Administracinė byla Nr. eAS-4-552/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11845-2023-5

                Procesinio sprendimo kategorija 43.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ patikslintą skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sutarties ir leidimų nuostatų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kautra“ (toliau – ir pareiškėjas, Kautra) kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui ir perdavė ginčą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2023 m. spalio 9 d. rezoliucija pareiškėjui buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas procesiniam dokumentui patikslinti ir reikalavimams suformuluoti (esant poreikiui), atsižvelgiant į Specialiosios teismingumo kolegijos išaiškinimą dėl bylos jurisdikcijos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas.

Teisme 2023 m. spalio 23 d. gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma:

1)        panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA, atsakovas) leidimų vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais dalį, kurioje nurodyta, kad leidimai galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

2)        panaikinti 2023 m. birželio 28 d. sutarties dėl keleivių vežimo, sudarytos tarp pareiškėjo ir Lietuvos transporto saugos administracijos, 13 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad sutartis galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

3)        įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją panaikinti priimtą teisės aktams prieštaraujantį sprendimą, sudaryti ir skelbti naują 189 unikalių maršrutų tinklą, besidubliuojantį su iki šiol egzistavusiu maršrutų tinklu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo trečią reikalavimą - įpareigoti LTSA panaikinti priimtą teisės aktams prieštaraujantį sprendimą, sudaryti ir skelbti naują 189 unikalių maršrutų tinklą, besidubliuojantį su iki šiol egzistavusiu maršrutų tinklu. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas priėmė nagrinėti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo naujai formuluojamas trečiasis reikalavimas: „įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir LTSA, Administracija) panaikinti priimtą teisės aktams prieštaraujantį sprendimą, sudaryti ir skelbti naują 189 unikalių maršrutų tinklą, besidubliuojantį su iki šiol egzistavusiu maršrutų tinklu“, yra neaiškus.

Teismo teigimu, jeigu viešojo administravimo subjekto sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, teismas turi kompetenciją jį panaikinti, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjas prašo ne tokį sprendimą panaikinti, bet įpareigoti viešojo administravimo subjektą panaikinti sprendimą.

Dėl pareiškėjo pasirinktos sakinio skyrybos, jo suformuluotas reikalavimas gali būti vertinamas kaip keli skirtingi prašymai: įpareigoti panaikinti sprendimą; ar sudaryti ir skelbti naują maršrutų tinklą, tačiau toks reikalavimas neatitinka patikslinto skundo turinio. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko jie negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, tačiau gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taigi, skaitant pareiškėjo reikalavimą taip, kaip jis suformuluotas: „įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją panaikinti priimtą teisės aktams prieštaraujantį sprendimą“, teismo teigimu, nėra aišku, kokį konkrečiai sprendimą pareiškėjas skundžia.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui jau buvo sudaryta galimybė patikslinti skundą, siekiant proceso operatyvumo, taip pat įvertinus, kad pirmųjų dviejų reikalavimų išsprendimas nėra susijęs su rezultatu dėl trečiojo reikalavimo ir neužkerta kelio pareiškėjui, tinkamai suformulavus reikalavimą, kreiptis į teismą su atskiru skundu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pakartotinis siūlymas patikslinti reikalavimą nėra tikslingas ir galėtų užvilkinti procesą. Tuo tarpu priėmus nagrinėti reikalavimą, kuris yra neaiškus ir (ar) netikslus, būtų apribota atsakovo teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo.

III.

Pareiškėjas Kautra atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti LTSA panaikinti priimtą teisės aktams prieštaraujantį sprendimą, sudaryti ir skelbti naują 189 unikalių maršrutų tinklą, besidubliuojantį su iki šiol egzistavusiu maršrutų tinklu, ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui šio reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad ginčijama nutarties dalis yra nepagrįsta. Pareiškėjas aiškiai įvardijo skundžiamą LTSA 2023 m. spalio 4 d. „sprendimą paskelbti naują 189 „unikalių“ maršrutų sąrašą“. Be to, pareiškėjas kartu su skundu pateikė  jam prieinamus įrodymus, kad toks LTSA sprendimas buvo priimtas. Pareiškėjas ne dėl savo kaltės negali detaliau aprašyti šio sprendimo ar pateikti konkretaus LTSA sprendimo kopijos, nes LTSA tokių sprendimų neviešina. Apie tokį sprendimą ir veiksmą pareiškėjas sužinojo tik iš viešai paskelbtų LTSA ir naujienų portalų publikacijų internete bei viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“.

Pareiškėjo keliamas reikalavimas buvo tinkamas – pareiškėjas negali reikalauti panaikinti sprendimą, kai paties konkretaus (oficialaus viešojo administravimo institucijos) administracinio sprendimo ar akto neteikia kartu su skundu. Siekiant efektyvaus problemos išsprendimo reikia ne tik panaikinti šį sprendimą, bet ir atlikti kitus susijusius veiksmus. Naujas maršrutų tinklas buvo paskelbtas viešai viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“. Todėl naikinant sprendimą paskelbti naują maršrutų tinklą, šiuos maršrutus taip pat būtina pašalinti ir iš minėtos informacinės sistemos. Pareiškėjo manymu, tą privalo padaryti LTSA, naikindama savo sprendimą paskelbti tokius maršrutus.

Pareiškėjo reikalavimas yra aiškus ir apima vieną konkretų prašymą – įpareigoti LTSA panaikinti sprendimą paskelbti 189 „unikalių“ maršrutų tinklą. Pareiškėjas skundo prašymų dalyje, pateikdamas prašymą įpareigoti atsakovą panaikinti priimtą sprendimą, kableliu atskyrė ne atskirą prašymą, o LTSA sprendimą apibūdinančią (detalizuojančią) sakinio dalį (pažyminį). Pats teismas pastebėjo, kad reikalavimas skelbti naują maršrutų tinklą „neatitinka patikslinto skundo turinio“. Taigi, teismas teisingai suprato, kad Kautra nekelia atskiro reikalavimo įpareigoti LTSA paskelbti kokį nors naują maršrutų tinklą. Nepaisant to, teismas vis tiek nusprendė atsisakyti tenkinti šį reikalavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįsta ir neteisėta atsisakyti priimti pareiškėjo reikalavimą dėl paties teismo klaidingų interpretacijų. Tai taip pat nesuderinama su proceso operatyvumo principu, nes atskiro naujo skundo teikimas klausimais, kurie neatsiejamai susiję su byloje nagrinėjamais, reikštų tik tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo vilkinimą.

Be to, keliamas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl sudarytos sutarties termino panaikinimo, pripažįstant, kad sutartis yra neterminuota. Ši sutartis buvo sudaryta dėl konkrečių pačioje sutartyje nurodytų maršrutų, pateikiant jų sąrašą ir nesant alternatyvaus. Sutartimi pareiškėjas, kaip ir kiti vežėjai, prisiėmė ilgalaikį įsipareigojimą pagal veikiančius ir aptarnaujamus maršrutus. LTSA paskelbus alternatyvių 189 „unikalių“ maršrutų sąrašą jau po sutarties su pareiškėju sudarymo buvo iš esmės keičiamos pareiškėjo veiklos sąlygos, kurios egzistavo prieš sutarties sudarymą. Dėl šios priežasties abu reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu, t. y. sutarties termino klausimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtus maršrutus, o ne naujus „unikalius“ maršrutus, kuriuos paskelbė LTSA. Jeigu šiuo „unikalių“ maršrutų paskelbimu LTSA iš esmės pakeičia sutarties objektą, dėl kurio buvo susitarta, tai sprendimas dėl sutarties turi būti kompleksinis išsprendžiant tiek termino, tiek alternatyvių „unikalių“ maršrutų klausimą.

Atsakovas LTSA atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. LTSA taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, bei, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas yra neaiškus, painus, neatitinkantis teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, priėmus šį reikalavimą būtų pažeista LTSA teisė tinkamai apsiginti nuo skundo.

Skundo dalykas (ginčo reikalavimo apimtyje) yra neaiškus ir dviprasmiškas, kadangi nėra aišku, ką skundžia pareiškėjas – atsakovo sprendimą ar veiksmą. Jei pareiškėjas skundžia sprendimą, jo reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkto. Be to, nors Kautra teigia, kad neturi galimybės gauti skundžiamo sprendimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į LTSA su tokiu prašymu.

Reikalavimo formuluotės konstrukcija yra paini, apibūdinamoji sakinio dalis suformuluota ydingai, ją galima interpretuoti skirtingai, be to, teismas net negalėtų įvykdyti pareiškėjo reikalavimo, kadangi teismas nėra viešojo administravimo subjektas. Vertinant, kad pareiškėjas reikalauja įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. „paskelbti maršrutus“, spręstina, kad jo reikalavimas neatitinka aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, kadangi savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai konkreti institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė LTSA pareigų, susijusių su „sprendimu paskelbti maršrutus“, nevykdymas, atsisakymas jas vykdyti ar jų vilkinimas. 

Pareiškėjo reikalavimo įvykdymas pažeistų įstatymus ir keleivių interesus – įsigaliojęs naujas įstatyminis reguliavimas nustatė atsakovui pareigą skelbti tolimojo susisiekimo maršrutus informacinėje sistemoje „Vintra“. Neegzistuoja ir negali egzistuoti jokių atskirų „paskelbimų“ ir „sprendimų paskelbti“, nes teisės aktai aiškiai įtvirtina tik vieną konkretų veiksmą – maršrutų skelbimą IS „Vintra“.

2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti papildomi pareiškėjo paaiškinimai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, kuriais oponuojama atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti vieną iš pareiškėjo skundo reikalavimų („įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją panaikinti priimtą teisės aktams prieštaraujantį sprendimą, sudaryti ir skelbti naują 189 unikalių maršrutų tinklą, besidubliuojantį su iki šiol egzistavusiu maršrutų tinklu“), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad anksčiau minėtas reikalavimas buvo suformuluotas netinkamai / nekorektiškai, neaišku, kodėl pareiškėjas prašo ne panaikinti konkretų sprendimą, bet įpareigoti viešojo administravimo subjektą panaikinti šį sprendimą, taip pat kad šiuo atveju nebuvo pagrindo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Reikalavimai skundui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose.  ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat skunde turi būti nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p.)

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).

Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir reikalavimai nėra labai tiksliai suformuluoti, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ginčo reikalavimą, nenustatęs naujo termino skundo trūkumams pašalinti ir nepagrįstai nesudarė pareiškėjui galimybės jų pašalinti bei tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 9 d. pranešimu pareiškėjui nurodė, kad, vadovaujantis teisėjos rezoliucija, nustatytas keturiolikos dienų terminas procesiniam dokumentui patikslinti ir reikalavimams suformuluoti (esant poreikiui), atsižvelgiant į Specialiosios teismingumo kolegijos išaiškinimą dėl bylos jurisdikcijos ir ABTĮ nuostatas. Tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo konkrečiai nurodyti pareiškėjui, kokie trūkumai privalo būti pašalinti siekiant, kad pareiškėjo skundas galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, išaiškinti aplinkybes dėl tinkamų reikalavimų suformulavimo, kad jie galėtų būti nagrinėjamas teisme. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįgyvendino anksčiau minėtos pareigos veikti pakankamai aktyviai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, jau nustatydamas terminą  skundo trūkumams pašalinti, pažeidė ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises, taip pat proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus.

Be to, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, susiję su galimybe pakartotinai tikslinti skundo reikalavimus, yra itin formalūs ir iš tikrųjų neatitinka proceso operatyvumo principo – pareiškėjo atskirojo skundo padavimo ir nagrinėjimo procedūra trunka žymiai ilgiau, nei skundo trūkumų šalinimas. Iš pareiškėjo suformuluoto trečiojo skundo reikalavimo akivaizdu, jog jis prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Ar toks prašymas yra pagristas, sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, skundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas šioje apimtyje perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo bei atsakovo atsiliepimo argumentai, nustačius, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Atsakovas taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir atsakovo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023, kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą – „įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją panaikinti priimtą teisės aktams prieštaraujantį sprendimą, sudaryti ir skelbti naują 189 unikalių maršrutų tinklą, besidubliuojantį su iki šiol egzistavusiu maršrutų tinklu“ panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šioje apimtyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė