Civilinė byla Nr. e2S-1083-910/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13653-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. birželio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. K-348 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. K-348 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovę priimti ieškovę į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir ligoninė) direktoriaus pareigas; 3) priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei toliau vykdyti 2018 m. liepos 2 d. konkurso dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus parinkimo procedūras ir sudaryti sutartį su galimai atrinktu kitu konkurso laimėtoju; 2) uždrausti atsakovei toliau vykdyti 2019 m. balandžio 30 d. konkurso dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus parinkimo procedūras ir sudaryti sutartį su galimai atrinktu konkurso laimėtoju.
3. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad egzistuoja tikimybė, jog vykdant konkursų procedūras bus sudaroma nauja darbo sutartis su konkurso laimėtoju, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba pasunkėti, nes turėtų būti nutraukta su kitu asmeniu sudaryta darbo sutartis, mokamos piniginės išmokos.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – uždraudė atsakovei toliau vykdyti naujai 2019 m. balandžio 30 d. paskelbto konkurso į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas parinkimo procedūras ir sudaryti sutartį su galimai atrinktu konkurso laimėtoju, t. y. sustabdė šio konkurso ir jo rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jei tokie šiuo momentu buvo priimti) vykdymą iki bus išspręstas nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės pareikštas ieškinys.
5. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, preliminariai vertino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes, pateikiamus įrodymus joms pagrįsti, įtikino, kad atsakovė galimai nesilaikė imperatyvių įstatymų normų reikalavimų organizuodamas konkursą.
6. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju yra pagrindas uždrausti atsakovei toliau vykdyti naujai 2019 m. balandžio 30 d. paskelbto konkurso dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus parinkimo procedūras ir sudaryti sutartį su galimai atrinktu konkurso laimėtoju. Teismas laikė, kad tebevykdant naujai paskelbtą konkursą į ligoninės direktoriaus pareigas ir esant nustatytam konkurso laimėtojui, egzistuoja reali tikimybė, jog su šiuo asmeniu bus sudaroma darbo sutartis, po kurios sudarymo nagrinėjamo ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas bei gali atsirasti žala valstybei naujai sudarytos darbo sutarties privalomo nutraukimo atveju. Teismas sprendė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, sustabdžius naujai paskelbto konkurso vykdymą ir nesant sudarytos su konkurso laimėtoju darbo sutarties, teismo sprendimo įvykdymas bus užtikrintas labiau nei tuo atveju, jei naujai paskelbtas konkursas būtų užbaigtas vykdyti ir to išdavoje būtų sudaroma darbo sutartis su jį laimėjusiu asmeniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovės ieškinys prima facie yra nepagrįstas:
7.1.1. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą skirti ieškovę į ligoninės direktorės pareigas, įvykdė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą pareigą ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri įstatymų nustatyta tvarka pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad ieškovė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. KS-23 yra pripažinta pažeidusia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ministerija taip pat vertino VTEK 2019 m. kovo 28 d. rašte Nr. S-1298 išdėstytą nuomonę, kad ieškovei tapus ligoninės vadove, egzistuoja interesų konflikto jos veikloje tikimybė. Aplinkybė, kad ieškovė yra apskundusi VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. KS-23 nėra reikšminga, nes šiuo metu šis sprendimas nėra panaikintas ir yra galiojantis, todėl laikytina, kad ieškovė laikoma pažeidusia VPIDVTĮ nuostatas.
7.1.2. Pagal teismų praktiką valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Atsakovės vertinimu, asmuo, kuris pažeidė VPIDVTĮ nuostatas per paskutinius vienerius metus negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas į vadovaujančias pareigas, nes tokio asmens paskyrimas ne tik, kad galėtų sumenkinti pačios ligoninės reputaciją, bet ir menkintų pačios atsakovės, kaip institucijos, siekiančios užtikrinti skaidrų sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą, įvaizdį.
7.1.3. Atsakovė, skirdama naujus vadovus į sveikatos priežiūros institucijų vadovus, vadovaujasi aukščiausiais etikos standartais ir siekia, kad įstaigoms vadovautų tik nepriekaištingos reputacijos ir teisės aktų pažeidimų nepadarę asmenys. Nagrinėjamoje situacijoje dėl aukščiau išvardintų priežasčių ir konstatuotų teisės aktų pažeidimų ieškovė neatitinka įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos standartų, todėl negali būti skiriama į ligoninės vadovo pareigas.
7.2. Pirmos instancijos teismas nepagrindė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo nebus įmanoma įgyvendinti:
7.2.1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės ir ligoninės pacientų teises bei ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes byloje nėra duomenų, kad patenkinus ieškinį ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti įgyvendintas.
7.2.2. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, todėl teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Nagrinėjamu atveju ligoninė be nuolatinio vadovo yra beveik vienerius metus, o tai neleidžia visa apimtimi užtikrinti tinkamo ligoninės veiklos funkcionavimo. Nuolatinio vadovo nepaskyrimas daugiau kaip metus mažina pacientų pasitikėjimą tiek atsakovė, tiek ligonine, tiek visa sveikatos apsaugos sistema. Tik nuolatinio ligoninės vadovo, atitinkančio visus įstatymo reikalavimus, greitas paskyrimas užtikrins viešojo intereso, ligoninės ir jos pacientų interesų apsaugą. Situacija, kai dėl nuolatinių teisminių ginčų negalima paskirti nuolatinio ligoninės direktoriaus blogina pačios ligoninės padėtį, nes negali būti visiškai užtikrinimas nuoseklus ligoninės strateginių krypčių bei užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas, dėl to ilguoju laikotarpiu nukentės ligoninės pacientai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių; žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata ir medicinos pagalba yra valstybės funkcija. Sveikatos apsauga Lietuvos Respublikoje vykdoma per gydymo įstaigas, įskaitant ir per VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurios tinkamas funkcionavimas ir strateginių tikslų įgyvendinimas bei tinkamų paslaugų teikimo užtikrinimas yra ypatingai reikšmingas visiems pacientams gyvenantiems Vilniaus regione, todėl greitas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis ligoninės vadovo paskyrimas yra laikytinas viešuoju interesu, kuriam ginčo situacijoje turėtų būti teikiamas prioritetas.
7.2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės ieškinį, tai gali sukelti socialinę ir ekonominę įtampą. Atsakovės manymu, uždraudimas vykdyti konkursą į ligoninės direktoriaus pareigas lemia tai, kad konkursas išsitęs mažiausiai tam laikotarpiui kol bus nagrinėjamas ieškovės ieškinys. Praktika rodo, kad tokio pobūdžio ginčas pirmos ir antros instancijos teismuose gali būti nagrinėjami daugiau nei vienerius metus. Tokiu atveju ligoninė visą šį laikotarpį neturės nuolatinio vadovo ir tokiu būdu bus pažeidžiamas viešasis interesas.
7.2.4. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir tęsiant konkursą bei teismui patenkinus ieškovės ieškinį, su ja galės būti sudaroma sutartis dėl ligoninės vadovo pareigų, nes konkursas, dėl kurio vyksta ginčas, buvo paskelbtas pirmiau nei pakartotinis konkursas, todėl teismui nustačius, kad nėra pagrindo neskirti ieškovės į vadovo pareigas, ieškovė bus paskirta. Tokiu atveju ieškovė eis pareigas nuo paskyrimo, o jeigu iki tol konkurso būdu bus paskirtas kitas vadovas, jis bus atšauktas įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu atveju nei ieškovei, nei kitiems asmenims žala nebus padaryta. Nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui atmetus ieškovės ieškinį bei pripažinus, kad ieškovė negali būti skiriama į ligoninės vadovo pareigas, ligoninė papildomus metus veiklą vykdys be nuolatinio vadovo, dėl ko žala bus padaryta tiek ligoninės personalui, tiek pacientams.
7.2.5. Jeigu panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paaiškėtų, kad dėl atsakovės priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų ieškovei ar kitiems asmenims buvo padaryta žala, tokie asmenys visada galės kreiptis dėl žalos atlyginimo įstatymuose nustatyta tvarka. Neabejotina, kad kilus žalai atsakovė būtų pajėgi tokią žalą atlyginti, todėl šiuo metu pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei toliau vykdyti naujai 2019 m. balandžio 30 d. paskelbto konkurso į ligoninės direktoriaus pareigas parinkimo procedūras nėra.
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atskirojo skundo argumentas, kad asmuo, kuris pažeidė VPIDVTĮ nuostatas per paskutinius vienerius metus negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas į vadovaujančias pareigas, yra nepagrįstas.
8.2. Ligoninei nuo 2014 metų vadovavo A. P., kuris dėl šiurkštaus VPIDVTĮ nuostatų pažeidimo buvo atleistas iš užimamų pareigų, tačiau atsakovė, toleruodama šiuos pažeidimus, nuolat skiria A. P. laikinai vadovauti ligoninei (A. P. ligoninei vadovauja ir šiuo metu).
8.3. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas yra taikomas valstybės tarnautojams, tuo tarpu ieškovė nėra valstybės tarnautoja, todėl jai negali būti taikomi valstybės tarnautojams keliami reikalavimai, įskaitant nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.
8.4. Net jei ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir būtų taikomas šiuo atveju, ieškovė jį atitinka ir yra laikoma nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes jos atžvilgiu neegzistuoja nė viena iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytu aplinkybių, kuomet valstybės tarnautojai nelaikomi nepriekaištingos reputacijos.
8.5. Vadovaujantis atsakovės pozicija, net dėl nešiurkštaus VPIDVTĮ pažeidimo (kaip ieškovės atveju) asmenys negalėtų būti laikomi skaidrumo reikalavimus atitinkančiais asmenimis ar skiriami į vadovaujančias pareigas.
8.6. Atsakovas klaidingai nurodo, kad ligoninė be vadovo yra metus. Atsakovė nuolatinį ligoninės vadovą atleido 2017 metų rugpjūčio mėnesį ir po to jį vėl (tikėtina, laikinai) priėmė į darbą, tačiau konkursą, kurį laimėjo ieškovė, vykdė tik 2018 metų liepą, t. y. delsęs vienerius metus.
8.7. Pati atsakovė nesiekia paskirti nuolatinio ligoninės vadovo, jos interesus atitinka nuolatinis ligoninės konkursų vadovo pareigoms užimti vykdymas ir to paties asmens laikinas vadovavimas ligoninei. Atsakovė turėjo galimybę paskirti nuolatinį vadovą vykdyto konkurso pagrindu (pavyzdžiui, 3 ar 4 vietą konkurse užėmusius asmenis), tačiau pati apsisprendė nuolatinio ligoninės vadovo nepaskirti ir iš naujo vykdyti konkursą ligoninės direktoriaus pareigoms užimti.
8.8. Atsakovė nurodo, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinį su ja būtų su daryta darbo sutartis, nepriklausomai nuo atsakovės kitų vykdomų ligoninės vadovo konkursų, tačiau nepateikia jokio paaiškinimo, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip ji galės kitą asmenį „atšaukti įstatymu nustatyta tvarka“.
8.9. Atsakovas nepagrindžia ir nepaaiškina, kokia žala yra daroma ligoninės personalui ir pacientams, ligoninei dirbant be nuolatinio vadovo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
13. Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip pirmosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys prima facie nepagrįstas. Kartu pažymėtina tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
14. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl išvada dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti buvimo daroma įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016).
15. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taip pat turi vadovautis ekonomiškumo principu. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, šis principas susijęs ir su bendruoju teisės principu – proporcingumu. Pastarojo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, įvertina tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, nė vienam iš jų nesuteikdamas nepagrįsto prioriteto. Teismas atsižvelgia į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad toliau vykdant naujai paskelbtą konkursą į ligoninės direktoriaus pareigas ir esant nustatytam konkurso laimėtojui, egzistuoja reali tikimybė, jog su šiuo asmeniu bus sudaroma darbo sutartis, todėl ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas bei gali atsirasti žala valstybei naujai sudarytos darbo sutarties privalomo nutraukimo atveju.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta.
18. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. K-348, kuriuo nuspręsta neskirti ieškovės – 2018 m. liepos 31 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigoms užimti pirmosios vietos laimėtojos – į ligoninės direktoriaus pareigas bei įpareigoti atsakovę priimti ieškovę į ligoninės direktoriaus pareigas. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad skundžiamo Įsakymo priėmimą iš esmės lėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atsakovei pateikta informacija apie atsakovės padarytus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus. Gavus nurodytą informaciją, 2019 m. balandžio 30 d. buvo paskelbtas naujas konkursas ligoninės direktoriaus pareigoms užimti.
19. Aptariamu atveju darbo sutarties sudarymas su naujai paskelbto konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms užimti laimėjusiu asmeniu nėra ir negali būti grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui bei pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir atsakovė būtų įpareigota priimti ieškovę į ligoninės direktoriaus pareigas, tokio sprendimo vykdymas negalėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes naujai paskelbto konkurso laimėtojas būtų atleistas iš pareigų DK 60 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Dėl to šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad, nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui ieškinį patenkinus, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, juolab – kad taptų neįmanomas įvykdyti.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti tinkamą asmenų sveikatos apsaugą ir priežiūrą, o situacija, kai ligoninėje ilgą laiką nėra paskiriamas nuolatinis vadovas, neabejotinai sudarytų kliūtis tinkamai vykdyti sveikatos apsaugos ir priežiūros funkcijas. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad greitas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis ligoninės vadovo paskyrimas yra laikytinas viešuoju interesu, kuriam aptariamu atveju turėtų būti teikiamas prioritetas.
21. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė iš tiesų nesiekia paskirti nuolatinio ligoninės vadovo. Šį teiginį ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad, jos manymu, atsakovė turėjo galimybę paskirti nuolatinį ligoninės vadovą vykdyto konkurso pagrindu (pavyzdžiui, paskirti 3 ar 4 vietą konkurse užėmusį asmenį), tačiau pati apsisprendė nuolatinio ligoninės vadovo nepaskirti ir iš naujo vykdyti konkursą ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Šis ieškovės argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 42 punktu, iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos gavus Nuostatų 41 punkte nurodytą informaciją ir šios informacijos pagrindu ministrui priėmus sprendimą nepriimti asmens į šias pareigas arba konkursą laimėjusiam asmeniui atsisakius eiti pareigas, konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas iš naujo. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavus informaciją ir jos pagrindu priėmus ginčijamą Įsakymą, kuriuo nuspręsta neskirti ieškovės į ligoninės direktoriaus pareigas, atsakovė neturėjo teisės į šias pareigas priimti kito iš eilės pagal konkurso rezultatus pretendento, tačiau privalėjo paskelbti naują konkursą ligoninės vadovo pareigoms užimti.
23. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą, nes nėra antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
patenkinti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėja Laima Ribokaitė