Civilinė
byla Nr. 3K-3-221/2011
Teisminio
proceso Nr. (nesuteiktas)
Procesinio
sprendimo kategorijos: 32.5.1; 35.3.1; 36.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“
kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį
atsakovams UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. dėl skolos ir
palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ pagal
2007 m. spalio 5 d. kredito linijos sutartį suteikė 700 000 Lt kreditą iki 2008
m. spalio 5 d. Atsakovas G. L. prievolės pagal kredito
sutartį įvykdymą užtikrino hipoteka ir laidavimo sutartimi, todėl atsakovai yra
solidarieji skolininkai. Šiuo metu vykdomas hipotekos sutartimi įkeisto turto
pardavimas iš varžytynių, tačiau, ieškovo vertinimu, jį pardavus, nebus padengta
visos skolos. Dėl to jis prašė priteisti iš atsakovų solidariai 623 699,53
Lt skolos, kintamas metines palūkanas už negrąžintus 613 127,68 Lt nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, 6 proc. palūkanų už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo; taikyti laikinąją apsaugos priemonę: areštuoti atsakovams
priklausantį turtą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių
esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi sustabdė
bylą iki atsakovui G. L. nuosavybės teise priklausančio
turto, kuriam Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009
m. balandžio 22 d. nutartimi nustatyta priverstinė hipoteka, pardavimo ar
hipotekos pasibaigimo kitais įstatymo nustatytais pagrindais (CPK 164
straipsnio 4 punktas). Pirmiau nurodyta hipotekos teisėjo nutartimi nutarta priverstinai
parduoti iš varžytynių G. L. nuosavybės teise priklausantį
gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas ieškovui
kredito grąžinimui užtikrinti; ieškinio reikalavimai atsakovams kildinami iš
2007 m. spalio 5 d. kredito linijos ir 2007 m. spalio 5 d. laidavimo sutarčių,
tačiau, teismo vertinimu, šie iš esmės nagrinėtini išaiškėjus, ar
hipotekos kreditorius (ieškovas) turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t.
y. ar jo reikalavimų neužtikrinta turto
hipoteka; hipotekos kreditoriaus reikalavimai pirmiausia tenkinami
iš įkeisto turto; jeigu šio turto nepakanka prievolei visiškai įvykdyti,
išieškojimas vykdomas iš skolininko ir laiduotojo kito turto, tačiau taip
nepaneigiama hipotekos kreditoriaus teisės paduoti ieškinį bendra tvarka ir
reikalauti atsakovų turto arešto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27d. nutartis civilinėje byloje AB bankas
„Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2008
m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje
byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos
Nr. 3K-3-435/2008). Teismas
sprendė, kad nagrinėjama civilinė ir vykdomoji byla turi prejudicinį
ryšį: tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės dėl hipotekos kreditoriaus ieškinio
masto ir jo išsprendimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m.
spalio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
gegužės 18 d. nutartį. Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios
instancijos teismo išvados grindžiamos neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis
(ieškovas neturi duomenų apie atsakovo G. L. turto
priverstinę hipoteką), kolegija nurodė, jog nutartyje apskritai nenurodyta dėl priverstinės
hipotekos; bylos duomenimis, gamybinio pastato ir žemės sklypo, kuriame šis stovi,
turtinių (nuomos) teisių hipoteka yra sutartinė. Hipotekos kreditoriaus teisė į
reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, skolininko
turto ribojama ir atsiranda tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, jo
nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 straipsnio 1 dalis); tik tada paaiškėja,
ar kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme. Taigi ir šiuo atveju
išieškojimo iš įkeisto turto rezultatas turės esminę reikšmę hipoteka apsaugotų
ieškovo reikalavimų nagrinėjamoje byloje išsprendimui, juolab kad iš varžytynių
parduodamo gamybinio pastato vertė (šalių susitarimu – 2 960 000 Lt), nustatyta
įkeitimo metu, daugiau kaip keturis kartus viršija atsakovų skolą, o Ignalinos
rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi
išieškoma taip pat 6 mėn. VILIBOR, pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio
banko skolinimosi ir pelno maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą
paskolos sumą, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2009
m. balandžio 20 d.) iki visos paskolos sumos grąžinimo ir 6 proc. įstatymines
palūkanas už priteistą sumą nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2009
m. balandžio 20 d.) iki visiško skolos išieškojimo dienos. Vis dėlto kolegija
pripažino, kad hipoteka ir pradėtos išieškojimo procedūros neeliminuoja ieškovo
teisės pareikšti ieškinį dėl negrąžintos paskolos priteisimo iš pagrindinio
skolininko ir laiduotojo, ir ieškovas šią teisę įgyvendino; aplinkybė, jog ieškovas
siekia greičiau išieškoti skolą iš galbūt likvidesnio turto, kolegijos
vertinimu, negali turėti įtakos reikalavimo tenkinimo tvarkai, nes priešingu
atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, taip pat
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, CPK 17 straipsnis);
pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo
išdėstytus teisės taikymo išaiaškinimus dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų
tenkinimo tvarkos, kurie dėl bylų tapačių ratio decidendi taikytini ir šioje
byloje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės įvykdymo
užtikrinimo būdų. Bylą nagrinėję teismai neatskleidė
hipotekos ir laidavimo esmės, todėl netinkamai sprendė dėl šių byloje kartu
taikytų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimo. Sutartinių civilinių
teisinių santykių subjektai turi teisę pasirinkti CK 6.70 straipsnio 1
dalyje įtvirtintus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus; taikyti ne vieną, bet jų
daugetą. Hipoteka yra daiktinės teisės institutas (CK
4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos institutą sudarančios
materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą
padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš
įkeisto turto; tokią kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę
įtvirtina specialiosios CPK XXXVI skyriaus teisės normos. Jeigu
per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo,
hipotekos kreditorius įgyvendina savo teises CK 4.192 straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje
byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos
Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje
byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje
byloje K. B. v. BUAB „Neto“, bylos
Nr. 3K-3-433/2010; kt.). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama,
kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys
trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).
Laidavimas gali atsirasti, sudarius laidavimo sutartį, arba įstatymų ar teismo
sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laiduotojo prievolė,
kreditoriui laiduojant už skolininką, yra asmeninė. Tais atvejais, kai
laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku
arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę,
vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes
laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K.
ir kt., bylos
Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai,
skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas
atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu
atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia
nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK
6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę
reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas
bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK
6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad
laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako, tik jeigu pagrindinis
skolininkas neturi turto), kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, jog prievolę
įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas – kad kreditorius pirmiausia
nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus
atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK
6.80 straipsnio 2 dalis). Hipoteka ir laidavimas, kaip
sutartinių prievolių įvykdymo užtikinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose
ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas sąlygas. Esant
solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia
kreditoriui teisę pasirinkti ne tik pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo
dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Šioje
byloje pagrindinio skolininko UAB „Gintarinė nafta“ prievolės, kilusios iš kredito
sutarties, įvykdymas užtikrintas atsakovo G. L. nekilnojamojo
turto įkeitimu (hipoteka) ir laidavimu; kredito ir laidavimo sutartyse
nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir
tvarką.
2. Dėl bylos sustabdymo.
Bylai pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą sustabdyti būtina konstatuoti svarbias
aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių negalima
nagrinėti civilinės bylos; kai atsakomybė yra solidarioji, kreditorius turi
teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai,
tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą ar jos dalį. Vadinasi,
vykdomojoje byloje nustatytos aplinkybės apie tai, koks skolos likutis
susidarys, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, neturės prejudicinės reikšmės
šioje civilinėje byloje. Priešinga teismų išvada neatitinka teismų praktikos
šiuo klausimu nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos
Nr. 3K-7-248/2002).
