m. balandžio 23 d. sumokėjo 20 000 Lt (c. b. l. 22), liko skolinga – 8 923,15 Lt. Konvertavusį susidariusį įsiskolinimą į eurus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2 584,32 Eur skolos priteisimo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, jog Atliktų darbų akto Nr. 3 antroji pozicija – Nuotekų šulinių montavimo darbai už 16 528,93 Lt be PVM (20 000 Lt su PVM) apima rangos darbus, numatytus Lokalinės sąmatos 26, 27, 28, 60 pozicijose ir minėtu aktu užaktuoti bei priduoti antrą kartą (pakartotinai), pirmą kartą šie darbai buvo užaktuoti ir priimti Atliktų darbų akto Nr. 1 pagrindu. Dėl šios priežasties mano, jog už šiuos darbus jau yra sumokėta, atitinkamai priešieškiniu prašo Atliktų darbų akto Nr. 3 poziciją Nr. 2 pripažinti negaliojančia, o ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti.

Priešieškiniu atsakovė taip pat prašo panaikinti Atliktų darbų akto Nr. 1 poziciją Nr. 2 bei nustatyti, jog priimtų lauko nuotekų ir šulinių montavimo darbų vertė – 2 155 Eur ir priteisti 1 069,05 Eur permoką bei priteisti netesybas už neatliktus darbus.

Priešieškinio reikalavimo dėl 2 803,52 Eur permokos pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 už žemės kasimo darbus ir ekskavatoriaus – krautuvo paslaugas atsakovė atsisakė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir bylą šioje dalyje prašė nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio ar jo dalies. Atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimų dalies – 2 803 Eur permokos pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 - neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl teismas jį priima ir bylą šioje dalyje nutraukia. Atsakovei grąžintini 75 procentai žyminio nuo atsakytų reikalavimų dalies, t. y. 55 Eur (((107,39- 34 Eur (žyminis mokestis palaikomų reikalavimų dalyje)) * 75 % = 55))) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinio reikalavimai grindžiami Atliktų darbų aktu Nr. 3, o priešieškiniu šis aktas dalyje yra ginčijamas, teismas pirma pasisakys dėl priešieškinio reikalavimų.

Dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau - CK) įtvirtinta, jog rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį - vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Įprastai atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo užsakovas ir rangovas. 

Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytos Rangos sutarties 10 skyriuje šalys sulygo dėl darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos. Sutarties 10.2 – 10.3 punktuose šalys inter alia  susitarė, jog rangovas atliktus darbus perduos užsakovui etapais pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, kuriuos pasirašys rangovas, užsakovas ir techninis prižiūrėtojas; rangovui pilnai atlikus visus darbus pagal sutartį, bus pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo – priėmimo aktas.

Byloje nustatyta, jog šalys iš viso pasirašė tris atliktų darbų priėmimo aktus, visi aktai pasirašyti be išlygų ir tik rangovo ir užsakovo. Byloje liudytoju apklaustas techninę priežiūrą objekte vykdęs R. S. nurodė, jog jam atliktų darbų aktai pasirašyti nebuvo teikiami.

Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). 

Nagrinėjamu atveju atsakovė nors ir nurodė, jog tam tikri darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau byloje reikalavimų, susijusių atliktų darbų trūkumų šalinimu nereiškė, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl Atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 3 duomenų nuginčijimo ir nepagrįstai sumokėtų lėšų pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 priteisimo.

Atsakovės nuomone ieškovė į Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir Atliktų darbų aktą Nr. 3 įrašė tuos pačius darbus – nuotekų šulinių montavimą, todėl jai nekilo pareiga šių darbų apmokėti antrą kartą pagal Atliktų darbų aktą Nr. 3; taip pat atsakovė mano, jog rangovė šiuos darbus Atliktų darbų akte įvertino brangiau, nei buvo sulygta Lokalinėje sąmatoje, todėl prašo priteisti permoką.

Pažymėtina, jog šalių pasirašyti atliktų darbų aktai yra dvišaliai sandoriai, sukuriantys šalims atitinkamas teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pagal minėtus Atliktų darbų aktus be išlygų priėmusi juose nurodytus darbus iš esmės patvirtino, jog aktuose užfiksuoti duomenys apie atliktų darbų kiekius ir kainas yra teisingi. Atsakovei pareiškus reikalavimą dėl jos pasirašytų aktų nuginčijimo, būtent jai kyla pareiga įrodyti, jog tam tikro akto - dvišalio sandorio turinys yra ydingas, neatitiko šalių valios ar faktinės situacijos.

Atsakovė ginčydama Atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 3 pozicijas dėl lauko nuotekų šulinių montavimo darbų kainos, nurodė, jog pastarieji darbai yra numatyti Lokalinės sąmatos šiose pozicijose: 26, 27, 28, 55, 56, 57 ir 60. Pagal atsakovės nurodytas pozicijas šių darbų kaina 9 850 Lt be PVM- (900 + 1 200 + 1 600 + 450 + 1 200 + 900 + 3 600). Kadangi ieškovė Atliktų darbų akte Nr. 1 šiuos darbus įkainojo 9 200 Eur be PVM, o Atliktų darbų akte Nr. – 16 528,93 Lt be PVM, atsakovė mano, jog tie patys darbai buvo antrą kartą įtraukti ir užaktuoti, o jai pilnai apmokėjus sąskaitą faktūrą pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir iš dalies apmokėjus sąskaitą faktūrą pagal Atliktų darbų aktą Nr. 3, ieškovė nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita.

Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina. Visų pirma pažymėtina, jog atsakovė niekaip nepaaiškino, kodėl šulinių montavimo darbams įvertinti rėmėsi tik minėtomis 7 lokalinės sąmatos pozicijomis. Iš lokalinės sąmatos turinio matyti, jog joje buvo numatytos trys atskiros darbų grupės: „Lietaus nuotekos“, „Lauko fekalinės nuotekos“ ir „Lauko vandentiekis ir įvadas“. Kiekvienoje grupėje numatyti sulygti atlikti darbai ir medžiagos bei jų įkainojimas. Šalių pasirašytuose Atliktų darbų aktuose – kiekviename iš aktų - iš yra po dvi pozicijas: medžiagos (pozicija Nr. 1) ir darbai (pozicija Nr. 2). Visuose Atliktų darbų aktuose darbai yra įvardinti kaip Lauko ir nuotekų ir šulinių montavimo darbai arba Lietaus ir vandentiekio darbai. Atsakovė pripažino, jog visi Lokalinėje sąmatoje numatyti darbai, apart latakų montavimo darbų (16, 17, 18, 19, 20, 42, 43 pozicijos), rangovo buvo atlikti ir apmokėti. Sugretinus Lokalinėje sąmatoje numatytus atlikti darbus ir nesant ginčo, jog jie buvo atlikti, konstatuotina, jog Atliktų darbų aktuose numatyti Lauko ir nuotekų šulinių montavimo darbai bei Lietaus ir vandentiekio darbai apėmė visus Lokalinėje sąmatoje numatytus atlikti darbus, todėl ginčydama Atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 3 darbų pozicijas atsakovė nepagrįstai Rangos sutartimi sulygtus atlikti darbus susiaurino ir vertino tik kaip patenkančius į 7 pozicijas iš Lokalinės sąmatos. Atkreiptinas dėmesys, jog be atsakovės minėtų pozicijų Lokalinėje sąmatoje yra numatyti ir tokie darbai kaip PVC lauko vamzdynų montavimas (40 ir 41 pozicijos), esamų šulinių demontavimas (58 pozicija), nuotekų prijungimas prie esamo šulinio ir vamzdynų tikrinimas ir išbandymas (61 ir 63 pozicija), vamzdyno montavimo darbai (82 pozicija), uždarymo ventilių montavimas (83 pozicija), sistemos tikrinimas ir bandymas (84 pozicija). Ginčo, jog šie darbai buvo atlikti tarp šalių nėra, atsakovė taip pat pripažįsta, jog šiuos darbus apmokėjo ir dėl jų kainos ginčo nekelia, todėl atsakovės pozicija, kad į Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir Atliktų aktą Nr. 3 įtraukti darbai kainos prasme turėtų būti vertinami tik pagal Lokalinės sąmatos pozicijas 26, 27, 28, 55, 56, 57 ir 60, yra nelogiška, prieštaraujanti atsakovės pozicijai dėl kitų sąmatoje esančių, atliktų ir atsakovės apmokėtų darbų, todėl atmestina, kaip nepagrįsta.

Apie atsakovės pozicijos dėl atliktų darbų kainos nepagrįstumą byloja į tai, jog atsakovė šulinių montavimo darbus vertina remdamasi lokalinės sąmatos pozicijomis 26 ir 27, kuriose numatyti lietaus stovų ir lietaus šulinių montavimo darbai, tačiau Atliktų darbų akto Nr. 2, kuriame numatyti būtent Lietaus ir vandentiekio darbai, neginčija. Be to, įvertinus faktines aplinkybes, jog atsakovė apmokėjo pilnai pagal Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei apmokėjo didžiąją dalį pagal Atliktų darbų aktą Nr. 3 išrašytos sąskaitos faktūros (sumokėjo 20 000 Lt iš 28 923,15 Lt sumos), taip pat tai, jog visi Atliktų darbų aktai buvo pasirašyti abiejų šalių be išlygų, yra labiau tikėtina, jog dabartinis Atliktų darbų aktų ginčijimas yra atsakovės gynybinė pozicija į ieškovės ieškinį, kuri, pagal atsakovės pasirinktą gynybos būdą, yra neįrodyta, todėl nepagrįsta.

Be reikalavimų dėl Atliktų darbų aktų duomenų nuginčijimo, atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl 463,45 Eur už neatliktus rangos darbus priteisimo.

Sutartimi šalys sulygo dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių mokėjimo tuo atveju, jei rangovas dėl savo kaltės laiku neužbaigia darbų. Tokiu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo neatliktų darbų kainos (Rangos sutarties 13.1 punktas).   

Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Netesybų taikymo prielaida – sutarties pažeidimas, t. y. nagrinėjamu atveju rangovo neteisėti veiksmai dėl pavėluoto darbų atlikimo dėl rangovo kaltės.

Byloje nėra ginčo, jog su latakų montavimų susiję sulygti darbai ginčo objekte nebuvo atlikti. Ieškovė nurodė, jog šių darbų atlikimo atsakovė atsisakė. Atsakovė nurodė, jog reiškė ieškovei pretenzijas dėl neatliktų darbų, tačiau rašytinių ar kitokių įrodymų pateikti negali.

Byloje nustatyta, jog ginčo objektas – gyvenamieji namai Kalnėnų g. 92, jau eilę metų yra priduoti ir pripažinti tinkamais naudoti. Ar latakų montavimo darbai buvo atlikti ir kas juos atliko, byloje duomenų nėra ir šalys tokių aplinkybių neatskleidė. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, apie tai, jog visi ieškovės atlikti darbai buvo priimti pasirašytinai ir be išlygų bei didžiąja dalimi apmokėti, į tai, jog nuo rangos sutarties sudarymo ir paskutinio Atliktų darbų akto Nr. 3 pasirašymo praėjo daugiau nei 6 metai, o įrodymų apie pretenzijų dėl neatliktų darbų kėlimo rangovei į bylą nepateikta, teismas reikalavimą dėl sutartinių netesybų rangovei taikymo atmeta kaip neįrodytą, nes remiantis tikimybių pusiausvyros principu yra labiau tikėtina, jog rangovė neatlikdama latakų montavimo darbų Rangos sutarties nepažeidė, nes šių darbų neatlikimas atitiko abiejų šalių valią.

Nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų pagrindu priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo

Kaip jau minėta, darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar dabai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Nustačius, jog ieškovės pagal Atliktų darbų aktą Nr. 3 užfiksuoti rangos darbai buvo priimti be jokių išlygų, dėl paslėptų trūkumų byloje reikalavimai nereiškiami, todėl konstatuotina, jog atsakovei kilo pareiga juos apmokėti. Aplinkybė, jog šalys nepasirašė Baigiamojo darbų perdavimo akto neįtakoja ieškovo teisės gauti atlyginimą už atsakovės priimtus darbus, nes šalys Rangos sutartimi tokios rangovo teisės neapribojo ir nesusiejo su Baigiamojo akto pasirašymu.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovė pagal Atliktų darbų aktą Nr. 3 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. Serija LIN Nr. 000075 iš dalies apmokėjo 20 000 Lt mokėjimo pavedimu, liko nesumokėta 8 923,15 Lt suma, todėl ieškovė ieškinys dėl 2 584,32 Eur įsiskolinimo (8 923,15/3,4528) tenkintinas pilnai.

Be pagrindinės skolos ieškovė taip pat pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės sutartines netesybas bei 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas.

 Remiantis Rangos sutarties 13.2 punktu atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo mokėti 0,05 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remiantis sutartinėmis nuostatomis ieškovė paskaičiavo atsakovei 232,58 Eur delspinigius nuo nesumokėtos 2 584,32 Eur sumos už 180 dienų. Kadangi atsakovė jai išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėjo tik iš dalies, t. y., pažeidė prievolę atsiskaityti už priimtus darbus, ieškovė įgijo teisę į sutartines netesybas, todėl reikalavimas dėl 232,58 Eur delspinigių priteisimo tenkintinas pilnai.

Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ieškovė turi teisę į 40 eurų sumą. Reikalavimas dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų taip pat tenkintinas pilnai.

Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 856,90 Eur sumą (2 584,32 + 232,58 + 40) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir advokato pagalbos išlaidos.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 800 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą ir atstovavimą.

Vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas ieškovės advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 886 Eur bylinėjimosi išlaidų (800 advokato pagalbos išlaidų ir 86 Eur žyminio mokesčio).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 10,37 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti, priešieškinio reikalavimo dėl 2 803 Eur permokos pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 dalyje bylą nutraukti, kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Linlauras“, juridinio asmens kodas 302639544, iš atsakovės UAB „Remilijana“, juridinio asmens kodas 302809377, 2 584,32 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 32 euro centų) skolą, 232,58 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 58 euro centų) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 886 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Remilijana“, juridinio asmens kodas 302809377, 10,37 Eur (dešimt eurų ir 37 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti atsakovei UAB „Remilijana“, juridinio asmens kodas 302809377, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (mokestis sumokėtas 2020 m. birželio 17 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZI72644), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Kristina Lysionok