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai UAB „Gintarinė
nafta“ ir G. L. nurodo, kad kasatoriaus ieškinys atsakovui
(laiduotojui) gali būti nagrinėjamas, paaiškėjus, kad hipoteka apsaugota
prievolė užtikrinta nevisiškai; pagal CK 6.76, 6.80 straipsnius laidavimo
sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas
asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Ignalinos
rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi
nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių atsakovo G. L. nuosavybės
teise priklausantį pagal hipotekos sutartį įkeistą turtą. Teisėtas ir
pagrįstas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir
principų, bet yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą
asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį
teisinės ginčo šalių taikos atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo
principų įgyvendinimą. Teisinis rezultatas išieškojimo iš įkeisto turto byloje
ir nagrinėjama civilinė byla turi prejudicinį ryšį, nes nustatyti faktai turės
teisinę reikšmę sprendimui šioje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s
t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
kreditoriaus teisės pareikšti ieškinio reikalavimus skolininkui ir laiduotojui,
kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas užtikrintas hipoteka ir laidavimu
Šioje byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 5 d. kredito
sutarties pagrindu kasatorius suteikė atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ kreditą,
kurį jis įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. spalio 5 d., o atsakovas G. L., kuris yra UAB „Gintarinė nafta“ valdybos pirmininkas,
pasirašė laidavimo sutartį, kuria prisiėmė prievolę atsakyti kaip solidarieji skolininkai
už skolą, kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal
kredito sutartį. Laiduotojas už skolininko įsipareigojimų kasatoriui įvykdymą
prisiėmė atsakomybę visu savo turtu (Laidavimo sutarties dalis – laiduotojo
atsakomybė). Kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas hipoteka – atsakovui G. L. priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (b. l. 21–23).
Atsakovams per nustatytą terminą kredito negrąžinus, kasatorius 2009 m. sausio
5 d. pareiškė ieškinį dėl 623 699,53 Lt skolos, kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos
kredito sumos, 6 proc. dydžio palūkanų už negrąžintą priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat kreipėsi
dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ignalinos rajono
apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi
pradėtas skolos išieškojimas iš hipotekos sutartimi įkeisto atsakovui G. L. priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 81–83).
Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė
tol, kol atsakovui G. L. nuosavybės teise priklausančio
turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Ignalinos rajono apylinkės
teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį, pardavimo ar
hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Apeliacinės
instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi
byloje kilo teisės klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo, t. y.
dėl kreditoriaus teisės ieškinio teisena nukreipti reikalavimą į skolininką ir
laiduotoją, kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tiek
laidavimu, tiek hipoteka, ir kreditorius jau yra kreipęsis ypatingosios
teisenos tvarka dėl tos pačios skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ir šių bylų,
taip pat dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, ryšio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos teisės klausimus, t. y.
hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, tarpusavio santykius analizavo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank“
v. R. K., D. K., bylos Nr.
3-7-364/2010; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje AB
„Swedbank“ v. J. N.-A., T. A., R. P., D. P., bylos Nr.
3K-3-526/2010. Nurodytose bylose kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir
hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK
normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus,
reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio
konkurencijos. Laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininką, yra
asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai,
skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas
atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81
straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti,
kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio
skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Prievolės solidarumas lemia
kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek
pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium,
be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, esant
solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia
kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą,
reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu
prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat
pažymi, kad priverstinio teismų sprendimų vykdymo metu antstolis taiko CPK 624
straipsnyje įtvirtintas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones,
tačiau, siekiant apsaugoti svarbius skolininko – fizinio asmens – interesus, jis
privalo laikytis įstatyme nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens
turto eilės (CPK 664 straipsnis); kai tokio reikalavimo nesilaikoma, suponuojamos
pagrįstos prielaidos spręsti dėl esminio vykdymo procesą reglamentuojančių teisės
normų pažeidimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai netinkamai taikė nurodytas materialiosios ir proceso teisės
normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, todėl
nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismų
nutartys naikintinos ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui
(CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu
Kasacinės instancijos teismas patyrė 35,50
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2011 m. gegužės 3 d. pažyma). Teisėjų
kolegijai nutarus perduoti
bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šioje proceso stadijoje
nėra galimybių priteisti pirmiau nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą (CPK
93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti
teismas, išnagrinėjęs bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
360, 362 straipsniais,
n u t a
r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 25 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė,
neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys